Search

Depresija vis labiau plinta tarp jaunimo. Lietuvoje iki 50!% paaugliu jaucia depresijos požymius. Psichini atsparuma formuoja apsauginiai veiksniai, procesai ir mechanizmai, padedantys sekmingai iveikti stresorius, susijusius su didele psichopatologijos išsivystymo rizika. Formuluojama prielaida: kuo didesnis paaugliu psichinis atsparumas, tuo žemesnis bendras depresijos simptomu ivertinimas. Tyrimo tikslas – nustatyti depresijos simptomu ir psichinio atsparumo raiškos ir tarpusavio ryšio ypatumus 5–7 ir 8–10! klasiu mokiniu grupese. Metodikos.! Tiriamieji užpilde Depresijos simptomu ivertinimo klausimyna, kuris sudarytas pagal diagnostikos kategoriju aprašymus (DSM-IV ir TLK-10); Psichinio atsparumo skale paaugliams (Resilience Scale for Adolescents READ, O.!Hjemdal). Buvo ivertintos tiriamuju socialines-demogra&nes charakteristikos. Tyrimas vyko 2008!metais. Buvo ištirti 255!(129!merginos, 126!vaikinai) 5–7 ir 8–10!klasiu mokiniai iš triju Kauno miesto mokyklu. Rezultatai, išvados. Nustatyta, kad 8–10! klasiu merginu grupeje bendras depresijos simptomu ivertinimas yra aukštesnis, palyginti su jaunesnemis mokinemis, o psichinis atsparumas 5–7 ir 8–10!klasiu merginu grupese yra panašus. 5–7 ir 8–10!klasiu vaikinu bendras depresijos simptomu ivertinimas panašus, taciau psichinis atsparumas 8–10!vaikinu grupeje yra mažesnis, palyginti su jaunesniu vaikinu grupe. Tyrimas parode, kad 5–7 ir 8–10!klasiu vaikinams bei 8–10!klasiu merginoms, pasižymintiems didesniu psichiniu atsparumu, mažiau budingi depresijos simptomai. Pagal gautus duomenis galima tiksliau diferencijuoti rizikos grupes, numatyti efektyvesnes prevenciniu programu poveikio kryptis., Depression in today’s youth population is increasing. About 50!% of adolescents in Lithuania have symptoms of depression. Resilience has been de.ned as having protective factors, which are processes and mechanisms that contribute to a good outcome despite experiences with stressors shown to carry signi.cant risk for developing psychopathology. The assumption that adolescent students’ have depressive symptoms negatively related to their resilience, was formulated. Purpose. The aim of the study was to investigate the level of expression and peculiarities in the relationship between depressive symptoms and resilience in 5th - 7th and 8th - 10th grade student groups. Material and Method.)Students completed the self-report of Depressive symptoms questionnaire; which was formulated according diagnostic criteria (DSM-IV, TLK-10) and the Resilience Scale for Adolescents (READ, O. Hjemdal). The study took place in 2008. The sample included 255!students (129 girls, 126 boys) from three schools in Kaunas, Lithuania. Results."It was found that female adolescents in the 8th-10th grade group had higher levels of depressive symptoms in comparison with the younger female group, and resilience in 5th-7th and 8th-10th grade female adolescent groups are similar. Levels of depressive symptoms in male adolescents in 5th-7th and 8th-10th grade groups are similar, but the resilience of 8th-10th grade male adolescents is lower compared with the younger male group. A statistically significant negative relationship between the depressive symptoms and resilience was established in 5th-7th and 8th-10th grade male and 8th-10th grade female adolescent groups. Conclusion. The results obtained help di4erentiate more speci.c risk groups and may help to provide more e4ective prevention programs.

Tyrimo metu gauti duomenys padės geriau suprasti paauglių psichinio atsparumo formavimosi procesą pagal artimiausią palaikančią socialinę aplinką bei gali būti pritaikomi rengiant prevencines programas., Conclusion. Survey data will contribute to a better understanding of the formation process of adolescent resilience, in context with a supporting social environment at school and home, and can be adapted to the development of preventive programs.

Tyrimo tikslas — nustatyti su sveikata susijusio fizinio aktyvumo paplitimą tarp Lietuvos didžiųjų miestų 5—11 klasių moksleivių. Tyrimas atliktas 2005 metų balandžio mėnesį penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Pagal 2001 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenis nustatytas 11—18 metų amžiaus asmenų imties dydis lyties ir amžiaus grupėse. Mokyklos pasirinktos atsitiktinai. Mokiniai pagal klases mokyklose buvo atrenkami patogiosios atrankos būdu. Analizuojant su sveikata susijusio fizinio aktyvumo rezultatus, tiriamąją imtį sudarė 1636 mokiniai. Moksleivių fizinis aktyvumas (FA) nustatytas pagal modifikuotą tarptautinį FA (IPAQ) klausimyną. Patiriantys sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą (SSFA) buvo laikomi tie mokiniai, kurių FA intensyvumas vidutinis, trukmė 60 min, dažnis — kiekvieną dieną. Kiti moksleiviai dėl nepakankamo fizinio aktyvumo turi galimybę patirti sveikatos rizikos grėsmę (WHO, 2003). Anketinę apklausą vykdė penkios specialiai parengtos kvalifikuotų tyrėjų grupės. Naudoti šie statistinės analizės metodai: kintamųjų dažnis ir procentai; kintamųjų vidurkis; standartinis nuokrypis; t kriterijus; chi kvadrato kriterijus; pasikliaunamieji intervalai; Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas; Sojerio d koeficientas. Statistinės analizės metu naudotos SPSS ir Excel programos. Išvados: iš viso SSFA patiria tik 14,2% Lietuvos didžiųjų miestų 5—11 klasių moksleivių, o lyties grupėse — 9,8% mergaičių ir 18... [toliau žr. visą tekstą] Research aim was to establish the spread of health-related physical activity among the 5—11th grade students living in Lithuanian cities. The research was carried out in April, 2005, in five Lithuanian cities (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, and Panevėžys). The sample size in the gender and age groups of 11—18 year old students was calculated according to the data of Lithuanian population census of 2001. The schools were selected at random. The students according to the grades at schools were selected applying the convenience sampling. Thus, the sample for the analysis of health-related fitness consisted of 1636 students. Physical activity (PA) of students was established using the modified international physical activity questionnaire (IPAQ). Students experiencing health enhancing physical activity were those who were involved in moderate physical activity, the duration of which was 60 minutes, and the frequency — every day. Due to insufficient physical activity other students were at risk of being in poor health (WHO, 2003). The questionnaire survey was carried out by five groups of researchers with special qualifications. Methods of statistical analysis: frequency and percentage of variables, means of variables, standard deviations, t criterion, chi square criterion, confidence intervals, Spearman’s correlation coefficient of ranks, Somers’s d coefficient. Statistical analysis was performed using SPSS and Excel programs. Conclusions: Health-related physical activity... [to full text]

Straipsnyje nagrinėjamos kognityvinių charakteristikų ir pažangumo sąsajos su vaiko gimimo eiliškumu šeimoje. Siekiant išanalizuoti 6-12 m. vaikų kognityvinių charakteristikų (jungimo į serijas, netiesioginės atminties) ir mokymosi pažangumo rodiklių (matematikos, lietuvių kalbos) tarpusavio ryšius vienturčių, pirmagimių ir antrųjų vaikų grupėse, atliktas tęstinis tyrimas. Tyrime dalyvavo Kauno vidurinės mokyklos 1-4 klasių moksleiviai ir trijų darželių vyresnio ikimokyklinio amžiaus vaikai. Piktogramos metodika buvo ištirta 340 vaikų (154 mergaitės, 186 berniukai), iš jų atsitiktine tvarka buvo atrinkti 170 vaikų (79 mergaitės, 91 berniukas), kurie ištirti J. Piaget ir B. Inhelder metodika. Nustatyta, kad kognityvinių rodiklių (serijavimo ir tarpinės atminties) raida yra skirtingai veikiama gimimo eiliškumo poveikio. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vienturčių, pirmagimių ir antrųjų vaikų mokymosi pažangumo rodiklių (matematikos ir lietuvių kalbos įvertinimų mokslo metų pradžioje ir pabaigoje) nerasta. Nenustatyta skirtumų tarp berniukų ir mergaičių kognityvinių sugebėjimų. Mergaičių lietuvių kalbos pažangumo rodikliai pirmagimių ir vienturčių grupėse yra geresni už berniukų atitinkamus rodiklius, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tik lyginant lietuvių kalbos įvertinimus mokslo metų pradžioje. Ryšys tarp tirtų kognityvinių sugebėjimų ir mokymosi pažangumo įvertinimo vienturčių vaikų grupėje yra didesnis už pirmagimių ir antrųjų vaikų. Antrųjų vaikų grupėje ryšys tarp ištirtų kognityvinių sugebėjimų ir mokymosi pažangumo įvertinimų yra menkiausias. This study analyses the influence of birth order on cognitive abilities and academic achievements of 6-12 year old children. According to birth order three groups of subjects were selected: single, first-born and second-born children. The findings show that the influence of birth order to operational seriation and indirect memory is different. Statistically significant difference is attained concerning operational seriation (second session) abilities of first-born and second-born children (z(121)=2.799, p0.01), first-born and only children (z(91)=2.618, p

Siekiant išanalizuoti vyresnio ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų netiesioginės atminties charakteristikas ir ryšį su mokymosi pažangumu, buvo atliktas tęstinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 376 vaikai (170 mergaičių, 206 berniukai) iš Kauno S. Dariaus ir S. Girėno vidurinės mokyklos. Nustatytos vyresnio ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų netiesioginės atminties, ištirtos piktogramos metodika, charakteristikos. Pasitvirtino hipotezė, teigianti, kad yra ryšys tarp netiesioginės atminties ir mokymosi rodiklių. Vyresnio ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų netiesioginės atminties apimtis statistiškai patikimai susijusi su mokymosi rodikliais ir mokslo metų pradžioje ir mokslo metų pabaigoje. Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad netiesioginės atminties įtaka ypač svarbi vyresnio ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų žinių struktūros formavimuisi. Netiesioginės atminties rodiklių (II, III sesija) ryšys su matematikos įvertinimais yra stipresnis už ryšį su lietuvių kalbos rodikliais. Šis dėsningumas visiškai pasitvirtina berniukų grupėje, o mergaičių grupėje pasitvirtina tik analizuojant netiesioginės atminties ryšį su mokymosi rodikliais mokslo metų pabaigoje. Nustatyta, kad netiesioginės atminties rodiklių koreliacinis ryšys su mokymosi įvertinimais mokslo metų pradžioje yra didesnis, o į mokslo metų pabaigą sumažėja. Mergaičių II sesijos netiesioginės atminties rodikliai yra geresni už berniukų atitinkamus rodiklius, tačiau skirtumai reikšmingi tik lyginant II sesijos netiesioginės atminties vidurkius. The aim of the investigation was to analyze the indirect long-term memory characteristics in a half a year and the influence to school achievements in 6-12 year children. Some characteristics of indirect memory are established - the productivity of indirect memory depends on children age; the indirect memory development can be inconsistent; only the children, who are in the fourth class, are able to perform the task of the indirect memory test - Piktogram - and to remember ten words after a week; the productivity of indirect memory decreased 62.7% after six month. […] The indirect memory productivity (investigation after a week) and assessment in achievements at school are higher in A girls' group, but the differences between girls' and boys' groups are statistically significant only in case of indirect memory (3.03/2.54; t(374)=2.302, p

Straipsnyje teoriškai ir eksperimentiškai tyrinėjama viena iš pagrindinių J. Piaget aprašytų loginių operacijų - serijavimas. Teoriškai išanalizuotos serijavimo vystymosi pakopos. Atliktas pusės metų trukmės eksperimentinis tyrimas, kurio metu įvertinti vyresniojo ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus (tiriamųjų amžius 5,7-11,6 m.) vaikų serijavimo operacinių lygių ypatumai ir jo vystymosi pokyčiai. Article presents the generalisation of literature in the field of J. Piaget and other scientists researches in development of profound processes of seriation ability. The aim of the practical investigation was to analyze the seriation ability in 6-12 year old children. Some characteristics of seriational ability are established: the level of operational seriation depends on children age; the development of operational seriation is inconsistent; there are no statistically significant differences between girls and boys groups in seriation ability. Very few children have completed the development of seriation. Only 8% (first investigation) to 9,6% (second investigation) children got in to the highest-forth level of operational seriation. Some children improved their seriational ability after half a year (30,5%), but there are such children, whose level of seriation is lower in second session, in comparison with first session. Children, whose index of operational seriation become worse in second session, are not able yet to coordinate all seriation actions in to coherent stabile system.

