Search

Straipsnyje, remiantis viešąją rašytinę ir elektroninę 2014–2015 m. vartoseną reprezentuojančios Elektroninės naujųjų skolinių ir jų atitikmenų duomenų bazės medžiaga, nagrinėjamas vienas iš vartosenos tradicijos neturinčių naujųjų skolinių ir lietuviškų jų atitikmenų integracijos į tekstą būdų – adresatui tekstą atkoduoti padedantys metakalbiniai vienetai su metakalbiniais komentarais: atliekama kokybinė ir pirmoji lietuviška medžiaga paremta tokio objekto kiekybinė analizė. Atliekant lyginamąją analizę pristatomas ir kitas susijęs naujųjų leksemų integracijos į tekstą būdas – implicitine metakalbos priemone laikytinas, labiau su adresanto savisaugos ar pan. strategija sietinas grafinis išskyrimas (kabutės ar kursyvas), svarstomos šių priemonių sąsajos ir svarba. Based on the Electronic Database of New Loanwords and Their Equivalents representing written and electronic usage in 2014-2015 (containing 1581 head-loanwords, 663 their different Lithuanian equivalents, and 4735 illustrative examples), this article focuses on meta-linguistic units (MUs) that help the addressee to decode a text, as one of the ways of integrating new unassimilated loanwords and their Lithuanian equivalents into a text. As a result of a comparative analysis, the article also presents another related way of integrating new lexemes into a text, i. e. distinguishing graphics such as inverted commas and italics, and discusses relevance of and interaction between these tools. A quantitative study has confirmed the insights from previous qualitative studies of a narrower empirical context and volumes about the relevance of MUs with meta-linguistic comments that help the addressee to decode a text as an explicit way of introducing new unassimilated loanwords and their equivalents into a text. The study has detected MUs in nearly a half (43 per cent) of the illustrative examples (2035) of the usage of new lexemes collected in the above-mentioned database. A qualitative analysis has revealed an unquestionable relation between MUs and the degree of assimilation of a new loanword or its equivalent(s): metalinguistic comments usually follow loanwords or their Lithuanian equivalents that are most likely unfamiliar to the addressee or, in other words, new or very rarely used. [...]

Norintis savo kalba patraukti dėmesį, sukelti teigiamas ar neigiamas emocijas, pabrėžti sakomą dalyką žmogus gali pasirinkti ir vartoti tam skirtas kalbos figūras. Vienas iš pastaruoju metu populiarėjančių ir kalbiniuose aktuose vis dažniau aptinkamų būdų yra korekcija. Toks kalbėjimas atkreipia adresato dėmesį, korekcijos figūros atliekama tikslinimo funkcija aktuali tiek kalbėtojui ar rašančiajam, tiek klausytojui ar skaitytojui. Esama atvejų, kai kalbėtojas savo kalbinę raišką tikslina dalykiniais sumetimais – taip kuriama dalykinė korekcija. Jeigu adresantas siekia ekspresyviai, vaizdžiai pakoreguoti jau pasakytą ar ketinamą pasakyti mintį, pasitelkiama figūrinė korekcija. Bakalauro darbo tikslas – išnagrinėti metakalbinių komentarų su prieveiksmiais tiksliau, teisingiau, tikriau, geriau vartojimą kalbiniuose aktuose kaip savos kalbos korekcijos priemonę. Nagrinėjami 281 dalykinės ir figūrinės korekcijos atvejai – jų vartosenos polinkiai, taip pat metakalbinių komentarų su tam tikrais prieveiksmiais dažnumas. Medžiaga tyrimui rinkta iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno, o tyrimas atliktas aprašomuoju analitiniu ir skaičiavimo metodais. Išanalizavus pavyzdžius nustatyta, kad turinčios tiesioginę reikšmę frazės su prieveiksmiais tiksliau, teisingiau, tikriau, geriau vartojamos patikslinti pasakymą, t. y. sukuriama dalykinė korekcija. Toks tikslinimas skamba paprastai, nereikalauja iš adresanto rimtesnių pastangų ir nepatraukia adresato dėmesio. Figūrinė korekcija... [toliau žr. visą tekstą] When trying to catch reader’s attention, evoke positive or negative emotions, emphasize a certain thing, a person may choose some special language forms. Nowadays, correction is one of the most popular and quite often used language forms in the linguistic acts. This kind of speaking catches receiver’s attention, correction forms perform the function of specification which is relevant to the speaker, writer, listener or reader. There are cases, when the speaker specifies his/her linguistic expression due to the constructive considerations and in this way a constructive correction is created. If the addressee seeks expressively, visually correct his/her already said idea or the idea he/she is going to say, he/she invokes form correction. The