Search

Straipsnyje nagrinėjamos 2-os klasės mokinių ir jų tėvų įsitikinimų apie lietuvių kalbos mokymąsi sąsajos su mokinių pasiekimais. Nustatyta, kad mokinių įsitikinimai apie savo gebėjimus, susidomėjimas lietuvių kalba, tėvų lūkesčiai bei 2-os klasės pasiekimai tarpusavyje siejasi teigiamais ryšiais. Kontroliuojant vaiko lytį, tėvų išsilavinimą bei 1-os klasės pasiekimus, geresnius pasiekimus 2-oje klasėje prognozuoja aukštesni tėvų lūkesčiai ir geresni vaikų savų gebėjimų vertinimai. Esminiai žodžiai: įsitikinimai apie gebėjimus, užduoties vertė, tėvų lūkesčiai, lietuvių kalbos pasiekimai. Previous studies have shown that as early as elementary school, children’s language skills are determined not only by cognitive factors, but also by their learning motivation. According to Expectancy-Value theory (Eccles et al., 1983), children’s motivation is a function of two motivational beliefs, that is, ability self-concept and subjective values, that are shaped by various social influences, such as their parents’ expectations. The aim of the present study was to evaluate the relationships between Lithuanian language achievement in second grade and students’ and their parents’ beliefs in Lithuanian language, that is, students’ ability beliefs, interest, and parents’ expectations. 536 Grade 2 children (285 boys and 251 girls) as well as 536 of their parents participated in the study. Children’s motivational beliefs about Lithuanian language were measured by Self-Concept of Ability scale (Viljaranta et al., 2016) and Task-Value Scale for Children (TVS-C; Aunola et al., 2006); parents’ expectations were measured by Parental Beliefs scale (Aunola et al., 2002); children’s first and second grade end-of-year marks in Lithuanian language were used as a measure of their Lithuanian language achievement. Results showed that children’s ability beliefs, interest, parents’ expectations, and Grade 2 achievement were positively related to each other. Lithuanian language achievement in Grade 2 was predicted by Grade 1 achievement, parents’ expectations, beliefs about one’s ability, child’s gender, and parents’ education level. Keywords: ability beliefs, task value, parents’ expectations, Lithuanian language achievement.

Šiuolaikinio gyvenimo dinamika, skatinanti priverstinę ir savanorišką migraciją pasaulyje ir reikalaujanti tyrėjų dėmesio jos sukeltų problemų kompleksiškumo ir įvairovės analizei, neaplenkė ir švietimo institucijų. Švietimo erdvei tampant vis labiau daugiakalbei ir daugiakultūrei, didėja skaičius vaikų, kurių pirmoji arba namų kalba nėra mokyklos kalba. Šio tyrimo centre – įtraukiančiojo ugdymo komponentų paieška besikeičiančios lingvistinės erdvės kontekste, pateikiant kalbai jautrų mokymą kaip vieną iš galimų šios problemos sprendimo perspektyvų. Tyrimo tikslas – nustatyti būsimų mokytojų požiūrį ir įsitikinimus, patirtį ir gebėjimą rasti kalbai jautraus mokymo įgyvendinimo klasėje sprendimus, kuriant įtraukią aplinką bendrojo lavinimo mokykloje. Duomenys tyrimo analizei rinkti pasitelkiant du kokybinės metodologijos instrumentus – kalbai jautriam mokymui skirtą refleksijos įrankį (sukurtą LISTIAC projekte) ir tikslinės grupės (Focus-group) modelį. Šie instrumentai leido surinkti duomenis keturiais pjūviais – asmeniniu (mokinio ir studento/ studento-mokytojo), didaktiniu (mokytojo), institucijos (mokyklos) ir visuomeniniu. Šiame straipsnyje pristatomi tik pirmieji du problemos pjūviai. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadas, kad kalbai jautrus mokymas gali būti pasitelkiamas kaip vertingas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo bendrojo lavinimo mokyklose komponentas, sprendžiant daugiakalbės kompetencijos trūkumo problemas. The study focuses on an inclusive learning environment for children whose L1 is different from the language of schooling suggesting linguistically sensitive teaching (LST) as the response to challenges of increasing multilingualism. It aims to identify prospective teachers’ attitudes, beliefs, experiences, and viewpoints on how to achieve inclusive teaching using LST. Two qualitative frameworks – Reflection and Focus-Groups – were used to gather data on four dimensions: personal, instructional, institutional, and societal, two of which are presented here. The findings showed that LST can serve as a valuable component of inclusive general education.

Straipsnyje aprašomas Airijos lietuvių (AL) gimtosios kalbos (K1) žodyno atricijos tyrimas. Žodyno atriciją ar jos užuomazgas gali išduoti keli požymiai žmogaus kalboje: žodyno redukcija, hiperonimų vartojimas vietoj hiponimų, kodų kaita, dažnesnis dvejojimas kalbant. Šie požymiai rodo, kad asmuo susiduria su sunkumais iškeldamas žodžius iš atminties. Straipsnyje analizuojama 30 AL kalbos pavyzdžių – paveikslų atpasakojimų įrašų – sutelkiant dėmesį į dvejonės žymenis (pauzes, korekcijas, kartojimus ir pan.) ir informantų leksinės raiškos vienetus. Tyrime dalyvavo pirmos kartos emigrantai, kurie išvyko iš Lietuvos būdami 12 metų amžiaus ar vyresni ir Airijoje gyvena 5 metus ar ilgiau. Tiriamosios grupės rezultatai lyginami su kontrolinės grupės – Lietuvoje gyvenančių lietuvių (LL) – rezultatais. Rezultatų reikšmingumas tikrinamas T testu. Tyrimo metu informantų buvo prašoma atpasakoti du paveikslus. Rezultatai rodo, kad AL grupės atpasakojimuose dvejonės žymenų pasitaikė daugiau nei LL atpasakojimuose (p = 0,000). Be to, AL atpasakojimuose pavartota mažiau tinkamų raiškos vienetų nei LL atpasakojimuose (p = 0,002). Tokie rezultatai rodo, kad tiriamieji patiria sunkumų iškeldami žodžius iš atminties ir tai galėtų reikšti, kad jų K1 žodynas patiria atricija. Taip pat paaiškėjo, kad paveikslą, susijusį su asmeninio gyvenimo situacijomis, tiriamieji iš dalies atpasakojo sklandžiau nei paveikslą, susijusį su viešojo gyvenimo situacijomis. Raktažodžiai: K1, žodyno atricija, žodžių iškėlimas, dvejonės žymenys, leksinė raiška. The article describes the study of the Irish Lithuanian (IL) L1 lexical attrition. Several indications can show lexical attrition: vocabulary reduction, use of hypernyms instead of hyponyms, code switching, and hesitation markers. These signs indicate that the person is having difficulty retrieving words from memory. The article analyzes 30 IL speech examples (recordings of picture description) while focusing on the hesitation markers (pauses, corrections, repetitions, etc.) and the units of lexical expression. The study involves first-generation emigrants who left Lithuania at the age of 12 or older and have lived in Ireland for 5 years or more. The data of the target group are compared with the data of the control group – Lithuanians living in Lithuania (LL). The significance of the results is confirmed by applying T test. During the study, informants were asked to describe two pictures. The results show that there were more hesitation markers in IL speech rather than in LL speech (p = 0.000). In addition, less relevant units of lexical expression were used in IL rather than in LL speech (p = 0.002). Such results suggest that the target group experience difficulties retrieving words from memory and this could mean that their L1 lexicon is facing attrition. It also turned out that the picture related to private life situations was described more fluently than the picture related to public life situations. Keywords: L1, lexical attrition, lexical access, hesitation markers, lexical expression.

Kalbinės nuostatos laikomos svarbiu kalbos išlaikymo veiksniu, nes jos daro įtaką kalbiniam elgesiui. Straipsnyje analizuojamos kalbinės nuostatos tarptautinio įvaikinimo atveju. Tai suteikia galimybę kognityvinį ir jausminį kalbinių nuostatų komponentus atsieti nuo elgesio komponento, nes įtėviai vaikų gimtosios kalbos nemoka. Tiriami įtėvių italų, įvaikinusių vaikus iš Lietuvos, sociolingvistinės apklausos duomenys. Respondentai – 74 šeimos, pateikusios informaciją apie 117 iš Lietuvos įvaikintų įvairaus amžiaus vaikų, kurių didžiausia dalis buvo vyresni nei penkerių metų, taigi mokėję gimtąją kalbą. Apie pusę vaikų gimtąja kalba buvo įgiję raštingumo pradmenis. Du trečdaliai vaikų įvaikinti kartu su bent vienu broliu ar seserimi. Straipsnyje analizuojama, kaip įtėvių kalbinės nuostatos ir kalbinė praktika (užsienio kalbų mokėjimas ir vartojimas) susiję su jų pastangomis palaikyti ryšį su Lietuva ar lietuvių kalba. Rezultatai rodo, kad šeimos, kuriose bent vienas iš įtėvių moka ir vartoja bent vieną užsienio kalbą, yra labiau linkusios imtis iniciatyvos tokius ryšius palaikyti. Tačiau dėl įvaikintų vaikų patirtos psichologinės traumos (palikimo) tai kartais nukeliama vėlesniam laikui, vaiko psichologinės gerovės labui. Kitas aptartas aspektas – kiek lietuvių kalbos išlaikoma tarp brolių ir seserų. Duomenys rodo, kad tik trijų vyresnių vaikų (apie 10 metų) grupėse lietuvių kalba šnekamasi tarpusavyje ilgiau nei porą mėnesių nuo atvykimo į naujojo gyvenimo šalį. Dviejų kartu įvaikintų brolių ar seserų grupėse ilgesnio lietuvių kalbos išlaikymo nepastebėta. Kai pašnekovų gimtąja kalba šeimoje nėra, įtėviai deda pastangas palaikyti bent kokį ryšį su Lietuva, lietuviais ar lietuvių kalba. Pavyzdžiui, jie susisiekia su vietos lietuvių bendruomenėmis arba kalba su vaikais apie Lietuvą. Atvirieji apklausos klausimai atskleidžia ypač teigiamas įtėvių nuostatas Lietuvos atžvilgiu, šią šalį jie laiko ypač svarbia kaip savo vaikų gimtąjį kraštą. Nepaisant tokių teigiamų tėvų kalbinių nuostatų, vaikai lietuvių kalbos neišlaiko. Tai labai akivaizdžiai parodo, kaip kognityvieji ir jausminiai kalbinių nuostatų komponentai, kad ir kokie stiprūs jie būtų, atskirti nuo elgesio komponento (ta kalba su vaikais nekalbama) lemia kalbos praradimą per tokį trumpą laiką kaip vieneri metai. Aprašytos situacijos turi panašumų su kai kuriomis emigracijoje gyvenančių lietuvių kalbinėmis situacijomis. Nuo jų skiriasi tuo, kad emigravę lietuviai gebėjimą kalbėti su vaikais gimtąja kalba turi, bet kartais to daryti nenori arba nustoja stengtis. Language attitudes that are considered to be an important factor in language maintenance as they impact language behaviour. The paper analyses language attitudes in a particular setting of international adoption and this gives an opportunity to separate the cognitive and affective components of language attitudes from the behavioural component as the adoptive parents do not know the mother-tongue of their children. The data is taken from a sociolinguistic survey to the adoptive Italian parents of Lithuanian children. The respondents are 74 families and the information provided concerns 117 children adopted from Lithuania at different ages, the great majority over the age of 5, therefore with fully developed first language skills, about half also literate in their L1. Two thirds of the children were adopted together with at least one sibling. The paper analyses the declared language attitudes, the language practices (knowledge and use of foreign languages) of the adoptive parents and the relation to efforts of maintaining some kind of link to Lithuanian. The results show that families where at least one parent knows and uses at least one foreign language are more likely to take initiative in maintaining links. However, in the situation of adoption, i. e. children with experience of abandonment trauma, this is sometimes postponed due to psychological well-being of the child. Another aspect that is considered is the maintenance of Lithuanian in groups of siblings. The data shows that only groups of three siblings of older age (about 10 years old) maintain Lithuanian speaking among themselves for longer than a couple of months after the arrival to the country of the new life. In this case when no interlocutors in the mother-tongue are available for the children within the family, the adoptive parents put other efforts to maintain at least some links. For instance, contacting local Lithuanian communities or at least talking to the children about Lithuania. The open questions of the survey reveal greatly positive attitudes of the adoptive parents towards Lithuania, they consider this country to be of great importance in their lives via adoption. Despite the general very positive language attitudes of the adoptive parents both towards languages in general and towards Lithuanian and Lithuania as they hold it particularly dear, the children do not maintain the Lithuanian language. This shows in a very evident way how the cognitive and affective components of language attitudes, no matter how strong and positive they might be, when separated from the behavioural component, i. e. not speaking the language to the children, result in complete language loss within a such short period of time as one year. The situations described have resemblance with some language situations in case of emigration, a topic of great importance for Lithuanians in the recent decades, baring exactly this difference that the emigrated Lithuanian parents do have the ability to speak their mother-tongue to the children but sometimes are reluctant to do so or give up trying.

