Search

Bakalaura darba tēma – “Baraka Obamas un Donalda Trampa prezidenta kandidatūras maiņas ietekme uz starptautisko akciju tirgu”. Darbs ir izstrādāts ar mērķi apzināt kā prezidentu maiņa ASV ietekmē starptautisko akciju tirgu, apskatīt ietekmējošos faktorus, kā arī analizēt un salīdzināt Baraka Obamas un Donalda Trampa ietekmi uz akciju tirgu. Donalds Tramps ir bijis viens no skaļākajiem un apspriestākajiem ASV prezidentiem pēdējo gadu laikā tādēļ arī darba autors izvēlējās sīkāk izpētīt šī personāža sasniegumus un darbības atsaucoties tieši uz akciju tirgus cenu izmaiņām salīdznot datus ar Donalda Trampa prezidenta amata priekšteci Baraku Obamu, kurš tāpat kā Džo Baidens pārstāv Demokrātu partiju., The topic of the bachelor's thesis is “The impact of Barack Obama's and Donald Trump's change of presidential candidacy on the international stock market”. The work is designed to identify how the change of presidents in the U.S. affects the international stock market, to look at the factors that affect, and to analyze and compare the impact of Barack Obama and Donald Trump on the stock market. Donald Trump has been one of the loudest and most debated U.S. presidents in recent years, so the author of the job also chose to study in detail the achievements and actions of this character by referring directly to changes in stock market prices comparing data with Donald Trump's presidential predecessor, Barack Obama, who, like Joe Baidan, represents the Democrat Party.

Purpose - The banking and financial sector is a dynamic sector that regularly goes through a series of structural changes. Global bank consolidation and concentration processes have prompted a lively discussion on the part of scholars and practitioners regarding the influence of concentration on the efficiency and competition levels in the banking system, the financial and macroeconomic stability of countries and the growth of economies. It has been noted that the banking sector tolerates high levels of concentration rather well compared to other business sectors, thanks to the apparent benefits of concentration on the increasing stability of the financial system. The aim of this article is to identify underlying causes affecting the mergers and acquisitions in banking and to assess their effect on the domestic financial system.Design/methodology/approach - The authors used qualitative and quantitative methods of study in analysing the impact of bank mergers and acquisitions on the country's financial system. The qualitative analysis has allowed the authors to present their own interpretation of the issue at hand, and has given them a chance to approach the problem of the study holistically. The quantitative study has provided a basis for analysing dynamic regularities, performing and comparing calculations, assessing data interrelation and reliability. The article includes logical analysis and synthesis of studies dealing with bank mergers and acquisitions. To identify the potential elements that lead to stability in the financial system, and the possible impact that the on-going consolidation process might have on the banking sector, the authors have carried out expert analysis.Findings - Mergers and acquisitions in banking take place to enhance the wellbeing of shareholders and to attain an economic effect; the aspect of stability in mergers and acquisitions is short-lived and is usually inspired by the government. Lithuania's modern banking market has evolved through mergers and acquisitions; strategic investors have helped countries with transitional economies ensure the stability of their banking systems and capitalise on economies of scale. Several large banks operating in a small open economy (and a transitional economy in particular) provide the backbone for the stability of its financial sector. Originality/Value - This article dealing with the impact of mergers and acquisitions of banks on the country's financial system is a new and original piece of scientific work that evaluates the mutual ties of banks' mergers and acquisitions, as well as their effect on the domestic financial system. The authors have conducted an in-depth study of the impact of mergers and acquisitions on the country's financial system, revealing potential problems involved in merger and acquisition transactions.Keywords: mergers; acquisition; banking; financial intermediaries; financial system.JEL Classification: E44, G34(ProQuest: ... denotes formulae omitted.)IntroductionGlobal mergers and acquisitions processes in banking have prompted a lively discussion on the part of scholars and practitioners regarding the influence of concentration on the efficiency and competition levels in the banking system, the financial and macroeconomic stability of countries and the growth of economies. According to the World Bank, a survey of 72 countries has revealed banking concentration in more than half (57 per cent or 41 countries) of them to have exceeded 71 per cent in 1990-2009.In recent years, studies of the effects of concentration on the financial system have become particularly important for several reasons, one of the most significant of them being the rapid processes of banking concentration and consolidation that are taking place on the global or national level, posing questions about the influence of the growing concentration on financial stability.The purpose of this article is to identify underlying causes affecting the mergers and acquisitions in banking and to assess their effect on the domestic financial system. …

Atliekamų empirinių tyrimų, kurie analizuotų finansų sistemos išsivystymo ir darnaus vystymo ryšį nėra daug ir jų labai trūksta. Todėl svarbu ištirti iš išanalizuoti koks būtent ryšys sieja finansų sistemos vystymąsi ir darnų vystymąsi, nes šis klausimas mokslininkų dar nėra plačiai analizuojamas ir tiriamas., However, empirical studies that would analyze the development of the financial system and sustainable development of the relationship are lacking. Therefore, it is important to examine and to analyze the link between financial system development and sustainable development, as this issue is not yet widely analyzed and studied by any of the researchers

The paper aims at distinguishing the assumptions and component parts of financial system sustainability formation. Partly, sustainability of financial system can be expressed through the functions of financial system. Three financial subsystems are distinguished in the research: public finance, business finance and personal finance. The sustainable and efficient operation of each subsystem contributes to the sustainability of financial system as a whole. Also, sustainability of each of the subsystem can be measured by different indicators. In order to determine the strength of impact of various financial functions to the financial system such indicators as capital investments into financial and insurance activities, financial and insurance activities’ value added, as well as value of production and purchase of goods and services by the financial companies is analysed. Finally, the scheme of financial system sustainability is presented. The key conclusion of the research states that the synergistic effect of sustainable development of three fields of finance influences the sustainable development of the whole financial system and even can spread its impact beyond the limits of financial system.