objective of the bachelor’s work is to investigate the usage of metalanguage comments along with adverbs accurately, fairer, rather, better in the linguistic acts as language correction mean. There are 281 constructive and form correction cases being analyzed i.e. their usage tendency, also, the frequency of metalanguage comments along with certain adverbs. The material for the survey was collected from the Corpus of the Current Lithuanian Language and the survey itself was carried out using descriptive analytical and computation methods. After analyzing the examples there was defined that phrases which are literal and are used along with adverbs accurately, fairer, rather, better are practiced in order to specify the expression i.e. in... [to full text]

Straipsnyje, remiantis kalbos vartotojų internete pateiktais naujažodžių – naujųjų darinių su elementu (-)tinkl- ir įvairiašaknių dubletinių naujųjų skolinių bei kitų sinoniminių jų atitikmenų – metakalbiniais komentarais, nagrinėjami įvairūs internetinio naujažodžių diskurso klausimai: įvairiafunkcius naujažodžius įvairiažanriuose elektroniniuose tekstuose lydinčių metakalbinių komentarų paskirtis, kalbos vartotojų metakalboje atsiskleidžiantys naujažodžių integracijos į tekstą, socializacijos bei leksikalizacijos, naujadaros procesų atspindžiai, naujažodžių diskurso dalyvių požiūris į naujųjų skolinių norminimą, skolintų bei lietuviškų naujažodžių kokybę ir kt. The object of the article is metalinguistic comments of language users on neologisms found in the Internet. The article analyses comments on new derivatives with the element (-)tinkl- (tinklas "network") and alternative new borrowings of various roots, as well as their synonymic equivalents describing phenomena of the Internet. The article raises the following and further questions about the Internet discourse on neologisms: What neologisms become the objects of metalinguistic comments? What is the purpose of these comments found in different electronic genres? How does the metalanguage of language users reflect the processes of integration of neologisms into the text, their socialisation and lexicalisation? What are the attitudes of the discourse participants towards their standardisation? How do they evaluate the quality of the borrowed and Lithuanian neologisms? A qualitative analysis of empirical data shows that metalinguistic comments by language users are, beyond a doubt, an important part of the Internet discourse on neologisms. The object of the biggest amount of metalinguistic comments is those neologisms that serve the referential function of describing important phenomena of the Internet. Particularly discussed are the competing lexical alternatives: new borrowings and their Lithuanian equivalents in the form of new coinages. Neologisms with the emotive and expressive functions that are otherwise typical for the informal Internet discourse (and postmodernity in general) are rarely commented – more often they are included as an element into playful and ironic metalinguistic comments. The community of Lithuanian language users, the same way as users of other languages, are concerned with: clarifying the meaning of neologisms; discussing their value. In the "informational space" of the Internet (homepages, news portals, weblogs), comments explaining the meaning of neologisms and thus helping to decode the text dominate. In the "communicational space" (comments of articles and discussion forums), there are more comments discussing the value of neologisms, i. e. how well a particular neologism is suitable to describe the denoted phenomenon of the Internet. The neologisms describing the Internet phenomena, both new borrowings and equivalent new coinages, are evaluated positively as well as negatively. The criteria that are important for language users when discussing the value of neologisms are as follows: Lithuanian vs. foreign origin, clear motivation, economy, sound, and other. The analysis of metalinguistic comments confirmed the preposition that the community of language users as a whole is able to provide reasoned evaluations of neologisms. It correlates with the results of other studies, showing that the most functional alternatives get established in the usage. As long as a neologism is accompanied by metalinguistic comments of some or another type, it means that the stages of its lexicalisation and socialisation are not yet over. When a neologism is no longer being discussed, an assumption can be made that it has become a proper lexicographically formalised word.