Straipsnyje nagrinėjamas gimtosios kalbos atricijos reiškinys. Pateikiama kalbos atricijos tyrimų srities apžvalga, aptariami pagrindiniai šio reiškinio bruožai, taip pat pagrindžiamas paties termino vartojimas lietuviškai. Toliau straipsnyje nagrinėjamas išskirtinis gimtosios kalbos atricijos atvejis tarptautinio įvaikinimo situacijoje, kai ankstyvojo paauglystės amžiaus lietuvė mergaitė buvo įvaikinta Italijoje. Atvejo tyrimas grindžiamas ilgalaikiu stebėjimu ir šnekos įrašais daugiausia iš baigiamojo stebėjimo laikotarpio, t. y. 14 mėnesių po išvykimo iš kilmės šalies (Lietuvos). Šnekos duomenys analizuoti daugiausia leksiniu ir gramatiniu lygmenimis, pateikiant įžvalgų ir apie kitus kalbos lygmenis. Analizė parodė labai pažengusią atriciją ne vien leksiniu lygmeniu, tačiau taip pat įvykusius esmingus pokyčius gramatiniu lygmeniu. Duomenys atskleidė, kad laiko, veikslo, žymėtumo, linksnio ir net giminės kategorijos, kur yra skirtumų tarp šių dviejų kalbų, yra paveiktos naujosios dominuojančios italų kalbos. Raktažodžiai: kalbos atricija, dvikalbystė, lietuvių K1, leksika, gramatika The present paper deals with the attrition of the first language. It presents a general overview of language attrition as a research field and discusses the main characteristics of the phenomenon by examining some typical lexical, grammatical, and phonological properties of attriters’ speech. Our attention is drawn here to a variety of factors, such as age, time spent in the L2 environment, frequency of first language use, language attitudes, and other aspects that have an impact on language attrition. The paper also reflects on and motivates the choice of the term ‘attrition’ in the Lithuanian academic use. The current empirical analysis focuses on an extreme case of first language attrition in the situation of international adoption of an early-teenager (~12 years old) Lithuanian girl adopted to Italy. The linguistic development of the girl was normal, and at the time of adoption she was regularly literate in Lithuanian L1. With the adoption, her language environment switched completely from Lithuanian to Italian. This case study is based on longitudinal observation and speech recordings mainly from the final stage of the observation period, i.e., 14 months after her departure from the country of origin. The paper examines Lithuanian utterances and other elements of the Lithuanian language in the girl’s communication. Her spontaneous speech is analysed mostly on the lexical and grammatical level, but some other language levels are also touched upon. The analysis shows a very advanced stage of first language attrition not only on the most evident – lexical – level, but also substantial changes on the grammatical level. The data shows that categories of tense, aspect, indefiniteness, case, and even gender, which differ in the two – Lithuanian and Italian – languages, have been impacted by the new dominant language. To conclude, even though the girl’s age and particularly positive attitudes towards the Lithuanian language were quite likely the most important factors for her maintaining some of the language one year later, the attrition of her L1 is still very advanced. Keywords: language attrition, bilingualism, Lithuanian L1, vocabulary, grammar

Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar Airijos lietuvių K1 žodynas patiria atriciją, bei pateikti įžvalgų, kokie veiksniai gali turėti įtakos tiriamųjų žodyno dydžiui. Analizuojami 100 Airijoje gyvenančių lietuvių žodyno dydžio testo rezultatai ir atsakymai į sociolingvistinio klausimyno klausimus. Tiriamosios grupės duomenys gretinami su Lietuvoje gyvenančių lietuvių (100 respondentų) duomenimis. Abiejų grupių rezultatai lyginami taikant T testą, sociolingvistinių veiksnių įtaka žodynui aprašoma atliekant regresinę analizę. Rezultatai rodo, kad Airijos lietuvių žodynas yra mažesnis nei Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Duomenų analizė atskleidė, kad išsilavinimas neturi įtakos tiriamųjų žodyno dydžiui, tačiau stebima teigiama koreliacija su respondentų amžiumi apklausos metu ir amžiumi emigruojant. Neigiamos įtakos turi retas bendravimas lietuviškai su žmonėmis Lietuvoje. Įvertinus visus rezultatus, galima atsargiai teigti, kad Airijos lietuvių K1 žodyne esama atricijos požymių. Raktažodžiai: žodyno dydis, žodyno atricija, gimtoji kalba, sociolingvistiniai veiksniai. Sociolinguistic research shows that Lithuanians in the diaspora notice changes in their mother tongue, especially vocabulary. Therefore, there is a need to study L1 vocabulary attrition in the Lithuanian diaspora. Since one of the main directions of current emigration is Ireland, this article seeks to answer the question of whether the signs of vocabulary attrition can be observed in the language of the first generation of Lithuanian emigrants living in Ireland, and to provide some insight into what factors might influence this trend. This paper describes and analyzes the results of the vocabulary size test of 100 Lithuanians living in Ireland and the answers to the questions of a sociolinguistic survey. The survey involved adults who left Lithuania at the age of 12 or older and consider Lithuanian as their mother tongue. The data of the target group are compared with the data of Lithuanians living in Lithuania (LL) (100 respondents). The results of both groups are compared by applying the T test, and the influence of sociolinguistic factors on vocabulary is estimated by applying regression analysis. The results have revealed that the Irish Lithuanian (IL) vocabulary is smaller than that of Lithuanians living in Lithuania (in average 60,300 and 62,100 words, respectively), and this difference is statistically significant (p = 0.048). The empirical analysis has revealed that education does not affect the size of the IL vocabulary but is significant for the LL vocabulary. The difference in vocabulary size between the IL and LL groups is mainly due to the results of those with higher university education, while the results of those with lower education are very similar in the two groups. However, the IL vocabulary positively correlates with the age of the respondents at the time of the survey (p = 0.01) and the age at the time of emigration (p = 0.006). Thus, it can be assumed that the IL vocabulary continued growing while the respondents were still living in Lithuania, but after emigration their L1 vocabulary stopped increasing. Lack of communication in Lithuanian with people in Lithuania has a negative impact on the respondents’ L1 vocabulary. Considering these results, it can be argued that there are signs of vocabulary attrition in Irish Lithuanian L1. Key words: vocabulary size, vocabulary attrition, native language, sociolinguistic factors.

Purpose – The main purpose of this interdisciplinary research is to explore the importance of communication and education guidelines for the lecturer from the standpoint of classical rhetorical techniques and interactive methods applied to the teaching of Lithuanian as a foreign language. The article hypothesises a strong correlation between communicative and educational approaches when teaching the Lithuanian language to a multicultural group of students at Mykolas Romeris University (MRU). Moreover, it highlights the peculiarities of multicultural setting. Design/methodology/approach – The paper is based on an analysis of the scientific literature related to rhetorical persuasion techniques, innovative language teaching methods and the observation of student progress. The article explores the development of the communication and professional knowledge of the lecturer, focusing on rhetorical persuasion skills and Lithuanian language teaching methods. Finding – Through the analysis of classical rhetorical techniques, interactive teaching/learning methods and the results of student monitoring, main conclusions emerged: the result of successful Lithuanian language teaching is based not only on education, but also on the communication guidance for lecturers. Moreover, for effective eloquence and communication, classical rhetorical canons as well as innovative, constructive, and interactive language teaching methods must be applied to a multicultural, contemporary group of students capable of developing their communicative and cultural competence inclusively. Research limitations/implications – The common limitation is that the research did not include a larger and a more diverse number of participants from other multicultural groups. Prolonged and in-depth observation of multicultural groups from other higher education institutions is needed. The fact that this research is characterised by a small number of variables facilitated the analysis of the lecturer’s communication skills and the innovative teaching methods used to target a language in one Lithuanian university: MRU. Furthermore, an exploration of core competences and recommendations for lecturer and an analysis of multilingual learning/teaching methods applied to other multicultural groups in international higher institutions could lead to more general and conceptual conclusions. Practical implications – The findings contribute to the coherence of fundamental sciences, linguistics, rhetoric, pedagogy and communication theory, which play a paramount role in educating future leaders. The links between pedagogy and rhetoric have been known since ancient times. Moreover, enhancing the rhetorical and pedagogical knowledge, based on communication and education guidance with a focus to multicultural background, is useful not only to lecturers, educators and practitioners, but also to everyone who is seeking to be linguistically effective, rhetorically persuasive and professionally competent carrying out activities in a contemporary multicultural society. Originality/value – Although the scientific literature in this field includes a number of research studies analysing the methodology applied to develop the communicative skills of students, this article explores for the first time the question of the lecturer’s communication strategies, including parallels with rhetorical persuasion techniques, methods for teaching Lithuanian as a foreign language and patterns of multicultural environment. The analysis of effective communication phenomenon from the different standpoints of pedagogy, linguistics, ethics and rhetoric makes the research interdisciplinary, authentic, and meaningful to scholars in different areas.

Straipsnyje įvairiais aspektais apžvelgiama Klaipėdos universiteto lietuvių kalbos kaip negimtosios mokymo veikla, apibendrintai vadinama lietuvių kalbos kursais. Apžvelgiamas laikotarpis apima du dešimtmečius iki 2020-ųjų metų. The aim of the article is to describe various aspects of the study of Lithuanian as a foreign language at Klaipėda University during the last two decades. The survey deals with activities that come under Lithuanian language courses.

Straipsnyje pristatomas naujoviškas įrankis norintiems susipažinti su užsienio kalbomis. Projektù „A1 for everyone“ (A1FE1) siekiama skatinti daugiakalbystę, prisiderinant prie vieno iš ES kalbos politikos siekių „užtikrinti didelę mokomų kalbų pasiūlą, kad kiekvienas galėtų pasirinkti norimą kalbą“. A1FE1 tikslas – sukurti glaustai parašytų vadovų seriją, įvadus į antrąją kalbą (L2), kurie skirtųsi nuo savarankiško mokymosi kursų arba pasikalbėjimo knygučių ir suteiktų kiekvienam galimybę pasiekti A1 lygį (žinomą kaip „Lūžis“) naudojantis šiandieninėmis technologijomis ir nauja, atskiram skaitytojui pritaikyta metodika. Tai nėra tam tikros kalbos vadovas, išverstas į įvairias kitas kalbas, o skirtingi vadovai, parašyti konkrečiai tam tikros pagrindinės kalbos (L1) vartotojams, nes tipologiškai nutolusių kalbų poros (pvz., danų kalba šnekantiems ispaniškai, čekų kalba šnekantiems suomiškai) reikalauja tą pačią A1 medžiagą skirtingai išdėstyti nei panašių, genetiškai artimų kalbų deriniai (danų kalba šnekantiems švediškai, čekų kalba šnekantiems slovakiškai). Straipsnyje supažindinama su italų kalbos vadovu lietuviakalbiams (Italų kalba šnekantiems lietuviškai). Šio projekto pamatiniai principai yra du: lyginamasispriešinamasis požiūris, besiremiantis tuo, kas žinoma (L1), kad būtų sutelkta dėmesio į tai, kas nauja (L2), ir esminis leksikos vaidmuo kaip bendravimo skatinimo priemonės bei trijų gramatikos sudedamųjų dalių (fonetikos, morfologijos ir sintaksės) vienijančio elemento. Todėl kiekvieno vadovo pagrindinė dalis susideda iš keturių skyrių, kuriuose pristatomi kalbos garsai, A1 lygio formos, junginių rūšys ir žodžiai, po kurių pateikiamas minimalus dvikryptis žodynas, kuriame gausu konkrečių realios kalbos pavyzdžių. Bendrųjų Europos kalbų metmenų deskriptoriai nesusiję su atskiros kalbos specifika, todėl A1 lygiui būdingos morfologijos bei sintaksės struktūros ir leksika turi būti nustatomos remiantis kiekvienos šalies kalbos mokymo praktika ir ištekliais. Kiekvieną vadovą turtina internete prieinama medžiaga, L2 pavyzdžių garso įrašai ir papildomi vaizdo įrašai. Vadovas Italų kalba šnekantiems lietuviškai sukuriamas kaip šablonas visiems kitiems, nes jį sudarant išryškės visi galimi praktiniai ir probleminiai tokio veikalo bruožai. Galutinai parengus šį vadovą, vartotojų atsiliepimai ir srities ekspertų įvertinimas leis labiau pamatuotai apsvarstyti projekto vystymo gaires, įskaitant galimą Europos lygmens institucijų dalyvavimą jame. The paper presents a new tool for approaching foreign languages. The “A1 for everyone” (A1FE1) project aims to promote multilingualism (meaning the ability of an individual to use different languages) in tune with the focuses of EU language policy, i.e. “to make a wider range of languages available to learners to allow individual choice”. A1FE1 aims to create a series of compact manuals, language introduction guides, different from self-study courses or tourist phrasebooks, which should allow everyone to reach level A1 (“Breakthrough”) in a foreign language (L2), using the technologies available today and a new reader-tailored approach. In fact it is not a guide for a single language being translated into several others, but each L2 guide is written specifically for a type of L1 users, since combinations of typologically distant languages (Danish for Spanish, Czech for Finnish) must tackle the same A1 material in a different way compared to especially genetically similar languages (Danish for Swedish, Czech for Slovaks). The paper introduces the Italian language guide for Lithuanians (Italų kalba šnekantiems lietuviškai). There are two main principles in this project: the comparative and contrastive approach, which proceeds from what is familiar (L1) to illustrate what is new (L2) and the central role of the lexicon as vehicle of communication and unifying element of the three components of grammar (phonetics, morphology and syntax). This is the reason why the bulk of each guide consists of four sections presenting the sounds, the basic forms, logical connections and words of the L2, followed by a two-way minimal dictionary full with communicative examples. The level descriptors of the Common European Framework are not language-specific, hence A1 structures and lexicon should be selected according to teaching practice resources available in the countries where the L2 is spoken, such as syllabuses, word frequency lists, etc. Audio recordings of all L2 material presented in the guides and additional videos following the books’ structure can be accessed online. Italų kalba šnekantiems lietuviškai will serve in fact as a prototype, outlining practical and problematic aspects to take into consideration when drafting other guides. After its release, feedback from users and field experts will help evaluate the real development possibilities of the project, including the involvement of institutions at European level.

Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kiek Žemaitės kūryba pateko į valdinių ir privačių mokyklų lietuvių kalbos programas, kokiu mastu ji reprezentuota šių programų rekomenduotuose vadovėliuose po 1905 metų iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Kadangi iki šiol nėra nuosekliai aprašytos 1905–1914 metais parengtos lietuvių kalbos programos, pirmasis šio darbo uždavinys buvo sudaryti chronologinį programų sąrašą ir aprašyti jų turinį. Išsamiau aptariamos gimnazijų, mokytojų seminarijų programos, nes jose literatūra tampa atskiru mokymo objektu. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad Žemaitė Jono Jablonskio dėka pradžios mokyklų programose figūruoja kaip pradžiamokslio Rinkinėlis vaikams autorė. Į gimnazijų programas ji pateko kartu su diduma XIX a. paskutinio ketvirčio autorių, dažnai kaip moterų ketverto, kuriam priklausė G. Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda, dalis. The article describes the syllabi of Lithuanian language subject for public and private schools prepared in 1905-1914 for the developing modern Lithuanian education system with the aim to determine the extent of representation of Žemaitė’s literary fiction. Referring to previous works by V. Pupšys, V. Pukienė, M. Karčiauskienė, A. Piročkinas and analysis of their sources, 9 syllabi of Lithuanian language and their recommended textbooks have been described in this article. The analysis has shown that Žemaitė first established herself in the Lithuanian education system as the author of the textbook Rinkinėlis vaikams, first published in 1904 and intended for primary schools. Žemaitė emerges as the author of short stories and a co-author of dramas for the first time in 1912 in the syllabus published by J. Kairiūkštis. The attention allocated to her and the list of her works is the same as for the majority of other fiction authors of the time. In 1912 M. Biržiška’s project of the Lithuanian language syllabus Žemaitė is referred to as one of the four women prose writers of the end of the 19th century among G. Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, and Lazdynų Pelėda.

Leksinės kompetencijos įgijimas yra sudėtingas ir ilgas procesas. Tam, kad tinkamai vartotų leksinį vienetą, mokiniams nepakanka mokėti jo formą ir/ar prasmę. Šis įgūdis apima leksikos ir gramatikos sąveikos ypatybių supratimą. Lietuvių besimokančių prancūzų kalbos rašytinės kalbos analizė atlikta naudojant anotuotą tekstyną. Šios studijos objektas yra apozicija (priedėlis). Ji daiktavardžiui suteikia papildomos informacijos apie jo kokybę ar pobūdį. Apozicija buvo pasirinkta dėl kelių priežasčių. Pirma, ji yra būdingiausia prancūzų kalbos daiktavardžio išplėtimo forma. Antra, apozicijos vartojimas leidžia palyginti mokinio ir gimtakalbio kalbos skirtumus ir panašumus. Analizuojamo lygio besimokančių kalbai apozicijos vartojimas nėra tipiškas. Šiuo darbu siekiama įvertinti mokinių kalbai būdingus apozicijų tipus, jų ypatumus. Darbu nepretenduojama pateikti visapusišką analizę, bet stengiamasi aptarti kokiam apozicijos atitikmeniui lietuviai mokiniai teikia pirmenybę rašto darbuose. Apozicija, kaip DJ (daiktavardžio junginio) sudedamoji dalis, bus analizuojama sintaksiškai, atsižvelgiant į teisingai ir klaidingai vartojamas konstrukcijas tarpukalbėje. Mokinių rašto darbų analizė padės aprašyti bendrąjį apozicijų naudojimą mokinių tekstyne, siekiant kuo aiškiau apibūdinti tipišką mokinių kalbai būdingą konstrukciją, kas suteiks galimybę paaiškinti tam tikrus mokinių kalbos ypatumus ir jos raidos aspektus. The acquisition of lexical competence is a complex process, because for learners, it is not enough to distinguish the form and meaning of a lexical element in order to know how to integrate it correctly into the language context. The skill also involves the understanding of the properties of lexical and grammatical combinatorics. The present analysis of the written production of Lithuanian learners of French as a Second Language (FSL) is based on an annotated corpus and focuses on apposition. The term refers to a noun to which it provides additional information on its quality or nature. Choosing apposition for the study is prompted its particular use for elucidation in French then makes it possible to compare its use by FSL learners of and native speakers. The use of apposition in L1 of the analysed level is not very frequent, which poses another question, namely, how Lithuanian learners convey information without apposition. We task ourselves with noting, the different uses of apposition in FSL learners’ writing and analysing their particularities and correspondences in native speakers’ use. Apposition, as NP (noun phrase) constituent, will be analysed syntactically, taking into account correct, erroneous or uncertain constructs. The learners’ writings serve to orient the didactic reflections towards the general use of apposition in the learners’ corpora and a better represent typical interlanguage constructions.

The study examines macro- and microstructural characteristics of narrative production in Lithuanian as the first language of a group of Lithuanian-English sequential young (mean age 6;1) bilinguals (n = 12) living in the UK; the control group of monolingual Lithuanian children (n = 12) residing in Lithuania was tested as well. Monolingual children demonstrated greater vocabulary diversity and used a wider range of syntactic devices to create story cohesion than the bilinguals, although general story length (words, utterances, communication units) was higher in the bilingual group. The results point to specific aspects of language that may be difficult for children to acquire without formal education in Lithuanian. We speculate that the advantage in story length for bilingual speakers might be attributed to a greater emphasis on oral narratives within the UK educational system. *** Dominantkeel kakskeelses keeleomandamises: narratiiviloome juhtumiuuring leedu keeles Uuring kasitleb Uhendkuningriigis elavate leedu-inglise suktsessiivsete kakskeelsete laste (n = 12, keskmine vanus 6;1) leedukeelse narratiiviloome makro- ja mikrostruktuurseid tunnuseid. Kontrollgrupina testiti Leedus elavaid ukskeelseid leedu lapsi (n = 12). Ukskeelsed lapsed moodustasid mitmekesisema sonavara ja suntaktiliste vahendite abil sidusama narratiivi kui kakskeelsed, ehkki loo uldine pikkus (sonad, lausungid, kommunikatiivsed uksused) oli kakskeelsel grupil suurem. Tulemused osutavad eri keelenahtustele, mille omandamisel voib lastel olla raskusi ilma leedukeelse formaalhariduseta. Oletame, et kakskeelsete konelejate paremus loo pikkuses voib olla seotud suurema rohuasetusega suulisele narratiivile Uhendkuningriikide haridussusteemis.

This article presents an historical overview of ideas and practices of teaching mother tongue (LI, national, majority language) and literacy in Western Europe. The research is based on a focused analysis of secondary sources and aims to distinguish developmental stages of mother tongue education with their characteristic approaches to language and language didactics. The influence of modern language scholarship on language education at the end of the 20th century is discussed, including the teaching of language awareness. The theoretical framework for the research consists of Matthijssen's theory of rationality, or valid knowledge in education, Englund's concept of competing meta-discourses about education, as well as academic, developmental, communicative and utilitarian paradigms of mother tongue teaching conceptualised by Sawyer and Van den Ven (2006). A total of four stages of mother tongue education and literacy are singled out: elite literacy (classical Latin tradition); mass literacy (teaching of the national standard), new literacy (teaching of language as communication) and linguistic literacy (teaching scholarly knowledge about language). Recent projects aiming to include critical language awareness into teacher education and school curricula are discussed separately. At the end of the article, features of contemporary Lithuanian mother tongue education are presented and evaluated in light of current developments in the West. The question is raised to what extent the most recent changes in Western curricula have reached Lithuanian education. This part of the research is based on official Lithuanian education documents and data from the authors' previous research. It has been shown that the communicative approach to language dominates Lithuanian mother tongue teaching, yet it is intertwined with the pre-scientific academic paradigm characteristic of language education from the early modern times. A critical approach to standard language ideology and teaching of linguistics and language awareness is lacking.

Straipsnyje pristatomi 2018–2019 m. atlikto tyrimo, kuriuo siekta nustatyti, kurios kalbos daugiausia vyrauja mokinių kalboje, ir parodyti, kaip mokinių pateikti atsakymai susiję su jų nuostatomis dėl lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalbos mokymo ir lietuvių kalbos, rezultatai. Išnagrinėjus duomenis paaiškėjo, kad kaip mokinių kasdienė kalba, priklausomai nuo vartojimo srities, vyrauja dvi kalbos – lietuvių ir anglų. Lietuvių kalbai pirmenybė teikiama keliose srityse: ji vartojama kaip namų kalba, taip pat lietuviškai skaitomos knygos. Kalbos rinkimasis žiūrėti filmams, naršyti internete priklauso nuo amžiaus: žemesnėse klasėse renkamasi lietuvių kalba, o aukštesnėse pereinama prie anglų kalbos. Kadangi visi mokiniai renkasi skaityti knygas lietuviškai, per skaitymą galima stiprinti kalbos galias. Mergaitės savo lietuvių kalbos žinias vertina geriau nei berniukai. Geriausiai lietuvių kalbos žinias vertina 4 klasės mokiniai. Nuo 5 klasės rezultatai keičiasi, lietuvių kalbos žinios imamos vertinti prasčiau. Iš atlikto tyrimo matyti, kad mokiniai gerai vertina tiek lietuvių, tiek užsienio kalbos mokėjimą. Pagrindinis skirtumas tik tas, kad didesnė mokinių dalis – daugiau kaip pusė – mano, kad užsienio kalba sekasi labai gerai, o vertindami lietuvių kalbos žinias dauguma mokinių nurodė, kad lietuvių kalba sekasi gerai. Tik labai maža dalis visų klasių mokinių mano, kad lietuvių ir užsienio kalbas moka labai blogai. Ryšys tarp lietuvių kalbos mokėjimo ir manymo, kad lietuvių kalba yra sunki, yra stiprus ir tiesioginis: jeigu mokiniai mano, kad lietuvių kalba sekasi blogai ar labai blogai, jie ją vertina kaip sunkią, ir atvirkščiai. Stipraus ryšio esama tarp lietuvių kalbos mokėjimo ir lietuvių kalbos pamokų vertinimo: jei mokiniams lietuvių kalba sekasi prastai, jiems ir lietuvių kalbos pamokos nepatinka. The article presents the results of a 2018–2019 study aimed at identifying the most prevalent languages in pupils vernacular, showing the correlation between the pupils’ answers and their own attitudes towards Lithuanian classes as well as towards teaching the Lithuanian language and the Lithuanian language in general. Analysis of the data has revealed that, depending on the area of usage, the daily pupils vernacular is dominated by two languages: Lithuanian and English. The Lithuanian language takes the lead (irrespective of the age and gender of pupils) in several areas: Lithuanian is the language spoken at home and the language for reading books. In other areas, such as watching films and browsing, the choice of language depends on the age, with younger pupils opting for the Lithuanian language, while seniors make a transition towards English. Notably, all pupils choose to read their books in Lithuanian. This is an important factor to note, because it is through reading that the language can be empowered. Analysis of the self-grading of the proficiency of the Lithuanian language has showed that girls tend to give themselves higher grades for their Lithuanian language skills compared to boys. The highest self-grades of Lithuanian language skills have been observed among fourth-graders. Beginning with grade 5, the grades shift and the self-grading tends to go down. The study suggests that pupils tend to give themselves high marks in terms of their proficiency in both Lithuanian and foreign language. The main difference is that the majority – more than one-half – of pupils believe that their foreign language skills are excellent; in grading their own Lithuanian language skills, many pupils rated their Lithuanian language proficiency as good. And only a fraction of pupils across all grades believe that their Lithuanian and foreign language skills are very poor. Investigation of the connection between the proficiency of the Lithuanian language and teaching has highlighted a strong and direct relationship between the self-grade in Lithuanian and the belief that the Lithuanian language is very difficult: pupils who rate their Lithuanian language skills as poor or very poor also say that this language is difficult, and vice-versa. The pupils’ answers have also revealed a strong tie between the self-grade in Lithuanian and the fondness for Lithuanian classes, with pupils who are failing in Lithuanian having little fondness for Lithuanian language classes, and vice-versa.

