Search

The purpose of this study is to explore how pro-environmental energy behavior is manifested at a military unit and what behavioral change factors can enhance such behavior. The military unit represents an organization dominated by an exceptionally strong sense of community and belonging where individual pro-environmental energy behavior goes in line with a collective one. The application of Capability-Opportunity-Motivation-Behavior (COM-B) approach led to a better understanding of energy-saving behavior in the military as an organization where personnel are trained to increase their awareness of their peers&rsquo, behavior. Methods: The results were obtained using data collected from two independent samples of both professional soldiers and conscripts at a military unit of Lithuanian defense forces located in a fixed installation in the time frame of 2018&ndash, 2019. The total sample of respondents (professional soldiers and conscripts) was N = 454. A series of statistical tests were performed at the 0.05 level of confidence. Results: An extended COM-B model for the analysis of pro-environmental energy behavior in the military was proposed and applied. The results show that the three behavioral change factors&mdash, capability, opportunity, and motivation&mdash, are first of all positively linked with the collective energy behavior at the military unit and only then with the individual soldier&rsquo, s pro-environmental energy behavior. This is a new insight into the COM-B model as collective and individual behavior are identified as separate indicators and then combined into a single measurable construct. In addition, the results indicate that in the military unit, communality plays an important role in sustaining pro-environmental energy behavior, even if an individual behavior indicates low-involvement.

Researches on levels of happiness enable to comprehensively analyse information about the society, political culture and public spirit. One of the fields of such researches can be the research on the relation between the level of happiness of the society and governance of the state. Responding to this field, the public opinion research centre “Vilmorus” conducted a representative survey of Lithuanian population, aiming to find out respondents’ opinions about the level of happiness last year and during next five years’ period as well as their attitude to that part of public expenditure which, seeking the increase of residents’ level of happiness, should be allocated for defence of the state. In total, 1005 respondents were surveyed (people over 18 years old from 19 towns and 31 villages). The research also revealed that the level of happiness determined respondents’ opinions about distribution of state budget and funding of defence of the state. It was found that in the opinion of respondents with lower level of happiness there was no need to allocate funds for defence of the state at all.

Mokslininkas, verslininkas ir keliautojas Gintaras Labutis pasakoja apie lietuvius, gyvenusius ir dirbusius Užkaukazėje. Atvykėliai nuo Baltijos, nepaisydami beveik trijų tūkstančių kilometrų atstumo, čia dažnai rasdavo įdomesnį gyvenimą, Lietuvai nebūdingą gamtos ir kultūros įvairovę, o nepaklusnumas primestai valdžiai kūrė bendrumo su vietos gyventojais – gruzinais, armėnais ar totoriais – jausmą. Straipsnyje kalbama apie karo topografą Juozapą Chodzką (1800-1881), Lietuvos nepriklausomybės sąjūdžio XX a. pradžioje organizatorių ir pagrindinį finansuotoją inžinierių Petrą Vileišį (1851-1926), rašytoją Antaną Vienuolį (1882-1957), pastaraisiais metais į Kaukazui artimų lietuvių gretas įtraukiamą Mikalojų Konstantiną Čiurlionį (1875-1911), kitas Lietuvos kultūrai reikšmingas asmenybes. Scientist, businessman and traveller Gintaras Labutis writes about Lithuanians who lived and worked on the edges of the Russian Empire. In the Caucasus, newcomers from the Baltic, despite the almost 3,000-kilometre distance, have often found a more interesting life, and a variety of natural and cultural features that were unusual to them. Relations with the occupiers created an affinity with the locals, the Georgians, Armenians and Tartars. The article looks at Juozapas Chodzka (Józef Chodźko, 1800-1881), a war topographer, Petras Vileišis (1851-1926), an engineer, organiser and the main financial backer of the Lithuanian independence movement in the early 20th century, Antanas Žukauskas-Vienuolis (1882-1957), a writer, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911), who in recent years has been added to the crowd of Lithuanians associated with the Caucasus, and other important personalities in culture.

