Search

Vykstantys neramumai, didėjanti migracija bei globalizacija padidino daugelio tautų kultūrinę įvairovę. Įvairių tautybių žmonės susiformavę skirtingą požiūrį į sveikatą, ligą, skirtingus sveikatos poreikius ar lūkesčius. Slaugytojai turi prisitaikyti prie kultūrinės įvairovės augimo, tobulinti tarpkultūrinės kompetencijos įgūdžius, gilinti kultūrines žinias ir įgūdžius, ugdyti kultūrinį jautrumą, kad galėtų parengti ir taikyti į pacientą orientuotą ir kultūriškai pritaikytą slaugos planą pacientams, nepaisant jų kultūrinių, etninių, religinių ar kitokių skirtumų. Tyrimo tikslas – išanalizuoti kultūrinę kompetenciją teikiant slaugos paslaugas pacientams. Metodai. Mokslinės literatūros paieška atlikta PubMed, Google Scholar duomenų bazėse. Pagal atrankos kriterijus buvo atrinktos 25 viso teksto publikacijos, atitinkan- čios tyrimo temą. Atlikta tiriamoji mokslinės literatūros apžvalga ir analizė. Rezultatai. Kultūrinės kompetencijos žinių srityje daž- niausiai naudojamos tokios sąvokos kaip kultūrinis są- moningumas, kultūros žinios, kultūrinis jautrumas, kultūriniai įgūdžiai, kurios yra svarbios teikiant slaugos paslaugas kitų kultūrų pacientams. Daugelio pacientų įsitikinimus, elgseną, susijusią su sveikata ir liga, nulemia jų kultūrinės vertybės. Pacientai, nepriklausomai nuo rasės, religijos, įsitikinimų, vertybių ar tikėjimo, turi gauti kokybiškas slaugos paslaugas. Slaugytojas privalo būti kultūriškai išprusęs, suvokti skirtingų kultūrinių pagrindų pacientų įsitikinimus apie sveikatą ir ligą, gebėti nustatyti slaugos poreikius, nes tai turi įtakos ne tik teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, bet ir paslaugų gavėjo – paciento sveikatai. Raktažodžiai: slaugytojų kultūrinė kompetencija, kultūrinis pagrindas, kultūrinis sąmoningumas, kultūros žinios, kultūrinis jautrumas, kultūriniai įgūdžiai. In recent years we have seen an increase in the cultural diversity in society due to reasons such as political conflicts, growing migration and globalisation, just to name a few. People of different nationalities have different attitudes towards health and illness, and different health needs or expectations. Nurses need to adapt to the increase in cultural diversity, develop intercultural competence skills, enhance cultural knowledge and skills, and develop cultural sensitivity in order to be able to develop and apply a patient-centered and culturally adapted care plan for patients regardless of their cultural, ethnic, religious or other differences. The aim of the study is to analyze cultural competence in nursing care. Methods. A literature search was conducted in PubMed, Google Scholar, EBSCO databases. According to the selection criteria, a total of 25 full-text publications relevant to the topic of the study were selected. An exploratory review and analysis of the scientific literature was conducted. Results. Cultural competence in the field of knowledge is commonly used concepts such as cultural awareness, cultural knowledge, cultural sensitivity, and cultural skills, which are important for the provision of nursing care to patients from other cultures. Many patients‘ beliefs and behaviors related to health and illness are determined by their cultural values. Patients, regardless of race, religion, beliefs, values, or faith, must receive quality nursing care. Therefore, the nurse must be culturally educated, understand the health and illness beliefs of patients from different cultural backgrounds, and be able to identify nursing needs, as this not only affects the quality of care provided, but also the health of the recipient, the patient. Keywords: nurses‘ cultural competence, cultural background, cultural awareness, cultural knowledge, cultural sensitivity, cultural skills.

laikinės akušerijos temų. Nuolat didėjant nėščiųjų mokymo vietoms ir galimybėms, ryškėja aktuali moterų sveikatos raštingumo problema. Moterys mokomos ir informuojamos apie pasiruošimą gimdymui, žindymui, naujagimio priežiūrai, tačiau mokymų, susijusių su moterų bendruoju sveikatos raštingumu, atsižvelgiant į jų fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos, mitybos ypatybes, Lietuvoje nėra. Moterų sveikatos raštingumas ir jo sąsajos su mityba Lietuvoje nėra aiškiai suprantamos moterims, o sveikatos priežiūros specialistai, pas kuriuos lankosi nėščiosios, dėl vizito laiko stokos negali jų išsamiai informuoti apie sveikatą ir sveiką gyvenseną nėštumo metu. Tikslas – išanalizuoti nėščiųjų sveikatos raštingumą ir jo sąsajas su mityba. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas anoniminės anketinės apklausos būdu. Tyrimo imtį sudarė 500 moterų. Apklausai naudotas Europos sveikatos raštingumo tyrimo klausimynas (HLS-EU-Q47). Tyrimo duomenys analizuoti remiantis statistine duomenų analize. Tyrime naudojami statistiniai metodai: vidurkis, standartinis nuokrypis, Student t, One-way ANOVA, Repeated measures ANOVA, Chi-square testas, Pearson arba Spearman koreliacinė analizė. Rezultatai ir aptarimas. Tyrimas parodė, kad sveikatos raštingumo sritys – ligų prevencija, sveikatos stiprinimas, išskyrus sveikatos priežiūros bei informacijos apdorojimo indeksus (gauti, suprasti, įvertinti, pritaikyti), pateko į pakankamo (puikaus) sveikatos raštingumo kategoriją, apytiksliai 1,5 karto rečiau pateko į per daug svorio nėštumo metu priaugusių kategoriją (skirtumai statistiškai reikšmingi, p

