Search

New generation spends much of their time in a virtual environment. Under digital technology influence a specific subculture of young people, assigned to the new generation, is being formed. This article presents theoretical analysis of developments in young people subculture, which is forming on the merging of real and virtual spaces. The social constructivist approach is used in analysis of research. The paper also presents some findings of empirical qualitative research conducted in 2017. The education experts’ survey data analysis shows emerging changes in real subculture and school teenager behavior influenced by virtual environment. These subcultural changes are manifest in the ways they learn, socialize, communicate, interact with information technologies and deal with information. This virtual world is important for new generation, its influence is not always positive and secure. Under its influence they form their own virtual behavior rules, norms and values, which are later transferred into real learning environment. This transference can be destructive, it may interfere with the interpersonal communication, distort the evaluation of real environment. This influences the personal identity formation. In a virtual space individuals can informally form their own identity (even a multiple one), whereas in a real environment the criteria of identity formation are of more formalized character. These processes affect young people subculture developments.

Intensyvios kaitos sąlygomis Lietuvos aukštasis mokslas susiduria su daug problemų, kurios atrodo ypač skausmingos dėl posovietinio ir naujos kartos mentaliteto atotrūkio, menkos organizacijų vadybos ir kultūros tradicijos, sparčios integracijos į ES švietimo ir ekonomikos rinką, ir galiausiai naujų komunikacijos technologijų. Tenka klausti, o kokia gi yra aukštojo mokslo idėja Lietuvoje? Tokį klausimą R. Barnettas formulavo XX a. paskutiniame dešimtmetyje, permąstydamas britiškąją patirtį. Jis šį klausimą kėlė iš esmės, ieškodamas aukštojo mokslo filosofinio pagrindimo. Akivaizdu, kad universitetai pačia savo esme yra liberaliosios minties židiniai, tęsiantys senąsias tradicijas, vykdantys žinių atranką ir jų legitimaciją. Šiais laikais, universitetams praradus žinių kaupimo, valdymo ir skleidimo galią bei autonomiškumo statusą, senoji aukštojo mokslo idėja susilaukia kritikos. Multiuniversitetai yra kur kas lankstesni ir patrauklesni ekonomikai, tampančiai esmine galia koordinuojant mokslą. Pragmatiškas posūkis į kompetencijų ugdymą verčia permąstyti universitetinio lavinimo idėją ir modelius. Įvairiuose akademiniuose sluoksniuose svarstoma, kiek verta išlaikyti tradicinio universiteto statusą, kiek jį keisti ir kaip keisti. Įprastai skiriami keli universitetų modeliai: britiškas, arba Oksbridžo, modelis yra orientuotas į kultūros paveldo, vertybių ir mokslo žinių perdavimą; vokiškasis Humboldto modelis siūlo mokslo plėtrą, kritinį santykį su pažinimu; amerikietiškas universitetų modelis siūlo orientuotis į ekonominį užsakymą, rinką. Lietuvos darbo pasauliui ir universitetams didelį poveikį turi informacinių technologijų plėtra. Ji lemia pragmatinio, į darbo rinką orientuoto universiteto atsiradimą. Informatikos ir matematikos studijų programų, priklausančių Lietuvos fizinių mokslų sričiai, turinio analizė parodė, kad programos yra stipriai orientuotos į rinkos poreikius ir ugdo kompetencijas, turinčias paklausą darbo rinkoje. Lyginant programų tikslus su Bolonijos procese suformuluotais magistrantūros tikslais, nustatyta, kad aktyvaus pilietiškumo ugdymo kompetencijoms visiškai neskiriama dėmesio. Pristatant VU atvejo studiją yra analizuojamas informatikos ir matematikos studentų požiūris į studijų proceso kokybę. Straipsnio pabaigoje yra formuluojamos išvados, kurios išryškina informatikos ir matematikos studijų trūkumus. This paper analyzes the idea of higher education, its transformation into an ICT influenced, competence-based pragmatic university idea. For the analysis of developed competences in the contemporary university the groups of Informatics and Mathematics students are chosen. These academic groups are presumably most prepared for the university change and should promote further development and implementation of information technologies. The theoretical analysis of university models, the pragmatic idea of the contemporary higher education are based on the philosophy of postmodernism. The main factors influencing the contemporary higher education as well as the impact of ICT on the universities and the nature of work are also analyzed. The empirical study presents data and finding of the research about the competences to be developed in master study programs (physical sciences) and Vilnius University Informatics and Mathematics students' opinion on university studies, the developed competences and changes in Lithuanian higher education

Straipsnyje nagrinėjama 20 a. pradžioje P. Dovydaičio redaguotų ir publikuotų leidinių svarba, aptariama gnoseologinė koncepcija, analizuojama jo idėjų reikšmė suaugusiųjų švietimui ir sąmoningumo vystymuisi. Nors P. Dovydaitis tiesiogiai nenagrinėjo suaugusiųjų ugdymo problemų, tačiau jo leidybinė ir edukacinė veikla buvo svarbus postūmis plėtotis suaugusiųjų ugdymui ir saviugdai. Suvokdamas suaugusiųjų ir ypatingai Lietuvos mokytojų ugdymo ir profesinio tobulinimo svarbą, Dovydaitis savo filosofinėmis įžvalgomis ir kryptinga veikla padėjo suaugusiųjų sąmoningumo ugdymo pamatus. Sąmoningumo ugdymas, arba sąmoninimas, ir šiandien išlieka viena aktualiausių problemų, plačiai analizuojamų šiuolaikinėje suaugusiųjų ugdymo teorijoje. Kuriant suaugusiųjų ugdymo programas, nepakanka žinoti ir tenkinti individų, organizacijų ir visuomenės poreikius, labai svarbu besimokantiems suaugusiems padėti transformuoti savo mąstymą, savęs ir pasaulio suvokimą. Tik įvykus prasminių perspektyvų transformacijai, kuri gali būti įgyvendinama ugdant kritinio reflektyvumo kompetenciją, besimokančiajam atsiranda poreikis imtis transformuojančio veiksmo - keisti socialinę aplinką bei tobulinti savo praktiką. Kritinis sąmoningumas ir ypač teorinis reflektyvumas - tai išskirtinis suaugusiųjų gebėjimas, kuris gali būti įgyjamas ir realizuojamas per perspektyvos transformaciją, pagrindinę suaugusiųjų ugdymo(si) ir saviugdos priemonę bei tikslą. Suaugusiųjų ugdytojai, organizuojantys suaugusiųjų mokymąsi, turėtų skirti pakankamai dėmesio kritinio reflektyvumo ugdymui, ir tokiu būdu keisti jų suvokimą, mąstymą ir veikseną. The article discusses the educational importance of periodicals edited and published by P. Dovydaitis at the beginning of the 20th century and their impact on the education of adults and the development of their consciousness. His gnoseological concept of human knowledge rests on the necessity to integrate scientific and religious cognition. It is contrasted with an analysis of contemporary adult education and the development of consciousness, presented as transformative learning, in which a transformation of the perspective takes place. It can be achieved through the development of the critical consciousness. It is seen as the most important means and goal of contemporary adult education, helping adult learners to transform their way of thinking about themselves and their world.

