Search

Tyrimo problema. Darbe nagrinėjamas įvairių rūšių transporto parinkimas ir palyginimas. Tyrimo objektas - Grūdinių ir sėklinių krovinių vežimas. Tyrimo tikslas - parengti grūdinių ir sėklinių kulturų pervežimo technologinio proceso palyginamają analizę įvairių rūšių transportu. Tyrimo metodai: mokslinės lietuvos ir užsienio literatūros analizė, teisiniai reglamentai ir matematinia skaičiavimai. Išvados. Išanalizavus sausumos transportą su jūros transportu galima teigti, jog grūdinių ir sėklinių kulturų krovinius gabenant jūros transportu iš Ro-Ro terminalo savikaina yra mažesnė 0.07 Eur per kilometrą, o gabenant krovinį konteineryje savikaina dar mažsnė 0.05 Eur per kilometrą, nei iš Ro-Ro terminalo. Tuo labiau Gabenant krovinius per Ro-Ro terminalą ir konteineriu užtrunka dviem dienom ir šešiom valandom mažiau., Research problem. he paper examines the most correct choice of different modes of transport and comparison. Research object –grain and seed crops. Research aim – to prepare a comparative analysis of the technological process of grain and seed crop transportation by different modes of transport. Research methods: – analysis of Lithuanian and foreign scientific literature, legal regulations and mathematical calculations. Conclusions. After analyzing land transport with sea transport, it can be stated that the cost of transporting grain and seed crops by sea from the Ro-Ro terminal is lower 0.07 Eur per kilometer, and when transporting cargo in a container, the cost is even lower 0.05 Eur per kilometer than from the Ro-Ro terminal. All the more so It takes two days and six hours less to transport cargo through a Ro-Ro terminal and a container.

Darbo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti riebalų rūgščių sudėtį dažniausiai vartojamuose grūdų gaminiuose, įvertinti terminio apdorojimo įtaką riebalų rūgščių sudėčiai kepiniuose su spelta miltais. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti vartotojų apklausą apie grūdų produktų vartojimą, pasirinkimo kriterijus bei žinias apie palankias sveikatai riebalų rūgštis. 2. Atlikti riebalų rūgščių sudėties tyrimus grūdų gaminiuose: kruopose, miltuose, džiūvėsėliuose , palyginti riebalų rūgščių kompozicijas. 3. Įvertinti gautus rezultatus ir nustatyti palankiausia sveikatai sudėtimi pasižyminčius grūdų gaminius. 4. Atlikti terminio apdorojimo įtakos riebalų rūgščių sudėčiai kepiniuose su speltos miltais tyrimus. 5. Pateikti rekomendacijas vartotojams apie saugiausius ir palankiausius sveikatai grūdų produktus. Atlikus „Riebalų rūgštys žmogaus mityboje“ žmonių apklausą, nustatyta, kad vartotojai vartoja maisto produktus, kuriuose gausu riebalų rūgščių, žino, kad grūdai vieni iš pagrindinių riebalų rūgščių šaltinių, dažnai juos vartoja savo mityboje, žino teigiamą jų poveikį žmogaus organizmui. Atlikti riebalų rūgščių sudėties tyrimai grūdų gaminiuose: kruopose, miltuose, džiūvėsėliuose parodė, iš visų tirtų mėginių duomenų daugiausia sočiųjų riebalų rūgščių nustatyta ryžių dribsniuose su džiovintais vaisiais 89,8 proc. (%), mažiausias kiekis - miltiniame mišinyje speltos miltų blynams su gemalais 13,8 proc. (%), polinesočių riebalų rūgščių didžiausias kiekis nustatytas iškeptų spelta miltų... [toliau žr. visą tekstą] The aim of work: analyze and evaluate the fatty acid’s compositions in commonly consumed grain products, assess the impact of thermal processing fatty acid’s compositions in bakery with spelta flour. Work objectives: 1. Make the survey of users’ about consumption of grain products, criteria of selection and knowledge about positive fatty acid’s influence to the health. 2. Conduct fatty acid’s compositions’ researches in grain products: in grits, flour, breadcrumbs, compare the fatty acid’s compositions. 3. Evaluate the results and determine the most favorable to the health composition, which having the characteristics of grain products. 4. Make the researches of thermal processing impact to fatty acid‘s compositions in bakery with spelta flour. 5. Leave recommendations to the users about the safest and to the most favorable health grain products. Completed "Fatty acids in human dietary" users survey was found that users are eating food rich of fatty acids, they know, that grains are one of the main essential of fatty acids, which often used in our dietary and know their positive effect on human‘s organism. Completed compositions of fatty acid‘s in grain products analysis: in grains, flour, breadcrumbs showed that in all analyzed samples data mainly saturated fatty acids found in rice flakes with dried fruits 89.8 percent (%), and the lowest amount found in flour mixture spelta for pancakes with germs 13.8 percent (%), the maximum amount of polyunsaturated fatty acids were... [to full text]

Darbo objektas: tyrimams mėginiai imti iš sandėlių X ir XX, esančių Vilkaviškio rajone, iš viso paimta 30 miežių ir 30 kviečių mėginių. Darbo tikslas: nustatyti Fusarium spp. kitimą grūduose ir fuzariotoksinų dinamiką sandėliavimo metu bei įvertinti profilaktinių priemonių efektyvumą prieš Fusarium spp. plitimą grūduose. Tyrimo uždaviniai:nustatyti sandėliavimo metu grūdų (kviečių ir miežių) užsikrėtimą mikromicetais;įvertinti fuzariotoksinų (deoksinivalenolio, zearalenono, T–2 toksino) paplitimą grūduose sandėliavimo metu; įvertinti profilaktinių priemonių efektyvumą X ir XX ūkiuose prieš Fusarium spp. plitimą grūduose. Rezultatai ir aptarimas. Atlikus kiekybinį kviečių ir miežių užterštumą mikromicetų pradais, buvo nustatyta, kad didžiausias „Ūla“ veislės miežių užterštumas buvo nustatytas 2013 metų kovo mėnesį 113±10,4*103 KSV/g. Veislėje “Luokė” didžiausias užterštumas mikromicetų pradais buvo nustatytas 2012 metų kovo mėnesį –109±19,9*103 KSV/g. Didžiausias kviečių veislės „Triso“ užkrėstumas taip pat buvo nustatytas 2012 metų kovo mėnesį – 204±7,8*103 KSV/g, veislės „Munk“ didžiausias užterštumas buvo nustatytas taip pat 2012 metų kovo mėn. 128±10,8*103KSV/g. Lyginant sandėliuose X ir XX laikomus miežius „Ūla“ ir „Luokė“ Fusarium spp. paplitimas buvo: miežių „Ūla“ didžiausias vidinis užkrėstumas mikromicetų pradais siekė 80±0,0 proc. veislės „Luokė“ taip pat 80±0,0 proc. Didžiausias išorinis fuzarioze užkrėstumas veislėje “Ūla” siekė 73±0,44 proc. (sausio mėn. 2012 m.)... [toliau žr. visą tekstą] The Object of the work: testing samples taken from granaries located in the X and XX Vilkaviškis district, taken 30 wheat and 30 barley samples. The aim of the work: changes in the grain and dynamics of fusariotoxins while granaring and to evaluate effectiveness of preventive measures against spreading of Fusarium spp. in grain. Reasearch objects:to assess fungi contamination in grain (wheat and barley) while granaring; to evaluate prevalence of fusariotoxins (deoxynivalenol, zearalenone, T–2 toxin ) in the grain while granaring;to evaluate effectiveness of preventive measures in X farms against spreading of Fusarium spp. in the grain. The results and their discussion: carried out quantitative wheat and barley contamination with fungi rudiment, found that ultimate „Ūla“ species barley contamination determined in 2013 March 113±10,4*103 KSV/g. Ultimate „Luokė“ species barley contamination with fungi rudiment determined 2012 March 109±19,9*103 KSV/g. Ultimate contamination of wheat species „Triso“ as well was determined 2012 March 204±7,8*103 KSV/g, mean while ultimate contamination of species „Munk“ was determined 2012 March 128±10,8*103KSV/g. Compared spreading in barley of Fusarium spp. in granaries X and XX species „Ūla“ and „Luokė“ prevalence found: ultimate contamination with fungi rudiment in barley „Ūla“ range 80±0,0 %, species „Luokė“ 80±0,0 %. Ultimate external contamination of fusariosis in species „Ūla“ range 73±0,44 % (2012 January) and 73±3,33 % (2012... [to full text]