Demografinio senėjimo pokyčiai Europoje didina pagyvenusių ir vyresnio amžiaus žmonių slaugos paslaugų namuose poreikį. Lietuvoje atliktų tyrimų, kuriuose analizuojami pagyvenusių ir vyresnio amžiaus žmonių, gaunančių paslaugas namuose, slaugos poreikiai, yra labai mažai. Tyrimo tikslas − apžvelgti pagyvenusių ir vyresnio amžiaus žmonių, gaunančių paslaugas namuose, problemas, susijusias su slaugos poreikiais. Metodai. Pasirinktas tyrimo tipas – tiriamoji literatūros apžvalga. Mokslinių publikacijų ieškota PubMed duomenų bazėje. Pritaikius visus atrankos kriterijus, rasti 765 straipsniai. Literatūros analizei atrinkti 8 moksliniai straipsniai. Rezultatai: bendravimas – vienas iš svarbiausių pagyvenusių ir vyresnio amžiaus žmonių poreikių. Sergantiems lėtinėmis ligomis svarbu, kad personalas, teikiantis slaugos paslaugas namuose, nepažeistų jų privatumo, orumo ir savarankiškumo – tai lemia pacientų pasitenkinimą gaunamomis slaugos paslaugomis namuose. Šias paslaugas teikiantys slaugytojai turi skatinti pagyvenusių ir vyresnio amžiaus asmenų savarankiškumą bei profesionaliai atlikti paslaugas. Analizuojant mokslines publikacijas, pastebėtas didelis tokių tyrimų poreikis, siekiant tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą namuose pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Raktažodžiai: pagyvenusio ir vyresnio amžiaus žmonės, paslaugos namuose, slaugos poreikiai. Demographic ageing in Europe is leading to an increase in the need for home care services for the elderly and older people. In Lithuania, there are very few studies analysing the care needs of elderly and older people receiving home care services. The aim of the study is to provide an overview of the problems related to the care needs of elderly and older people receiving services at home. Methods: the type of study chosen was an exploratory literature review. The scientific publications were searched in the PubMed database. After applying all selection criteria, 765 articles were found. 8 scientific articles were selected for literature analysis. Results: Communication is one of the most important needs of the elderly and older people. For chronically ill patients, it is important that home care staff do not violate their privacy, dignity and autonomy, which determines patients‘ satisfaction with their home care services. In addition, the caregivers providing these services should promote the independence of older and elderly people and provide a professional service. The analysis of scientific publications shows that there is a strong need for further research to improve the provision of home healthcare services for older people. Keywords: elderly and older people, home services, care needs. Keywords: elderly and older people, home services, care needs.