Dalykinių stilių (administracinio, informacinio, mokslinio) tekstuose, kur kalbinė raiška itin automatizuota ir stilių normos yra gana griežtos, vietovardžiai paprastai turi tik informacinę paskirtį, vartojami tiesiogine reikšme, neįgyja konotacijų. Kitaip yra vadinamųjų laisvųjų stilių (šnekamojo, meninio ir daugelio publicistinio stiliaus žanrų) tekstuose: juose vietų vardų teikiamą pagrindinį turinį gali nusverti papildomoji informacija, būna aktualizuojama vietovardžio raiška, prasmė (etimologija, vidinė forma), vietos istorija, vietos vardas pavartojamas netiesiogine reikšme (paprastai kaip antonomazija, simbolis) ir kt. Vietovardžio aktualizacijoje yra artimai susiję du dėmenys: žodis (jo garsinė sudėtis, daryba, semantika) ir tuo žodžiu pavadintos vietos įvaizdis. Skirtini trys aktualizacijos atvejai: 1) pateikiama ne oficialioji, o kokia nors kita vietovardžio forma (pvz., deminutyvinė), 2) vietovardį aktualizuoja kontekstas, pavartojimo būdas (pvz., įvairios metonimijos atmainos), 3) vietovardis vertinamas tiesiogiai, dėmesys į jo raišką ar / ir į prasmę atkreipiamas metakalbiniu komentaru. Metakalbiniai komentarai paprastai sakomi su vietovardžiais kurių ypatingesnė garsinė sandara, aiški daryba, ir su vardais tokių vietų, kurių įdomi istorija, savita, graži gamta, ypatingas vaidmuo valstybės ar kalbėtojo (autoriaus) gyvenime. Komentarai esti nevertinamieji (jais tik atkreipiamas dėmesys į vietos vardo raišką ar semantiką) ir vertinamieji (jais vietovardis ar juo pavadinta vieta vertinami teigiamai arba neigiamai). Savo krašto, savos kalbos vietovardžių aktualizācija tekstuose yra vienas iš kalbos sistemos realizacijos atvejų, rodančių leksinės stilistikos nacionalinį savitumą. The language in the texts of formal style (administrative, informational, scientific) is very automated and the norms of style are quite strict, so the toponyms usually have only informational purpose, they are used only in their direct meaning and do not acquire any connotation. The situation is quite different in the texts of informal style (colloquial, publicist genres, etc.): here the direct content of toponyms may be overweighed by additional information; the expression and meaning (etymology, the inner form) and the history of a place are actualized; a place-name is used in its indirect meaning (usually as an antonomasia, a symbol), etc. Two components are closely connected in the actualization of a toponym: a word (its phonic composition, formation, semantics) and an image of a place evoked by this word. Three cases of actualization are singled out: 1) an informal, different form of a toponym is presented (for example, the diminutive one); 2) the toponym is actualized by a context, way of usage (for example, different métonymie varieties); 3) the toponym is valued directly; its expression and/or its meaning are addressed by a metalinguistic comment. Metalinguistic comment is usually used with place-names with a specific phonic composition and clear formation, with the names of places with interesting history, peculiar and picturesque nature, and important role in the life of the country or the speaker (the author). In terms of value, the comment may be neutral (focusscd on the expression or semantics of a particular toponym) or positive/negative (the toponym or a place designated by it are evaluated positively or negatively). The actualization of the toponyms of the native country and native language in the texts is the case of realization of the language system, helping to reveal the national specificity of lexis and stylistics.