Search

Analizuojama skaitlingiausia respublikoje privati dendrologinė kolekcija “Beržotas”, tikslu išaiškinti ten augančias veisles, jų skaičių ir adaptaciją. Apskaitai naudojama 2001 metų inventorizacijos duomenys [Juknevičius, 2001], juos patikslinus stebėjimais natūroje 2002 metais. Kolekcijos savininkas – S.Juknevičius. Kolekcija yra Panevėžio raj, Rabikių kaime, vidurio Lietuvos introdukciniame raj. (5 ištvermingumo šalčiui zona, pagal Europos žemėlapį) ir išsidėsčiusi 7 ha teritorijoje. Dekoratyvios veislės susitelkę 3 ha. Daugelis veislių padaugintos vegetatyviškai, dažniausiai skiepijant, rečiau - išauginant iš sėklų. Viso kolekcijoje auginama 964 taksonai, iš kurių spygliuočių – 286, lapuočių 678. Veislių auginama 511 taksonų (spygliuočių 218, lapuočių 293), tai sudaro 53 % visų kolekcijos augalų. Išskirtos 6 dekoratyvius požymius apjungiančios grupės. Lapuočių kolekcijoje skaitlingiausia grupė augalų su dekoratyviais lapais (47 %), spygliuočių – dekoratyvios formos (58 %). 24 % veislių žydi, apie jas galima teigti, kad gerai adaptuojasi. Net 23 taksonai labai retai sutinkami Lietuvoje, o keli iš jų galbūt vieninteliai egzemplioriai respublikoje. Iš šių retųjų, dešimt medelių parke auga daugiau nei 10 metų, o tai rodo sėkmingą jų adaptaciją. Atsižvelgiant į ištvermingumo šalčiui zonas, galima prognozuoti, kad kolekcijoje gerai augtų tos veislės, kurių tėvinės rūšys priklauso ne aukštesnei kaip 4-5 zonai. There is presented analysis of the biggest private dendrological collection in Lithuania, named ‘Beržotas’. Special attention is given to cultivars systematic and adaptation. The owner of the collection is Mr. S. Juknevičius. Collection is located in village Rabikiai, region Panevėžys (hardiness zone 5, according to European map). The whole park occupies area of 7 ha, but ornamental trees and shrubs are covering area of 3 ha. Many plants in collection are derived from wild plants, while others are of garden origin. Dwarf and miniature forms have usually been created by taking shoots from the tight balls of the slow - growing “witches’ – brooms” and grafting them onto a cultivated stock. The woody plants inventory of the collection was made in 2001 – 2002. There are 964 taxa. 286 from them are conifers and 678 are broadleaves. There are 511 cultivars, where conifers are 218 and broadleaves are 293. These 511 cultivars consist 53 % of the whole collection (conifer cultivars – 76 %, broadleaves – 43 %). There can be distinguished 6 groups of decorative cultivars. The biggest broadleaves plants subgroup is that, which has decorative leaves and it consist 47 % of the broadleaves group, and among the conifers decorative shape group consists of 58 % of cultivars. The richest subgroups of cultivars are those of Pinaceae (48 % conifers cultivars) and Rosaceae (18 % broadleaves cultivars) families. 23 taxa are very rare in Lithuania, 18 of them are very perspective for the... [to full text] Анализировается самая численная собственная дендрологическая коллекция Бержотас, количество и аклиматизация культиваров в ней. Коллекция находится в Паневежской области (5 зона), в деревне Рабикяй, хозяин – проф. С.Юкнявищюс. Территория парка – 7 гект., а декоративная часть занимает 3 гект. Инвенторизация кустарников и деревъев проведена 2001 – 2002 г. Всего найденно 964 тахонов, из них 286 хвойные и 678 лиственные. Культивары составляют 53 % (76 % хвойные и 43 % лиственные). Самая большая группа – с декоративными листьями (47 %) и формой (58 %). Самые количественные семьи - Pinaceae (48 %) и Rosaceae (18 %). 23 таксоны очень редкие в Литве, 18 из них хорошо адаптировалис. 24 % культиваров цветут, а это говорит о хорошой их аклиматизации.

Mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) tyrimai atlikti 2001-2003 m. Kauno rajone stebėtas vidutinio amžiaus (50-60m.) normaliai išsivysčiusių, sveikų liepų sezoninis vystymasis. Kasdien stebėtos ir registruotos fenologinės fazės - vegetatyvinių pumpurų brinkimas, sprogimas, sulapojimas. Medžių sugrupavimui ir rūšies fenologinių sulapojimo formų išskyrimui pagal fenologinių fazių pradžios laiką panaudotas klasterinės analizės metodas. Nustatyta, kad pagal vegetatyvinių organų vystymosi tarpsnių pradžią išsiskiria ankstyvoji, vėlyvoji ir vidutinio ankstyvumo (tarpinė) fenologinės formos. The study of small-leaved linden (Tilia cordata Mill.) seasonal development was carried out in Kaunas district in 2001-2003. The study objects were intermediate-aged (50-60-year-old), normally developed and healthy linden trees. Their phenological phases, i.e. swelling of buds, bursting of buds, foliation were recorded. Foliation was registered daily at the time of bud swelling and bursting. Cluster analysis was applied for the distinguish of species phenological forms. Phenological data were collected and summarized depending on the development characteristics. The trees were grouped according to their leaves development process. It was determined, that the species is heterogeneous by the time process of the main phenological phases. According to the development process of vegetative organs, early, late and intermediate phenological forms were distinguished. Исследования липы мелколистной (Tilia cordata Mill.) проводились в 2001-2003 г. Сезонное разви����ие здоровых, нормально развитых деревьев липы мелколистной среднего возраста (50-60 лет) наблюдали в Каунасском районе. Регистрировались фенологические фазы – набухание вегетативных почек, распускание листьев и облиствение. Для группирования деревьев и выделения фенологических форм облиствения липы по времени начала фенологических фаз, использ��ван метод кластерного анализа. Установлено, что по ходу развития вегетативных органов выделяется ранняя, поздняя и средняя фенологические формы облиствения липы мелколистной.

Tyrimų pagrindimas. Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos įsigyto šlapio sėklų nusparninimo įrenginio „Nomeco Dewinger B1086” naudojimo instrukcijoje nėra nurodytas optimalus paprastosios pušies ir paprastosios eglės sėklų nusparninimo laikas. Tam, kad optimizuoti šlapio nusparninimo laiką aukščiau minėtame įrenginyje reikalingi tyrimai kaip sėklų nusparninimo kokybė priklauso nuo nusparninimo trukmės. Tyrimo tikslas buvo nustatyti optimalią paprastosios pušies ir paprastosios eglės sėklų nusparninimo trukmę šlapiojo nusparninimo metodu įrenginyje „Nomeco Dewinger B1086”. Tyrimo uždaviniai: (1) atlikti 15, 30, 45, 60 ir 120 minučių trukmės paprastosios pušies ir paprastosios eglės sėklų nusparninimo testus sėklų nusparninimo įrenginyje „Nomeco Dewinger B1086”, kiekvienai rūšiai naudojant tris skirtingas sėklų siuntas, (2) nustatyti paprastosios eglės ir paprastosios pušies sėklų nusparninimo kokybę priklausomai nuo sėklų nusparninimo trukmės. Tyrimo objektas yra sėklų nusparninimo kokybės testai, atlikti sėklų šlapiojo nusparninimo principu veikiančiame nusparninimo įrenginyje „Nomeco Dewinger B1086”. Tyrimo metodai. Kiekvienam iš 15, 30, 45, 60 ir 120 minučių trukmės nusparninimo bandymų buvo naudotos 3 skirtingos paprastosios eglės ir 3 skirtingos paprastosios pušies sėklų siuntos. Kiekvienam tam tikros trukmės ir sėklų siuntos testui buvo analizuoti 4 sėklų bandiniai po 100 sėklų. Viso buvo įvertinta 12 000 sėklų nusparninimo kokybė. Tai rodo aukštą gautų... [toliau žr. visą tekstą] The Essence of Master Thesis: Dubrava experimental and teaching forestry owns „Nomeco Dewinger B1086” which is a dewinger for the wet seedlots. However, in its manual, there is no indication how much time it takes to dewing the seeds of pine and spruce. In order to optimize the time of the wet dewinging it is necessary to explore whether the quality of dewinging is influenced by the period of time that the process of dewinging takes. The main