Search

Objectives. To collect the data about the consumption of digoxin, evaluate the tendencies towards usage of this drug during 2004–2007, and to find departments, which cover the main part of digoxin consumption in a tertiary hospital. To evaluate the intensity of serum digoxin concentration measurements during 2005–2007. Material and methods. Our study was carried out in a tertiary hospital with 2600 beds and 63 departments. Consumption of digoxin is expressed in defined daily doses per 100 occupied beds daily during 2004–2007. All serum concentration measurements in 2005–2007 were evaluated. Results. The main consumers of digoxin in 2007 were the Units of Endocrinology, Pulmonology and Immunology, Cardiology II, Neurosurgical Reanimation and Intensive Care, Neurology, Eye Disorders I, Intensive Care Unit of Cardiology; they consumed 51.05% of total digoxin. In total, 58 digoxin measurements were performed in 2005, 89 in 2006, and 64 in 2007. The intensity of serum concentration measurements for digoxin is 1/147 (one measurement for 147 defined daily doses) in 2005, 1/89 in 2006, and 1/107 in 2007. These results show that intensity of serum digoxin concentration measurements is low. Conclusions. Twenty-two out of the 63 departments cover 90% of digoxin consumption per year. The changes in digoxin consumption were not statistically significantly different in 2004– 2007. There was a tendency towards an increase in serum digoxin concentration measurements during the 3-year period. Digoxin concentration outside therapeutic ranges was established in about half of all cases in 2005–2006, but there was an increase in normal serum concentration in 2007.

Objective. Many studies report that the components of the metabolic syndrome – arterial hypertension, abdominal obesity, diabetes mellitus, and atherogenic dyslipidemia – are associated with an increased risk of cardiovascular disease. We investigated the prevalence of different components of the metabolic syndrome and frequency of their combinations and acute hyperglycemia among patients with acute coronary syndromes. Methods and results. The study population consisted of 2756 patients (1670 men and 1086 women with a mean age of 63.3±11.3 years) with acute coronary syndromes: Q-wave myocardial infarction was present in 41.8% of patients; non-Q-wave MI, in 30.7%; and unstable angina pectoris, in 27.5%. The metabolic syndrome was found in 59.6% of the patients according to modified NCEP III guidelines. One component of the metabolic syndrome was found in 13.5% of patients; two, in 23.0%; and none, in 3.9%. Less than one-third (29.2%) of the patients had three components of the metabolic syndrome, and 30.4% of the patients had four or five components. Arterial hypertension and abdominal obesity were the most common components of the metabolic syndrome (82.2% and 65.8%, respectively). Nearly half of the patients had hypertriglyceridemia and decreased level of high-density lipoprotein cholesterol (55.0% and 51.1%, respectively), and 23.9% of patients had diabetes mellitus. Acute hyperglycemia (≥6.1 mmol/L) without known diabetes mellitus was found in 38.1% of cases. The combination of arterial hypertension and abdominal obesity was reported in 57.8% of patients in the case of combinations of two-five metabolic syndrome components. Conclusion. More than half of patients with acute coronary syndromes had three or more components of the metabolic syndrome, and arterial hypertension and abdominal obesity were the most prevalent components of the metabolic syndrome.

During the last decade, it has been shown that the metabolic syndrome and its different components – arterial hypertension (AH), abdominal obesity (AO), diabetes mellitus (DM), atherogenic hypertriglyceridemia (HTG), and/or low concentration of high-density lipoprotein cholesterol (HDL-C)) – increase the risk of cardiovascular diseases. There is increasing evidence that the incidence of the metabolic syndrome and the distribution of its components in combinations in the general male and female population differ. The aim of our study was to determine the incidence of the metabolic syndrome in men and women with acute ischemic syndromes and to evaluate the distribution of the metabolic syndrome component combinations in the presence of the metabolic syndrome. Contingent and methods. The study included 2756 patients (1670 males and 1086 females) with acute ischemic syndromes (1997 with myocardial infarction and 759 with unstable angina pectoris), in whom all five components of the metabolic syndrome were assessed. Women were significantly older than men (68.1±9.5 vs. 60.2±11.8 years, P