Nepageidaujamų įvykių ir neatitikčių pranešimas ir registravimas yra sveikatos priežiūros saugos kultūros ir kokybės pagrindas. Tyrimo tikslas - remiantis naujausiomis mokslinėmis publikacijomis, apžvelgti priežastis, galinčias trukdyti pranešti ir registruoti nepageidaujamus įvykius ir neatitiktis sveikatos priežiūroje. Tyrimo metodas. Tyrimui atlikti buvo taikyta sisteminė mokslinės literatūros apžvalga, remiantis PRISMA metodu. Mokslinės literatūros paieška buvo vykdoma naudojant PubMed, Google Scholar duomenų bazes. Pagal pasirinktus įtraukimo kriterijus ir paieškos žodžius išanalizuotos 5 mokslinės publikacijos. Rezultatai. Išanalizuotoje literatūroje pateikiamos galimos kliūtys: emocinės ir psichologinės priežastys; žinių trūkumas, techninės kliūtys. Išvados. 1. Atlikus naujausių mokslinių publikacijų analizę, išsiaiškinta, kad sveikatos priežiūros specialistai, susidūrę su nepageidaujamais įvykiais ir neatitiktimis, gali delsti apie juos pranešti ar registruoti. Pagrindinės priežastys: emocinės, psichologinės kliūtys, kai patiriamos neigiamos emocijos, baiminamasi drausminių priemonių, žinių trūkumas, techninės kliūtys, kai trūksta informacijos apie nepageidaujamų įvykių ir neatitikčių registravimą. 2. Norint sumažinti psichologinę ir emocinę baimę pranešti ir registruoti nepageidaujamus įvykius ir neatitiktis, svarbu užtikrinti registruojančių asmenų anonimiškumą, suteikti pakankamai informacijos apie registraciją, užtikrinti atgalinį ryšį ir tinkamai apibrėžti su pacientų sauga susijusias sąvokas: nepageidaujamas įvykis, neatitiktis, žala, medicininė klaida. Raktažodžiai: nepageidaujamas įvykis, neatitiktis, pranešimas, registravimas, sveikatos priežiūra. The reporting and recording of adverse events and non-conformities is at the heart of safety culture and quality in healthcare. The aim of this study is to review, on the basis of recent scientific publications, possible reasons that may hinder the reporting and recording of adverse events and non-conformities in healthcare. The method of the study was a systematic review of the scientific literature based on the PRISMA method. The literature search was conducted using PubMed, Google scholar databases. 5 scientific publications were analysed according to the selected inclusion criteria and search terms. Results. The analysed literature presents possible barriers: emotional and psychological reasons; lack of knowledge; technical barriers. Conclusions. 1.The analysis of recent scientific publications has shown that healthcare professionals may delay reporting or recording adverse events and non-compliances. The main reasons for this are: emotional and psychological barriers, where negative emotions are experienced, fear of disciplinary measures and lack of knowledge, and technical barriers, where there is a lack of information about recording adverse events and discrepancies. 2. To reduce the psychological and emotional fear of reporting and recording adverse events and non-conformities, it is important to ensure the anonymity of the recording persons. It is also important to provide sufficient information about the registration, to ensure feedback and to properly define the patient safety related terms: adverse event, non-compliance, harm, medical error. Keywords: adverse event, discrepancy, reporting, registration, health care.

Aim: To identify the impact of WATSU method on fatigue which has an impact on sleep and quality of life, pain and depression or its aggravation. Materials and Methods: The study involved the four participants. The following instruments were used: Multiple Sclerosis Quality of Life questionnaire; Pittsburgh Sleep Quality Index; Burns Depression Checklist; Fatigue Impact Scale. The study was carried out in medical center in Lithuania from 09-11-2019 till 18-01-2020 during 10 weeks. Each participant of the study received ten WATSU sessions. The research data was processed using SPSS Statistics 20. Qualitative Outcome Measures were conducted by content analysis, observation, semi-structured individual interview methods. Results: After 10 sessions, fatigue lessened in all people investigated. Initially, the average of fatigue was 70 points and decreased to 34 points after the investigation. The average sleep quality index was as high as 5 points, after ten weeks the average decreased to 3 points. Changes in assessment of major to mild depression: initially, the average was 36 points, which decreased to 14 points after ten weeks. Conclusions: The WATSU method was effective in reducing fatigue as a physiotherapy method. Along with changes in fatigue, the Pittsburgh Sleep Quality Index decreased, energy and motivation increased, quality of life improved, level of depression reduced, and the change was statistically significant. While assessing the quality of life, pain was found to be decreased – it became less frequent after ten weeks of sessions and less intense or even absent, its influence on daily activities decreased.

In order to effectively prevent any disease, it is necessary to apply preventive measures in the most vulnerable group of this disease. In the case of rotavirus, it is children. Since parents (guardians) take care of children, their awareness is very important, because only they can ensure the timely vaccination of their children and train them in personal hygiene rules. Rotavirus infection is an urgent public health problem due to the high morbidity in children. In 2022, 93 percent (1462 cases) RVI (rotavirus infection) was recorded among children (0-17 years). In 2018, vaccines against this infection were included in the preventive vaccination calendar for children in Lithuania. Therefore, when applying this RVI prevention measure, it is so important to analyze not only parents' awareness of this disease, but also to evaluate their attitude towards vaccines. Nurses have a significant impact on the prevention of rotavirus infection, as they spend the most time with patients and relatives, to whom they must provide reliable information about the management of the disease and explain the importance of preventive measures. The aim of this study is to analyze parents' awareness of rotavirus infection. Appropriate research methods were chosen during the research: analysis of scientific literature and quantitative research using an anonymous questionnaire (online survey). The research was conducted in accordance with ethical principles. The results revealed that parents lack information about RVI. Only half knew that the main way of spreading the disease is fecal-oral. According to the research data, the majority of parents received information from a reliable source - doctors, and a quarter from nurses. However, the second most frequently cited source is the Internet, which may have provided respondents with false information about the disease and its prevention. Also, according to the research, parents lack knowledge about the formation of children's hygiene skills: the majority of respondents say that education on this issue is necessary. According to scientific literature, the most effective preventive measure against infection is vaccinations, but slightly less than half of the respondents agree that vaccinations are necessary, and a quarter disagree. In addition, when comparing parents' opinions on this issue by education, a significant difference was observed.