Search

Recenzijoje pristatomas 2008 metais Vokietijoje pasirodęs dviejų tomų veikalas "Die litauische Wolfenbütteler Postille von 1573" - preciziškai iš skaitmeninės kopijos parengta Postilės rankraščio faksimilė, perrašas iš originalo ir studija. Leidinio autorė – Jolanta Gelumbeckaitė. Leidinys aptariamas knygotyros aspektu: užčiuopiami knygotyros elementai kalbotyrininkų darbuose, atskleisdžiamos tekstų publikavimo pastangos ir pasiekimai, parodoma bibliografinio aprašo raida ir branda bei knygotyrinio vertinimo bandymai. Taip pat pristatomas J. Gelumbeckaitės parašytas įvadas, kuriame apibūdinama rankraščio materialinė kultūra, įrišimas, turinys, pateikiama rankraščio istorija, aptariami rankraščio publikavimo principai ir metodika. Straipsnio autorius pastebi, kad J. Gelumbeckaitės veikalas vainikuoja senosios lietuvių raštijos paminklų tyrimų pasiekimus XX amžiuje. Vertinant publikavimo metodikos ir įgyvendintų uždavinių aprėpties požiūriu jis laikytinas idealaus maksimalizmo pavyzdžiu. Tolesnė tyrimų pažanga galima tik į Postilę sutelkus kitų mokslo krypčių tyrėjų pajėgas. Pažymima, kad visa jo vertė atsiskleis tada, kai bus sudarytas ir paskelbtas Postilės žodynas. Veikalo publikacija taip pat plečia istorijos, etnologijos, kultūros, literatūrinių ryšių, Protestantų bažnyčios tyrimų erdvę ir galimybę. The review presents a two-volume work, Die litauische Wolfenbütteler Postille von 1573, released in Germany in 2008. This is a facsimile precisely produced from the digital copy of Postilla manuscript, overwriten from the original document accompanied by the study. The author of the publication is Jolanta Gelumbeckaitė. The publication is discussed from the bibliographical point of view, by grouping the elements of linguistics in works of different linguists, revealing efforts and achievements of text publishing, showing development and maturity of bibliographic description, and evaluation attempts of the bibliographer. The work also presents the introduction written by J. Gelumbeckaitė that describes material culture of the manuscript, binding, contents, history of the manuscript, principles and methodology of manuscript publication. The author of the article notes that this work by J. Gelumbeckaitė rounds up achievements of research into the old Lithuanian literature monuments of the 20 century. From the point of view of the publication methodology and scope of the tasks completed, this piece of work can be regarded as the ideal example of maximalism. Further research is possible only by focusing on Postilla the capabilities of the researchers from other scientific fields. It is argued that all of its value will be revealed, once the Postilla dictionary is compiled and published. Publication of this book also serves to expand the space and opportunities for historical, ethnological, cultural, and literary connections, and for the research of Protestant Church.

PRATARMĖ -- KNYGA IR ASMENYBĖ: E. Vaikinis - pirmasis Mažosios Lietuvos leidėjas ir spaustuvininkas lietuvis; Lietuvių literatūros draugija: likimas ir paskutinis narių sąrašas; Georgas Sauerweinas lietuvių tautiniame sąjūdyje ir jo spaudoje: klaipėdietiškasis laikotarpis; Pirmoji Georgo Sauerweino biografijos knyga; Hermanno Sudermanno atmintis ir vardas Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros pavelde; Orientalistinis pėdsakas misionieriaus Kristupo Lokio gyvenime ir publikacijose; Levas Vladimirovas (Mintijimai asmenybės tema) -- KNYGA IR LAIKAS: Abraomo Kulviečio laikų Prūsijos bažnyčios malda; Karaliaučius lietuviškos knygos istorijoje; Georgo Sauerweino knygų formos ir temos; Tautinio sąjūdžio protestantiškojo sparno periodinis leidinys „Pagalba" (Kaizerinės Vokietijos laikais); Spaudos leidyba Plungėje pirmosios nepriklausomybės metais -- KNYGOS ISTORIJA IR ISTORIOGRAFIJA: Viliaus Gaigalaičio knygotyrinės nuostatos ir veikla; Vokiečių autorių vertimai į lietuvių kalbą; Mažosios Lietuvos rankraštinė ir spausdintinė knyga Lietuvos knygos muziejuje (Projekto bandymas); Reformatų knygų istoriografinė apžvalga Stanislovo Dagilio redaguotame Biržų Giesmyne; Knygos istorijos periodizacija: senosios ir naujosios knygos riba -- SĄRAŠAS PUBLIKACIJŲ, KURIŲ PAGRINDU PARENGTA KNYGA -- RODYKLĖS: Asmenvardžių rodyklė; Vietovardžių rodyklė. Knyga skirta lietuviškos knygos XIX-XX amžiuje tradicijų, įtakų, raiškos ir istoriografijos analizei. Pagrindinis tyrimo objektas - Mažosios Lietuvos lietuvių lietuviškoji spauda, jos ryšiai su Didžiosios Lietuvos lietuvių knygos veikėjais, ypač kreipiant dėmesį į Lietuvos