Tyrimo tikslas. Įvertinti persirgusiųjų miokardo infarktu ambulatorinio laikotarpio medikamentinio gydymo kokybę remiantis anketinės apklausos duomenimis. Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Tirtųjų kontingentą sudarė 985 ligoniai (51 proc. – Kauno m. gyventojai, likusieji – gyvenantys kituose Respublikos regionuose), gydyti 2004 m. KMUK Kardiologijos klinikoje dėl ūminio miokardo infarkto. Praėjus metams po stacionarinio gydymo, paštu išsiuntėme buvusiems ligoniams apklausos anketą, kurioje buvo prašoma atsakyti į klausimus apie sveikatos būklę ir išvardinti ambulatoriniu laikotarpiu vartotus vaistus. Užpildytas anketas atsiuntė 514 pacientų. Vidutinis laikotarpis nuo ūminio miokardo infarkto pradžios iki anketos užpildymo – 13,8±3,2 mėnesio. Remdamiesi anketos duomenimis, nustatėme keturių pagrindinių vaistų grupių, rekomenduojamų antrinei širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai: beta adrenoblokatorių, angiotenziną konvertuojančio fermento slopiklių, antitrombozinių vaistų, statinų vartojimo dažnumą ir pacientų pasiskirstymą pagal vartojamų vaistų skaičių bei jų derinius. Rezultatai. Beta adrenoblokatoriai, angiotenziną konvertuojančio fermento slopikliai ir antitromboziniai vaistai buvo dažniausiai vartojamos vaistų grupės (76, 74 ir 76 proc. pacientų, atitinkamai). Statinus vartojo tik 30 proc. tirtųjų. Pagal vartojamų pagrindinių vaistų skaičių pacientai pasiskirstė taip: vieną vaistą vartojo 12,1 proc., du – 24,1 proc., tris – 36,8 proc., keturis – 19,8 proc... [to full text] The aim of this work was to assess the quality of pharmacological treatment in patients within one year after acute myocardial infarction. Material and methods. We performed a prospective survey of 985 consecutive patients with acute myocardial infarction who were treated in the Clinic of Cardiology of Kaunas University of Medicine Hospital in 2004. About half of patients were hospitalized from different regions of Lithuania. According to the follow-up protocol, an information on 514 patients and their used treatment within 13.8±3.2 months after myocardial infarction were collected by letter with questionnaire. Results. Beta-adrenoblockers, angiotensin-converting enzyme inhibitors, and antithrombotic drugs were the most drug used (76%, 74%, and 76%, respectively) in patients following myocardial infarction. Most of the patients used a three-drug combination (36.8%), more rarely – two-drug (24.1%) or four-drug complex (19.8%). One drug was used only in 12.1% of cases; 7.2% of patients did not use any cardiac drugs. Beta-adrenoblocker with angiotensin-converting enzyme inhibitor was the most common (40.3%) used drug combination in patients on two drug complex. The combination of beta-adrenoblocker, angiotensin-converting enzyme inhibitor, and antithrombotics was more frequently used in patients on three drug complex. The combination of two or three cardiac drugs with statin was used in several cases (1.6–10.3%). Conclusions. These findings underscore that the use of... [to full text]

