Search

This repository contains additional data associated to Tedersoo et al. (2022) (https://doi.org/10.1111/gcb.16398).This repository contains those data necessary to rerun the superecoregion design and the endemicity analyses as well as vector maps on the endemicity and OTU richness of individual superecoregions. Further data associated with the same publication, regarding the vulnerability analysis, can be found here: 10.5281/zenodo.6983158. input.zip - Input data needed to run the analysis scripts provided [here](https://github.com/Mycology-Microbiology-Center/Fungal_Endemicity_and_Vulnerability/superecoregions_and_endemicity). The entire folder is to be copied in the working directory to run the pipeline. output.zip - Further data needed to run the analysis scripts provided [here](https://github.com/Mycology-Microbiology-Center/Fungal_Endemicity_and_Vulnerability/superecoregions_and_endemicity). The entire folder is to be copied in the working directory to run the pipeline. maps_otu_numbers_and_se_characteristics - vector maps of the superecoregions and the number of OTUs and endemic OTUs per region for different functional groups maps_traits_endemism - vector maps of endemicity indices per region f different functional groups 01_super_Ecoregions_numbers.pdf - vector map of the superecoregions used in the study numbered from 1 - 174. legend_01_super_ecoregions_numbers.csv - legend with superecoregion names for 01_super_Ecoregions_numbers.pdf. super_eoregions_results - Superecoregions with number of OTUs, number of endemic OTUs and endemicity indices in R data format, for further analyses and visualization super_ecoregions.shp - Superecoregions with number of OTUs, number of endemic OTUs and endemicity indices as shape file, for further analyses and visualization &nbsp

http://blogs.biomedcentral.com/on-physicalsciences/2021/04/15/forest-bioenergy-sustainable/ Forest biomass harvesting guidelines help ensure the ecological sustainability of forest residue harvesting for bioenergy and bioproducts, and hence contribute to social license for a growing bioeconomy. Guidelines, typically voluntary, provide a means to achieve outcomes often required by legislation, and must address needs related to local or regional context, jurisdictional compatibility with regulations, issues of temporal and spatial scale, and incorporation of appropriate scientific information. Given this complexity, comprehensive reviews of existing guidelines can aid in development of new guidelines or revision of existing ones. We reviewed 32 guidelines covering 43 jurisdictions in the USA, Canada, Europe and East Asia to expand upon information evaluated and recommendations provided in previous guideline reviews, and compiled a searchable spreadsheet of direct quotations from documents as a foundation for our review. Guidelines were considered in the context of sustainable forest management (SFM), focusing on guideline scope and objectives, environmental sustainability concerns (soils, site productivity, biodiversity, water and carbon) and social concerns (visual aesthetics, recreation, and preservation of cultural, historical and archaeological sites). We discuss the role of guidelines within the context of other governance mechanisms such as SFM policies, trade regulations and non-state market-driven (NSMD) standards, including certification systems. The review provides a comprehensive resource for those developing guidelines, or defining sustainability standards for market access or compliance with public regulations, and/or concerned about the sustainability of forest biomass harvesting. We recommend that those developing or updating guidelines consider (i) the importance of well-defined and understood terminology, consistent where possible with guidelines in other jurisdictions or regions; (ii) guidance based on locally relevant research, and periodically updated to incorporate current knowledge and operational experience; (iii) use of indicators of sensitive soils, sites, and stands which are relevant to ecological processes and can be applied operationally; and (iv) incorporation of climate impacts, long-term soil carbon storage, and general carbon balance considerations when defining sustainable forest biomass availability. Successful implementation of guidelines depends both on the relevance of the information and on the process used to develop and communicate it; hence, appropriate stakeholders should be involved early in guideline development.

