Search

Straipsnyje nagrinėjama dinaminės kainos (DK) nustatymo modelių metodologiniai aspektai, kaip modeliuojama DK įvairiose paslaugų/pramonės srityse, kokie veiksniai daro poveikį DK formavimui bei kokia yra DK taikymo praktika. Aptariama dinaminės kainos nustatymo koncepcija, modeliavimo principai, problematika, pagrindinės metodologinės prielaidos ir metodai prekyboje. Šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti dinaminės kainos nustatymo modelių principus, problemas ir pristatyti AHP metodu nustatytus DK formuojančius veiksnius. The article deals with dynamic pricing (DP) models methodological aspects, how to model DP in different spheres of services/industries, which factors have a significant effect on the DP formation and what are the benefits of DP application in practice. This paper discusses the concept of dynamic pricing, the dynamic pricing models principles, problems, main methodological assumptions and methods in retail. Therefore the aim of this paper is to analyse the dynamic pricing models principles and problems and to represent the results of DP forming factors evaluated by AHP method.

Straipsnio tikslas – teoriniu aspektu įvertinus valiutų krizių reikšmę šiuolaikinei ekonomikai, trumpai aptarti Rusijos valiutų krizės priežastis, ekonomines pasekmes, poveikį Lietuvos ekonomikai bei įvertinti valiutų rinkos spaudimo indekso tinkamumą valiutų krizės numatymui. Rusijos 1998 m. valiutų krizę lėmė didelis biudžeto deficitas, nesugebėjimas padengti skolą, ypač trumpalaikius įsipareigojimus doleriais, eksportuojamos produkcijos kainų kritimas, iškraipytas mokėjimų balansas, bloga bankų priežiūra, silpnas mokesčių administravimas, nesutarimai reformų klausimais, kapitalo pasitraukimas iš Rusijos po Azijos krizės. Rusijos krizė buvo viena staigiausių, atnešusi dideles neigiamas pasekmes: suirusi finansinė bankų sistema, prarastos gyventojų santaupos, pablogėjusi vidaus socialinė–politinė situacija. Ši krizė sukrėtė pasaulio finansų sistemą, o šalys, tame tarpe ir Lietuva, kurių ekonomika buvo glaudžiai susijusi su šia šalimi, turėjo rimtų sunkumų prisitaikant prie susidariusios ekstremalios situacijos. Atlikta Lietuvos ekonominių rodiklių palyginamoji analizė parodė, kad Rusijos krizė atskleidė Lietuvos ūkio pažeidžiamumą ir jo nepakankamą atsparumą išorės sukrėtimams. Neigiamos išorinio poveikio pasekmės buvo lėtesnis bendrojo vidaus produkto augimas, biudžeto įplaukų sumažėjimas, didesnis nedarbas, besitęsiantis einamosios sąskaitos deficitas, prekybos perorientavimas iš rytų į vakarus užėmė nemažai laiko ir kainavo nemažai lėšų. The article deals with Russian currency crisis in 1998 and its impact on Lithuania’s economy, evaluates a suitability of the exchange market pressure index for assessment of the country’s economic vulnerability as well as predicting potential currency crisis.

Straipsnyje analizuojama finansų sistemos stabilumo sąvoka ir pateikiama šios sąvokos apibrėžimų įvairovė, taip pat aptariamos Centrinio banko strategijos palaikant finansų sistemos stabilumą. Tiksliai prognozuoti galimą finansų sistemos nestabilumą yra vis dar sunkiai įgyvendinamas uždavinys. Siekiant įvertinti šalies ekonomikos pažeidžiamumo laipsnį ir laiku numatyti finansų sistemoje kylančius pavojus, Centriniam šalies bankui rekomenduojama vadovautis bendruoju finansų stabilumo indeksu. Pastarasis gali įvertinti šalies finansų sistemos būklę. Per tyrimą nustatyta, kad remiantis bendru finansų stabilumo indeksu, Centrinis bankas gali nustatyti grėsmes šalies finansų sistemai, įvertinti šios sistemos gebėjimą atlaikyti nepalankų vidaus ir išorės sukrėtimų poveikį, numatyti tinkamas reagavimo priemones. The article analyses the notion of stability of the financial system and presents the variety of definitions of this notion. It also discusses the strategies of the central bank when maintaining the stability of the financial system. Accurate forecasting of instability of the financial system still remains a very difficult task. In order to evaluate the degree of vulnerability of the national economy and ensure timely forecasting of perils for the financial system, the central national bank is recommended to follow the general index of financial stability. The latter can evaluate the condition of the national system of finance. During the research it was established that according to the general index of financial stability, the central bank can identify perils for the national financial stability, evaluate the ability of this system to cope with unfavourable effects of inner and outer shocks and provide for proper measures of response.