valstybingumo atkūrimo išvakares ir pirmąjį savarankiško gyvenimo dešimtmetį. Tyrimas rutuliojamas trimis kryptimis: 1) knyga ir asmenybė, 2) knyga ir laikas, 3) knygos istorija ir istoriografija. Pirmoji tyrimo kryptis leidžia atskleisti pirmojo Mažosios Lietuvos lietuvio - Klaipėdos spaudos leidėjo ir prekybininko E. Vaikinio pasirodymo knygininkystės versle aplinkybes, jo ryšius su katalikiškos visuomenės veikėju ir rašytoju M. Valančiumi, J. Zauerveino (G. Sauerwein) vaidmenį klojant lietuviškos spaudos kelią į Europos kultūrą, knygos darbuotojų pastangas aktualinti leidinių repertuarą naujoviško turinio ir žanro literatūra. Antroji tyrimo kryptis leidžia gilintis į spaudos leidinių poveikį visuomenei, jos funkcijų kaitą, knygų leidybos ir spausdinimo geografijos plėtrą augant visuomenės poreikiams ir didėjant valstybės užsakymams. Trečioji tyrimo kryptis iškelia lietuviškos knygos mokslo teorijos ir istoriografijos pradmenis formavusius asmenis, iš kurių iškiliausi - prof. dr. V. Gaigalaitis, poetas ir publicistas S. Dagilis. Veikalo sąranga, tyrimo metodika ir analizuojama medžiaga autoriui leidžia teigti, kad lietuviškoji spauda buvo viena svarbiausių perskirtos tautos dalių tautinės ir kultūrinės integracijos priemonių. Veikalas parengtas publikuotų mokslinių straipsnių pagrindu. The book is intended for the analysis of traditions, influences, expression and historiography of the Lithuanian book of the XIX-XX centuries. The main object of the research is the Lithuanian press of the Lithuanian Minor and its relations with characters of Lithuanian book of the Lithuania Proper, paying particular attention to the eve of the restoration of Lithuanian statehood and the first decade of independent life. The study is elaborated in three directions: 1) book and personality, 2) book and time, 3) history of a book and its historiography. The first direction of the research provides the opportunity to reveal the circumstances of the appearance of the first Lithuanian in the book business coming from the Lithuania Minor, i.e. Klaipėda publisher and trader E. Vaikinis, also including his relationship with the member of Catholic society and writer M. Valančius, the role of G. Sauerwein when developing the route of the Lithuanian press to the European culture, and efforts of book staff to bring the repertoire of publications up-to-date with literature involving innovative content and genre. The second direction of the research gives the possibility to implement even deeper analysis paying attention to the influence of the press publications on the society, and the geographical development of book publishing and printing, when society needs and state orders keep increasing. The third direction of the research is dedicated to the people who have formed the basis of the scientific theory and historiography of the Lithuanian book, the most famous of whom are Prof. Dr V. Gaigalaitis, and poet and publicist S. Dagilis. The structure of the work, the methodology of the research and the analysed material provide the opportunity for the author to state that the Lithuanian press was one of the most important means of national and cultural integration of the separated nation. The paper is prepared on the basis of scholarly articles.

Publikacijoje skelbiamas Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio sąjūdžio spaudos darbuotojo Martyno Jankaus (1858–1946) 1929 metų laiškas Getingeno universiteto baltistikos profesoriui Eduardui Hermannui (1869–1950). Tai atsakymas į kalbininko klausimą apie lietuviškos spaudos būklę XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Laiške apibūdinta lietuvių nelegaliosios spaudos leidyba Mažojoje Lietuvoje ir jos transportavimas į caro valdomą Lietuvą, žymiausi jos darbuotojai, aptariamos spaudos verslo problemos. This publication includes a letter from a literary worker of Lithuanian national movement in Lithuania Minor Martynas Jankus (1858–1946) to a professor of Baltistic studies at the University of Gottingen Eduard Hermann (1869–1950) written in 1929. The letter consists of reply to a question of the linguist about the state of Lithuanian press at the end of the nineteenth and the beginning of the twentieth centuries. The author of the letter characterized the publishing of the illegal press in Lithuania Minor and its secret transportation to Lithuania under the rule of Tsarist Russia. He wrote about the most significant literary and publishing workers and the problems of publishing trade. The letter provides rich biographical data on M. Jankus.