Veiklos veiksmingumas ir nuolatinis tobulinimas – viena svarbiausių pastangų krypčių bet kurios organizacijos raidoje. Apsisprendusi eiti kokybės ir nuolatinio tobulinimo keliu, organizacija užsitikrina tvarią ateitį. Kertinis momentas tobulinant veiklą – veiklos vertinimas. Bakalauro darbas atskleidžia, kokį dėmesį Lietuvos kariuomenės profesinio mokymo organizacija – Juozo Lukšos mokymo centras (toliau – JLMC) – skiria veiklos tobulinimui ir vertinimui. Darbe iškelti keturi uždaviniai: 1. Išanalizuoti veiklos vertinimo prieigas, taikomas civilinėse ir karinėse mokymo įstaigose, 1a. Išanalizuoti organizacijų veiklų vertinimo prieigas, 1b. Išanalizuoti Lietuvos karinių profesinio mokymo įstaigų veiklos specifiškumą ir egzistuojančias vertinimo prieigas. 2. Adaptuoti pasirinktą veiklos vertinimo prieigą karinei organizacijai – JLMC. 3. Įvertinti JLMC veiklą adaptuota veiklos vertinimo prieiga. 4. Pateikti pasiūlymus dėl veiklos gerinimo. Prieš atliekant tyrimą buvo išanalizuotos ir palygintos organizacijų veiklos vertinimo prieigos, tada pasirinkta tinkamiausia adaptavimui. Tyrimo hipotezė – versle ir viešajame sektoriuje taikomos veiklos vertinimo prieigos gali būti taikomos karinei organizacijai (mokymo centrui). Hipotezei patikrinti buvo pasirinktas, adaptuotas ir pritaikytas Bendrasis vertinimo modelis (angl. Common Assessment Framework). Modelis remiasi devyniais pagrindiniais vertinimo kriterijais, kurie suformuoti pagal kokybės vadybos principus. Tyrimui atlikti buvo pasirinkti šie metodai: dokumentų analizė ir giluminis interviu su ekspertais, turinčiais įvairias sąsajas su tiriama organizacija. Atlikus ir apibendrinus tyrimą nustatyti JLMC įverčiai pagal kriterijus kokybės vadybos kontekste, JMLC stiprybės ir silpnybės, pateikti siūlymai veiklos tobulinimui., Constant performance efficiency and enhancement is the key line of effort for every mature organization. The decision to take quality approach ensures organization’s sustained future development. The key aspect in performance improvement is the performance assessment. Bachelor's thesis reveal what level of priority does Lithuanian military professional education organization, Juozas Lukša training center, pay to its performance and improvement. Thesis is up to four tasks: 1. To analyze performance assessment approaches applied within civilian and military domains, 1a. To overview and analyze performance assessment approaches for organizations, 1b. To analyze performance assessment approaches used amongst Lithuanian military organizations. 2. To adopt most suitable approach to military organization – Juozas Lukša training center. 3. To assess Juozas Lukša training center using adopted approach. 4. To provide the list of recommended actions to be taken in order to improve the performance. The hypothesis – performance evaluation approaches used amongst civilian organizations can be applied to assess military organization (training center). As an instrument to check the hypothesis, Common assessment framework (CAF) was selected, adopted and applied. CAF is composed of nine main assessment criterions deriving from principles of quality management. To prove the validity of CAF the analysis of documents and the interviews of experts were conducted. It has to be stated that all experts have connection with the chosen organization. The assessment is focused on Juozas Lukša training center within quality management perspective. It reveals strengths and weaknesses and suggest the action to be taken in order to improve the performance.