Šiame straipsnyje aptarti pastarojo laikotarpio ariamų žemių žemėnaudos konversijos ir dirvožemių renatūralizacijos procesai bei jų mastai Lietuvoje. Trumpai pristatomi šiuo metu Lietuvoje vykdomi moksliniai renatūralizacijos tyrimai ir analizuojama pastarojo laikotarpio žemės ūkio naudmenų plotų kaita. Nors renatūralizacijos tyrimai Lietuvoje yra sąlyginai jauni, tačiau Lietuvoje agrarinių dirvožemių plotai, paliesti renatūralizacijos procesų, yra milžiniški (2005 m. vertinimais, apie 1 mln. ha). Akivaizdu, kad, optimizuojant agrarinių dirvožemių žemėnaudą ir planuojant jų konversijas, reikalingi nuolatiniai daugiamečiai tyrimai, kasmetinių pokyčių fiksavimas ir ilgalaikė dirvožemio būklės stebėsena. Susiejant renatūralizacijos procesų priežastis, pasekmes, faktinius konversijų mastus ir apibendrinant įvairių mokslo krypčių tyrimų rezultatus, sudaromos prielaidos ekonomiškai efektyviau ir gamtinių zonų atžvilgiu optimaliau reguliuoti dirvožemio renatūralizaciją. This article discusses the recent changes in agricultural land-use and soil re-naturalization processes in Lithuania. The paper briefly presents re-naturalization research currently carried out in Lithuania and analysis of recent changes in arable land. Although re-naturalization research in Lithuania is relatively young, but area of agrarian soils in Lithuania affected by re-naturalization processes is huge (about 1 million ha according to year 2005 estimates). According to statistical land-use data and land-use surveys, area of arable land decreases every year, and the annual change ranges from ~1% (in 1990-1991) to 10% (in 2005). Certain cycles of changes are obvious: from 1990 to 1995 the decline in arable lands was faster. There was noticeable slowdown in the period up to 2002, followed by sudden acceleration reaching its peak in 2005. Du­ring the last five years the situation has stabilized with arable land decreasing annually by 3-4%. It is believed that in different parts of Lithuania re-naturalization processes currently progress quite rapidly and this trend will continue in future. Some scientists predict that with development of unconventional or even non-agrarian farming the agrarian landscape that dominated for centuries should be gradually replaced by forested landscape.

Straipsnyje aptarti pastarojo laikotarpio ariamų žemių žemėnaudos konversijos ir dirvožemių renatūralizacijos procesai bei jų mastai Lietuvoje. Trumpai pristatomi šiuo metu Lietuvoje vykdomi moksliniai renatūralizacijos tyrimai ir analizuojama pastarojo laikotarpio žemės ūkio naudmenų plotų kaita. Nors renatūralizacijos tyrimai Lietuvoje yra sąlyginai jauni, tačiau Lietuvoje agrarinių dirvožemių plotai, paliesti renatūralizacijos procesų, yra milžiniški (2005 m. vertinimais, apie 1 mln. ha). Akivaizdu, kad, optimizuojant agrarinių dirvožemių žemėnaudą ir planuojant jų konversijas, reikalingi nuolatiniai daugiamečiai tyrimai, kasmetinių pokyčių fiksavimas ir ilgalaikė dirvožemio būklės stebėsena. Susiejant renatūralizacijos procesų priežastis, pasekmes, faktinius konversijų mastus ir apibendrinant įvairių mokslo krypčių tyrimų rezultatus, sudaromos prielaidos ekonomiškai efektyviau ir gamtinių zonų atžvilgiu optimaliau reguliuoti dirvožemio renatūralizaciją. Article discusses the recent changes in agricultural land-use and soil re-naturalization processes in Lithuania. The paper briefly presents re-naturalization research currently carried out in Lithuania and analysis of recent changes in arable land. Although re-naturalization research in Lithuania is relatively young, but area of agrarian soils in Lithuania affected by re-naturalization processes is huge (about 1 million ha according to year 2005 estimates). According to statistical land-use data and land-use surveys, area of arable land decreases every year, and the annual change ranges from – 1% (in 1990-1991) to 10% (in 2005). Certain cycles of changes are obvious: from 1990 to 1995 the decline in arable lands was faster. There was noticeable slowdown in the period up to 2002, followed by sudden acceleration reaching its peak in 2005. During the last five years the situation has stabilized with arable land decreasing annually by 3-4%. It is believed that in different parts of Lithuania re-naturalization processes currently progress quite rapidly and this trend will continue in future. Some scientists predict that with development of unconventional or even non-agrarian farming the agrarian landscape that dominated for centuries should be gradually replaced by forested landscape. Obviously, for the optimization of agrarian land use and planning of changes in it permanent long-term research is needed, from registration of annual changes to long-term monitoring of soil status. Thus the linking of causes and effects of re-naturalization processes with extent of actual changes in agricultural land and the summarized knowledge of various fields of science are preconditions for costefficient and naturally optimized soil re-naturalization regulation. Pedological soil re-naturalization research mainly focused on southern and south-eastern Lithuania characterised by low productivity and diverse soil cover. Studies carried out deal with a variety of potential transformations of arable land use, including grassland, afforestation, or even effects of long-term fallowing on pedological properties, soil properties change and nutrient circulation and energy, moreover, these studies also deal with bio-diversity issues. Studies at the Institute of Agriculture and Forestry have revealed that soil re-naturalization significantly changes chemical and microbiological parameters of soil. The analyzed parameters include soil pH, P and K mobile, organic carbon, totai nitrogen and soil microbial properties. However, studies based on totai or mobile mineral nutrients analysis, and soil organic carbon status remain largely uncovered. Complex field and laboratory studies on soil organic carbon (DOA) and nutrient content of organic and mineral forms (oNPS) by using different methods of soil re-naturalization and soil carbon change prediction modelling have recently been started at the Vokė Branch of LRCAF. Previously such studies in Lithuania were only occasional, therefore now they will make an important contribution to devising scientifically based, rational and optimized land use strategy. [...]