Darbo objektas – subjektyvus traumą patyrusių komandinių sporto šakų sportininkų (moterų ir vyrų) psichologinių ir socialinių veiksnių kitimas reabilitacijos proceso eigoje. Magistro baigiamojo darbo tyrimo tikslas – ištirti subjektyvų komandinių sporto šakų, traumą patyrusių sportininkų (moterų ir vyrų) psichologinių veiksnių ((a) emocijų, (b) sportavimo tikslų, (c) savęs vertinimo, (d) motyvacijos sportuoti) ir socialinių veiksnių ((a) bendravimo su treneriu ir komandos nariais, (b) trenerio ir sporto klubo paramos, (c) sportininko elgesio ir veiklos socialinėje aplinkoje) kitimą reabilitacijos proceso eigoje (patyrus traumą, paskyrus gydymą, pradėjus sportuoti). Magistro baigiamojo darbo tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti subjektyvų komandinių sporto šakų traumą patyrusių sportininkių moterų psichologinių veiksnių ((a) emocijų, (b) sportavimo tikslų, (c) savęs vertinimo, (d) motyvacijos sportuoti) vertinimą reabilitacijos proceso eigoje (patyrus traumą, paskyrus gydymą, pradėjus sportuoti). 2. Ištirti komandinių sporto šakų traumą patyrusių sportininkių moterų socialinių veiksnių ((a) bendravimo su treneriu ir komandos nariais, (b) trenerio ir sporto klubo paramos, (c) sportininko elgesio ir veiklos socialinėje aplinkoje) subjektyvius vertinimus reabilitacijos proceso eigoje (patyrus traumą, paskyrus gydymą, pradėjus sportuoti). 3. Ištirti subjektyvų komandinių sporto šakų traumą patyrusių sportininkų vyrų psichologinių veiksnių ((a) emocijų, (b) sportavimo tikslų, (c) savęs vertinimo, (d) motyvacijos sportuoti) vertinimą reabilitacijos proceso eigoje (patyrus traumą, paskyrus gydymą, pradėjus sportuoti). 4. Ištirti komandinių sporto šakų traumą patyrusių sportininkų vyrų socialinių veiksnių ((a) bendravimo su treneriu ir komandos nariais, (b) trenerio ir sporto klubo paramos, (c) sportininko elgesio ir veiklos socialinėje aplinkoje) subjektyvius vertinimus reabilitacijos proceso eigoje (patyrus traumą, paskyrus gydymą, pradėjus sportuoti). Išvados: 1. Pagal komandinių sporto šakų traumą patyrusių moterų subjektyvius vertinimus nustatyti psichologinių veiksnių kitimo reabilitacijos proceso eigoje ypatumai: a. Emocijų subjektyvių vertinimų kitimas nustatytas lyginant visus tris reabilitacijos proceso etapus. ,,Patyrusios traumą‘‘ sportininkės išgyveno tik neigiamus jausmus. ,,Paskyrus gydymą‘‘ viena sportininkė ir toliau jautė tik neigiamus jausmus, o kitos tuo pačiu metu išgyveno ir neigiamus, ir teigiamus jausmus. ,,Pradėjusi sportuoti‘‘ viena sportininkė ir toliau jautė neigiamus jausmus, o kitos dvi jautė teigiamus ir neigiamus jausmus. b. Subjektyvus sportavimo tikslų vertinimų kitimas buvo labiausiai pastebimas lyginant reabilitacijos etapus ,,patyrė traumą‘‘ ir ,,paskyrė gydymą‘‘. ”Patyrusios traumą” sportininkės suvokė sportavimo tikslus kaip pakankamai aukštus, o „paskyrus gydymą” sportavimo tikslai buvo labiau susieti su patirtos traumos gijimo procesu . c. Savęs vertinimo kitimas vyko viso reabilitacijos proceso eigoje. ,,Patyrusios traumą‘‘ dvi sportininkės save vertino gerai, viena blogai; ,,paskyrus gydymą‘‘ visų sportininkių savęs vertinimas buvo blogas; ,,pradėjus sportuoti‘‘ vienos sportininkės savęs vertinimas atsistatė ir buvo geras, o kitų dviejų savęs vertinimas liko blogas. d. Sportavimo motyvacijos subjektyvūs vertinimai kito viso reabilitacijos proceso eigoje. ,,Patyrus traumą‘‘ visų sportininkių motyvacija sportuoti buvo gera; ,,paskyrus gydymą‘‘ viena sportininkė stengėsi išlaikyti sportavimo motyvaciją, o dviejų sportininkių motyvacija sumažėjo; ,,pradėjus sportuoti‘‘ dviejų sportininkių sportavimo motyvacijos vertinimai buvo geri, o viena sportininkė sportavimo motyvaciją vertino kaip nepakankamą. 2. Pagal komandinių sporto šakų traumą patyrusių moterų subjektyvius vertinimus nustatyti socialinių veiksnių kitimo reabilitacijos proceso eigoje ypatumai: a. ,,Patyrusios traumą‘‘ bendravimą su treneriu sportininkės vertino gerai, ,,paskyrus gydymą‘‘ visų sportininkų, subjektyviu vertinimu, bendravimas su treneriu nutrūko, ,,pradėjus sportuoti‘‘ bendravimas su treneriu atsistatė tik dviejų sportininkių, subjektyviu vertinimu. ,,Patyrusios traumą‘‘ sportininkės bendravimą su komandos narėmis vertino gerai, ,,paskyrus gydymą‘‘ bendravimą su komandos narėmis gerai vertino dvi sportininkės, o viena sportininkė jautėsi, jog bendravimas su komandos narėmis pablogėjo, ,,pradėjusi sportuoti‘‘ viena sportininkė bendravimą su komandos narėmis vertino gerai, kita sportininkė pradėjo jausti komandos narių konkurenciją, trečia sportininkė buvo priversta palikti komandą. b. ,,Patyrusios traumą‘‘ sportininkės gavo finansinę paramą gydymui ir emocinį palaikymą iš trenerio ir sporto klubo, ,,paskyrus gydymą‘‘ dvi sportininkės toliau gavo trenerio ir sporto klubo skiriamą finansinę paramą gydymui, tačiau tik viena sportininkė gavo trenerio emocinį palaikymą, ,,pradėjus sportuoti‘‘ visos trys sportininkės gavo finansinę paramą gydymui, o emocinį palaikymą gavo dvi sportininkės iš trenerio ir sporto klubo. c. ,,Patyrusių traumą‘‘ sportininkių elgesys ir veikla apsiribojo kasdieniais tvarkymosi veiksmais; ,,paskyrus gydymą‘‘ visos sportininkės pradėjo labiau saugotis, o viena sportininkė pradėjo domėtis medicininėmis žiniomis, skaitė knygas, ,,pradėjusios sportuoti‘‘ visos sportininkės atsargiai sportavo aikštelėje – viena sportininkė dėl pakartotinos traumos baimės, dvi dėl sumažėjusio pasitikėjimo savimi ir aplinkiniais. 3. Pagal komandinių sporto šakų traumą patyrusių vyrų subjektyvius vertinimus nustatyti psichologinių veiksnių kitimo reabilitacijos proceso eigoje ypatumai: a. Emocijų subjektyvių vertinimų kitimas nustatytas lyginant visus tris reabilitacijos proceso etapus. ,,Patyrę traumą‘‘ sportininkai išgyveno tik neigiamus jausmus. ,,Paskyrus gydymą‘‘ keturi sportininkai ir toliau jautė tik neigiamus jausmus, o kiti tuo pačiu metu išgyveno ir neigiamus, ir teigiamus jausmus. ,,Pradėjęs sportuoti‘‘ vienas sportininkas ir toliau jautė neigiamus jausmus, o kiti penki jautė teigiamus ir neigiamus jausmus. b. Subjektyvus sportavimo tikslų vertinimų kitimas labiausiai buvo pastebimas lyginant reabilitacijos etapus ,,patyrė traumą‘‘ ir ,,paskyrė gydymą‘‘. „Patyrę traumą” sportininkai suvokė sportavimo tikslus kaip pakankamai aukštus, o „paskyrus gydymą” sportavimo tikslai buvo labiau susieti su patirtos traumos gyjimo procesu. ,,Pradėję sportuoti‘‘ du sportininkai suvokė sportavimo tikslus kaip pakankamai aukštus. c. Savęs vertinimo kitimas vyko viso reabilitacijos proceso eigoje. ,,Patyrę traumą‘‘ visi sportininkai save vertino gerai. ,,Paskyrus gydymą‘‘ vieno sportininko savęs vertinimas buvo blogas; ,,pradėjus sportuoti‘‘ vieno sportininko savęs vertinimas liko blogas, penkių sportininkų savęs vertinimas neatsistatė ir liko patenkinamas. d. Sportavimo motyvacijos subjektyvūs vertinimai kito viso reabilitacijos proceso eigoje. ,,Patyrus traumą‘‘ keturių sportininkų motyvacija sportuoti buvo gera ir dviejų – motyvacija sportui sumažėjo; ,,paskyrus gydymą‘‘ penkių sportininkų motyvacija sportui buvo gera, o vieno sportininko motyvacija sumažėjo; ,,pradėjus sportuoti‘‘ visų sportininkų sportavimo motyvacijos vertinimai buvo geri. 4. Pagal komandinių sporto šakų traumą patyrusių vyrų subjektyvius vertinimus nustatyti socialinių veiksnių kitimo reabilitacijos proceso eigoje ypatumai: a. ,,Patyrę traumą‘‘sportininkai bendravimą su treneriu vertino gerai, ,,paskyrus gydymą‘‘ penkių sportininkų, subjektyviu vertinimu, bendravimas su treneriu nutrūko, o vienas sportininkas vertino gerai, ,,pradėjus sportuoti‘‘ penkių sportininkų, subjektyviu vertinimu, bendravimas su treneriu atsistatė, o vieno – pagerėjo. ,,Patyrę traumą‘‘ bendravimą su komandos nariais sportininkai vertino gerai, ,,paskyrus gydymą‘‘ bendravimą su komandos nariais gerai vertino trys sportininkai, o kiti trys sportininkai jautė, jog bendravimas su komandos nariais pablogėjo, ,,pradėję sportuoti‘‘ penki sportininkai bendravimą su komandos nariais vertino gerai, kitas sportininkas pradėjo jausti komandos narių konkurenciją. b. ,,Patyrę traumą‘‘ sportininkai gavo finansinę paramą gydymui ir emocinį palaikymą iš trenerio ir sporto klubo, ,,paskyrus gydymą‘‘ keturi sportininkai toliau gavo trenerio ir sporto klubo skiriamą finansinę paramą gydymui, tačiau nė vienas sportininkas negavo trenerio emocinio palaikymo, ,,pradėję sportuoti‘‘ visi sportininkai gavo finansinę paramą gydymui, o emocinį palaikymą gavo penki sportininkai iš trenerio ir sporto klubo ir tik vienas sportininkas negavo emocinio palaikymo. c. ,,Patyrus traumą‘‘ vieno sportininko elgesys ir veikla apsiribojo kasdieniniais tvarkymosi veiksmais, vienas sportininkas tapo atsargesnis, du sportininkai dar bandė žaisti ir kiti du – nuobodžiavo; ,,paskyrus gydymą‘‘ trys sportininkai daugiau laiko skyrė mokslams, vienas sportininkas pradėjo ieškotis darbo, o kitu du nieko nedarė ir ilsėjosi, ,,pradėję sportuoti‘‘ du sportininkai svarstė ateities galimybes, jeigu nesportuotų, kiti du sportininkai papildomai sportuodavo prieš treniruotes ir labiau saugojosi, vienas sportininkas labiau pradėjo vertinti savo karjerą, o dar vienas – daugiau laiko skyrė artimiesiems., Object of research – psychological and social factors of injured female and male athletes in team sports. Aim of the study – to assess subjective alteration of pshychological (emotional, cognitive, self-evaluation and motivational) and social (social communication, social support and behavior) factors among injured female and male team sport athletes during the rehablitation process Objectives: 1. To assess subjective alteration of psychological (emotional, cognitive, self-evaluation and motivational) factors among female team sport athletes during the rehablitation process (injury, rehabilitation, returning to sport). 2. To assess subjective alteration of social factors occuring between athlete and coach, teammates, family (social communication, social support and behavior) among female team sport athletes during the rehablitation process (injury, rehabilitation, returning to sport). 3. To assess subjective alteration of psychological (emotional, cognitive, self-evaluation and motivational) factors among male team sport athletes during the rehablitation process (injury, rehabilitation, returning to sport). 4. To assess subjective alteration of social factors occuring between athlete and coach, teammates, family (social communication, social support and behavior) among male team sport athletes during the rehablitation process (injury, rehabilitation, returning to sport). Conclusions: 1. Psychological factors changes exposed during rehabilitation process and in returning to sport phase. Negative emotions were dominant among athletes when injury occurred. Both negative and positive emotions were exposed during rehabilitation period. Positive outcome was indicated among athletes during returning to sport phase. Changes in cognitive processes indicated during overall rehabilitation phase due to decreased perceived goals. Self-evaluation decreased when rehabilitation started and remained unchanged in returning to sport phase. Motivation has also decreased during rehabilitation but increased in returning to sport phase. 2. Social factors changes were prime in the beginning of rehabilitation and remained when athletes returned to sport. Social communication between athlete and coach, team-mates and family has not changed during the rehabilitation process but communication with coach exposed after treatment was appointed. Social support factors remained unchanged. Behavioural factors changed only after the treatment was appointed and in returning to sport phase. 3. Psychological factors changes exposed during rehabilitation process and in returning to sport phase. Negative emotions were dominant among athletes when injury occurred. Both negative and positive emotions were exposed but negative emotions were dominant during rehabilitation period. Both negative and positive emotions were exposed but positive emotions were dominant during returning to sport phase. Changes occurred in cognitive processes during overall rehabilitation phase due to decreased perceived goals. Self-evaluation was high when injury occurred and decreased to average or low in the beginning of rehabilitation. Decrease of motivation in rehabilitation phase was not noted. 4. Social factors changes were prime in the beginning of rehabilitation and remained when athletes returned to sport. Social communication between athlete and coach, team-mates and family has not changed during the rehabilitation process but communication with coach exposed after treatment was appointed. Social support factors were not noted. Behavioural factors changed only after the treatment was appointed and in returning to sport phase.