Moksliniame darbe išanalizuota Lietuvos finansų sistema, įvertinti Lietuvos finansų sistemos ypatumai Latvijos, Estijos ir Lenkijos kontekste. Apibrėžti šalių finansų sistemos struktūros skirtumai, apibendrinus tyrimo rezultatus pateiktos išvados. Darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje šio darbo dalyje, remiantis įvairiais moksliniais šaltiniais, yra analizuojama ir apibrėžiama finansų sistemos samprata, jos struktūros modeliai bei pagrindinės funkcijos. Antroje šio darbo dalyje pateikiama Lietuvos finansų sistemos ypatumų tyrimo metodologija ir jos pagrindimas. Trečia tiriamojo darbo dalis skirta šalių finansų sistemos ypatumų vertinimui, ypatumų išskirimui šiame tyrime pasirinktos trys pagrindinės finansų sistemą apibūdinančios dimensijos: 1) finansų sistemos dydis arba finansinis gylis; 2) finansų sistemos efektyvumas; 3) finansų sistemos pasiekiamumas. Taip pat analizuojama ir vertinama bendra šalių priežiūrinė veikla, finansinių tarpininkų ir finansų rinkų sandara, pateikiamos esminės tiriamojo darbo išvados. The article analizes the Lithuanian financial system in order to assess the financial characteristics of the Lithuanian system in comparison to Latvian, Estonian and Polish systems. In this work the structure of the domestic financial system is defined. Obtained results and relevant differences are highlighted and summarised. The article consists of three main parts. In the first part of this work the concept of the financial system is defined and analyzed. Also, there are presented various structure models of financial systems and its main funcions. In the second part there is described the financial system research methodology and its rationale. The third part of work is devoted to the domestic financial system characteristics. In order to differentiate the features of the financial system there are selected three main dimensions: 1) the size of the financial system or financial depth; 2) the efficiency of the financial system; 3) the availability of financial system. As well there analysed and evaluated the supervisory of countries activities, financial intermediaries and the structure of financial markets. In the end conclusions are given.

The paper focuses on the constitutional foundations of the finance system of the Republic of Lithuania. Constitutional jurisprudence pays due respect to the issues of budget system, and to interpret and analyse tax problems. The main purpose of this paper is to analyse separate institutes of the financial system of Lithuania, reflected in the main law of the country – the Constitution, and how these norms are interpreted in the constitutional doctrine. Notably, although the main analysed provisions are entrenched in the Chapter XI “Finances and state budget,” the paper is not restricted only on the analysis of these norms, but also provides a complex analysis of other connected norms and their interpretation in the constitutional jurisprudence. Straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos finansų sistemos konstituciniai pagrindai. Konstitucinėje jurisprudencijoje yra nemažai dėmesio skirta biudžetinės sistemos klausimams, mokesčių problemoms aiškinti ir tirti. Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti atskirus Lietuvos finansų sistemos institutus taip, kaip jie atspindėti pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje, ir kaip šios normos aiškinamos konstitucinėje doktrinoje. XI Konstitucijos skirsnyje „Finansai ir valstybės biudžetas“ yra įtvirtintos esminės Lietuvos Respublikos finansų sistemos nuostatos, susijusios su valstybės biudžetine sistema, atskiromis biudžeto pajamų rūšimis, biudžeto procesu, Lietuvos banko, kaip pagrindinės šalies finansų institucijos, statusu, valstybine paskola bei valstybės turtu. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, finansų sistemą sudaro visuma finansinių grandžių, kurių paskirtis aprūpinti valstybę piniginėmis lėšomis, būtinomis jai vykdant ekonomines, socialines ir politines funkcijas. Pagrindinės finansinės grandys yra Centrinis bankas, Finansų ministerija ir kitos valstybės finansinės institucijos. Piniginės lėšos, cirkuliuojančios valstybės finansų sistemoje, vadinamos viešaisiais finansais. Tai valstybės ir savivaldybių biudžetai, nebiudžetiniai fondai, valstybinis kreditas, valstybinių įmonių finansai, struktūrinių fondų lėšos. Pasakytina, kad nors pagrindinės tiriamos nuostatos įtvirtintos XI Konstitucijos skirsnyje „Finansai ir valstybės biudžetas“, straipsnyje neapsiribojama vien jų analize, taip pat kompleksiškai tiriamos ir kitos, su minėtomis nuostatomis susijusios normos ir jų aiškinimas konstitucinėje jurisprudencijoje. Straipsnio pabaigoje prieinama prie išvadų, jog, pirma, šiandien yra pagrindas manyti, kad tiek Konstitucija, tiek konstitucinė doktrina bei konstitucinė jurisprudencija sukuria tinkamas teisines prielaidas nuosekliam ir išsamiam Lietuvos finansų sistemos teisiniam reguliavimui sukurti. Antra, konstitucinis biudžeto teisės ir biudžeto proceso reglamentavimas ir atitinkamai konstitucinė jurisprudencija formuoja darnią teisinio reguliavimo sistemą, kuri įgyvendinta per atitinkamai Seimo statuto, Biudžeto sandaros įstatymo ir kitų pagrindinių įstatymų nuostatas. Trečia, mokesčių konstitucinės teisinės nuostatos buvo nevienareikšmiai išaiškintos konstitucinėje jurisprudencijoje, tačiau per bemaž dvidešimt metų Konstitucinio Teismo išgryninti konstituciniai mokesčių teisės pagrindai užtikrina mokesčių mokėtojams aktualaus mokesčių aiškumo principo įgyvendinimą. Ketvirta, apibendrinus Konstitucijos, konstitucinės jurisprudencijos bei kitų įstatymų nuostatas galima teigti, kad Valstybės kontrolė yra savarankiška, aukščiausią galią valstybėje turinti viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimą kontroliuojanti institucija.