Straipsnyje aptariami tyrimai yra svarbūs saugomų teritorijų atžvilgiu ir gali turėti praktinę reikšmę koreguojant mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėnaudos transformacijos strategiją. Šiuo metu gausu įvairių rekomendacijų, kaip reikėtų ūkininkauti nederlingos žemės vietovėse. Jau daugiau kaip prieš dešimtmetį Lietuvoje atkreiptas dėmesys, kad kaimo turizmo plėtra sudaro prielaidas žemės ūkio naudmenų transformacijai, o tai ypač aktualu nederlingose žemėse, taip pat ir saugomose teritorijose. Dažniausiai nederlingas žemes siūloma apsodinti mišku. Tačiau negalima vienareikšmiai propaguoti naujų miškų įveisimo, saugomose teritorijose tikslinga išsaugoti ir Lietuvos tradiciniam kraštovaizdžiui būdingus bei biologinės įvairovės išsaugojimui būtinus žolynus. Tokia žemėnauda taip pat leistų sukaupti pakankamai didelį kiekį biomasės bei biogeninių elementų sankaupų joje ir racionaliai panaudoti per dirbamos žemės naudojimo laikotarpį dirvožemio armenyje sukauptas gausias kai kurių maisto medžiagų atsargas. Didesnis dėmesys galėtų būti skiriamas dekoratyvesnėms žolynų rūšims, taip pat ir medingiems augalams. This article discusses the important research in terms of protected areas and may have practical value in less-favored agricultural areas and land use transformation strategy adjustment. 43% of national and regional parks in Lithuania are established in low fertile areas, at the present, numerous recommendations available how to farm on infertile areas. Already for more than a decade ago, attention was paid for rural tourism development, which is especially important for infertile lands, including protected areas. The most infertile land planting of a forest most often proposed. However, it can not be promoted only for new afforestation in protected areas, it is appropriate to preserve Lithuanian traditional and typical landscape and biodiversity conservation requires the grassland areas. Such land use would also accumulate significant quantities of biomass and biogenic elements in it, and important for rational use during agricultural period in the arable layer of soil accumulated large concentrations of nutrients. Greater attention should be paid to decorative grass species, including honey plants. Suggested priorities for rural tourism development in Neris Regional Park are water and nature-cognitive tourism, in Aukstadvaris Regional Park – water and passive tourism.

This article discusses the important research in terms of protected areas and may have practical value in less-favored agricultural areas and land use transformation strategy adjustment. 43% of national and regional parks in Lithuania are established in low fertile areas, at the present, numerous recommendations available how to farm on infertile areas. Already for more than a decade ago, attention was paid for rural tourism development, which is especially important for infertile lands, including protected areas. The most infertile land planting of a forest most often proposed. However, it can not be promoted only for new afforestation in protected areas, it is appropriate to preserve Lithuanian traditional and typical landscape and biodiversity conservation requires the grassland areas. Such land use would also accumulate significant quantities of biomass and biogenic elements in it, and important for rational use during agricultural period in the arable layer of soil accumulated large concentrations of nutrients. Greater attention should be paid to decorative grass species, including honey plants. Suggested priorities for rural tourism development in Neris Regional Park are water and nature-cognitive tourism, in Aukstadvaris Regional Park – water and passive tourism.

