Search

Straipsnyje apžvelgiama, kokį poveikį įvairioms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos ir apskritai kultūros sritims, taip pat kultūrinio gyvenimo kontekstui turėjo 1514 m. LDK kariuomenės pergalė prieš Maskvos kariuomenę prie Oršos. Informuoti apie pergalę ir ją išgarsinti buvo pasitelkta gausi korespondencija, triumfo renginiai, buvo sukurta nemažai eiliuotų proginių kūrinių, išspausdintų ne tik Krokuvoje, bet ir Bazelyje, Romoje ir plačiai paplitusių. Informacija apie įvykį pateko į vokiškus vienkartinius naujienų leidinius. Šios pergalės pasekmės buvo 1515 m. suvažiavimas Vienoje ir, netiesiogiai, – net šv. Kazimiero, tikro valdovo Žygimanto brolio, kanonizacijos bylos pradžia. Galima teigti, kad pergalė paskatino svarbaus vėlesnio literatūrinio veikalo – Jono Visliciečio poemos Bellum Prutenum (1516) atsiradimą. Daugelis šių raštų ir renginių skleidė garsą apie Lietuvą, jos valdovus, sostinę Vilnių.Tokios propagandos ir kultūrinės sklaidos formos puikiai atitiko Žygimanto Senojo ir Jogailaičių dinastijos politinius interesus regione ir Europoje (visų pirma santykiuose su Habsburgais), o kartu žymėjo įsitvirtinančią Lietuvoje kultūrinę Renesanso epochą. The article gives an overview of the influence that the 1514 victory of the GDL army at Orsha had on various fields of GDL literature and culture in general. The victory was made widely known through copious correspondence and triumphal celebrations. It was lauded in numerous occasional poems and other writings, which were printed not only in Cracow, but as far as in Basel and Rome, and gained a wide popularity. Information about the victory also reached German one-time publications news. Among the consequences of the victory were such important events as the 1515 Congress of Vienna, and indirectly, the beginning of the canonisation case of St. Casimir in 1517 in Rome. The victory can be said to have prompted the appearance of an important poetic work of a later period by Joannes Vislicensis Bellum Prutenum (1516). A majority of these writings and celebrations made Lithuania, its rulers and the capital, Vilnius much better known abroad. Such forms of propaganda and culture dissemination not only were in perfect accord with the political interests of Sigismund the Old and the Jagiellonian dynasty in the region and in Europe (first of all, in their relations with the Habsburgs), but also signified the advent of Renaissance to Lithuania.