Search

Investigation of productivity of seed stalks of edible carrot (Daucus sativus Röhl.) and red beet (Beta vulgaris L. subsp. vulgaris convar. vulgaris var. vulgaris) cultivars was carried out at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2005–2006. There were investigated four red beet cultivars (‘Kamuoliai 2’, ‘Joniai’, ‘Vytėnų Bordo’, ‘Ilgiai’) and two carrot cultivars (‘Garduolės 2’, ‘Vaiguva’). Plantings of the investigated cultivars of root-crop vegetables were stored in two ways: in refrigerator and stationary cellar. After storage biochemical investigations were conducted. Vegetable seed stalks were grown in turfic gleyic albic soil, which granulometric composition – light loam on loam, reaction – close to neutral. During plant growing there were fixed parameters, which characterize their reproduction properties, determine the amount and quality of seeds, and the influence of reproduction year conditions on the preservation of the stability of an example. Investigations showed that biochemical composition of red beet and carrot root-crops little depends on the ways of their storage. Red beet cultivar ‘Kamuoliai 2’ was distinguished for the bigger amount of dry soluble solids – 16.6%. Cultivars ‘Garduolės 2’ and ‘Vaiguva’ have similar biochemical properties. Investigations showed that cultivar genotype and meteorological conditions influence morphological characteristics of the grown vegetable seeds. In red beet seed stalks there were detected black bean aphids, and... [to full text] 2005–2006 metais Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti valgomosios morkos (Daucus sativus Röhl.) ir raudonojo burokėlio (Beta vulgaris L. subsp. vulgaris convar. vulgaris var. vulgaris) veislių sėklojų produktyvumo tyrimai. Tirtos keturios burokėlių veislės (‘Kamuoliai 2’, ‘Joniai’, ‘Vytėnų Bordo’, ‘Ilgiai’) ir dvi morkų veislės (‘Garduolės 2’, ‘Vaiguva’). Tirtų šakniavaisių daržovių veislių pasodai laikyti dviem būdais: daržovių kameroje ir stacionariame rūsyje, po laikymo atlikti biocheminiai tyrimai. Daržovių sėklojai auginti velėniniame glėjiškame pajaurėjusiame dirvožemyje, kurio granuliometrinė sudėtis – lengvas priemolis ant priemolio, reakcija artima neutraliai. Augalų auginimo metu fiksuoti rodikliai, charakterizuojantys jų reprodukcines savybes, lemiantys sėklų kiekį ir kokybę, bei reprodukavimo metų sąlygų įtaka pavyzdžio stabilumo išsaugojimui. Tyrimai parodė, kad burokėlių ir morkų šakniavaisių biocheminė sudėtis mažai priklauso nuo jų laikymo būdų. Gausesniu tirpių sausųjų medžiagų kiekiu (16,6%) pasižymėjo ‘Kamuoliai 2’ veislės burokėliai. ‘Garduolės 2‘ ir ‘Vaiguva‘ pasižymi panašiomis biocheminėmis savybėmis. Tyrimais nustatyta, kad augintų daržovių sėklų morfologiniams požymiams daro įtaką veislės genotipas bei meteorologinės sąlygos. Burokėlių sėklojuose buvo aptikti pupiniai amarai, jų natūralus priešai – boružės ir žolinės blakės. Pupinių amarų gausumu patikimai išsiskyrė ‘Vytėnų Bordo’ burokėlių veislės sėklojai. Morkų veislių... [toliau žr. visą tekstą]

Agurkų ir pomidorų reprodukcinių savybių tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto bandymų lauke 2003–2005 m. Tirtos dvi paprastojo agurko (Cucumis sativus L.) veislės: ‘Trakų pagerinti’ ir ‘Kauniai’, bei valgomojo pomidoro (Lycopersicon esculentum Mill.) septynios veislės: ‘Ryčiai’, ‘Slapukai’, ‘Laukiai’, ‘Balčiai’, ‘Aušriai’, ‘Svara’, ‘Viltis’. Tyrimo tikslas – įvertinti lietuviškų vaisinių daržo augalų reprodukcines savybes ir jų sėklų biologinę ir ūkinę vertę lemiančius veiksnius. Stebėta sėklojų vystymosi raida ir įvertinti sėklų morfologiniai bei kokybės rodikliai. Agurkų veislės ‘Kauniai’ reprodukcinės savybės buvo geresnės – ji subrandino daugiau ir didesnių bei daigesnių sėklų negu veislė ‘Trakų pagerinti‘. Pomidorų veislės ‘Svara’ sėklos buvo pačios daigiausios, jų dygimo energija buvo didelė. Didžiausia sėklų masė gauta iš 1 kg ‘Ryčių’ veislės pomidorų vaisių. Investigation of tomatoes and cucumbers reproduction features was carried out at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2003–2005. There were two cultivars (‘Trakų pagerinti’ and ‘Kauniai’) of cucumbers (Cucumis sativus L.) and seven cultivars (‘Ryčiai’, ‘Slapukai’, ‘Laukiai’, ‘Balčiai’, ‘Aušriai’, ‘Svara’, ‘Viltis’) of tomatoes in our experiment. The aim of this treatment was to evaluate reproduction characteristics and factors which determinate biological and economical seed value. To research the aim the follow tasks were made – plant phenology observation, evaluation of seed morphological and qualitative characteristics. Cucumber cultivar ‘Kauniai’ had better reproduction characteristics, these seeds were bigger and had better viability in compare with cultivar ‘Trakų pagerinti’. Seeds of tomato cultivar ‘Svara’ had the highest viability (96%) and germination (93%). The highest seed weight from on kilo tomato fruit we got from the cultivar ‘Ryčiai’. The biggest seeds (weight of one seed – 4,37 g) produced tomato cultivar ‘Aušriai’, but it had the lowest seed viability (60%) and germination energy (50%).