Straipsnyje tiriamas mokinių etnolingvistinis gyvybingumas lietuvių kalbos vartojimo, mokėjimo ir kalbos vertinimo aspektais. Darbe remiamasi 2018–2019 m. atliktu mokinių kalbos ir nuostatų dėl lietuvių kalbos tyrimu lietuvių mokomąja kalba mokyklose. This article aims to analyse ethnolinguistic vitality of pupils from schools where they are taught in the Lithuanian language in terms of the Lithuanian language usage, proficiency and language assessment. The survey was aimed at assessing the following ethnolinguistic vitality indexes of the analysed group of respondents: (1) language use and domination,(2) language proficiency and motivation to learn, (3) the attitude to the Lithuanian language, and (4) creative powers of language. Ethnolinguistic vitality of different age group pupils is analysed on the basis of an empirical study on the impact of other languages on the Lithuanian language of third- and fourthformers conducted in 2018–2019. The relevance of the study rests on the fact that ethnolinguistic vitality, as ethnic vitality of the Lithuanian linguistic community, has never been analysed before. For the first time, the article sequentially and systematically analyses ethnolinguistic vitality of a group of pupils through the aspects of the relation to language, which allows predicting perspectives of sustainability and continuity of the Lithuanians as an ethnic community. The study data show the tendency that, according to all the aspects studied, as the pupils become older, their vitality as members of an ethnolinguistic group decreases. Moreover, a foreign (English) language is becoming more and more dominant in the pupils’ language as they grow older. When assessing the pupils’ ethnolinguistic vitality in terms of language proficiency, it turned out that the pupils’ learning achievements decreased from the fifth form. As the data show, the majority of the pupils (more than 70 per cent) claim that they are proud of the Lithuanian language as their language, they indicate the connection between the Lithuanian language and their ethnic identity, and they relate the sustainability of the ethnic identity to the language strength – its usage in the ethnolinguistic community. However, the data also reveal the following tendency: the older the respondents are, the fewer of them have an opinion about the significance of the language to the identity of an ethnolinguistic community (from 7.3 per cent in the fourth form to 26 per cent in the eighth form). It can be assumed that a part of the respondents, especially the ones in senior forms, have weak ethnic identity self-concept and linguistic identity, and therefore the native language is being assessed only as the instrument of communication, the same as any other language. Assessment of the pupils’ ethnolinguistic vitality in terms of their linguistic powers and linguistic potential revealed that only a half of the respondents assess the Lithuanian language as a modern language. Weak linguistic self-awareness of pupils is observed in their attitude towards the strengthening of the Lithuanian language powers: less than a half of the respondents agree that the Lithuanian language resources must be expanded. The study data reveal that pupils’ ethnolinguistic vitality in terms of trust in the creative powers of their language, their attitudes to the expansion of the Lithuanian language resources, and giving priority to the use of the Lithuanian language decrease with age.

Lietuvių kalba kaip svetimoji – tai gana naujas lietuvių kalbos mokymo/si patirties terminas. Lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymas/is reikalauja naujai pažvelgti į mokymo/si procesą, metodus ir mokymo būdus, kurie buvo taikomi klasikinėms ir kitoms didžiosioms kalboms mokyti. Problema - kaip įdiegti lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymą/si metodiką, ugdant nerašytinius komunikacinius gebėjimus, supažindinant su tautos kultūra ir sociokultūrine specifika, veikiant kultūrinei aplinkai. Lithuanian language as a foreign language is a relatively new term in the field of Lithuanian language teaching. It requires to revise the learning process itself, the methods and strategies used that were applied for classical and other most spoken languages. The problem is how to implement the methodology for Lithuanian as a foreign language teaching and learning, developing verbal communication skills, introducing the culture and socio-cultural specifics of the nation, acting in a cultural environment.

DOI: http://dx.doi.org/10.5128/ERYa11.06 The aim of the present study is to test the Strong Morphonotactic Hypothesis (SMH), according to which speakers use morphonotactic consonant clusters as morphological boundary signals (Korecky-Kroll et al. 2014). It is hypothesized that morphonotactic clusters will be better retained during production than phonotactic clusters due to the function fulfilled by a morpheme. The study is based on experimental data collected from 60 Lithuanian TD children and 11 Lithuanian SLI children. This study explores the impact of morphology on the acquisition of phonotactics. The findings suggest that TD children process morphonotactic clusters more accurately than phonotactic clusters because morphonotactic clusters have the function of co-signalling the existence of a morphological rule. In contrast to TD children, for SLI children prototypical morphonotactic clusters are the most difficult as SLI children are not sensitive to morphological information which is carried by morphonotactic clusters.

Straipsnyje keliamas tikslas pateikti įžvalgų, kurie sociolingvistiniai veiksniai labiausiai veikia pirmos kartos emigrantų suvokimą, kad jų K1 yra (ne)kitoniška nei Lietuvoje vartojama lietuvių kalba. Atsakymų ieškoma pasitelkus projekto „Emigrantų kalba“ (2011–2013 m., vadovė Meilutė Ramonienė, projektas remtas VLKK) kiekybinių apklausų medžiagą, kuri apdorota SPSS programa, 20 versija. Tiriami 1491 pirmos kartos emigranto kiekybinės apklausos atsakymai į tikslinius klausimus. Kadangi buvo daryta prielaida, jog savo K1 kitoniškumo suvokimas gali būti kalbos nykimo reiškinio atspindys, pasirinkta analizuoti 7 veiksnius, kurie, kaip spėja tyrėjai, gali daryti įtaką kalbos nykimui. Duomenų analizė atskleidė, kad atliktame tyrime įtakingiausi, kai vertinamas K1 (ne)kitoniškumas, pasirodė 5 veiksniai: 1. Gyvenimo svetur trukmė: kuo ilgiau gyvenama svetur, tuo labiau auga procentas tų, kurie mano, kad jų K1 yra ne tokia pati, kokia vartojama Lietuvoje. 2. Respondentų amžius: vyresni respondentai dažniau mano, kad jų K1 tokia, kokia yra vartojama Lietuvoje. 3. Lytis: mažesnė dalis vyrų jautė savo kalbos kitoniškumą. Taip pat svarbi pasirodė lyties ir užimtumo veiksnių sąveika. 4. Sąlytis su K1 gyvenamoje šalyje: stiprią įtaką daro tai, ar K1 respondentų gyvenamoje šalyje yra vartojama. Šiuo požiūriu itin reikšmingas yra namų domenas. 5. Etninė savivoka: mažesnė dalis tų, kurių etninė savimonė stipri, jaučia K1 kitoniškumą. Atsakymas į klausimą, kurie veiksniai įtakingiausi suvokiant K1 kitoniškumą, gali tapti postūmiu ir ieškant atsakymo, kas lemia spartesnį ar ne tokį spartų gimtosios kalbos nykimą gyvenant svetur, žinoma, tokiu atveju veiksnių analizė turėtų būti derinama su emigrantų kalbinių atlikčių tyrimu. Aprašomo tyrimo ribotumas yra tas, kad kai kurios tiriamųjų grupės buvo palyginti nedidelės, tad su jų elgesiu susijusias įžvalgas reikėtų tikrinti sutelkiant daugiau respondentų. Taip pat paminėtina ir tai, kad vykdant projektą, nebuvo pasiekti tie asmenys, kurie yra sąmoningai nutraukę ryšius su Lietuva, taigi pabrėžtina, kad visos pateiktos įžvalgos sietinos tik su projekto Emigrantų kalba respondentais. The paper aims at providing insights into sociolinguistic factors which affect the understanding of the first-generation emigrants that their L1 is different (or not) from Lithuanian used in Lithuania. The data for the analysis comes from the project The Language of Emigrants (2011-2013, coordinator Meilutė Ramonienė, funded by The State Commission of the Lithuanian Language). The data from the surveys were analysed using SPSS (version 20). Answers to the target questions of 1,491 first-generation emigrants were analysed. As the assumption was that the perception of change in one’s L1 can be a reflection of the L1 attrition of that individual, seven factors that could play a role in this change based on the previous studies were chosen for the analysis. The analysis revealed that five factors played a role in the perception of change of one’s L1: 1. The length of the stay abroad: the longer the respondents lived abroad, the higher percentage of the respondents claimed that their L1 was different from the Lithuanian language used in Lithuania. 2. The age of the respondents: older respondents more frequently thought that their L1 had changed. 3. Gender: fewer men perceived their L1 as different. Also, the interplay between gender and occupation was important. 4. Contact with the L1 in the country of residence: the general use of L1 in the country of residence played a role in the perceptions, especially the use of L1 at home. 5. Ethnic identity: respondents who strongly identified themselves as Lithuanians perceived the difference of their language. The answer to the question which factors were the most important for perceiving the change in one’s L1 can be informative for answering the question what influences a faster or slower loss of L1 when living in emigration; however, to answer this question, analysis of actual language performance of the emigrants would be necessary. It has to be acknowledged that some of the analysed subgroups were rather small; therefore, insights about them should be tested on a larger number of respondents. Also, a limitation of this study is the fact that during the project "The Language of Emigrants", emigrants who intentionally had cut the ties with Lithuania were not contacted; therefore, the data does not reflect their attitudes and their perception about their language change. It has to be noted that all the insights only concern the respondents of the participants in "The Language of Emigrants" project.

Straipsnyje siekiama pristatyti mokytojų, išbandžiusių Skaitymo kompetencijų ugdymo metodiką, refleksijų analizės rezultatus apie žemus pasiekimus (tarp jų ir specialiųjų ugdymosi poreikių) turinčių mokinių skaitymo pažangą. Refleksijos buvo analizuojamos taikant turinio analizės ir profesinės patirties apibendrinimo metodus. Rezultatai parodė, kad skaitymo strategijų mokymasis padeda mokiniams siekti geresnių mokymosi rezultatų, tačiau mokytojams trūksta kompetencijų, kaip pamatuoti taikomų inovacijų veiksmingumą, įtraukti į mokymosi procesą visus, ypač žemus mokymosi pasiekimus turinčius, mokinius, pamatyti jų individualią pažangą. The article presents the results of the qualitative research on the attitude of teachers towards low-achieving students while teaching reading strategies. Such scientific studies have not been conducted in Lithuania before. This was the first research, which aimed to identify if the teachers allocated attention to low-achieving school learners while reflecting on the process of teaching/ learning reading strategies and the achieved results. The sample of the research included 33 teachers from Lithuanian schools. They were participants in the national project “Learning Teachers – Learning Students” in 2015–2016. For two years it was observed how teachers in cooperating teams learned to apply reading strategies and provided collegial feedback to each other. The authors of the article were experts, who prepared diagnostic tests measuring reading skills, provided recommendations to the teachers how to apply methodology for teaching reading strategies, to measure and analyse reading achievements. The research results revealed that not all the teachers of the Lithuanian language and mathematics repeatedly measured reading skills of their learners. The teachers’ responses show that the total dynamics of results of project schools is evaluated positively but in separate cases it is quite ambiguous. It was noticed that evaluating the dynamics of reading results, the focus is laid more on the average indicator in the class and too little attention is paid to monitoring and analysis of the results of separate learner groups, and on those of low-achieving students in particular, as well as to individual progress of learners. Analysing the teachers’ reflections on how decisions/agreements about application of specific reading strategies are made, it can be stated that collegial feedback, agreements at school level and colleagues support was particularly important to teachers but it lacked a focused orientation, too little attention was dedicated to observation and discussion of practice of reading strategy application.

