Search

Bu çalışma, Sovyetlerin sürgününe uğramış ve bugün Rusya karşıtı diplomasi yürüten Kırım Tatarı diasporasının ve ABD’deki Litvanya diasporasının kültürel diplomasisine odaklanmaktadır. Tarihsel filmler, diasporaların travmatik bir olayla ilgili kolektif belleği nasıl yeniden inşa etmeye çalıştıklarını ve güvenlikleştirme yoluyla “bilinmez bilinmeyenlere” karşı duyulan ölüm, anlamsızlık ve itham edilme kaygılarını nasıl “bilinen bilinmeyene” yönelik korkuya dönüştürerek bastırmaya çalıştıklarını göstermesi açısından yararlıdır. Dolayısıyla, bu çalışma Kırım Tatarı ve ABD’deki Litvanya diasporalarının son dönemdeki tarihsel filmlerine yansıyan çoklu kaygıları ve diasporaların bu farklı kaygılarının nasıl çeşitli Rusya’ya karşı siyasi temsil ve seferberlik stratejilerine aktarıldığını anlamayı amaçlamaktadır. Bu sayede, diasporalarda bellek siyaseti literatürüyle güvenlikleştirme kuramındaki kaygı/korku bağlantısı literatürünü buluşturmaktadır., This study focuses on the cultural diplomacy of Crimean Tatar and Lithuanian American diasporas, who both suffered from deportation at the hands of the Soviets and are conducting anti-Russian diplomacy today. Historical films are useful in terms of showing how the diasporic communities seek to reconstruct a collective memory on a traumatic event and tame their anxieties of death, meaninglessness, and condemnation that constitute “unknown unknowns” by turning them into the fear of a “known unknown” through securitization. Therefore, this study aims to grasp the multiplicity of anxieties reflected upon the Crimean Tatar and Lithuanian diasporas’ recent historical films that demonstrate how diasporas’ varying anxieties translate into diverse strategies of political representation and mobilisation against Russia. It thus reconciles the scholarship on diaspora’s memory politics with anxiety/fear nexus in securitization theory.

Recenzijoje aptariama 2016 m. išleista M. Frėjutės-Rakauskienės, A. Marcinkevičiaus, K. Šliavaitės ir I. Šutinienės kolektyvinė monografija "Etniškumas ir identitetai Pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai". Monografijos tikslas – visapusiškai suvokti etninius procesus regione, sukurti visuminį regiono vaizdą, o ne analizuoti atskirus elementus, susijusius su etninių grupių veikla. Tyrimas buvo vykdomas keliomis kryptimis: iš istorinės perspektyvos analizuoti istoriniai, demografiniai ir politiniai procesai Pietryčių Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a., pateikta išsami lenkų etninės grupės reprezentacijos lietuvių spaudoje lietuvių kalba analizė, nemažai dėmesio skiriama regiono gyventojų daugiakalbiškumui bei religijai. Tirta regiono gyventojų istorinė atmintis (atminties politika bei lokali atmintis), tapatybės formavimosi procesai, susiję su mokyklomis, ir gyventojų dalyvavimas etninių grupių savanoriškose organizacijose. Tyrėjai atliko kokybinius pusiau struktūruotus interviu su regiono mokyklų administracijų atstovais, mokytojais, savivaldybių darbuotojais, savanoriškų vietos organizacijų lyderiais ir atstovais, laikraščių redaktoriais. Žvelgiant "iš apačios" etniškumas, etninės skirtys kasdienybėje yra aktualizuojamos tik tam tikruose kontekstuose ar situaciškai, tačiau jos tampa svarbios institucijų veikloje. Tai politiškai svarbi, daug darbo pareikalavusi studija apie etninės tapatybės formavimo procesus ir veiksnius Pietryčių Lietuvoje. Pasirinktas tyrimo būdas – tirti šiuos procesus "žvelgiant iš apačios", kalbantis su žmonėmis ir stengiantis suprasti juos – padėjo autoriams padaryti išvadas apie lokalumo ir kontekstualumo svarbą.