2004–2005 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliktų tyrimų tikslas – įvertinti kalcio amonio salietros (KAN 27), azoto trąšos su ceolitu (KAN 27 su ceolitu) bei ceolito (prekinis ženklas ZeoVit EcoAgro) ir amonio salietros įtaką valgomųjų morkų ‘Samson’ produktyvumui ir morfometriniams rodikliams (šakniavaisio masė, skersmuo, ilgis) bei jų tarpusavio ryšius ir įtaką vieni kitiems. Bandymai atlikti priesmėlio ant lengvo priemolio karbonatingajame sekliai glėjiškame išplautžemyje. Didžiausias valgomųjų morkų prekinis derlius (56,4 t ha-1) ir jo išeiga (72,7%) gauti tręšiant azoto trąša su ceolitu (N90+N30). Tręšiant ceolitu (25 t ha-1) ir amonio salietra (N90+N30), gautas 55,0 t ha-1 prekinių morkų derlius, jo išeiga buvo 71,4%, o auginant be azoto trąšų, gautas 44,9 t ha-1 prekinis derlius, jo išeiga – 65,9%. Didžiausia (142,8 g) šakniavaisio masė ir jo ilgis (175,4 mm) buvo tręšiant morkas amonio salietra ir ceolitu, o didžiausias skersmuo (35,2 mm) – tręšiant azoto trąša su ceolitu. Morkų derliaus didėjimui tiesioginės teigiamos įtakos turėjo šakniavaisio masės (suminio derliaus r = 0,42, prekinio – r = 0,64) ir jo ilgio (atitinkamai r = 0,67 ir r = 0,63) didėjimas. Šakniavaisio skersmuo neturėjo įtakos suminio morkų derliaus didėjimui (r = 0,22), bet vidutiniškai stipriai veikė prekinį derlių (r = 0,54). Didėjant šakniavaisio masei, didėja jo ilgis (r = 0,63) ir skersmuo (r = 0,81). The possibilities of different nitrogen fertilizers have been investigated at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2004–2005. The experiments were carried out on the sandy or sandy-loam Calc(ar)i – Epihypogleyc Luvisols (LVg-p-w-cc). The aims of investigation were to assess the efficacy influence of calcium ammonium nitre (CAN 27), nitrogen fertilizer with zeolite (CAN 27 with zeolite) and zeolite (commercial sign ZeoVit EcoAgro) and ammonium nitre (AN) on productivity and morphometrical indices (weight of root-crop, diameter of root-crop and length of root-crop) of edible carrot. The highest marketable yield (56.4 t ha-1) and output of marketable yield (72.7%) were obtained, when nitrogen fertilizer with zeolite (CAN 27 with zeolite, N90 + N30) were used. Using ceolite (25 t ha-1) and ammonium nitre (N90 + N30) there was obtained 55.0 t ha-1 of marketable yield, respectively, and output of marketable yield made 71.4% of total yield. The highest weight of carrot root-crop (142.8 g) and its length (175.4 mm) were obtained, when zeolite and ammonium nitre were used. The biggest diameter of root-crop (35.2 mm) was obtained, when nitrogen fertilizer with zeolite was used. The increase of weight and length of carrot root-crop directly and positively influenced the increase of the total (r = 0.42, weak and 0.67, averagely strong, respectively) and marketable (r = 0.64 and 0.63, both averagely strong) yield. The diameter of carrot root-crop did not impact (r = 0.22) the... [to full text]

Vaisių ir uogų auginimas Lietuvoje – viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų. Pasikeitus rinkos sąlygoms, Lietuvai įstojus į ES, išsiplėtus rinkai ir atsiradus konkurencijai, būtina tirti rinką siekiant stabilios sodininkystės plėtros. Tyrimo tikslas išanalizuoti vaisių ir uogų auginimo apimtį įvairiuose Lietuvos regionuose, nustatyti ūkių konkurencingumą atsižvelgus į jų dydį ir specializaciją. Tyrimas atliktas remiantis mokslinės literatūros ir statistikos šaltiniais. Statistiniai duomenys rinkti naudojantis pirmaisiais Lietuvos Respublikos žemės ūkio visuotinio surašymo rezultatais 2003 m., Žemės ūkio respondentinių įmonių 2004 m. duomenimis ir 2004 m. pasėlių deklaracijomis. Nustatyta, kad šiuo metu šalies versliniai sodai ir uogynai užima 8 994 ha plotą. Iš jų 3 396 ha vyresni kaip penkerių metų sodai, jauni – 770 ha, serbentynai 3858 ha, braškynai ir avietynai 970 ha. Straipsnyje pateikti sodų ir uogynų plotai pagal regionus, ūkių stambumo ir jų specializacijos analizė. Labiausiai specializuoti yra stambūs vaisių ūkiai, mažiausiai – braškių ir aviečių. Fruit and berry production is one of the most important branches of agriculture in Lithuania. The market changes (expansion and increased competition) after Lithuania’s entrance into EU promote investigations for development of stable fruit and berry sector. The objective of our study was to examine the scope of fruit and berry production in different regions and to establish the competitive ability of farms depending on their size and specialization. The investigation was based on special literature and statistical information sources. Statistical data were collected from the first full-scale agricultural inventory results of Lithuanian Republic for 2003, data of respondent agricultural enterprises for 2004 and crop declarations for 2004. It was established that the total area of commercial orchards and berry plantations covers 8994 ha. Young orchards (up to 5 years old) comprise 770 ha, bearing orchards – 3396 ha, black currant plantations – 3858 ha, strawberry and raspberry plantations – 970 ha. The data of orchard and berry plantation concentration in different regions, farm size and specialization are analysed in the paper. The most specialized in fruit and berry sector are fruit growers, the least – ones of strawberry and raspberry. The highest degree of specialization is observed in big farms.