Lietuviui, besimokančiam prancūzų kalbos, tikrai nelengva prisiminti kiekvieno savo inherentinę giminės vertę turinčio daiktavardžio giminę, kuri reiškiama ne tik priesagomis, bet ir artikeliais, kurių lietuvių kalboje taip pat nėra. Prancūzų K2 daiktavardinio junginio giminės kategorijos supratimas yra sudėtingas ir ilgas procesas. Tekstyno duomenys rodo, kad mokiniai, kurių prancūzų kalbos lygis siekia B1, nėra perpratę giminės gramatinės kategorijos visuose lingvistinės kompetencijos lygmenyse. Remiantis surinktais duomenimis, galima teigti, kad kartais mokiniai abejoja, kuriai giminei priskirti vieną ar kitą daiktavardį, ir kaip universalią pasirenka vyriškąją giminę, kuri prancūzų kalboje mažiau kodifikuojama nei moteriškoji, be to, yra interpretuojama kaip pagrindinė, iš kurios sudaromos kitos formos, tokios kaip moteriškoji giminė ir daugiskaita. Mokinių anotuoto tekstyno empirinių duomenų analizės rezultatai parodė, kad priežastys glūdi pačioje prancūzų kalbos sistemoje. Mokiniai prancūzų kalbos daiktavardžiui giminę priskiria pagal semantinę analogiją, taip pat gali lemti formos arba reikšmės analogija su savo gimtosios kalbos žodžiu arba su gerai išmoktu pačios K2 žodžiu, kartais įtakos turi kitos mokamos kalbos, dažniausiai anglų. Kalbant apie determinantų ir būdvardžių derinimą, skaičiai rodo, kad mažiau daroma determinantų derinimo klaidų nei būdvardžio. Būdvardis visose pozicijose dažniausiai vartojamas vyriškosios giminės forma, nepaisant daiktavardžio giminės. Tačiau sprendžiant iš šalia pavartotų derinamųjų žodžių, darytina išvada, kad daugeliui daiktavardžių giminė priskirta taisyklingai. It is not an easy task for a Lithuanian, who is not a native speaker of French, to learn French nouns with their inherent grammatical gender, which is expressed by suffixes and articles non-existent in L1. The understanding of the category of gender of French L2 noun phrases is a complex and time consuming process. The data of the text corpus proves that students whose French language level is B1 have not fully comprehended the grammatical category of gender on all levels of linguistic competence. As demonstrated by the results of the present investigation, a student often does not assign a fixed gender. When in doubt, he/she eventually decides on the masculine gender as a universal choice, which in French is less codified than the feminine gender and is interpreted as the main gender from which other forms such as the feminine gender and the plural form are derived. Apparently, the cause of such confusion lies in the system of the French language itself. Students tend to assign the gender of the noun by semantic analogy, the analogy of form or meaning with the students’ first language or from a well-known word in L2; sometimes other languages such as English come into play. As regards the coordination of determiners and adjectives, the determiner coordination tends to cause fewer problems than adjectives. The latter is mostly used in the masculine form, regardless of the noun gender. Despite a number of nominal gender-related problems, a substantial number of nouns have been assigned the correct gender, as demonstrated by collocates agreeing in gender with respective nouns.

Autoriaus pozicijos raiška gana plati ir kontroversiška tema tirta skirtingais aspektais. Buvo analizuota gimtakalbių ir negimtakalbių vartosena (Hyland 2002, Callies 2010, McCrostie 2008, Natsukari 2012, Herriman 2007, Taki & Jafarpour 2012, Lancaster 2011, Neff et al. 2004), sakytinė ir rašytinė kalba (Biber 2006), aptartas disciplininis (Maroko 2013, Dzung Pho 2013) ir kalbos kintamasis (Carter-Thomas and Chambers 2012), skirtingi autoriaus raiškos būdai (Sayah & Hashemi 2014), tačiau mažai dėmesio skirta Lietuvos studentų anglų kalba rašytų tekstų tyrimui (žr. Burneikaitė 2008, 2013). Bandymų apžvelgti žanro ar institucinio kintamojo svarbą autoriaus pozicijos raiškai lietuvių studentų rašytuose tekstuose anglų kalba trūkumas paskatino atlikti šį tyrimą. Straipsnyje siekiama aptarti vieną iš svarbiausių lingvistinių priemonių autoriaus pozicijos raiškai (Burneikaitė 2013:154), asmens žymiklius, universiteto studentų anglų kalboje. Vienas iš reikalavimų studentų rašto darbams – akademinio registro vartojimas. Nors akademiniam registrui būdingas objektyvumas tradiciškai būdavo pasiekiamas autoriui tarsi atsiribojant nuo teksto ir „pasislepiant“ už beasmenių ar pasyvinių konstrukcijų, šiuolaikinėje literatūroje pabrėžiama, kad norėdamas įgyti skaitytojo pasitikėjimą, autorius turi vertinti tekstą, prisiimti atsakomybę ir tapti matomu (Hyland 2002). Literatūroje dažnai minima negimtakalbiams studentams būdinga skirtingiems žanrams būdingų normų nepaisymo problema (Breeze 2007) gali lemti gimtakalbiams nebūdingą asmens raiškos vartoseną. Tekstynų tyrimui naudoti skirtingų žanrų (rašinys, pasiūlymas, kursinis darbas), kalbos lygio (pirmas ir trečias/ ketvirtas kursai) ir skirtingose institucijose (Vilniaus ir Vytauto didžiojo universitetai) anglų kalba parašyti lietuvių studentų darbai. Gimtosios kalbos kintamojo reikšmingumui nustatyti naudotasi lygintinais gimtakalbių anglų studentų tekstynais. Kiekybinio tyrimo rezultatai atskleidžia skirtingą kintamųjų svarbą ir tolesnės analizės poreikį. The present paper seeks to analyse person markers, which refer to “the use of first person pronouns and possessive adjectives” (Hyland 2014(1999), p. 104), in university learner English. Students are constantly encouraged to aim at academic register, one of the features of which is an attempt at objectivity. While this could be achieved by using an impersonal style, "writers gain credibility by projecting an identity invested with individual authority, displaying confidence in their evaluations and commitment to their ideas" (Hyland 2002, p. 1091). Writers, therefore, have to find the right level of balance between invisibility and visibility in their work. Person markers, as one of the most important linguistic means to create authorial presence (Burneikaitė 2013), being subjected to genre constraints, pose numerous problems to non-native students who have repeatedly been characterised as lacking in awareness of genre conventions and having problems with formal register (Breeze 2007). Though the topic of authorial stance has been researched widely, there has been little analysis of Lithuanian learners’ English data (cf. Burneikaitė 2008, 2013). In addition, no research has been found that analysed genre or institution variables in the use of person markers in Lithuanian undergraduates’ writing. This shows a need for the present study, which focuses on genre, language proficiency, institutional, and L1 variables. The data for the study was retrieved from a number of corpora representing non-native (Lithuanian) and native (English) university students’ language. The results indicate different roles of the variables in the explicit expression of authorial stance by person markers.

Pradėjus mokytis naujos kalbos, bandant susišnekėti su gimtakalbiu dėl pašnekovo tarties kartais kelis kartus tenka perklausti ar paprašyti pakartoti žodį. Pirmojo pašnekovo pasitikėjimas savo kalbine kompetencija smunka, dažniausiai mažėja ir motyvacija šnekėti naująja užsienio kalba. Ši situacija atskleidžia taisyklingos tarties svarbą mokantis užsienio kalbos. Lietuvių ir ispanų kaip užsienio kalbų mokymasis pastaraisiais metais Kaune vis populiarėja: nuo 2009 m. LSMU daugiau kaip ketvirtadalį studentų užsieniečių sudaro jaunimas iš Ispanijos, o VDU studentai savo antrąja užsienio kalba iš 26 siūlomų dažniausiai renkasi ispanų kalbą. Nagrinėjant ispanų ir lietuvių fonetikos panašumus ir skirtumus, siekiama aptarti, palyginti ir nustatyti didžiausius tarties kliuvinius lietuviams mokantis ispanų, o ispanams lietuvių kalbos. Pasirinktas eksperimentinis veidrodžio principas atskleidžia pagrindinius taisyklingos tarties kliuvinius: jei ispanakalbiai daro tarties klaidą lietuvių kalboje, tai toje pat vietoje ir lietuviams kalbant ispaniškai atsiranda tarties kliuvinių. Fonetikos mokymasis – viena svarbiausių komunikacinės kompetencijos dalių, todėl rekomenduojama atkreipti dėmesį į ortoepiją mokantis svetimų kalbų bei pradėti lavinti tarimą nuo pat pirmo negimtosios kalbos studijų lygio, nes teigiami rezultatai gaunami tik po ilgesnio laiko ir nemažai praktikuojantis. When a person starts learning a new foreign language and tries to speak to a native speaker, it is a common situation when he/she is asked to repeat (sometimes more than once) because the listener does not understand the speaker‘s pronunciation. As a consequence, the speaker’s confidence in his/her language competence is shaken as well as motivation for the use of this foreign language. This situation shows the importance of correct pronunciation which is one of the significant components of successful foreign language learning. Recently, the learning of Spanish and Lithuanian as foreign languages has become increasingly popular in Kaunas. From 2009 a quarter of LUHS foreign students are Spanish students, and Spanish is the first most chosen from 26 of those taught as a second foreign language at VMU. During the analysis of Spanish and Lithuanian phonetic similarities and differences, the main purpose is to discuss, compare and identify the major obstacles in pronunciation for Lithuanians learning Spanish and for Spanish students learning Lithuanian. The experimental mirror principle reveals the main obstacles to correct pronunciation which indicate the cases where Spanish students make pronunciation mistakes in the Lithuanian language, and, respectively, those cases are the same where the pronunciation obstacles for Lithuanians speaking Spanish arise. Learning of phonetics is one of the most important parts of communicative competence – that is why it is recommended to pay attention to the orthoepy in foreign languages and begin to develop pronunciation from the very first levels of language learning, because the positive results appear in the long run and after much practice

Straipsnyje, remiantis pilnojo perkėlimo ir pilnosios prieigos hipoteze (Full Transfer Full Access hypothesis (Schwartz, Sprouse 1994, 1996), siekiama atskleisti lietuvių kalbą besimokančių suaugusiųjų užsieniečių giminės kategorijos ir jos derinimo sakinyje įsisavinimo ypatumus. Tyrime dalyvavo 59 lietuvių kalbą besimokantys suaugusieji iš skirtingų šalių – Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos ir Estijos. Tyrimo medžiagą sudaro rašytinė vertimo užduotis iš anglų kalbos. Pagrindinis tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, ar lietuvių kalbos besimokančių užsieniečių, kurių gimtojoje kalboje yra giminės kategorija ir jos derinimas sakinyje, užduoties rezultatai bus geresni, nei tų užsieniečių, kurių gimtoji kalba (anglų) giminės derinimo neturi. Statistinė gautų rezultatų analizė rodo tam tikrus būdingus skirtumus tarp anglakalbių studentų ir kitų suaugusiųjų, kuriems anglų kalba nėra gimtoji. Šie rezultatai leidžia patvirtinti gimtosios kalbos ypatumų perkėlimo ir pritaikymo pradinėje užsienio kalbos mokymosi stadijoje hipotezę, kadangi gimtojoje kalboje giminės kategoriją ir jos derinimą sakinyje turintys studentai geriau susidorojo su gimine ir jos derinimu lietuvių kalboje, nei anglakalbiai studentai. Tačiau tyrimas taip pat rodo, kad gimtosios kalbos perkėlimas nėra vienintelė svarbi aplinkybė – tolesniam užsienio kalbos studijavimui ypač svarbus ir kalbos jausmas, universalioji gramatika („Universal Grammar“), kuri leidžia besimokantiems įsisavinti tuos užsienio kalbos ypatumus, kurių nėra jų gimtojoje kalboje. This article presents results obtained from an empirical investigation into the acquisition of gender agreement in Lithuanian as a second language (L2). A total of 59 L2 learners of Lithuanian and 10 Lithuanian native speakers, as controls, took part in this study. The participants came from diverse first language (L1) backgrounds (i.e., Russian, Ukrainian, Belorussian, Latvian, and English). The data were collected using a written translation task. The results of the study showed some statistically significant differences between English speaking learners of Lithuanian and non-native English speaking learners of Lithuanian. The findings support the Full Transfer Full Access hypothesis (Schwartz, Sprouse 1994, 1996) which argues for the interaction of L1 transfer and Universal Grammar in the development of adult L2 grammars.