Bendrojo lavinimo mokyklai XXI amžiuje keliami aukšti reikalavimai. Mokykla nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas iš jų – sumažinti nepritampančių bendrojo lavinimo mokykloje moksleivių skaičių. Šiame spartėjančios kaitos kontekste ypatingą reikšmę įgyja moksleivių socializacijos problema. Viena iš šios problemos sprendimo galimybių, kaip rodo užsienio ir Lietuvos autorių tyrimai, yra organizacijos kultūra, įgalinanti gerinti vaikų socializaciją ir jos tobulinimo galimybes. Šiame straipsnyje nauja tai, kad mokyklos organizacijos kultūra yra nagrinėjama kaip trijų lygmenų sistema, turinti sąsajas su trimis socializacijos etapais. Šiame kontekste kyla klausimas, jeigu yra mokyklos organizacijos kultūros ir socializacijos sąsajos, ar galima sukonstruoti instrumentą, sudarantį galimybes mokyklos organizacijos kultūrą panaudoti moksleivių bendrojo lavinimo mokykloje socializacijos tobulinimui. Straipsnio tikslas – atskleisti bendrojo lavinimo mokyklos organizacijos kultūrą kaip galimą moksleivių socializacijos mokykloje tobulinimo instrumentą. Tyrimo objektas – bendrojo lavinimo mokyklos kultūra moksleivių socializacijos aspektu. Tyrimo metodai: literatūros analizė, atvejo studijos. Straipsnyje analizuojama bendrojo lavinimo mokyklos organizacijos kultūra, jos lygiai kaip tarpusavyje sąveikaujantys sistemos elementai. Straipsnyje analizuojama mokyklos organizacijos kultūros ir socializacijos etapų sąsajos. Pristatomi atvejo studijos tyrimo rezultatai, kurie išryškina vertybių vaidmenį ir galimybę panaudoti mokyklos organizacijos kultūrą kaip instrumentą moksleivių socializacijos gerinimui. High requirements are raised for comprehensive schools in the 21st century. Schools always face different challenges, one of which is the need to reduce the number of misfit students. In the said context of increasing changes the problem of students’ socialization acquires a special significance. One of the possibilities for resolution of the problem, as shown by the studies, performed by Lithuanian and foreign authors, is the culture of the organization, which provides the possibilities to improve the children’s socialization. The article is innovative, since it examines the school’s culture as a three-level system, having relations with three phases of socialization. In this context there arises the question of whether it is possible, in the presence of relations between the culture of the school’s organization and the socialization, to construct an instrument, providing the possibilities to use the culture of the school’s organization for improvement of the socialization of students at a comprehensive school. The aim of the article is to reveal the culture of the organization of a comprehensive school as a potential instrument for improvement of the students’ socialization at school. The subject of the study is the culture of the comprehensive school within the aspect of students’ socialization. The methods employed: analysis of literature and case studies. The article analyzes the culture of the organization of a comprehensive school and its levels as interacting elements of the system and the relations between the culture of the school’s organization and phases of socialization and presents the results of the case study, which highlight the role of the values and the possibility to use the culture of the school’s organization as an instrument for improvement of students’ socialization.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą buvo susidurta su naujais švietimo iššūkiais bei naujomis problemomis. Švietimo reformoje, kaip vienas svarbiausių tikslų, yra pabrėžiamas jaunimo pilietinis ugdymas bei būtinybė atnaujinti jo supratimą. Straipsnyje analizuojama pilietinio ugdymo sąvoka, kuriami partnerystės ryšiai, kurie suvienytų visas švietimo organizacijas, skatintų jas turėti vienodus tikslus susijusius su pilietinio ugdymo sklaida šalyje. After Lithuania has become an EU member state, it has stepped into a new educational space with new problems and challenges. Objectives of Lithuanian educational system in the sphere of civic education of young generation are described in the general context of educational reform; an idea of necessity to renovate the very understanding of civic education is being formulated. The concept of civic education in this article is being analyzed trying to model a partnership network which would unite all educational and other organizations, having equivalent or correlating goals and interested in promotion of civic education in the country. The stages of cooperating network are described.

Bendrojo lavinimo mokyklai XXI amžiuje keliami aukšti reikalavimai. Mokykla nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas iš jų — sumažinti nepritampančių bendrojo lavinimo mokykloje moksleivių skaičių ir suteikti „kitą šansą" sugrįžti į švietimo sistemą tiems, kurie iš jos „iškrito". Šiame spartėjančios kaitos kontekste ypatingą reikšmę įgyja moksleivių socializacijos problema. Viena iš šios problemos sprendimo galimybių, kaip rodo užsienio ir Lietuvos autorių tyrimai, yra organizacijos kultūra, įgalinanti gerinti vaikų socializaciją ir jos tobulinimo galimybes. Bendrojo lavinimo mokyklos moksleivių socializacijos problematikai pastaruoju metu yra skiriama daug dėmesio, socializacijos problemos yra įvairių sričių mokslininkų plačiai tyrinėjamos ir analizuojamos, tačiau tyrimų apie bendrojo lavinimo mokyklos organizacijos kultūros kaip instrumento panaudojimą moksleivių socializacijai bendrojo lavinimo mokykloje tobulinti, nepavyko rasti. Šiame straipsnyje nauja tai, kad mokyklos organizacijos kultūra yra nagrinėjama kaip trijų lygmenų sistema [7], turinti sąsajas su trimis socializacijos etapais [9]. Šiame kontekste kyla klausimas, jeigu yra mokyklos organizacijos kultūros ir socializacijos sąsajos, ar galima sukonstruoti instrumentą, sudarantį galimybes mokyklos organizacijos kultūrą panaudoti moksleivių bendrojo lavinimo mokykloje socializacijos tobulinimui. Straipsnio tikslas — atskleisti bendrojo lavinimo mokyklos organizacijos kultūrą kaip galimą moksleivių... [toliau žr. visą tekstą]

