Search

Objective of the work: The purpose of this quantitative retrospective comparative study was to register possible cases of augmentedted renal clearance (ARC) in patients of Hospital of Lithuanian University of Health Sciences and analyse the differences in assessments of cases of Augmented Renal Clearance and the drug therapy problems related to ARC. Tasks: To achieve the objective, several tasks were performed: 1) to register possible ARC patients cases as assessed by Cocroft-Gault and their possible associated reasons; 2) to analyse differences in three equations used for GFR estimation: Cocroft-Gault, MDRD simplified, and CKD-EPI. 3) compare the therapies of the patients and determine the drugs that are in risk of being underdosed when ARC is present. Methodology: An ARC survey (appendix 1) was filled about patients from various departments of Clinics during the period of 2013 03 04 – 2014 08 15. All patients were selected according serum creatinine values that were 50 µmol/l. or less. Two goups of patients were assigned for analysis: patients were grouped according Cocroft - Gault creatinine clearance values: (1) ARC group A CrCl >130 ml./min and (2) comparative Non-ARC group B CrCl 90-130 ml./min. Data were analyzed by using descriptive and comparative statistical analysis, considering statistically significant difference between the groups if p value was 130 ml./min. ir (2) palyginamąją B grupę – CrCl 90-130 ml./min. Duomenys buvo analizuojami naudojant palyginamąją ir aprašomąją statistiką. Skirtumai tarp grupių buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai p reikšmė buvo

In recent years, the focus on augmented renal clearance increased as it was found by other researchers to result in subtherapeutic drug dosing concentrations. Accurate assessment of renal function is important for prescribing optimal dosis of pharmaceuticals for ARC patients. Objective of the work: The purpose of this quantitative retrospective comparative study was to register possible cases of Accelerated renal clearance in patients of Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics and analyse the differences in assessments of cases of Augmented Renal Clearance and the possible risks of ARC for therapy. Tasks: To achieve the objective several tasks were raised: 1) to register possible ARC patients cases as assessed by Cocroft-Gault and their possible associated reasons; 2) to analyse differences in three for GFR estimation used equations (Cocroft-Gault, MDRD simplified, and CKD-EPI). 3) determine the risk drugs for changed renal elimination. Methodology: ARC survey (appendix 1) was filled about patients from various departments of Clinics during the period of 2013 03-04 – 2013 12-20. All patients were selected according serum creatinine values that were 50 µmol/l. or less. Two goups of patients were assigned for analysis: patients were grouped according Cocroft - Gault creatinine clearance values: (1) ARC group A CrCl >130 ml./min and (2) comparative Non-ARC group B CrCl 90-130 ml./min. In the group A were 31 and in the group B - 5 patients... [to full text] Pastaraisiais metais labai išaugo tyrimų apie padidintą inkstų klirensą (PIK), nes pagal keleto tyrejų duomenis šios būklės pasekmė yra subterapinės vaistų koncentracijos. Tikslus inkstų funkcijos nustatymas yra labai svarbus norint parinkti optimalias terapines vaistų dozes padidinto inkstų klirenso pacientams. Darbo tikslas: Šio kiekybinio retrospektyvaus palyginamojo darbo tikslas buvo surinkti duomenis apie padidinto inkstų klirenso PIK atvejus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonines Kauno klinikose. Buvo siekiama išanalizuoti sirtumus tarp skirtingų PIK įvertinimo būdų ir įvertinti galimas PIK rizikas terapijai Uždaviniai: norint pasiekti užsibrėžtus tikslus šie uždaviniai buvo iškelti: 1) užregistruoti PIK atvejus ir nustatyti jų galimas priežastis. 2) apskaičiuoti GFG trimis skirtingomis formulėmis (Cocroft-Gault, MDRD, CKD-EPI) ir išanalizuoti skirtumus. 3) nustatyti vaistus, kurie gali būti pakitusios inksų eliminacijos rizikoje. Metodika: PIK anketa ( 1 priedas) buvo pildoma apie pacientus iš skirtingų Kauno klinikų skyrių, laikotarpiu nuo 2013 04 03 iki 2013 12 20. Visi pacientai buvo parinkti pagal kreatinino kiekį serume – 50 µmol/l.. ir mažiau. Dvi pacientų grupės buvo parinktos analizei: pacientai buvo sugrupuoti pagal kreatinino klirensą į (1) PIK A grupę – CrCl > 130 ml./min. ir (2) palyginamąją B grupę – CrCl 90-130 ml./min. A grupėje buvo parinktas 31 pacientas ir B grupėje 5 pacientai. Rezultatai: Vidutinės GFG reikšmės tiriamojoje... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje tiriant ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės skirtumus iki gydymo ir praėjus 6 mėnesiams po gydymo vertinamos gyvenimo kokybės pablogėjimo priežastys bei gyvenimo kokybės ir mirštamumo po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus ryšys. Jau anksčiau nustatyta, kad gyvenimo kokybė po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje pablogėja. Tačiau neaišku, kokie veiksniai turi didžiausios įtakos intensyviosios terapijos skyriaus ligonių gyvenimo kokybei. Ypač mažai duomenų apie ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, gyvenimo kokybę po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad ilgas gydymas intensyviosios terapijos skyriuje turi didžiausios įtakos fizinėms su sveikata susijusioms gyvenimo kokybės sritims. Tyrimo rezultatai įrodo, kad būklės sunkumas pirmą gydymo intensyviosios terapijos skyriuje parą, terapinių intervencijų skaičius iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus metu ir sunkus kritinių būklių neuroraumeninis pažeidimas susiję su pablogėjusia gyvenimo kokybe, o dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmė – veiksnys turintis didžiausią įtaką gyvenimo kokybės blogėjimui. Taip pat nustatyta, kad įprastos sistemos būklės sunkumui įvertinti netinka numatyti ligonių mirštamumui po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, o nustačius fizinį aktyvumą iki gydymo intensyviosios terapijos skyriuje tai galima atlikti. The doctoral dissertation investigates changes in health-related quality of life for long-term intensive care patients prior to ICU admission and 6 months after ICU discharge, exploring into the causes of impaired quality of life and the relationship between the quality of life and post-ICU mortality. It has already been established that the quality of life decreases after treatment in the intensive care unit. However, factors that have the strongest effect on the quality of life in ICU patients have not been identified. Information on post-ICU quality of life in long-term intensive care patients is particularly scarce. The findings of our research confirmed that long term treatment in the intensive care unit has major implications for the physical domains of health-related quality of life. The findings evidence that severity of illness on the first day in the ICU, number of therapeutic interventions upon ICU discharge and severe critical illness neuromuscular abnormalities are associated with impaired quality of life, while duration of mechanical ventilation is the factor with the strongest effect on reduced quality of life. Likewise, the findings demonstrate that usual systems for identification of severity of illness are not useful for predicting mortality in patients after discharge from the intensive care unit. Yet, identification of pre-ICU physical activity allows predicting post-ICU mortality.

