Search

This article investigates public perceptions of food risks and food purchasing in Lithuania. Study results identify that food related concerns are prevailing in Lithuanian society over many environmental, health and technological risks, such as global climate change, nuclear power or genetic engineering. Authors argue that modern food risks can be characterized as out of personal control risks and the predominance of food risks in public attitudes denotes that food cultures are becoming cultures of fear. Research revealed that inhabitants of Lithuania are highly concerned about food safety, however these concerns are not reflected in the patterns of food purchasing behaviors.

Straipsnyje analizuojami Tarptautinės socialinio tyrimo programos (angl. International Social Survey Program, ISSP) 2010 m. apklausos duomenys. Apklausa atlikta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“, kurį koordinavo KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas. ISSP kiekvienais metais atlieka tematines apklausas, kurių metu surenkami tarptautiniu mastu ir diachroniškai palyginami duomenys. Straipsnyje analizuojama duomenų dalis iš 2010 m. apklausos modulio „Aplinka”. Straipsnio tikslas – ištirti Lietuvos gyventojų aplinkosauginę elgseną bei atskleisti sociodemografinių charakteristikų, aplinkosauginio susirūpinimo ir aplinkosauginių žinių sąsajas su aplinkosaugine elgsena. Straipsnyje analizuojama tik individuali aplinkosauginė elgsena, apimanti veiksmus, kuriuos žmogus atlieka savo asmeniniame gyvenime, pvz., dalyvauja aplinkosauginės organizacijos veikloje, rūšiuoja atliekas, taupo energiją ar vandenį, vartoja ekologiškus produktus, priima ekologiškus dizaino ir namų ūkio sprendimus, pasirenka ekologiškus keliavimo būdus ir kt. Straipsnyje pristatomi įvairūs aplinkosauginę elgseną aiškinantys modeliai. Paprastai teigiama, kad aplinkosauginė elgsena labiausiai susijusi su aplinkosauginiu sąmoningumu, o šis aiškinamas atsižvelgiant į tris grupes veiksnių, tai: sociodemografinės charakteristikos; rizikos suvokimas; požiūriai ir vertybės. Aplinkosauginei elgsenai įtakos gali turėti objektyvieji kontekstiniai veiksniai, pvz., technologijų ar infrastruktūros prieinamumas; taip pat aplinkosauginės žinios/žinojimas. Šiame straipsnyje pristatomas modelis, pagal kurį aplinkosauginės elgsenos ypatumai analizuojami priklausomai nuo sociodemografinių charakteristikų: lyties, amžiaus, išsilavinimo ir gyvenamosios vietos; taip pat priklausomybė nuo aplinkosauginio susirūpinimo ir aplinkosauginių žinių. Analizė remiasi reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis (N=1023), kuri atlikta 2010 m. gruodžio – 2011 sausio mėn. Apklausą atliko „Rait“ bendrovė. Straipsnyje pagrindžiamas privačiosios ir viešosios erdvės aplinkosauginio elgesio tipologizavimas į aktyvų ir pasyvų elgesį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojai yra daug aktyvesni privačioje erdvėje (30,9 proc. aktyvių) negu viešojoje (8,7 proc.). Dažniausiai aplinkosauginė elgsena privačioje sferoje susijusi su maisto pirkimo įpročiais - trys ketvirtadaliai respondentų nurodė, jog visada, dažnai ar bent kartais perka vaisius ir daržoves, užaugintas be pesticidų ar chemikalų. Maždaug pusė respondentų nurodė, kad kartais atsisako tam tikrų pirkinių siekdami saugoti aplinką. Visada, dažnai ar bent kartais rūšiuoja, taupo energiją bei vandenį namuose maždaug du trečdaliai respondentų. Kyla klausimas, ar respondentai taupo energiją ir vandenį dėl aplinkosaugos? Mažiausiai respondentų pažymėjo, jog bent kartais atsisako važiuoti automobiliu dėl aplinkosaugos (tik ketvirtadalis). Straipsnyje taip pat pateikiama trumpa diskusija apie privataus automobilio vaizdinius ir lietuvių įpročius, tampančius šios proekologiškos elgsenos kontekstinėmis kliūtimis. The aim of this article is to characterise the prevalence of personal sphere environmental behaviour and evaluate the influence of background variables, environmental concern and knowledge upon this behaviour, leaning upon a representative sample. The article draws upon ISSP representative survey ‘Environment’ conducted in 2010. The article employs the data from the Lithuanian sample. The research indicates that individuals tend to be more engaged in private sphere environmental behaviour (waste sorting, environmentally-friendly consumer habits, saving water and energy) than in public sphere environmental behaviour (environmental group membership, financial support of such groups, signing petitions, participating in demonstrations). The results indicate that active private sphere environmental behaviour is more common among women, older people, people with university degree and inhabitants of small towns. Public sphere environmental activities are influenced significantly by education level and place of residence. Environmental concern has a significant influence upon environmental behaviour, whereas knowledge about causes and solutions of environmental problems has a significant but weak influence.