The financial structure of market economy consists of the securities market, banks, insurance companies and other institutions. Financial market contributes significantly to the economic cycles, and it gives rise to the crisis, but also helps to achieve a faster long-term economic growth and more efficient capital utilization. In the second half of 2007 the economic situation in Lithuania began to change – economic growth has entered a phase of slowdown, inflation began to grow faster. With falling domestic and external demand, the economic cycle of growth deceleration switched to the downturn in Lithuania. The unemployment rate, corporate insolvency, the stagnation in almost all segments of the economy led to poor results of financial credit institutions in Lithuania. Rising prices increased stock prices. While the share price index increased, market capitalization and turnover significantly decreased. In the fourth quarter of 2008 with the beginning of the country’s economic recession, with the persistence of the downturn in financial markets in both developed and developing regions of the world, with weakening of financial results of companies, share price on the stock exchange NASDAQ OMX Vilnius continued to decline. Since March 2009 to the end of the year the global financial markets took stock of high yield bonds and other risky asset price recovery. 2010 is one of the most positive years for the participants of the financial system because the worst financial crisis since the times of the Great Depression has changed to the stabilization phase. The growing export and the rapid reorientation of the export policies gave positive results in Lithuania. Economic recovery was strong up to the 2011 third quarter, due to weaker global developments, economies have shifted to a lower gear. During the analysed period of almost all assets of the institution decreased, with the exception of credit union assets increased 114 percent and pension fund assets rose 85.7 percent. Most leasing companies fell from the estate of GDP - 45 percent.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos finansų sistemos konstituciniai pagrindai. Konstitucinėje jurisprudencijoje yra nemažai dėmesio skirta biudžetinės sistemos klausimams, mokesčių problemoms aiškinti ir tirti. Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti atskirus Lietuvos finansų sistemos institutus taip, kaip jie atspindėti pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje, ir kaip šios normos aiškinamos konstitucinėje doktrinoje. XI Konstitucijos skirsnyje „Finansai ir valstybės biudžetas“ yra įtvirtintos esminės Lietuvos Respublikos finansų sistemos nuostatos, susijusios su valstybės biudžetine sistema, atskiromis biudžeto pajamų rūšimis, biudžeto procesu, Lietuvos banko, kaip pagrindinės šalies finansų institucijos, statusu, valstybine paskola bei valstybės turtu. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, finansų sistemą sudaro visuma finansinių grandžių, kurių paskirtis aprūpinti valstybę piniginėmis lėšomis, būtinomis jai vykdant ekonomines, socialines ir politines funkcijas. Pagrindinės finansinės grandys yra Centrinis bankas, Finansų ministerija ir kitos valstybės finansinės institucijos. Piniginės lėšos, cirkuliuojančios valstybės finansų sistemoje, vadinamos viešaisiais finansais. Tai valstybės ir savivaldybių biudžetai, nebiudžetiniai fondai, valstybinis kreditas, valstybinių įmonių finansai, struktūrinių fondų lėšos. Pasakytina, kad nors pagrindinės tiriamos nuostatos įtvirtintos XI Konstitucijos skirsnyje „Finansai ir valstybės biudžetas“, straipsnyje neapsiribojama vien jų analize, taip pat kompleksiškai tiriamos ir kitos, su minėtomis nuostatomis susijusios normos ir jų aiškinimas konstitucinėje jurisprudencijoje. Straipsnio pabaigoje prieinama prie išvadų, jog, pirma, šiandien yra pagrindas manyti, kad tiek Konstitucija, tiek konstitucinė doktrina bei konstitucinė jurisprul Straipsnio pabaigoje prieinama prie išvadų, jog, pirma, šiandien yra pagrindas manyti, kad tiek Konstitucija, tiek konstitucinė doktrina bei konstitucinė jurisprudencija sukuria tinkamas teisines prielaidas nuosekliam ir išsamiam Lietuvos finansų sistemos teisiniam reguliavimui sukurti. Antra, konstitucinis biudžeto teisės ir biudžeto proceso reglamentavimas ir atitinkamai konstitucinė jurisprudencija formuoja darnią teisinio reguliavimo sistemą, kuri įgyvendinta per atitinkamai Seimo statuto, Biudžeto sandaros įstatymo ir kitų pagrindinių įstatymų nuostatas. Trečia, mokesčių konstitucinės teisinės nuostatos buvo nevienareikšmiai išaiškintos konstitucinėje jurisprudencijoje, tačiau per bemaž dvidešimt metų Konstitucinio Teismo išgryninti konstituciniai mokesčių teisės pagrindai užtikrina mokesčių mokėtojams aktualaus mokesčių aiškumo principo įgyvendinimą. Ketvirta, apibendrinus Konstitucijos, konstitucinės jurisprudencijos bei kitų įstatymų nuostatas galima teigti, kad Valstybės kontrolė yra savarankiška, aukščiausią galią valstybėje turinti viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimą kontroliuojanti institucija. The paper focuses on the constitutional foundations of the finance system of the Republic of Lithuania. Constitutional jurisprudence pays due respect to the issues of budget system, and to interpret and analyse tax problems. The main purpose of this paper is to analyse separate institutes of the financial system of Lithuania, reflected in the main law of the country – the Constitution, and how these norms are interpreted in the constitutional doctrine. Notably, although the main analysed provisions are entrenched in the Chapter XI "Finances and state budget", the paper is not restricted only on the analysis of these norms, but also provides a complex analysis of other connected norms and their interpretation in the constitutional jurisprudence.

