Search

Skatinant tvarumą ir žiniomis grindžiamus principus, visų lygių viešosios politikos strateginis valdymas turi būti optimizuojamas pagal susiklosčiusią situaciją atitinkamoje šalyje. Šio straipsnio tikslas yra pasiūlyti modelį, kaip optimizuoti viešųjų finansų sistemos strateginį valdymą, apskaičiuojant įmokas nuo pajamų, atsižvelgus į darbo užmokestį, investicijų į pensijų fondus pokyčius, pensijų įmokų lygį. Kaip nurodyta Europos Bendrijos parengtoje tvarumo ataskaitoje (2009), viešųjų finansų tvarumo sąvoka yra susijusi su vyriausybės gebėjimu prisiimti valstybės skolos finansinę naštą šiuo metu ir ateityje. Taigi, tvarus viešųjų finansų strateginis valdymas turi gebėti aptarnauti valstybės skolos išlaidas per būsimas pajamas. Besivystančiose šalyse viešųjų finansų tvarumo principų taikymas yra apsunkinamas augančia valstybės skola, „protų nutekėjimo“ problema, augančiu nedarbu bei nesugebėjimu pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Tai primena užburtą ratą, kur vienintelis būdas išspręsti problemą yra tęstinis ir tvarus visų lygių viešosios politikos strateginis valdymas, sutelkiant dėmesį į ilgalaikius tikslus. Lietuvos atveju viešųjų finansų tvarumas yra apsunkinamas demografinės situacijos – ilgėja gyvenimo trukmė, mažėja gimstamumas bei didėja emigracijos srautai. Pagal tokį scenarijų prognozuojama, jog 2060 m. išlaikomo amžiaus (65 metų ir vyresnių) žmonių koeficientas išaugs nuo 23 % (2008 m.) iki 66 % (2060 m.). Lietuvos pensijų politika atsidūrė ypač sudėtingoje situacijoje – Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų deficitas, neigiamas gyventojų prieaugis, didėjantis pensinio amžiaus žmonių skaičius, lyginant su darbingo amžiaus gyventojais, sudaro veiksnių visumą, silpninančią valstybinę socialinio draudimo sistemą. Lietuvos socialinio draudimo ir pensijų sistemos strateginis valdymas yra sudėtingas, apimantis pensijų išmokų, pensijų kaupimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo bei Valstybės biudžeto išteklių valdymą. Susiklosčius dabartinei situacijai, Lietuvos socialinio draudimo ir pensijų sistemos strateginio valdymo prioritetiniai tikslai turėtų būti ilgalaikis finansų tvarumas, adekvačios socialinės išmokos bei skaidrus jų administravimas. Dabartinė Lietuvos pensijų sistema remiasi tradiciniu perskirstymu ir solidarumo tarp kartų principais: lėšos perskirstomos iš tų, kurie uždirba daugiau, tiems, kurių pajamos yra mažesnės. Pensijos dydis priklauso nuo valstybės finansinių galimybių ir politinių sprendimų. Taigi, trūksta aiškių kriterijų ir metodikos, nustatant bazinį pensijos dydį. Todėl rekomenduojama transformuoti šią sistemą, kad senatvės pensijos dydis tiesiogiai priklausytų nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir mokėjimo laikotarpio. Apdraustajam turi būti suteikta galimybė nuolat stebėti sukauptų įmokų dydį ir senatvės pensijos sumą atitinkamiems metams, atsižvelgiant į kainų pokyčius, infliacijos dydį ir kitus indeksus. Taip turėtų būti skatinamos įmokos į pensijų draudimo sistemą, kadangi per visą gyvenimą sumokėtos įmokos bus pagrįstai proporcingos laukiamai naudai. Sistemos strateginis valdymas turi būti paremtas aiškumu ir skaidrumu. [...] Driven by sustainability and knowledge-based principles, the public policy at all levels requires innovative ways of strategic management, which in many countries, particularly those that are trying to catch up to better-developed economies, is still chaotic and unstable. Having the theoretical background of innovative development of public finances and the concept of sustainability in finances revealed in the first chapters of the present publication, it continues with the overview of the pension system in Lithuania. Finally, the theoretical aspects of the pension reform in Lithuania, through proposed precise quantitative methods of valuating reform, are supported. The aim of the present article is to propose the model of optimizing the strategic management of the public finance system via calculating the contributions from the income that changes wages and salaries, modifications in strategies for the investment of accumulated funds in pension funds as well as the increase in the level of pension contributions.

This article examines the concept of value added tax, the notion of the tax, the EU directives governing the tax rate base as well as the change of standard rate in European Union countries. The paper also analyses the relationship between the VAT revenue and macroeconomic indicators: gross domestic product, gross domestic product per capita, consumption expenditure, household consumption expenditure, government consumption expenditure, export, import and unemployment in the country in an attempt to construct a model that describes the significance of VAT revenue collected. The article aims to analyse the key factors influencing value-added tax collection in the European Union countries. Key words: Value added tax, VAT rate, VAT revenue and macroeconomic indicator.