aim of the research is to determine the optimal time that a method of a wet dewinging takes with „Nomeco Dewinger B1086”. The Tasks of the Thesis. To perform 15, 30, 45, 60, and 120 min long dewinging tests for the seeds of pine and spruce with a dewinger for the wet seedlots „Nomeco Dewinger B1086”, using three different kinds of seeds of each tree. To detect the quality of dewinging of a pine and a spruce depending on the time the process takes. The objects of the thesis are the tests of the seeds dewinging, carried out with the device „Nomeco Dewinger B1086”. The methods of the Thesis. In each of 15, 30, 45, 60, and 120 minutes long tests of dewinging were used three different kinds seeds of pine and spruce. For each of the time period test were used four samples of the seeds, each consisting of one hundred seeds. All in all, there were 12 000 seeds that were evaluated. It shows great reliability of the research. The quality of the seeds dewinging were classified into four main categories. The data that was achieved during the... [to full text]

Tyrimų pagrindimas. Paprastoji eglė yra svarbi ūkinė rūšis Lietuvoje. Kilmių perkėlimas ir tolesnė selekcija gali ženkliai padidinti genetinę naudą gautiną iš p . eglės ūkinės paskirties medynų. Tuo tikslu, reikia informacijos apie genetinius skirtumus ir jų kitimo dėsningumus tarp p. eglės populiacijų perspektyviame introdukcijai Baltijos regione. Tyrimo tikslas- palyginti paprastosios eglės Baltijos regiono kilmių palikuonių adaptacinių, stiebo kokybės ir gyvybingumo požymių geografinio kintamumo dėsningumus bei kilmių perkėlimo ūkinę naudą bandomuosiuose želdiniuose. Objektas – 2001 m. įveisti paprastosios eglės Baltijos regiono kilmių palikuonių bandomieji želdiniai Kazlų Rūdos MMU (85 kilmės, po 50 kiekvienos kilmės medelių). Metodai – tyrimo metu buvo įvertintas medelių aukštis ir stiebo kokybė, nustatyta pumpurų sprogimo klasė, bei atlikta šių duomenų statistinė analizė. Rezultatai. Iš pietų į šiaurę perkeltų kilmių medeliai buvo aukštesni, geresnės stiebo kokybės ir vėliau pradėjo sezoninį augimą nei šiaurinių kilmių medeliai. Ypač mažu produktyvumu ir prasta stiebo kokybe pasižymėjo šiauriausios šiame bandyme pietų Suomijos kilmės, o šiaurinės Lenkijos kilmių medeliai produktyvumu lenkė vietinės kilmės medelius. Tai paaiškintina santykinai stipresniais šalnų pakenkimais, dėl ankstyvesnės šiauresnių kilmių sezoninio augimo pradžios ir mažesniu medeliu aukščiu dėl santykinai ankstesnės augimo pabaigos. Minėtų požymių geografinis kintamumas yra palaipsniui... [toliau žr. visą tekstą] Background. Norway spruce is an imprint commercial forest tree specie sin Lithuanian. Provenance transfer and further breeding may markedly rise the benefit from commercial forests of Norway spruce,. For this purpose, there is a need of information on genetic variation and its geographical patters among Norway spruce provenances within the Baltic sea region of interest for introduction to Lithuania an don the benefit of the transfer itself. Objectives of the study are to compare the patterns of geographical variation among Baltic Norway spruce provenances in adaptive traits and to assess benefit of provenance transfer in the experimental plantation. The test. The study was carried out in an experimental plantation of Baltic Norway spruce provenances established in 2001 in Kazlu Ruda MMU (85 provenances of 50 trees each). Methods. Height, stem quality and stage of budburst in spring of the provenances were measured in the experimental plantation and statistical analysis methods were used to present the data. The results. The results showed that trees of the southern provenances were taller of better stem quality and later growth start in spring than trees of northern provenances. Trees of the most northern in this trial Finnish and Swedish provenances performed extremely poorly. Northern Polish provenances were more productive than the tree of the local origin. This result may be a consequence of spring frost damage of early flushing trees. The trees of northern... [to full text]