2004-2005 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute įvertinta kalcio amonio salietros (KAN 27), azoto trąšų su ceolitu (KAN 27 su ceolitu) bei ceolito (prekinis ženklas ZeoVit EcoAgro) ir amonio salietros įtaka raudonųjų burokėlių Pablo F1 produktyvumui ir morfometriniams rodikliams. Bandymai vykdyti priesmėlio ant lengvo priemolio karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje. Didžiausias burokėlių prekinis derlius (61,5 t ha-1) gautas patręšus azoto trąšomis su ceolitu (KAN 27+ceolitas N90+N30). Prekinio derliaus išeiga sudarė 80,5% bendrojo raudonųjų burokėlių derliaus. Patręšus amonio salietra (AS N90+N30) ir įterpus prieš sėją ceolito (25 t ha-1), gauta 59,5 t ha-1 jo, o prekinio derliaus išeiga sudarė 81,2% bendrojo derliaus. Didžiausios masės (223,7 g) šakniavaisiai užaugo tręšti azoto trąšomis su ceolitu, o didžiausio skersmens (70,4 mm) – kalcio amonio salietra. Šakniavaisio masė prekinį burokėlių derlių lėmė 37%, skersmuo – 35%. The possibilities of different nitrogen fertilizers have been investigated at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2004-2005. The experiments were carried out on the sandy or sandy-loam Calc(ar)i – Epihypogleyc Luvisols (LVg-p-w-cc). The aims of investigation were to assess the efficacy of the influence of calcium ammonium nitre (CAN 27), nitrogen fertilizer with zeolite (CAN 27 with zeolite) and zeolite (commercial sign ZeoVit EcoAgro) and ammonium nitre (AN) on productivity and morphometrical indices (weight of root-crop and diameter of root-crop) of red beet. The highest marketable yield (61.5 t ha-1) was obtained, when nitrogen fertilizer with zeolite (CAN 27 with zeolite (N90 + N30) were used. The output of marketable yield composed 85% of total red beet yield. Using for fertilization ammonium nitre (N90 + N30) and putting in the soil 25 t ha-1 zeolite, 59.5 t ha-1 marketable yield was obtained and output of marketable yield composed 81.2% of total yield. The highest weight of root-crop of red beet (223.7 g) was obtained, when CAN 27 with zeolite was used. The biggest diameter of root-crop (70.4 mm) was obtained, when CAN 27 was used. The weight of crop-root impact the total and marketable yield by 37%, the diameter – by 36% and 35%, respectively.

Morkų Svalia F1 ir svogūnų Lietuvos didieji sėklų beicavimo tyrimai atlikti 2002-2004 m. Nustatyta, kad sėklos buvo gausiai užkrėstos Alternaria, Fusarium, Aspergillus ir Penicillium genčių mikromicetais. Tirti beicai Cruiser OSR (v.m. tiametoksamas 280 g/l + fludijoksonilas 8 g/l + metalaksilas-M 33,3 g/l), Kemikar T (karboksinas 200 g/l + tiramas 200 g/l) ir mišinys Actara 25 WG + Maxim 025 FS (tiametoksamas 250 g/kg + fludijoksonilas 25 g/l) apsaugojo sėklas nuo patogeninių grybų ir turėjo poveikį daigumui. Laboratorinio tyrimo metu svogūnų ir morkų beicuotų sėklų daigumas padidėjo 2-13%, lauko bandymų sąlygomis 18,5-24,4%. Geriausi rezultatai gauti variantuose su beicais Kemikaru T (5,0 l/100 kg) ir Cruiser OSR (1,5 l/100 kg): beicų biologinis efektyvumas morkose siekė 90,39% ir 76,92%, svogūnuose 75,49% ir 63,21%. In this study experiments were conducted under laboratory and open field conditions to investigate the potential effects of seed treatments on the germination of carrots Svalia F1 and onions Lietuvos didieji. Seeds of carrots and onions were the most infected by Alternaria, Fusarium, Aspergillus and Penicillium spp. Seed treatments with Cruiser OSR (a.i. tiamethoxam 280 g/l + fludijoxonil 8 g/l + metalaxil-M 33.3 g/l), Kemikar T (carboxin 200 g/l + thiram 200 g/l) and compound of Actara 25 WG + Maxim 025 FS (tiamethoxam 250 g/kg + fludijoxonil 25 g/l) protected seeds from pathogenic diseases and increased their germination by 2-13% in comparison with untreated seeds in laboratory tests and by 18.5-24.4% in field tests. The best results were obtained after Kemikar T (rate 5.0 l/100 kg) and Cruiser OSR (rate 1.5 l/100 kg) seeds treatments: the efficiency reached 90.39% and 76.92% in carrot, and 75.49-63.21% in onion respectively.

Modeliuojamomis aplinkos sąlygomis fitotroniniame komplekse tirta baltųjų balandų (Chenopodium album L.) įvairios trukmės konkurencijos įtaka raudonųjų burokėlių (Beta vulgaris L. var. conditiva) fotosintezės rodikliams. Nustatyta, kad keturias savaites po burokėlių sudygimo trunkanti baltųjų balandų konkurencija labai stipriai sumažina raudonųjų burokėlių grynąjį fotosintezės produktyvumą. Chlorofilo b kiekiai pagal baltųjų balandų konkurencijos trukmę kinta labai mažai. Ilgai trunkanti baltųjų balandų konkurencija labiausiai veikia chlorofilo a bei bendrą chlorofilų a ir b kiekį raudonųjų burokėlių lapuose. Chlorofilo a ir b santykiui bei chlorofilų sumos ir karotinoidų santykiui konkurencijos trukmė neturi esminės įtakos. Karotinoidų kiekis sumažėja, kai baltųjų balandų konkurencija tęsiasi aštuonias savaites. Raudonųjų burokėlių lapų ploto indeksas labai stipriai sumažėja, kai konkurencija trunka šešias savaites ir ilgiau. Investigations of various duration competition of Chenopodium album L. on formation of Beta vulgaris L. var. conditiva photosynthetic indices were caried out at model environmental conditions in chambers of phytotron complex, LIH. It was determined that Chenopodium album L. competition, which lasted four weeks, significantly decreased photosynthetic productivity. Depending on duration of Chenopodium album L competition, chlorophyll b content changes insignificantly. Long-lasting competition of Chenopodium album L. negatively influenced chlorophyll a content and total chlorophyll a and b content in leaves of Beta vulgaris L. var. conditiva. Duration of competition have not significant impact on ratio of chlorophyll a and b and total chlorophylls and carotenoids. Carotenoid content decreased when competition of Chenopodium album L. lasted eight weeks. Leaf area index of Beta vulgaris L. var. conditiva significantly decreased when competition of Chenopodium album L. lasted six weeks.

