Search

The article analyses changes of the film distribution model. Due to the influence of digital technologies, new forms of film distribution, such as the internet, enabled uploading and downloading, video on demand service. The article also explores how these film distribution forms affect the information behaviour of a film consumer. It is important to emphasize that there are positive and negative factors, which have a significant influence on the film distribution market and on the film industry in general. The Lithuanian film industry faces positive trends because the number of domestic films has increased and more Lithuanian films are being screened in the film theaters. However, one of the most important negative aspects is piracy which highly affects distributors, and especially independent distributors. The main form of film distribution in Lithuania is still theater distribution which generates the best economic outcome. The usage of the DVD format is decreasing, and the video on demand service has the growing potential in the Lithuanian film industry.

Lietuvos akademinio jaunimo antisovietinis pasipriešinimas buvo neatsiejama bendro visų Lietuvos žmonių antisovietinio pasipriešinimo dalis. Pagrindinis straipsnio tikslas – išsamiai išnagrinėti Lietuvos akademinio jaunimo pasipriešinimą ir jo formas šeštajame-septintajame dešimtmetyje bei atskleisti jų atsiradimo priežastis. Rengiant straipsnį daugiausia naudotasi archyvinėmis bylomis, kurios saugomos Lietuvos ypatingajame archyve. Šios baudžiamojo pobūdžio archyvinės bylos padeda atskleisti iki šiol istoriografijoje nenagrinėtus jaunimo neginkluotojo pasipriešinimo aspektus. Lietuvos akademinio jaunimo pasipriešinimo sovietiniam režimui judėjimas galutinai susiformavo nuslopinus ginkluotąjį pasipriešinimą – šeštojo dešimtmečio viduryje. Lietuvos akademinė jaunuomenė svarbiausiu savo tikslu laikė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Pagrindinės organizuoto pasipriešinimo formos buvo antisovietinių organizacijų kūrimas, antisovietinių atsišaukimų gaminimas ir platinimas, antisovietinių užrašų rašymas ir tautinių bei religinių švenčių šventimas. Neorganizuotam akademinio jaunimo pasipriešinimui būdinga Vakarų kultūrinė įtaka sovietiniame gyvenime: šios kultūros savinimasis ir propaganda, mėginimas kopijuoti Vakarų kultūrines madas. Lietuvos jaunimo pasipriešinimo formų turinys atskleidė jo nenorą taikytis su sovietiniu gyvenimo būdu ir taikiomis priemonėmis siekti Lietuvos nepriklausomybės puoselėjant tarpukario Lietuvos gyvenimo tradicijas ir tautinę kultūrą, išsaugant lietuvių tautos savitumą ir kultūrinį paveldą bei kovojant su rusinimu The anti-Soviet resistance of Lithuanian academic youth was an integral part of the whole Lithuanian anti-Soviet resistance. The article attempts to thoroughly analyse the resistance of Lithuanian academic youth and its forms in the 6th–7th decades and reveal the reasons of its emergence. When writing the article, the author mostly used archive files, which are stored at the Lithuanian Special Archive. These criminal archive files help reveal aspects of armed resistance of Lithuanian youth, which have not been analysed in the historiography. The resistance of the Lithuanian academic youth to the Soviet regime formed after the armed resistance was supressed, i.e. in the middle of the 6th decade. The academic youth of Lithuania was aimed at restoration of independence of Lithuania. The main forms of the organised resistance included the following: establishment of anti-Soviet organisations, production and distribution of anti-Soviet appeals, writing of anti-Soviet inscriptions and celebrating of national and religious holidays. The non-organised resistance of academic youth is characterised with the impact of the Western culture on the Soviet life: the appropriation of this culture and propaganda, attempts to copy western cultural trends. The content of the forms of the resistance of Lithuanian youth reveals its unwillingness to put up with the Soviet way of life and to apply peaceful means in pursuit of Lithuanian independence by fostering the traditions and national culture of interwar Lithuania, preserving the exceptionality of the Lithuanian nation and its cultural heritage.