Kasmet vidutiniškai šalyje užauginama 3 – 4 milijonai tonų javų. Juos pristatant į grūdų apdorojimo įmones nustatyta, kad grūdų vidutinis šiukšlingumas siekia 4 – 7%. Dalis mažųjų šiukšlių gali patekti į darbo vietą grūdų apdorojimo patalpose. Grūdų apdorojimo technologijose dirbantiems žmonėms dulkės kenkia sveikatai ir ilgainiui gali tapti rimtos profesinės ligos priežastimi. Dulkėtumo tyrimai grūdų sandėliuose yra aktuali, mažai tyrinėta problema. Darbe ištirti dulkių koncentracijos lygiai grūdų sandėlyje technologinėse operacijose. Nustatyta, kad dulkių koncentracijos matavimų maksimali paklaida neviršytų 0,35 mg/m3, imties tūris turėtų būti ne mažiau, kaip 31 matavimai (bandymuose pasirinkta ne mažiau 33). Bandymų metu nustatyta maksimali dulkių koncentracija (6,17 mg/m3), kuri yra potencialiai pavojinga aptarnaujamo personalo sveikatai, todėl rekomenduotina darbuotojams naudoti asmenines apsaugos priemones. Nustatyta vidutinė dulkių koncentracija (2,16 mg/m3) neviršija HN 23:2011 ilgalaikio poveikio ribinio dydžio 5 mg/m3. Each year, the national average and producing 3-4 million tonnes of cereals. Delivery to the grain-processing companies showed that the average grain impurities to 4-7%. Some small debris can enter the work area of grain handling facilities. Grain processing technology for people working in the dust is harmful and may eventually become a serious cause of occupational disease. Dust grain storage research is relevant, a little research on the problem. Work to investigate the concentration levels of dust grain warehouse technological operations. There were found that it has been not less as 31 measurement off amount (in experimentations there were chosen not less than 33), that the maximum concentrations of dusts bias won’t go off 0,35 mg/m³. During the tests, the maximum concentration of dust (6,17 mg/m³), which is potentially dangerous to the health personnel served, therefore, recommended that employees wear personal protective equipment. Estimated the average dust concentration (2,16 mg/m³), does not exceed the long-term exposure limit value of 5 mg/m³ with HN 23:2011.

Tyrimų tikslas – ištirti galimybę panaudoti tiesioginę spinduliuotę džiovinamos medžiagos ir džioviklio įkaitimui džiovinant grūdus Lietuvos sąlygomis . Lietuvoje nuimtų grūdų drėgnumas dažniausiai viršija kondicinį, todėl siekiant išvengti kokybės nuostolių juos būtina nedelsiant konservuoti. Darbe apžvelgti grūdų fizinių savybių pokyčiai džiovinimo metu, plačiau analizuojama tiesioginės saulės spinduliuotės panaudojimas Lietuvos sąlygomis džiovinant grūdus su saulės kolektoriais. Ištirtas tiesioginės saulės spinduliuotės poveikis grūdams ir džioviklio paruošimui. Nustatyta, kad tiesioginė saulės spinduliuotė sutrumpina grūdų džiovinimo laiką ir sutaupo energiją naudojamą grūdų džiovinimui. Nustatyta saulės kolektoriaus pasvirimo kampo priklausomybė nuo spindulių kritimo kampo, džiovinimo greičio priklausomybė nuo oro filtracijos greičio ir grūdų drėgnio. Purpose of the study - research the possibility of using direct solar radiation to heat desiccant material and siccative when drying grain in Lithuanian weather conditions. In Lithuania, humidity of harvested grain is generally higher than conditioned. To avoid loss of quality grain should be cured immediately. This paper reviews changes in physical properties of grain during drying. A wider analysis of use of solar collectors for drying grain in Lithuania using direct solar radiation is also given. Direct solar radiation impact on grain and preparation of dryer has been investigated. It has been found that direct solar radiation reduces the drying time and lowers energy costs when drying grain. Dependence of solar collector tilt angle and solar radiation incidence angle was established. Drying speed relation to air filtration rate and grain moisture has also been found.

Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos grūdų rinkoje vykstantys ekonominiai procesai bei jų poveikis grūdų supirkimo kainų kitimo tendencijoms. 2006 metai augalininkystės sektoriui buvo labai nepalankūs, 2007-2009 metais žymiai padidėjo augalų derlingumas ir derlius, o 2010-ieji dėl nepalankių klimatinių sąlygų buvo nederlingi - javų derlingumas, palyginti su 2009 metais, sumažėjo 20,3 proc. Lietuvos grūdų rinka labiausiai priartėjusi prie monopolinės konkurencijos sąlygų, ir grūdų kainas teoriškai turėtų lemti paklausos ir pasiūlos tarpusavio priklausomybės jėgos. Tačiau taip yra ne visada - grūdų kainoms mažėjant, jų pasiūla nemažėja, o netgi kartais didėja. Straipsnyje nagrinėjamos priežastys, kurios labiausiai paveikė pasiūlos bei paklausos tarpusavio priklausomybę ir padarė didžiausią įtaką grūdų kainų kitimui. Lietuvoje 2009 metais javų grūdai buvo supirkti 35,5 proc. pigiau negu 2008 metais. Pagrindinė to priežastis buvo grūdų pertekliaus, o tuo pačiu ir pasiūlos rinkoje didėjimas, kurį lėmė kasmet didėjantis grūdų derlius bei mažėjantis jų vidaus vartojimas, o grūdų eksportas nepajėgė sumažinti sparčiai didėjančio grūdų pertekliaus ir mažai galėjo paveikti pasiūlos bei paklausos įtaką tų metų kainoms. Nors 2010 metais, palyginti su 2009-aisiais, javų grūdų eksportas sumažėjo, javų grūdų derlius, sumažėjęs dar labiau, atitinkamai paveikė javų grūdų pasiūlą ir sudarė prielaidas grūdų kainoms padidėti 44,5 proc. Siekiant sumažinti grūdų pasiūlą bei padidinti jų paklausą ir sudaryti ekonomines prielaidas grūdų kainoms ateityje kilti ne daugiau negu infliacija, parengtos išvados ir pasiūlymai., The article presents economic processes going on in the Lithuanian grain market and their impact on the change tendencies of grain purchase prices. The Lithuanian grain market is very close to a monopolistic competition and theoretically interdependent forces of supply and demand should determine grain prices. But this is not always the case - while grain prices are decreasing, supply of grain is not decreasing but often increasing. The reasons that affected the interdependence of supply and demand and influenced the changes in grain prices are revealed in this article. In 2010 compared to 2009, grain exports declined, but the grain harvest, which decreased even more, determined the drop of grain supply on the market and created preconditions for growth in grain prices by 44.5 per cent. In order to decrease grain supply and increase grain demand on the market and create economic preconditions for growth in grain prices at least by inflation, the conclusions and proposals are presented.

Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos grūdų ir rapsų sėklų supirkimo kainų ir jų išauginimo santykinių sąnaudų tarpusavio priklausomybės tendencijos, koreliacinės ir determinacinės analizės būdu nustatyta tų pokyčių galima įtaka grūdų bei rapsų sėklų konkurencingumo stiprinimui tarptautinėse rinkose. 2003-2009 metai, išskyrus 2006-uosius, augalininkystės sektoriui buvo gana palankūs - didėjo javų derlingumas bei derlius, o vidutinės produkcijos vieneto išauginimo sąnaudos augo palyginti nežymiai. Analizės rezultatai parodė, kad augalininkystės ūkiuose kviečių, miežių ir rapsų sėklų derlingumui didėjant, jų vienos tonos išauginimo santykinės sąnaudos mažėjo, o derlingumui mažėjant, santykinės išauginimo sąnaudos didėjo. Koreliacijos ir determinacijos koeficientai patvirtino išvadą, kad javus bei rapsus auginantiems ūkiams trumpalaikio ir ilgalaikio vystymo rinkodaros strategijose būtų tikslinga numatyti ekonomiškai apsimokančias priemones augalų derlingumui didinti. Auginimo efektyvumas, esant gana nestabilioms grūdų bei rapsų sėklų kainoms šalies ir tarptautinėse rinkose, vis labiau gali lemti produkcijos konkurencingumo perspektyvas minėtose rinkose., The article deals with the tendencies of interdependence between the Lithuanian grain and rapeseed purchase prices and the relative expenditure for the production. The impact of these changes on strengthening of grain and rapeseed competitiveness was estimated by correlation and determination analysis. The period of 2003-2010, except 2006, was favorable to the crop sector - the yield and harvest of crops were increasing and the average expenditure per production unit increased relatively slightly. The results of analysis indicated that in crop farms, as the harvest of wheat and barley and rapeseed is increasing, the relative expenditure for the production of one ton of these crops is decreasing and as the harvest is decreasing, the relative expenditure is increasing. The correlation and determination coefficients approved the conclusion that in order to increase the harvest, the crop farms in their short - term and long - term market development strategies should plan ahead and implement the cost - efficient measures. Given that the grain and rapeseed prices are unstable in the local and foreign markets, the yield of crops can increasingly influence the prospects of competitiveness of production in these markets.

Skirtinguose ventiliuojamo sampilo sluoksniuose vyksta skirtingi procesai: vėsimo ir šilimo, džiūvimo ir drėkimo, skiriasi grūdų ir grūdų sampilo fizikinės savybės: sampilo aukščio ir grūdų tūrio pokytis, birumas ir paviršiaus šiurkštumas, aerodinaminės ir kitos savybės. Vykstančius procesus įtakoja daug veiksnių, iš kurių vienas svarbiausių yra ventiliavimo intensyvumas. Storame nejudančiame sampile skirtingo intensyvumo oro srautais ventiliuojamų grūdų džiūvimo procesų pažinimas leistų išplėsti džiovinimo aktyviąja ventiliacija galimybes išsaugant jos privalumus ir nepakenkiant džiovinamos produkcijos kokybei. Tyrimų tikslas – ištirti oro srauto (ventiliavimo intensyvumo) įtaką aktyviąja ventiliacija džiovinamų grūdų džiūvimo ir jo sampilo savybių – aukščio, kitimo procesus. Grūdų džiovinimo storame nejudančiame sluoksnyje tyrimams atlikti buvo naudojamas stendas. Tyrimo metu grūdai džiovinti 23 ± 1,5 °C temperatūros pašildytu aplinkos oru, pučiant 320, 450, 650, 750 ir 900 lyginamąjį oro srautą. Tuo pačiu tyrimų metu buvo fiksuojamas sampilo aukščio pokytis, temperatūra, santykinis drėgnis. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad didžiausias aktyviąja ventiliacija džiovinamų grūdų sampilo nusėdimas (18±1,2 %) įvyksta ventiliuojant didesniu nei lyginamuoju oro srautu. Different layers of ventilated store involve different processes: cooling and warming, drying and moistening, grain and grain store physical characteristics such as change in height and volume, friability and surface roughness, aerodynamic and other characteristics differ. The processes are influenced by many factors; one of the most important is the intensity of the ventilation. Awareness of grain drying processes in the thick and stable store where ventilation is of different intensity air flow might expand drying possibilities by active ventilation saving efficiency and quality of the production. The purpose of the research is to examine the influence of airflow (ventilation intensity) on drying grain and the store characteristics – height and changing processes when drying by active ventilation. The stand was used in order to carry out the research in thick and stable layer. During the research grain was dried in warmed environment at the temperature of 23 ± 1.5 °C blowing 320, 450, 650, 750 and 900 relative airflow. The change of the store height, temperature, relative humidity was fixed during the research. It was found out that the greatest subsidence (18±1.2 %) of drying grain by active ventilation is when relative airflow is more than .

Darbo apimtis 45 puslapiai, tame tarpe 31 paveikslas. Literatūros sąraše 51 šaltinis. Darbo pradžia 2009 09 01, pabaiga 2011 05 10. Tikslas. Ištirti grikių grūdų sklaidą nuožulniajame oro sraute. Literatūros apžvalgoje atlikta sėklų rūšiavimo būdų mokslinių tyrimų apžvalga. Atlikta grūdų valomųjų analizė bei teorinių tyrimų apžvalga. Laboratoriniais tyrimais nustatytos grikių grūdų aerodinaminės savybės ir drėgnis. Eksperimentiniais tyrimais nustatyta grikių grūdų sklaida nuožulniajame oro sraute, keičiant oro srauto greitį, kampą bei grikių grūdų srautą. Tyrimų rezultatais pagrįsta, kad grikių grūdus rūšiuojant nuožulniajame oro sraute, rekomenduojamas oro srauto greitis 10 m/s, oro srauto kampas 3 laipsniai ir grikių grūdų srautas 0,9 kg(m/s). Nustatant grikių grūdų rūšiavimo parametrus būtina atsižvelgti į dėžutėse subirusių 1000 grūdų masę. Tinkamai parinkus nuožulniojo oro srauto parametrus grikių grūdus galima rūšiuoti oro srautu. This work consists of 45 pages, including 31 figures. There are 51 entries in the references. This work was started on the 1 st of September 2009 and it was finished on the 10th of May 2011. The object of the work. To investigate the dissemination of buckwheat grain at the bevelled air flow. The analysis studies of seed sorting techniques is made in the literature review. The research work review of grain cleaner and theoretical studies is also done. The critical speed and humidity of buckwheat grain is established by laboratory studies. Experimental studies have shown the buckwheat grain dissemination at the bevelled air flow, by changing the supply of buckwheat flow, air flow speed and angle. It was determined, that recommended buckwheat sorting at the bevelled air flow is the most effective at 10 m/s air flow rate of 0,9 kg(m/s) shall be filed in buckwheat grain flow and air flow 3 angle. In determining the screening parameters of buckwheat sorting, must be taken into account 1000 grain weight. Properly selected the parameters of beveled air flow, buckwheat can be sorting by the air flow.

Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos grūdų rinkoje vykstantys ekonominiai procesai bei jų poveikis grūdų supirkimo kainų kitimo tendencijoms. 2006 metai augalininkystės sektoriui buvo labai nepalankūs, 2007–2009 metais žymiai padidėjo augalų derlingumas ir derlius, o 2010-ieji dėl nepalankių klimatinių sąlygų buvo nederlingi – javų derlingumas, palyginti su 2009 metais, sumažėjo 20,3 proc. Lietuvos grūdų rinka labiausiai priartėjusi prie monopolinės konkurencijos sąlygų, ir grūdų kainas teoriškai turėtų lemti paklausos ir pasiūlos tarpusavio priklausomybės jėgos. Tačiau taip yra ne visada – grūdų kainoms mažėjant, jų pasiūla nemažėja, o netgi kartais didėja. Straipsnyje nagrinėjamos priežastys, kurios labiausiai paveikė pasiūlos bei paklausos tarpusavio priklausomybę ir padarė didžiausią įtaką grūdų kainų kitimui. Lietuvoje 2009 metais javų grūdai buvo supirkti 35,5 proc. pigiau negu 2008 metais. Pagrindinė to priežastis buvo grūdų pertekliaus, o tuo pačiu ir pasiūlos rinkoje didėjimas, kurį lėmė kasmet didėjantis grūdų derlius bei mažėjantis jų vidaus vartojimas, o grūdų eksportas nepajėgė sumažinti sparčiai didėjančio grūdų pertekliaus ir mažai galėjo paveikti pasiūlos bei paklausos į taką tų metų kainoms. Nors 2010 metais, palyginti su 2009-aisiais, javų grūdų eksportas sumažėjo, javų grūdų derlius, sumažėjęs dar labiau, atitinkamai paveikė javų grūdų pasiūlą ir sudarė prielaidas grūdų kainoms padidėti 44,5 proc. Siekiant sumažinti grūdų pasiūlą bei padidinti jų paklausą ir... [toliau žr. visą tekstą] The article presents economic processes going on in the Lithuanian grain market and their impact on the change tendencies of grain purchase prices. The Lithuanian grain market is very close to a monopolistic competition and theoretically interdependent forces of supply and demand should determine grain prices. But this is not always the case – while grain prices are decreasing, supply of grain is not decreasing but often increasing. The reasons that affected the interdependence of supply and demand and influenced the changes in grain prices are revealed in this article. In 2010 compared to 2009, grain exports declined, but the grain harvest, which decreased even more, determined the drop of grain supply on the market and created preconditions for growth in grain prices by 44.5 per cent. In order to decrease grain supply and increase grain demand on the market and create economic preconditions for growth in grain prices at least by inflation, the conclusions and proposals are presented.

Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos grūdų ir rapsų sėklų supirkimo kainų ir jų išauginimo santykinių sąnaudų tarpusavio priklausomybės tendencijos, koreliacinės ir determinacinės analizės būdu nustatyta tų pokyčių galima įtaka grūdų bei rapsų sėklų konkurencingumo stiprinimui tarptautinėse rinkose. 2003–2009 metai, išskyrus 2006-uosius, augalininkystės sektoriui buvo gana palankūs – didėjo javų derlingumas bei derlius, o vidutinės produkcijos vieneto išauginimo sąnaudos augo palyginti nežymiai. Analizės rezultatai parodė, kad augalininkystės ūkiuose kviečių, miežių ir rapsų sėklų derlingumui didėjant, jų vienos tonos išauginimo santykinės sąnaudos mažėjo, o derlingumui mažėjant, santykinės išauginimo sąnaudos didėjo. Koreliacijos ir determinacijos koeficientai patvirtino išvadą, kad javus bei rapsus auginantiems ūkiams trumpalaikio ir ilgalaikio vystymo rinkodaros strategijose būtų tikslinga numatyti ekonomiškai apsimokančias priemones augalų derlingumui didinti. Auginimo efektyvumas, esant gana nestabilioms grūdų bei rapsų sėklų kainoms šalies ir tarptautinėse rinkose, vis labiau gali lemti produkcijos konkurencingumo perspektyvas minėtose rinkose. The article deals with the tendencies of interdependence between the Lithuanian grain and rapeseed purchase prices and the relative expenditure for the production. The impact of these changes on strengthening of grain and rapeseed competitiveness was estimated by correlation and determination analysis. The period of 2003–2010, except 2006, was favorable to the crop sector – the yield and harvest of krops were increasing and the average expenditure per production unit increased relatively slightly. The results of analysis indicated that in crop farms, as the harvest of wheat and barley and rapeseed is increasing, the relative expenditure for the production of one ton of these crops is decreasing and as the parvest is decreasing, the relative expenditure is increasing. The correlation and determination coefficients approved the conclusion that in order to increase the harvest, the crop farms in their short – term and long – term market development strategies should plan ahead and implement the cost – efficient measures. Given that the grain and rapeseed prices are unstable in the local and foreign markets, the yield of crops can increasingly influence the prospects of competitiveness of production in these markets.

Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos grūdų rinkoje vykstantys ekonominiai procesai ir jų poveikis grūdų supirkimo kainoms, analizuojama, kaip besikeičiančios grūdų supirkimo kainos galėtų daryti įtaką duonos gaminių mažmeninėms kainoms. Vidutinės 2010 metų I pusmečio grūdų supirkimo kainos buvo 5,9 proc. mažesnės nei 2009-ųjų I pusmetį ir net 50,6 proc. - nei 2008-aisiais tuo pačiu laikotarpiu. Jos pradėjo didėti pusmečio viduryje, todėl per 2010 metų I pusmetį maistiniai kviečiai pabrango 12,1 proc., o maistiniai rugiai - 27,6 proc. Spartesnis grūdų supirkimo kainų augimas pastebėtas pastaraisiais mėnesiais ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Ateities sandoriai tarptautinėse biržose rodo, kad grūdų kainų padidėjimas gali išsilaikyti ir 2010 metų II pusmetį. Įvertinus grūdų rinką veikiančias aplinkybes, prognozuota, kad 2010 metų vidutinė grūdų supirkimo kaina gali būti 20-25 proc. didesnė už 2010 metų I pusmečio kainą. Dėl to gali kilti ir grūdų produktų bei duonos gaminių didmeninės ir mažmeninės kainos. Ruginiai sijoti miltai galėtų pabrangti 9,3 proc. (jei maistinių grūdų kainos išaugtų 20,0 proc.) ar 11,5 proc. (jei maistinių grūdų kainos išaugtų 25,0 proc.), o kvietiniai miltai atitinkamai - 12,1 proc. ir 15,1 proc. Duonos gaminiai dėl prognozuojamų grūdų kainų padidėjimo galėtų pabrangti 2,4-4,6 proc., The article presents economic processes going on in the Lithuanian market of grain products and their impact on the purchase prices of grain, analyses how the changing grain purchase prices might bring some impact on the retail prices of bread products. Average purchase prices of grain in the first half-year of 2010 were by 5.9% and 50.6% lower than in the same period of 2009 and 2008, respectively. They began to increase in the middle of half-year, as a result, over the first half-year of 2010 the price of food wheat went up by 12.1% and that of food rye by 27.6%. The faster growth of purchase prices of grain in recent months is observed not only in Lithuania but also in other EU countries. Future transaction prices at the international exchanges let to assume that the present increase of grain purchase prices might persist and in the second half-year of 2010. Depending on the circumstances affecting the grain market, it is expected that the average purchase price of grain in 2010 might be by 20-25% higher than the actual price in the first half-year of 2010. Because of this reason, the wholesale and retail prices of grain and bread products might also go up. The price of rye flour might increase by 9.3% in case the expected annual growth of grain purchase prices is 20%, and by 11.5% in case the expected annual growth is 25%; the price of wheat flour might increase by 12.1% and 15.1%, respectively. The prices of bread products might get up by 2.4-4.6%.