Užsienio kalbų mokymas / mokymasis yra ypač svarbus aukštojoje mokykloje. Pastaruoju metu vyrauja du pagrindiniai požiūriai – vienkalbis ir dvikalbis. Pagyvėjęs gimtosios kalbos taikymo susidomėjimas mokant profesinės kalbos yra susijęs su poreikiu gerinti užsienio kalbų vartosenos tikslumą, laisvumą bei lankstumą. Šiame straipsnyje analizuojami studentų požiūriai į gimtosios kalbos naudingumą besimokant anglų profesinės kalbos bei jų gebėjimai versti specialybės tekstus iš anglų kalbos ir į anglų kalbą. Tyrimuose dalyvavo 1 ir 2 kursų dviejų skirtingų specializacijų studentai, studijuojantys Klaipėdos universitete. Apklausų rezultatai parodė, kad visi respondentai pritaria gimtosios kalbos vartojimui anglų kalbos pratybose. Atsakymai statistiškai apdoroti naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) programinę įrangą. Learning / teaching languages is vital in higher education. There are two main approaches to language teaching, the monolingual and the bilingual. This article aims at examining students’ attitudes to using the mother tongue in learning English for Specific Purposes and analyzing their self-assessments of translating from native language (L1) into English (L2) and vice versa. The respondents in this study are the 1st and 2nd year students of two specializations, Healthcare and Philology at Klaipėda University, and they will need English for their future profession. The analysis of their responses has revealed that all learners need a support of their mother tongue in English classes. The reliability and validity of the findings were checked by applying the SPSS software (Statistical Package for the Social Sciences) and the obtained statistical data imply that conclusions can be extended beyond the relatively small amounts of the respondents’ samples of the current research.

Vokiečių poetas, istorikas, publicistas Arndtas Ernstas Moricas (1769-1860) yra pasakęs, kad nieko dvasingesnio, širdingesnio už kalbą tauta neturi. Ir jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi ypač stengtis, kad nebūtų darkoma ir griaunama jos kalba. Apie kalbos reikšmę tautos, šalies vienybei, gerovei, garbei, kiekvieno žmogaus gyvenimui rašė ir Mikalojus Daukša (1527 (1538)—16x3), Simonas Daukantas (1793-1864), J. Jablonskis (1860-1930)» Vydūnas (1868-1953). Jų mintys ir dabar išlieka labai reikšmingi, nes šiandieninės globalizacijos, integracijos tėkmėje lietuvių kalbai tenka daug išbandymų, iššūkių. Aktyviai mokomasi užsienio kalbų, informacinių technologijų valdymo įgūdžių, būtinų šiuolaikinės visuomenės nario gyvenimui. Jaučiamas neigiamas kitų kalbų, informacinių technologijų, medijų poveikis lietuvių kalbai, vaikų nenoras mokytis lietuvių kalbos, jos nuvertinimas. Todėl pastaruoju metu mūsų šalyje vis didesnis dėmesys skiriamas lietuvių kalbai, jos mokymuisi nuo pirmųjų vaiko dienų ugdymo institucijoje. Siekiama pabrėžti lietuvių kalbos reikšmę visų Lietuvoje gyvenančių tautų, kiekvieno asmens gyvenime, išryškinama pagarba lietuvių kalbai kaip gimtajai, valstybinei, šalies kultūrai, kitoms kalboms, tautoms.

Straipsnyje analizuojamos dvikalbių (lietuvių-anglų) vaikų, gyvenančių anglų kalbos aplinkoje, lietuvių kalbos ypatybės. Tyrimo medžiaga rinkta taikant pasakojimo kūrimo metodą. Respondentai turėjo sukurti rišlųjį pasakojimą pagal 6 paveikslėlių seką (Hickmann 2003; Gagarina et al. 2012). Išanalizavus šimtą 4–10 metų respondentų sukurtų rišliųjų pasakojimų, matyti pasakojimo kūrimo ir kalbos raida. Vyresniųjų vaikų pasakojimai ilgesni, juose pavartota daugiau žodžių, pasakojimus sudaro daugiau pasakymų, kurie yra vidutiniškai ilgesni. Reikšminių kalbos dalių (daiktavardžių, veiksmažodžių, įvardžių, būdvardžių) leksinės ir gramatikos įvairovės analizė parodė, kad respondentams augant, jų pasakojimuose pavartojama ne tik daugiau, bet ir įvairesnių žodžių. Dvikalbių vaikų rišliuosius pasakojimus palyginus su vienakalbių vaikų pasakojimais, matyti, kad dvikalbiai vaikai pavartoja žymiai daugiau žodžių nei dvikalbiai, o daiktavardžių, veiksmažodžių ir būdvardžių leksinės ir gramatinės įvairovės rodikliai yra panašūs į vienakalbių vaikų. The paper deals with the narrative production of developing Lithuanian bilingual children (L1 – Lithuanian, L2 – English). The material was collected in four Lithuanian language schools based in London. The study employs the method of story generation. During the experiment, the participants were asked to tell a story according to a 6 picture sequence Cat Story (Hickmann 2003; Gagarina et al. 2012). There were 100 Lithuanian bilingual children (4–10 years old) from middle-class families involved in the experiment. They all lived in London and attended private Lithuanian schools (~3–6 hours per week). The narratives were recorded, transcribed and morphologically annotated for an automatic analysis of narrative language using CHILDES software. During the analysis, the general productivity and lexical diversity (the number of words, the number of utterances, mean length of utterance, type/token ratio) of the narratives were investigated. The results obtained demonstrate significant differences in productivity and lexical diversity among six age groups. The narratives of older children have been found to be longer; they also include more words, consist of more utterances, which on average are longer. A comparison of bilingual and monolingual children's narratives has revealed that bilingual children are capable of producing more words, while the lexical diversity of nouns, verbs and adjectives is similar in bilingual and monolingual children’s narratives or, in some cases, higher in the narratives of monolingual children. These indicators of productivity and lexical diversity suggest that the native Lithuanian language acquired in a bilingual environment is similar to the Lithuanian language acquired in a monolingual language environment.

Teatro, kino ir TV dramos aktorių kalbai keliami dideli reikalavimai: ji turi būti aiški, suprantama, paveiki, bet svarbiausia - atitikti kuriamą vaidmenį. Kalba yra viena iš vaidmens kūrimo priemonių, kaip ir kūno judesiai, mimika, dar plačiau - elgesys, apranga ir kt. Lietuvių aktoriai neretai susilaukia priekaištų, kad jie šnekantys nenatūraliai, kad jų kalba esanti dirbtinė. Vienas iš paaiškinimų - jų kalba ne tokia, kokia žiūrovų įsivaizdavimu turėtų kalbėti jų kuriami personažai. Straipsnyje siūlomi kai kurie galimi šios problemos sprendimo būdai: 1) pristatoma originali ir nauja būsimųjų aktorių lietuvių kalbos mokymo koncepcija, 2) apibūdinamas socialinės tapatybės kūrimas naudojantis kalbėjimo stilių kaita, 3) sociolingvistikos aspektu apžvelgiamos mokymo procesui svarbesnės lietuvių kalbos stilių kaitos ypatybės. Lithuanian actors are often criticized for their unnatural manner of speaking. One of the reasons is that they speak in a manner different from that in which, in the audience's imagination, the characters they create would do. The article offers some possible solutions to this problem: 1) presents an original and new concept of teaching future actors the Lithuanian language; 2) describes the creation of social identities through speech style-shifting; 3) gives an overview of the pronunciation styles and accentuation peculiarities of the Lithuanian language that are more important for the learning process from the aspect of sociolinguistics. The new program focuses on (i) training the correct standard pronunciation and teaching the basics of accentuation, and (ii) further studies of vernaculars, regional and urban dialects, as well as sociolects. The creation of a role is the construction of a chosen social identity, in the process of which the use is made of characteristics that are more specific to one or another language variety in order to be recognized as a representative of a certain group or simply to be admitted to the group based on similarity. This means that students must be taught to use one or other elements of a selected language variety rather than seek to master a new code of speaking. The sociolinguistic name of such action is speech style-shifting.

Šiame straipsnyje glaustai pristatoma netikrų žodžių kartojimo metodika, neseniai pradėta taikyti lietuvių vaikų kalbos raidos diagnostikai, ir apžvelgiami „Netikrų žodžių kartojimo testo“ žvalgomojo tyrimo, atlikto testuojant vienakalbius ir dvikalbius lietuvių vaikus, rezultatai. Tyrime dalyvavo trys amžiaus grupės: 1) ikimokyklinio amžiaus (4–5 m.) vaikai; 2) priešmokyklinio amžiaus (5–7 m.) vaikai; 3) pradinio mokyklinio amžiaus (7–9 m.) vaikai. Tyrimui atrinkta po 25 vienakalbius ir dvikalbius (K1 – lietuvių k., K2 – anglų k.) vaikus. Tiriamoji medžiaga rinkta Kauno darželiuose ir mokyklose bei Londono lituanistinėje mokykloje (dvikalbiai vaikai atliko testą tik pirmąją – lietuvių – kalba). Tyrimu siekta nustatyti minėtųjų amžiaus grupių vienakalbių ir dvikalbių vaikų gebėjimą atlikti „Netikrų žodžių kartojimo testą“. Gauti rezultatai lyginami kalbiniais (kartojamųjų žodžių ilgio ir struktūros) bei psichosocialiniais (tiriamųjų amžiaus ir lyties) aspektais. The majority of studies comparing the language development of monolingual and bilingual children have found that bilinguals’ lexicon in each language is smaller than that of a comparable monolingual age-peers (Pearson et al. 1997; Werker et. al. 2009). Some studies have found that same-ages bilingual and monolingual children have relatively equal sized vocabularies when the vocabularies of both languages is taken into account (Bialystok 2001; Werker et al. 2009). The purpose of this study is twofold: 1) to introduce the Lithuanian non-word repetition test; 2) to present the results of a test, when monolingual (Lithuanian) and bilingual (L1 – Lithuanian, L2 – English) children had to produce Lithuanian non-words. The main focus of the study was to investigate the performance of monolinguals and bilinguals during the test in reference to word length and word complexity, namely consonant clusters. The test results with monolingual and bilingual children have shown that the length of the word is a very important indicator: repetition accuracy was found to decline with the increasing number of syllables in both monolingual and bilingual groups. The results of the complexity demonstrated that both groups were better when performing initial clusters rather than medial clusters, especially in longer words (mostly 4-syllable). The study has shown that the test results improve with age: older monolingual and bilingual children repeat non-words more accurately than younger children. The overall Lithuanian non-word repetition test results show that bilinguals repeat non-words less accurately than monolinguals. In the future, more children should participate in the non-word repetition test.