Plačiai nagrinėjami treniravimo modeliai atskleidžia, jog universalaus ir vienintelio tinkamo treniravimo modelio nėra, kadangi šiuolaikinis sportas nuolat kinta ir tobulėja. Tai, kas buvo reikšminga prieš metus, dabar jau tėra praeitis. Šiuolaikinis sportininkas – veržlus, greitas, techniškas ir atletiškas, todėl treneris turi žengti koja kojon su diktuojamu tempu. Antra, nagrinėjant trenerio veiklos ypatumus, atskleidžiami nauji treniravimo rakursai, suteikiantys treneriams dar daugiau informacijos, skatinančios tobulėti ir plėtoti savo sukurtąjį modelį. Darbo aktualumas. Trenerio asmenybė ir treniravimas yra plačiai nagrinėjamas mokslinėse ir metodinėse publikacijose. Efektyvaus treniravimo modelio paieškos lemia nuolatinę trenerio asmenybės, vaidmenų, kompetencijų, filosofijos analizę. Sėkmingo trenerio charakteristikos paieškos skatina mokslininkus tyrinėti treniravimo procesą, veiksnius, lemiančius efektyvų trenerio darbą. Norimus rezultatus atnešantis trenerio darbas dažnai priklauso nuo tam tikro treniravimo modelio ir jo taikymo treniravimo procese – sprendimų priėmimo, kontrolės, bendravimo, konfliktų valdymo, užduočių kėlimo, vadovavimo sportininkams. Atletų meistriškumas ir pasiekti rezultatai priklauso nuo treniravimo proceso kokybės. Tyrimo tikslas: nustatyti veiksnius, kuriais paremtas trenerio profesinės veiklos modelio formavimasis bei išanalizuoti pagrindinių mokymo teorijų įtaką treniravimo procesui ir stiliui. Uždaviniai: • išanalizuoti trenerio vaidmenį, kompetencijų ir filosofijos svarbą treniravimo procesui; • identifikuoti faktorius, darančius įtaką trenerio veiklos modelio formavimuisi; • išanalizuoti unikalius kiekvieno trenerio treniravimo modelio principus; • apibrėžti pagrindinių mokymo teorijų ryšį su treniravimo stiliumi. Tyrimo metodai. Atliekant tyrimą, buvo taikomi šie mokslinio tyrimo metodai: mokslinių straipsnių ir tyrinėjimų analizė, pusiau struktūrinis interviu. Tyrimas atliktas 2015 metais kovo ir balandžio mėnesiais. Tyrimui buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Pusiau struktūruoto interviu metodas leido išklausyti respondentų nuomonę ir samprotavimus, atskleisti respondentų patirtį, jų elgesio modelius. Kokybiniame tyrime dalyvavo 8 įvairių sporto šakų treneriai, turintys ne mažiau nei 10 metų darbo patirtį. Treneriai buvo pasirinkti atsitiktinai. Pasirinktos sporto šakos – tiek komandinės, tiek individualios ir mišrios: krepšinis, badmintonas, regbis, tenisas, dailusis čiuožimas, dviračių sportas, buriavimas, orientavimosi sportas. Iš aštuonių tiriamųjų trys buvo moterys ir penki vyrai, amžius – nuo 31 iki 60 metų. Tyrimo rezultatų analizė: 1. Analizuojant tyrimo duomenis, buvo pastebėta, kad didelę reikšmę treniravimo procesui turi trenerio kompetencijos, asmeninės savybės ir trenerio filosofija. Treneriai išskyrė, jog svarbiausia yra labai gerai išmanyti savo sporto šakos specifiką, taip pat įgauti pedagoginių ir psichologinių kompetencijų. Asmeninės trenerio savybės, tokios kaip teisingumas, supratingumas, komunikabilumas ir noras tobulėti, yra ne tik vertybinis pagrindas trenerio filosofijos, bet ir svarbios trenerio elgseną treniravimo proceso metu lemiančios gairės. 2. Trenerio veiklos modelio kaita ir formavimasis tiesiogiai priklauso nuo: • trenerio patirties tiek būnant sportininku, tiek treniruojant; • trenerio vertybine sistema paremtos trenerio filosofijos; • besikeičiančių sporto šakos tendencijų ir įgytų naujų žinių; • individualių sportininkų asmenybių, jų gebėjimų, motyvacijos ir priėjimo būdų. 3. Unikalūs trenerio veiklos principai atsispindi: sukurtoje trenerio filosofijoje, požiuryje į saviugdą, tobulėjimą, pasirinktame treniravimo stiliuje bei taikomuose mokymo teorijų metoduose. Treniravimo modelio principai dažniausiai atsispindi ne trenerio žodžiuose, bet kasdienėje treniravimo proceso veikloje, sprendžiant kylančias problemas ir konfliktus, analizuojant savo ir sportininkų veiklą, pritaikant įgytą patirtį. 4. Treniravimo stilius atskleidžia trenerio elgsenos pagrindus ir santykį tarp sportininko ir trenerio. Mokymo teorijų principai atskleidžia skirtingus kelius, kuriais galima pasiekti išmokimą, žinių ar patirties įsisavinimą. Taigi suderinus tinkamą treniravimo stilių su mokymo teorija, tikėtina, jog galima pasiekti efektyvų treniravimą., Widely considered coaching models reveals that there is noone and the only universal and proper training model, as the modern sport is constantly changing and evolving. What had been significant year ago, now is only a thing of the past. The modern athlete is a sweeping, fast, technical and athletic, so coach must keep in step with the dictated pace. Second, the studies of the peculiarities of coaching reveals new training angles, that provide even more information for coaches to promote and improve the development of their own created model. Relevance of the work. The coach's personality and coaching is widely considered in the scientific and methodological publications. Effective coaching model searches leads to a constant coach personality, roles, competencies and philosophy analysis. Searches for characteristics of a successful coach encourage researchers to investigate the coaching process, the factors that determine the effective coaching job. The desired results of the coaching often depends on a specific coaching model and its application in the coaching process - decision-making, control, communication, conflict management, task improvement, leadership of athletes. Athletes achieved excellence and results depend on the quality of the coaching process. Research purpose: identify the factors that underpin the formation of professional coaching model and to analyze the influence of the main teaching theories to the coaching process and style. Objectives: • To analyze the importance of coach, competencies and coaching philosophy for a coaching process; • identify factors that influence the formation of coaching model; • analyze each coach unique coaching model principles; • define the main teaching theories connection with the coaching style. Research methods. The study used the following research methods: scientific articles and research analysis, semi-structured interviews. The research was conducted in 2015, in March and April. It was a qualitative study selected for the research. Semi-structured interviews with respondents allowed to listen to opinions and observations, to reveal the experience of respondents, their patterns of behavior. A qualitative study was conducted in 8 different sports coaches, who had not less than 10 years of work experience. Coaches were selected randomly. Selected sports – both teams, individual and mixed sports: basketball, badminton, rugby, tennis, figure skating, cycling, sailing, orienteering. Three of the eight subjects were women and five men, age - from 31 to 60 years. Analysis of the findings: 1. The analysis of the data observed the great importance of coach competence, personal qualities and coaching philosophy to the coaching process. Coaches identified that the key of their job is a very good understanding of the specifics of their sport, as well as gain a pedagogical and psychological competences. Personal trainer characteristics, such as justice, understanding, communication skills and the desire to improve are not only the basic values of coaching philosophy, but also are the determining guidelines for the behavior of coaching process. 2. The coaching model change and formation directly depends on: • the experience based on both being an athlete and being a coach; • coach‘s system of values based on the philosophy of coach; • changing trends in sport and acquired new knowledge; • Individual athletes personalities, skills, motivation and access methods. 3. Unique coach operating principles are reflected in: created coach philosophy, the approach to self-help and development, coaching in the chosen style and the applicable teaching theory. Coaching model principles generally reflect not in the words of coach, but in the process of daily training activities, in the problems and conflicts solving, in analysis of activities of theirselves and athletes, in their own experience adaptation. 4. Coaching style reveals the basics of behavior and the relationship between coach and athlete. Teaching theories principles disclose the different ways in which you can achieve a learning through, knowledge or experience uptake. Thus, in agreement with the proper coaching style with teaching theory, it is likely that it is possible to achieve effective coaching.

Tyrimo tikslas - įvertinti vaikų su klausos negalia brandumą mokyklai, su tuo susijusius socialinius-demografinius veiksnius ir sąsajas su mokymosi sėkme pirmoje klasėje. Tyrime dalyvavo 16 iš maždaug 24 parengiamosios ir pirmos klasės mokinių iš trijų kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrų Lietuvoje: 10 parengiamosios ir 6 pirmos klasės mokiniai. Jų amžiaus vidurkis - 7,5 metų. 11 vaikų buvo kurti, 5 - neprigirdintys; 11 vaikų tėvai taip pat turi klausos sutrikimus, 5 - tėvai girdintys; 11 vaikų gerai kalba gestų kalba, 5 - prastai; visi vaikai lankė ikimokyklines įstaigas. Tiriamieji dalyvavo dviejų sesijų individualiuose brandumo mokyklai vertinimuose, kurių metu buvo vertinamas intelektinis brandumas (intelektinis lygis pagal Raven spalvotųjų progresuojančių matricų testą, dėmesingumas, žodinė ir vaizdinė trumpalaikė atmintis, matematinis suvokimas), fizinis pasirengimas ir socialinis-emocinis brandumas pagal Galių ir sunkumų klausimyną. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų su klausos negalia intelektiniam brandumui didėjant, jų rezultatai kitose vertinamose pasirengimo mokyklai srityse taip pat gerėja, ypač vaikų žodinė atmintis, dėmesingumas, fizinis ir socialinis-emocinis brandumas. Klausos negalią turinčių tėvų vaikai, turintys klausos sutrikimų, yra nežymiai geriau pasirengę mokyklai nei girdinčių tėvų vaikai, turintys klausos sutrikimų. Gerai gestų kalba kalbantys vaikai pasižymi aukštesniu intelektiniu, matematiniu ir fiziniu brandumu, dėmesingumu ir geresniais... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the study was to assess school readiness of hearing impaired children, its relationship with socio-demographic factors and coherence with successful learning in the first grade. In this research participated 16 children from about 24 who are studying in 5 deaf and hard of hearing educational centres: 10 was preschoolers and 6 first grade students. Age average: 7.5 years. In this group was: 11 deaf and 5 hard of hearing pupils, 11 children whose parents were hearing impaired and 5 whose parents hearing, 11 children who are good sign language users and 5 who poorly can speak it. All of pupils attended kindergartens. Children participated in two individual assessments of readiness for school in intellectual maturity (intellectual level according to Raven's Coloured Progressive Matrices test, attentiveness, verbal and visual short-term memory, mathematical comprehension), physical readiness and social-emotional maturity according to teachers' Strengths and Difficulties Questionnaire. The results of the study showed that hearing impaired children' increased intellectual maturity is coherent with better results in all other readiness for school areas, especially verbal memory, attentiveness, physical and social-emotional maturity. Children whose parents are hearing impaired are a bit better at readiness for school than children whose parents are hearing. Children who are good at sign language achieved better results in intellectual maturity, mathematical comprehension... [to full text]