Darbo tikslas – nustatyti kiaulių ir galvijų mėšlui būdingas maksimalaus metano susidarymo (Bo), ir teorinio metano susidarymo (Bu) reikšmes, bei ištirti klimato kaitą skatinančių, ir aplinką teršiančių dujų emisijų mažinimo iš mėšlo priemonių taikymo efektyvumą. Darbo uždaviniai: 1) nustatyti maksimalų metano dujų kiekį galintį išsiskirti iš kiaulių ir galvijų mėšlo. 2) ištirti priedų įtaką NH3, CO2, CH4, H2S, NO ir CO dujų emisijoms iš skysto ir pusiau skysto galvijų ir kiaulių mėšlo. 3) nustatyti įvairių plaukiojančių dangų poveikį NH3, CO2, CH4, H2S, NO ir CO dujų emisijoms skysto ir pusiau skysto mėšlo laikymo metu. 4) ištirti priedų ir plaukiojančių dangų kompleksinio naudojimo įtaką NH3, CO2, CH4, H2S, NO ir CO dujų emisijoms iš skysto ir pusiau skysto galvijų ir kiaulių mėšlo. Tyrimai vykdyti dviejų kiaulių tvartų aplinkoje ir laboratorinėmis sąlygomis. Bandymams laboratorinėmis sąlygomis atlikti buvo panaudoti mėšlo mėginiai surinkti iš 28 gyvulininkystės ūkių. Tyrimų metu nustatytas maksimalus metano dujų kiekis galintis išsiskirti iš kiaulių ir galvijų mėšlo. Taip pat ištirtas mikrobiologinio preparato ir sieros rūgšties priedų, plaukiojančių dangų, t. y., keramzito, natūralių durpių, valgomojo saulėgrąžų aliejaus, medžio pjuvenų, šiaudų, polietileno plėvelės, bei priedų kompleksinio naudojimo su polietileno plėvele poveikis NH3, CO2, CH4, H2S, NO ir CO dujų emisijoms iš mėšlo. Atliki tyrimai, kuriuose įvertintas priedų bei įvairių plaukiojančių dangų poveikis... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the present study – to study the ultimate (Bo) and theoretical (Bu) methane yield from pig and cattle manure, and to investigate the effectiveness of implements on the emission reduction of polluting and greenhouse gases from manure. Tasks of the present study: 1. To measure the ultimate methane yield from pig and cattle manure. 2. To investigate the effect of the additives on the reduction of emission of the NH3, CO2, CH4, H2S, NO and CO gases from liquid and semi-liquid manure of cattle and pigs. 3. To determine the effect of different floating covers on the reduction of emission of the NH3, CO2, CH4, H2S, NO and CO gases from liquid and semi-liquid manure during the storage. 4. To investigate the effect of the complex of additives and floating covers on the reduction of emission of the NH3, CO2, CH4, H2S, NO and CO gases from liquid and semi-liquid manure of cattle and pigs. The investigations were performed in two piggeries and a laboratory. To carry out the experiments in the laboratory, the manure was collected from 28 farms. During the investigation period, the ultimate methane yield from pig and cattle manure was determined. Also, the effect of the microbial-based and sulphuric acid additives, floating covers, i. e., leca (light expanded clay aggregate), natural peat, sunflower oil, sawdust, straw and plastic film, and furthermore, the complex of additives and a plastic film cover on the emission of NH3, CO2, CH4, H2S, NO and CO gases from manure were... [to full text]

Augalo derlingumo didinimas ir derliaus kokybės gerinimas – vienas iš svarbiausių žemės ūkio mokslų prioritetų. Valgomoji bulvė (Solanum tuberosum L.) – svarbus maisti-nis augalas, kurio auginimo ir paplitimo geografija didesnė nei kukurūzų, ryžių ir kviečių. Pagrindinė bulvių produkcija – stiebagumbiai, kurie naudojami ne tik maistui, pašarui, bet ir alternatyviems tikslams: bioplastikų, krakmolo, spirito gamybai (Šlapakauskas, Du-chovskis, 2008). Bulvių pasėlio augimas labai priklauso nuo sėklai naudojamų stiebagumbių koky-bės. Pagal fiziologiją bulvė sudėtingas augalas, kurio augimo, vystymosi bei stiebagumbių laikymo sąlygos įtakoja jų dygimą (Cristiansen et al., 2006). Bulvių stiebagumbių dygi-mas – vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių kero stiebų skaičių, kurie yra derlių įtakojantis faktorius (Allen et al., 1992). Siekiant paankstinti derlių, suformuoti tankų, produktyvų pasėlį stiebagumbių daigi-nimui gali būti naudojami egzogeniniai augimo reguliatoriai – sintetiniai fitohormonų analogai, kurie leidžia pakeisti augalo hormonų statusą, modifikuoti metabolizmo proce-sus. J. Lazauskas (2001) teigia, kad geriausia bulves daiginti natūraliomis šviesos sąlygo-mis, ne aukštesnėje nei 17 oC temperatūroje, 35–45 dienas iki sodinimo, tuomet jų daigai būna trumpi ir stiprūs. Tačiau kai stiebagumbių daiginimo metu trūksta šviesos ar būna netinkama temperatūra, pumpurai būna ne vienodo dydžio, silpni. Mokslininkai plačiai tiria abiotinių veiksnių (šviesos, temperatūros)... [toliau žr. visą tekstą] Research problem. Plant productivity enhancement and yield quality improvement are one of the top priorities for agricultural sciences. The potato (Solanum tuberosum L.) is a staple crop, whose cultivation and distribution geography is larger than that of maize, rice and wheat. The main potato produce is tubers which are used not only for food and feed but also for alternative purposes – production of bioplastics, starch and spirits (Šlapakauskas, Duchovskis, 2008). Potato crop performance is highly reliant on the quality of tubers used as seed material. In terms of physiology, the potato is a complex plant whose growth, development and tuber storage conditions influence sprouting (Cristiansen et al., 2006). Potato tuber sprouting is one of the prime factors determining the number of stems per potato plant, which is also a factor, which influences potato yield (Allen et al., 1992). Seeking to advance potato maturity and harvesting and to achieve a dense, productive stand, exogenous growth regulators can be used for tuber sprouting. These growth regulators are synthetic analogues of phytohormones that enable changes in plant hormonal status and modification of metabolic processes. J. Lazauskas (2001) suggests that to achieve short and strong sprouts, it is most efficient to sprout potato tubers under natural light conditions at a temperature no higher than 17 oC, 35–45 days prior to planting. However, a shortage of light during tuber sprouting or inadequate temperature result... [to full text]

Tyrimų tikslas: Ištirti pomidorų vaisių morfologinius ir biocheminius parametrus, remiantis gautais rezultatais atrinkti veisles ar linijas, išsiskiriančias atskirais požymiais, ir jas panaudoti tolesniuose kryžminimuose siekiant sukurti išskirtinės kokybės hibridus, kurie galėtų būtų naudojami kaip funkcionalusis maistas. The aim of the research was to investigate the tomato varieties and lines to evaluate fruit morphological characteristics and biochemical parameters and on the basis of obtained results to choose varieties and lines with the best individual features and use them in the future breeding in order to create a hybrids of exceptional quality that could be used as a functional food.