Tyrimo tikslas. Nustatyti miokardo infarktu susirgusiems ligoniams, kuriems nebuvo diagnozuotas cukrinis diabetas, hiperglikemijos dažnį hospitalizavus ir išrašant iš stacionaro. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tirtųjų kontingentą sudarė 1552 ligoniai, susirgę miokardo infarktu, be cukrinio diabeto anamnezėje. 197 ligoniams, kuriems hospitalizavus nustatyta hiperglikemija (>=6,1 mmol/l), išrašant iš stacionaro buvo atliktas gliukozės tolerancijos mėginys. Rezultatai. Hospitalizavus hiperglikemija nustatyta daugiau kaip pusei (51,6 proc.) susirgusiųjų miokardo infarktu, penktadaliui ligonių gliukozės koncentracijos padidėjimas buvo 6,1–6,99 mmol/l, trečdaliui – >=7,0 mmol/l, o mažiau kaip pusei – gliukozės koncentracija buvo normali. Ligoniams, kuriems rasta hiperglikemija hospitalizavus, atlikus gliukozės tolerancijos mėginį, trečdaliui tiriamųjų nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas, dešimtadaliui – cukriniam diabetui būdingas gliukozės koncentracijos padidėjimas. Išvada. Daugiau kaip pusei ligonių neatpažintas gliukozės tolerancijos sutrikimas iki jiems susergant miokardo infarktu, rodo gliukozės koncentracijos ištyrimo svarbą sergantiesiems krūtinės angina arba turintiems išeminės širdies ligos riziką, kad būtų galima kuo anksčiau pradėti šio rizikos veiksnio modifikaciją. The objective of this study was to determine frequency of admission hyperglycemia and abnormal glucose tolerance at discharge in patients with acute myocardial infarction and no previous history of diabetes mellitus. Methods and results. Data on 1522 patients with acute myocardial infarction and no previous history of diabetes mellitus were analyzed. Before discharge from hospital, standardized oral glucose tolerance test was performed in 197 patients with admission hyperglycemia. Results. Admission hyperglycemia (>=6.1 mmol/L) was determined in half of the patients with acute myocardial infarction: glucose concentration of 6.1–6.99 mmol/L was in 21.5% and >=7.0 mmol/L in 30.1% of the patients. By using glucose tolerance test, normal glucose metabolism was noted in 57.9% of the patients with admission hyperglycemia; abnormal glucose tolerance was diagnosed newly in more than one-third and glucose concentration of >=11.1 mmol/L in 10.1% of the patients. Conclusions. Abnormal glucose tolerance is a frequent feature in nondiabetic patients with admission hyperglycemia during acute myocardial infarction, and glucose tolerance test should be considered in all patients with ischemic heart disease for early modification of this risk factor.

The aim of the study was to create the model of the combination of clinical and echocardiographic determinants during the acute period of acute coronary syndromes for the prognostication of the risk for left ventricular dysfunction after one year. We examined 565 patients with first-time acute coronary syndrome with no recurrence during one-year period. The studied group consisted of 496 patients, and the examined group – of 69 patients. All patients with acute coronary syndrome within the first three days underwent the evaluation of demographic, anamnesis, clinical indicators, risk factors for ischemic heart disease, ECG, and echocardiographic findings for the prognostication of the risk of left ventricular dysfunction after one year. Multiple logistic regression analysis was applied for the identification of independent determinants for the prognostication of left ventricular dysfunction, and three risk groups were identified. The prognostic informative value of the model was verified by comparing the incidence of left ventricular systolic dysfunction in risk groups after one year between the studied and the control groups. Results. After one year, left ventricular systolic dysfunction (left ventricular ejection fraction

Tyrimo tikslas. Nustatyti klinikinius požymius, būdingus pacientams, kuriems įtariama išeminė širdies liga, pakitusi ramybės elektrokardiograma, neinformatyvus veloergometrijos tyrimas ir rasta miokardo perfuzijos sutrikimų. Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Ištyrėme 370 pacientų (157 vyrus ir 213 moterų), besiskundžiančių krūtinės skausmais. Jiems įtarta išeminė širdies liga, ramybės elektrokardiogramoje rasta pakitimų. Visiems pacientams dviem etapais pagal vienos dienos standartinį protokolą atlikta miokardo krūvio radionuklidinė kompiuterinė tomografija naudojant metoksiizobutilizonitrilą žymėtą 99mTc. Tuos veloergometrijos tyrimus, kai krūvis buvo nutrauktas pasiekus submaksimalų širdies susitraukimų dažnį ar atsiradus išeminių pokyčių elektrokardiogramoje, priskyrėme informatyviems tyrimams, likusius – neinformatyviems. Rezultatai. Neinformatyvus veloergometrijos tyrimas buvo 160 (43,2 proc.) pacientų. Šiems pacientams miokardo perfuzijos defektų (grįžtamųjų ir nekintamųjų) nustatėme dažniau negu tiems, kurių veloergometrija buvo informatyvi (63,1 ir 50,0 proc., p150 W) was achieved (p

Breastfeeding is the most healthful method of feeding neonates and infants. In 2001 about 98% of new mothers in Lithuania started breastfeeding their neonates. One-third of nursing women (34%) discontinued breastfeeding at the time when infant reached the age of 3 months. About 56% of women breastfed their infants longer than 4 months. Only 3–6% of nursing women discontinued breastfeeding after the fourth month. Discontinuation of breastfeeding in 21–23% of all cases was directly or indirectly associated with use of medications. Such data suggest that there is a lack of information often leading physicians to advise mothers to discontinue breastfeeding because of medication use. The aim of this article was to survey the situation about classification of drugs used during breastfeeding and factors influencing drug transfer into milk in order to give more information for physician concerning the use of medication during breastfeeding. In this review, a short description of main pharmacokinetic characteristics, influencing drug transfer into milk; information on the classification of drugs used during breastfeeding; some considerations on drug safety and possible adverse effects of medications on breastfed infant; the list of drugs preferred for nursing women are presented.

