Search

Išanalizavus mokslinėje literatūroje aprašytas augalines žaliavas, jų teikiamą naudą organizmui, buvo sukurtas naujas gaminys – makaronai be glitimo, su pridėtinėmis skaidulomis. Kuriant naują gaminį atlikti keturi bandymai, sudaryta technologinė kortelė, nustatyti svarbūs valdymo taškai, atlikta juslinė analizė ir laboratorinis glitimo frakcijų tyrimas ESCh chromatografijos metodu, apskaičiuota maistinė vertė, sukurta etiketė. Ekonominiai naujo gaminio rodikliai parodė, kad makaronų gamyba įmonei UAB „Maistas“ bus pelninga., After analysing the plant-based raw materials described in the scientific literature and their benefits for the body, a new product has been developed - gluten-free pasta with added fibre. The new product was developed by carrying out four tests, drawing up a technology card, identifying important control points, carrying out sensory analysis and laboratory analysis of the gluten fractions by ESCh chromatography, calculating the nutritional value, and designing a label. The economic indicators of the new product showed that the production of pasta would be profitable for UAB “Maistas”.

Norint užauginti didelį ir kokybišką derlių yra tikslinga naudoti trąšas. Viena iš problemų su kuria susiduriama trąšų pramonėje yra tai, kad joje naudojami neatsinaujinantys ištekliai. Siekiant sumažinti žaliavų vartojimą ir padidinti efektyvumą ieškoma būdu kaip perdirbti šalutinius produktus ir atliekas (tiek mineralinės, tiek organinės kilmės) į augalams tinkamas maisto medžiagas. Tam pasiekti yra atsižvelgiama į žiedinės ekonomikos ir beatliekės gamybos principus, kurie remiasi šiuolaikinių technologijų projektavimu taip, kad būtų sumažinti išmetamų atliekų kiekiai bei nebūtų švaistomi energijos resursai. Šiuo atveju atsižvelgiama į kalio chlorido ir amonio dihidrofosfato mainų reakciją vandeniniuose tirpaluose. Reakcijos metu susidaręs kalio dihidrofosfatas nufiltruojamas, o filtrate lieka pokristalizacinis tirpalas. Šio magistrinio darbo metu nagrinėta galimybė naudoti pokristalizacinį tirpalą skystoms kompleksinėms trąšoms gaminti. Tam pasiekti buvo įvertintos augalų maisto medžiagų ir chloro koncentracijos pokristalizaciniame tirpale bei jo cheminės – fizikinės savybės. Atsižvelgiant į poreikį didinti azoto koncentraciją pokristalizaciniame tirpale atlikti tyrimai, kurių metu stebėta skirtingų azoto junginių įtaką pokristalizacinio tirpalo kristalizacijos temperatūrai. Tokiu pačiu principu atlikti tyrimai su mikroelementų priedais. Taip pat atlikti tyrimai, kurių metu iš gausialapio lubino (lupinus polyphyllus) išgauti tirpalai (kaip organiniai azoto priedai), kurie būtų lengvai suderinti su pokristalizaciniu tirpalu. Ištirta augalų maisto medžiagų koncentracija skystose kompleksinėse trąšose bei jų cheminės – fizikinės savybės. Atsižvelgiant į šių tyrimų rezultatus atliktas agrocheminio efektyvumo tyrimas, kurio metu buvo tręšti vasariniai kviečiai. Nupjovus daigus įvertintas augalų ir lapelių skaičius bei lapelių aukštis, augalų sausa masė ir pelenų (mineralinių medžiagų) kiekis. Taip pat įvertintas trąšų poveikis dirvožemio pH. Darbe pateikta skystų kompleksinių trąšų su mikroelementais technologinė gamybos schema. Atlikti masės balanso skaičiavimai 1 tonai skystų kompleksinių trąšų su mikroelementais pagaminti. Atsižvelgus į naudotas chemines medžiagas skystų kompleksinių trąšų gamyboje apžvelgti susyja pavojai darbuotojų saugai ir sveikatai., In order to grow large and high-quality crops, it is appropriate to use fertilizers. One of the problems fertilizer