2008 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje atlikus organinių azoto trąšų Provita įtakos ekologiškai auginamoms bulvėms tyrimus, nustatyta, kad tręšimas organinėmis azoto trąšomis Provita, bei organinių azoto trąšų Provita deriniais su Patenkali ir fosforitmilčiais esminiai padidino bulvių suminį ir prekinį derlingumą bei derliaus prekingumą. Patręšus Provita, Patenkali ir fosforitmilčiais bei Provita ir Patenkali esminiai padidėjo suminis ir prekinis bulvių derlingumas, lyginant su tręšimu Provita bei Provita ir fosforitmilčių trąšų deriniu. Bulves patręšus Provita, Provita ir Patenkali bei Provita, Patenkali ir fosforitmilčiais esminiai sumažėjo bulvėse krakmolo, lyginant su netręštomis bulvėmis. Patręšus bulves organinėmis azoto trąšomis Provita esminiai sumažėjo sausųjų medžiagų bulvių gumbuose, lyginant su netręštomis bulvėmis bei tręšimu Provita, kalio ir fosforo trąšų deriniais. Tręšiant organinėmis azoto trąšomis Provita gautas neigiamas azoto balansas. Tręšimas N60 organinių azoto trąšų norma, neužtikrino teigiamo azoto balanso dirvožemyje. Research on the effect of organic nitric fertilizers Provita to organically cultivated potatoes performed in 2008 at the experimental station of Lithuanian University of Agriculture highlighted, that fertilization of potatoes with organic nitric fertilizers Provita, as well as combinations of organic nitric fertilizers Provita with Patenkali and phosphorite powder, significantly increased total and marketable harvest of potatoes, as well as merchantability of harvest. In case of fertilization with Provita, Patenkali and phosphorite powder, as well as Provita and Patenkali, total and marketable harvest of potatoes was significantly increased, compared with fertilization using Provita and the combination of Provita and phosphorite powder. After fertilization of potatoes with Provita, Provita and Patenkali as well as Provita, Patenkali and phosphorite powder, the concentration of starch in potatoes was significanlty lower, than in these never fertilized. After fertilization of potatoes with organic nitric fertilizers Provita, the concentration of dry matterial in potatoes was significantly decreased, compared to these never fertilized, or fertilized with Provita, combinations of kalium and phosphoric fertilizers. Fertilization of potatoes had no significant effect to the concentration of soluble dry matterial in potatoes. Fertilization with organic nitric fertilizers Provita resulted in negative nitric balance. Fertilization with standard volume of organic nitric fertilizers N... [to full text]

Tyrimai vykdyti 2007-2008 metais Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje (IDg 4-k), vidutinio sunkumo priemolyje ant molio. Tirtos dvi EKOLIST trąšų panaudojimo technologijos. Bulvių pasėlyje EKOLIST panaudojimo technologijoje per lapus buvo tręšta 2 kartus: 1) bulvėms sudygus; 2) po 10-14 parų nuo pirmo purškimo. EKOLIST trąšų II panaudojimo technologijoje per lapus tręšta tris kartus: 1) bulvėms sudygus; 2) po 10-14 dienų nuo pirmo purškimo; 3) po bulvių žydėjimo. Vasarinių rapsų pasėlyje EKOLIST I panaudojimo technologijoje per lapus buvo tręšta 2 kartus: 1) 8-10 tikrųjų lapelių tarpsnyje; 2) butonizacijos tarpsnio pradžioje. EKOLIST II panaudojimo technologijoje per lapus buvo tręšta 3 kartus: 1) 8-10 tikrųjų lapelių tarpsnyje; 2) po 7-10 dienų nuo pirmo purškimo; 3) butonizacijos tarpsnio pabaigoje. Tyrimais nustatyta, kad bulves papildomai per lapus Ekolist trąšomis tikslinga tręšti tris kartus (panaudoti EKOLIST II technologiją). Palyginus su netręštais laukeliais, prekinių bulvių derlius padidėjo 3,56 t ha-1 arba 11,3%. Ekolist trąšų įtakoje bulvių gumbuose sausųjų medžiagų, krakmolo ir bendrojo cukraus kiekiai nepakito, tačiau sumažėjo nitratų kiekis. Vasarinius rapsus papildomai per lapus Ekolist trąšomis tikslinga tręšti du kartus (panaudoti EKOLIST I technologiją). Palyginus su netręštais laukeliais, vasarinių rapsų absoliučiai sausų sėklų derlius padidėjo 0,11 t ha-1 arba 5,5%, sėklų riebalingumas – 1... [toliau žr. visą tekstą] The experiments were carried out in the Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture on the Calc(ar–Endohypogleyic Luvisol (LVg-n-w-cc) in 2007-2008. Granulometric composition of the soil was light or medium heavy loam on heavy loam clay. Two Ekolist fertilizers usement technologies were investigated. In I Ekolist usement technology on potato crop leaf-feed fertilizers were applied twice: 1) when potatoes were sprouting; 2) after 10 – 14 days from the first spraying. II Ekolist fertilizers usement technology on potato crop leaves spray fertilizers were applied in 3 times: 1) when potatoes were sprouting; 2) after 10 -14 days from the first spraying; 3) after potatoes flowering. In I usement Ekolist technology on spring rape crop leaf-feed fertilizers were applied twise: 1) at the 8 – 10 leaves stage; 2) at the stage of bud formation beginning. In II usement Ekolist technology leaves spray fertilizers were applied in 3 times: 1) at the 8 – 10 leaves stage; 2) after 7 -10 days from the first spraying; 3) at the stage of bud formation ending. The research date indicated that additional fertilization for potato was most effective, when fertilizers were applied in 3 times (II Ekolist technology). Compared with not fertilized fields, marketable potatoes yield increased 3,56 t ha-1 or 11,3%. Under the effect Ekolist fertilizers unchanged dry matter amount, starch amount, common sugar amount in the potatoes tubers, however decreased nitrate amount. Additional... [to full text]