The dissertation analyses the discourse of curriculum concept in Lithuanian general education school aiming to investigate the conception of curriculum which is being used in Lithuanian general education school. The first part of the dissertation is based on the analysis of the research literature and introduces the scientific discourse on curriculum, and discusses issues in connection with curriculum notion. Two major problems recognised in the contemporary academic discourse of education concerning curriculum notion are being examined: 1) the diversity of notions and the views of curricular theorists regarding this question; 2) the change of curriculum notions influenced by globalisation, which stimulated international academic discussions on curriculum standardisation and assimilation of the concepts. Further on in the theoretical part there are different curriculum theories, prominent 20th century curricular theory schools, modern and postmodern paradigms, which analyse and form different curriculum concepts representing corresponding schools of thought are being analysed. This part broadens theoretical curriculum research field in Lithuania and enriches Lithuanian theoretical curriculum discourse showing its relatedness to contemporary and global tendencies of curriculum research. The other part of dissertation presents the findings of conducted qualitative empirical research on scientific, political and pedagogical curriculum discourse. The results of the research embrace curriculum conceptions prevailing in Lithuanian general education school. Analysing the curriculum concept, the discourse on curriculum of three target groups (scientists, politicians, educators, including school head deputies for education) participating in curriculum development has been investigated. The analysis of the education politicians’ discourse includes the analyses of education policy documents and interviews of politicians involved in curriculum development. The pedagogical discourse of the teachers and deputies has been examined carrying out a semi-structured interviews. The empirical research presents not only the discourse analysis of the each target group participating in the discourse, but also the results of the comparative analysis of these groups showing the similarities and differences Based on this analysis, the reconceptualisation strategy of the curriculum concept in Lithuanian general education school is being introduced. The results of the empirical study reveal probable ways of reconceptualisation of the Lithuanian concept. This can help in solving the problem of the term curriculum translation into the Lithuanian language, and finding the best Lithuanian equivalent and definition which would correspond to the contemporary curriculum theories. The discourse analysis of the curriculum concept in Lithuanian general education school can improve the interpersonal communication of curriculum developers and implementers so as to come to the common view and better understand the existing misunderstandings interfering with the successfully development and implementation of education programmes. At the same time it would broaden the boundaries of curriculum concept taking into consideration the individual context and experience of those involved in education and the general education school curriculum discourse change tendencies in Lithuania and internationally.

The dissertation analyses the discourse of curriculum concept in Lithuanian general education school aiming to investigate the conception of curriculum which is being used in Lithuanian general education school. The first part of the dissertation is based on the analysis of the research literature and introduces the scientific discourse on curriculum, and discusses issues in connection with curriculum notion. Two major problems recognised in the contemporary academic discourse of education concerning curriculum notion are being examined: 1) the diversity of notions and the views of curricular theorists regarding this question; 2) the change of curriculum notions influenced by globalisation, which stimulated international academic discussions on curriculum standardisation and assimilation of the concepts. Further on in the theoretical part there are different curriculum theories, prominent 20th century curricular theory schools, modern and postmodern paradigms, which analyse and form different curriculum concepts representing corresponding schools of thought are being analysed. This part broadens theoretical curriculum research field in Lithuania and enriches Lithuanian theoretical curriculum discourse showing its relatedness to contemporary and global tendencies of curriculum research. The other part of dissertation presents the findings of conducted qualitative empirical research on scientific, political and pedagogical curriculum discourse. The results of the research embrace curriculum conceptions prevailing in Lithuanian general education school. Analysing the curriculum concept, the discourse on curriculum of three target groups (scientists, politicians, educators, including school head deputies for education) participating in curriculum development has been investigated. The analysis of the education politicians’ discourse includes the analyses of education policy documents and interviews of politicians involved in curriculum development. The pedagogical discourse of the teachers and deputies has been examined carrying out a semi-structured interviews. The empirical research presents not only the discourse analysis of the each target group participating in the discourse, but also the results of the comparative analysis of these groups showing the similarities and differences Based on this analysis, the reconceptualisation strategy of the curriculum concept in Lithuanian general education school is being introduced. The results of the empirical study reveal probable ways of reconceptualisation of the Lithuanian concept. This can help in solving the problem of the term curriculum translation into the Lithuanian language, and finding the best Lithuanian equivalent and definition which would correspond to the contemporary curriculum theories. The discourse analysis of the curriculum concept in Lithuanian general education school can improve the interpersonal communication of curriculum developers and implementers so as to come to the common view and better understand the existing misunderstandings interfering with the successfully development and implementation of education programmes. At the same time it would broaden the boundaries of curriculum concept taking into consideration the individual context and experience of those involved in education and the general education school curriculum discourse change tendencies in Lithuania and internationally.

SANTRAUKA Edita Oželytė Mokymasis mokytis muzikos mokyklose Mokėjimas mokytis tampa reikšmingu tiek šiuolaikinės visuomenės, tiek ir atskiro asmens vertinimo kriterijumi. Mokymasis mokytis muzikos mokykloje nėra tirtas. Mokiniai pabaigę muzikos mokyklas dažnai nebūna pasirengę savarankiškai praktinei veiklai, o dauguma iš jų visai nebenori muzikuoti. Todėl mokėjimo mokytis klausimas muzikos mokykloms turėtų ypač rūpėti. Šio magistro darbo tikslas – ištirti mokymosi mokytis specifiką ir problematiką muzikos mokyklos kontekste. Darbe analizuojamos skirtingos muzikos mokymosi sistemos, muzikos mokymosi veiksniai, programiniai reikalavimai muzikos mokykloms. Išryškinti muzikos mokymosi kompetencijų elementai. Išanalizavus mokymosi mokytis specifiką muzikos mokykloje, buvo sukurtas mokėjimo mokytis muzikos mokykloje teorinis modelis. Kuriuo remiantis atliktas tyrimas, skirtas mokymosi mokytis muzikos mokykloje problematikai ištirti. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokymasis mokytis muzikos mokykloje - sąlygojamas moksleivio domėjimusi muzika bei muzikos mokytojo asmenybe. Moksleiviai savarankiškai planuoja muzikos mokymosi procesą bei yra patenkinti savo mokymosi rezultatais. Tačiau visą informaciją, reikalingą muzikos mokymuisi pateikia mokytojai. Moksleiviai retai kalbasi apie mokymosi rezultatus su mokytojais. Tyrimo analizė byloja apie pedagoginio ryšio tarp moksleivių ir mokytojų stoką. Tyrimo analizė taip pat parodė, kad tokie muzikos mokymosi kompetencijų elementai kaip ritmo... [toliau žr. visą tekstą] SUMMARY Edita Oželytė Learning to Learn in Music Schools Learning to learn has become an important criteria for evaluation of modern society, as well as of separate individuals. Learning to learn in music schools hasn‘t been considered as an object for research yet. After graduating from such schools, students are usually unprepared for self-practice, most of them don’t want to play music any longer. Therefore, the question of learning to learn should be taken into account by music schools seriously. The aim of this master thesis is to explore the specifics and problems of learning to learn in the context of music schools. The paper analyses the different systems of music education, music learning factors, program requirements for music schools. Elements of music learning competencies are also displayed in this work. After making an analysis of learning to learn specifics, a theoretical model for learning to learn has been created. A survey on problems of learning to learn in music schools, based on this model, has been carried out. The results of the survey showed that learning to learn in music schools is determined by students’ interest in music and by the personality of music education teacher. Students are planning their music learning process by themselves and they are satisfied with their learning outcomes. However, all the necessary information is provided by their music education teachers. Students are rarely discussing their learning results with teachers. The... [to full text]