Senasis rankraštinis ir spausdintas kultūros paveldas Lietuvos antikvarinėje prekyboje yra labai negausus. Tačiau atradimų dar pasitaiko. Straipsnio autorius 2002 m. Vilniaus antikvariate nusipirko pluoštą senųjų lakštinių spaudinių, tarp kurių buvo Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio rūmų aplinkoje sukurtas pamokymas kunigams, kaip reikia melstis nelaimės akivaizdoje. Jį 1542 m. išspausdino Karaliaučiaus spaustuvininkas Hansas Weinreichas. Talkinant Vokietijos mokslininkams ir bibliografams nustatyta, kad iki Antrojo pasaulinio karo lakštinių spaudinių pluoštas laikytas valstybiniame archyve Karaliaučiuje, bet per karą dingo ir šiuo metu Vokietijoje nėra ne vieno egzemplioriaus. Lietuvoje 15 spaudinio egzempliorių nuo pokario laikų yra laikoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jie buvo surasti ir atvežti apie 1946 m. iš sugriauto Karaliaučiaus. Privatūs asmenys, bibliofilai ir kolekcininkai Lietuvoje šio spaudinio neturi. Spaudinio tekstas yra svarbus senosios Prūsijos tautų istorijos šaltinis. Pamokymai, kaip reikia melstis grėsmių atvejais, lakštiniais spaudiniais buvo skelbiami ne kartą. Jie buvo privalomi visoms Prūsijos evangelikų liuteronų parapijoms. Tekstus kunigai skelbė iš sakyklų ne tik vokiečių kalba, bet juos vertė į prūsų, lietuvių ir lenkų kalbas. Tekstai buvo rašomi kunigaikščio rūmuose, dalyvaujant pačiam valdovui ir jo patarėjams. Spėtina, kad rašant 1542 m. pamokymą, kaip reikia melstis, galėjo dalyvauti lietuvių raštijos kūrėjas ir reformacijos veikėjas Abraomas Kulvietis. The old manuscript and printed cultural heritage in the antique stores of Lithuania is sparse. However one does come across discoveries. The author of this article bought a sheaf of old printed sheets, among which was a lecture on how to pray in the face of misfortune, written in the palace of Albert, Duke of Prussia, for pastors. It was published in 1542 by Königsberg printer Hans Weinreich. With the help of German scientists and bibliographers, it was determined, that the sheaf of printing sheets had been kept in the state archives in Königsberg until the Second World War, but disappeared during the war, and at the present time there is no copy in Germany. The 15 copies of the publication in Lithuania have been kept since the war at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. They were found and brought from decimated Königsberg around 1946. Private persons, bibliophiles and collectors in Lithuania do not have a copy. This printed text is an important source of the ancient history of the ethnic groups of Prussia. The lectures on how to pray in times of threats were published as sheaves of papers a number of times. They were required reading for all Prussian Evangelical Lutheran parishes. The pastors preached these texts from the pulpit not only in German, but the texts were also translated into Prussian, Lithuanian and Polish. The texts were written in the duke’s palace, with the participation of the leader himself and his advisors. It is thought, that the creator of the Lithuanian writing system and Reformation figure Abraomas Kulvietis may have participated in the writing of the 1542 lecture.

Vokiečių poligloto, poeto, neskaitlingų tautų interesų gynėjo ir taikos šalininkų judėjimo dalyvio Georgo Sauerweino (1831–1904) tyrimai Europoje vis platesnį mastą įgauna nuo 1990 m., pradėjus organizuoti tarptautinius simpoziumus. Publikacija sudaryta iš mažai žinomų G. Sauerweinui rašytų lietuvių spaudos veikėjų laiškų ir kelių jo paties laiškų. Dauguma tokių laiškų yra laikomi Gronau miesto archyve, veikiančiame kartu su muziejumi (Museum und Archiv der Stadt Gronau am Leine), ir kol kas tebėra lietuvių netyrinėti, vienas buvo užtiktas asmeniniame archyve kitame Vokietijos mieste ir tik trys yra paimti iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno Vilniuje. Pastarieji padeda geriau suvokti G. Sauerweino ryšius su besiformuojančia aušrininkų aplinka.G. Sauerweino ir jam artimų Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojų – spaustuvininkų, knygininkų, leidinių redaktorių, laikraščių bendradarbių – susirašinėjimas apima 1881–1904 metus. Šiuo laikotarpiu labai sparčiai tobulėjo Mažosios Lietuvos rašto kultūra, autorių laiškų ir spaudos leidinių kalba nuosekliai keitėsi veikiama „Auszros“ ir „Varpo“ skleidžiamų naujovių. Research on the work of Georg Sauerwein (1831-1904), a German polyglot, poet, defender of the interests of small nations and participant in the peace movement, has been growing in Europe since 1990 when international symposiums started to be organised. This publication is comprised of little-known letters of figures in Lithuanian publishing written to Georg Sauerwein and a few of his own letters. Most of these letters are kept in the city archives of Gronau, where there is also a museum (Museum und Archiv der Stadt Gronau am Leine), and up until today the Lithuanian letters have not been researched. One letter was found in a personal archive in another German city, and only three letters have been taken from the manuscript collection of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore in Vilnius. The latter letters help to better understand Georg Sauerwein’s relationship with the environment of national revival participants that was forming at the time. Correspondence between Georg Sauerwein and those working in Lithuanian publishing in Lithuania Minor that were close to him, including printing house owners, bookstore owners, publication editors and journalists covers the period 1881-1904. In this period, the written culture of Lithuania Minor improved very quickly, with the language of the printed publications and the authors’ letters constantly changing under the influence of new developments spread by the newspapers Auszra and Varpas.