The doctoral dissertation investigates changes in health-related quality of life for long-term intensive care patients prior to ICU admission and 6 months after ICU discharge, exploring into the causes of impaired quality of life and the relationship between the quality of life and post-ICU mortality. It has already been established that the quality of life decreases after treatment in the intensive care unit. However, factors that have the strongest effect on the quality of life in ICU patients have not been identified. Information on post-ICU quality of life in long-term intensive care patients is particularly scarce. The findings of our research confirmed that long term treatment in the intensive care unit has major implications for the physical domains of health-related quality of life. The findings evidence that severity of illness on the first day in the ICU, number of therapeutic interventions upon ICU discharge and severe critical illness neuromuscular abnormalities are associated with impaired quality of life, while duration of mechanical ventilation is the factor with the strongest effect on reduced quality of life. Likewise, the findings demonstrate that usual systems for identification of severity of illness are not useful for predicting mortality in patients after discharge from the intensive care unit. Yet, identification of pre-ICU physical activity allows predicting post-ICU mortality. Disertacijoje tiriant ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės skirtumus iki gydymo ir praėjus 6 mėnesiams po gydymo vertinamos gyvenimo kokybės pablogėjimo priežastys bei gyvenimo kokybės ir mirštamumo po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus ryšys. Jau anksčiau nustatyta, kad gyvenimo kokybė po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje pablogėja. Tačiau neaišku, kokie veiksniai turi didžiausios įtakos intensyviosios terapijos skyriaus ligonių gyvenimo kokybei. Ypač mažai duomenų apie ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, gyvenimo kokybę po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad ilgas gydymas intensyviosios terapijos skyriuje turi didžiausios įtakos fizinėms su sveikata susijusioms gyvenimo kokybės sritims. Tyrimo rezultatai įrodo, kad būklės sunkumas pirmą gydymo intensyviosios terapijos skyriuje parą, terapinių intervencijų skaičius iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus metu ir sunkus kritinių būklių neuroraumeninis pažeidimas susiję su pablogėjusia gyvenimo kokybe, o dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmė – veiksnys turintis didžiausią įtaką gyvenimo kokybės blogėjimui. Taip pat nustatyta, kad įprastos sistemos būklės sunkumui įvertinti netinka numatyti ligonių mirštamumui po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, o nustačius fizinį aktyvumą iki gydymo intensyviosios terapijos skyriuje tai galima atlikti.