Bakalauro baigiamajame darbe išnagrinėta lyderystės koncepcija, atskleista transformacinės ir transakcinės lyderystės esmė, išanalizuotos vado lyderio elgsenos raiška ir jos svarba vadovavimo teorijos taikymui organizacijose. Šiuo darbu siekta ištirti transformacinės ir transakcinės lyderystės teorijų taikymo svarbą kariniame vienete. Lietuvos kariuomenės vadovavimo doktrina reglamentuoja transformacinio ir transakcinio lyderystės teorijų pritaikymą kartu, todėl šiame darbe buvo išskirtos būtent šios lyderystės teorijos. Siekiant išsiaiškinti, kokie transformacinės ir transakcinės lyderystės požymiai vyrauja Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriama kokia lyderystės teorija vyrauja Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione remiantis vado lyderio elgsenos ypatumais. Tyrimas atskleidė, kad batalione transformacinis lyderiavimas vyrauja šiek tiek daugiau nei transakcinis lyderiavimas. Tyrimo metu respondentų nuomone geriausiai įvertinti vadų lyderių elgesio bruožai: pasitikėjimo ir stiprumo jausmo rodymas, padeda pavaldiniams ugdyti savo gebėjimus, taip pats suvokimą, kad kiekvieno poreikiai, bei gebėjimai skiriasi ir svarbiausia, kad vadas lyderis ieško įvairių sprendimo būdų problemoms spręsti. Tai pat buvo nustatytos vadų lyderių elgesio bruožų silpnybės: vadas lyderis per mažai laiko skiria mokymui ir švietimui, intelektualiai nestimuliuoja grupės narių, pavaldinių nuomonės neišklausymas, vadovavimą reaguojant į išimtis: suklydus pavaldiniui blogai vertina jo darbą ir problemos sprendimo laukimas, tik tada imasi veiksmų., The concept of leadership is examined in the bachelor's thesis, the essence of transformational and transactional leadership is revealed, the expression of the leader's behavior and its importance for the application of leadership theory in organizations is analyzed. The aim of this work was to investigate the importance of applying theories of transformational and transactional leadership in a military unit. The doctrine of leadership of the Lithuanian Armed Forces regulates the application of transformational and transactional leadership theories together, therefore in this work it is these leadership theories that were singled out. In order to find out what signs of transformational and transactional leadership prevail in Grand Duchess Birutė's Ulona Battalion, a study was conducted to examine what leadership theory prevails in Grand Duchess Birutė's Ulona Battalion based on the peculiarities of the commander's leadership. The study revealed that in a battalion, transformational leadership predominates slightly more than transactional leadership. According to the respondents, the behavioral characteristics of commanders' leaders were best assessed: showing confidence and a sense of strength, helping subordinates to develop their abilities, as well as the perception that everyone's needs and abilities are different and most importantly that the leader is looking for different solutions. The main problematic behavior features of commanders' leaders have been identified, which require further analysis: the commander - leader devotes too little time to training and education, does not intellectually stimulate the group members, subordinates do not listen to the opinion, leadership in response to exceptions: .if a subordinate makes a mistake, his work and waiting for a solution to the problem is underestimated, only then take action

Globaliame pasaulyje darbuotojai su savo žiniomis ir kompetencijomis yra pagrindinis resursas, leidžiantis organizacijai išsilaikyti šiuolaikinėje konkurencinėje rinkoje. Kuo efektyviau organizacijos tikslams pasiekti panaudojamos visų jos darbuotojų žinios bei kompetencijos, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis ir iš visos organizacijos. Žmogiškųjų išteklių politika bendroje organizacijos strategijoje turi padėti suprasti kiekvienam darbuotojui savo vaidmenį, kad būtų gerinami tiek individualūs, tiek visos organizacijos rezultatai. Šiuolaikinėse viešojo sektoriaus organizacijose, siekiančiose patenkinti visuomenės poreikius, reikšmingas vaidmuo skiriamas darbuotojų veiklos vertinimo politikai, nes tai yra vienas iš organizacijos ir asmens tobulėjimo įrankių. Lietuvos kariuomenė, būdama viešojo sektoriaus organizacija, taip pat skiria daug dėmesio karių tarnybos vertinimui, siekdama turėti kompetentingus karius ir stiprią organizaciją., In a globalized world people and their knowledge and competence are the main resources that allow an organization to compete in today's challenging market. The more effectively company uses their employees knowledge and competences in order to achieve their goals, the better results can be expected. A Human Resource Policy has an important role in the overall strategy of organization: it must help every employee to understand how they can contribute to the improvement of their individual and overall organization’s results. In modern public sector organizations, that are seeking to meet the needs of society, a significant role is given to employee performance assessment policy, because it is one of the most important tools that support organizations and personal development. Lithuanian army, as a public sector organization, also dedicate great importance to the assessment of military service in order to have competent soldiers and a strong organization.