industry is facing is that it uses non-renewable resources. In order to reduce the consumption of raw materials and increase their efficiency, fertilizer industry is looking for a way to process by-products and waste (of both mineral and organic origin) into plant nutrients. To achieve this, industry is taking in to account the principles of circular economy and zero-waste production, which are based on designing modern technologies in such a way that the amount of waste is reduced and that energy wouldn‘t be wasted. In this case, the exchange reaction of potassium chloride and ammonium dihydrogen phosphate in aqueous solutions is considered. The potassium dihydrophosphate, which formed during the reaction, is filtered, while the post-crystallization solution remains in the filtrate. This master's work examines the possibility of using the post-crystallization solution for the production of liquid complex fertilizers. To achieve this goal, the concentrations of plant nutrients and chlorine in the post-crystallization solution and its chemical – physical properties were evaluated. Taking into account the need to increase concentration of nitrogen in the post-crystallization solution, studies were conducted during which influence of different nitrogen compounds to the crystallization temperature of the post-crystallization solution were observed. Research with micronutrient additives were carried out using the same principle. Studies have also been carried out, during which lupine (lupinus polyphyllus) were used to prepare solutions (as organic nitrogen additives), which would be easily compatible with the post-crystallization solution. The concentration of plant nutrients in liquid complex fertilizers and their chemical – physical properties were tested. Based on the results of these studies, an agrochemical efficiency study was conducted, during which spring wheats were fertilized. After cutting off the seedlings, the number of plants and leaves were counted, the height of the leaves were measured, while the dry weight of the plants and the amount of ash (mineral substances) were evaluated. Fertilizers effect on the soil‘s pH was also evaluated. The technological scheme of production of liquid complex fertilizers with micronutrients was presented in this work. Mass balance calculations to produce 1 ton of liquid complex fertilizers with microelements were performed. Taking into account the chemicals used in the production of liquid complex fertilizers, risks to the safety and health of workers were evaluated.

Ankštinių augalų sėklos nuo seno žinomos kaip puikus baltymų šaltinis, o lubinuose baltymų kiekis, lyginant su kitais ankštiniais augalais, vienas didžiausių Sėkmingam augalinių baltymų panaudojimui maisto pramonėje būtina, kad jie pasižymėtų aukšta maistine verte ir reikiamomis funkcinėmis savybėmis. Šio darbo tikslas buvo nustatyti fermentinės hidrolizės įtaką siauralapių lubinų (Lupinus angustifolius L.) sėklų baltymų sudėčiai ir funkcinėms savybėms (emulgavimo ir putų susidarymo) ir įvertinti jų panaudojimo galimybes kepinių be glitimo baltymų gamybai. Tyrimo objektu pasirinkti Lietuvoje selekcionuojamos veislės Nr. 1710 siauralapiai lubinai (Lupinus angustifolius L.), užauginti 2014 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Vokės filiale. Šios veislės lubinai pasižymi dideliu baltymų (36 %) ir mažu alkaloidų (0,039–0,064 %) kiekiu bei dideliu sėklų derliumi. Lubinų baltymų hidrolizei pasirinkti proteolitinų fermentų komerciniai preparatai