Artimiausios socialinės aplinkos, t. y., motinų, tėvų, darželio auklėtojų ir kitų su vaiku bendraujančių ir jį prižiūrinčių suaugusių žmonių poveikis vaiko asmenybės vystymuisi, jo socialinei, emocinei raidai yra ypatingai svarbus, todėl svarbu išsiaiškinti sąveikos su vaiku, vaikų emocijų-elgesio sunkumų ir socialinių įgūdžių tarpusavio ryšio ypatumus, vertinant vaikui svarbiausiam žmogui motinai. Siekiant gauti kuo efektyvesnius duomenis, motinų vertinimus palyginti su auklėtojų tų pačių vaikų emocijų - elgesio sunkumų ir socialinių įgūdžių vertinimu. Tyrimo objektas: sąveikos su vaikais, vaikų emocijų–elgesio sunkumų ir socialinių įgūdžių tarpusavio ryšio ypatumai motinų ir auklėtojų vertinimu. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti sąveikos su vyresnio ikimokyklinio amžiaus vaikais, vaikų emocijų–elgesio sunkumų ir socialinių įgūdžių tarpusavio ryšio ypatumus motinų ir auklėtojų vertinimu. Norint atsakyti į tyrimo tikslą kelti šie uždaviniai: 1.Palyginti motinų sąveikos su vaikais ypatumus vaikų lyties aspektu; 2.Išsiaiškinti mergaičių ir berniukų emocijų–elgesio sunkumų ypatumus motinų vertinimu ir palyginti su auklėtojų vertinimu; 3.Nustatyti mergaičių ir berniukų socialinių įgūdžių ypatumus motinų vertinimu ir palyginti su auklėtojų vertinimu; 4.Įvertinti motinų sąveikos su vaikais ir vaikų emocijų–elgesio sunkumų, socialinių įgūdžių tarpusavio ryšio ypatumus mergaičių ir berniukų imtyse; 5.Nustatyti vyresnio ikimokyklinio amžiaus mergaičių ir berniukų emocijų–elgesio sunkumų ir socialinių įgūdžių tarpusavio ryšio ypatumus motinų vertinimu ir palyginti su auklėtojų vertinimu. Tyrime apklausta 198 motinos ir 107 ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogės. Respondentės pateikė duomenis apie 198 penkerių metų amžiaus vaikus – 102 mergaites ir 96 berniukus. Svarbiausios tyrimo išvados: 1.Analizuojant motinų sąveikos su vaikais ypatumus vaikų lyties aspektu nustatyta, kad motinos sąveikoje su berniukais aukštesniais balais vertina nereiklumo/reiklumo, švelnumo/griežtumo, auklėjimo priešpriešos šeimoje (p, Close social environment, like mothers, parents, kindergarten teachers and other adult (that communicate with children) always effect the development of child's personality, his social, emotional development and is particularly important, so it is important to clarify the interaction with the child, child emotional - behavioral problems and social skills in the aspect of the most significant person - the mother, comparing mother evaluation with the educators of these children of emotional - behavioral problems and social skills. The object of the study: the interaction with the kids, children's emotional - behavioral problems and social skills in the relation ship in comparison between mothers and educators. The aim of the study: To find out the interaction with older preschool children, children's emotional - behavioral problems and social skills in the relationship in comparison between mothers and educators. In order to investigate the aim following objectives were raised: 1.Compare the interaction of mother and child according to the gender of a child; 2.Find out the girls and boys emotional - behavioral difficulties and peculiarities in aspect of the mother in comparison with the evaluation of educators; 3.Establish social skills and specific features of boys and girls and compare those results with ones from mothers with ones from educators; 4.Establish mothers interactions with children and children's emotional - behavioral problem relationship between social skills of girls and boys; 5.Determine the older preschool girls and boys emotional - behavioral problem relationship with social skills in comparison with evaluation of the mothers and of the educators. The study interviewed 198 mothers and 107 pre-school teachers. The respondents provided data on 198 five year old children – 102 girls and 96 boys. Conclusions: 1.The analysis of the interaction of mothers with children by gender showed that maternal interaction with boys scored higher on the factors of hardiness/exactingness, tenderness/strictness, upbringing confrontation in the family (p

Darbo objektas. Tėvų ir mamų pedagoginių kompetencijų ir auklėjimo ypatumų raiška auklėjant paauglius. Darbo tikslas. Išanalizuoti tėvų ir mamų pedagoginių kompetencijų ir auklėjimo ypatumų raiškos skirtumus auklėjimo paauglius šeimoje. Uždaviniai. 1. Atskleisti tėvų ir mamų pedagoginių kompetencijų raišką ir skirtumus auklėjant paauglius. 2. Nustatyti tėvų ir mamų auklėjimo stilių raišką ir skirtumus aukėjant paauglius šeimoje. Pirmojoje dalyje aptariama pagrindinių pedagoginių kompetencijų raiška, apibūdinama tėvų auklėjimo reikšmė paauglio raidai. Antroje ir trečioje dalyje nagrinėjami ir pristatomi tėvų pedagoginių kompetencijų raiškos ir auklėjimo ypatumų, stilių skirtumai, tyrimo rezultatai. Tyrimo charakteristika. Siekiant ištirti tėvų pedagoginių kompetencijų raišką ir auklėjimo stilių šeimoje, auklėjant paauglius, atlikta Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos 5-10 klasių moksleivių tėvų anketinė apklausa. Praktikoje teigiama, kad į tėvų susirinkimus mokykloje dažniau ateina mamos, todėl jų požiūris skiriasi į pedagogines kompetencijas ir auklėjimo stilių šeimoje. Hipotezė. Silpniau išreikštos tėčių pedagoginės kompetencijos nei mamų. Tyrimo rezultatai leido padaryti tokias pagrindines išvadas: pedagoginės kompetencijos atsiskleidžia auklėjant vaikus ir pasireiškia, kaip žmogaus gebėjimas įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamus veiklos metodus; tyrimo rezultatai parodė, jog dauguma tėvų tobulintų savo žinias paauglių auklėjimo klausimais ir nurodė, kad pagrindinis tėvų švietimo iniciatorius turėtų būti klasės auklėtojas., The object. The expression of fathers‘ and mothers‘ pedagogical competence and features of bringing up the teenagers. Objective. To analyse the differences between mothers‘ and fathers‘ expression of pedagogical competences and features of upbringing teenagers in the family. Tasks. 1. To reveal fathers‘ and mothers‘ pedagogical competencies expression and differences in bringing up teenagers. 2. To identify the differences and expressions of styles of upbringing teenagers in the family between fathers and mothers. The first part discusses expression of the main pedagogical competencies, describes parenting influence on teenagers development. The second and third parts analysis and presents survey results on diferences in styles of the expression of parents pedagogical competencies and features of parenting. The characteristic. In order to investigate the expression of parents pedagogical skills and parenting styles in the family in bringing up teenagers there was a survey accomplished of Švenčioniai Zigmo Žemaičio gymnasium 5th-10th classes students parents filling in the questioneers. In practice it states that the parents meetings at schools are attended by mothers more often so their attitude to the pedagogical competences and parenting styles in the family is different. Hypothesis. Fathers pedagogical competences are less expressed then the mothers. The results led to the following main conclusions: pedagogical competences appear in bringing up children and reveal as human‘s ability to assess the situation and choose the appropriate action methods; the results of the study showed that most patents would develop their knowledge of teen parenting issues and pointed out that the main initiator of the parents education should be class teacher.

Tyrimo tikslas – nustatyti 7-8 klasių mokinių, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių popamokinėje veikloje savęs vertinimo ir agresijos ypatumus. Tiriamieji – 7-8 klasių mokiniai. Iš viso buvo apklausta 161 moksleivis – 79 merginos ir 82 vaikinai. Išvados: 1. Mokinių, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių popamokinėje veikloje savęs vertinimas skiriasi nereikšmingai (p>0,05). Nelankančių popamokinės veiklos merginų, pasižyminčių žemu savęs vertinimu, yra daugiau (63,6%) nei lankančių popamokinę veiklą merginų grupėje (45,6%), tačiau tirtų grupių bendras savęs vertinimas yra panašus (p>0,05). Lankančių popamokinę veiklą vaikinų yra beveik 20% daugiau, nei jų nelankančių. 2. Mokinių, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių popamokinėje veikloje agresija skiriasi nereikšmingai (p>0,05). Dalyvaujančių popamokinėje veikloje merginų, pasižyminčių per dideliu agresyvumu yra perpus daugiau nei nedalyvaujančių. Dalyvaujančių popamokinėje veikloje vaikinų, pasižyminčių per dideliu agresyvumu yra šiek tiek daugiau (4,5%) nei nedalyvaujančių. Nustatyta, kad tiek lankančių, tiek nelankančių būrelius/užsiėmimus pernelyg agresyvių merginų yra daugiau nei vaikinų. 3. a) Būrelius lankančių tiriamųjų grupėje (taip pat atskirai merginų ir vaikinų grupėse) statistiškai reikšmingų skirtumų analizuojant savęs vertinimą ir agresiją pagal būrelių lankymo vietą (lanko mokykloje; už mokyklos ribų; lanko ir mokykloje, ir už mokyklos ribų), statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05), išskyrus tendenciją, nurodančią, kad mokykloje lankančios būrelius merginos gali dažniau pasižymėti aukštesniu savęs vertinimu, lyginant su merginomis, būrelius lankančiomis tiek mokykloje, tiek už jos ribų (atitinkamai 73,3% ir 16,7%) (p=0,059). b) Būrelius lankančių tiriamųjų grupėje (taip pat atskirai merginų ir vaikinų grupėse) statistiškai reikšmingų skirtumų analizuojant savęs vertinimą ir agresiją pagal būrelių skaičių (lanko vieną arba du ir daugiau), statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05). c) Būrelius lankančių tiriamųjų grupėje (taip pat atskirai merginų ir vaikinų grupėse) statistiškai reikšmingų skirtumų analizuojant savęs vertinimą ir agresiją pagal būrelių lankymo priežastis (liepia tėvai; lanko draugai, einu ir aš; mėgstu tą veiklą, einu savo noru; ten jaučiuosi gerai, pasitikiu savo jėgomis), statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05)., The aim of research – to determine peculiarities of self-assesment and aggression between 7th and 8th grades‘ children who participate and don‘t participate in extra-curricular activities. Results and conclusions: 1. There wasn‘t found statistically significant results of self-assesment between those, who participate and don‘t participate in extra-curricular activities (p>0,05). There are more girls (63,6%) with low level of self-assesment who don‘t participate in extra-curricular activities than those who do participate (45,6%). There are 20 percent more of low level of self-assesment boys who participate in extra-curricular activities than those who don‘t. 2. There wasn‘t found statistically significant results of aggression between those, who participate and don‘t participate in extra-curricular activities (p>0,05). There are almost 50 percent more of those girls who are characterized as too aggressive in group of participating in extra-curricular activities. There are 4,5 percent more of boys who are characterized as too aggressive in group of participating in extra-curricular activities. 3. a) In the group of those who participate in extra-curricular activities (also separately in girls‘ and boys‘ groups) according to where thay attend those activities, there wasn‘t found statistically significant results of aggression and self-assesment (p>0,05). Except a tendency that girls‘, who attend extra-curricular activities in schools self-assesment is higher compared to those, who attend avtivities in schools and places off school (73,3% and 16,7%) (p=0,059). b) In the group of those who participate in extra-curricular activities (also separately in girls‘ and boys‘ groups) according to how many they are attending in, there wasn‘t found statistically significant results of aggression and self-assesment (p>0,05). c) In the group of those who participate in extra-curricular activities (also separately in girls‘ and boys‘ groups) according to the reasons of attending are, there wasn‘t found statistically significant results of aggression and self-assesment (p>0,05).

Tyrimo objektas —11 – 15 metų paauglių, kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį, ir paauglių, kurių tėvai gyvena bei dirba Lietuvoje, savęs vertinimo ir agresijos ypatumai. Tyrimo tikslas — palyginti 11 – 15 metų paauglių, kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį, ir paauglių kurių tėvai gyvena bei dirba Lietuvoje, savęs vertinimo ir agresijos raišką. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 11-15 metų paauglių, kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį, ir paauglių, kurių tėvai gyvena bei dirba Lietuvoje, savęs vertinimo ypatumus, duomenis analizuoti lyties grupėse. 2. Nustatyti 11-15 paauglių, kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį, ir paauglių, kurių tėvai gyvena bei dirba Lietuvoje, agresijos ypatumus, duomenis analizuoti lyties grupėse. Tiriamieji — tyrime dalyvavo 56 11 – 15 metų paaugliai. Hipotezė – paaugliai kurių tėvai yra išvykę į užsienį, save vertina prasčiau ir yra agresyvesni lyginant su paaugliais, kurių tėvai gyvena ir dirba Lietuvoje. Išvados: 1. Paauglių, kurių tėvų gyvena ir dirba užsienyje, ir paauglių, kurių tėvai gyvena ir dirba Lietuvoje, savęs vertinimas skiriasi nereikšmingai (p>0,05). Reikšmingi skirtumai rasti analizuojant atskirus savęs vertinimo veiksnius (p0,05). Analizuojant atskirai merginų ir vaikinų agresijos raiškos formas nustatyta, kad merginų, kurių tėvai išvykę gyventi ir dirbti į užsienį grupėje labiau pasireiškia verbalinė agresija, lyginant su merginų, kurių tėvai gyvena ir dirba Lietuvoje grupe; o vaikinų kurių tėvai gyvena ir dirba užsienyje grupėje yra stipriau išreikšta išreikšta skriaudos raiška ir silpniau verbalinė agresija lyginant su vaikinų, kurių tėvai gyvena ir dirba Lietuvoje, grupe (visais atvejais p, The object of investigation - self-asssessment and aggression features of 11-15 years teenagers, whose parents are working abroad, and teenagers, whose parents are living and working in Lituania. The aim - to compare self-assessment and aggression of 11-15 year-teenagers, whose parents are working abroad, with adolescents whose parents are living and working in Lithuania. Objectives of the study: 1. Set the self-assessment features of 11-15 year teenagers whose parents are working abroad, and teenagers whose parents are living and working in Lithuania; analyze data in the gender groups. 2. Set aggression features of 11-15 teenagers whose parents are working abroad and teenagers, whose parents are living and working in Lithuania; analyze data in the gender groups. The objects of study – this research involved 56 teenagers from 11-15 years. Hypothesis - Adolescents whose parents have gone abroad evaluate themselves worse and are more aggressive comparing with adolescents whose parents live and work in Lithuania. Conclusion: 1. There wasn‘t found statistically significant results of self-assesment between both groups groups teenagers, whose parents are working abroad, and teenagers whose parents are living and working in Lithuania (p>0,05). Significant differences found in the analysis of individual self-assessment factors (p 0,05). The analysis of separate girls and boys aggression forms found that girls whose parents are living and working abroad group is more pronounced verbal aggression, compared with girls whose parents are living ang working in Lithuania, and boys whose parents living and working abroad, the group is strongly expressed grievances resolution and less verbal aggression compared to the guy whose parents living and working in Lithuania (p