Atgavus nepriklausomybę Baltijos valstybės paveldėjo planinio ūkio finansų rinką (iš esmės valstybės bankai ir valstybės draudimo įmonės), kuri buvo menkai išvystyta, taigi ir minimaliai tenkino augančius rinkos poreikius. Privatizacijos procesai paskatino rinkos liberalizaciją. Kaip ir buvo galima tikėtis pagrindinę finansinių paslaugų rinkos dalį užėmė privatusis sektorius - t.y. namų ūkiai ir nefinansinės įmonės - kurio reikšmė tiek ekonomikos raidai, tiek finansų sistemos tvarumui šiandien yra labai didelė. Pirmiausia įmonės finansų rinkose (bankai, draudimo įmonės, akcijų birža) gali tenkinti finansinių išteklių paklausą ir įgyvendinti investicinius planus. Namų ūkiai turi didesnes galimybes skolintis ilgo ir trumpo laikotarpio prekių vartojimui. Taip pat akivaizdžiai yra išaugusios privačiojo sektorius taupymo galimybės - bene vienakryptį investavimą indėlių pavidalų keitė plataus spektro investavimo instrumentai. Taigi kaip valstybių tarpusavio ryšiai plačiąją prasme tapo stipresni didėjant globalizacijai ir integracijai, taip ir valstybės viduje atskiri sektoriai tapo vis labiau vieni nuo kitų priklausomi. Skirtinguose literatūros šaltiniuose sutinkami įvairūs metodai ir priemonės finansų rinkos analizei, tačiau autorių nuomone pati finansų rinkų techninė ar fundamentali analizė nepilnai atspindi juose vykstančius procesus ar tarpusavio priklausomybę. Taigi analizė, paremta finansinių srautų valstybės viduje tarp skirtingų jos subjektų aiškinimu, pateikia išsamesnį vaizdą. Ypatingai tai yra aktualu esant pokyčiams ekonominiuose cikluose, t.y. krizėms, nes tuomet susiformavęs turto ir įsipareigojimų neatitikimas lemia nuostolius kaip finansų sistemai, taip ir netiesiogiai visam ūkiui. Atsižvelgus į tai šio straipsnio tikslas yra dvejopas: išnagrinėti finansinių krizių priežastis ir galimus jų identifikavimo rodiklius bei atskleisti nefinansinių įmonių ir namų ūkių finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pozicijas. Tikslas realizuojamas apibendrinant teorinius teiginius ir samprotavimus apie ekonominių ir finansinių krizių priežastis ir pasekmes šalių ūkiams, nagrinėjant šiandieninės globalinės ekonominės krizės poveikį Baltijos šalių ūkiams remiantis finansinių srautų valstybės viduje tarp skirtingų jos subjektų analizę bei pateikiant ekspertinius vertinimus dėl iššūkių, su kuriais tenka susidurti jau dabar, Baltijos valstybėms perėjus į staigaus ekonomikos kritimo fazę. The global financial turmoil is also impacting the Baltic States, since any severe disturbance in the financial markets and the related uncertainty also undermine the opportunities of banks and other financial institutions operating in the Baltic States to obtain funding. Current and coming year will be probably the most unfavourable for financial markets of the Baltic States. This article considers the impact of current economic crisis on the Baltic States financial system and its economies as a whole. The main research tasks of the article are as follows: we analyze the causes and possible indicators for measurement of economic and financial crisis and also we examine the financial systems of the Baltic States and compose our thoughts on changes in economic situation during the last decade. In different sources of literature various methods and means for analysis of financial market are found. However, in opinion of authors traditional technical or fundamental analysis of financial market is proper in our case, but does not fully display processes in it, as well as interrelationship of these processes. Thus, analysis based on explanation of financial flows inside the country between different subjects present a more comprehensive view. It is especially relevant when changes in economic cycle appear, Le. crisis, because than formed imbalance between assets and liabilities determines losses not only in the financial system, but also in the entire economy. [...]