Kūrybinio vertimo procesas nusidriekia per visus keturis pastaruosius Mažosios Lietuvos istorijos šimtmečius. Jo ištakos sietinos su Abraomo Kulviečio, Stanislovo Rapolionio ir Martyno Mažvydo veikla rengiant pirmuosius lietuviškos protestantų raštijos veikalus. XVI–XVIII amžių vokiečių tekstų vertimai į lietuvių kalbą tik sąlyginai vadintini literatūra. Tai buvo bažnyčioje ir namie naudojamos evangelikų liuteronų tikybos knygos. XIX amžiuje plėtojosi grožinės literatūros įvairovė ir didėjo jos poreikis. Po Pirmojo pasaulinio karo Mažosios Lietuvos lietuvių literatūra – originalioji ir verstinė – įžengė į paskutinį savo raidos etapą. Jį galėtume pavadinti moderniuoju. Iš vokiečių kalbos daugiausia išversta prozos, mažiau – poezijos. Pirmoji reikšminga vokiečių poezijos knyga yra 1841 m. Tilžėje pasirodžiusi antologija „Giesmės, linksmybei ir prietelystei paliecavotos“, sudaryta iš 35 eilėraščių ir pasakėčių. Vokiečių prozos vertimų nustatyta ne mažiau kaip pusšimtis knygų. Dauguma jų yra anoniminiai, tačiau kai kurie paženklinti ir gana garsiais autorių vardais. Skaitytojo pažinties su vokiečių literatūra galimybes praplėtė lietuviškoji periodika. Vokiškieji literatūros leidiniai yra atlikę svarbų tarpininko vaidmenį supažindindami skaitytojus su kitų tautų literatūra. Iš jų Mažosios Lietuvos lietuviai yra šiek tiek išsivertę graikų, anglų, norvegų, švedų, šveicarų, rusų, amerikiečių, japonų poezijos ir prozos. Pagal pasirodymo laiką kartais šie vertimai gerokai pranoko Didžiosios Lietuvos lietuvių ir kaimyninių tautų panašius vertimus. Jie taip pat darė poveikį lietuvių literatūrinių ryšių tėkmei, todėl nusipelnytų kruopštesnio fiksavimo, klasifikavimo ir analizės. The process of creative translation spreads through all four latter centuries of the history of Lithuania Minor. Its sources are linked with the activities of Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis and Martynas Mažvydas in preparing the first works of the written language of Lithuanian Protestants. The translations of German texts to Lithuanian dating from the 16th c. to the 18th c. can only be called literature on some condition. Those were the religious books of Evangelists Lutherans used at the church and at home. During the 19th c. the variety of fiction was growing and the demand for it was increasing. After the First World War Lithuania literature of Lithuania Minor – original and translated – entered the last stage of its evolution. The first significant book of German poetry is the anthology printed in Tilsit in 1841, called “Giesmės, linksmybei ir prietelystei paliecavotos” (“Songs for merriment and friendship”). The possibilities for the reader to get acquainted with the German literature have been expanded by Lithuanian periodicals. German literature publications performed an important role of a mediator in introducing the readers with the literature of other nations. Lithuanians of Lithuania Minor translated some of Greek, English, Norwegian, Swedish, Swiss, Russian, American and Japanese poetry and prose from them. By the publication date sometimes these translations significantly excelled similar translations made by Lithuanians in Greater Lithuania and neighbouring countries. They also had influence on the flow of Lithuanian literature relationships; therefore they deserve a more thorough recording, classification and analysis.

Oriento lietuviškieji pėdsakai pinasi iš kelių labai savitų ir gilius klodus siekiančių gijų, kurių viena veda Mažojon Lietuvon. Ją paliko lietuviai misionieriai. Vienas jų buvo Kristupas Lokys (1860–1921), 1885 m. pradėjęs mokytis žymaus evangelikų liuteronų tikybos propaguotojo ir skleidėjo Johanno Evangelisto Gosnerio (1773–1858) Berlyne įkurtoje misionierių mokykloje. Ją baigęs 1888 m. išvyko į Bengaliją ir ten dirbo 25 metus. K. Lokys ir jo žmona aktyviai reiškėsi spaudoje. Jų korespondencijose pasakojama apie čiabuvių skurdą, ligų epidemijas, europiečiams sunkiai pakeliamo klimato sąlygas. Jų rašiniuose yra daug pažintinio pobūdžio medžiagos, kuri traukė laikraščių skaitytojus. K. Lokis ne tik rašė straipsnius, bet ir savo lėšomis išleido keletą knygelių. Jos sparčiai pasklido ir tapo mėgstama lietuvių skaitytojų lektūra. Jos gerokai praplėtė Mažosios Lietuvos gyventojų suvokimą apie tolimąją Indiją ir greičiausiai sužadino domėjimąsi misijų veiklos savitumu ir prasmingumu. K. Lokio asmenybę ir spaudos darbo reikšmę galima visavertiškai suvokti tik siejant su epocha, vakarietiška misionieriavimo Oriente tradicija ir jo prasmingumo kaita XIX–XX a. sandūroje. Misionieriavimas buvo saviraiškos būdas ir galimybė. Jis formavo mąstymą ir kūrybos paskatas. Oriento patirtis turėjo neabejotinos įtakos K. Lokio dvasinei ir pilietinei pasaulėžiūrai, skatino kritiškai vertinti nelaisvų tautų padėtį ir jos priežastis, lėmė patriotinį apsisprendimą. Indija buvo jo kūrybos originalumo šaltinis. K. Lokio veikla gali tapti sąlyginiu matu, pagal kurį būtų lyginama ir modeliuojama viso lietuviškojo misijų sąjūdžio orientacija ir nustatoma jo išliekamoji vertė. The imprint left by Lithuanians in Asia makes a rich tapestry weaved from very different and unique threads, one of which comes from Lithuania Minor. It was a thread provided by Lithuanian missionaries. One of these missionaries was Kristupas Lokys (1860-1921), who in 1885 began studying at the missionary school established in Berlin by Johann Evangelist Gossner (1773-1858). Having graduated in 1888, he left for Bengal and worked there for 25 years. K. Lokys and his wife expressed themselves actively in the press. Their correspondence spoke about the poverty of those living there, epidemics, and conditions that arose which were difficult for Europeans. There is much material of an introductory nature in their writings, which attracted newspaper readers. Kristupas Lokys not only wrote articles, but also published a few small books with his own funds. They quickly spread and became favourite reading for Lithuanian readers. These books expanded the understanding among inhabitants of Lithuanian Minor about India and most likely aroused interest in the uniqueness and meaningfulness of missionary work. K. Lokys’ personality and significance of his press work can be understood as a whole, linked both with the tradition of Western missionary work in the Far East and the development of its meaningfulness at the turn of the 20th century. Missionary work was a way and possibility for self-expression. The experience in the Orient undoubtedly had an effect on his worldview, and encouraged him to critically evaluate the situation of unfree nations, and support self-determination.