Lapijos nuokritos rinktos Dubravos EMM urėdijoje prie Kauno marių buvusiose žemės ūkio naudmenose gretimai augančiuose 41 metų amžiaus skirtingos rūšinės sudėties (Fraxinus excelsior L., Betula pendula Roth., Tilia cordata Mill. ir Quercus robur L.) lapuočių želdiniuose. Lapijos nuokritų masė, nustatyta dviem skirtingais surinkimo metodais (nuokritų rinktuvais ir nuo mineralinio dirvožemio paviršiaus), iš esmės skyrėsi tik liepos želdiniuose. Daugiausia lapų nuokritų susikaupė ąžuolo ir liepos želdiniuose. Apskaičiavus maisto medžiagų sankaupą lapijos nuokritose paaiškėjo, kad skirtingos rūšinės sudėties želdiniuose azoto (N) ir kalio (K) kiekiai labiausiai priklausė nuo nuokritų masės. Fosforo (P), magnio (Mg), kalcio (Ca) ir, ypač, sieros (S) sankaupos tirtuose miško želdiniuose daugiausia skyrėsi dėl nevienodų šių elementų koncentracijų lapų nuokritose. Duomenų analizė parodė, kad su lapų nuokritomis miško paklotėje daugiausia maisto medžiagų susikaupia liepos ir ąžuolo želdiniuose. Leaf litterfall was collected in Dubrava Experimental and Training Forest Enterprise in adjacent 41-year-old forest plantations with four different species (Fraxinus excelsior L., Betula pendula Roth., Tilia cordata Mill., and Quercus robur L.) planted in Central Lithuania on “Kauno marios” sea-shore on former agricultural land. Two different methods of forest litterfall collection (litterfall traps and litterfall collection from the denuded up to mineral soil ground quadrates) gave similar values of leaf litterfall mass in all stands with exception of lime leaf litterfall in the lime plantation. The highest amounts of leaf litterfall were collected in oak and lime plantations. Differences between species in fluxes of nitrogen (N) and potassium (K) with leaf litterfall were very similar to inter-specific differences in leaf litterfall amount between species. For phosphorus (P), magnesium (Mg), calcium (Ca), and especially for sulfur (S), no such similarity was observed due to considerable differences in concentrations of these elements between some species. Comparative analysis had showed that the total annual return of the nutrients through the litterfall was the highest in lime and oak plantations. Исследования проводились в Дубравском эксперементально – учебном лесхозе в oднoвозрастных (возраст – 41 гoд) лесных культурах различных лиственных пород (Fraxinus excelsior L., Betula pendula Roth., Tilia cordata Mill. и Quercus robur L.), которые были заложены возле Каунасского моря на бывших сельхозугодиях. Масса опада листьев, собранная двумя различными методами (коллекторами и с поверхности минеральной почвы), достоверно различалась лишь в лесных культурах липы. При этом наибольшая масса опада листьев установлена в лесных культурах дуба и липы. Накопление азота (N) и калия (К) в опаде листьев было выше в лесных культурах пород с бόльшей массой листового опада. Межвидовые различия в накоплении фосфора (Р), магния (Мg), кальция (Са) и в особенности серы (S) были в значительной степени обусловлены разницей в концентрациях этих элементов в опавших листьях разных пород. В целом, приток питательных веществ с опавшими листьями в лесную подстилку был наиболее высоким в культурах липы и дуба.

Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stotyje 1960 m. įrengtas stacionarinis bandymas, siekiant palyginti žemės ūkio augalų ir pušynų produktyvumą smėlžemiuose. Nuo 1995 m. bandyme ariamos žemės dirvonuoja. Straipsnyje pateikiami 2004 m. atliktų tyrimų duomenys apie įveistų ir savaime atžėlusių pušynų būklę ir augimą bei palyginamos smėlžemių cheminės savybės ir mikroflora pušies želdiniuose ir dirvonuojančiose žemėse. Nustatyta, kad savaiminių pušies žėlinių būklė yra geresnė negu tankesnių želdinių, kurie yra pažeisti šakninės pinties (Heterobasidion annosum (Fr.) Bref.). Tačiau retesni savaiminiai žėliniai yra mažiau produktyvūs, juose žymiai blogesnė medžių stiebų kokybė. Smėlžemių tyrimams surinkti miško paklotės (OL ir OFH sluoksniai) ir ariamojo Ap horizonto viršutinio 0-2 cm ir 2-10 cm storio sluoksnių ėminiai. Nustatyta, kad palyginti su pušies želdiniais 10 metų dirvonuojančios žemės yra 1,2-1,9 pHCaCl2 mažiau rūgščios ir 2-3 kartus labiau pasotintos judriaisiais P2O5 ir K2O. Taciau pušies želdiniuose, kadangi po miško paklote formuojasi humusinis Ah horizontas, yra didesnės mineralinio azoto (NO3-N + NH4-N) ir organinės anglies koncentracijos. Apskaičiuota, kad pušies želdiniuose miško paklotėje ir viršutiniame 10 cm storio mineraliniame smėlžemių sluoksnyje Nmin. sankaupa (2,67±0,38 g N m-2) yra didesnė 3 kartus, o Corg. (3,31±0,31 kg C m-2) - apie 6 kartus didesnė, negu dirvonuojančioje žemėje. Dirvonuojančių šarmiškesnių smėlžemių mikroorganizmų... [toliau žr. visą tekstą] In 1960 a permanent experiment was established in Perloja Experimental Station of the Lithuanian Institute of Agriculture with the aim to compare the productivity of arable land and Scots pine (Pinus sylvestris L.) plantations on Arenosols. The soil of the experiment has not been cultivated since 1995. In 2004 the experiment was re-established in order to assess the growth and the condition of planted and naturally regenerated Scots pine stands, and evaluate the impact of afforestation on the chemical and biological properties of the soils. The conditions of naturally regenerated pine stands are significantly better because denser pine plantations are damaged by Heterobasidion annosum (Fr.) Bref. However the productivity and the quality of tree stems are higher or better in survived pine plantations. For investigation of Arenosols properties, the organic O-horizon (OL and OFH layers) and mineral topsoil (0-2 cm and 2-10 cm) of pludged Ap-horizon were sampled. It was detected that despite 10-years non-cultivation period the abandoned farmland is still less acid (by 1.2-1.9 pHCaCl2), and 2-3 times more saturated with mobile P2O5 and K2O compounds. Though, the concentrations of mineral nitrogen (NO3-N + NH4-N) and organic carbon in topsoil are higher in pine plantations. This is because below organic O-horizon the Ah-horizon is under the development. To compare with non-cultivated at present farmland in pine plantations the mineral nitrogen and organic carbon pools are... [to full text]

15 páginas.- 6 figuras.- 93 referencias, Fungi are highly diverse organisms, which provide multiple ecosystem services. However, compared with charismatic animals and plants, the distribution patterns and conservation needs of fungi have been little explored. Here, we examined endemicity patterns, global change vulnerability and conservation priority areas for functional groups of soil fungi based on six global surveys using a high-resolution, long-read metabarcoding approach. We found that the endemicity of all fungi and most functional groups peaks in tropical habitats, including Amazonia, Yucatan, West-Central Africa, Sri Lanka, and New Caledonia, with a negligible island effect compared with plants and animals. We also found that fungi are predominantly vulnerable to drought, heat and land-cover change, particularly in dry tropical regions with high human population density. Fungal conservation areas of highest priority include herbaceous wetlands, tropical forests, and woodlands. We stress that more attention should be focused on the conservation of fungi, especially root symbiotic arbuscular mycorrhizal and ectomycorrhizal fungi in tropical regions as well as unicellular early-diverging groups and macrofungi in general. Given the low overlap between the endemicity of fungi and macroorganisms, but high conservation needs in both groups, detailed analyses on distribution and conservation requirements are warranted for other microorganisms and soil organisms., The bulk of the funding is derived from the Estonian Science Foundation (grants PRG632, PRG1170, PRG1615, MOBTP198), EEA Financial Mechanism Baltic Research Programme (EMP442), and Novo Nordisk Fonden (NNF20OC0059948).