[...] Sparčiai išaugusi grūdų pasiūla ir tapo pagrindine priežastimi, nulėmusia kainų mažėjimo tendencijas Lietuvos grūdų rinkoje. Nors ir Lietuvos, ir ES valstybių grūdų rinkos priartėjo prie beveik tobulos konkurencijos - buvo pakankamai daug pardavėjų bei pirkėjų ir atskiras pirkėjas ar pardavėjas neturėjo jokios įtakos rinkos kainoms, o kainas teoriškai turėjo lemti vien tik paklausos bei pasiūlos jėgos, tačiau pastarosios negalėjo adekvačiai reaguoti į kainų pokyčius ir atitinkamai jų veikti, nes paklausa ir pasiūla buvo santykinai neelastingos. Svarbu ištirti priežastis, kurios labiausia paveikė pasiūlos bei paklausos tarpusavio priklausomybę ir padarė didžiausią įtaką grūdų kainų kritimui. Tyrimo rezultatai leido įvertinti kaip, rengiant javų rinkodaros strategijas, atsižvelgta į rinkoje susiformavusią konkurencinę aplinką ir atvirkščiai, kokią įtaką parengtos ūkių rinkodaros strategijos padarė rinkos konkurencinei aplinkai. Išanalizavus grūdų rinkoje vykstančius ekonominius procesus bei jų priežastis ir įvertinus tų procesų įtaką grūdų kainų kitimo tendencijoms, parengtų išvadų įgyvendinimas leistų sumažinti rinkoje grūdų perteklių ir padidinti j ų paklausos bei pasiūlos tarpusavio priklausomybę bei paveikti kainas. Be to, grūdų kainoms buvo būdinga mažėjimo tendencija, palyginti su ūkininkų perkamų gamybos reikmenų kainomis, kadangi grūdų paklausa didėjo palyginti lėtai, o pasiūla - žymiai sparčiau. The past three years for grain growers were rather favourable: the grain harvest was increasing by 10 percent every year and the grain self-sufficiency rate went up on average by 45 percentage points. The main reason, which caused the changes on the grain market, was the rapidly growing supply. During the period 2006–2009 the average grain purchase prices have decreased similarly in Lithuania and other EU countries. During the analyzed period the grain prices were unstable – they were constantly increasing from the second half year of 2006 to April of 2008 and later they began decreasing. Although an almost perfect competition was dominating on the grain markets in Lithuania and other EU countries – there were plenty of sellers and buyers and individual seller or buyer didn‘t have any influence on the market prices and only the normal forces of demand and supply should have caused the prices but the latter were not able to react to the price changes and to influence them because both the demand and supply of the above-mentioned products were inelastic. Furthermore, the grain prices had a decreasing tendency in comparison with the prices of production material purchased by farmers because the demand for grain was going up rather slowly and the supply was increasing considerably fast.

Pastarieji treji metai šalies grūdų ir rapsų augintojams buvo gana geri - grūdų derlius didėjo apie 10 proc. kasmet, o šalies apsirūpinimas savos gamybos grūdais vidutiniškai - net 45 proc. punktais. Sparčiai išaugusi pasiūla tapo pagrindine priežastimi, nulėmusia kainų pokyčius grūdų ir rapsų bei jų produktų rinkose. Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse grūdų vidutinės supirkimo kainos sumažėjo labai panašiai. Grūdų produktų vidutinės didmeninės kainos sumažėjo skirtingai: kvietinių ir ruginių miltų - žymiai daugiau nei ruginės duonos ir batono iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų, o minėtų produktų mažmeninės kainos nukrito mažiau. Lietuvoje žemdirbio lyginamosios dalies sumažėjimą ruginės duonos ir aukščiausios rūšies kvietinių miltų mažmeninių kainų struktūroje lėmė nukritusios grūdų supirkimo kainos ir beveik nemažėjančios jų produktų mažmeninės kainos. Grūdų ir rapsų bei jų produktų kainos per analizuojamą laikotarpį buvo nestabilios, kadangi minėtų prekių rinkose vyravo beveik tobula konkurencija, o jų paklausa ir pasiūla neelastinga. Ilgą laiką grūdų kainoms buvo būdinga mažėjimo tendencija - grūdų ir rapsų produktų paklausa didėjo palyginti lėtai, o pasiūla - žymiai greičiau., The past three years for grain and rapeseed growers were rather favourable: the grain harvest was increasing by 10% every year and the grain self-sufficiency rate went up on average by 45 percentage points. The rapidly growing supply caused changes on the markets of grain and rapeseed and their products. In Lithuania and other EU countries average grain purchase prices have decreased similarly. The reduction of average wholesale prices was different: the prices of wheat and rye flour decreased much more than that of rye and wheat bread made from the best quality flour, while the retail prices of the said products went down even slower. In Lithuania the lower farmer's share in the retail price structure of rye bread and wheat flour of the best quality was caused by the reduced grain purchase prices and retail prices of grain products, the decrease of which was inconsiderable. Over the analysed period the prices of grain and rapeseed and their products were unstable because on the markets of the said products was almost perfect competition and their demand and supply was inelastic. In recent years the grain prices had a decreasing tendency because the demand for grain and rapeseed products was going up rather slowly and the supply was increasing considerably faster.

In August–September 2003, samples of wheat and barley after harvest were randomly taken from 11 organic and 13 conventional farms in Lithuania. The results of mycological tests indicated that wheat from organic farms was contaminated with fungi by 70.5% (p < 0.05) more and barley by 24.8% (p > 0.05) less as compared with wheat from conventional farms. Grains taken from both types of farms were contaminated with fungi from the Fusarium, Alternaria, Cladosporium, Penicillium, Aspergillus and other genera. The most toxic fungi belong to the genera Fusarium and Alternaria. From wheat of organic farms 22 while from wheat of conventional farms 12 fungal species were isolated. Barley from organic farms 22 fungal species and from conventional farms 20 species. DON and ZEN were most frequent in grain from different farms. 100% of wheat samples from organic and conventional farms contain DON and ZEN. Small amounts of aflatoxins and ochratoxins, up to 0.8 and 0.3 µg kg-1 respectively, were found in samples of wheat from organic farms., 2003 m. rugpjūtį–rugsėjį po derliaus nuėmimo kviečių ir miežių mėginiai buvo paimti iš 11 ekologinių ir 13 chemizuotų Lietuvos ūkių. Mikologinių tyrimų rezultatai parodė, kad kviečiai iš ekologinių ūkių buvo užkrėsti mikromicetais 70,5% (P < 0,05) daugiau, miežiai iš ekologinių ūkių – 24,8% (P > 0.05) mažiau, palyginti su kviečiais ir miežiais iš chemizuotų ūkių. Grūdai, užauginti ir paimti iš skirtingų ūkių, buvo užsikrėtę Fusarium spp., Alternaria spp., Cladosporium spp., Penicillium spp., Aspergillus spp. ir kitų genčių mikromicetais. Ant grūdų labiausiai buvo išplitę Fusarium, Alternaria genčių grybai. Iš kviečių ir miežių, paimtų iš ekologinių ūkių, buvo išskirti 22 rūšių, iš kviečių, paimtų iš chemizuotų ūkių, – 12 rūšių, iš miežių – 20 rūšių mikromicetai. DON ir ZEN dažniausiai buvo nustatyti grūduose iš skirtingų ūkių, 100% kviečių mėginiai abiejose ūkių sistemose buvo užteršti DON ir ZEN. Maži aflatoksinų ir ochratoksinų kiekiai (0,8 ir 0,3 µg kg-1) buvo nustatyti kviečiuose, paimtuose iš ekologinių ūkių.

The selection of toxin-producing micromycetes isolated from stored vegetables and grains, as well as from the dust and air of the storehouses was performed. Two micromycetes, characterised by secondary metabolism were isolated from the dust of a vegetable storehouse, one micromycete from the storehouse air, three micromycetes were isolated from stored vegetables and four micromycetes from stored grains. Micromycete Penicillium aurantiogriseum most abundantly produced pigments into CYA and YES media. The chromatography method on silica gel revealed the following: Fusarium proliferatum was producing T2 toxin, F. tricinctum – zearalenon, Penicillium aurantiogriseum – citrinin, P. verrucosum – patulin, P. corymbiferum – cytochalozin and sterigmatocistin, Scytalidium lignicola – tenuazonic acid, and Aspergillus flavus – kojic and cyclopiazonic acids. Atlikta atranka mikromicetų – toksinų producentų, išskirtų nuo sandėliuojamų daržovių ir grūdų, taip pat iš jų sandėlių dulkių ir oro. Nustatyta, kad 2 mikromicetai, kuriems yra būdingas antrinis metabolizmas, buvo išskirti iš daržovių sandėlio dulkių, 1 iš sandėlio oro; 3 mikromicetai buvo išskirti nuo sandėliuose saugomų daržovių ir 4 nuo sandėliuojamų grūdų. Gausiausiai pigmentus į CYA ir YES terpes gamino mikromicetas Penicillium aurantiogriseum. Chromatografijos ant silikagelio metodu nustatyta, kad Fusarium proliferatum gamino T2 toksiną; F. tricinctum – zearalenoną; Penicillium aurantiogriseum – citrininą; P. verrucosum – patuliną; P. corymbiferum – citochaloziną ir sterigmatocistiną; Scytalidium lignicola – tenuazono rūgštį ir Aspergillus flavus – kojo ir ciklopiazoninę rūgštį.