Tyrimų vieta ir laikas. Bariūnų žemės ūkio bendrovė, Joniškio raj. Bandymai vykdyti 2007-2008 m. Bandymo lauko dirvožemis: Joniškio rajono ŽŪB „Bariūnai“ įrengto bandymo lauko dirvožemis – giliau karbonatingas giliau glėjiškas rudžemis (Endocalcari – Endohypogleyic Cambisol) (Cmg-n-w-can), sunkus priemolis ant dulkiško molio su giliau (1 m gylyje) esančiu smėlingu priemoliu. Žieminių rapsų veislė ‘Elvis‘. Dviejų metų lauko bandymų duomenys iš esmės patvirtino hipotezę, kad prieš tris savaites iki žieminių rapsų brandos apipurškus jų pasėlius Aventrolio (0,5-1,0 l ha-1) tirpalais, susidariusi tampri plėvelė ant ankštarų stipriai sumažina savaiminį ankštarų atsidarymą, o tuo pačiu ir sėklų išbyrėjimą iš jų, ko pasekoje gaunamas didesnis žieminių rapsų sėklų derliaus priedas Vertinant panaudotų priemonių efektą žieminių rapsų sėklų derliams, matyti, kad gauto derliaus priedo dydis taip pat priklausė nuo rapsų pjūties laiko. Vėlinant pjūtį aventrolio ir karbamido efekto reikšmės buvo didesnės. Research data evaluation: Two-year research data confirmed the hypothesis of the authors that leaf-spray fertilization with Pinolen (0.5 – 1.0 l ha-1) solutions of the winter rape crop three weeks before maturity stage results in the formation of the elastic capsule around siliques and prevents them from self-opening and seed eruption. Pinolen efficacy is higher in either disease or pest damaged, or late harvest crops. From the economic and labour planning points of view leaf-spray fertilization of winter rape with Pinolen should be combined with additional leaf-spray fertilization with carbamate solutions (20 kg ha-1). Leaf-spray fertilization of the winter rape with Pinolen (1.0 l ha-1) + carbamate (20 kg ha-1). The biggest rapes corn addition were received - – 0,69 t ha-1 in third variant ((1.0 l ha-1) + carbamate (20 kg ha-1). The protective efficacy of the capsule starts to decrease in more than five weeks after leaf spray fertilization of the crop with the considered solutions.

Tyrimai, tiriant svogūnų netikrosios miltligės plitimą įtakojančius veiksnius, atlikti ūkininko Lino Šateikos ūkyje, Daugėlaičių k., Meškuičių sen., Šiaulių raj. 2005-2008 metais. Tirta meteorologinių sąlygų, svogūnų veislių (hibridų) („Sherpa F1“ bei „Renate F1“) ir fungicidų (Penncozeb 75 DG bei Dithane NT 75% g.) įtaka svogūnų netikrajai miltligei. Lauko bandymo tyrimų metu nustatyta, kad temperatūra ir drėgmė – svarbiausieji veiksniai svogūnų netikrajai miltligei plisti ir vystytis per visą augalų vegetaciją. Šią ligą plisti skatino gausūs krituliai (88 mm) bei 17,4 ºC vidutinė birželio- rugpjūčio mėnesių oro temperatūra. Penncozeb 75 DG efektyvumas per 2005-2008 metus „Sherpa F1“ veislės svogūnų pasėlyje buvo vidutiniškai 3,2 proc. punkto didesnis negu Dithane NT 75% g., o „Renate F1“ veislės svogūnuose – 2,9 proc. punkto didesnis, lyginant su Dithane NT 75% g. Lyginant veislių įtaką svogūnų derliui, nustatyta, jog atsparesnė svogūnų netikrajai miltligei yra „Renate F1“. Šios veislės svogūnų pasėliuose per 2005-2008 metus yra gautas vidutiniškai 6,2 t didesnis derlius nei „Sherpa F1“ svogūnų pasėliuose. Atlikus ekonominį vertinimą, nustatyta, jog didžiausią papildomų gamybos išlaidų našumą sukuria „Renate F1“ veislės svogūnų, apdorotas fungicidu Penncozeb 75 DG, pasėlis. Researches in order to analyze the influencing factors in spread of onion downy mildew were carried out in farmer‘s Linas Šateika farm, Daugėlaičių k., Meškuičių sen., Šiaulių raj., in year 2005-2008. There were studied the influence of meteorological conditions, onion species (hybrids) (“Sherpa F1” and “Renate F1”) and fungicides (Penncozeb 75DG and Dithane NT 75% g.) on onion downy mildew. At the field experiment were defined, that temperature and moisture are the most important factors in onion downy mildew spreading and progressing during all growing season. This disease was stimulated by pluvious precipitations (88 mm) and 17,4 ºC air temperature in June - August. The effectiveness of Penncozeb 75 DG during the year 2005-2008 in “Sherpa F1” crops was on the average 3,2 % more than Dithane NT 75%, and in “Renate F1” – 2,9 % more. In comparing the influence of species on onion harvest, there were determined, that “Renate F1” is more resistant to onion downy mildew. In the onion crops of “Renate F1” during years 2005-2008, there were ingathered on the average 6,2 t more than in crops of “Sherpa F1”. In carrying out the economical evaluation, there were identified, that the most extra efficiency of production costs is obtainable in “Renate F1” crops with Penncozeb 75 DG.

Lietuvos žemės ūkio universiteto Agroekologijos centro ekologinės gamybos ūkyje 2007-2008 m. atlikus fosforo ir kalio trąšų įtakos ekologiškai auginamiems žieminiams rugiams tyrimus nustatyta, kad didžiausias žieminių rugių derlingumas gautas tręšiant P60 fosforitmilčių norma. Didinant normą žieminių rugių derlingumas mažėjo. Lyginant fosforitmilčių normas tarpusavyje bei su netręštais žieminiais rugiais, esminių grūdų derlingumo skirtumų nenustatyta. Tręšimas fosforitmilčiais neturėjo esminės įtakos baltymų kiekiui ir tešlos kritimo skaičiui žieminių rugių grūduose bei natūriniam grūdų svoriui. Kalio trąšų formos ir normos neturėjo esminės įtakos žieminių rugių grūdų derlingumui, baltymų kiekiui ir tešlos kritimo skaičiui žieminių rugių grūduose bei natūriniam grūdų svoriui. After having performed tests, in 2007-2008 year, the different fertilizers affect with the phosphorus and potassium to ecologically grown winter rye in the ecological manufacturing farm of Agro-ecology centre of Lithuanian University of Agriculture, it was identified that the highest yields of winter rye rate with phosphorus P60 fertilization. The yields declined increasing the rate of winter rye. It was identified that the phosphorus rate compared with each other and did’t have essential influence on the grain crop of winter rye. The fertilization with phosphorus not have essential influence on the protein content of the dough and drop in the number of winter rye grain and to the natural grain weight. The potassium fertilizer forms and rates did not have essential influence on the grain yields of winter rye and protein content and drop in the number of winter rye grain and to the natural grain weight.