Komandos veiklos rezultatyvumo vertinimas turėtų būti vienas iš pagrindinių organizacijos uždavinių, kadangi žmogiškieji ištekliai yra neatsiejama organizacijos dalis, nes be jų nebūtų galimybės plėstis, tobulėti ir konkuruoti nuolat kintančioje XXI a. aplinkoje. Lietuvos kariuomenėje tikslinio vertinimo modelio, kuris sudarytų sąlygas tirti komandos veiklą nėra. Tiek karinėse, tiek civilinėse organizacijose remiantis pasauline patirtimi ir praktika atskleidžiama, kad dažniausiai rezultatyvumą veikti tokioje aplinkoje mažina nepakankama vadovo kompetencija, netinkama darbo aplinka, motyvacijos trūkumas, maža organizacijos parama, veiksmų ir metodų nesuderinamumas vykdant tam tikras pavestas užduotis. Šie veiksniai atsiskleidžia analizuojant komandos veiklos rezultatyvumo modelius, kurie apibūdina aplinką, kurioje ji veikia. Norint įvertinti Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) Logistikos valdybos vadovybės (toliau – LVV) komandas, jas analizuoti ir įžvelgti galimas problemas, būtina pritaikyti vertinimo modelį, kuris sistemiškai ir aiškiai atskleistų šiuos pagrindinius aspektus. Būtent šiame baigiamajame darbe dėmesys sutelkiamas į LVV komandinės veiklos rezultatyvumo analizę. Pasitelkiant literatūros analizę buvo sukurtas ir pritaikytas komandos rezultatyvumo vertinimo modelis, kuris atskleidžia pagrindines komandinės veiklos problemas. Baigiamasis darbas susideda iš dviejų dalių: literatūros analizės ir tyrimo dalies. Analizuojant šios temos teorinę dalį buvo ištirti įvairių tyrėjų tyrimo rezultatai, susiję su komandinės veiklos rezultatyvumu. Tyrimo dalyje pasirinkta mišri tyrimo metodika, taikytas tiek kokybinis, tiek kiekybinis metodas pasitelkiant anketavimą (veiklos rezultatyvumo vertinimo įrankį) bei pusiau struktūrizuotą interviu su komandų vadovais., Team effectiveness management is one of the main objectives of the organization as human resources are the critical factor of organization that heavily influence on team growth, team improvement and competitive opportunities in volatile XXI century military or civil environment. In Lithuanian Armed Forces (further – LAF) there is no specific model for team effectiveness analysis. The scientific research of military and civil organizations confirms that the team effectiveness is reduced when there are insufficient team leader’s competences, inadequate work/operation conditions, the lack of motivation, low organizational support and the lack of tools and methods for tasks completion. In order to assess teams at LAF Logistic Command Headquarters (further – LCQ) it is necessary to design team effectiveness evaluation model in order to analyse team effectiveness and to identify key barriers to effectiveness. In this research the main focus will be at LCQ team effectiveness analysis. On the basis of scientific literature analysis, the team effectiveness evaluation model was designed in order to reveal key problems and to present problem solving recommendations. This final work consists of two parts the scientific literature analysis and the research part. In the first part the number of different scientific sources related to team effectiveness were analysed. The research part of this work was based on mixed research methodology where and both quantitative and qualitative methodologies were applied. In the first part of this work the, overview of essential definitions and concepts on team effectiveness was carried out. Both military and civil environments were analysed and the key differences were identified. Based on the analysis the model for team effectiveness evaluation was designed.