Moksliniai tyrimai rodo, kad XXI a. paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) pažeidžiamumo rizika išaugs. Darbo tikslas – nustatyti paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) būklės ir pažeidžiamumo tendencijas Lietuvoje, įvertinti juos lemiančius veiksnius ir galimą klimato kaitos įtaką. Uždaviniai: nustatyti eglės lajų būklės kaitos dėsningumus 1990–2013 metais skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose ir hidrotopuose bei įvertinti klimato veiksnių ir galimą klimato kaitos įtaką lajų defoliacijai; išaiškinti eglės biotinių ir abiotinių pažeidimų gausos pokyčių tendencijas, nustatyti lemiančius veiksnius bei įvertinti pažeidimų poveikį medžių būklei; nustatyti eglės liemens puvinio paplitimą lemiančius veiksnius ir puvinių įtaką lajų būklei; nustatyti savaiminio žėlimo eglių fenologinių formų struktūros pokytį skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose. Darbo mokslinis naujumas. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti sistemingi klimato pokyčių poveikio eglės būklei tyrimai. Išaiškinti svarbiausi klimato veiksniai lemiantys eglių lajų būklę bei įvertintas jų reikšmingumas skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose ir augavietėse augančioms eglėms. Išaiškinti pagrindiniai biotiniai ir abiotiniai eglę pažeidžiantys veiksniai ir įvertinta jų įtaka lajų būklei. Įvertintas eglės liemens puvinio intensyvumo poveikis lajų defoliacijai. Nustatytas savaiminio žėlimo eglių fenologinių formų pasiskirstymas brandžiuose eglynuose ir žėliniuose Lietuvos klimato rajonuose. Research studies indicate that during the XXI century the rate of damages and vulnerability of Norway spruce (Picea abies (L.) H. Karst.) will increase. The aim of the study was to assess changes of condition and vulnerability of Norway spruce in Lithuania and evaluate the impact of the main affecting factors, including climate change. To achieve this aim the following objectives were set up: to evaluate dynamics of spruce crown condition during 1990–2013 period in the different climatic regions of Lithuania and hydrotops and assess the impact of climatic factors on defoliation; to identify factors wish have impact on frequency of biotic and abiotic damages, evaluate dynamics of damages and assess relation between damages and crown condition; to identify factors wish have impact on frequency of wood decay in spruce stands and assess the impact of wood decay on crown defoliation; to assess changes of the spruce phonological structure in different climatic regions of Lithuania. Novelty of the study. For the first time in Lithuania a systematic (integrated) research has been done one the Norway spruce condition in a changing climate. The effects of precipitation and temperature on crown condition in different climatic and site humidity gradients were identified. The key biotic and abiotic damaging factors were identified and was assessed they impact on crown defoliation. Relation of incidence of decay and crown defoliation was identified. Structure of spruce phenological forms... [to full text]

Research studies indicate that during the XXI century the rate of damages and vulnerability of Norway spruce (Picea abies (L.) H. Karst.) will increase. The aim of the study was to assess changes of condition and vulnerability of Norway spruce in Lithuania and evaluate the impact of the main affecting factors, including climate change. To achieve this aim the following objectives were set up: to evaluate dynamics of spruce crown condition during 1990–2013 period in the different climatic regions of Lithuania and hydrotops and assess the impact of climatic factors on defoliation; to identify factors wish have impact on frequency of biotic and abiotic damages, evaluate dynamics of damages and assess relation between damages and crown condition; to identify factors wish have impact on frequency of wood decay in spruce stands and assess the impact of wood decay on crown defoliation; to assess changes of the spruce phonological structure in different climatic regions of Lithuania. Novelty of the study. For the first time in Lithuania a systematic (integrated) research has been done one the Norway spruce condition in a changing climate. The effects of precipitation and temperature on crown condition in different climatic and site humidity gradients were identified. The key biotic and abiotic damaging factors were identified and was assessed they impact on crown defoliation. Relation of incidence of decay and crown defoliation was identified. Structure of spruce phenological forms... [to full text] Moksliniai tyrimai rodo, kad XXI a. paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) pažeidžiamumo rizika išaugs. Darbo tikslas – nustatyti paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) būklės ir pažeidžiamumo tendencijas Lietuvoje, įvertinti juos lemiančius veiksnius ir galimą klimato kaitos įtaką. Uždaviniai: nustatyti eglės lajų būklės kaitos dėsningumus 1990–2013 metais skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose ir hidrotopuose bei įvertinti klimato veiksnių ir galimą klimato kaitos įtaką lajų defoliacijai; išaiškinti eglės biotinių ir abiotinių pažeidimų gausos pokyčių tendencijas, nustatyti lemiančius veiksnius bei įvertinti pažeidimų poveikį medžių būklei; nustatyti eglės liemens puvinio paplitimą lemiančius veiksnius ir puvinių įtaką lajų būklei; nustatyti savaiminio žėlimo eglių fenologinių formų struktūros pokytį skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose. Darbo mokslinis naujumas. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti sistemingi klimato pokyčių poveikio eglės būklei tyrimai. Išaiškinti svarbiausi klimato veiksniai lemiantys eglių lajų būklę bei įvertintas jų reikšmingumas skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose ir augavietėse augančioms eglėms. Išaiškinti pagrindiniai biotiniai ir abiotiniai eglę pažeidžiantys veiksniai ir įvertinta jų įtaka lajų būklei. Įvertintas eglės liemens puvinio intensyvumo poveikis lajų defoliacijai. Nustatytas savaiminio žėlimo eglių fenologinių formų pasiskirstymas brandžiuose eglynuose ir žėliniuose Lietuvos klimato rajonuose.