Bandymai buvo atlikti 2007-2008 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje. LŽŪU Bandymų stoties dirvožemis IDg8-k (LVg-p-w-cc) – karbonatingas sekliai glėjiškas išplautžemis (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols). Tyrimo objektas – kukurūzų veislė BAXXAO. Tyrimų variantai: 1. Kontrolė (netręšta); 2. Tikslinis trąšų mišinys – tręšimo norma N204P120 K208; 3. Standartinis mišinys NPK 17-17-17 – tręšimo norma N208P208K208; 4. Standartinis mišinys NPK 18-12-20 – tręšimo norma N187 P125K208; 5. Kompleksinės trąšos NPK 11-9-20+Mg+S+B – tręšimo norma – N229P94K208; 6. Kompleksinės trąšos NPK 17-10-14+S+Zn – tręšimo norma – N252P149K208. Didžiausias kukurūzų biomasės derlius – 18,49 t ha-1 – gautas tręšiant tiksliniu trąšų mišiniu , o mažiausias biomasės derlius – 17 t ha-1, tręšiant standartiniu trąšų mišiniu NPK 17-17-17. Didžiausias kukurūzų grūdų derlius – 8,81 t ha-1 – gautas tręšiant tiksliniu trąšų mišiniu N204P120K208, o mažiausi – 7,86 t ha-1 , tręšiant standartiniais trąšų mišiniu NPK 17-17-17. Kompleksinės trąšos vienoje granulėje nebuvo efektyvesnės už analoginės sudėties vienanarių trąšų mišinius. Atskirų trąšų formų efektyvumo skirtumai buvo gauti tik dėl nevienodo šių trąšų praturtinimo mikroelementais. Researches, whose purpose were investigate fertilizes mixtures and complex fertilizes influence in corn harvest productivity, trials were carried out in 2007 – 2008 in Lithuanian University of Agriculture. Trial field soil: IDg8-k (LVg-p-w-cc) – carbonate shallow glacious soils. The biggest corns biomass were 18.49 t ha-1 – received when were fertilized with objective fertilizes mixture and the less harvest – 17 t ha-1 – fertilized with standart fertilizes mixture NPK 17-17-17. The biggest corns grains harvest – 8.81 t ha-1 – fertilized with objective fertilizes mixtureN204P120K208, the less – 7.86 t ha-1, when fertilized with standart fertilizes mixture NPK 17-17-17. Complex fertilizes in one granule were not so effective as analogue composition monomial fertilizes mixture.

Tręšimo lauko bandymai buvo atliekami 2007 - 2008 metais, Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje. Keturlaukėje sėjomainoje auginami vasariniai rapsai, vasariniai miežiai + įsėlis, daugiametės žolės I n. m., žieminiai kviečiai. Bandymais buvo siekiama įvertinti kalio trąšų formų, jų normų, bei jų derinių su EPSO Microtop įtaką vasarinių miežių derliui. Bandyme buvo auginama lietuviška vasarinių miežių veislė 'Ūla'. Bandyme tirta - kalio chlorido (MOP) bei kalio druskos (Korn-Kali) normų ir papildomo patręšimo per lapus EPSO Microtop (2 x 20 kg ha-1) efektyvumas vasarinių miežių pasėlyje. Bandyme nustatyta, kad kalio ir EPSO Microtop trąšos didino vasarinių miežių 'Ūla' derlių. 2007 metais, lyginant su kontrole, grūdų derlius didėjo nuo 8,8 % iki 18,8 %, o šiaudų derlius - nuo 10,5 % iki 25,5 %. Didžiausi derliai gauti patręšus K90 Korn-Kali norma ir EPSO Microtop (2 x 20 kg ha-1) trąšomis. Šių trąšų normos buvo efektyvios ir 2008 metais, kadangi, lyginant su kontrole, gautas grūdų derliaus priedas 6,8 % - 16,3 %, o šiaudų derliaus priedas -9,5 % -17,6 %. Žaliųjų proteinų kiekis miežių grūduose tręšiant MOP - K90 norma padidėjo 0,56 proc. vnt. Grūdų kokybė buvo geresnė 2008 m., kai grūdų baltymingumas siekė 10,63 %, o 2007 m. 10,40 %. Didžiausias NEM kiekis kontroliniuose laukeliuose - 78,47 %, patręšus tik N60P60 normomis. Didėjant kalio trąšų normai NEM kiekis mažėjo. Tirtos kalio trąšų formos ir normos, bei jų deriniai su EPSO Mikrotop 1000 sėklų masę padidino... [toliau žr. visą tekstą] Fertilizing field experimentation was done in 2007 and 2008 year at the experimental station of Lithuanian University of Agriculture. Spring rape, spring barley plus under-crop, perennial grass I years of using, winter wheat are grown in four-field rotation of crops. Purpose of the experimentation was to evaluate the influence of potassium fertilizer forms, its norms and it's combinations on spring barley with EPSO Microtop fertilizers. Spring barley breed 'Ūla' was used for the experimentation. Potassium chloride, potassium salt (Korn-Kali) norms and the additional fertilizing through leaves with EPSO Microtop (2 x 20 kg ha-1) the effectiveness of spring barley crop was researched in the experimentation. The experimentation shoved that potassium and EPSO Microtop fertilizers made the yield of spring barley 'Ūla' increase. Grain yield increased from 8,8 % to 18,8 % and straw yield - from 10,5 % to 25,5 % when comparing year 2007 with the control. Best yields were obtained when fertilizing with K90 Korn-Kali norm and EPSO Microtop (2 x 20 kg ha-1) fertilizers. These fertilizer norms were effective in year 2008 also because in comparison with the control the obtained grain yield addition was 6,8 % -16,3 % and straw yield addition - 9,5 % -17,6 %. The crude protein content in grains, after fertilization with MOP - K90 rate increased 10, 37 percent. pc. Grain quality was better in 2008, when grain proteins up to 10.63 % and in 2007 just 10.40 %. NEM controls the maximum number of... [to full text]