Straipsnyje nagrinėjama pastaruoju metu vis labiau populiarėjanti finansų sistemos stabilumo problematika: kaip ir kokiomis priemonėmis centrinis bankas siekia užtikrinti šalies finansų sistemos stabilumą, ar šis siekis neprieštarauja kitam centrinio banko tikslui, dažnai laikomam pagrindiniu jo uždaviniu - palaikyti kainų stabilumą. Nors pastarųjų metų įvykiai pasaulio finansų rinkose rodo, kad esant nedidelei infliacijai ir mažoms palūkanų normoms gali susidaryti turto kainų burbulai, tokioms pinigų politikos "šalutinėms" pasekmėms daugiau dėmesio buvo skiriama tik mokslinėje literatūroje, bet ne vykdant pinigų politiką. Straipsnyje aptariama galima centrinio banko strategija užtikrinant finansų sistemos stabilumą. Apžvelgus finansų sistemos stabilumo tyrimus ir sampratą, jame nagrinėjamos centrinio banko turimos finansų sistemos stabilumo užtikrinimo priemonės. Straipsnis baigiamas Lietuvos banko vaidmens užtikrinant finansų sistemos stabilumą aptarimu. For a long time financial stability has deserved special attention from central banks. A long history of financial crises confirms the importance of the central bank’s role in preventing and managing financial crises. However, several decades ago, this role was overshadowed by another central bank’s function – maintaining price stability. In this paper, I aim to explore the interaction between these two central bank’s goals and try to shed light into the question: are these goals complimentary or conflicting ones? And, finally, how are these goals implemented in countries without an independent monetary policy, e.g. Lithuania? The answer to the first question lies within the structural features of financial system. The traditional balance sheet approach to the link between asset prices and financial stability means that a financial system alone copes with asset price inflation or deflation and has no significant impact on the real sector. This approach is popular among central banks, which follow strict inflation targeting and use core inflation as a target. However, asset prices might have a significant impact on aggregate demand and supply. This requires a modified and extended approach towards the link between asset prices and financial stability. Central banks have several options to choose from how to incorporate financial stability in their monetary policy framework. The first, “maximalist” approach requires incorporation of asset prices into the inflation criteria used for monetary policy purposes. The second, “moderate” approach requires modification of the central bank’s objective function: inclusion of an output loss, which arises due to large possible swings in asset prices, into the loss minimization function. And the third, most popular “minimalist” approach is related with the readiness to deal with unexpected situations only, e.g. emergency liquidity support. The minimalist approach is an ideal approach having efficient financial markets; however, in many cases markets are far from being efficient, thus more intervention is required. The array of tools to implement the goal of financial stability in practice is different among central banks. Since “pure” central banks lack supervisory power, they have a limited ability to apply prudential requirements to stabilize the financial system. However, lack of supervisory instruments does not diminish the central bank’s power to influence financial markets and institutions. Many central banks use public comments as a tool to manage public expectations (e.g. financial stability reports). This is an important preemptive instrument. In the case of a crisis, a central bank is able to provide liquidity to individual institutions or the financial system as a whole. The exact composition of instruments a central bank uses in order to maintain financial stability depends on its role and approach, i.e. “minimalist”, “moderate” or “maximalist”. When it comes to central banks, which do not have an independent monetary policy at all (e.g. currency boards), “minimalist” intervention is the only feasible option for central bankers. Thus the Bank of Lithuania concentrates on the preparedness to manage crisis situations. Because of the structure of our financial system (mostly owned by foreign investors), international cooperation is of crucial importance.