SANTRAUKA Personalo mokymas/is valstybinėje įmonėje Pagrindinė problema, kurią sudaro tyrimo „Personalo mokymas/is valstybinėje įmonėje“ pagrindą – besikeičiantis (tobulėjantis) gyvenimas ir tam nepasiruošusi visuomenė (valstybės įmonės „Visagino energija“ darbuotojai). Įsigilinama ir analizuojama – kodėl būtent žmonės, dirbantys valstybinėje įmonėje „Visagino energija“, nėra visapusiškai pasiruošę pasikeitimams, kurie reikalauja pastovaus mokymo/-si (tobulėjimo) – nors būtent šiuo metu valstybės įmonėje „Visagino energija“ vykdoma rekonstrukcija (tobulinamos technologijos, diegiamos naujos aptarnavimo įrangos). Tyrimo metu atlikta anoniminė apklausa, pateikiant įmonės „Visagino energija“ darbuotojams anketą. Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis, paaiškėjo rezultatai, kurie galėtų palengvinti, o gal ir išspręsti iškeltą problemą. Tyrimo metu buvo gaunami pakankamai teigiami rezultatai. Vienas iš svarbiausių gautų rezultatų – dauguma apklaustų įmonės darbuotojų turi teigiamą požiūrį į poreikį mokytis visą gyvenimą, taipogi mano, kad keistis yra būtina (mokytis, tobulėti). Apklausos metu išaiškėjo respondentų nuomonė, kad iniciatyva mokytis (tobulėti) turi būti skleidžiama pačių darbuotojų. Paraleliai buvo išanalizuotos priežastys, kodėl respondentai, norintys tobulinti savo kvalifikaciją, to nedaro. Tik trečdalis apklaustų darbuotojų įsitikinę, kad mokymai valstybės įmonėje „Visagino energija“ buvo organizuojami gerai. SUMMERY Personnel Education in State Institution A basic problem being the study object of the thesis entitled Personnel Education in State Institution is our ever changing (improving) life and the unprepared community (the employees of the State Company VISAGINO ENERGIJA). In other words, here one gets insight into and examines why it is precisely the persons who are employed at the State Company VISAGINO ENERGIJA have not been comprehensively prepared for the changes that require a continuous training (improvement), meanwhile, it is precisely nowadays that a reconstruction (improvement of technologies and installation of new equipment) of the divisions at the State Company VISAGINO ENERGIJA is taking place. An anonymous quiz has been carried out during the study with the help of a questionnaire. After having analysed the obtained data, factors that might facilitate or perhaps even solve the raised problem are presented. Also, during the study one has obtained sufficiently positive results. One of the most important obtained results is that most questioned company's employees have a positive attitude to the need of training during one's whole life and also believe that it is indispensable to change (train and improve) themselves. During the quiz a respondents' opinion that an initiative for training (improving) must arise from employees themselves has become clear. In parallel, the reasons why some respondents are willing to improve their qualifications, but do not do so... [to full text]

Darnaus vystymosi švietimas (DVŠ) – tai visą gyvenimą trunkantis procesas ir yra daug platesnis negu formalusis švietimas, apimantis formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą. Darnaus vystymo švietimas remiasi integraliu aplinkosaugos, ekonominės plėtros ir socialiniu visuomenės vystymosi požiūriu. Mokyklai tenka didelė atsakomybė parengti mokinius gyvenimui, suteikti jiems žinių, įgūdžių ir vertybių kurti darnią ateitį, išlaikant galimybę ir ateinančių kartų gerovei. Darbo tikslas – atskleisti darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo prielaidas Lietuvos švietime. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo prielaidas švietimui, sukuriant jų įgyvendinimo mokykloje modelį. 2. Išanalizuoti ir palyginti vidurinės mokyklos pedagogų ir švietimo ekspertų požiūrį ir pasirengimą įgyvendinti darnaus vystymosi strategijos nuostatas. Tyrimo metodai: darnaus vystymosi strateginių dokumentų analizė, mokslinės literatūros analizė, švietimo dokumentų analizė, anketinė apklausa, interviu, statistinė duomenų analizė. Tyrime remiamasi darnaus vystymosi strateginėmis nuostatomis „Darbotvarkė 21“ ir Rio deklaracija (1992), Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos Komiteto Darnaus vystymosi švietimo strategija (2005), Nacionaline darnaus vystymosi strategija (2003). Šiame kontekste analizuojama darnaus vystymosi koncepcija. Education for sustainable development (ESD) becomes a lifelong learning process which continues all the lifetime and incorporates formal, non-formal education and informal learning. Education oriented to sustainable development is grounded by integral attitute to social and economic development as well as environment. A huge responsibility goes to school and teachers who have to prepare the pupils for life increasing their awareness, knowledge, skills and values needed to create sustainable future and well-being for the future generations. The principal purpose of this paper is to reveal the preconditions of Sustainable Development strategy implementation in Lithuanian school. The main research tasks are: • To carry out the analysis of the concept of Sustainable development on the basis of ES and Lithuanian strategical documents study. • To determine teachers’ point of view on SD, their readiness and competence to apply SD ideas into the curriculum. Later the points of view of teachers’ and the experts of education were compared. The following methods were applied in this paper: • Literature and document analysis; • Empirical survey; • Theoretical modelling. The paper is based on the scientific literature analysis, main strategical documents of ES and Lithuania analysis as well as documents of Lithuania’s Education analysis. On this basis a questionnaire of research is being modelled. The empirical research is carried out to determine the teachers’ point of view on SD and... [to full text]