Karinėms organizacijoms siekiant efektyviai veikti dinamiškoje XXI a. saugumo aplinkoje reikalingi pažangūs vadovavimo ir valdymo instrumentai. Tikslinis vadovavimas laikomas pažangiu ir atitinkančiu šiandienos realijas vadovavimo ir valdymo metodu., Mission command is one of the most effective management solutions that assist military organizations to maintain their effectiveness in full range of missions they encounter within dynamic environment of XXI century. This Control and Command approach doctrinally was already embedded in military organisations of military-advanced countries (USA, UK, Canada etc.). Lithuania's Military Doctrine (2010) has also called for necessity to develop capability of Mission Command in armed forces. However, this requirement was not further developed into the military management system.

XXI amžiuje projektinės veiklos ir metodų naudojimo spektras yra gana platus. Kariuomenė – viena iš organizacijų, kurioje projektų vadyba yra pasitelkiama kaip metodika tam tikriems tikslams pasiekti. Galime pastebėti, kad šiuolaikinėje Lietuvos Kariuomenėje vyksta nemažai pokyčių ir jie vyksta gana greitai: investuojamos didelės lėšos į naujų ginkluotės sistemų įsigijimą, atliekami įvairūs stambūs pirkimai krašto gynybos stiprinimui. Taip pat atnaujinama individuali karių ekipuotė ir ginkluotė, plečiama infrastruktūra, kuri reikalingą karių treniravimuisi ir tobulėjimui, bei galiausiai - grįžta prie privalomosios karo tarnybos sistemos. Akivaizdžiai matome, kad atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją, kariuomenė tobulėja labai sparčiai, o pastarasis tobulėjimas pasireiškia svarbiais ir gana greitai vykstančis pokyčiais. Visi svarbūs tikslai, kurie iššaukia pokyčius yra organizacijų strategijų dalis, na, o kalbant apie organizacijų strategijas, egzistuoja nuomonė, kad tik 10 procentų visų strategijų yra įgyvendinama sėkmingai. Norint, kad šis procentas išaugtų, reikia priemonių, kurios užtikrintų sėkmingą strategijų įgyvendinimą. Vis dažniau projektai yra pasitelkiami kaip priemonė strategijoms įgyvendinti. Tačiau, vien tai, kad projektai yra pasirenkami kaip tokia priemonė, negali užtikrinti to, kad strategijos bus tikrai įgyvendintos sėkmingai. Tuo labiau dėl to, kad dabar dauguma projektų darosi vis sudėtingesni. Visi minėti veiksniai sąlygoja tai, kad projektų vadovams turi būti keliami ypatingai aukšti reikalavimai. Labai svarbu, kad tie žmonės, kurie valdydami projektus įgyvendina strategijas, tai sugebėtų atlikti pakankamai kompetentingai. Tai yra – reikia, kad projektų vadovai turėtų išugdytas reikalingas kompetencijas ir tinkamai gebėtų valdyti projektus, užtikrindami, kad jie bus įgyvendinti sėkmingai. Tam, kad tai būtų įgyvendinama sėkmingai, svarbiausia dalis yra žmonės, nes jų žinios, gebėjimai, asmeninės nuostatos ir savybės yra bet kokios organizacijos pamatas. Tik nuo darbuotojų kompetencijų priklausys kaip veiksmingai bus valdomi projektai, bei kokią pridedamąją vertę organizacija sukurs. Analizuojant karių atestavimo tvarkos aprašą, užsienio kariuomenių ir projektų vadovų kompetencijų modelius pastebėta, kad nė vienas kompetencijų modelis tinkamai neapibūdina karinių projektų vadovams reikalingų kompetencijų. Dėl šios priežasties buvo nutarta, remiantis teisės aktais ir moksline literatūra, sukurti unikalų karinių projektų vadovų kompetencijų modelį. Prieš sukuriant galutinį teorinės dalies rezultatą – karinių projektų vadovų kompetencijų modelį, buvo apibrėžtos kompetencijos, kompetencijų modelio sąvokos, aptartas kompetencijų grupavimas, vertinimo būdai, išanalizuoti ir palyginti pagrindiniai kariniai ir projektų vadovų kompetencijų modeliai. Kuriant karinių projektų vadovų kompetencijų modelį buvo atliktas konsultacinio pobūdžio interviu su ekspertu – informantu. Remiantis eksperto patarimais ir siūlymais modelis buvo patobulintas ir paruoštas galutinis jo variantas. Remiantis suformuotu unikaliu karinių projektų vadovų kompetencijų modeliu, buvo sukurtas pusiau struktūrizuoto interviu klausimynas ir atliktas interviu su karinių projektų vadovais; jie įvertino savo ir kolegų kompetencijas pagal keturis kompetencijų blokus (asmenines, tarpasmenines, komunikacines ir technines kompetencijas). Kompetencijų vertinimas buvo atliekamas daugiausia projektų vykdančioje karinėje organizacijoje – Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vadovybės štabe. Apibendrinus tyrimo metu gautą informaciją ir vertinimus buvo nustatyta, kad karinių projektų vadovų asmeninės, tarpasmeninės ir