Tyrimo objektas – pedagogų požiūris į sutrikusios klausos vaikų integruoto ugdymo problemas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo tikslas – atskleisti sutrikusios klausos vaikų integruoto ugdymo problemas ir perspektyvas Lietuvos bendro lavinimo mokyklose. Tiriamieji – bendrojo lavinimo mokyklos pedagogai, turintys patirties ugdant klausos negalę turinčius vaikus. Tyrimo hipotezė – sutrikusios klausos vaikų integruoto ugdymo Lietuvos bendro lavinimo problemos ir perspektyvos apima skirtingus ugdymo lygmenis. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti, kokie yra integruoto klausos negalę turinčių vaikų ugdymo sunkumai bendrojo lavinimo mokyklose Lietuvoje. 2. Nustatyti konkrečius sprendimus ir perspektyvas, kurie pagerintų klausos negalę turinčių vaikų integruotą ugdymą Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Sutrikusios klausos vaikų integracija Lietuvoje prasidėjo ir įsibėgėjo, tačiau jai dar nėra tinkamai pasiruošta. Be aplinkos pritaikymo, kompensacinės technikos, specialiųjų mokymo priemonių, specialistų ir pagalbininkų, trūksta elementarios informacijos, metodinės literatūros, televizijos laidų ir kitų būtinų dalykų, talkinančių integracijai. Bendrojo lavinimo mokykloje neįgalųjį vaiką dažniausiai tenka globoti ir mokyti ne specialistui. Šiame darbe empiriškai yra pagrindžiama nuomonė, kad integruotas ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose yra vertinamas kontraversiškai – atskleidžiami teigiami ir neigiami integruoto ugdymo aspektai skirtinguose ugdymo sistemos lygmenyse Lietuvoje. Tyrimas numato būdus, kaip būtų galima pagerinti integruotą klausos negalę turinčių asmenų mokymą Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose., The object of research – teaching approach to hearing impaired children integrated education problems in Lithuanian secondary schools. The aim of research – to reveal the problems and prospects of integrated education of hearing impaired children in Lithuanian secondary schools. The respondents are teachers of secondary school with experience in educating children with hearing disabilities. The research hypothesis - education of hearing impaired children in Lithuanian secondary schools involves problems and perspectives of integrated education in different levels of education system. The objectives of the research: 1. Identify problems of hearing impaired children integrated education in Lithuanian secondary schools;; 2. Figure out perspectives and problem solutions of integrated education of hearing impaired children in Lithuanian secondary schools. Attitudes towards disabled persons, including deaf persons, are changing in Lithuania. Now, disabled children can be educated as integrated persons at common education institutions or in a special class/group therein. Education possibilities for deaf persons are now higher than ever before. Although parents, teachers and politicians show enthusiasm for such attitude enthusiastically process of education has significant shortcomings. Integration of hearing-impaired children increases in Lithuania, but readiness to it is still insufficient. We can observe not only lack of milieu adapted, support devices, special learning means, specialists and assistants, but also lack of simple information, literature concerning methods, TV programs and other necessary things that would support integration. In a common higher school, mostly a non-specialist must care for disabled child and teach him. This bachelors work provides empirical evidence for existing problems, discusses positive sides of integrated teaching and gives existing problem solution advice.

Tyrime dalyvavo 222 pirmų klasių mokiniai iš septynių Kauno mokyklų. Tiriamųjų amžius– nuo 6 iki 8 metų. Tyrime dalyvavo 134 mergaitės (60,4 %) ir 88 berniukai (39,6 %). Vaikų socialinė kompetencija buvo matuojama naudojant Socialinės kompetencijos pradinėje mokykloje skalės (SKPMS) trumpąją versiją, kurią užpildė klasės mokytoja. Metodika parengta Vytauto Didžiojo universiteto Teorinės psichologijos katedros doktorantės Šarūnės Magelinskaitės- Legkauskienės. Tėvų tarpusavio santykių kokybė vertinta Suvokiamos santykio kokybės skale (Perceived Relationship Quality Components (PRQC)) (Flet-cher et al., 2000), kurią užpildė vaikų tėvai. Lietuviška skalės versija buvo gauta iš Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios psichologijos katedros doc. dr. Visvaldo Legkausko. Šeimos sudėtis buvo vertinta klausiant tėvų, ar vaikas gyvena su abiem biologiniais tėvais, ar vaiko tėvai yra išsiskyrę, teiraujamasi apie vaikų skaičių šeimoje, jų amžių, tiriamojo gimimo eiliškumą. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinė kompetencija tarp berniukų ir mergaičių nesiskiria, tačiau yra tendencija skirtumui atsirasti. Pirmaklasių mergaičių iš pilnų šeimų, socialinė kompetencija yra aukštesnė nei mergaičių iš išsiskyrusių šeimų. Pirmaklasių socialinės kompetencijos ir vaikų skaičiaus šeimoje ryšys yra susijęs su lytimi: berniukų, turinčių bent vieną brolį ar seserį, socialinė kompetencija nesiskiria nuo vienintelių šeimoje berniukų; mergaičių, turinčių bent vieną brolį ar seserį, socialinė... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the study was to assess first graders' social competence links with the family composition and parental relationship quality. Subjects were 222 first-grade students attending seven schools in Kaunas. Age of subjects was ranging from 6 to 8 years. 134 (60.4%) of the subjects were girls and the rest 88 (39.6%) were boys (39.6%). Children's social competence was measured using the short versijon of the Social competence of elementary school scale (SKPMS),completed by the class teacher. The methodology developed by doctoral student Šarūnė Magelinskaitė-Legkauskienė at Vytautas Magnus University, Department of Theoretical Psychology. The quality of the relationship between parents rated Perceived Relationship Quality Components (PRQC) (Flet-cher et al., 2000), completed by the parents of children. Lithuanian version of the scale was obtained from doc. dr..Visvaldas Legkauskas at Vytautas Magnus University, Department of General Psychology. Family composition has been rated by asking parents whether the child lives with both biological parents or the child's parents are divorced, has been asked about the number of children in the family, their ages, birth order of the first – graders. The results showed that social competence is not different between boys and girls, but there is the tendency to occur the difference. First-graders living in two-parent families in the girls sample groups have a higher social competence than first-graders living in divorced families... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti vaikystėje patirtų tėvų skyrybų sąsajas su paauglių mokymosi pasiekimais bei santykiais su bendraamžiais. Tyrime dalyvavo 206 X-XII klasių mokinių iš trijų Kauno vidurinių mokyklų. Iš jų 100 vaikinų (48,5 %), 106 merginos (51,5 %). Tiriamųjų amžius nuo 16 iki 19 metų (merginų bei vaikinų amžiaus vidurkis 17 metų). 137 (66,5 %) tiriamieji gyvena pilnose šeimose ir 69 (33,5 %) išsiskyrusiose. Tėvų ir paauglio santykiai buvo vertinami Tėvų-vaiko santykių klausimynu (ang. Parent-Child Relationship Survey) (Fine, Moreland, Schwebel, 1983). Paauglių santykiai su bendraamžiais įvertinti Subjektyvios socialinės adaptacijos skale (Legkauskas, 2000). Papildomai tyrimui sukurti klausimai skirti įvertinti tiriamųjų demografinius duomenis, mokymosi pasiekimus bei tėvų skyrybų patirtį. Tyrimo rezultatai parodė, jog vaikystėje tėvų skyrybas patyrusių merginų mokymosi pasiekimai yra žemesni nei merginų iš pilnų šeimų, tačiau vaikinų grupėje reikšmingi mokymosi pasiekimų skirtumai nenustatyti. Remiantis tyrimo rezultatais, vaikystėje tėvų skyrybas patyrusių paauglių santykiai su bendraamžiais nesiskiria nuo paauglių iš pilnų šeimų. Vaikinų, vaikystėje patyrusių tėvų skyrybas, santykiai su tėvu blogesni nei vaikinų iš pilnų šeimų. Tuo tarpu merginų, vaikystėje patyrusių tėvų skyrybas, santykiai su mama blogesni nei merginų iš pilnų šeimų. Tyrimu išsiaiškinta, jog geresni vaikinų santykiai su mama, po vaikystėje įvykusių tėvų skyrybų, susiję su aukštesniais jų... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the study was to identify parents’ divorce in childhood relations with adolescents` academic achievement and relationships with peers. 206 students from three Kaunas secondary schools (X-XII grade) took part in the study. 100 of them were boys (48,5 %) and 106 were girls (51,5 %). Subjects were from 16 to 19 years old (boys and girls average of age 17). 137 (66,5 %) subjects were from nuclear families and 69 (33,5 %) subjects lived in divorced families. Parents` and adolescent relationships were measured by Parent-Child Relationship Survey (Fine, Moreland, Schwebel, 1983). Adolescents` relationships with peers were measured by Subjective social adaptation scale (Legkauskas, 2000). Additional questions were created for this study to measure subjects` demographic data, academic achievement and experience of parents’ divorce. The results of the study showed that girls who experienced parents` divorce at childhood, have lower academic achievement than girls from nuclear families. However, no academic achievement differences were identified in boys group. According to the results of this study, adolescents who experienced parents` divorce in their childhood, do not have different relationships with peers than adolescents from nuclear families. Boys who experienced parents` divorce at childhood, have worse relationships with their father than boys from nuclear families. Whereas girls who experienced parents` divorce at childhood, have worse relationships with their... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti vyresnių klasių mokinių suvokiamo tėvų auklėjimo stiliaus, optimizmo ir prisitaikymo mokykloje sunkumų ryšius. Tyrime dalyvavo 157, dviejų Kauno vidurinių mokyklų, dešimtos-dvyliktos klasės mokiniai. 60 vaikinų ir 97 merginos, 15-19 metų amžiaus. Tyrime naudotos metodikos – Auklėjimo stiliaus klausimynas; Scheier, Carver ir Bridges "Pataisytas gyvenimo orientacijos testas" skirtas įvertinti optimizmo lygiui; ir prisitaikymo mokykloje sunkumų subskalė iš "Paauglio psichologinio funkcionavimo sunkumų klausimyno". Tyrimo rezultatai parodė, jog mokiniai, kurie savo tėvo auklėjimo stilių suvokia kaip autoritetingą, pasižymi didesniu optimizmu nei mokiniai, kurie savo tėvo auklėjimo stilių suvokia kaip autoritarišką ar neįsitraukiantį. Tačiau nerasta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mokinių optimizmo lygio ir mamos auklėjimo stilių. Mokiniai, kurie savo tėvų auklėjimo stilių suvokia kaip autoritetingą, turi mažiau prisitaikymo mokykloje sunkumų nei mokiniai, kurių tėvai taiko kitus auklėjimo stilius. Labiau optimistiški mokiniai turi mažiau prisitaikymo mokykloje sunkumų, jie geriau susidoroja su mokymosi krūviu, turi geresnius akademinius pasiekimus, tėvai ir mokytojai yra labiau patenkinti jų mokymusi, ir tokių mokinių elgesys labiau atitinka mokyklos reikalavimus. Nustatytas tėvų auklėjimo stiliaus ir mokinio prisitaikymo mokykloje sunkumų netiesioginis ryšys, kuris rodo, jog tėvų auklėjimo stilius turi įtakos mokinio optimizmui, o mokinio... [toliau žr. visą tekstą] The aim of this study is to analyse the high school students’ perceived parenting style and optimism links with school adjustment difficulties. 157 participants of two Kaunas’s High schools participated in this research. Participants were students of 10th – 12th classes. The whole part was composed of 60 boys and 97 girls from 15-19 age scale. Perceived parenting style was assessed with “Parenting style inventory”; “Life orientation Test Revised” by Scheier, Carver and Bridged was practised to evaluate optimism level; and “adjustment at school difficulties” subscale from “Adolescent Psychological Functioning Difficulties Questionnaire” was examined as well. The analysis showed that high school students who perceive their father’s parenting style as authoritative are more optimistic in their lives than the students who perceive their father’s parenting style as authoritarian or neglectful. There are no statistically significant differences found between high school students’ optimism level and mother‘s parenting style. Students who perceive their parents’ parenting style as authoritative have less adjustment difficulties at school than students whose parents apply other parenting styles. Students who are more optimistic have less school adjustment difficulties, they manage to cope with the tasks more effectively, reach better academic goals, while parents and teachers are more satisfied with their studying results. More optimistic students’ behaviour is also more applied to... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti mokytojų ir mokinių (merginų ir vaikinų) požiūrį į vartojančius narkotikus ir/ar rizikingai vartojančius alkoholį paauglius. Tyrime dalyvavo 60 mokytojų (moterų) ir 120 mokinių (60 merginų ir 60 vaikinų) iš trijų mokyklų: dviejų Kauno miesto ir vienos Kauno rajono. Tyrime naudoti šie metodai: 1) požiūriui į narkotikus vartojančius asmenis įvertinti - Klausimynas apie visuomenės požiūrį į vartojančius narkotikus asmenis, sukurtas N. Singleton (2010); 2) požiūriui į rizikingai alkoholį vartojančius asmenis įvertinti - Klausimynas apie visuomenės požiūrį į vartojančius narkotikus asmenis modifikuotas į Klausimyną apie visuomenės požiūrį į rizikingai alkoholį vartojančius asmenis su darbo vadove doc. dr. I. Pilkauskiene. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojos pasisako už didesnę narkotikus vartojančių asmenų integraciją į visuomenę lyginant su vaikinais, o mokytojų ir merginų požiūris apie narkotikus vartojančių asmenų integraciją į visuomenę nesiskiria. Mokytojos ir mokiniai jaučia vienodą baimę vartojantiems narkotikus asmenims. Merginos labiau negu mokytojos priima narkotikus vartojančius asmenis, o mokytojų ir vaikinų požiūris į priėmimą narkotikus vartojančių asmenų atžvilgiu nesiskiria. Mokiniai labiau negu mokytojos užjaučia narkotikus vartojančius asmenis. Tyrimo rezultatai atskleidė, mokytojų ir mokinių požiūrį į vartojančius rizikingai alkoholį asmenis: mokytojų ir mokinių požiūris į rizikingai alkoholį vartojančių asmenų... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the study was to assess and compare the teachers and students (girls and boys) approach to drug users and/or heavy drinking among adolescents. There were 180 participants of the study - 60 teachers (female) and 120 students (60 girls and 60 boys) from three schools: two of Kaunas city and one of Kaunas district. The following methods were used in this study: 1) Public attitudes to drug users which was created by N. Singleton (2010); 2) Public attitudes to drug users questionnaire was modified to public attitudes to heavy drinkers with the scientific adviser doc. dr. I. Pilkauskiene. The results of the study showed that the teachers are advocating for a greater integration of people into society compared with boys, but the difference between teachers‘and girls‘attitude about drug users’ integration into society was not found. Teachers and adolescents feel the same fear of people with drug dependence. Girls more than the teachers accept drug users but the teachers and boys approach to acceptance of people with drug dependence was no different. Adolescents tend to feel more sympathy for people with drusg dependence than the teachers. Study results revealed the approach of teachers' and students' to heavy drinking persons: attitude of teachers and adolescents towards heavy drinkers’ integration into society was no different, but the girls more than the teachers feel sympathy for heavy drinking people, though between teachers and boys the difference was not found. The... [to full text]

