Search

Šiame magistro darbe analizuojama atlygintinų paslaugų sutarties atskyrimo nuo giminingų sutarčių problematika, jos vykdymo principai bei nutraukimo ypatumai. Daug dėmesio skirta paslaugų sutarties dalyko analizavimui, nes teisės doktrina pažymi, kad dalykas yra veiksmų atlikimas nesiekiant konkretaus apčiuopiamo rezultato, o teismų praktika akcentuoja rezultato svarbą. Taip pat šiame darbe analizuojama kokias pareigas turi paslaugų teikėjas ir klientas dar prieš sudarydami paslaugų teikimo sutartį ir kokias sutarties vykdymo metu. Pagrindinė šalių pareiga prieš sudarant sutartį yra informavimas. Darbe išsamiai analizuojama kokia informacija turi apsikeisti paslaugų teikėjas ir klientas. Šiame darbe analizuojama kliento teisė vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį. Ši nuostata įvertinta kaip neginanti sąžiningos sutarties šalies interesų, nes šalims neleidžiama susitarti dėl nuostolių ar negauto pelno atlyginimo, kurio paslaugų teikėjas pagrįstai tikėjosi. Siekiant darbo tikslų buvo analizuojami teisės aktai, Europos teisės principai Paslaugų sutartims, specialioji literatūra ir Lietuvos teismų praktika. The present Master thesis analyses the problem of distinction of remunerative services contracts from related contracts, the principles of their execution and peculiarities of termination. A lot of attention is paid to the analysis of the subject of a contract, since the doctrine of law emphasises that the subject is the execution of actions without achieving a particular result, whereas judicial practice emphasises the importance of the result. The present paper also analyses the duties of a service provider and a customer before concluding a service contract and during the execution of a contract. The main obligation before concluding a contract is notification. The thesis analyses what information should be exchanged by a service provider and a customer. The present thesis studies customer’s right to terminate a service contract ex-parte. This provision is treated as non-defending the interests of a conscientious party of a contract, since parties are not allowed to agree upon the damages or compensation for unearned profit which had been reasonably anticipated by the service provider. For the purposes of the present thesis, acts of law, European principles of law for Service contracts, special literature and Lithuanian judicial practice have been analysed.

Darbe analizuojamos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) nuostatos, įtvirtinančios galimybę sutarties šalims nutraukti sutartį esant neesminiam sutarties pažeidimui, kartu pateikiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas nuostatas ir šių nuostatų taikymo principus. Atsižvelgus į tai, kad sutarties nutraukimą reglamentuojančios LR CK normos yra UNIDROIT Principų recepcija, nemažas dėmesys skiriamas šių Principų analizei. Palyginimui analizuojami ir kiti svarbūs teisiniai dokumentai, tai: 1980 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių, Europos sutarčių teisės principai (PECL), Bendros principų sistemos metmenys (DCFR) ir kt. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami istoriniai aspektai, atskleidžiantys sutarties nutraukimo esant neesminiam pažeidimui kilmę. Konstatuojamas UNIDROIT Principų ir sutarties laisvės principo teisinis pamatinis pagrindas sutarties nutraukimo instituto dalies atsiradimui. Antroji darbo dalis skirta apibendrinti sutarties nutraukimo esant neesminiam pažeidimui pagrindus, tai - įstatyminis LR CK 6.209 str. ir sutartinis LR CK 6.217 str. 5 d. pagrindai. Trečiojoje darbo dalyje apibrėžiama sutarties pažeidimo samprata. Pateikiami teisiniai vertinimai, kurie padėtų atskirti esminį sutarties pažeidimą nuo neesminio. Prieinama prie išvados, kad neesminį sutarties pažeidimą galima apibrėžti tik plačiąja prasme, atsižvelgiant individualiai į kiekvieną situaciją. Šis apibrėžimas skamba taip: neesminis... [toliau žr. visą tekstą] The thesis analyzes provisions of the Civil Code of the Republic of Lithuania (hereinafter referred to as the CC) that establish the possibility for the parties to terminate the contract in case of immaterial breach, and provides provisions formulated by the Lithuanian Supreme Court as well as principles of application of these provisions. Given the fact that provisions of the CC go-verning termination of contract are adaptation of the UNIDROIT Principles, much attention is paid to the analysis of these Principles. For the purposes of comparison, other important legal documents, i.e. United Nations Convention on Contracts for the International Sale of Goods of 1980, Principles of European Contract Law (PECL), Draft Common Frame of Reference (DCFR), etc. are analyzed as well. The first part of the thesis analyzes the historical aspects, revealing the origin of an insti-tute of termination of contract in case of immaterial breaches. It also finds legal basis for the emergence of the institute of termination of contract inherent in the UNIDROIT Principles and the principle of freedom of contract. The second part of the thesis summarizes grounds for the termination of contract in case of immaterial breaches, i.e. statutory (Article 6.209 of the CC) and contractual (paragraph 5 of Article 6.217 of the CC). The third part of the thesis defines the concept of breach of contract. Moreover, it pro-vides legal evaluations that would help to differentiate between material and... [to full text]