Šiame straipsnyje analizuojami Tarptautinės socialinio tyrimo programos (angl. International Social Survey Program, ISSP) 2010 m. apklausos duomenys. Apklausa atlikta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“, kurį koordinavo KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas. ISSP kiekvienais metais atlieka tematines apklausas, kurių metu surenkami tarptautiniu mastu ir diachroniškai palyginami duomenys. Straipsnyje analizuojama duomenų dalis iš 2010 m. apklausos modulio „Aplinka”. Straipsnio tikslas – ištirti Lietuvos gyventojų aplinkosauginę elgseną bei atskleisti sociodemografinių charakteristikų, aplinkosauginio susirūpinimo ir aplinkosauginių žinių sąsajas su aplinkosaugine elgsena. [...] Remiantis mokslinės literatūros analize, straipsnyje pateikiamos skirtingos aplinkosauginės elgsenos tipologizacijos. Straipsnyje analizuojama tik individuali aplinkosauginė elgsena, apimanti veiksmus, kuriuos žmogus atlieka savo asmeniniame gyvenime [...]. Šiame straipsnyje pristatomas modelis, pagal kurį aplinkosauginės elgsenos ypatumai analizuojami priklausomai nuo sociodemografinių charakteristikų: lyties, amžiaus, išsilavinimo ir gyvenamosios vietos; taip pat priklausomybė nuo aplinkosauginio susirūpinimo ir aplinkosauginių žinių. Analizė remiasi reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis (N=1023), kuri atlikta 2010 m. gruodžio – 2011 sausio mėn. Apklausą atliko „Rait“ bendrovė. Straipsnyje pagrindžiamas privačiosios ir viešosios erdvės aplinkosauginio elgesio tipologizavimas į aktyvų ir pasyvų elgesį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojai yra daug aktyvesni privačioje erdvėje (30,9 proc. aktyvių) negu viešojoje (8,7 proc.). [...] Straipsnyje taip pat pateikiama trumpa diskusija apie privataus automobilio vaizdinius ir lietuvių įpročius, tampančius šios proekologiškos elgsenos kontekstinėmis kliūtimis. Analizuojant viešosios erdvės aplinkosauginę elgseną atskleista, jog aplinkosauginis aktyvizmas būdingas tik labai mažai daliai Lietuvos gyventojų. Tik vienas iš šimto skiria pinigų aplinkosauginėms grupėms ir tik du iš šimto yra tokių grupių nariai; maždaug trys iš šimto per pastaruosius penkerius metus dalyvavo aplinkosauginėje demonstracijoje ar protesto akcijoje. Populiariausia viešosios erdvės aplinkosauginio aktyvizmo forma yra aplinkosauginių peticijų pasirašymas (tris kartus daugiau respondentų pasirinko šį būdą nei kitas aplinkosauginio aktyvizmo formas). Straipsnyje argumentuojama, jog tai susiję su internetu. Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp peticijų pasirašymo dažnio ir interneto naudojimo intensyvumo. Šį ryšį gali paaiškinti mažų kaštų hipotezė - asmuo lengviau renkasi tas elgsenos formas, kurios nereikalauja didelių finansinių, laiko ar pastangų kaštų. [...] Bendras aplinkosauginių žinių lygis Lietuvoje yra gana žemas, nepaisant pastaraisiais metais vykusių socialinių – šviečiamųjų akcijų ekologijos klausimais. Tolesni aplinkosauginės elgsenos srities tyrimai galėtų būti vystomi keliomis kryptimis. Pirma, aiškinant aplinkosauginės elgsenos ypatumus į analizės modelius reikėtų įtraukti daugiau veiksnių, nusakančių aplinkosauginius požiūrius, pasaulėžiūras, taip pat tokius kontekstinius veiksnius kaip politinės pažiūros ar religinė konfesija. Antra, tikslinga būtų tirti aplinkosauginį aktyvumą ir aplinkosaugines organizacijas Lietuvoje, taip pat priežastis, kodėl jos yra mažai matomos ir įtakingos viešojoje erdvėje. The aim of this article is to characterise the prevalence of personal sphere environmental behaviour and evaluate the influence of background variables, environmental concern and knowledge upon this behaviour, leaning upon a representative sample. The article draws upon ISSP representative survey ‘Environment’ conducted in 2010. The article employs the data from the Lithuanian sample. The research indicates that individuals tend to be more engaged in private sphere environmental behaviour (waste sorting, environmentally-friendly consumer habits, saving water and energy) than in public sphere environmental behaviour (environmental group membership, financial support of such groups, signing petitions, participating in demonstrations). The results indicate that active private sphere environmental behaviour is more common among women, older people, people with university degree and inhabitants of small towns. Public sphere environmental activities are influenced significantly by education level and place of residence. Environmental concern has a significant influence upon environmental behaviour, whereas knowledge about causes and solutions of environmental problems has a significant but weak influence.

International audience; According to literary and popular stereotypes, Northern European countries are expected to be ecologically friendly with a high level of environmental activism, while Mediterranean ones would be less committed, with few militants. The aim of this paper is to verify the existence of national cultures and explain their origin, using the ISSP 2010 data. After reviewing the explanatory variables of environmental commitment such as income, postmaterialism, cognitive mobilization, trust in others and religious affiliation, we find a mysterious and irreducible residue, specific to each country. We propose the hypothesis of hysteresis to explain it, as an indicator of national cultures.