Tyrimo objektas: Jaunimo ir suaugusių grupėms priklausančių lengvaatlečių perdegimo, perfekcionizmo ir motyvacijos ypatumai. Tyrimo problema: Perdegimo sindromo aktualumą bei svarbą šiandienos visuomenėje pabrėžia daugelis tyrėjų. Tyrėjai, atskleidė perdegimo sindromo ryšį su įvairiomis žmogaus psichinio bei fizinio funkcionavimo problemomis. Perdegimo raiška yra susijusi su perfekcionizmu ir motyvacija. Tyrimo tikslas: Atskleisti perdegimo, perfekcionizmo ir motyvacijos skirtumus jaunimo ir suaugsių lengvaatlečių grupėse, duomenys analizuojant atskirai vyrų ir moterų grupėse. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti sportuojančių lengvaatlečių jaunimo ir suaugusių grupių perdegimo, perfekcionizmo ir motyvacijos ypatumus; duomenis analizuoti atskirai vyrų ir moterų grupėse. 2. Palyginti sportuojančių lengvaatlečių, priklausančių jaunimo ir suaugusių grupėms, perdegimo, perfekcionizmo ir motyvacijos ypatumus; duomenis analizuoti atskirai vyrų ir moterų grupėse. 3. Nustatyti lengvaatlečių, priklausančių jaunimo ir suaugusių grupėms, perdegimo, perfekcionizmo tarpusavio sąsajas; duomenis analizuoti atskirai vyrų ir moterų grupėse. Tyrimo hipotezės formuluojamos atskirai vyrų ir moterų grupėms. 1. Jaunimo grupei priklausančių lengvaatlečių perdegimo rodikliai yra mažesni, lyginant su suaugusių grupės rodikliais. 2. Išorinė motyvacija dominuoja lengvaatlečių grupėje, o vidinė motyvacija labiau būdinga suaugusiems lengvaatlečiams. 3. Kuo aukštesni jaunimo ir suaugusių lengvaatlečių perfekcionizmo rodikliai, tuo didesni perdegimo įvertinimai. Išvados: 1. Visose skirtingo amžiaus ir lyties lengvaatlečių grupėse, analizuojant perdegimo sindromo dimenscijas nustatyta, kad aukščiausiais vidutiniais balais įvertintas „asmeninių laimėjimų sumažėjmas“ (jaunimo grupės: vyrai - 16,11, moterys - 15,23; suaugusiųjų grupės: vyrai - 15,52, moterys -16,52), o mažiausiais balais yra įvertinata „depersonalizacija“ (jaunimo grupės: vyrai - 8,89, moterys - 9,73; suaugusiųjų grupės: vyrai - 9,96, moterys - 10,14). Analizuojant perfekcionizmo subskales nustatyta, kad aukščiausiai vidutiniais balais įvertinta „asmeniniai priekaištai“ (jaunimo grupės: vyrai - 24,05, moterys - 24,80; suaugusiųjų grupės: vyrai - 26,00, moterys - 25,47), o mažiausiais vidutiniais balais yra įvertinatas „tėvų kritiškumas“ (jaunimo grupės: vyrai - 8,78, moterys - 8,30; suaugusiųjų grupės: vyrai - 8,76, moterys -7,47). Analizuojant lengvaatlečių sporto motyvacijos įvertinimus nustatyta, kad jaunimo vyrų grupėje aukščiausiais vidutiniais balais įvertintos subskalės: „vidinė motyvacija (sužinoti)“ ir „vidinė motyvacija (patirti)“ (15,42; 15,47), o mažiausiais vidutiniais balais „amotyvacija“ (10,36); jaunimo moterų grupėje aukščiausi vidutiniai įvertinimai nustatyti „vidinei motyvacijai (sužinoti) ir „vidinei motyvacijai (siekti tobulumo) (16,34; 16,26), o mažiausiais vidutiniais balais yra įvertinta „amotyvacija“ (10,07). Lengvaatlečių suaugusių vyrų grupėje aukščiausi vidutiniai įvertinimai yra “vidinei motyvacijai (sužinoti)“ (16,64), o mažiausi „amotyvacijai“ (9,00). Suaugusių moterų grupėje aukščiausiais vidutiniais balais yra įvertinta subskalė „vidinė motyvacija (patirti) (17,52), o mažiausiais balais yra įvertina „amotyvacijos“ subskalė (8,57). 2. Perdegimo sindromo dimencijų („emocinis išsekimas”, „depersonalizacija”, „asmeninių laimėjimų sumažėjimas”) įvertinimai vyrų lengvaatlečių, priklausančių jaunimo ir suaugusiųjų grupėms, rodiklių reikšmės statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05). Nustatyti lengvaatlečių moterų grupėje didesni perdegimo sindromo dimencijos „asmeninių laimėjimų sumažėjimas” įvertinimai (p0,05), o lengvaatlečių moterų, priklausančių suaugusiųjų grupei, subskalės „vidinė motyvacija (patirti)” įvertinimai yra didesni, lyginant su jaunimo grupės įvertinimais (p, The Object of the exploration is: the singularity of perfectionist and motivation in youth and adult athletes are burned out groups. The problem of the exploration: a lot of researchers emphasize importance and relevance of burnout syndrome in today's society. Researchers revealed burnout syndrome in connection with a variety of human mental and physical functioning problems. Development of burnout syndrome is related to perfectionism and motivation. The Goal of the exploration: to reveal the burnout syndrome, perfectionism and motivation differences between youth and adult athletes groups, analyzing the data separately for men and women's groups. Objectives of the study: 1. To investigate burnout, perfectionism and motivation singularities of sport athletes youth and adult groups, data are analyzed separately for men and women's groups. 2. To compare burnout, perfectionism and motivation singularities of sport athletes youth and adult groups, data are analyzed separately for men and women's groups. 3. To investigate burnout and perfectionism interfaces between athletes belonging to the youth and adult groups, data are analyzed separately for men and women's groups. The hypotheses are formulated separately for men and for women's groups. 1. Athletes youth group burnout rates are lower than the adult group rates. 2. An external motivation dominates in athletes of the youth group, and internal motivation is more common in adult athletes. 3. So the better perfectionist characteristics in youth and adult athletes influence the greater burnout ratings. Conclusion: 1. All different age and sex groups of athlete’s burnout dimensions analysis has found that the highest-score “personal achievements losing “ is in youth group: for men-16,11; for women 15,23. In adult groups: men-15,52 women -16,52.The lowest scores are \"depersonalization\" (youth group: men-8, 89, and women-9, 73, adult men group-9,96, female-10,14). In athletes groups analyzing the perfectionist subscales, the highest-score of \"personal criticism\" is in youth group: (male-24,05, women-24,80.In adult groups: men-26-00, women-25,47), while the lowest scores are of \"parental criticism\" (youth group: men- 8,78: women-8,30; adult groups: men-8,76, women -7,47). Analyzing athletes sport motivation assessments are found that young men belong to the group with the highest scores assessed subscales: intrinsic motivation (to learn) and intrinsic motivation (an experience) (15,42; 15,47). The lowest score is \" no motivation” (10, 36). In youth group women’s top ratings' intrinsic motivation (to learn) and intrinsic motivation (pursuit of excellence) are (16,34; 16,26), the lowest scores are rated \"no motivation” (10,07). In athletes adult male group the highest rating is \"intrinsic motivation” (to learn) (16,64), and the minimum score is rated\" no motivation” (9,00). In adult women group with the highest scores are subscale 'intrinsic motivation” (experience) (17,52), while the lowest scores are rated as “no motivation \"subscale (8,57). 2. Men athletes in youth and adult groups subscale of perfectionism \"organization\" statistically significantly different (p 0,05). Women athletes belonging to youth and adult groups burnout syndrome dimension is 'personal achievements losing”, subscale of perfectionism “parents expectations” and sport motivation subscale’s intrinsic motivation (experience) statistically significantly different (p

Darbo objektas. sportinių šokių šokėjų patiriamas stresas, jo įtaka savęs vertinimui ir jo įveikimo būdai. Darbo problema: kuo ypatingas streso poveikis sportinių šokių šokėjams ir kokie yra galimi jo įveikimo būdai? Darbo tikslas: nustatyti streso poveikį, jo įtaką savęs vertinimui ir jo įveikimo būdus sportinių šokių šokėjams. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti streso poveikį sportinių šokių šokėjams. 2. Identifikuoti streso įveikimo būdus. 3. Nustatyti sportinių šokių šokėjų patiriamo streso įtaką jų savęs vertinimui. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Statistinių duomenų analizė. (Taikant SPSS statistinių duomenų apdorojimo programą) 3. Anketinė apklausa. Tiriamieji klausimai: - Kuo yra išskirtinis stresas kaip reiškinys? - Kokie yra šokėjų patiriamo streso teoriniai pagrindai? - Koks yra streso poveikis sportinių šokių šokėjų savęs vertinimui? Išvados. 1. Sportinių šokių šokėjos dažniau nei šokėjai patiria stresą (p=0,040). Tiek vyrai, tiek ir moterys dažniausiai stresą patiria profesinėje veikloje – šokiuose (p=0,225). Dauguma sportinių šokių šokėjų šokdami stresą jaučia kartais (p=0,653). Sportinių šokių šokėjams dažniau nei šokėjoms stresą labiausiai kelia integruojančios arba ribinės funkcijos (p=0,002). Tiek vyrams, tiek ir moterims stresą dažniausiai kelia siekis būti geriausiu (p=0,773). Sportinių šokių šokėjoms dažniau nei šokėjams stresą kelia psichiniai stresoriai (p=0,002), o šokėjams vyrams dažniau nei moterims pasireiškia... [toliau žr. visą tekstą] Object of this paper. Stress experienced by dance sport dancers, its influence to their self assessment and stress coping techniques. Problem of this paper: what is the speciality of stress experienced by dance sport dancers and what are possible its coping techniques. Aim of this paper: to identify effect of stress, its influence to self assessment and stress coping techniques to dance sport dancers. Tasks of this paper: 1st – to assess stress effect to dance sport dancers. 2nd – to identify stress coping techniques. 3rd – to identify influence of stress effect to dance sport dancers self assessment. Research methods: 1. Analytical Review of Literature . 2. Analysis of Statistical Data. (Using SPSS statistical data processing program) 3. Questionnaire survey. Research questions: - What is an exclusivity of stress phenomenon? - What are theoretical frameworks of dancers experienced stress? - What is the effect of stress to dance sport dancers self-assessment? Conclusions. 1. Sport dance dancers female more often than male feel stress (p = 0.040). Both male and female tend to suffer stress in their profession activities - dancing (p = 0.225). Most of dance sport dancers sometimes feel stress (p = 0.653). Dance sport dancers male more often then female integrative functions cause stress (p = 0.002). Often stress is caused by aspiration to be the best to both dance sport dancers female and male (p = 0.773). Stress is caused by mental stressors more often to dance sport... [to full text]