komunikacinės kompetencijos yra išvystytos pakankamai gerai, nes visos tos kompetencijos jiems buvo reikalingos kaip karininkams prieš tai buvusiose tarnybos vietose. Kaip prasčiausiai išvystyta kompetencijų grupė buvo įvertintos techninės kompetencijos – nustatyta, kad iš esmės didžiąja dalimi jos neatitinka keliamų minimalių reikalavimų. Atsižvelgiant į rezultatus buvo pateikti siūlymai dėl kompetencijų ugdymo ir vertinimo sistemos tobulinimo., In XXI century, project management methods are broadly used in many different types of activities. Military – one of the organizations, in which project management activities are invoked, in order to reach the specific goals. We can see, that in the modern Lithuanian Armed Forces are held a lot of changes and they are going pretty quickly: there are invested large funds to purchase new weapon systems, range of large purchases for national defence building. Also, there are updating individual soldiers outfit and armament, expanding infrastructure that is needed for troops in order to train and develop themselves, and finally – returning to compulsory military service system. We can obviously see that, according to geopolitical situation, our army is improving very rapidly, and that latter development occurs quite significant and fast changes. All important objectives, which causes changes are part of organizations strategies. And talking about organization strategies, there is as an opinion, that just 10 percent of all strategies are implemented successfully. In order to increase this percentage, measures are needed to ensure the successful implementation of the strategies. Increasingly, projects are deployed as a means to implement the strategies. However, the fact that project are chosen as such a measure can not guarantee that the strategy sill be implemented successfully. What is more, now most of the projects are becoming increasingly complicated. All these factors mean that project managers must be subject to particularly high demands. It is very important that those people who are managing projects to implement the strategies will be enough able to perform it competently. It mean that project manager have acquired the necessary skills and be able to properly manage projects, ensuring that they will be implemented successfully. For projects success, the most important part is the people, because of their knowledge, skills, personal preferences and qualities are the foundation of any organization. Only from employees competencies will depend on how effectively the projects will be managed and how the organization will create added value. Analyzing Lithuania military soldiers attestation procedure, foreign armies and project managers competency models, was observed, that none of the competency model does not describe the proper military project managers competencies. For this reason, it was decided, basing on law and scientific literature, to create a unique military project managers competency model. Before the creation of theoretical part the final result – the military project managers competency model, there was defined competences and competences model concepts, discussed competency grouping, evaluation methods, analyzed and compared key military and project managers competency models. While creating a military project managers competency model, there was carried out a consultation interview with an expert, who provided a reasoned proposals for improvement and approved the developed competency model. According to the formed unique military project managers competency model, there was developed semi-structured interview questionnaire. During the interview with the military project managers, they evaluated their and colleagues competencies in four blocks of competences (personal, interpersonal, communication and technical competencies). The evaluation was carried out in most projects carrying military organization – Lithuanian military Logistics command headquarters. Summarizing the findings of the survey and evaluation, it was found, that military project managers personal, interpersonal and communication competencies are developed well enough, because all these competencies were needed for officers in the previous units. As the least developed competency group was assessed technical competencies. It was found that for the most part it does not meet the minimum requirements. According to the results, was presented proposals for competency development and assessment system improvement.