The selection of toxin-producing micromycetes isolated from stored vegetables and grains, as well as from the dust and air of the storehouses was performed. Two micromycetes, characterised by secondary metabolism were isolated from the dust of a vegetable storehouse, one micromycete from the storehouse air, three micromycetes were isolated from stored vegetables and four micromycetes from stored grains. Micromycete Penicillium aurantiogriseum most abundantly produced pigments into CYA and YES media. The chromatography method on silica gel revealed the following: Fusarium proliferatum was producing T2 toxin, F. tricinctum – zearalenon, Penicillium aurantiogriseum – citrinin, P. verrucosum – patulin, P. corymbiferum – cytochalozin and sterigmatocistin, Scytalidium lignicola – tenuazonic acid, and Aspergillus flavus – kojic and cyclopiazonic acids. Atlikta atranka mikromicetų – toksinų producentų, išskirtų nuo sandėliuojamų daržovių ir grūdų, taip pat iš jų sandėlių dulkių ir oro. Nustatyta, kad 2 mikromicetai, kuriems yra būdingas antrinis metabolizmas, buvo išskirti iš daržovių sandėlio dulkių, 1 iš sandėlio oro; 3 mikromicetai buvo išskirti nuo sandėliuose saugomų daržovių ir 4 nuo sandėliuojamų grūdų. Gausiausiai pigmentus į CYA ir YES terpes gamino mikromicetas Penicillium aurantiogriseum. Chromatografijos ant silikagelio metodu nustatyta, kad Fusarium proliferatum gamino T2 toksiną; F. tricinctum – zearalenoną; Penicillium aurantiogriseum – citrininą; P. verrucosum – patuliną; P. corymbiferum – citochaloziną ir sterigmatocistiną; Scytalidium lignicola – tenuazono rūgštį ir Aspergillus flavus – kojo ir ciklopiazoninę rūgštį.

Micromycetes not only deteriorate the quality of grain, but also are potential producents of mycotoxins. The most reliable way not to contaminate grain with mycotoxins is to avoid their rise. Therefore, reducing the contamination of food products with mycotoxins, precautionary means pointed against mycotoxins are very important. Low moisture is the most significant element to reduce the vitality of mycotoxins. It is really important to choose a proper regime of drying and to desiccate grain before mould fungi have damaged it. The present research analysed the drying of wheat, malty and fodder barley in a mixed-flow grain dryer and in an active ventilation crop-bin. The influence of these drying technologies on the mycological contamination of grain was estimated. Mikromicetai ne tik kenkia grūdų kokybei, bet ir yra potencialūs mikotoksinų producentai. Patikimiausias būdas neužteršti grūdų mikotoksinais – išvengti jų atsiradimo. Todėl, mažinant maisto produktų užkrėstumą mikotoksinais, labai svarbios prevencinės priemonės, nukreiptos prieš mikromicetus. Mažas drėgmės kiekis grūduose yra svarbiausias veiksnys, silpninantis mikromicetų gyvybingumą. Labai svarbu teisingai parinkti džiovinimo režimus ir išdžiovinti grūdus, kol mikromicetai jų nesugadino. Atliktais tyrimais buvo analizuotas kviečių, salyklinių ir pašarinių miežių džiovinimas šachtinėje džiovykloje ir aktyviosios ventiliacijos aruode, taip pat įvertinta šių džiovinimo technologijų įtaka grūdų mikologinei taršai.

Lietuvos žemes ukio universiteto Bandymu stotyje 2002-2004 metais daryti tyrimai, kuriu tikslas - ištirti lapu trašu su ivairiomis maisto medžiagomis itaka salykliniu miežiu derliui, grudu kokybei, pelningumui. Bandymai atlikti karbonatingame sekliai glejiškame išplautžemyje, lengvame priemolyje ant vidutinio sunkumo bei sunkaus priemolio. During 2002-2004 the experiments were carried out of the Lithuanian University of Agriculture. The aim was to evaluate the effect of leaf-feed fertilisers, containing different nutrients, on the yield, grain quality and profitability of malting barley. The soil of the experimental site is characterised as Sod Epihypogleyic Luvisol, light loam on medium and clay loam.

The effect of ozone (O3) on the mycological pollution of ventilated grain surface and its drying process was studied. Investigations have revealed that with air–ozone mixture blown through grain mound, ozone splits while contacting the grain surface and disinfecting it, and this process can be evaluated by the ozone absorption factor (absorptivity). Ozone splitting and absorption depend on grain moisture; in columns of grain with a greater moisture content these processes are more intense. The effectiveness of grain disinfection depends on grain column height, moisture content, ozone concentration and the duration of ozone exposure. The influence of ventilation duration and ozonation on pollution was evaluated by changes of grain surface infection with micromycete propagules (cfu•g-1). Ozone–air mixture used for active ventilation drying of grain (with ozone concentration of 700 ppb) enables reduction of drying duration by about 20% and of mycological pollution depending on moisture content w from 2.2 times (for grain w = 15.2%) to three times (grain w = 22.0%). Tirtas ozono (O3) poveikis ventiliuojamų grūdų paviršiaus mikologinei taršai ir jų džiūvimo procesui. Tyrimais nustatyta, kad kontaktuodamas su grūdų paviršiumi ir jį dezinfekuodamas ozonas skyla, o tai apibūdinama ozono sugerties koeficientu. Ozono skilimas ir sugertis drėgnesnių grūdų sampile yra intensyvesnis. Grūdų dezinfekavimo efektyvumas priklauso nuo grūdų sampilo aukščio, drėgnio, ozono koncentracijos ir ozonavimo trukmės. Ventiliavimo trukmės ir ozonavimo įtaka vertinta pagal grūdų užkrato mikromicetų pradais (ksv•g-1) pokyčius grūdų paviršiuje. Džiovinant grūdus aktyviąja ventiliacija su ozono ir oro mišiniu ir naudojant 700 ppb O3 koncentraciją, džiovinimo trukmę galima sumažinti apie 20%, o mikologinę taršą, atsižvelgus į grūdų drėgnį w, nuo 2,2 (w = 15,2%) iki 3 (w = 22,0%) kartų.