Manoma, kad priešvaržybinis nerimas sukelia daugybę jutimų, kurie gali nulemti sportininko pasirodymo varžybose kokybę. Šie pojūčiai gali skirtis pasirinktos sporto šakos, lyties ir patyrimo aspektais. Sporto psichologai, treneriai, norėdami padėti sportininkui pasirodyti varžybose kuo geriau, privalo atsižvelgti į vyraujantį psichinės būsenos priešvaržybinį komponentą — fizinį , emocinį ar kognityvųjį. Jei sportininkui pavyks išlaikyti optimalią pusiausvyrą tarp psichinės būsenos prieš varžybas komponentų , jis galės mėgautis sėkmingais pasirodymais varžybose. Tyrime dalyvavo jaunimo (n=56) ir suaugusiųjų (n=53) amžiaus grupių regbininkai. Sportininkų nerimui ir stresui nustatyti buvo naudojama „Kiseliovo termometro“ ir „Suvokto streso skalė“, SCAT ir CSAI-2 anketos (anketų autoriai Martens et al., 1990), “Požiūrio į priešvaržybinį stresą” anketa (Марищук и Блудов, 1990), bei C. Spielbergo – J. Chanino nerimo lygio įvertinimo skalė (Марищук и Блудов, 1990). Tyrimo objektas – jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus grupių regbininkų streso ir nerimo panašumai bei skirtumai. Tyrimo tikslas – nustatyti jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus grupių regbininkų priešvaržybinio streso ir nerimo panašumus bei skirtumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus grupių regbininkų suvokto ir patiriamo priešvaržybinio streso lygį bei požiūrį į priešvaržybinį stresą. 2. Atskleisti jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus grupių regbininkų priešvaržybinio nerimo (pažintinio, somatinio... [toliau žr. visą tekstą] It is believed that pre-competition anxiety can cause a myriad feelings that determine the quality of athletic performance in competitions. These senses are different between sport events, gender and experience aspects. If sports psychologists and coaches want to help the athlete to appear in competitions as far as possible, they have to take into account the prevailing mental state before the competition component - physical, emotional or cognitive. If the athlete will be able to maintain an optimal balance between the mental state components before the race, it will be able to enjoy a successful performance in the competition. The study included youth (n=56) and adult (n=53) age groups of rugby players. Athletes anxiety and stress were used to determine by using "Kiseliov thermometer" and "perceived stress scale, the SCAT and the CSAI-2 questionnaire (response: Martens et al., 1990), "Precontest approach to stress" questionnaire (Марищук и Блудов, 1990), also C. Spielberg – Y. Hanin anxiety level measure scale (Марищук и Блудов, 1990). The object of research - Similarities and differences of precompetition stress and anxiety among youth and adult age groups rugby players The objective - to evaluate and compare similarities and differences of precompetition stress and anxiety among youth and adult age groups rugby players The research tasks: 1.Measure similarities and differences of precompetition stress and anxiety among youth and adult age groups rugby players. 2.To reveal... [to full text]

Tyrimo objektas – 20 – 40 m. amžiaus žmonių, lankančių sporto klubą, motyvacijos raiška. Hipotezė: 20 – 40 m. vyrų ir moterų, lankančių sporto klubą, motyvacijos ypatumai priklauso nuo lyties. Tyrimo tikslas – nustatyti 20 – 40 m. vyrų ir moterų, lankančių sporto klubą, motyvacijos ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti 20 – 40 m. moterų ir vyrų sportavimo motyvus. 2. Nustatyti ir palyginti 20 – 40 m. moterų ir vyrų laimėjimų motyvacijos ypatumus (motyvaciją išvengti nesėkmės ir motyvaciją siekti sėkmės). Tyrimo išvados: 1. Atskleista, kad lankantys sporto klubą vyrai ir moterys patikimai skyrėsi (p < 0,05) pagal vidinę motyvaciją VM – siekti tobulumo, pagal išorinę motyvaciją IM – identifikuotis, pagal išorinę motyvaciją IM – tiesioginį išorinį reguliavimą. 2. Nustatyta, kad vyrams, lankantiems sporto klubą, būdingas aukštas motyvacijos lygis siekti sėkmės, o moterims, lankančioms sporto klubą, būdingas vidutinis motyvacijos lygis siekti sėkmės (p0,05). Object of the research: Motivation expression of 20-40 age old people who are going to sports club. Hypothesis: The motivation of the 20-40 age old men and women who are going to sports club depends from the gender. Aim of the research: To identify 20-40 age old men and women who are going to sports club motivation expression. The tasks of research: 1. To identify 20-40 age old men and women motivation for doing sport. 2. To identify and compare the 20-40 age old men and women winning motivation pecularities (motivation to avoid failure and motivation to pursue success). Summarizing the investigation results, the following conclusions can be drawn: 1. The results show that women and men who goes to the gym differs (p < 0,05) according inside motivation VM- to reach for perfection, according outside motivation IM- to identify themselves, according to outside motivation IM- the direct outside regulation. 2. It was identified, that for the men who goes to sport club, is natural the high motivation level to seek for success, and women who are going to sports club, has the middle motivation level to seek for success (p0,05).

Darbo objektas: mokinių vikrumas Manoma, kad fizinis pajėgumas yra integruotas daugumos, jeigu ne visų, organizmo funkcijų, susijusių su fiziniu aktyvumu, matmuo (Ortega et al., 2008). Taigi testuojant fizinį pajėgumą iš tikrųjų patikrinama didžioji dalis organizmo fiziologinių funkcijų (Malina, 2001; Matton et al., 2006). Taigi įvairiems amžiaus tarpsniams yra keliami skirtingi tikslai. Iki 12 metų fizinis ugdymas turi laiduoti optimalų organizmo augimo, gerą psichologinę būseną, diegti sveikos gyvensenos įgūdžius, lavinti pagrindinius judėjimo įgūdžius, ugdyti vikrumą, jėgą, lankstumą bei reakcijos greitį (Maureen, Weiss, 2000). Teigiama, kad šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai pasižymi prastesniu fiziniu pajėgumu negu ankstesnių kartų vaikai ir paaugliai (Tomkinson et al., 2003; Moller et al., 2007), tačiau objektyvių mokslinių tyrimų duomenų nepakanka. Nėra jokios abejonės, kad su amžiumi fizinio pajėgumo komponentai kinta, tačiau mokslininkus vis dar domina klausimas kokiu mąstu? Tyrimo tikslas - nustatyti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos 12 – 14 - 16 metų mokinių vikrumo rezultatų kitimą amžiaus ir lyties grupėse 1992-2002-2012 metais. Tyrimo tikslui pasiekti, buvo keliami sekantys uždaviniai: 1. Nustatyti vikrumo rezultatus amžiaus ir lyties grupėse 2012 metais. 2. Palyginti vikrumo rezultatų kitimą amžiaus ir lyties grupėse 1992-2002-2012 metais. Hipotezė - 12, 14 ir 16 metų mokinių vikrumo rezultatai ir jų kitimas amžiaus ir lyties grupėse 1992-2002-2012 metais yra... [toliau žr. visą tekstą] It is believed that the physical capacity is built most if not all, bodily functions, associated with physical activity, dimension (Ortega et al., 2008). So, testting the physical capacity actually checked most of the body‘s physiological functions (Malina, 2001; Matton et al., 2006). Therefore, different age of groups are faced with different objectives. Up to 12 years of physical education to ensure optimal growth of the organism, a good psychological state, to introduce a healthy lifestyle skills to develop basic movement skills, to develop agility, strenght, flexibility and reaction speen (Maureen, Weiss, 2000). It is argued that today‘s children and teenagers have worse physical capacity than previuos generations of children and adolescens (Tomkinson et al., 2003, Moller et al., 2007) but the objective of research is available. There is no doubt that the age- changing components of physical fitness, but researchers are still interested in the question to what extent? The subject of study: agility of schoolchildren. The aim of the study: to determine the change of schoolchildren agility among different age (12, 14, 16 years old) and gender groups during the year of 1992, 2002, 2012. Main tasks of the study: 1. to determine the results of agility test among the male and female schoolchildren of age 12, 14, 16 years old in 2012. 2. to compare the results of changes in agility test among schoolchildren of age group 12, 14, 16 years old during the years of 1992, 2002, 2012... [to full text]

Tyrimo objektas - išemine širdies liga (miokardo infarktas) sergančių pacientų depresijos, nerimo simptomų, fizinio pajėgumo ir rizikos veiksnių rodiklių tarpusavio ryšiai. Tyrimo problema – nepaisant šiuo metu praktikoje taikomo modernaus gydymo, vis dar yra nepilnai išspręstos pačios aktualiausios problemos: kaip ilgesniam laikui stabilizuoti sergančiųjų išemine širdies liga būklę bei sumažinti mirštamumą. Šiam tikslui įgyvendinti labai svarbios tampa kardiologinės reabilitacijos priemonės, padedančios mažinti rizikos veiksnius ir gerinančios psichinę bei fizinę sveikatą. Tyrimo tikslas – ištirti ryšius tarp išemine širdies liga segančių ligonių depresijos, nerimo simptomų, fizinio pajėgumo (nueitas nuotolis metrais, subjektyvus fizinio krūvio vertinimas) ir rizikos veiksnių (rizikos veiksnių skaičius, širdies funkcinis nepakankamumo lygis). Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti vyrų ir moterų sergančių išemine širdies liga, atvykus į reabilitaciją ir prieš išvykstant po gydymo, depresijos, nerimo simptomų, fizinio pajėgumo rodiklių (nueitas nuotolis metrais, subjektyvus fizinio krūvio vertinimas) ir rizikos veiksnių (rizikos veiksnių skaičius, širdies funkcinis nepakankamumo lygis) duomenis. 2. Tirti ligonių, sergančių išemine širdies liga, depresijos, nerimo simptomų ir fizinio pajėgumo rodiklių (nueitas nuotolis metrais, subjektyvus fizinio krūvio vertinimas) sąsajas vyrų ir moterų grupėse. 3. Analizuoti ligonių, sergančių išemine širdies liga, depresijos, nerimo simptomų ir rizikos veiksnių (rizikos veiksnių skaičius, širdies funkcinio nepakankamumo lygis) sąsajas vyrų ir moterų grupėse. 4. Tirti ligonių, sergančių išemine širdies liga, fizinio pajėgumo (nueitas nuotolis metrais, subjektyvus fizinio krūvio vertinimas) ir rizikos veiksnių (rizikos veiksnių skaičius, širdies funkcinio nepakankamumo lygis) sąsajas vyrų ir moterų grupėse. Hipotezės: 1. Kuo mažiau išreikšti ligonių, sergančių išemine širdies liga, depresijos, nerimo simptomai, tuo geresni fizinio pajėgumo rodikliai. 2. Kuo aukštesni sergančių išemine širdies liga rizikos veiksnių rodmenys (rizikos veiksnių skaičius, širdies funkcinis nepakankamumo lygis), tuo labiau išreikšti depresijos ir nerimo simptomai. Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 130 tiriamųjų, sergančių išemine širdies liga praėjus 2 savaitėm po patirto miokardo infarkto ir besigydančių LSMUKK filialo VšĮ Viršužiglio II lygio reabilitacijos ligoninėje. Tiriamųjų imtį pagal lytį sudarė 77(59,2%) vyrai ir 53(40,8%) moterys, pagal amžių tiriamieji pasiskirstė nuo 35 iki 62 metų. Tiriamieji buvo testuojami jiems atvykus gydytis ir prieš išvykstant po gydymo. Visi tiriamieji gydėsi 20 dienų. Gydymosi metu tiriamieji ligoniai lankė gydytojo reabilitologo paskirtas procedūras: kineziterapija truko iki 45 min. du kartus per dieną nuo pirmadienio iki penktadienio ir šeštadieniais, vieną kartą per dieną. Tiriamiesiems ligoniams, priklausantiems vidutinei ir didelei fizinio treniravimo rizikos grupei, buvo parengta treniravimo programa apimanti statinius, dinaminius kvėpavimo, koordinacinius bei atsipalaidavimo pratimus. Psichologo individualių konsultacijų - 3 iki 1 val. ir relaksacijų – 10 kurių kiekvienos trukmė iki 30 min. Relaksacijos metu buvo naudotas kvapų, muzikos ir progresyvios raumenų relaksacijos pratimų derinimas. Darbe taikyti metodai: sociodemografiniai duomenys buvo surinkti panaudojus sudaryta anketą; depresijos ir nerimo simptomams nustatyti buvo panaudota Hospitalinė nerimo ir depresijos simptomų skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression, HAD); fizinis pajėgumas buvo vertinamas 6 min. ėjimo testu ir Borgo skale; rizikos veiksnių skaičius buvo nustatomas remiantys medicininių dokumentų duomenimis ir širdies funkcinis nepakankamumo lygis buvo vertinamas gydytojų pagal Niujorko širdies asociajos (NYHA) nustatytus kriterijus. Rezultatai 1. Nustatyta statistiškai reikšminga (p0,05) vyrų ir moterų grupėse pagal rizikos veiksnių skaičių atvykus į reabilitaciją. Taip pat nustatytas teigiamas reabilitacijos poveikis tiek vyrų, tiek moterų širdies funkcinio nepakankamumo lygio mažėjimui. 2. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp atvykusių į reabilitaciją ir išvykstančių iš reabilitacijos vyrų ir moterų depresijos, nerimo simptomų ir fizinio pajėgumo rodiklių nenustatyta (p>0,05). 3. Nustatyta, kad moterys, kurios atvykstant į reabilitacijos ligoninę turėjo daugiau nerimo simptomų, pasižymėjo didesniu rizikos veiksniu skaičiumi (p, The subject of research – is the interrelationship of rates of depression, anxiety signs, manual potential and risk factors of patients who suffer from cardiac ischemia (myocardial infarction). The goal of research – is to examine the links between depression, anxiety signs, manual potential (a distance walked in metres, value judgement of physical load) and risk factors (the number of risk factors, the level of heart functional deficiency) of patients who suffer from cardiac ischemia. The problem of research – despite the modern treatment, which is put into practice at present, the most relevant questions are still solved partially such as how to stabilise the state of patients who suffer from cardiac ischemia and reduce mortality for a longer period of time. To implement this goal the means of cardiac rehabilitation become fundamental which help to reduce risk factors and improve mental and physical health. The objectives of research: 1. To examine the data of depression, anxiety signs, manual potential rates (a distance walked in metres, value judgement of physical load) and risk factors (the number of risk factors, the level of heart functional deficiency) of men and women who suffer from cardiac ischemia by coming to sanatorium and before leaving after treatment. 2. To study the links of depression, anxiety signs and manual potential rates (a distance walked in metres, value judgement of physical load) of patients who suffer from cardiac ischemia in the groups of male and female. 3. To analyse the interfaces of depression, anxiety signs and risk factors (the number of risk factors, the level of heart functional deficiency) of the sick who suffer from cardiac ischemia in the parties of men and women. 4. To survey the links of manual potential (a distance walked in metres, value judgement of physical load) and risk factors (the number of risk factors, the level of heart functional deficiency) of patients who suffer from cardiac ischemia in the groups of male and female. Hypotheses: 1. The less the symptoms of depression and anxiety of patients who suffer from cardiac ischemia are expressed the better the rates of manual potential are. 2. The higher the readings (the number of risk factors, the level of heart functional deficiency) of risk factors of patients who suffer from cardiac ischemia are the more particularly the depression and anxiety signs are registered. Investigative 130 patients who had been suffering from cardiac ischemia beyond 2 weeks after myocardial infarction and had been treated in the 2nd standard sanatorium of public institution Virsuziglis of LSMUKK branch took part in the research. According to a gender there were 77 (59,2%) men and 53 (40,8%) women and agreeably to an age participants were from 35 to 62. The participants were being tested in the day of their arrival to cure and before leaving after treatment. All the patients had been cured for 20 days. During the treatment the investigated patients had attended manipulation treatment which was appointed by a rehabilitator such as kinesiotherapy which took up to 45 minutes twice a day from Monday to Friday and once a day on Saturday. The training programme which includes static, dynamic breathing, coordination and relaxation exercises was ready for the investigated patients who belong to the mean and wide risk party of physical training. There were 3 hour-long individual psychologist‘s consultations and 10 relaxations which took about 30 minutes each. During the relaxation there was the adjustment of exercises of smell, music and progressive muscle relaxation. The methods used in the research are the following: the socio-demographic data was collected by using the prepared questionnaire; the symptoms’ scale of hospital anxiety and depression was used to determine symptoms of depression and anxiety; manual potential was evaluated by the test of 6 minutes’ walk and Borg’s scale; the number of risk factors was defined with reference to the data of medical documents and the level of heart functional deficiency was evaluated by doctors according to the appointed criteria of New York Heart Association (NYHA). Result: 1. The study showed statistically significant (p 0,05) for men and women groups, according to the number of risk factors on arrival at the rehabilitation. Also, there was found the positive effect of rehabilitation for heart functional deficiency in men and women groups. 2. We did not identified a statistically significant correlation between depression, anxiety symptoms and physical capacity indicators of arriving to the rehabilitation and leaving the rehabilitation men and women (p>0,05). 3. There was determined that women who had more symptoms of anxiety on arrival at rehabilitation hospital were characterized by a higher number of risk factors (p