Europos Sąjungos kalbų politika plėtojama atsižvelgiant į Lisabonos strategijoje numatytą strateginį tikslą tapti konkurencingiausia dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, gebančia subalansuotai plėtoti ekonomiką, kurti geresne darbo sąlygas didesnei socialinei sanglaudai. Įgyvendindamas šį tikslą, Europos Komisijos Daugiakalbystės skyrius, taikydamas atvirojo koordinavimo metodą, parengė veiksmų planą 2004-2006 metams „Skatinti kalbų mokymąsi ir lingvistinę įvairovę“, kuriame numatė skatinti kalbų mokymąsi visą gyvenimą, gerinti kalbų mokymo kokybę, kurti palankią kalboms mokytis aplinką. Ši kalbų politikos nuostata yra užfiksuota ir Lietuvos švietimo strateginėse nuostatose (2003-2012). Siekiama, kad kiekvienas pilietis, be gimtosios kalbos, mokėtų dar 2-3 užsienio kalbas, todėl pagrindinėje mokykloje moksleiviams privaloma mokytis dvi užsienio kalbos. Теma apie antrosios užsienio kalbos mokymąsi mokykloje yra labai aktuali visai Lietuvai bei Europai. Bet vis dėlto mokymosi pasiekimų vertinimo sritis (būtent tyrimų lygyje) lieka nepakankamai ištirta, tai yra pakankamai naujas reiškinys Lietuvoje. Magistro darbo tyrimo objektu tapo antrosios užsienio (rusų) kalbos mokymas(is), buvo atliktas moksleivių anketavimas (dalyvavo 615 respondentų) ir apklausti antrosios užsienio (rusų) kalbos mokytojai (15 respondentų) iš 17 mokyklų. Testo rezultatų kokybinė analizė parodė, kad tirtų mokinių rusų kalbos pasiekimai atitinka antrosios užsienio (rusų) kalbos mokymo... [toliau žr. visą tekstą] European Union language policy is developed considering a strategy point intended in the Lisbon strategy to turn the most competitive and dynamic economy of knowledge, create better work conditions for a wider social cohesion. Multilingual section of European committee implementing this point, fitted in with the open method of coordination and made ready the plan of acts for 2004-2006: “To prompt language learning and lingistic variety”. This sheduled to prompt life-long language learning, improve language teaching quality, create favourable settings for language learning. This atitude of language policy is also recorded in Educational provisions of Lithuania (2003-2012). It is out for every citizen to know 2-3 foreign languages except native language consequently schoolchildren are bound to study two foreign languages. The subject of the second foreign language learning at school is very topical for all Lithuania and Europe. Nevertheless the estimation range of studying marches (at the exploratory level exactly) stays researched imperfectly. It is a new phenomenon in Lithuania. The object of this master thesis is second foreign (Russian) language learning. Schoolchildren were given the questionaires (615 respondents participated). The teachers of the second foreign language were questioned (15 respondents) from 17 schools. Quolitative analysis of the test’s results showed that language gains satisfy second foreign (Russian) language demands based on Common Framework and... [to full text]

With the development and rapid spread of new teaching methods involving the use of Information and Communication technologies (ICT) the need of new researches has appeared. Cognitive skills (skills of achieving theoretical and practical knowledge) can be effectively developed through chemistry experiments when theoretical and practical knowledge are juxtaposed. The research topic of the dissertation is the impact of ICT based chemistry experiments on cognitive skills education during chemistry lessons. The research was conducted in one of city’s gymnasiums by construction of cognitive skills expression during chemistry lessons model and its’ implementation in education project. Summarized research results showed weaknesses of ICT implementation in chemistry teaching and limitations of virtual chemistry experiments application for cognitive skills education. The dissertation creates guidelines for other researches in the field of ICT implementation for natural science education. Tobulėjant informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (IKT) vis didesnį populiarumą ir plėtrą įgauna mokomosios kompiuterinės priemonės, todėl atsiranda būtinumas tirti šių mokymo priemonių įtaką ugdymui. Pažintinių mokėjimų (mokėjimų įgyti teorines ir praktines žinias) ugdymas efektyviai vyksta per chemijos pamokų demonstracinius ir laboratorinius eksperimentus, kai yra sugretinamos teorinės žinios su praktiniais mokėjimais. Disertacijoje nagrinėjama, kokią įtaką pažintinių mokėjimų ugdymui turi chemijos demonstraciniai bandymai ir laboratoriniai darbai atlikti IKT pagalba. Nagrinėjant disertacijoje keliamą mokslinę problemą sukurtas pažintinių mokėjimų raiškos chemijos pamokose modelis, parengtas ir vienoje iš miesto gimnazijų įgyvendintas ugdymo projektas. Apibendrinus atliktų tyrimų rezultatus, nustatyti IKT taikymo chemijos ugdyme trūkumai, aprašyti virtualių chemijos eksperimentų taikymo pažintinių mokėjimų ugdymui ribotumai. Disertacinis tyrimas sukuria gaires kitiems IKT taikymo gamtamoksliniame ugdyme moksliniams tyrimams.

Disertacijoje analizuojamas elektroninio mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, fenomenas universitetinėse studijose. Pirmojoje dalyje pristatoma mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kurios pagalba išryškintos technologinės ir kultūrinės prielaidos, kurios leidžia el. mokymą(si) analizuoti kaip sociokultūrinę sistemą. Išanalizuoti el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, esminiai sistemą kuriantys ir jos funkcionavimą palaikantys elementai. Išanalizuota mišriojo mokymo(si), kaip elektroninio mokymo(si) formos sampratos raida ir turinio sklaida. Išryškinta šiuolaikinių IKT kaita (iš saityno 1.0 į saityno 2.0). Aprašyta dėstytojų kolegialios ir profesionalios edukologinės paramos virtualaus centro projekto, kurio tikslas yra el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeno, plėtra universitete, koncepcija. Empirinėje dalyje kokybinis tyrimas leido išryškinti dėstytojų ir studentų požiūrį į mišrųjį mokymą(si), kaip el.mokymosi formą. Kokybiniu tyrimu pagrįsta dėstytojo, kaip el. mokymo(si) sociokultūrinės sistemos elemento dalyvio, veiklos reikšmė, plėtojant el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeną. Atskleisti naujosios saityno 2.0 technologijomis grindžiamos plėtros subkultūros aspektai el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, elemento (dalyvio- dėstytojo) veikloje. Kiekybinis tyrimas atskleidė, kad dauguma dėstytojų žino saityno 2.0 įrankius, tačiau juos nuolat naudoja gerokai mažesnis skaičius (dažniau laisvalaikiui negu darbui)... [toliau žr. visą tekstą] The Thesis analyses the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system in university studies. The first part presents the analysis of scientific literature and documents, highlighting technological and cultural assumptions allowing to analyse e-learning as a socio-cultural system. Main elements, forming the socio-cultural system and supporting its operation, are analysed. The development of the conception and content dispersion of blended learning, as a form of e-learning, is analysed. The change of contemporary ICT from web 1.0 to web 2.0 is highlighted. Conception of a virtual centre for peer and professional educological support with the goal of developing e-learning as a phenomenon of a socio-cultural system at the university was described. Qualitative research in the empirical part allowed to highlight attitude of students and teachers to blended learning as a form of e-learning. The qualitative reasearch justifies the value of the activities of a teacher as an element of system in the development of the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system. The aspects of development subculture based on web 2.0 technologies in the activities of teacher. Quantitative research show, that a lot of lecturers are aware of the tools related to web 2.0; however it is constantly used by a significantly smaller number, and more often for leisure than for work; lecturers tend to learn and look for information independently, although they state that qualification refreshment... [to full text]