Žindymas yra sveikiausias naujagimių ir kūdikių maitinimo būdas. 2001 metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, gimus naujagimiui žindyti pradeda 98 proc. moterų. Per pirmuosius tris mėnesius po gimdymo žindyti nustoja 34 proc. moterų. Keturis ir daugiau mėnesių žindė 56,5 proc. moterų. Po ketvirtojo mėnesio žindyti nustojo gerokai mažiau moterų – vos 3–6 proc. 21–23 proc. atvejų žindymo nutraukimas buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su medikamentų vartojimu. Tokie duomenys rodo, kad informacijos stoka skatina gydytojus rekomenduoti žindyvėms nutraukti žindymą, jei reikia vartoti medikamentus. Šio straipsnio tikslas – supažindinti su vaistinių preparatų klasifikacija atsižvelgiant į žindymo riziką, pateikti informaciją apie vaistinių preparatų patekimą į motinos pieną lemiančius veiksnius, nepageidaujamo poveikio riziką, supažindinti su vaistiniais preparatais, kuriuos galima vartoti žindymo laikotarpiu. Pateikti duomenys bus naudingi įvairių specialybių gydytojams sprendžiant, ar visada būtina nutraukti žindymą, kai žindyvė vartoja medikamentus. Straipsnyje trumpai aptariami farmakokinetikos rodikliai, lemiantys vaistinio preparato patekimą į motinos pieną, pateikiama žindymo laikotarpiu vartojamų vaistų klasifikacija, apžvelgti vaisto saugumo aspektai, galimas nepageidaujamas vaistų poveikis, pateiktas trumpas sąrašas medikamentų, kuriuos saugu vartoti žindymo laikotarpiu. Breastfeeding is the most healthful method of feeding neonates and infants. In 2001 about 98% of new mothers in Lithuania started breastfeeding their neonates. One-third of nursing women (34%) discontinued breastfeeding at the time when infant reached the age of 3 months. About 56% of women breastfed their infants longer than 4 months. Only 3–6% of nursing women discontinued breastfeeding after the fourth month. Discontinuation of breastfeeding in 21–23% of all cases was directly or indirectly associated with use of medications. Such data suggest that there is a lack of information often leading physicians to advise mothers to discontinue breastfeeding because of medication use. The aim of this article was to survey the situation about classification of drugs used during breastfeeding and factors influencing drug transfer into milk in order to give more information for physician concerning the use of medication during breastfeeding. In this review, a short description of main pharmacokinetic characteristics, influencing drug transfer into milk; information on the classification of drugs used during breastfeeding; some considerations on drug safety and possible adverse effects of medications on breastfed infant; the list of drugs preferred for nursing women are presented.