Investigation of soil bioactivity and weed infestation in spring oilseed rape agrocoenosis of different density Aušra Grybaitė Field experiments were carried out in 2004 and 2005 at the Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture to study the influence of different spring oilseed rape (Brassica napus L.) ‘Sponsor’ densities (50.1-100, 100.1-150, 150.1-200, 200.1-250, 250.1-300, 300.1-350, 350.1-400, 400.1-450 plants m-2) on soil bioactivity and weed infestation. Soil - Calc(ar)i-Endohypogleyic Luvisol. By increasing of spring oilseed rape crop urease activity in the soil didn’t chage significantly. The saccharase activity in the rape agrocoenosis with density more than 150.1 plants m-2 significantly increased in comparison with saccharase activity in the thinest rape agrocoenosis. The content of humus (r = 0.73, P < 0.05) and available phosphorus (r = 0.71, P < 0.05) influenced the saccharase activity. Spring oilseed rape crop density had no influence on number of weed species, weed sprouts and weed density before harvest. Efficiency of weed suppressing increased when weed density in crop at 3-4 leaves stage increased. This proved the small similarity indexes of weed density in crop at 3-4 leaves stage and before harvest. Rape crop density had no influence on weed species change. Significant negative relationship was found between weed air-dry biomass and rape crop density (r = -0.82, P < 0.01). Most of weeds in rape crop were therophytes. Most of them... [to full text]

Study aim is to study endogenic and exogenic factors preconditioning morphogenesis of linseed flax in vitro. Linseed flax studies in vitro were carried out at the Laboratory of Genetic – Biotechnological of Lithuanian University of Agriculture in 2004-2006. Factors which influence morphogenetic capability of linseed flax cultivars ‘Lirina’, ‘Barbara’ and ‘Szaphir’ in tissue culture were investigated. Two different types of explants – stem segments and hypocotyls – of the three genotypes were cultivated in nutrient media differing in their macro and micro salts concentration, vitamins and different levels of growth regulators. Our results showed that intensity of morphogenesis was affected not only by exogenous growth regulators, but also by the type of explant and genotype. Hypocotyls-derived callus gave the better results than that stem-segment-derived callus on all tested media. Four-weeks-old callus showed the maximum shoot regeneration frequency. The best morphogenetic capabilities were demonstrated for cultivar ‘Szaphir’. The largest number of shoots was produced by all the cultivars on MSB5 nutrient medium supplemented with cytokinin 2iP (2.0 mg 1-1). The master’s final work comprises 50 pages, including 3 tables, 10 figures and 66 literature references.

During the period 1996–2005, experiments were carried out at the Joniškėlis Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture on an Endocalcari-Endohypogleyic Cambisol. The experiment was set up in 1956 in the ten - field crop rotation: 1) mixture of vetch and oat, 2) winter wheat, 3) spring barley, 4) fodder beet, 5)spring barley with under sowing, 6) 1-st year perennial grasses (red clover and timothy), 7) 2-nd year perennial grasses, 8) winter wheat, 9) fodder beet, 10) spring barley. Scheme of the soil tillage: 1) Conventional soil tillage with ploughing 22-25 cm, 2) permanent shallow ploughing 12-15 cm, 3) soil tillage with an inconstant ploughing depth: 25 cm in fallow, 20 cm after perennial grasses, 15 cm after spring barley, 10 cm after fodder beet, 20-25 cm after winter wheat, 4) soil ploughing depth according to necessity, 5) deep loosening with chisel cultivator PČ-2,5 25 cm. The aim of this investigation was to evaluate the influence of conventional and permanent shallow soil tillage, its alternation, and no-shell board deep loosening on humous, soil physical properties, the productivity of crop rotation and energy efficiency. During the fifth crop rotation, conventional soil tillage alternated with permanent shallow soil tillage or with deep loosening with an inconstant ploughing depth according to necessity had no significantly influence on soil humous. The most increase (0,19 percentage units) of soil humous was determined in soil tillage with an... [to full text]

The aim of this work was to investigate the effect of fertilizers on chemical composition of raw pumpkins and quality of processed pumpkin products. The material consisted of two Cucurbita maxima 'Stofuntovaja' and 'Bambino' pumpkins cultivar. Pumpkins were grown at the organic pomological garden of the Lithuanian Agricultural University in 2004-2005. The fertilization treatment was: organic-humatic - 30 l ha-1, complex fertilizers (10:10:20 - 500 kg ha-1, compost (mixture of composted manure 70% and plant waste 40%) - 40 t ha-1, complex + organic-humatic fertilizers - 500 kg ha-1 + 30 l ha-1. Biochemical composition and quality of processed pumpkins products (jams, bread and wine) was analyzed. It was determinate better biochemical composition in raw pumpkins grown with complex + organic-humatic fertilizers. Better sensual characteristics had products processed from pumpkins grown with organic-humatic fertilizers.

The research was carried out in 2005 at the Lithuanian University of Agriculture, Department of Horticulture. The aim of research was to investigate the yield and quality of different leeks cultivars as influenced by different grown methods. Leeks were growing in these ways: I way – growing in smooth surface; 2 way – growing into 15 cm deep furrows; 3 way - growing on the 15 cm furrows; 4 way – growing in the holes of 20 cm depth. The biggest harvest has been received from the early leek varieties, total harvest - 36,63 t ha-1, standard harvest – 31,12 t ha-1 and late leek varieties total harvest - 26,85 t ha-1, standard harvest – 24,05 t ha-1) grown in smooth surface. The early leeks grown in the holes of 20 cm depth has been received the biggest mass per plant (average 325,0 g) and mass per plant of the late leeks has been received from the leeks grown on the 15 cm furrows (average 274,7 g). The early leeks of the best biochemical composition have been grown in the holes of 20 cm depth and the late leeks have been grown on the 15 cm furrows.