The article examines a pressing problem of an effective investment portfolio formation. An effective investment portfolio is being formed from investments in the market for Lithuanian securities and real estate of Vilnius, considering the theoretical and practical aspects of forming an investment portfolio based on researches of foreign countries and Lithuanian investigation. An interpretation of different assets interaction allowed to reveal the suitability of real estate for investment portfolio diversification, safeguarding against cost rise, and the assurance of higher investment return. The analysis revealed that investments in the residential real estate market could significantly reduce the risk of the portfolio or increase its return; it could also hedge against inflation. Article in Lithuanian. Finansinių ir nekilnojamojo turto investicijų portfelio formavimo aspektai ir galimybės Santrauka.Nagrinėjama gyventojams aktuali efektyvaus investicinio portfelio formavimo problema. Įvertinant teorinius ir praktinius efektyvaus portfelio formavimo aspektus, atsižvelgiant į užsienio šalių ir Lietuvos mokslininkų atliktus tyrimus, formuojamas efektyvus investicinis portfelis iš investicijų Lietuvos vertybinių popierių ir Vilniaus nekilnojamojo turto rinkose. Skirtingų aktyvų sąveikos interpretavimas leido atskleisti nekilnojamojo turto tinkamumą investiciniam portfeliui diversifikuoti, apsidrausti nuo kainų kilimo bei užtikrinti aukštesnę investicijų grąžą. Apibendrinant tyrimo rezultatus teigtina, kad investicijos į nuosavą gyvenamąjį būstą reikšmingai sumažina portfelio riziką arba padidina jo grąžą ir suteikia galimybę apsisaugoti nuo infliacijos. Reikšminiai žodžiai: investicinis portfelis, investicinio portfelio efektyvumo analizė, nekilnojamasis turtas, finansiniai aktyvai. First published online: 29 May 2009

Straipsnis pirmiausia analizuoja santaupų vertinimo metodus ir Lietuvos gyventojų santaupas. Antra, santaupų transformaciją į investicijas. Trečia, pateikiamas Lietuvos gyventojų apklausos duomenų apibendrinimas, kuris parodė, kad Lietuvos gyventojų santaupų norma yra labai žema. Ši taupymo elgsena buvo sąlygota žemomis gyventojų pajamomis, išaugusiu skolinimusi bei vartojimu ir gyventojų lūkesčiais. Ženkli Lietuvos santaupų turėtojų dalis nedalyvauja finansų rinkose, nes pinigus saugo grynųjų forma. The aim of the article is to evaluate savings behavior of Lithuanian household, savings transformation into investment and the importance towards state economy. The significant relationship between the savings and investments exists and the dynamic of savings depends on the development of economy and vice versus. The beginning of the article defines the topic relevance, household savings role for Lithuanian economics and savings estimation methods of certain foreign scientists are provided. The present situation and problems of household savings transformation into investment is investigated comparing abroad and Lithuanian savings rates.

Global financial crisis revealed multidimensional nature of interaction of fiscal policy, monetary policy and financial stability. Government’s ability to support both financial sector and real economic sector has been very important in preventing financial and economic downturn. However, unexpected consequences of financial crisis revealed that fiscal policy itself can be considered as the main risk to financial and monetary stability. The relationship between banking and financial sectors and public finance (fiscal variables) has been observed, however, the relationship between fiscal policy and financial stability is not clearly defined. The objective of the research work is to evaluate quantitatively the impact of fiscal variables on financial stability in Central and Eastern European countries. Complex research involves factor analysis of financial stability factors, formation and estimation of aggregated financial stability index and panel estimation of the impact of fiscal variables on variation of financial stability index. Developed panel models of financial stability as dependent variable involve fiscal variables and prove that the changes of financial stability index in Central and Eastern European countries can be explained by changes of fiscal variables.

Global financial crisis revealed multidimensional nature of interaction of fiscal policy, monetary policy and financial stability. Government’s ability to support both financial sector and real economic sector has been very important in preventing financial and economic downturn. However, unexpected consequences of financial crisis revealed that fiscal policy itself can be considered as the main risk to financial and monetary stability. The relationship between banking and financial sectors and public finance (fiscal variables) has been observed, however, the relationship between fiscal policy and financial stability is not clearly defined. The objective of the research work is to evaluate quantitatively the impact of fiscal variables on financial stability in Central and Eastern European countries. Complex research involves factor analysis of financial stability factors, formation and estimation of aggregated financial stability index and panel estimation of the impact of fiscal variables on variation of financial stability index. Developed panel models of financial stability as dependent variable involve fiscal variables and prove that the changes of financial stability index in Central and Eastern European countries can be explained by changes of fiscal variables.