Flavourzyme, Alcalase, Neutrase, Protamex (Novozymes). Įvertinta hidrolizės įtaka lubinų baltymų sudėčiai, funkcinėms savybėms ir jų tinkamumui kepinių be glitimo baltymų gamybai. Lubinų baltymų tirpumas pakito juos hidrolizuojant. Didžiausi tirpių baltymų pokyčiai nustatyti veikiant kompleksiniu endoproteazės ir egzopeptidazės preparatu Flavourzyme. Hidrolizė proteolitiniais fermentais turėjo įtakos ir baltymų funkcinėms savybėms: didino jų putų ir emulsijų sudarymo pajėgumą bei putų stabilumą, tačiau mažino emulsijų stabilumą, lyginant su nehidrolizuotais baltymais. Lubinų baltymų hidrolizatas daugiau pagerino kepinių iš ryžių miltų tekstūros savybes (kietumą, tamprumą, rišlumą, stangrumą) nei baltymų izoliatas. Tai patvirtina, kad hidrolizė pagerino baltymų funkcines savybes ir rodo jų panaudojimo galimybes miltinės konditerijos kepinių be glitimo baltymų kokybei ir maistingumui pagerinti., Legume seeds has long been known as an excellent source of protein and lupine protein content compared with other legumes, one of the most successful vegetable protein for the food industry, it is imperative that they be characterized high nutritional value and the required functionality. The aim was to influence of enzymatic hydrolysis on the protein composition and functional properties of narrow - leaved lupine (Lupinus angustifolius L.) seeds, the protein composition and functional properties (emulsifying and foaming) and to evaluate their potential in baked goods without gluten protein production. The study object is varieties of Lithuania No. 1710 lupine (Lupinus angustifolius L.) grown in 2014 in Lithuanian Agriculture and Forestry Science Center Institute of Agriculture. The lupine varieties with high protein (36%) and low alkaloid (0.039 to 0.064%) and a high seed yield. Lupin protein hydrolysis use of proteolytic enzymes commercial preparations Flavourzyme, Alcalase, Neutrase, Protamex (Novozymes). The estimated impact of the hydrolysis of lupine protein composition, functional properties and their suitability baked goods without gluten protein production. Lupin protein solubility was changed by hydrolyzing them. The highest soluble protein was observed in the operation of complex endopeptidase and exopeptidase preparation Flavourzyme. Hydrolysis proteolytic enzymes and proteins influenced the functional properties: increasing their foaming and emulsification capacity and foam stability, but reduced emulsion stability compared with not hydrolysed proteins. Lupin protein hydrolyzate more improved bakery products from rice flour texture characteristics (hardness, springiness, cohesiveness, chewiness) than protein isolate. This confirms that the hydrolysis improved their functional properties and show their potential in gluten free bakery products quality and nutritional improvement.

Darbo tikslas - nustatyti ir atrinkti liucernų (Medicago), jų kaliaus kultūrų ir lubinų (Lupinus) in vitro veisles, kaupiančias didžiausius bioaktyvių junginių kiekius ir sudaryti β-galaktozidazės išskyrimo iš lubinų (Lupinus) technologinę liniją. Didžiausi bioaktyvių junginių kiekiai nustatyti liucernų veislėje Antanė, o lubinų - VB Derliai., The aim of the present research was to identify and select alfalfa (Medicago), their callus cultures and lupins (Lupinus) in vitro varieties which accumulate the highest amount of bioactive compounds and to present technological line of β - galactosidase extraction of lupins (Lupinus). The highest contents of bioactive compounds were in alfalfa Antane and lupins - VB Derliai.