Straipsnio tikslas - atlikti finansų sistemos vystymosi rodiklių ir ekonomikos augimą charakterizuojančio rodiklio - bendrojo vidaus produkto (BVP) ryšio vertinimo tyrimą Europos Sąjungos šalyse ir išskirti tuos finansų sektoriaus rodiklius, kurie turi stipriausią ryšį su BVP, tenkančiu vienam gyventojui. Tyrime šalys klasifikuojamos į turinčias bankų tipo ir rinkos tipo finansų sistemos struktūrą bei Baltijos šalis su besiformuojančia finansų sistemos struktūra. Apibendrinus gautus tyrimo rezultatus, galima išskirti finansų sektoriaus rodiklius, kuriems keičiantis bus juntamas poveikis ir vykstantiems ekonominiams procesams. Taip galima identifikuoti tuos rodiklius, kurie turi stipriausią ryšį su BVP, tenkančiu vienam gyventojui. Gauti tyrimo rezultatai neįrodo, kad šalyse, kuriose yra į bankus orientuota finansų struktūra, dominuoja tik šiai šalių grupei būdingi finansų sektoriaus vystymąsi charakterizuojantys rodikliai, turintys stipriausią ryšį su BVP vienam gyventojui. Tai rodo, kad globalioje aplinkoje bankų tipo finansų sistemos struktūroje reikšmingi ir kapitalo vystymosi rodikliai. Baltijos šalių, kurioms būdingas spartus ekonomikos augimas ir per trumpą laiką susiformavęs finansų sektorius, gauti rezultatai nepatvirtina kitų autorių, nagrinėjusių "senųjų“ Europos Sąjungos šalių finansų sektoriaus ir ekonomikos augimo priklausomybes, tyrimų, kad ekonomikos augimas sąlygoja rinkos tipo finansų sistemos struktūros formavimąsi. Nes Baltijos šalyse, net ir sparčiai augant ekonomikai, dominuojantis stiprus bankų sektorius ir mažas vidutinis BVP, tenkantis vienam gyventojui, nesudaro sąlygų formuotis į rinkas orientuotai finansų sistemos struktūrai. At the end of the 20th century and beginning of the 21st century the tendencies of development of the financial system and problems arising in this sector are more and more often becoming the object of scientific research as successfully functioning financial sector in every country is an important precondition for the growth of economy. Upon analyzing the development of the financial system and the influencing factors the problem of influence of the formed financial structure on economic processes cannot be dissociated from it. Indicators of development of the bank sector were used in the research to establish the correlation of the financial sector and gross domestic product of the countries of the European Union: Central bank assets/ Total financial assets, Deposit money bank assets/ Total financial asset, Other financial institutions assets/Total financial assets, Deposit money bank/(Deposit money bank + Central bank) assets, Liquid liabilities/GD, Central bank assets/GDP, Deposit money bank assets/GDP, Other financial institutions assets/GDP, Bank deposits/GDP, Financial system deposits/GDP, Private credit by deposit money banks/GDP, Private credit by deposit money banks and other financial institutions /GDP, Overhead costs and Net interest margin. Indicators of development of the market are: Stock market capitalization/GDP, Private bond market capitalization/GDP, Public bond market capitalization/GDP, Stock market total value traded/GDP and Stock market turnover ratio. Indicators of development of the insurance are: Life insurance penetration and Non - life insurance penetration. The obtained results do not confirm the researches of other authors, who analyzed the dependency of the financial sector and the growth of economy of the "old" European Union countries, as it is stated that the growth of economy determines the formation of the structure of a market-based financial system, and with the domination of a strong bank sector in the Baltic States even in rapidly growing economy, dominant strong banking sector and law average GDP per capita, does not create conditions for the formation of a market-based financial structure.

XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje finansų sektoriaus vystymosi tendencijos bei šiame sektoriuje kylančios problemos vis dažniau tampa mokslinių tyrimų objektu, nes sėkmingai funkcionuojantis finansų sektorius kiekvienoje šalyje yra svarbi ekonomikos augimo sąlyga. Tiriant finansų sistemos vystymąsi bei įtakojančius veiksnius, tampa neatsiejama ir susiformavusios finansų struktūros poveikio ekonominiams procesams problema. Europos Sąjungos šalių finansų sektoriaus ir bendrojo vidaus produkto ryšiui nustatyti, tyrimui naudoti bankų sektoriaus vystymosi rodikliai: Komercinių bankų turtas/(Komercinių + centrinio) bankų turtas; Centrinio banko turtas/Visas finansinis turtas; Centrinio banko turtas/BVP; Komercinių bankų turtas/BVP; Bankų depozitai/BVP; Likvidūs įsipareigojimai/ BVP; Finansų sistemos depozitai/BVP; Bankų kreditai privačiam sektoriui/BVP; Komercinių bankų ir kitų finansų institucijų kreditai privačiam sektoriui/BVP; Bankų pridėtinės išlaidos/visas bankų turtas; Grynoji palūkanų marža; Koncentracija (C3 turtas), kurie įvertina bankų sektoriaus dydį, aktyvumą ir efektyvumą. Gauti tyrimo rezultatai nepatvirtina kitų autorių, nagrinėjusių „senųjų“ Europos Sąjungos šalių finansų sektoriaus ir ekonomikos augimo priklausomybės, tyrimų, teigiančių, kad ekonomikos augimas sąlygoja rinkos tipo finansų sistemos struktūros formavimąsi, nes Baltijos šalyse, net ir sparčiai augant ekonomikai, dominuojantis stiprus bankų sektorius ir mažas vidutinis BVP, tenkantis vienam gyventojui, nesudaro sąlygų formuotis į rinkas orientuotai finansų sistemos struktūrai. Economists have been trying for a long time to establish advantages of bank and market financial structures over one another and to evaluate the influence on the growth of economy both in developed and developing countries as well as countries with rapid growth of economy, where the financial structures are just forming. Important research analyzing the tendencies of development of the financial sector and economy underlining the influence of the structure of the financial system on the growth of economy carried out by a group of scientists A. Demirgüç-Kunt, R. Levine and T. Beck gave rise to heated discussions already in 1999 and they last till this day. One of of which with the growth of economy may be different. Therefore R. Levine (1997) presented a theoretical model in his research, according to which he maintains that costs of acquisition of information and conclusion of transactions determine the development of financial markets and financial institutions, thus promoting the formation of different financial structures. Continuing the research together with Zervos (1998), R. Levine analyzed whether the securities markets or banks promote growth of economy, thus underlining the importance of the formed financial structure. The obtained results show that in cases of low level of development of economy capital markets are used little, and loans are used more often as the main source of financing. Thus financial brokerage promotes growth of economy as it allows the capital to earn bigger income, and growth in its turn provides resources for development of the financial structure. As integration processes in the financial sector in the European Union have been and are rapid and due to active process of consolidation and acquisition of banks encouraging potential investors to join the single space of EU, development strategies are transferred to other regions, it is likely that the majority of peculiarities of development may chronologically repeat themselves in countries, such as Lithuania, Latvia and Estonia, that reach the new phase of development. Therefore the aim of this article is to carry out a research of correlation of indicators of development of the bank sector with the indicator characterizing growth of economy - gross domestic product - in the countries of the European Union and to establish whether bank-based or market-based financial structures may form different conditions for growth of economy. The research of the dependence of the indicators of the bank sector and gross domestic product analyzes tendencies of change of the indicators in the “old” 15 member states of the European Union and the 3 Baltic States in the period of 1995-2005. In order to distinguish the dependence of tendencies of change of the financial indicators and this macroeconomic indicator more clearly. by classifying the countries according to the index of financial structures calculated by scientist T. Beck, dividing all countries into having bank-based and market-based financial structures and countries with forming financial structure, in order to establish the peculiarities of influence of the indicators of development of the financial sector on the growth of economy. The research is an attempt to establish the peculiarities of correlation of the indicators of development of the bank sector and growth of economy, expressed by changes of GDP. This research stresses the influence of indicators characterizing the size, activity and efficiency of the bank sector to economic processes taking place in every country, expressed by changes of GDP.