Lietuvoje ir kitose šalyse, kur visų lygių švietimo institucijose požiūris į kalbos ir dalyko integruotą mokymą(si) vis dar atsargus ir nenuolatinis, mokymas šiuo metodu edukologams dar kelia daug klausimų. Dalyko mokytojų mokymas dirbti pagal IDKM (integruoto dalyko ir kalbos mokymo) metodiką apima ištisą kalbos aspektų spektrą, kuriame žodynui pagrįstai tenka vienas svarbiausių vaidmenų. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti pagrindines IDKM žodyno sudedamąsias dalis, t. y. dalyko terminų žodyną, dažnai vartojamų akademinių terminų žodyną ir metakognityviems įgūdžiams ugdyti reikalingą kalbą, bei įvertinti, kaip šias sudedamąsias dalis naudojo dalyko mokytojai per dvejus IDKM metodikos mokymo programos Vilniaus universitete metus. Straipsnyje išryškinamos svarbiausios IDKM žodyno ypatybės, siūloma mokant mokytojus IDKM metodikos daugiau dėmesio skirti tekstinės medžiagos rengimui. Tai aiškinama tuo, kad dalyko mokytojai jau pripažįsta dominuojantį tam tikro dalyko žodyno vaidmenį, tačiau jiems sunkiau yra suvokti, kad dažnai vartojamų akademinių terminų žodynų ir metakognityvių įgūdžių kalba taip pat yra tos pačios visumos dalis, o todėl ir neatsiejama jų darbo dalis. Kartu su nevisiškai susiformavusia gimtosios kalbos kompetencija, IDKM dalyko mokytojai jaučiasi metodiškai nevisaverčiais, o tai tik patvirtina ilgalaikio profesinio tobulinimosi poreikį. While the perspective to CLIL is broadening in the world (esp. Europe), such teaching is still a relatively fresh and fragmentary experience in Lithuania. Not surprisingly, it raises a number of questions in educational circles and deserves thorough consideration and deep analysis with respect to its application in different school levels in this country. An inexperienced eye may view CLIL as a way of mere teaching a subject in a foreign language while a more competent professional with a better cultivated judgment will certainly highlight the dual nature of CLIL instruction. The ultimate aim of this article is to overview fundamental ingredients of vocabulary teaching in CLIL and to investigate how they compare with the observations and concerns that content teachers articulated during the two year CLIL methodology training programme in Vilnius University. In order to achieve the aim, extensive discussions, monitoring, lesson plan analysis and informal peer feedback sessions were carried out, which confirmed the pivotal role of vocabulary in CLIL teaching and the apparent necessity to sharpen CLIL teachers’ methodological skills consistently. The teachers in question readily recognise the dominant role of subject-specific vocabulary yet feel challenged by the commitment to treat high frequency academic vocabulary and the language for metacognitive skills as integral and thus indispensible parts of their work. Content as their primary goal, in a CLIL situation subject teachers view their role as even more ambitious and they feel less safe and confident whether their students have gained necessary subject knowledge, skills and experiences and if learners‘ attitudes to certain content matters have been adopted favourably and appropriately. This concern is easily predictable because students are expected to consistently produce learning outcomes which are not less than when the subject is taught in L1 and which are not deficient of critical thinking skills. Over the observed period, the CLIL teacher trainees intensely practised how to scaffold language, which showed their considerably varied experiences. So, they were challenged by language prerequisites or the complexity of language for scaffolding and they approached CALP (cognitive academic language proficiency) component inconsistently, and CLIL-specific metacognitive skills were also marked as an immediate need. The training programme proved that in order to help teachers shape their conceptual understanding about scaffolding in CLIL they need to be further exposed to text analysis tasks, involved in materials development activities and participate in peer feedback sessions, which would eventually enable them to see content through the eyes of a language professional. Moreover, such materials design projects could instigate development of comprehensive CLIL modules rather than separate CLIL-like lessons. In other words, to qualify as a competent CLIL teacher, systematic professional development activities should take place.

Humanitarinės kultūros ugdymas yta vienas svarbiausių valstybės uždavinių, kai kalbame apie žmogaus ugdymą. Formuluojant švietimo reformos uždavinius buvo akcentuojama būtinybė formuoti mokinių nuostatą, kad jie yra ne tik gimtosios kultūros vartotojai, bet ir kūrėjai, atsakingi už kultūros raidą ir išsaugojimą. Tautinės mokyklos koncepcijoje teigiama, kad būtina žmogaus dvasinio gyvenimo raidos sąlyga yra gimtoji kalba. Ji yra svarbiausias tautos ir jos kultūros savitumo požymis. Ugdymo tutinio humanizavimas, ypač gimtoji kalba, daro didelę įtaką asmenybės brandai. Taigi neabejotinai svatbus būsimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų nusiteikimas ir požiūris į savo profesiją. Šiame straipsnyje apžvelgiama, koks būsimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų požiūtis į profesinę veiklą ir kokios pedagoginės veiklos prielaidos jiems atrodo svarbios, ko tikisi iš studento (būsimo mokytojo) jau dirbantys mokytojai lituanistai. [...] Article provides a survey of the approach of future teachers towards their professional activity, premises of pedagogical activities that they consider important and the expectations of current Lithuanian language teachers from students/future teachers. The aim of this article is to analyse the approach of future Lithuanian language and literature teachers towards their professional activity and to discuss the teachers' pedagogical expectations within the context of the liberal education paradigm. The following are the objectives of the research: to discuss the most important premises of pedagogical activities which are important for future Lithuanian language and literature teachers; to clarify essential aspects of the approach of future Lithuanian language and literature teachers towards their professional activity; and to present the expectations of current Lithuanian language and literature teachers within the context of the liberal education paradigm. The research problem of the article is whether students and working teachers prefer the provisions of the liberal education paradigm. Research methods: analysis of research literature, analytical descriptive survey of students using a questionnaire, questionnaire data analysis, and teacher survey.

Straipsnyje, vadovaujantis kūrybinių darbų rašymo (teksto struktūros, teksto turinio, kalbinės raiškos, raštingumo) kriterijais, analizuojami Lietuvos 4 klasės mokinių pasakojimo ir laiško rašymo pasiekimai. Straipsnio autorė yra ES struktūrinių fondų projekto „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“ lietuvių kalbos testų rengėjų darbo grupės vadovė, todėl publikacijoje panaudota projekte įgyta patirtis. Išanalizavus empirinio tyrimo rezultatus galima teigti, jog 2011 metais 4 klasės mokiniams pavyko pasiekti itin aukštus laiško, kai detaliai nurodyta rašymo eiga, rezultatus – net daugiau nei penktadalio laiško rašymo darbų priskirta aukštesniam lygiui. Pasakojimo rašymo rezultatai gerokai prastesni, nes net daugiau nei pusės tyrime dalyvavusių mokinių pasiekimai buvo pakankamai žemi, atitinkantys patenkinamą arba nepatenkinamą pasiekimų lygį. The article discusses the issue of Lithuanian fourth-formers’ narrative and letter writing achievements according to the creative-writing (the structure of the text, the content of the text, linguistic expression and literacy) criteria. The research was carried out in 2011 in various Lithuanian schools and was financed by the EU structural funds (the project “Creation of standardized instruments for pupils’ achievements’ assessment and self-assessment applied in secondary schools, the author of the article was the manager of the Lithuanian tests’ for the fourth-formers creators’ work group), therefore, the project-based experience has been used in the publication. Having analyzed the results of the empirical research, it can be stated that in 2011 fourth-formers managed to achieve very high results in letter writing when the details of the writing process were given. More than one-fifth of the works of writing the letter were attributed to a higher level. The narrative writing results were significantly worse, as achievements of more than one half of the researched were rather low and met the satisfactory and unsatisfactory level of achievements.

Studentų, besimokančių užsienio kalbos, tarpukalbės (angl. interlanguage) klaidų analizė yra dinaminė taikomosios kalbotyros atmaina. Jos pagrindą formuoja pozityvi prielaida, kad suklysdamas mokinys iš tiesų išmoksta. Tai iš esmės skiriasi nuo negatyvaus požiūrio, būdingo šeštame metais vyravusiai biheiviorizmo teorijai (gretinamajai analizei), kuri suformavo gimtosios ir užsienio kalbų lyginimo metodologiją klaidoms išvengti. Manyta, kad kalbų tarpusavio sąveika yra pagrindinis klaidų šaltinis. Tačiau praktinė mokymo patirtis parodė, kad mokinys tebeklysdavo. Todėl 1967 m. Stephenas P. Corderis pasiūlė pakeisti dėstytojų požiūrį į klaidą: užuot stengtis numatyti ir išvengti klaidų, mėginti jas išanalizuoti bei padaryti teorines ir praktines išvadas. Taip atsirado tarpukalbės samprata – kiekvienas mokinys susikuria individualią savitą kalbinę sistemą, kuriai turi įtakos gimtosios ir užsienio kalbos leksika, gramatinės normos, taip pat kitos užsienio kalbos, kurias moka mokinys, komunikacijos strategijos, kurias mokinys pasirenka kalbinės kompetencijos stygiaus atveju. Šis teorinis pagrindas įkvėpė daug magistro darbų ir daktaro disertacijų, kuriose išsamiai tyrinėjamos įvairiose šalyse ispanų (kaip ne gimtosios) besimokančiųjų kalbos klaidos. Šiose analizėse tyrinėjami tekstynai, sudaryti iš mokinių empirinių tekstų. Klaidos identifikuojamos, klasifikuojamos, aiškinamos, vertinama jų reikšmė, siūlomas jų naudojimo mokymui būdas. Remiantis įvairiais kriterijais, galima skirti sistemines ir atsitiktines, laikinas ir pastovias, neištaisomas įsisenėjusias, individualias ir bendras klaidas. Jos klasifikuojamos daugiausia remiantis kalbiniais kriterijais: fonetinės, rašybos, morfologinės, sintaksinės, leksinės, loginės ir pragmatinės klaidos. Klaidų prigimtis siejama su komunikacijos strategijomis, kurios naudojamos vartojant užsienio kalbą. Šiai analizei buvo pasirinkti 76 studentų darbai. Tai studentų, studijuojančių ispanų kalbą kaip laisvąjį dalyką, antrojo ir trečiojo semestro įskaitos raštu darbai. Studentai turėjo sukurti trumpus tekstus įvairiomis temomis. Šiuose tekstuose veiksmažodis gustar vartojamas labai dažnai. Kiekvienas sakinys, be šio veiksmažodžio, integruoja daugybę kitų elementų, todėl nenuostabu, kad randama ir kitų klaidų: daiktavardis su veiksmažodžiu nederinami tarpusavyje, praleidžiamas artikelis, netinkamai vartojamas nekirčiuojamasis įvardis ir kt. Error analysis of the interlanguage of non-native students of a foreign language is proving to be a very dynamic branch of applied linguistics. The basis of this current trend is a positive consideration of error as a proof that when a learner makes a mistake, he is really learning. This idea differs from the negative consideration typical to the behavioural characteristic of the mentality that dominated during the 50s (Contrastive Analysis) and inspired a methodology based on the comparison of native and foreign languages to avoid committing mistakes. At that time, it was thought that the main source of errors was the interference. But teaching experience showed that errors were still being committed, and in 1967 Corder proposed to change the attitude of teachers towards the error: rather than anticipate and prevent it, to analyze it after committing in order to be able to draw theoretical and practical conclusions. Thus, the concept of interlanguage arose – the unique linguistic system that forms in the learner which interacts with the rules and vocabulary of L1, other spoken or studied L2, and communication strategies used to cover the lack of linguistic competence. This theoretical concept served as a basis for numerous Memoirs of Masters and doctoral theses that are dedicated to a detailed analysis of errors committed by non-native students of Spanish. These analyses are based on empirical corpus of students’ texts. The errors were identified, classified, and explained; the severity of the errors is evaluated and a way to use the errors in subsequent teaching is proposed. Different criteria are used to distinguish errors: there are systematic errors, transient and the fossilized, individual and collective errors. Errors are classified primarily based on linguistic criteria (phonetic, graphic, morphological, syntactic, lexical, discursive and pragmatic errors). The causes of errors are due to communication strategies that are activated by students speaking foreign language. This analysis is based on the evaluation of the 76 tests of students who are studying Spanish as a free election subject. The tests were performed at the end of the second and third semesters. The students had to write short texts about various topics. The use of GUSTAR is recurrent there. Since sentences with this verb include many elements, it is normal to make frequent mistakes (lack of agreement with the verb, omission of the article, incorrect use of unstressed pronoun, etc.). A statistical study of the frequency of error and the correct use has shown that the latter is more frequent than the former and is common in a certain kind of phrases.

Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta nustatyti, ar ankstyvasis užsienio kalbų mokymasis lemia vaikų požiūrį į gimtąją (lietuvių) kalbą, rezultatai. Tyrimas atliktas Kauno miesto mokyklose anketinės apklausos metodu apklausiant antrųjų ir penktųjų klasių mokinius (sudarytos trys grupės pagal anglų kalbos mokymosi patirtį) ir SPSS programa atliekant statistinę sukauptų duomenų analizę. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikų požiūris į lietuvių kalbą yra labiausiai susijęs su teigiamais vidiniais veiksniais – vaiko pomėgiu skaityti, rašyti ir kalbėti (atsakinėti į mokytojų klausimus): vaikai, mėgstantys šią veiklą, dažniausiai teigia, kad lietuvių kalbos pamokos jiems labai patinka. Vaiko požiūris į lietuvių kalbos pamokas yra šiek tiek susijęs su tėvų pagalba ruošiat šio dalyko namų darbus. Atlikta statistinė analizė nepatvirtino ryšio tarp vaiko požiūrio į lietuvių kalbą ir galimų neigiamų veiksnių: ilgos užsienio kalbos mokymosi trukmės, pomėgio žaisti kompiuterinius žaidimus ar žiūrėti filmus anglų kalba, namuose vartojamų užsienio kalbų ir kt. Taigi galima daryti prielaidą, kad požiūrį į gimtosios kalbos mokymąsi labiausiai lemia mokinių asmeninės savybės, įpročiai, pomėgiai ir tėvų nuostata atsižvelgiant į esamą poreikį padėti vaikui mokytis. The paper deals with the factors, which possibly influence the motivation of the native language learning. The study was carried out at Vytautas Magnus University (Kaunas), in a framework of a national project "Lietuvių vaikų kalba: įtakos ir tendencijos" ("Lithuanian Child Language: Influences and Tendencies"), supported by the grant No. LIT-1-18 from the Research Council of Lithuania. According to the methodology of cross-sectional investigations, a sample of three target groups was formed by an experience of foreign language learning. During the investigation, the respondents (2nd and 5th grade pupils) were asked to fill in a special questionnaire, where various external and internal factors (language environment and individual characteristics) were examined. After the statistic analysis of questionnaire data, the following can be stated. The attitude towards the native language learning is influenced mostly by positive internal factors, and the strongest correlation was observed between children’s interest in reading, writing and speaking, i. e. the children, who stated they like these activities, demonstrated more positive attitude towards the Lithuanian (native) language learning. The statistic analysis did not indicate any correlation between any other factors (including influence of early foreign language learning, home languages, computer games etc.) and children’s attitude to the Lithuanian language learning

Mokinio kalbinės gebos ugdymas yra pagrindinis lietuvių kalbos mokytojo rūpestis, jo misija. Todėl visai suprantama, kad mokytojo dėmesys sutelktas į labai sudėtingą klausimą: kaip mokyti kurti tekstą – mokyklinį rašinį. Juoba kad rašinys yra ne tik metodinė priemonė mokinio kalbiniams gebėjimams ugdyti, bet jo rašytinės kalbos bei apskritai brandos rodiklis. Tai ir Brandos egzaminų užduotis, kuriai būtina gerai pasirengti. Kartais pasitaiko priekaištų, kad mokytojai rūpinasi tik egzaminu ir mokiniai mokosi tik dėl egzamino. Tačiau tai teisinga tik iš dalies. Net jei ir nebūtų tokio egzamino, vis tiek teksto kūrimo mokymas(is) greta sakytinės kalbos ugdymo būtų esminė lietuvių kalbos mokytojo ir mokinių priedermė. Žinoma, egzaminas negali visiškai objektyviai pasverti mokytojų ir mokinių darbo rezultatų, bet turėtų juos kuo tiksliau įvertinti. Naujoje egzamino programoje daug neaiškumo, neapibrėžtumo, todėl sunku suprasti programos reikalavimus, joje vartojamus terminus. Straipsnyje aptariami „žanrai“ ir jų skirtumai. Iš esmės tai terminologinė problema. Siekiant ją išspręsti pirmiausia derėtų išsiaiškinti, koks sąvokos samprotavimas turinys. Ši sąvoka logikoje reiškia vieną iš pasaulio pažinimo formų. Teksto lingvistika ją apibūdina kaip tam tikrą teksto tipą. Svarbu panagrinėti, koks šios sąvokos vaidmuo mokyklinėje didaktikoje – rašinio mokymo metodikoje. Kadangi ja reiškiamas vienas iš teksto tipų, tai tikslinga ją gretinti su kitais tipais, t. y. apžvelgti tekstų, kartu ir rašinių, tipologiją, juoba kad atpažįstant rašinio tipą, kaip matysime, pasitaiko klaidų. Building linguistic capacity in school learners is the main concern and mission of teachers of the Lithuanian language. Therefore, it is quite understandable that teachers focus their attention on a very complex issue: how to teach to compose a text, namely a school essay. Moreover, an essay is not only a methodical tool for developing linguistic capacity in school learners but also an indicator for written language maturity or for the maturity in general. This includes assignments for the mature examinations which require good preparation. Therefore, teachers' concern and discussions related to the new requirements for the 2013 examination are quite justified. The aforementioned issues have been discussed in this article

Straipsnio tikslas - nustatyti šeimose vartojamų gimtosios tarmės ir bendrinės lietuvių kalbos santykį bei jo poveikį vaiko kalbos formavimuisi. Autorė savo tyrimui pasitelkė pokalbio analizės metodą, o vėliau, taikydama tekstynų lingvistikos metodą, ištyrė tarminių ir bendrinės kalbos ypatybių santykį vaiko kalboje. Straipsnyje, remiantis tyrimo duomenis, teigiama, kad bendraudami su vaiku tėvai ne tik siekia sėkmingos komunikacijos, bet ir stengiasi kuo anksčiau išmokyti vaiką taisyklingai kalbėti. Nusprendę išmokyti vaiką bendrinės kalbos, tėvai pradeda ne tik kalbėti su vaiku ta kalba, bet ir taisyti, performuluoti tarminių ypatybių turinčius vaiko pasakymus. Pastebima, kad tėvai intuityviai stengiasi neišgąsdinti, nenuvilti vaiko ir įvairiomis kalbinėmis bei komunikacinėmis priemonėmis bando padėti jam pamažu pereiti prie kitos - bendrinės kalbos - atmainos. Apibendrinus tyrimo rezultatus, konstatuojama, kad dėl kalbinės aplinkos tirtos mergaitės kalboje ankstyviausiu laikotarpiu buvo dvejopų fonetikos ir gramatikos elementų: tėvų gimtosios tarmės ir bendrinės lietuvių kalbos. Tėvams nusprendus mokyti vaiką kalbėti bendrine kalba ir nuosekliai laikantis šio sprendimo, gramatinė ir fonetinė tarmės sistema mergaitės kalboje pradėjo sparčiai nykti. Todėl daroma išvada, kad dėl tam tikro nuoseklaus tėvų kalbinio elgesio (taisymų, performulavimų) vaiko kalboje gali labai greitai (tiriamuoju atveju - per nepilnus metus) beveik visiškai išnykti viena iš lygiavertiškai besiformavusių kalbos sistemų. The case study presented in the paper is based on a longitudinal data of a Lithuanian family. A typical present-day linguistic situation was observed: between themselves both parents were speaking a dialect, but both of them used Standard Lithuanian when they addressed their child. The research focuses on the parental reactions to dialectal utterances of the child, and the results of data analysis show that the parents tended to correct and reformulate most of the dialectal utterances of the child. Though the child did not react to these corrections directly, in the data collected during a later period of her observation dialectal forms became scarce, and by 2;8 they had almost disappeared. The results of the analysis clearly demonstrate the importance of child-directed speech and provoke a discussion about parental communicative strategies. In our case, in almost a year's time the girl lost the acquired phonetic and grammatical features that distinguished her dialect, which were replaced by Standard Lithuanian.

Taikomojoje kalbotyroje, ypač svetimų kalbų mokymo teorijoje ir praktikoje paintensyvėjus autentiškos kalbos pavyzdžių vartosenai, kalboms mokyti(s) prieš porą dešimtmečių buvo pradėta naudoti ir nauja priemonė - tekstynas, kuris jau anksčiau buvo pritaikomas kalboms tirti ir lyginti, žodynams sudaryti, automatinėms vertimo sistemoms kurti. Dabar, praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų, vienakalbio ar keliakalbio tekstyno panaudojimas mokant kalbų tapo akivaizdus. Tekstynas tapo ne tik viena iš naujausių kalbos mokymo priemonių, bet ir mokymo metodu. Lietuvių kalbai mokyti sukurtas naujas 13-18 metų jaunuolių sakytinės kalbos tekstynas SACODEYL. Jis unikalus ne tik dėl autentiškos kalbos mokymo galimybės, spalvinio anotavimo, bet ir tuo, kad tai pirmasis viešai internetinėje erdvėje prieinamas intermedialiomis technologijomis (nufilmuotais interviu) paremtas tekstynas, kurio ir TELOS įrankio pagalba sukurtas gramatikos, leksikos, komunikacijos įgūdžių lavinimo ir tiriamųjų pratimų rinkinys. Toks tekstynais paremtas mokymas(is) yra modernus, skatinantis domėjimąsi lietuvių kalba tarp mokyklinio amžiaus jaunuolių visoje Europos Sąjungoje. With the rise of popularity of authentic language usage in applied linguistics, especially in the field of foreign language studies, the annotated corpus of the spoken language as a new medium for learning/teaching languages has been used since 1987. Earlier it was used only in researching and comparing languages, compiling dictionaries, creating the systems of automatic translation. After twenty years the importance of mono or bilingual corpus in teaching languages is evident. The corpus has become not only one of the newest language teaching instruments, but it has become a method for language teaching. For teaching the Lithuanian language a new corpus SACODEL based on the spoken language of teenagers has been created. It is unique not only because of its availability in teaching the authentic language, but it is the first publicly accessible corpus on the Internet media. With the help of the corpus and TELOS a set of exercises to practice grammatical, lexical, and communicative skills has been developed. This innovative way of language learning environment stimulates and motivates the teenagers from all over the European Union to take interest in learning the Lithuanian language.

Šiame darbe siekiama palyginti skirtingo amžiaus (septynerių ir keturiolikos metų) mokinių žodinių asociacijų gimtąja (lietuvių) kalba turinį, jų pasiskirstymą pagal gramatinę klasę ir stereotipiškumą. Tyrime dalyvavo 50 septynerių ir 50 keturiolikos metų miesto mokyklų mokinių. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad skirtingo amžiaus tiriamųjų atsakymai skiriasi stereotipiškumu bei turiniu; abiejų amžiaus grupių atsakymuose vyrauja daiktavardžiai Analysis of scientific literature shows that associative responses may provide information about the development of memory, thinking, the formation of consciousness, the structure of the representation of word meaning networks in mind, the differences in language acquisition (L1 and L2), and the differences in age-conditioned associative responses. The article discusses the peculiarities of verbal associations given in the native language by 7 and 14 year old pupils. The object of research is verbal associations in native language produced by 7 and 14 year old pupils. The research aim is to identify the type of content, the distribution of answers by frequency and grammatical class, and to describe the differences in associative answers of pupils belonging to differing groups of age. The findings of research support all hypotheses: 14 year old pupils produce more paradigmatic associations and more different answers in comparison with 7 year old pupils; nouns are represented in the majority of answers of both groups under research. All these findings coincide with many relevant findings published at the present time

[...] Teksto konektoriai - tai metadiskurso kategorija, padedanti tinkamai sudėlioti argumentus tekste bei įtraukti skaitytoją į diskurso procesą. Tyrimu siekiama apibūdinti teksto konektorių vartojimą lingvistikos magistro darbuose. Tyrimo medžiaga - 70 magistro darbų, parašytų gimtąja ir negimtąja anglų kalba Britanijos ir Lietuvos universitetuose. Straipsnyje pateikiami tyrimo pirmosios dalies rezultatai: (1) magistro darbo žanro teksto konektorių analizės metodologiniai metmenys: teksto konektorių funkcinė klasifikacija, susidedanti iš devynių kategorijų, jų lingvistinės raiškos pavyzdžiai bei tyrimo proceso probleminių aspektų analizė; (2) statistinės analizės rezultatai: teksto konektorių santykinis dažnumas magistro darbuose (0,77) bei dažnumų palyginimas gimtakalbių ir negimtakalbių studentų tekstuose (0,56:0,90), rodantis, jos negimtakalbiai (Lietuvos universitetų) anglų kalbos studentai vartoja daug daugiau teksto konektorių magistro darbuose (+355,06) nei gimtakalbiai. Tikėtina tokio gausaus teksto konektorių vartojimo priežastis - perdėtas dėmesys teksto konektoriams anglų kalbos pratybose vidurinio ugdymo ir bakalauro studijų pakopose bei anglų kalbos vadovėliuose. Gimtosios kalbos įtaka kaip galima gausaus konektorių vartojimo priežastis atmetama. Gausus teksto konektorių vartojimas magistro darbuose būdingas ir kitų kultūrų studentams, todėl galima teigti, jog tai yra bendras anglų kalbos tarpukalbės (‘interlanguage’) ypatumas. It is now commonly agreed that written academic texts are dialogic and interactive. How do academic writers increase interactivity of discourse? How do they organise texts and communicate with readers? Text-connectors is one of the many metadiscoursal categories used by writers to arrange their arguments and involve their readers. This paper considers the use of text-connectors in the Master’s thesis genre in Linguistics and analyses 70 theses by native and non-native (Lithuanian) students of English. The aim of the study is to work out a methodological framework for the analysis of text-connectors in the MA thesis genre and to compare the frequencies of text-connectors in native speaker (L1) and non-native speaker (L2) English theses as well as with frequencies in other genres. The classification of text-connectors developed in the study includes nine functional categories: addition, attitude, concession, contrast/comparison, illustration, restatement, result, sequence and summary; the procedural considerations cover the problems of reflexivity, multifunctionality, clustering and double use of text-connectors; the comparison of L1 and L2 theses shows an enormous overuse of text-connectors in L2 texts.