Objective. To evaluate trends in the use of antidepressant drugs in Lithuania between 2002 and 2004 and to perform cost-minimization and reference price analysis enabling more rational use of financial resources of national health system. Material and methods. The data on sales of antidepressant drugs in Lithuanian over a 3-year period (2002–2004) were obtained from IMS Health Inc. database. Data were calculated by defined daily dose (DDD) methodology and expressed in DDDs per 1000 inhabitants per day. DU90% was used as the quality indicator of the drug prescribing. The pharmacoeconomic analysis of antidepressant drugs was performed by cost-minimization and reference price methodology. Results. The consumption of antidepressants in Lithuanian increased by 30.55% over a 3-year period (2002–2004) reaching the value of 10.00 DDDs/1000 inhabitants/day. Since 2002, the proportion of use of selective serotonin reuptake inhibitors has increased by 27.82%, and the use of tricyclic antidepressants has declined by 10.78%, while the use of other (newer) antidepressant drugs expanded almost three times. The expenditures of antidepressant drugs have reached 26 million Lt in 2004, of which 68.15% were costs for selective serotonin reuptake inhibitors. Choosing the second lowest price in different antidepressant drug class, it is estimated the possible savings of 4.34 million Lt lowering the total expenses by 16.5% (1 €=3.4528 Lt). Conclusions. The findings suggest that the use of total... [to full text] Tikslas. Įvertinti antidepresantų vartojimo tendencijas Lietuvoje 2002–2004 m. ir atlikti farmakoekonominę analizę kaštų mažinimo ir referentinės kainos metodu siekiant racionaliai panaudoti sveikatos apsaugos lėšas depresijai gydyti. Metodai. Duomenys apie antidepresantų pardavimą Lietuvoje 2002–2004 metais rinkti iš „IMS Health Inc.“ duomenų bazės. Vaistai buvo klasifikuojami pagal anatominę terapinę cheminę (ATC) klasifikaciją. Vaistų suvartojimas buvo vertinamas pagal apibrėžtos dienos dozės (DDD – angl. defined daily dose) metodiką, o duomenys pateikiami apibrėžta dienos doze tūkstančiui gyventojų. Pasirinktas vaistų išrašymo kokybės indikatorius DU95 proc. Antidepresantų farmakoekonominei analizei atlikti taikytas kaštų mažinimo bei referentinės kainos nustatymo metodas. Rezultatai. Per trejus metus (2002–2004) antidepresantų vartojimas padidėjo 30,55 proc. ir pasiekė 10,00 DDD/tūkstančiui gyventojų rodiklį. Selektyvaus poveikio serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) klasės antidepresantų vartojimas padidėjo 27,82 proc., TCA sumažėjo 10,78 proc., o kitų antidepresantų vartojimas padidėjo beveik tris kartus. Išlaidos antidepresantams padidėjo iki 26 mln. litų 2004 metais, iš kurių net 68,15 proc. buvo skirta SSRI klasės vaistams. Taikant referentinės kainos metodiką, antrojo antidepresanto pagal pigumą kainą kiekvienoje vaistų klasėje būtų įmanoma sutaupyti 4,35 mln. litų išlaidas sumažinant 16,5 proc. (1€=3,4528 Lt). Išvados. Antidepresantų vartojimas Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo tikslas. Nustatyti kardialinių įvykių dažnumą bei įvertinti klinikinių žymenų ryšį su išgyvenimo tikimybe penkerius metus po persirgtų skirtingų ūminių išeminių sindromų. Tyrimo medžiaga ir metodai. Prospektyviojoje stebėjimo studijoje analizuojamas 732 ligonių, susirgusių pirmuoju ūminiu išeminiu sindromu, kardialinių įvykių dažnis ir išgyvenimas penkerius metus. Ūminiu išeminių sindromų laikotarpiu visiems ligoniams skirtas standartinis medikamentinis gydymas (heparinu, nitratais, aspirinu, beta adrenoblokatoriais, AKF slopintojais), 45,5 proc. ligonių atlikta miokardo revaskulizacija. Rezultatai. Postacionariniu laikotarpiu 215 (29,4 proc.) nustatyti kardialiniai įvykiai: 15,3 proc. – miokardo revaskulizacija, 8,1 proc. – pakartotinis miokardo infarktas, 11,5 proc. – mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Didžiausias mirštamumas (5 proc.) po persirgtų ūminių išeminių sindromų buvo per pirmuosius vienerius metus, per kitus ketverius metus – vidutiniškai 1,5 proc. kasmet. Išgyvenimo tikimybę reikšmingai mažino buvęs ūminis širdies nepakankamumas (p=0,003), ryški kairiojo skilvelio sistolinė ir diastolinė disfunkcija (p=0,04 ir p=0,0035, atitinkamai), didelis mitralinio vožtuvo nesandarumas (p=0,00006), vyresnis ligonių amžius (p=0,02) ir neatlikta miokardo revaskulizacija ūminių išeminių sindromų laikotarpiu (p=0,007). Išvada. Siekiant prailginti ilgalaikio išgyvenimo trukmę, būtina atrinkti po persirgtų ūminių išeminių sindromų didelės mirties rizikos nuo širdies... [toliau žr. visą tekstą] Objective. To evaluate the incidence of cardiac events and survival in patients with first acute coronary syndromes during 5-year period. Methods and results. Data on 732 patients admitted with first acute coronary syndrome were collected in a database. During hospitalization period 45.4% of the patients received reperfusion therapy. During follow-up period (4.49±2.1 years) 215 (29.4%) patients had cardiac events: 15.3% – myocardial revascularization, 8.1% – repeated myocardial infarction, 11.5% – cardiovascular deaths. The highest (5%) mortality rate was during first year, whereas during the following four years – 1.5% annually. Kaplan–Meier analysis for survival free of cardiovascular death revealed that mortality rates were higher among patients who were 65 years old (long-rank test, p=0.02); had heart failure at admission (p=0.003), left ventricular ejection fraction