Darbo tikslas – ištirti žemės dirbimo ir sėjos mašinų darbo procesą įtakojančių rudeninių ir peržiemojusių žieminių kviečių, vasarinių miežių šiaudų nutraukimo ir nukirpimo jėgas. Taikant aplinką tausojančias žemės dirbimo technologijas sudėtingėja žemės dirbimas ir sėklų įterpimas. Žemės dirbimo mašinų darbą įtakoja šie pagrindiniai veiksniai: dirvos fizikinės-mechaninės savybės, klimatinės sąlygos, augalinės derliaus liekanos, jų rūšis ir savybės, dirvos reljefas, kitos technologinės operacijos ir mašinos. Vienas iš svarbiausių veiksnių yra augalinės derliaus liekanos dirvos paviršiuje. Jos trukdo žemės dirbimo ir ypač sėjos noragėlių darbui. Energetiniu požiūriu svarbiausia yra žemės dirbimo mašinų ir sėjamosios noragėlio horizontalioji pasipriešinimo jėga, kuri sudaro 80–90% visos žemės dirbimo mašinos ar sėjamosios pasipriešinimo jėgos. Ji priklauso nuo noragėlio konstrukcijos, augalinių derliaus liekanų savybių ir kt. Analizuojant noragėlių darbą, nustatyta, kad augalinės liekanos dirvos paviršiuje gali būti perpjautos, nukirptos arba nutrauktos. Klimatinės sąlygos bei augalų savybės įvairiose pasaulio šalyse yra labai skirtingos. Iki šiol nėra ištirta, kokios jėgos reikalingos žemės dirbimo ir sėjos mašinų darbo procesą įtakojančių rudeninių ir peržiemojusių žieminių kviečių, ir vasarinių miežių šiaudų nutraukimui, ir nukirpimui mūsų regiono klimatinėmis sąlygomis. Eksperimentiniais tyrimais nustatyta, kad rudeninio žieminio kviečio šiaudo nutraukimo jėga yra 68%... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the research - to investigate the cultivation of soil and work process of tillage machinery affecting the autumn and overwinter wheat, summer barley straw and the forces of cutting and tearing the straw. The environmentally friendly soil cultivation technologies were applied for the complex soil tillage and sowing. Soil physical-mechanical properties, climatic conditions, crop plant residues, their types and characteristics, soil texture, the other technological operations and machines affect the work process of sowing. One of the most important factors influencing the tillage is crop residues on the soil surface. They make the cultivation of soil and plowing with coulter process particularly difficult. From the energetic point of view the horizontal drag force of tillage machinery and sowing coulter are the most important factors, which comprise the 80-90% of the total resistance forces. It depends on the coulter design, kind of crop residues and other features. The analysis of the coulter work revealed that the crop residues can be cut, snipped or teared. The climatic conditions and plant characteristics differ greatly around the world. No thorough research has been carried out on forces required for cutting and tearing of the autumn and overwinter wheat and the straw of summer barley straw under the regional climatic conditions. The experimental studies have shown that the force required for tearing the straw of the autumn wheat is 68% higher than the force... [to full text]

Magistro darbo "Darbo sutarčių nutraukimas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie nesuderinami su darbuotojo pareigomis ar darbo funkcijomis (DK 235 str. 2 d. 3 ir 4 punktai)" tyrimo tikslas - darbo drausmės pažeidimo ypatumų bei teismų praktikos, taikant darbuotojų atsakomybę už darbo drausmės pažeidimus reguliuojančias teisės normas, analizė, teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarčių nutraukimą už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie nesuderinami su darbuotojo pareigomis ar darbo funkcijomis tyrimas. Pirmojoje dalyje atskleidžiama darbo drausmės pažeidimo samprata bei šio darbo teisės painstitučio ypatumai. Analizuojamas darbo drausmės pažeidimo bei šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąsajumas. Antroje dalyje pateikiama šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, nesuderinamų su darbuotojo pareigomis ar darbo funkcijomis samprata, analizuojamos šių drausmės pažeidimų sudėtys. Galutinėje darbo dalyje apžvelgiama darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą tvarka. The purpose of this research is the analysis of the regulations, determining the breach of labour discipline and the court practise when applying law regulations on the breach of labour discipline. It also includes the analysis of the regulations concerning the gross breach of work duties, which must be understood as a breach of labour discipline involving gross violation of the provisions of laws and other legal acts which directly regulate the employee's work. The first part discloses conceptions of the breach of labour discipline and the peculiarities of this sub institution of labour law. This part also involves the analysis of the connections between the breach of labour discipline and the Gross Breach of Work Duties In the second part presents the conception of the gross breach of work duties that are incompatible with employee’s duties or job functions. In the last part of this research the termination of the employment contracts for Gross Breach of Work Duties is examined.