Europos knygos muziejai modeliuoja ir iliustruoja gana sudėtingą ir įvairų, turintį daugybę sąsajų intelekto raiškos ir materialinės kultūros pasaulį. Jis funkcionuoja kaip civilizacijos paveldo organizacijos mini sistema. Muziejai jį imituoja tiek būdingiausiais, tiek išskirtiniais, reikšmingiausiais pavyzdžiais, turinčiais kultūrinę, mokslinę ir materialinę vertę. Straipsnyje aptariamos ekspozicijos kūrimo problemos, nurodomi svarbiausi veikalai, turintys rasti vietą muziejuje. Ekspozicijoje vyraujantis objektas turi būti rankraštis ir spaudinys. Mažosios Lietuvos ekspozicijoje pirmenybė teiktina rankraščiams ir spaudiniams lietuvių kalba. Tačiau būtina parodyti lietuviškos knygos sąsajas ir kaimynystę su kitakalbėmis krašto knygomis: vokiškomis, lotyniškomis, lenkiškomis. Chronologinės ribos – nuo XVI a. iki 1945 m. Pateikiami būsimo muziejaus Mažosios Lietuvos rankraštinės ir spausdintos knygos paveldo ekspozicijos metmenys: paminkliniai rankraštiniai veikalai, paminkliniai spausdinti veikalai, istorinės reikšmės paminkliniai leidiniai, istorinės reikšmės autoriai. Taip pat skiriama dėmesio knygos architektonikai, ekspozicijos ikonografijai, knygų prekybos ir platinimo atspindėjimui, bei knygos funkcionavimo visuomenėje išraiškai. Svarstoma, kaip muziejuje gali būti parodyta materialinė rašto ir knygos kultūra: asmeninės bibliotekos baldai, knygų apsaugos ir laikymo įrengimai, rašymo medžiagos ir reikmenys. Lietuvos knygos muziejaus vizija gali tapti realybe sutelkus intelektinius ir materialiuosius išteklius. Pirmuoju žingsniu būtina sukurti scheminį ir vaizdinį projektą, kuris sukonkretintų tokios įstaigos struktūrą, apimtų, vidaus ir išorės sąsajas, leistų apibrėžti bent svarbiausias funkcijas. European book museums shape and illustrate a rather complex world having much interaction between intellectual expression and material culture. It functions as a mini-system of a heritage organisation of civilisation. This article discusses the problems of creating an exposition, showing the most important works that should be displayed in the museum. The dominant object in an exposition should be manuscripts and printed material. The preference in an exposition on Lithuania Minor should be provided to manuscripts and publications in Lithuanian. However it is necessary to show the links of Lithuanian books with books in other languages from that area: in German, Latin, and Polish. The chronological time frame is from the 16th century to 1945. A draft of an exposition for the manuscript and printing book heritage of Lithuania Minor at the future Lithuanian Book Museum is provided: monumental manuscript works, significant printing works, monumental works and authors of historical significance. Attention is also focused on book design, reflection of the sale of books and distribution, and the expression of the book’s function in society. Also discussed are the ways the material cultural of writing and the book can be shown in the museum: the furniture of a personal library, book security and storage equipment. The vision of the Lithuanian Book Museum can become a reality by gathering intellectual and material resources. As a first step, it is necessary to create a schematic and visual project, which would give a more concrete form to the structure of such an institution.