Straipsnyje akcentuojami finansų sistemos efektyvumo aspektai. Darbe analizuojamas makro ir mikro lygių rodiklių poveikis listinguojamų įmonių vertei pereinamosios ekonomikos laikotarpiu Lietuvoje. Siekianti išskirti galimus ir tinkamiausius rodiklius finansų sistemos ir jos sudedamųjų dalių efektyvumo matavimui, straipsnyje atliekama finansų sistemos tyrimų Lietuvoje analizė. Nustatyta, jog didžioji dauguma tyrimų yra orientuoti į finansų sistemos sudedamąsias dalis, t.y. bankus ir kitas kredito institucijas arba finansų rinką (vertybinių popierių biržų). Bankinio sektoriaus tyrimų yra daugiau Lietuvoje, jie įvairiapusiškesni, o finansų rinkos analizės aspektų spektras yra mažesnis. Lietuvos finansų rinkai esant ganėtinai silpnai, tyrimuose naudojamų rodiklių skaičius yra mažesnis. Taigi, pastebimas trūkumas kompleksinių, visą finansų sistemą apimančių, ją makroekonominiame lygmenyje analizuojančių mokslinių darbų, atliktų Lietuvoje. Tyrimui atlikti buvo renkami 1998 – 2004 m. laikotarpio statistiniai makroekonominiai duomenys, bei tuo laikotarpiu bent du metus iš eilės Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų įmonių finansiniai rezultatai, iš imties eliminuojant finansines įmones. The article emphasizes the dimension of effectiveness within a financial system. The work analyzes the impact of macro and micro level indicators on the value of listed companies during the transition economy period in Lithuania. In order to distinguish possible and most appropriate indicators for measuring the effectiveness of the financial system and its constituent parts, the article performs an analysis of research on financial systems in Lithuania. It was established that the biggest part of the research is focused on constituent parts of the financial system, that is, banks and other credit institutions or finance market (stock exchanges). There is more research on banking sector in Lithuania, it is more varied, while analysis of features of the financial market is more constrained. Since Lithuanian financial market is rather weak, the number of indicators used in research projects is smaller. Therefore, one observes the lack of complex, scientific works focusing on the financial system at large, analyzing it on a macroeconomic level and performed in Lithuania. To perform the research, the author selected statistical macroeconomic data from 1998 – 2004 period and financial results of companies that were listed on Vilnius Stock Exchange at that period for at least two years, eliminating from the sample financial companies.