Tyrimo tikslas. Nustatyti klinikinius požymius, būdingus pacientams, kuriems įtariama arba patvirtinta išeminė širdies liga, bet jiems radionuklidinės kompiuterinės tomografijos metodu nerandama krūvio miokardo perfuzijos sutrikimų. Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Ištirti 806 pacientai, iš jų 451 vyras. Įvertintas skausmo krūtinėje pobūdis, anamnezės duomenys, elektrokardiograma, atlikta krūvio radionuklidinė kompiuterinė tomografija pagal vienos dienos standartinį protokolą. Veloergometrinis mėginys vertintas kaip patologinis, nepatologinis, ribinis ir neinformatyvus. Miokardo perfuzijos sutrikimai vertinti balų sistema trimis aspektais: defekto apimtis, perfuzijos sumažėjimo laipsnis fizinio krūvio ir ramybės būsenos metu trijų vainikinių arterijų baseinuose. Rezultatai. Normalūs krūvio radionuklidinės kompiuterinės tomografijos vaizdai buvo 287 (35,6 proc.) pacientų. Įvertinus atskirų požymių įtaką normalios krūvio miokardo perfuzijos tikimybei pagal šansų santykio dydį, nustatyta, kad normali perfuzija aštuonis kartus dažnesnė moterims negu vyrams (p=0,00001), keturis kartus dažnesnė tiems, kuriems intervencinis gydymas neskirtas palyginus su tais, kuriems toks gydymas buvo skirtas (p=0,0001), tris kartus dažnesnė nesirgusiems miokardo infarktu ir kuriems nustatytas nepatologinis atsakas į krūvio mėginį lyginant su patologiniu (p=0,00001). Du kartus dažniau normali miokardo perfuzija nustatyta pacientams, jaučiantiems atipinį angininį arba neangininį skausmą lyginant su jaučiančiais tipinius angininius skausmus (p=0,0001) ir kuriems veloergometrija nutraukta pasiekus submaksimalų pulso dažnį lyginant su išeminiais pokyčiais (p=0,0005). Išvados. [...]., The aim of this study was to establish characteristic clinical data in patients with normal stress myocardial perfusion scans. Material and methods. 99mMIBI scintigraphy was performed following a one-day protocol (stress-rest) in 806 patients (out of them 451 men) with suspected or known coronary artery disease. A bicycle exercise test response was estimated as pathological, non-pathological, borderline and non-informative. Myocardial perfusion was scored according to the size and severity of defect. Results. Myocardial perfusion was normal in 287 (35.6%) patients. Univariate analysis showed, that normal stress myocardial perfusion scans more often were established in women than in men (p=0.00001, odds ratio 8.55), in patients with atypical anginal or non-anginal chest pain than with typical angina (p=0.0001, odds ratio 1.92), in patients without previous myocardial infarction (p=0.0001, odds ratio 3.28) and without myocardial revascularization (p=0.0001, odds ratio 3.28). The characteristic bicycle exercise test data for normal scans were non-pathological response vs pathological (p=0.00001, odds ratio 3.03) and reason of discontinuance – target heart rate achieved (85% of maximum) vs ischemic changes (p=0.0005, odds ratio 2.37). Conclusions. Normal stress myocardial perfusion scans were more often present in women, in patients with atypical angina or non-anginal chest pain, in patients without myocardial infarction and without myocardial revascularization. Achieved target heart rate and non-pathological response to exercise test were commonly observed in patients with normal perfusion scans.