Straipsnyje aptariamos tautinio lietuvių sąjūdžio protestantiškojo sparno svarbiausio leidinio – laikraščio „Pagalba“ atsiradimo priežastys, pateikiama formavimosi analizė, kurioje pagrindinis dėmesys telkiamas į „Pagalbos“ leidybos ir idėjinę platformą lėmusios lietuviškosios medžiagos klausimus. „Pagalba“ dienos šviesą išvydo kaip savaitraštis. Jo redaktorius – Vilius Gaigalaitis (1870–1945) Prūsijos parlamento narys, evangelikų liuteronų kunigas. Laikraštis „Pagalba“ tapo vienu ilgiausiai egzistavusių ir skirtingą vaidmenį įvairiais etapais atlikusių Mažosios Lietuvos lietuviškų periodinių leidinių. Aptariama „Pagalbos“ leidybos kiekybinė charakteristika. Geriausiais metais žurnalas galėjo turėti, įskaitant ir draugijos narius, apie 2000–3000 skaitytojų. Leidinio struktūra buvo nesudėtinga. Nepaisant žurnalistinio atsargumo, idėjinio uždarumo ir pernelyg griežtos orientacijos į tam tikrų pažiūrų skaitytojų auditoriją, žurnalas ir jo redakcija nemažai nusipelnė skleidžiant švietimą, ugdant tautinę savimonę, suartinant imperijų siena perskirtas tos pačios tautos dalis. Leidinys pagal išgales atliko pozityvią tautinio sąjūdžio stiprinimo ir saviraiškos funkciją. Išliekamąją vertę jam suteikia kruopščiai fiksuota Mažosios Lietuvos lietuvių visuomeninio gyvenimo kronika. The Lithuanian national movement in Lithuania Minor was developing in the conditions of intensive activity of German political organizations, cultural integration of both parts of Lithuania (Minor and the Great one), and the strengthening of Lithuanian national autonomy. The National movement of Lithuanian Minor was transforming into a differentiated political movement and independent organizations since the 19th century. A part of them stayed under the influence of German political parties, another part sought the political autonomy. Each of these organizations relied and flocked around ideologically related newspapers: “Lietuviška ceitunga” in Klaipėda, “Konzervatyvus draugystės laiškas” in Priekulė and others. The latest to emerge was the Protestant wing of Lithuanian national movement with a periodical “Pagalba” (1904–1939). Vilius Gaigalaitis (1870–1945) – a well-known Lithuanian activist, a deputy of Prussian Parliament, an Evangelical-Lutheran priest – edited it. This journal and its editor’s supporters declared total loyalty to Kaiser Germany, however, they sought to preserve the identity of Lithuanians in Lithuania Minor through political and cultural activity, cultural cooperation with Great Lithuania, and creation and promotion of a significant image of Lithuanian nation in the world. This led to confrontation with political power in Germany. The cultural, national, and political development of “Pagalba” and its supporters was stopped by the war. The situation, factors of influence and the goals of activity later changed significantly.

Straipsnyje pabandyta nustatyti asmeninių, bet pirmiausia bibliofilinių bibliotekų katalogų tradicijos ištakas, tęstinumą ir naujoves, jų tipus, funkcijas, sudarymo metodiką, struktūrą, publikavimo formas ir publikacijų taikymo savitumus. Katalogas XVIII–XIX a. asmeninės bibliotekos savininkui daugiausia buvo nuosavybės inventorinimo ir reprezentavimo priemonė. Šių dienų bibliofilui rūpi organizacijos, turinio, originalumo ir informatyvumo prasmėmis tobula biblioteka, kuri užtikrina asmenybės savirealizaciją ir teikia kūrybinių impulsų bei paskatų. Katalogas bibliofilui yra vienas svarbiausių jo veiklos instrumentų. Jo universalumą taip pat didina šiandien kaip niekad giliai suvokta kultūrinė, estetinė, meninė, mokslinė, informacinė, materialinė knygos vertė bei savybės. Tai leidžia kalbėti apie daugiaaspektę katalogo paskirtį: . katalogas yra bibliotekos organizavimo ir tobulinimo priemonė; . katalogas sistemina ir struktūrina bibliotekos fondą; . katalogas yra bibliofilo komunikavimo su vienminčių bendruomene, knygos darbuotojų profesine aplinka ir visuomene priemonė; . katalogas viešina ir pristato bibliotekos kolekcijas, svarbius ir vertingus leidinius; . katalogas fiksuoja ir telkia duomenis apie knygos funkcionavimą visuomenėje; . katalogas yra pavienės knygos ir visos knygų epochos pažinimo bei tyrimo šaltinis; . katalogas yra bibliofilijos ir knygos kultūros ugdymo priemonė; . katalogas padeda bibliofilo saviraiškai, pristato jo patirtá, darbus ir kūrybos visumà, yra jo asmenybės pažinimo sąlyga; . profesionaliai parengtas ir plačiai paskleistas katalogas padeda apsaugoti asmeninės bibliotekos knygas. Asmeninės bibliotekos katalogas – ilgaamžiškiausias ir patikimiausias bibliofilijos raiškos šaltinis. Jis įprasmina bibliofilo veiklą ir leidžia ją tobulinti. This article attempts to determine the origins of the tradition of personal library catalogues, but first and foremost bibliophiles’ libraries, along with its continuity and innovations, their types, functions, structure, and aspects particular to the use of these publications. For the owner of a personal library during the 18th-19th centuries, a catalogue was mostly a tool for making an inventory of one’s property and giving a form to it. Today’s bibliophile cares about a perfect library in terms of organisation, content, originality, and informativeness, which provides a creative impulse and stimulus. For a bibliophile, a catalogue is one of the most important instruments for his or her activity. The multi-layered purpose of a catalogue includes: • a catalogue is a tool for organising and improving a library; • a catalogue systematises and gives structure to a library’s stock of books; • a catalogue is a tool for the communication of a bibliophile with a community of like-minded people; • a catalogue records and accumulates data about the functioning of books in society; • a catalogue is a source of the introduction and research or individual books and books from all time periods; • a catalogue is a tool for cultivating bibliophilia and book culture; • a catalogue helps a bibliophile independently introduce his or her experience, work and creative efforts as a whole. The catalogue of a personal library is the oldest and most trustworthy source for the expression of bibliophilia. It gives meaning to the activity of a bibliophile and allows him or her to improve it.