The research problem of this dissertation is the use of securitization in a small open economy. During the process of securitization bank’s illiquid assets are replaced by liquid assets – asset-backed securities, what allows increasing and diversifying bank’s financial resources. Having in mind the relevance of the economic situation in Lithuania, the utility of securitisation for Lithuania is analyzed in this dissertation. Dissertation also analyses positive and negative aspects of the experience of other countries in using securitization. Research showed that there is a strong correlation between GDP and credit resources in Lithuania. This fact means that country's economic growth could be promoted by finding ways to supplement the financial resources available to the banks and by encouraging them to lend out these resources. Thus, the use of the funds received after issuing asset-backed securities for further lending by banks would have a direct positive impact on the level of GDP in Lithuania. In order to successfully develop asset securitization in the country Lithuanian banks should concentrate their resources and expertise. This would help to achieve the necessary economies of scale and acceptable transaction costs. Analysis showed that Lithuanian legal framework for securitization should be also improved considering best practices from other countries in order to create greater legal certainty, reduce the administrative burden and ensure investor protection. Disertacijoje nagrinėjama mokslinė problema yra sekiuritizacijos panaudojimas mažoje atviroje ekonomikoje. Sekiuritizacijos metu nelikvidus turtas yra pakeičiamas likvidžiu turtu – turtu padengtais vertybiniais popieriais, kuris leidžia padidinti ir diversifikuoti bankų turimus kreditinius išteklius. Atsižvelgus į darbo aktualumą Lietuvos ekonominei situacijai, darbe vertinamas sekiuritizacijos panaudojimo Lietuvoje naudingumas, analizuojami sekiuritizacijos teigiami ir neigiami aspektai, kitų šalių patirtis ir praktika. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje egzistuoja stiprus ryšys tarp BVP ir kreditinių išteklių, kas reiškia, kad suradus būdų kaip papildyti bankų turimus finansinius išteklius ir taip paskatinus juos skolinti, atitinkamai paspartėtų šalies ekonomikos atsigavimas bei tolesnis augimas. Tad bankams pritaikius sekiuritizaciją ir išleidus turtu padengtus vertybinius popierius, o gautas lėšas panaudojus tolesniam kreditavimui, tai turėtų tiesioginės teigiamos įtakos BVP dydžiui Lietuvoje. Siekiant sėkmingai vystyti sekiuritizaciją Lietuvoje bankams vertėtų kooperuotis sutelkiant savo išteklius bei kompetenciją, kas leistų pasiekti reikiamą masto ekonomiją ir priimtinus sekiuritizacijos sandorių kaštus. Taip pat reikėtų tobulinti Lietuvos teisinę bazę sekiuritizacijos srityje pasiremiant geriausia sekiuritizacijos reguliavimo praktika: kurti didesnį teisinį tikrumą, mažinti administracinę naštą ir užtikrinti investuotojų apsaugą.

Pasaulyje 2008 metais kilusi finansinė ir ekonominė krizė paskatino valdžios institucijas ieškoti būdų, kaip efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas, skirtas viešiesiems pirkimams. Todėl susidomėjimas viešųjų pirkimų centralizavimu pastaruoju metu labai padidėjo. Disertacijoje nagrinėjami ekonominiai, vadybiniai ir teisiniai viešųjų pirkimų centralizavimo aspektai. Pagrindinis darbo tikslas – sukurti viešųjų pirkimų centralizavimo finansinės naudos vertinimo modelį ir remiantis šiuo modeliu atlikti šios naudos vertinimo tyrimą viešųjų pirkimų centralizavimo Lietuvoje atveju. Disertacijoje, apibendrinus mokslinę literatūrą, išskiriami veiksniai, lemiantys viešųjų pirkimų centralizavimo finansinę naudą, taip pat analizuojami pirkimų centralizavimo pranašumai ir trūkumai. Sintetinant pirkimų valdymo dalyko ir aukcionų teorijos žinias, iškeliamos hipotezės paaiškinančios skirtumus tarp kainų centralizuotuose ir decentralizuotuose viešuosiuose pirkimuose. Darbe atlikti keli empiriniai viešųjų pirkimų centralizavimo tyrimai, kurių pagrindu įvertinta viešųjų pirkimų centralizavimo Lietuvoje finansinė nauda. Taip pat nustatytos kainų skirtumo centralizuotuose ir decentralizuotuose viešuosiuose pirkimuose susidarymo priežastys. Apibendrinti tyrimų rezultatai leido pateikti viešųjų pirkimų centralizavimo plėtros prognozę. World financial and economic crisis encouraged government institutions to find ways for more efficient organization of public procurement. Therefore there is growing interest in public procurement centralization process. In the dissertation there are analyzed economic, management and law aspects of public procurement centralization. The aim of the dissertation is to create a model for evaluating state’s financial benefits from centralization of public procurement and to evaluate these benefits in the case of Lithuania. By generalizing scientific literature there are abstracted elements influencing formation of financial benefits from centralization of public procurement, also there are advantages and disadvantages of public procurement centralization being analyzed. By synthesizing scientific knowledge of purchasing management and auction theory, few hypotheses are raised to explain differences in prices between centralized and decentralized public procurement. Empirical research of public procurement centralization was conducted and based on research results evaluation of Lithuanian state financial benefits from public procurement centralization was carried out. Also causes of price differences between centralized and decentralized public procurement were defined. Generalization of research results enabled to do prediction of development for public procurement centralization.