Straipsnyje nagrinėjami valiutų krizės modeliai ir valiutų krizės galimybė Lietuvoje. Pastebima, kad nėra tikslaus kiekybinio valiutų krizės apibrėžimo, tačiau dažniausiai ji nusakoma, kaip smarkus bei staigus valiutos nuvertėjimas. Remiantis daugelio ekonomistų pastebėjimais, valiutų krizė yra situacija, kuomet valiuta patiria stiprų valiutų rinkos spaudimą. Pastarojo meto valiutų krizės įdomios ne dėl jų didesnio dažnumo, o dėl to, kad jas patiria įvairios šalių grupės tarp kurių yra ir labai didelės, ekonomiškai išsivysčiusios valstybės. Pastebima, kad valiutų krizės galima išvengti, jei ji būtų identifikuota ankstyvajame etape ir imtasi atitinkamų priemonių. Apibrėžtas tyrimo objektas – valiutų krizės ir jų numatymas. Tyrimo metu numatyta apžvelgti ir palyginti teorinius valiutų krizės modelius, išskirti pirminius valiutų krizę identifikuojančius rodiklius, sukurti išankstinio įspėjimo sistemą valiutų krizei identifikuoti ir įvertinti valiutų krizės tikimybę Lietuvoje. Nustatyta, kad yra trijų kartų modeliai aiškinantys valiutų krizės atsiradimo priežastis. Įvertinus valiutų krizės tikimybę Lietuvoje, pastebėta, kad tik 1999 m. gruodžio mėnesį buvo galima laikyti prieš kriziniu valiutų krizės laikotarpiu, sąlygotu Rusijos valiutų krizės. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad išankstinio įspėjimo sistema turėtų būti laikoma kaip naudingas diagnostikos įrankis valiutų krizei identifikuoti. Increased integration of the financial markets brought new forms and more global character of the crises episodes. A currency crisis, according to many economists, is a situation in which a currency experiences heavy exchange market pressure. Recent currency crises drawn attention, not only because of their increased frequency but because they have been experienced by a diverse group of countries, including several with large, well-developed economies. A currency crisis can be forestalled if it is detected in its early stage and appropriate measures are undertaken. Following an initial overview of theoretical three generations currency crises models, this paper presents an early warning system of a currency crisis based on a signal approach and assesses currency crisis probability in Lithuania. The system monitors several economic indicators: the values of these indicators are usually different before, during and after a crisis, so their movements can be used to forecast the probability of the onset of a crisis.

Šiame straipsnyje analizuojama finansų sistemos stabilumo sąvoka ir pateikiama šios sąvokos apibrėžimų įvairovė, taip pat aptariamos Centrinio banko strategijos palaikant finansų sistemos stabilumą. Tiksliai prognozuoti galimą finansų sistemos nestabilumą yra vis dar sunkiai įgyvendinamas uždavinys. Siekiant įvertinti šalies ekonomikos pažeidžiamumo laipsnį ir laiku numatyti finansų sistemoje kylančius pavojus, Centriniam šalies bankui rekomenduojama vadovautis bendruoju finansų stabilumo indeksu. Pastarasis gali įvertinti šalies finansų sistemos būklę. Per tyrimą nustatyta, kad remiantis bendru finansų stabilumo indeksu, Centrinis bankas gali nustatyti grėsmes šalies finansų sistemai, įvertinti šios sistemos gebėjimą atlaikyti nepalankų vidaus ir išorės sukrėtimų poveikį, numatyti tinkamas reagavimo priemones. After it fulfils the convergence criteria, which requires maintaining price stability, limits on budget deficits, national debt and interest rates, and exchange rates. The introduction of the single currency is an important additional factor supporting the stability of the national economy and finances in turbulent times and at the same time establishing more favourable conditions for the economic growth. However, now there is a very weak possibility that the countries will meet the convergence criteria due to financial crisis in the world. The carried out analysis suggests that the Baltic States will experience problems related to the inflation criteria. In 2007-2008 Estonia and Lithuania met all the convergence criteria except the one on inflation. In 2008 the average inflation rate in Lithuania was 7.4 percent, when reference value was 3.2 percent. But Latvia did not fulfil criteria of inflation and budget deficits: budget deficit was exceeded by about 1.1 percent and inflation – by 9.1 percent. Estonia, which accumulated reserves from previous budget surpluses, has weathered the crisis better than Latvia and Lithuania. The main problem in the Baltic States was overheating and excessive increase in domestic demand. But they are very open economies, too, and therefore they had a real double whammy this time round. The article analyses the reasons why is it difficult for the Baltic States to reach the goal. Economic flexibility of the Baltic States and their constantly... [to full text]