Straipsnio tikslas yra įvertinti Lietuvos finansų struktūros ir ekonomikos augimo ryšį. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos bankinio sektoriaus dydžio ir aktyvumo kitimo dinamika atitinka moksliniuose tyrimuose nustatytas tendencijas: augant šalies ekonomikai ir šaliai tampant turtingesne, bankinio sektoriaus dydis ir aktyvumas taip pat didėja. Lietuvos bankinio sektoriaus augimas ir jo įtakos šalies ekonomikai stiprėjimas rodo, kad bankinio sektoriaus augimas ir spartus vystymasis būdingas greitai augančios ekonomikos šalims. Atlikus Lietuvos bankinio sektoriaus vystymosi analizę, matyti, kad koreliacinis ryšys tarp bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui, ir bankinio sektoriaus dydžio bei aktyvumo, yra teigiamas, o gautos koeficientų reikšmės labai reikšmingos. Be to, Lietuvos bankų efektyvumas didėja. Didėjanti turto grąža parodo, kad ekonominis šalies vystymasis teigiamai veikia bankų efektyvumą. Lietuvos bankinio sektoriaus augimas ir jo įtakos šalies ekonomikai stiprėjimas rodo, kad šalyje formuojasi finansinių išteklių telkimo galimybės per bankinį sektorių, o tai leidžia teigti, kad Lietuvos finansų sistema orientuota į bankinę struktūrą. Tyrimo metu nustatyta ir tai, kad bankinio sektoriaus ir akcijų rinkos vystymasis teigiamai veikia bankų turto grąžą ir kaštų efektyvumą. Atlikus regresinę analizę, nustatytas teigiamas, nors ir nestiprus, ryšys tarp Lietuvos bankų turto grąžos ir akcijų rinkos dydžio bei bankinio sektoriaus aktyvumo. Analogiškas ryšys su šiais finansų struktūros rodikliais pastebėtas ir bankų kaštų efektyvumo atžvilgiu. The paper aims to evaluate the relationship between the Lithuanian financial architecture and economic growth. The study showed that the dynamics of the change of size and activeness of the Lithuanian banking sector corresponds to the trends identified in scientific research: when the country’s economy grows and the country becomes richer, the size and activeness of the banking sector also increase. The growth of the Lithuanian banking sector and the strengthening of its influence on the country’s economy show that the growth and rapid development of the banking sector is typical of quickly developing economies. The correlation of the gross domestic product per capita and the size and activeness of the banking sector is positive, whereas the values of coefficients are highly significant. Moreover, efficiency of Lithuanian banks has been increasing. The growing return on assets shows that the country’s economic development positively affects bank efficiency. The growth of the Lithuanian banking sector and its strengthening influence on the country’s economy shows the forming potential of concentration of financial resources in the country through the banking sector, which implies that the Lithuanian financial system is orientated to the banking structure. The study also established that the development of the banking sector and the stock market positively affects the banks’ return on assets and cost efficiency. A regression analysis established a positive, although minor, relationship between the Lithuanian banks’ return on assets and the size of the stock market as well as the activeness of the banking sector. Analogical relation with these indicators of the financial architecture has also been observed with regard to bank cost-efficiency.

Šioje knygoje įvertinami nauji veiksniai: Europos Sąjungos bendros valiutos euro 5 metų funkcionavimo patirtis, pinigų sąjungos sąryšis su Europos Sąjungos plėtra ir ryšys su tolesnės integracijos procesu, Konstitucijos Europai priėmimo poveikis ir tarptautinės aplinkos, tarptautinės pinigų sistemos pokyčių įtaka ekonominei ir pinigų sąjungai bei jos institucinei tvarkai, pinigų sąjungos politinės ekonomijos problemos, pastaraisiais metais išplėtota ekonominės ir struktūrinės politikos koordinavimo sistema. Daugelis klausimų nagrinėjami vertinant per Lietuvos patirties prizmę, analizuojama, kaip euro įvedimas keičia įvairias ekonominės veiklos sritis. The present book gives an assessment of new developments: 5-year experience of the circulation of a single European currency the euro, the link between the Monetary Union and the enlargement of the European Union as well as the relationship to the process of further integration, impact of the adoption of the Constitution for Europe and the role of international landscape as well as the changes in the international monetary system on the Economic and Monetary Union and its institutional set-up, problems of the political economy of the Monetary Union, the economic and structural policy coordination system developed in recent years. Many issues are analysed through the Lithuanian perspective in light of the impact of the introduction of the euro on various economic sectors.

2000 m. rugsėjo 26 d. priėmė naująjį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Tai iš esmės naujas teisės aktas, atskleidžiantis šiuolaikinį požiūrį į Lietuvos baudžiamąją teisę. Naujojo Baudžiamojo kodekso specialioji dalis tapo pokyčių objektu dėl įvairių priežasčių, apibrėžiančių kriminalizavimo ir dekriminalizavimo procesus. Straipsnyje šie procesai analizuojami lyginant naująjį ir galiojantį LR baudžiamuosius kodeksus, ypatingai skyrius dėl atsakomybės už finansinius nusižengimus. Autoriaus nuomone, naujasis Baudžiamasis kodeksas aiškiau reguliuoja atsakomybę už nusižengimus finansų sistemai, bet kol jis neįsigaliojo, įstatymų leidėjo pozicija turi būti vertinama kaip siūlymas, o ne problemos sprendimas. The new Criminal Code of Republic of Lithuania has been passed on September 26, 2001. It is essentially new act of law which reveals the modern look at Lithuanian criminal law. The Special part of the new Criminal Code is an object to changes in consideration with various reasons which determine the process of criminalization and decriminalization. In this article the process is analysed by comparing the new Criminal Code of Republic of Lithuania in comparison with the Criminal Code of Republic of Lithuania in act, partially the chapters which set criminal liability for the offences against financial system. The author approves that a new Criminal Code regulates the liability for the offences against financial system more clear, but as long as it is not in act, the position of the legislator should be interpreted as a suggestion for the solution of the problem.

В сборнике освещены актуальные вопросы теории и практики финансово-кредитных отношений в промышленности, строительстве и сельском хозяйстве. Авторами выдвинуты предложения, направленные на совершенствование хозрасчетных отношений и усиление воздействия финансово-кредитных рычагов на повышение эффективности работы предприятий и организаций.