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, buvo suteikta tam tikų naujovių bei reglamentavimo aiškumo darbo santykių pasibaigimui, darbdavio iniciatyva nutraukinat darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 136 str. 3 d. 2 p.), kai darbuotojas kėsinasi į nustatytą darbo tvarką (DK 235 str. 2 d. 8, 9 ir 10 punktai). Taigi šiame darbe atliekama trijų konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų analizė yra aktuali praktine teisės taikymo prasme, siekiant išaiškinti DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 8, 9 ir 10 punktų tinkamo taikymo sąlygas, tuo pačiu suteikiant daugiau informacijos darbdaviams ir darbuotojams šių DK normų sampratos, jų taikymo bei su šiomis DK normomis susijusių teisės aktų tinkamo taikymo srityje. Pasirinktos temos aktualumas akivaizdus, nes mokslinių tyrimų ar publikacijų šia tema nuo DK įsigaliojimo beveik nėra. Darbo teisės teorijos šaltiniuose galima rasti tik bendras šiurkščių darbo pareigų pažeidimų charakteristikas, atskleidžiamas per teisės aktų reglamentavimą. Tuo tarpu detalios ir išsamios konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąlygų susisteminto tyrimo ir analizės, kokią bandyta pateikti šiame darbe, nebuvo atlikta. New edition of the Labour Code of the Republic of Lithuania (hereinafter, the LC) has stipulated the reform of labour law and regulation of a number of labour relations. This LC has also developed and set some light on the regulation of termination of labour relations, in particular – termination by the employer of employment contract due to gross violation of labour duties (LC Article 136, Section 3, Subsection 2) whereas encroaching on the labour treatment by the employee (LC Article 235, Section 2, Subsections 8, 9 and 10). Therefore, analysis of three specific gross violations of labour duties provided herein is highly relevant in terms of legal practice, seeking to identify the provisions of appropriate application of LC Article 136, Section 3, Subsection 2 and Article 235, Section 2, Subsections 8, 9, and 10, and at the same time to provide employers and employees with more detailed information about the conception of these LC provisions, their implementation and proper application of the relevant legislation. Moreover, the relevance of this topic is supported by the fact that there are scarcely few researches or publications on this issue since the operation of the new LC. The sources of labour law contain only general characteristics of gross violations of labour duties, represented through the regulation of legislation. While so far there is no detailed or explicit analysis on the conditions of gross violations of labour duties.

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS: TEORINĖS IR PRAKTINĖS PROBLEMOS SANTRAUKA Šiame magistro darbe analizuojamos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, teorinės ir praktinės problemos. Darbo sutarties nutraukimas yra labai svarbus teisinis įvykis tiek ekonominiu, socialiniu, visuomeniniu tiek ir teisiniu požiūriu. Remiantis tuo, reikia labai gerai suprasti ir tinkamai įforminti šį teisinį faktą, nes bet kokia klaida ar netinkamas dokumentų sutvarkymas yra pagrindas teisminiam ginčui kilti. Viso to pasekoje gali atsirasti neigiami teisiniai padariniai darbdaviui ar darbuotojui. Todėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva bendrų reikalavimų, procedūrų ir turinio elementų sistemingas ir nuoseklus reglamentavimas darbo teisės aktuose, bei nuostatų reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą, smulkesnė analizė yra itin aktuali ne tik teorijai, bet ir praktikai. Darbe pateikiamos darbo teisės taikymo sampratos, susijusios su darbo sutarties nutraukimu, nagrinėjami šio teisės instituto taikymo pagrindai, darbo sutarties nutraukimo, kai nėra darbuotojo kaltės, turinio nustatymo aspektai, bei taikymo apribojimai. Atliekama analizė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos nutartimis, kuriose yra išanalizuoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, vienaip ar kitaip susiję su darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės... [toliau žr. visą tekstą] The Termination of the Employment Agreement on the Initiative of Employer when there is no Fault of Employee: Theoretical and Practical Problems Summary In this work the problems of the termination of the employment agreement on the initiative of employer when there is no fault of employee are analysed. The termination of the employment agreement is a very significant legal event from the economic, social, public, and legal point of views. Thus, it is very important to understand and formalize correctly this legal fact, as any mistake or improper documentation could raise a legal dispute. As a result the employer or employee may face negative legal effects. Apparently, the systematic and consistent regulation of the general requirements, procedures, and content elements of the termination of the employment agreement on the initiative of employee and the detailed analysis of the provisions on the termination of the employment agreement are very important not only for theory, but also for practice. In this work a definition of the application of labour law, related to the termination of the employment agreement, is presented and the basis of application of the current legal institute, the aspects of the termination of the employment agreement when there is no fault of employee, definition of content and the limitation of application are analysed. The analysis is based on the rulings passed by the Supreme Court of Lithuania, as a court of cassation, reviewing the decisions of... [to full text]