The Thesis analyses the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system in university studies. The first part presents the analysis of scientific literature and documents, highlighting technological and cultural assumptions allowing to analyse e-learning as a socio-cultural system. Main elements, forming the socio-cultural system and supporting its operation, are analysed. The development of the conception and content dispersion of blended learning, as a form of e-learning, is analysed. The change of contemporary ICT from web 1.0 to web 2.0 is highlighted. Conception of a virtual centre for peer and professional educological support with the goal of developing e-learning as a phenomenon of a socio-cultural system at the university was described. Qualitative research in the empirical part allowed to highlight attitude of students and teachers to blended learning as a form of e-learning. The qualitative reasearch justifies the value of the activities of a teacher as an element of system in the development of the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system. The aspects of development subculture based on web 2.0 technologies in the activities of teacher. Quantitative research show, that a lot of lecturers are aware of the tools related to web 2.0; however it is constantly used by a significantly smaller number, and more often for leisure than for work; lecturers tend to learn and look for information independently, although they state that qualification refreshment... [to full text] Disertacijoje analizuojamas elektroninio mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, fenomenas universitetinėse studijose. Pirmojoje dalyje pristatoma mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kurios pagalba išryškintos technologinės ir kultūrinės prielaidos, kurios leidžia el. mokymą(si) analizuoti kaip sociokultūrinę sistemą. Išanalizuoti el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, esminiai sistemą kuriantys ir jos funkcionavimą palaikantys elementai. Išanalizuota mišriojo mokymo(si), kaip elektroninio mokymo(si) formos sampratos raida ir turinio sklaida. Išryškinta šiuolaikinių IKT kaita (iš saityno 1.0 į saityno 2.0). Aprašyta dėstytojų kolegialios ir profesionalios edukologinės paramos virtualaus centro projekto, kurio tikslas yra el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeno, plėtra universitete, koncepcija. Empirinėje dalyje kokybinis tyrimas leido išryškinti dėstytojų ir studentų požiūrį į mišrųjį mokymą(si), kaip el.mokymosi formą. Kokybiniu tyrimu pagrįsta dėstytojo, kaip el. mokymo(si) sociokultūrinės sistemos elemento dalyvio, veiklos reikšmė, plėtojant el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeną. Atskleisti naujosios saityno 2.0 technologijomis grindžiamos plėtros subkultūros aspektai el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, elemento (dalyvio- dėstytojo) veikloje. Kiekybinis tyrimas atskleidė, kad dauguma dėstytojų žino saityno 2.0 įrankius, tačiau juos nuolat naudoja gerokai mažesnis skaičius (dažniau laisvalaikiui negu darbui)... [toliau žr. visą tekstą]

SUMMERY Personnel Education in State Institution A basic problem being the study object of the thesis entitled Personnel Education in State Institution is our ever changing (improving) life and the unprepared community (the employees of the State Company VISAGINO ENERGIJA). In other words, here one gets insight into and examines why it is precisely the persons who are employed at the State Company VISAGINO ENERGIJA have not been comprehensively prepared for the changes that require a continuous training (improvement), meanwhile, it is precisely nowadays that a reconstruction (improvement of technologies and installation of new equipment) of the divisions at the State Company VISAGINO ENERGIJA is taking place. An anonymous quiz has been carried out during the study with the help of a questionnaire. After having analysed the obtained data, factors that might facilitate or perhaps even solve the raised problem are presented. Also, during the study one has obtained sufficiently positive results. One of the most important obtained results is that most questioned company's employees have a positive attitude to the need of training during one's whole life and also believe that it is indispensable to change (train and improve) themselves. During the quiz a respondents' opinion that an initiative for training (improving) must arise from employees themselves has become clear. In parallel, the reasons why some respondents are willing to improve their qualifications, but do not do so, have been analysed. Only one third of the questioned employees are sure that the training at the State Company VISAGINO ENERGIJA has been well organised.

The process of adult teachers’ professionalization through the development of andragogical practice is analyzed in the dissertation. The need for professionally working adult teachers in current years is growing very rapidly not only due to European Union policy in adult education and economical and social development of the country, but also due to coming huge investments into human resources through European structural funds in the country. The dissertation is seeking for such answers: what kind of adult teachers’ abilities are essential for their profession; what is the most effective way in development of those abilities. In the development of the set of abilities for andragog practitioner there was made both profound analysis of andragogical theories and professional requirements for adult teachers. The set of abilities was divided into general and special abilities groups. The dissertation examines various professional development forms. The structures for optimal developmental programs are discussed also. The model, based upon the pre-set abilities of andragog practitioner, for non-formal adult teachers learning, which covers self-assessment of abilities, non-formal learning module, practice and assessment is developed. Empirical research shows how were developed adult teachers abilities due to their participation in the model’s activities. There is discussed influence of non-formal adult teacher model for professionalization of adult teachers’; conclusions and... [to full text] Disertacijoje analizuojamos suaugusiųjų mokytojų profesionalizacijos procesas tobulinant pastarųjų andragoginę veiklą. Profesionaliai dirbančių suaugusiųjų mokytojų poreikis pastaraisiais metais auga nepaprastai sparčiai ir tai susiję ne tik su Europos Sąjungos politiniais sprendimais suaugusiųjų švietimo klausimais, bet ir su ūkio bei socialine plėtra šalyje, o taip pat ateinančiomis gausiomis investicijomis į suaugusiųjų žmonių mokymą ir lavinimą Europos struktūrinių fondų dėka. Disertacijoje ieškoma atsakymo į tokius klausimus: kokie suaugusiųjų mokytojų gebėjimai yra svarbiausi apibrėžiant jų profesionalią veiklą; koks būdas yra efektyviausias lavinant šiuos gebėjimus Disertacijoje, remiantis išsamia tiek andragoginių teorijų, tiek profesinių reikalavimų suaugusiųjų mokytojams analize, išskiriami andragogo praktiko gebėjimai. Pastarieji skirstomi į dvi grupes: bendrieji ir specialieji gebėjimai. Disertacijoje nagrinėjamos įvairios profesinio tobulinimosi formos, aptariamos optimalios tobulinimo programų struktūros. Remiantis išskirtais gebėjimais yra formuojamas neformaliojo suaugusiųjų mokytojų mokymosi modelis, apimantis gebėjimų įsivertinimą, neformaliojo mokymosi modulį, praktinę veiklą ir vertinimą. Atliktas empirinis tyrimas parodo kaip kito suaugusiųjų mokytojų įsivertinti gebėjimai dėl jų dalyvavimo modelio veiklose. Aptariamas sukurtojo neformaliojo suaugusiųjų mokytojų mokymosi modelio poveikis suaugusiųjų mokytojų profesionalizacijai, pateikiamos išvados bei... [toliau žr. visą tekstą]