Aim. The significance of clinical characteristics during acute phase of coronary syndrome for hospital prognosis is well established. However their prognostic ability and impact on defining risk of lethal outcome during one-year period after acute coronary syndrome in pts with diabetes mellitus is not clarified. Methods. In a prospective one-year study 699 pts with first acute coronary syndrome were studied: 61 with diabetes mellitus and 638 – without diabetes mellitus. We have analyzed their demographic characteristics, risk factors of ischemic heart disease, clinical, echocardiographic, angiographic data. During one year follow up period there were 61 cases of cardiac death. Results. Univariate analysis showed, that pts with diabetes mellitus vs pts without diabetes mellitus more often were female, aged >65 years, had arterial hypertension, obesity and sinusal tachycardia, severe acute left ventricular failure, three – vessel coronary disease, episodes of paroxysmal atrial flutter during acute phase of acute coronary syndrome (p

Darbo tikslas: nustatyti, vaistinėse besilankančių pacientų, lipidų apykaitos sutrikimo profilaktikai ir gydymui rekomenduojamų vaistinių preparatų ir maisto papildų suvartojimo tendencijas. Uždaviniai: 1) išanalizuoti statinų grupės preparatų suvartojimą Lietuvoje 2005-2012 metais, naudojant tarptautinę, PSO patvirtintą, vaistų suvartojimo ATC/DDD metodiką ir gautus rezultatus palyginti su kitomis ES šalimis, 2) įvertinti, vaistinėse besilankančių pacientų, lipidogramos rodiklius ir jų dinamiką, vartojant antilipideminius vaistus ir maisto papildus, 3) įvertinti lipidų apykaitos sutrikimo profilaktikai ir gydymui rekomenduojamų vaistų ir maisto papildų atitikimą tarptautinėms rekomendacijoms (NCEP ATP III). Metodika: vaistų, kurie priklauso C10AA (HMG KoA reduktazės inhibitorių) ir C10BX (HMG KoA reduktazės inhibitorių, kitų derinių) pogrupiams, suvartojimas buvo analizuojamas ATC/DDD metodika, išreiškiant duomenis DDD/1000 gyventojų per dieną (DDD/1000 gyv/d). Vaistinėje besilankančių pacientų lipidogramos rodikliai ir vartojami vaistai/maisto papildai buvo vertinami atliekant anketinę apklausą. Surinktų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS programinį paketą, 17,0 versiją. Rezultatai: statinų suvartojimas Lietuvoje padidėjo nuo 3,873 DDD/1000 gyv/d 2005 m. iki 12,787 DDD/1000 gyv/d 2012 m., o išlaidos išaugo nuo 6,19 mln Lt 2005 m. iki 9,12 mln Lt 2012 m. Anketinėje apklausoje dalyvavo 358 pacientai, kurie vaistinėje įsigijo vaistus ir/ar maisto papildus lipidų... [toliau žr. visą tekstą] Objective of the work: to determine the usage tendencies of the medicinal products and food supplements recommended for prevention and treatment of the disorder of lipid metabolism to the patients coming to the pharmacies. Tasks: 1) to analyze the usage of the products of statin group in Lithuania in 2005-2012 using the international, WHO approved methodology of the medicine usage ATC/DDD, and to compare the results with other EU States, 2) to assess the indexes of lipidogram and their dynamics of the patients coming to the pharmacies, who use antilipidemic medicine and food supplements, 3) to assess the conformity of the medicinal products and food supplements recommended for prevention and treatment of the disorder of lipid metabolism to the international guidelines (NCEP ATP III). Methodology: the usage of the medicine that belongs to the sub-groups of C10AA (HMG CoA reductase inhibitors) and C10BX (Other combinations) was analyzed by the ATC/DDD methodology expressing the data as DDD/1000 inhabitants per day (DDD/1000 inhabitants/d). The indexes of lipidogram and the medicine/food supplements used by the patients coming to the pharmacies were assessed using the survey by questionnaires. The statistical analysis of the collected data was done using the SPSS program package, version 17.0. Results: the usage of statins in Lithuania increased from 3,873 DDD/1000 inhabitants/d in 2005 until 12,787 DDD/1000 inhabitants/d in 2012, while the expenses for statins increased from 6... [to full text]