Diplominio darbo tema - „Vasaros harmonija“. Darbo tikslas – tapybos darbe atskleisti savo patirtas emocijas, spalvų pagalba perteikti gamtoje vyraujančią harmoniją, ritmą, nuolat kintančias šviesos ir spalvų savybes. Tapybos darbas susideda iš trijų paveikslų, kurie atlikti klasikinės pastozinės bei lesūrinės tapybos technika, akrilo dažais. Uždaviniai: paruošti teorinių šaltinių darbo analizę; apžvelgti temos pasirinkimo motyvus; aprašyti bandymų, ieškojimų kelią bei atlikimo technikas; pateikti teorinę medžiagą apie temos pritaikomumą pedagoginiame darbe; parašyti išvadas ir atlikti tapybos darbą. Išvados: estetikoje meno ir jo pažinimo problema plėtojama kaip meno savitumo problematikos dalis. Meninės vertybės tenkina tam tikrus estetinius žmogaus poreikius, o meno kūrinys yra tik priemonė palengvinti tą pažinimą, kuris sudaro estetinį pasitenkinimą. Vieni pirmųjų ne pačią gamtą, o jos sukeltas emocijas, patirtą pirmąjį įspūdį savo darbuose vaizdavo impresionistai, kurių kūryba padarė didelę įtaką tolimesnei tapybos raidai. Išlaisvinti asmens kūrybingumą, išmokyti mokinius įvaldyti įvairias technikas, kurios atvertų neribotas galimybes išreikšti save, leisti kuo dažniau pajusti kūrybinio proceso džiaugsmą – tai vienas iš svarbiausių šiuolaikinio dailės mokytojo uždavinių. The subject of the graduation thesis is “Summer Harmony”. The aim of this work is to reveal the experienced emotions, with the help of colours to convey the harmony of the nature, the rhythm as well as the characteristics of constantly changing light and colour. The painting consists of three scenes which are done in classical different painting techniques, in acrylics. The objectives. To prepare a theoretical analysis of the sources of the work; to review the reasons for the choice of the topic; to describe the experimenting and searching path and the performing techniques; to present the theoretical material on applicability of the topic in pedagogical work; to write the conclusions and to do a painting. The conclusions. In aesthetics the problem of the art and its knowledge is developed as a part of the artistic identity problem. The artistic values satisfy certain aesthetic human needs. An art work is only a tool to facilitate that knowledge which makes aesthetic satisfaction. Impressionists were the first to depict not the nature itself but the emotions caused by it and the first impression. Their works have made a significant impact on the development of the painting. One of the most important tasks of a modern art teacher is to liberate the individual׳s creativity, to teach students to master different techniques which could open unlimited opportunities to express themselves, to let them experience the joy of the creative process.

Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) Vokės filiale 2001-2003 m. nustatyta, kad geltonieji lubinai 'Augiai' labiausiai buvo pažeidžiami antraknozės (Glomerella cingulata (Ston.) Sp. et Schr.) - stiebai, ankštys, o jų lapai - miltligės (Erysiphe communis Grev. f. lupini Roum.) ir dėmėtligės (Ceratophorum setosus Kirohn.). Palankiais pagal hidrotermines sąlygas ligoms vystytis metais pirmieji antraknozės požymiai pasireiškė jau ūglių ilgėjimo tarpsniu (DK 30-39). Kai grybinės ligos pasireiškia anksti, augalai žūsta ir lubinai nesubrandina grūdų derliaus. Visi tirti fungicidai (sportakas 1,0 l ha-1, ronilanas 1,0 kg ha-1, bravo 2,0 l ha-1, juventus 1,25 l ha-1, folikuras BT 1,0 l ha-1) nedarė esminio poveikio augalų antraknozės pažeidimui, bet efektyviai mažino lapų ligų plitimą. Apdoroti fungicidais lubinai turėjo ilgesnes ankštis, rasta daugiau ankščių augale ir sėklų ankštyse, tačiau 1000-čio grūdų masei esminės įtakos neturėjo. Lubinų grūdų derlius buvo gautas tik 2002 m. Nuo fungicidų geltonųjų lubinų derlingumas padidėjo nuo 0,53 iki 0,59-0,81 t ha-1. Didžiausias derliaus priedas gautas panaudojus bravo 2,0 l ha-1 (0,28 t ha-1), juventus 1,25 l ha-1 (0,21 t ha-1) ir sportaką 1,0 l ha-1 (0,16 t ha-1). Field studies were carried out during the period 2001-2003 at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture on a sandy loam on carbonaceus fluvial-glacial gravel eluviated soil (Idp) according to FAO-UNESCO classification Haplic- Luvisol (LVh). The objectives of the research were to establish the effect at fungicides on the development and occurrence of fungal diseases and yield of yellow lupin.