Keičiantis visuomenės poreikiams, sparčiai vystantis mokslui, technologijoms švietimas turi taikytis prie naujovių ir patenkinti visuomenės poreikius. Dvikalbis ugdymas atspindi Europos kalbų ir svarbiausias Lietuvos švietimo politikos, bei švietimo plėtojimosi kryptis. Dvikalbiu ugdymu siekiama sudaryti sąlygas tobulinti mokinių kalbinei kompetencijai, kurti ir gerinti daugiakultūrę aplinką, bei gerinti mokinių bendruosius komunikacinius gebėjimus. Šio magistrinio darbo tikslas - ištirti dvikalbio ugdymo ypatumus, išryškinant dvikalbio ugdymo situaciją Lietuvoje. Magistro darbe analizuojamas dvikalbis ugdymas Vilniaus miesto vidurinėse mokyklose, analizuojama dvikalbio udymo samprata ir psichologiniai jos ypatumai, nagrinėjami ES ir Lietuvos teisiniai dokumentai, analizuojami dvikalbio ugdymo istoriniai aspektai, dvikalbio ugdymo modeliai, išryškinamos problemos, su kuriomis susiduria mokytojai dirbdami pagal dvikalbio ugdymo programą. Norint išryškinti problemas, su kuriomis susiduria mokytojai, dirbdami pagal dvikalbio ugdymo programą, buvo atliktas tyrimas Vilniaus miesto mokyklose. Tyrime dalyvo tautinių mažumų mokyklų 9-10 klasių mokiniai ir mokytojai. Tyrimo rezultatai atskleidė tikrąją situaciją mažumų mokyklose, pavyko išsiaškinti kaip vyksta dvikalbis ugdymas Vilniaus miesto vidurinėse, kokie yra taikomi dvikalbio ugdymo modeliai Vilniaus miesto vidurinėse mokyklose, kiek mokytojai yra pasirengę dirbti pagal dvikalbio ugdymo programą ir susipažinę su ugdymo... [toliau žr. visą tekstą] Casting the societal needs, fastly developing the sciences, technologies, education must apply to innovations and fill the societal bill. Bilingual education reflects European languages and the main policy of Lithuanian education, as well as, education development trends. It is thought to form conditions perfecting children language competence, creating and improving pupils common communicative abilities by bilingual teaching. The aim of this Master dissertation is to survey the bilingual education and its peculiarities. In Master’s dissertation there are analised the concept of bilingual education and its psychological peculiarities, as well as, European Union and Lithuanian legal documents, historical aspects of bilingual education, bilingual teaching models. There are also highlighted the main problems which appear working with bilingual teaching syllabus. There was made a research in Vilnius city secondary schools of ethnic groups. In this research 9-10 formers and their teachers took part. The results of this research revealed the real situation in ethnic groups schools. The research succeeded to find out how the process of bilingual teaching in ethnic schools takes place, what models of bilingual teaching are applied, how many teachers are prepared to work according bilingual teaching syllabus and are familiar with teaching models. After the results, there were successfully made the conclusions, prepared some recommendations for school teachers, heads, which could help... [to full text]

SANTRAUKA Nadia Batisienė Vertinimas pradinėse klasėse Vilniaus mieste Magistro darbas Nuo švietimo reformos pradžios nuolat kalbama apie mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą pradinėse klasėse. Vertinimo samprata nagrinėjama raidos, psichologiniu aspektu; rengiami ir tvirtinami nacionalinio lygmens dokumentai, kuriuose apibrėžti moksleivių pasiekimų vertinimo tikslai, uždaviniai, paskirtis, išskirti principai, nuostatos, vertinimo proceso reikalavimai. Pradinėje ugdymo pakopoje taikomas idiografinis (individualios pažangos) vertinimo principas, derinant formalųjį (kriterinį nepažyminį) ir neformalųjį vertinimą. Pradinių klasių mokytojai, neturėdami konkrečių metodikų ir instrumentų pasiekimams ir pažangai pamatuoti, dažnai susiduria su praktiniais vertinimo proceso organizavimo sunkumais. Siekta išanalizuoti mokslinę problemą: ar pradinių klasių pedagogai geba naudotis vertinimo sistema pradinėse klasėse; organizuoti vertinimo procesą, įtraukiant mokinius, skatinant juos įsivertinti ir suteikiant pagalbą mokantis. Tyrime remiamasi dviem teorijomis: humanistine asmenybės teorija, kuria remiantis mokiniai ugdomi ir vertinami atsižvelgiant į jų sugebėjimus, lyginant jų pačių ankstesnius pasiekimus su esamais; ir kognityvine mokymosi teorija, kurios atstovai teigia kad mokytojas yra galimybių kūrėjas, leidžiantis vaikams sąveikauti su aplinka, kad jie patys surastų naujus santykių modelius, dėsningumus. Sukurtas vertinimo pradinėse klasėse raiškos kompetencijų teorinis modelis... [toliau žr. visą tekstą] SUMMARY Nadia Batisienė Assessment in primary forms in the town of Vilnius Master‘s paper Since the beginning of education reform there has been many talks about the assessment of students‘ achievement and progress in primary forms. The conception of assessment is being studied in terms of development and psychology; the documents, which define the goals, tasks and purpose of the assessment of students‘ achievement and which distinguish principles, provisions and requirements for evaluation process, are prepared and passed on the national level. In primary education they apply an idiographic (individual progress) principle of assessment, combining formal (criterion unmarked) and informal education. The teachers of primary education, who do not have particular methodology and instruments to ground the achievements and progress, often face practical difficulties of assessment process organization. The aim of the paper is to analyse a scientific problem: are the teachers of primary education able to use an evaluation system in primary forms, are they able to organize an assessment process while incorporating students and motivating them to evaluate themselves and providing with help in the learning process. The paper uses two theories: the theory of humanistic personality, on the basis of which students are educated and evaluated according to their abilities, comparing their previous results with the present ones; cognitive learning theory, the representatives of which claim... [to full text]