Lietuvos žemdirbystės institute tirti skirtingų Lietuvos vietovių 2003 ir 2004 metų derliaus įvairių veislių žieminiai rugiai (Secale cereale L.). Grūdai sumalti laboratoriniu valciniu Brabenderio malūnu Junior. Nustatyta miltų išeigos ir vandens absorbcijos, įvertintos Brabenderio farinografu, variacija ir priklausomumas nuo žieminių rugių veislių ir auginimo vietos. Laboratoriniu valciniu malūnu gautų miltų išeigos variacijos koeficientas buvo 3,3 %, išeiga priklausė nuo rugių auginimo vietos. Iš rugių sumaltų miltų vandens absorbcija, kurios verčių ribos buvo nuo 63,0 iki 70,0 %, variacijos koeficientas 2,4 %, priklausė nuo rugių veislės ir auginimo vietos. Pramoninių ruginių sijotų 700 tipo miltų ir pasijotų 1370 tipo rupinių tirta Brabenderio farinografu vandens absorbcija ir miltų frakcinė sudėtis. Miltų ir rupinių vandens absorbcijai turėjo įtakos miltų frakcinė sudėtis. Brabenderio farinografu nustatyti vandens absorbcijos duomenys atspindi rugių grūdų ir ruginių miltų skirtybes. Todėl Brabenderio farinografu nustatoma vandens absorbcija kaip papildomas rodiklis tinka Lietuvoje auginamų rugių ir pramoninės gamybos ruginių miltų bei rupinių savybėms apibūdinti. The winter rye (Secale cereale L.) and rye grain/flours were studied at the Lithuanian Institute of Agriculture. The rye cultivars were collected from different locations of Lithuania within the period 2003–2004. The grain was milled to flour at the Brabender Junior mill. The variation of grain/flour yields and water absorption by the Brabender farinograph were estimated. The dependency of the values on rye growing location and cultivars was examined. The data suggest that the coefficient of variation of grain/flours yields was 3.3 %, and was impacted by the rye growing location. The water absorption of grin/flour varied within the range of 63.0-70.0 % and was related to the properties of the cultivars and locations. Besides, flour coarseness of the processed 700 and 1370 type rye flour and the absorption of water by Brabender farinograph were determined. It was emphasized that the coarseness of the flour had an impact on water absorption of each type flour. Data of water absorption by the Brabender farinograph reflected the diversity of grain and flour. The obtained data can be applied for the additional evaluation of Lithuania-grown rye grain/flour and the quality of processed floury. В Литовском институте земледелия исследовали зерно озимой ржи (Secale cereale L.) урожая 2003 и 2004 гг. Образцы ржи разных сортов собраны из разных местностей Литвы. Зерно смолото на лабораторной в��льцевой мельнице Брабендер Юниор. Исследовали вариацию выхода муки и абсорбции воды, определенной фаринографом Брабендера, и зависимость этих показателей от сорта ржи и условий места роста. По данным опытов, коэффициент вариации выхода муки определился в порядке 3,3 %, выход зависел от места роста ржи. Абсорбция воды варьировала в пределах 63,0–70,0 %, коэффициент вариации 2,4 % в зависимости от сорта и места роста ржи. Исследовали также абсорбцию воды и фракционный состав ржаной промышленной муки типов 700 и 1370. Установлено, что фракционный состав каждого типа муки влияет на абсорбцию воды. Данные по абсорбции воды, определенной фаринографом Брабендера, отражают вариацию свойств зерна и муки. Таким образом, данные сорбции воды могут послужить дополнительными показателями характеристики качества зерна и промышленной муки из ржи, выращенной в условиях Литвы.

Grain contamination with fungi at the moment of harvesting depends upon many factors such as plant genotype, soil, plant rotation, the agrotechnical and agrochemical measures applied, climate. Micromycetes often damage grains while they still ripen in ears. In fields, most frequent on various grains are micromycetes of the genera Alternaria and Fusarium, which perish if the humidity of the nutritious substrate does not exceed 12–13% (aw = 0.65) for a longer period of time. Micromycetes of the genera Aspergillus and Penicillium are less sensitive to humidity. These fungi can develop when the humidity of substrate is of the level allowed by the standards for grains or seeds to be admitted for storing. Therefore, the fungi of these genera also prevail on stored grains. Means to decrease grain contamination by fungi should be safe for man and animals both during production and application. Straipsnyje aptarti 2003–2005 m. Kauno rajone užauginto grūdų derliaus mikologinės taršos ir jos priklausomybės nuo aplinkos sąlygų tyrimų rezultatai. Tirtos įvairios technologinės prevencinės priemonės mikologinei taršai mažinti. Pateikti rezultatai, atspindintys džiovinimo proceso ir aktyvuoto vandens – anolito įtaką grūdų mikrobiologinės taršos lygiui. Nustatyta, kad subrendusių grūdų mikologinė tarša nuolat didėja nuo pat derliaus nuėmimo iki džiovinimo. Analizuojant iš kombaino bunkerio paimtus grūdų ėminius nustatyta, kad ant mechaniškai pažeistų grūdų mikromicetų rūšių trečdaliu daugiau nei ant sveikų. Sudarytas matematinis modelis mikromicetų pradų skaičiui nustatyti grūdų džiovinimo proceso metu, įvertinant džiovinimo trukmę, pradinį mikromicetų pradų skaičių ir grūdų drėgnį prieš džiovinimą. Matematinis modelis parodo veiksnių įtaką mikromicetų pradų skaičiui. Atlikus modelio regresinės lygties analizę nustatyta, kad mikromicetų pradų skaičių galima gerokai sumažinti ilginant kviečių grūdų džiovinimo trukmę. Ištyrus anolito įtaką mikromicetams, statistiškai patikimas skirtumas tarp mikromicetų pradų skaičiaus sausuose grūduose ir apdorotuose anolitu gautas tuomet, kai chloro koncentracija – 0,05%.

During 2003–2006, micromycetes recorded on a variety of raw materials and foodstuffs of plant origin brought into Lithuania and sold here were investigated; their species composition was determined, their abilities to synthesize and excrete secondary metabolites and spread in the environment were studied. Many micromycetes brought together with raw materials and foodstuff are able to adapt to new ecological conditions, penetrate into commercial, industrial and residential premises. They enrich the species diversity of local micromycetes, extend their functional, destructive abilities, which are not always favourable to people; they can also cause economic losses as well as be hazardous to the health of man, as some micromycetes can cause diseases of respiratory organs, be causative agents of allergies, skin diseases, or even deep mycoses of some organs. Toxic secondary metabolites excreted by microorganisms worsen the quality of food, cause permanent hazard to its safety. Basing on the research results, the above-mentioned issues are discussed in the article. 2003–2006 m. ištyrus mikromicetus, aptiktus ant įvairaus pavidalo augalinės kilmės maisto žaliavos ir produktų, atvežtų ir galimybės sintetinti bei išskirti į aplinką toksiškus antrinius metabolitus ir plisti aplinkoje. Nustatyta, kad daug su augalinės kilmės maisto žaliava ir produktais atvežtų mikromicetų geba prisitaikyti prie naujų ekologinių sąlygų, patekti į prekybines, gamybines ir gyvenamąsias patalpas ir praturtinti vietinėmis sąlygomis esančių mikromicetų rūšių įvairovę, praplėsti funkcines, ne visada žmonėms naudingas, destrukcines galimybes ir ne tik tapti ekonominių nuostolių priežastimi, bet ir sukelti pavojų žmonių sveikatai. Kai kurių rūšių mikromicetai yra kvėpavimo organų ligų, astmos, įvairių alerginių negalavimų, odos ligų priežastis, neretai sukelia įvairių organų gilumines mikozes, o jų išskiriami toksiški antriniai metabolitai ženkliai pablogina maisto kokybę, kelia nuolatinį pavojų jo saugai. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, minėti klausimai aptariami šiame straipsnyje.

The active ventilation of grain with the optimum drying regimen was the main issue of the work. The moisture of the harvested grain in Lithuania often exceeds the conditional one. Thus the grain should by dried before the storage. The active ventilation is mostly used in Lithuania to dry the grain, it was the topical point in this work. There was analyzed meteorology of the topical months, were maked the calculating equations, whitch we can prognosticate these meteorological facts: temperature and relative humidity. The maked mathematical model defines metathesis moisture‘s between ambient air flow and grain. Also there were the algorithm of model‘s realisation‘s and the computer programme with Visual basic 6.0 maked. Adequacy of mathematical model‘s was rated with results of experimental researches and calculated results.