Siekiant spręsti kompleksinius 1918-1940 m. knygos istorijos klausimus, svarbu atlikti parengiamuosius darbus ir istoriografiškai apibendrinti bei įvertinti atskiro Lietuvos knygų leidybos, spausdinimo ir platinimo centro bei židinio svarbą ir vietą 1918-1940 metų knygininkystėje. 1940 metais Plungėje gyveno 6000 gyventojų. 1918-1940 m. Plungėje buvo išleista 14 knygų. Visos surastos Plungės knygos aprašytos de visu, užfiksuotos jose rastos marginalijos, antspaudai ir kitos laiko bei žmonių paliktos žymės. Plungės knyga, tegu ir ne itin gausi bei puošni, rodo žemaičių kūrybingumą, akiračio plotį, aukštesnio pažinimo ir tobulinimosi lygmens siekį. Ji peržengė provincijos ribas. Apie tai kalba tiražai (siekė iki 10 000 egzempliorių), okupacinio režimo cenzūros persekiojimas (rinkinėlyje „Linksmos jaunimui dainelės“, A. Putramento brošiūroje „Mūsų uždaviniai ir pareigos“ yra liūdnai pagarsėjusių bibliotekų specfondų antspaudų žymės), amžininkų vertinimai (Molière‘o „Juokingųjų pamaivų“ vertimui įvadą parašė Kauno universiteto užsienio šalių literatūros profesorius Vladas Dubas). Periodinių leidinių skaičiumi Plungė atsiliko nuo didesnių Žemaitijos administracijos ir ūkio centrų (Kretingoje 1918-1940 m. iš viso ėjo 14, Telšiuose - 38 laikraščiai ir žurnalai), tačiau neretai pranoko į save panašius miestus. Šie leidiniai ugdė gyventojų, ypač jaunimo, kūrybingumą, pratino prie žiniasklaidos leidinių vartojimo ir bendradarbiavimo. Juose užfiksuota tyrinėtojui vertinga istorijos medžiaga. In seeking to answer complex questions related to the history of books during 1918-1940, it is important to carry out preliminary work and make a historiographical summary and evaluate the importance and place of Lithuanian book publishing, printing and centre of distribution and its main role in library science during 1918-1940. There were 6000 inhabitants in Plungė in 1940. Between 1918-1940, there were 14 books that were published in Plungė. All of the Plungė books were found and described by the author from the originals in full, recording the marginalia, stamps and other marks that were found in them. Plungė books, though not great in number or ornate, show the creativity of the inhabitants of Western Lithuania, the breadth of their horizons, and efforts for greater recognition and level of improvement. They went beyond the borders of the provinces. This is shown by the print run (reaching upwards of 10,000 copies), and persecution of the occupational regime‘s censor (the collection “Happy Songs for Youth” and A. Putramentas’ pamphlet “Our Tasks and Duties” sadly have the marks of stamps from the libraries’ infamous “special stocks”). Plungė was behind other larger Western Lithuanian administrative and economic centres in terms of the amount of periodical publications (during 1918-1940 there were 14, and in Telšiai 38 newspapers and magazines), however they often surpassed cities that were of a similar size to it. These publications cultivated the creativity of inhabitants, especially the youth, and accustomed them to the use and cooperation of media publications.