European Union language policy is developed considering a strategy point intended in the Lisbon strategy to turn the most competitive and dynamic economy of knowledge, create better work conditions for a wider social cohesion. Multilingual section of European committee implementing this point, fitted in with the open method of coordination and made ready the plan of acts for 2004-2006: “To prompt language learning and lingistic variety”. This sheduled to prompt life-long language learning, improve language teaching quality, create favourable settings for language learning. This atitude of language policy is also recorded in Educational provisions of Lithuania (2003-2012). It is out for every citizen to know 2-3 foreign languages except native language consequently schoolchildren are bound to study two foreign languages. The subject of the second foreign language learning at school is very topical for all Lithuania and Europe. Nevertheless the estimation range of studying marches (at the exploratory level exactly) stays researched imperfectly. It is a new phenomenon in Lithuania. The object of this master thesis is second foreign (Russian) language learning. Schoolchildren were given the questionaires (615 respondents participated). The teachers of the second foreign language were questioned (15 respondents) from 17 schools. Quolitative analysis of the test’s results showed that language gains satisfy second foreign (Russian) language demands based on Common Framework and Educational standarts. The evaluation of the schoolchildren’s (from the 10th forms) atitude to second foreign (Russian) language learning estimated that a majority of schoolchildren has a high level of motivation. Schoolchildren understand the importance of Russian language learning for their future life. More than 90 percent of all schoolchildren participated in this research reached pre-intermediate, intermediate and upper-intermediate levels. The achievements of schoolchildren are influenced by the nationality of their parents, linguistic tone in the family (what languages are used for communication), and the type of school. The facts of Russian language learning experience evaluation show that more than the third of the interrogated schoolchildren got the 10th form standarts. Exploratories evaluate their learning success adequatelly enough. Connections with results of tests prove that. Teacher’s forms analysis was accomplished. It must be emphasized that teachers evaluate their expertises very or quite well. The best developed abilities are to control information, to studt and tune up to new situations. More difficult is leading and enterprising, communication with specialists from other areas, care of quality. The most difficult expertise for teachers is to create projects and enterprise them.

Education for sustainable development (ESD) becomes a lifelong learning process which continues all the lifetime and incorporates formal, non-formal education and informal learning. Education oriented to sustainable development is grounded by integral attitute to social and economic development as well as environment. A huge responsibility goes to school and teachers who have to prepare the pupils for life increasing their awareness, knowledge, skills and values needed to create sustainable future and well-being for the future generations. The principal purpose of this paper is to reveal the preconditions of Sustainable Development strategy implementation in Lithuanian school. The main research tasks are: • To carry out the analysis of the concept of Sustainable development on the basis of ES and Lithuanian strategical documents study. • To determine teachers’ point of view on SD, their readiness and competence to apply SD ideas into the curriculum. Later the points of view of teachers’ and the experts of education were compared. The following methods were applied in this paper: • Literature and document analysis; • Empirical survey; • Theoretical modelling. The paper is based on the scientific literature analysis, main strategical documents of ES and Lithuania analysis as well as documents of Lithuania’s Education analysis. On this basis a questionnaire of research is being modelled. The empirical research is carried out to determine the teachers’ point of view on SD and their readiness and competence to apply SD ideas into the curriculum. Later, the attitudes of teachers’ and the experts’ of education were compared.

SANTRAUKA Oksana Gylienė Studentų savarankiško mokymosi organizavimas Magistro darbas Magistro darbe iškelta problema, jog studentai nesugeba savarankiškai organizuoti mokymosi veiklos, t.y. neturi pagrindinių mokymosi kompetencijų Tyrime remiamasi dviem teorijomis: kognityviąja mokymosi teorija, kuri į žmogų žvelgia kaip į aktyvų, tikslo siekiantį, gaunantį, apdorojantį ir kuriantį informaciją; ir humanistine asmenybės teorija, kurios atstovai teigia, jog individai yra laisvi ir autonomiški ir todėl gali savarankiškai apsispręsti; asmenybė nuolat auga ir vystosi, siekdama savirealizacijos. Sukurtas vadybinių mokymosi kompetencijų modelis, kuris padėjo atskleisti, kokias mokymosi kompetencijas turi VU dieninio skyriaus studentai. Patvirtintos iškeltos mokslinio tyrimo hipotezės, kad 1) studentų amžius ir lytis turi įtakos savarankiško mokymosi organizavimui; 2) skirtingų fakultetų studentai turi nevienodas mokymosi kompetencijas. SUMMARY Oksana Gylienė The Organization of Students’ Discretionary Learning Master’s degree work This Master dissertation raises the issue that students are incapable to organize learning activities independently, i.e. they lack main competences of learning. The research has been based on two theories: a) Cognitive learning theory, according to which a person is considered active, ambitious, receiving, processing and creating information; and b) Humanist personality theory, which claims that students are free and autonomous, and thus can make independent decisions, which personalities are constantly developing in search of fulfilling one’s potential. A model of managerial learning competences has been created and empirically tested the learning competences of full-time students in Vilnius University. The hypothesis of the scientific research has been confirmed: 1) student age and sex have impact on organizing discretionary learning; 2) the students’ learning competences differ from one faculty to another.

Progressing globalization and quickly changing work activity reguire to prepare a generalist but not a specialist of narrow field. It means that it is important to prepare a person which has developed transferable competences, e. g. those abilities which can be easily transfered from one activity to another and which are the basis of personal perfection, job placement, self – expression, social integration, lifelong learning and career development. Therefore it becomes important to analyze the quality of higher education understanding it as transferable competences‘ development. The main task of this research work is to analyze the quality of developed transferable competences at Vilnius university. The conception of changes of education quality in Higher Education and legal aspects of the quality of higher Education were analyzed. A modernization of study programmes as the development of educated transferable competences was disputed. After analyzing the opinions of different authors, a theoretical model of transferable competences to be developed was created. The following research methods in order to implement the main purpose were chosen: the analysis of scientific literature, the analysis of Lithuanian and international legal documents regulating the quality of Higher Education, the analysis of the content of study programmes, the questionnaire, statistical comparative analysis of data. The results of the research showed that different abilities of different competences are developed in different departments not equally. The main differences between departments of Filology and Economics were noticed. According to results we can affirm that the quality of higher education in the aspect of general competences is maintained best at the faculty of Philology. Summarizing the data of the research we can say that hypotheses were proved out or proved out just partially: • Research results proved out the hypothesis that communication competence is most developed in the faculty of Philology. Results showed that communication in native language and in foreign languages are most developed in Philology faculty. The results confirmed that intercultural competence is also developed in this faculty most of all faculties. More than 55 % of respondents answered that all abilities of this competence group are developed. • The hyphotesis was proved out partially that ability to think critically is developed at all analyzed faculties. It became clear that this ability is developed most at the faculty of Philology, cause more than half students answered positively. The faculty of Economics has the worst development of this ability, cause 65 % of all students answered negatively. • According to created theoretical model and study programme content analysis it was clarified that hyphotesis was proved out that the most evolved transferable competences at Vilnius university are scientific, digital, learning to learn and personal competences but research results confirmed the development of digital and IT competences only. This research can minister as a point of reference for a discussion about real development of conditions of transferable competences at universities. The results of this research will give an opportunity to accomplish study programmes and to improve the quality og higher education also.