Aim of study. The purpose was to investigate and analyse mycotoxicological contamination of concentrated fodder during 2 years and to evaluate the use of chemical conserving CALPRONA NC. Main tasks: 1) To investigate the amounts of aflatoxin B1, zearelenone, T2 and deoxivalenol (DON) mycotoxins in fodder using imunoferment analysis and chromatography (TLC) method’s. 2) To determine minimum and maximum levels of mycotoxins in fodder and compare with the formative’s. 3) Compare levels of mycotoxins in fodder during period of two years. 4) Investigate the influence of chemical conserving CALPRONA NC mycostatical effect on the grain after the harvest. Material and methods: Conservated (CALPRONA NC) and non conservated samples were taken from experimental farm. Quantitative contamination of fungi (cfu – colony forming units) was determined using dilution method and Czapec Dox agar (Курасова, 1971). Level of mycotoxins was determined using IFA (imunoferment analyses) method with commercial set VERATOX®DON, T- 2 toxin, Zearalenone. Also the TLC method was applied using silicon gel plates (methology of Romer Lab.) Diffusion of mycotoxins in fodder during year 2003- 2004 was determined using processing of facts with “R” statistical pack. Results and discussion: 1) Probe fodder is contaminated with fungi and their toxins: DON, zearalenone, T- 2 and aflatoxin B1. 2) Highest levels of mycotoxins in concentrated fodder (mg/kg or ppm) are DON (0.095 ppm), comparing to zearalenone (ZON) and... [to full text]

Tyrimai daryti 2000-2002 m. Lietuvos žemdirbystės institute. Dirvožemis - karbonatingas glėjiškas rudžemis (Endocalcari-Endohypogleyic Cambisol) lengvas priemolis. Tirti vasariniai miežiai 'Otis', 'Scarlett', 'Barke' ir 'Aleksis' prieš sėją buvo tręšiami skirtingomis azoto trąšų normomis (0, 30, 60, 90, 120 kg N ha-1) ir nuo ligų vegetacijos metu apsaugomi nupurškiant fungicidais. Fungicidų įtakai nustatyti vieno varianto laukeliai, patręšti 90 kg N ha-1, nepurkšti. Drėgmės režimas tyrimų metais pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes: 2000-ieji ir 2001 metai priskirtini prie pakankamai drėgnų, o 2002-ieji - prie sausų. Atlikus jungtinę trejų metų dispersinę analizę nustatyta patikima metų meteorologinių sąlygų įtaka derliui, grūdų stambumo rodikliams, taip pat patikimos sąveikos tarp metų ir veislės bei metų ir azoto trąšų normos bei fungicidų. Veislės reikšmė derliui buvo patikima tik 2001 metais, tačiau veislės turėjo didelės įtakos 1000-čio grūdų masei ir stambių grūdų kiekiui. Purkštų fungicidais miežių grūdai buvo stambesni ir stambių grūdų derlius didesnis, kai drėgmės režimas grūdo pildymosi tarpsniu buvo palankus, tačiau neturėjo įtakos šiems rodikliams sausringais metais. Azoto trąšų įtaka derliui ir grūdų stambumui taip pat buvo didesnė pakankamo drėgnumo metais ir mažesnė sausringais 2002 metais. The study was conducted during 2000-2002 at the Lithuanian Institute of Agriculture, Kedainiai district, Lithuania. Soil Endocalcari - Endohypogleyic Cambisol, light loam. The spring barley cv. Otis, Scarlett and Barke (Alexis in 2000) were applied with different rates of ammonium nitrate (0, 30, 60, 90 and 120 kg ha-1 of N) and in order to control diseases - with fungicides. The plots of the treatment for the evaluation of fungicide efficacy were applied with 90 kg ha-1 of N, but left untreated with fungicides. The growing seasons of 2000 and 2001 can be characterized as normal and 2002 as dry according to hydrothermal coefficient (HTC). Significant effect of the year on the yield and grain size was found, as well as the interactions between year and variety, year and nitrogen rate and fungicide. The effect of the varieties on the grain yield was significant only in 2001, but the effect on 1000 grain weight and size was highly significant. In the plots treated with fungicides grain yield and yield grain >2.5 was higher, when moisture regime during grain filling was favourable and had no effect on these indicators in droughty years. The effect of nitrogen fertilizers on the yield and grain size was higher in the years with sufficient moisture and lower in droughty years.

Nagrinėjama netiesinio žemės ūkio plėtros optimizavimo modelio sudėtinė balansinė dalis - Lietuvos grūdų ūkio rezultatai ir balansiniai ryšiai 1999-2001 metais. Modelio pagrindas - pasiūlos-paklausos pusiausvyra trijose sąlyginai suskirstytose grūdų rinkose. Pirmoji rinka - grūdų žaliavos rinka, kurioje pasiūlą formuoja javų augintojai ir grūdų importuotojai, o paklausą - žemės ūkio neperdirbtų produktų vartotojai savo reikalams, grūdų perdirbėjai į maisto ir ne maisto gaminius ir eksportuotojai. Antroji rinka - grūdų produktų rinka, kurioje susiduria grūdų perdirbėjai, perdirbtų gaminių importuotojai ir prekybininkai, realizuojantys grūdų gaminius tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Trečioji - galutinė grūdų produktų rinka, kurioje pasiūlą formuoja vidaus ir užsienio prekybininkai, įskaitant ir viešojo maitinimo organizatorius, o paklausą - galutiniai žemės ūkio produktų vartotojai tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Aptariami kiekvienos rinkos ekonominiai rodikliai bei siekis kuo racionaliau naudoti grūdų ūkio išteklius, derinti vietinę grūdų gamybą su importu, kuo efektyviau tenkinti grūdų ir jų produktų poreikius visose paklausos grandyse. The paper deals with an integrate balance part of non-linear optimisation model for the development of agriculture: results and balance connections of the Lithuanian grain sector in 1999-2001. The model is based on the balance of supply and demand in three conditionally divided groups of the grain market The first group is raw grain market. In this group grain producers and grain imported form the supply, and consumers of unprocessed agricultural products, grain processors and exporters condition the demand. The second group is the market of grain products, where grain processors, importers of processed grain products and traders, selling grain products both in the domestic and foreign markets, gel into contacts. In the third group - the grain end- products market - domestic and foreign traders, including organisers of public catering, form the supply, and final national and foreign consumers of agricultural products condition the demand. Economic indicators of each market group are analysed in the paper. Striving for a rational use of grain resources, harmony between grain production and import, more effective meeting of the needs of grain and grain products in all chains of the demand are discussed. Evaluation of the situation and determination of balance indicators of the supply and demand in each of three conditional grain markets enable to correct input indicators for the grain sector model, on which basis it is possible to make more exact prognosis and to reveal weak parts of production, processing and consumption chain, which are important during the preparation period for the EU membership.

The author presents a comprehensive study of the Lithuanian and Baltic vocabulary concerning the designations of cereal plants. He distinguishes three different groups of items: (a) words of Indo-European heritage (see Nos. 1-12), (b) possible dialectisms or borrowings (Nos. 13-15), (с) Common Baltic or East Baltic innovations (Nos. 1-4, 18-19). It is concluded that Lithuanian preserves many Indo-European terms for 'cereals' and demonstrates a number of the archaic appellatives, which are unknown in other Baltic (or Slavic) languages, e.g. Lith. šāpas, javas, mainos (Nos. 4, 8, 10). The Old Prussian names for 'millet' and 'wheat' (OPrus. prassan and gaydis, see Nos. 14-15) are also discussed and etymologically explained. The linguistic analysis is accompanied by lexical data. The material is compiled by analogy to dictionary entries (see Nos. 1-19), which offers the following information according to a unified structure: (A) Indo-European reconstruction with respect to relevant terminology comprising a detailed enumeration of forms in various branches of the Indo-European family; (B) basic bibliographical references; (C) comments concer­ning semantic and phonological problems; (D) the etymology of names, solved within the historical-comparative approach first and foremost (if not exclusively) on the basis of Indo-European languages.