Search

Salantų bažnyčios šešiolika langų yra puošta vitražais. Presbiterijos ir transepto langų vitražai sukomponuoti iš kryžiaus ženklą primenančių motyvų, viršutinėje dalyje papildytų augaliniais ornamentais. Tuo lyg pabrėžiama, kad kryžius yra ne tik kančios, bet ir Prisikėlimo simbolis. Vitražų piešinys sudarytas iš švino juostelėmis sujungtų rombo ir įvairių formų stiklo plokštelių. Visuose šių langų vitražuose vyrauja švelnūs žalsvi, melsvi, violetiniai ir gelsvi tonai. Šoninėse navose vitražais puoštos tik viršutinės smailiaarkių langų dalys (apskritimai, komponuoti grupėmis po tris). Kiekvieno centrinio apskritimo siužetas skirtingas, o visuose šoniniuose – atkartojamas tas pats lotyniško kryžiaus motyvas. Pagrindinį fasadą puošianti rozetė sukomponuota iš bespalvio ir spalvoto įvairių dydžių bei formų stiklo plokštelių, sudarančių dvejopus žvaigždžių motyvus. Prienavį ir centrinę navą skiriančiose dvivėrėse duryse įkomponuoti skirtingos faktūros bespalvio stiklo langai. Juose švino juostelėmis sujungtos lygaus ir grublėto stiklo plokštelės vaizduoja lotyniškus kryžius. Telšių vyskupijos kurijos archyve yra saugoma pora dokumentų, kurie liudija, kad Salantų bažnyčios vitražams lėšas skyrė buvęs Salantų klebonas, naujosios bažnyčios statytojas, prelatas Pranciškus Urbonavičius, o juos apie 1936 m. padarė kunigas Juozapas Paulauskas. Straipsnyje apžvelgiami Salantų bažnyčios vitražai, glaustai pateikiami kūrėjo biografijos duomenys. Sixteen of Salantai Church windows feature stained glass compositions. These works of simple character match harmoniously with the tracery of the frame. The stained glass windows are put together of pieces of glass in different geometrical shapes and colours and are held together by soldered strips of lead. The technique of painting on glass was used to create one of the compositions depicting St Agnes. The builder of the n ew church, general vicar of Telšiai Diocese, prelate Pranciškus Urbonavičius commissioned the stained glass Windows from his funds. The stained glass windows were created and mounted in 1936 by priest Juozapas Paulauskas (1891-1972). During the interwar period, he created stained glass windows for the churches in Plungė, Salakas, Tauragė and Tirkšliai. Yet his artistic activity was interrupted by the Soviet occupation and imprisonment: the priest, as an active supporter of anti-Soviet resistance and a loyal defender of the Catholic Church was arrested in 1949 and sentenced for 25 years of gulag. He was released in five years as an invalid. Upon returning to Lithuania, he worked as an altarista - priest in retirement - of Alsėdžiai Church. He died and was buried in Alsėdžiai.

Salantų miestelio pakraštyje esančiose Gargždelės kapinėse stovi mūrinė, 1824 m. statyta koplyčia ir medinė XX a. pirmosios pusės varpinė. Dabartinė mūrinė, tinkuota su pusapvale apside, dengta dvišlaičiu stogu koplyčia yra antroji šioje vietoje. Pirmoji buvusi medinė. Ankstyviausi duomenys apie ją siekia net XVIII a. vidurį. 1750 m. Salantų bažnyčios vizitacijos akte minimos keturios – Baidotų, Gargždelės, Grūšlaukės ir Kalnalio – koplyčios. 1770 m. vizitacijos akte užsimenama, kad Gargždelės koplyčia paskirta Salantų bažnyčioje nuo 1746 m. veikusios Šv. Barboros brolijos globai. Skuodo dekano vizitacijų aktuose iki XIX a. vidurio Gargždelės koplyčia apibūdinama esanti geros būklės. 1847 m. remontuojant Salantų bažnyčią, gana erdvioje koplyčioje buvo laikomos šv. Mišios, tačiau 1852 m. koplyčia jau taisytina viduje ir išorėje. Jau 1806 m. Salantų bažnyčios inventorius pateikė duomenų ir apie koplyčioje bei varpinėje buvusius varpus. Dokumente, varpų aprašymo grafoje, minimas medinės Gargždelės koplyčios signatūrinis varpelis. Inventoriaus pabaigoje iki 1813 m. buvo prirašomi įgyti daiktai bažnyčiai. Straipsnio tikslas – pristatyti Salantų parapijos kapinių Gargždelės kaime koplyčios istoriją ir išanalizuoti pastato interjerą įvairiais laikotarpiais puošusias dailės vertybes. 1824 m. perstatyta Gargždelės koplyčia ir jos dailės paminklai yra svarbūs šių apylinkių istorijos liudytojai, primenantys Salantus valdžiusius ir savo valdas puoselėjusius didikus, čia rezidavusius kunigus, gabius kūrėjus, eilinius parapijiečius. Gargždelė Chapel is mentioned in archival documents since the mid 18th century. It was given into the care of the Fraternity of St Barbara, active in Salantai since 1746. At the beginning of the 19th century, the original wooden chapel was falling into decay, so the owner of Salantai estate funded the construction of a brick chapel. The work was completed in 1824, as recorded by archival documents and a foundation plaque fitted in the main facade of the chapel. From the mid 18th century to the 1920s, a simple belfry of four pillars with a roof stood nearby. In the summer of 1929, a new structure for the bell was built to survive into our days. The history and a pleasingly proportioned architecture of Gargždelė Chapel is just one of its aspects that attract heritage researchers: its interior decor and the monuments of art, which used to belong to it or are still housed in the chapel, deserve equal interest. The most valuable among them is a set of three illusory altars, painted on canvas mounted on wood panels, with integrated easel paintings. Two wooden pews from the second half of the 17th century, at the Lithuanian National Museum, are also of great value, as is also a wooden cabinet of the 17th (?) century, decorated in paintings and woodcuts printed on paper, now the highlight of Kretinga Museum's collection

Straipsnyje pristatomi Salantų bažnyčios senieji procesijų altorėliai, minimi rašytiniuose šaltiniuose, aprašomi išlikę pavyzdžiai. Išsamiau aptariamas veidrodinis procesijų altorėlis, jo meninės ypatybės, analizuojamas dirbinio sukūrimo laikas ir autorystė Based on written sources, in the epoch of Baroque, Salantai Church had a truly impressive collection of processional articles. In the second half of the 17th century, the professional banners alone numbered at a hundred and a half. The 1715 visitation act listed nine portable pictures, in more recent documents they were referred to as professional altars. As only one of them survived into the 19th century, two new ones were acquired in 1803. The expanses related with the manufacture of these altars are recorded in the extant expenses book of the church. In total, 2,097 Polish auksinas and 11 grašis were spent (the altars did not survive). In the second half of the 19th century, Salantai Church acquired its third processional altar. At the beginning of the 20th century, it was translated into a newly built brick church and has been preserved there into the present day. In its form and decor the altar appears closest to the works preserved by Ylakiai and Laukžemė churches and attributed to the craftsman Zenonas Virkietis. In 1917, Jonas Balčiūnas made three Neo-Gothic processional altars for Salantai Church. All of them are still housed in the church