Šio darbo tikslas buvo nustatyti kaip įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą siejasi su paauglių agresyviu elgesiu bei kaip gimimo eiliškumas siejasi su įsitraukimu į kompiuterinių žaidimų žaidimą ir priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu. Atliktame tyrime dalyvavo 224 10, 11 ir 12 klasių Jurbarko Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokiniai, kurių amžius 16 - 19 m. 14 apklausoje dalyvavusių paauglių yra mergaitės, 75 – berniukai. Kiekvienas tiriamasis turėjo užpildyti po keletą klausimynų: Įsitraukimą į kompiuterinius žaidimus matuojančią skalę ir Buss – Durkee klausimyną paauglio agresyvumo lygiui vertinti. Tiriamųjų buvo paprašyta atsakyti į 116 anketos klausimų. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą siejasi su didesne fiziniu agresyviu elgesiu tarp merginų. Fizinis agresyvus elgesys tarp vaikinų nesiskiria skirtingo įsitraukimo į kompiuterinius žaidimus grupėse. Verbalinis agresyvus elgesys vienodai būdingas tiek mažiau įsitraukusiems į kompiuterinius žaidimus paaugliams, tiek ir daugiau įsitraukusiems. T skirtų paaugliams ir M skirtų subrendusiesiems kategorijų kompiuterinių žaidimų žaidimas nesisieja su didesniu paauglių agresyviu elgesiu. Taip pat didesnis įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą nesisieja su didesniu priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu tarp vaikinų. Didesnis įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą siejasi su didesniu merginų alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimu... [toliau žr. visą tekstą] The aim of this work was to determine how involvement in computer game play is associated with adolescent aggressive behaviour and how birth order refers to the access to computer game play and consumption of addictive substanes. The research was conducted with 224 students from 10, 11 and 12 classes in Jurbarkas Giedraitis - Giedrius High School, aged 16 - 19. There were 14 girls and 75 boys among surveyed teenagers. Each had to answer several questionnaires: involvement in computer games, measuring scale and Buss – Durkee questionnaire to access the level of adolescent aggression. Subjects were asked to answer 116 questions. The results showed that greater involvement in computer game play associated with greater physical agressive behaviour among girls. The physical aggressive behaviour among boys is no different to the involvement of different groups of computer games. Verbal aggressive behaviour is equally inherent for less or more involving in computer games among teenagers.T for teens and M for mature categories, computer games play is not associated with greater aggressive behaviour among teenagers. It is also greater involvement in computer game play is not associated with higher consumption of addictive substance using among boys. Increased involvement in comouter game play is associated with increased female using of alcohol and other drugs. Birth order in the family is not associated with higher consumption of addictive substance using and greater... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti 9-10 klasių mokinių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajas su jų mokytojų profesiniu pervargimu. Tyrime dalyvavo 100 keturių Kauno miesto ir rajono vidurinių mokyklų mokytojų (13 vyrų ir 87 moterys) ir 245 tų pačių mokyklų 9-10 klasių mokiniai (146 vaikinai ir 99 merginos). Tyrimo metu buvo naudoti metodai: Kopenhagos profesinio pervargimo klausimynas (CBI), Mokinių elgesio modelių skalė (PBP), Stresogeninių įvykių skalė, 11-18 metų jaunuolio savęs vertinimo klausimynas (ASEBA – YRS 11/18), Mokytojų elgesio vertinimo skalė ir socialiniai – demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklų, kurių mokytojai patiria didesnį profesinį pervargimą, 9-10 klasių vaikinai turi daugiau su emocine būsena susijusių somatinių nusiskundimų, o merginos – didesnį nerimastingumą/depresiškumą nei mokyklų, kurių mokytojai patiria mažesnį profesinį pervargimą, mokiniai. Taip pat nustatyta, kad didesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai patiria daugiau stresogeninių įvykių, susijusių su santykiais su kolegomis ir su mokiniais, jų tėvais ir mokyklos administracija, nei mažesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnis mokytojų profesinis pervargimas yra susijęs su didesniais mokinių emociniais ir elgesio sunkumais mokytojų vertinimu: mokinių nepagarbumas yra susijęs su mokytojo darbine veikla susijusiu pervargimu; mokinių nedėmesingumas susijęs su mokytojų asmeniniu pervargimu; mokinių asocialumas atvirkščiai... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the study is to identify the relations between 9th – 10th grade students’ emotional and behavioral problems and their teachers’ burnout. The subjects of the study are 100 teachers and 245 9th-10th grade students from four secondary schools located in the city of Kaunas and its district. The survey employs such methods as Copenhagen Burnout Inventory (CBI), Pupil Behavior Patterns Scale (PBP), Stressogenic Events Scale, Achenbach System of Empirically Based Assessment – Youth Self-Report (ASEBA – YRS 11/18), Teachers‘ Behavior Assessment Scale and demographic characteristics. The results of the study show that the schools where teachers have a higher burnout level, 9th -10th grade boys have more somatic complains related with their emotional state, and girls are more anxious/depressed than the ones in schools with less teacher burnout. Also, the survey reveals that the teachers with a higher burnout level experience more stressogenic situations while dealing with colleagues and students, parents and school administration than the teachers with less burnout. The results clearly demonstrate that higher teacher burnout is related with more emotional and behavioral problems in students when it’s evaluated on teachers: students’ disrespect is related with teachers’ client-related burnout; students’ inobservance is related with teachers’ personal burnout; and students’ unsociable behavior is inversely related with teachers’ personal burnout. Person who experience... [to full text]

Paauglių nuostatų savižudybių atžvilgiu ir nuo savižudybės sulaikančių priežasčių, suicidiško elgesio tarpusavio ryšio problema dar nėra išsamiai tyrinėta, tačiau, anot N. Žemaitienės (2000), vis labiau stiprėja įsitikinimas, kad nuostatos dėl savižudybės veikia savižudybių mastą ir pobūdį visuomenėje. Žvelgiant iš pozityviosios žmogiškosios perspektyvos, ne mažiau svarbu tyrinėti atsparumo veiksnius, kurie, nepaisant nevilties ar patiriamų stresinių gyvenimo aplinkybių, asmenį sulaiko nuo savižudybės veiksmo. Taigi labai svarbu klausti, kokios nuostatos lemia gyvenimo, o ne mirties motyvaciją. Yra duomenų rodančių, kad nuostatos savižudybių atžvilgiu yra susijusios su mintimis apie savižudybę, mėginimais nusižudyti ir įvykdytų savižudybių paplitimu, tačiau 16-18 metų paauglių grupės yra mažai tyrinėtos. Šio tyrimo rezultatai sėkmingai gali būti panaudoti praktinio užsiėmimo temai, diskusijai, taigi įvertinimas gali lengvai peraugti į prevenciją ir pagalbą. The problem of suicidal behavior, teenagers attitude to suicides and the reasons that prevent suicides has not been thoroughly investigated, but according to N. Žemaitienės and other authors (2000), a conviction is increasingly growing that provisions of the act of suicide extents the scale and nature in society. Looking through a positive human perspective, it is very important to study the resistance factors, which, despite the despair and stress experiences through circumstances of life deters a person from suicidal acts. So the most important question is what provisions determine life and do not motivate death. There is evidence suggesting that the provisions are linked to thoughts of suicide, attempted suicide and commited suicide prevalence, but group of teenagers aged 16 – 18 are poorly investigated. Survey results can be successfully used as topic for practical sessions, discussions, thus assessment can be easily used as prevention and help.

Mokslinė problema yra tai jog sportinė veikla yra vienas socialinių reiškinių, kur pasireiškia agresyvūs veiksmai, ypač tai siejama su dvikovos sporto šakomis. Todėl keliamas probleminis klausimas, kokia dvikovos sporto šakų atstovų jaunučių ir jaunių agresijos raiška. Tyrimo probleminis klausimas, leido suformuluoti hipotezę. Dvikovos sporto šakų atstovų jaunių vaikinų požiūris į agresiją yra palankesnis nei jaunių merginų ir jaunučių. Darbo tikslas: išanalizuoti dvikovos sporto šakų atstovų jaunučių ir jaunių agresijos raišką Uždaviniai: 1. Atskleisti dvikovos sporto šakų jaunučių ir jaunių agresiją ir jos pasireiškimo formas lyties aspektu. 2. Atskleisti dvikovos sporto šakų jaunučių ir jaunių agresiją ir jos pasireiškimo formas amžiaus aspektu. 3. Atskleisti ir palyginti dvikovos sporto šakų jaunučių ir jaunių agresijos pasireiškimo formas (dirgliojo ir impulsyviojo) charakterio akcentuacijų aspektais. Tyrimo objektas: dvikovos sporto šakų atstovų jaunučių ir jaunių agresija. Tyrimo metodai: A. Buss - A. Durkee metodika, kuri leidžia nustatyti agresiją ir jos formų pasireiškimą. Charakterio nukrypimams tirti naudotas G. Šmišeko testas, kuriuo buvo nustatyti dirglaus ir impulsyvaus charakterio akcentuacijas turinčių dvikovos sporto šakų atstovai jaunučiai ir jauniai. Analizuojant tyrimo rezultatus, buvo nustatyta jog dvikovos sporto šakų merginų ir vaikinų bendrai agresija nesiskiria (p>0,05). Tačiau analizuojant skirtingas priešiškumo formas, buvo nustatyta, kad dvikovos... [toliau žr. visą tekstą] The scientific problem is the fact that sporting activity is a social phenomenon, which gets aggressive actions, particularly related to combat sports. Therefore, the difficulty posed by the question of what a combat sport, youth and juniors, expression of aggression. The study problematic question let to formulate a hypothesis. Youth’s boy’s attitude towards aggression is more favorable than the youngsters combat sport athletes. Aim: To analyze youths and youngsters the combat sport athlete’s expression of aggression Objectives: 1. Reveal combat sports youths and youngster’s aggression and its manifestation of gender 2. Reveal combat sports youths and youngster’s aggression and its manifestation of the age dimension 3 Detect and compare youths and youngster’s aggression and the manifestation of irritable and impulsive accentuations aspects of character The object of research: The aggression of combat sport athletes, youths and youngster’s. Research methods: A. Buss - A. Durkee methodology, which enables the aggression and its forms of manifestation and the character used to investigate deviations G. Šmišeko test, which was set irritable and impulsive character accentuations with youths and youngster’s sports representatives of the combat. The analysis of the results, it was found that the combat sports girls and boys generally do not differ in aggression (p> 0.05). However, analysis of different forms of hostility, it was found that a combat sport for boys is more... [to full text]