Karaliaučiaus universiteto profesoriaus ir Lietuvių kalbos seminaro vedėjo Martyno Liudviko Rėzos (Martin Ludwig Rhesa, 1776-1840) lietuviška poetinė kūryba negausi, veikiausiai dėl to ir gana gerai žinoma. Šiais laikais gilesnės analizės bei vertinimų Rėzos kūryba susilaukė prieš keletą dešimtmečių pasirodžiusioje Albino Jovaišo monografijoje „Liudvikas Rėza“. Deja, tyrėjas tuo metu dar negalėjo aptarti dviejų vieno proginio eilėraščio publikacijų, pasirodžiusių 1816 ir 1818 metais. Jos tik neseniai buvo rastos ir su glaustais komentarais pirmą kartą skelbiamos šioje publikacijoje. Eilėraštis išspausdintas senoviniame poliglote „Pacis [...] monumentum [...]“, skirtame Napoleono karų nugalėtojams: Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui III, Rusijos imperatoriui Aleksandrui I ir Austrijos imperatoriui Pranciškui I. Pirmasis šio poligloto leidimas išėjo 1816, o antrasis - 1818 metais. Vienas antrojo leidimo egzempliorius šiuo metu saugomas Tartu universiteto bibliotekos retenybių kolekcijoje, o vieną pirmojo leidimo egzempliorių pavyko rasti publikacijos autoriui Vroclavo universiteto bibliotekoje (sign.: 20466 IV C ). Straipsnyje atlikta šio egzemplioriaus atsiradimo analizė, atskleistos eilėraščio publikavimo aplinkybės, aptarti kai kurie asmenys, kurie prie to prisidėjo, apibūdintas pats šaltinis. Nežinomo Rėzos eilėraščio suradimas ir paskelbimas liudija, jog lietuvių literatūrai pažinti ir įvertinti slypi dar daug galimybių, atsiskleidžiančių užsienio bibliotekose saugomuose raritetuose. There are just a few Lithuanian poetic works of Martin Ludwig Rhesa, a professor of the University of Königsberg and the Head of the Lithuanian seminar. Probably, it is the reason why his works are not well-known. Nowadays, only a few decades ago, the creative work of Rhesa was more deeply analysed in the monograph “Liudvikas Rėza” [Ludwig Rhesa] written by Albinas Jovaiša. Unfortunately, the researcher was not able to discuss two publications of one occasional poem that were published in 1816 and 1818. They were found recently and, together with brief comments, published in this publication for the first time. The poem was printed in an antique polyglot “Pacis monumentum [...]” that was sacred to the winners of Napoleon wars: King of Prussia Frederick William III, Emperor of Russia Alexander I and Emperor of Austria Francis I. The first edition of the polyglot was published in 1816, the second in 1818. A copy of the second edition is kept in the collection of rarities in the library of Tartu University; a copy of the first edition was found by the author of this publication in the library of the University of Wroclaw (sign.: 20466 IV C ). The article contains an analysis of circumstances under which the copy was found, reveals the circumstances of the publication of the poem, describes people who contributed to it and the source itself. The finding of unknown poem of Rheza and its publication is the evidence that there are more possibilities to know and evaluate Lithuanian literature because it may be found in the collections of rarities in foreign libraries.

Komunikacijos fakulteto Knygotyros katedra – viena iš šimto Vilniaus universiteto katedrų. Knygotyros katedros dėstytojai dalyvauja penkiose studijų programose: bibliotekininkystės bakalaurų ir magistrų, knygotyros magistrų, archyvistikos bakalaurų ir knygų leidėjų profesinių studijų. Archyvistikos bakalauro bei knygų leidybos ir platinimo profesinės studijos pradėtos nuo 1999 m. rudens semestro. Per devynerius veiklos metus kolektyvas parengė penkiolika paskaitų konspektų, metodinių nurodymų, seminarų planų ir kitų mokomųjų leidinių. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, „Bibliografinė heuristika“, „Dokumentotyra“, „Knygotyros pagrindai“, „Lietuvos knygos istorija“, peržengė ne tik fakulteto, bet ir Universiteto sienas. Jie sudaro geras prielaidas plėtoti tarpdisciplinines studijas ir stiprinti knygotyros mokslo pozicijas. Per praėjusį dešimtmetį nuosekliai vykdytos dvi temos: „Lietuvių knygotyra“ (vadovas prof. D. Kaunas) ir „Lietuvių nacionalinė bibliografija“ (vadovas doc. O. Janonis), kurių pirmoji priskirta pagrindinėms Universiteto mokslinių tyrimų kryptims. Nuo katedros įkūrimo atskiromis knygomis išleistos devynios monografijos ir straipsnių rinkiniai. Penkerius metus truko pirmojo lietuviško knygotyros enciklopedinio žodyno rengimas. Katedros mokslo gyvenime jau įsitvirtino knygotyros seminarai – svarbi tyrimo rezultatų, teorinių įžvalgų skelbimo ir diskusijų priemonė. Šis metinis renginys vyksta nuo 1991 m. tradiciškai rudens laiku. Iš viso 1991–1999 m. seminaruose ir konferencijoje perskaityti 134 pranešimai, kurių autoriai – 82 mokslininkai, doktorantai, mokslinių bibliotekų, muziejų darbuotojai ir kitų specialybių atstovai. The teachers of the Department of Book Science teach in five different study programmes: a B.A. and M.A. programme in Library Science, an M.A. in Book Science, a B.A. in Archives Studies and professional studies for publishing. The B.A. in Archive Studies and professional studies in publishing and distribution started in the fall semester of 1999. During its nine years, the collective has prepared 15 lecture note publications, methodological instruction books, seminar class outlines and other study guides. They create good circumstances to expand the interdisciplinary studies and strengthen the position of library and documentation science. During the last decade, two themes have been continually in focus: “Lithuanian Book Science” and “The Lithuanian National Bibliography. Since the establishment of this department, there have been nine monograph and article collections published as separate books. Book science seminars have entrenched themselves in the academic life of the department, which is an important tool of research results, publishing theoretical insights and discussions. In all during the period of 1991-1999, 134 speeches were made at seminars and conferences, the authors of which total 82 scientists, doctoral students, staff of scientific libraries and museums and other specialists. The specialist staff of the Centre for Quality Assessment in Higher Education conducted an examination of the academic work of Vilnius University, and provided a favourable review about the Department of Book Science and named its academic activity as exemplary.