Nuo pat pirmųjų Pirmojo pasaulinio karo dienų Europos Rytų fronto šiaurinėje dalyje viena prieš kitą stojo Rusijos ir Vokietijos kariuomenės. Pradžioje Vokietija susitelkė mūšiams su Prancūzija, taip suteikdama Rusijai galimybę palyginti greitai žygiuoti link Rytprūsių. Kai Vokietija pradėjo pergrupuoti savo pajėgas į rytus, rusų kariuomenė atsitraukė. 1915 m. žiemos pabaigoje–pavasario pradžioje Vakarų Lietuvoje užvirė mūšiai. 1915 m. balandžio pabaigoje Rytprūsiuose sutelktos Vokietijos pajėgos pradėjo puolimą vakarų kryptimi ir per kelias dienas užėmė didžiąją dalį Žemaitijos. Tačiau dėl atkaklaus Rusijos pajėgų pasipriešinimo užkariautų teritorijų vokiečiai nesugebėjo išlaikyti ir turėjo atsitraukti iki Dubysos–Ventos upių linijos. 1915 m. liepos viduryje prasidėjo Vokietijos armijos puolimas, kurio tikslas buvo užimti Šiaulius ir Panevėžį. Vokietijos 10-oji armija, puldama iš pietryčių, privertė Kauno tvirtovę kapituliuoti. Taip rugpjūčio antroje pusėje Vokietijos pajėgos jau kontroliavo daugiau kaip pusę dabartinės Lietuvos teritorijos. Užėmus Kauno tvirtovę, iš karto prasidėjo naujas Vokietijos pajėgų puolimas, vadinamoji Vilniaus operacija. Vilniaus operacijoje dalyvavo keturios armijos. Pagrindinis vaidmuo teko 10-ajai armijai. Siekdama išsaugoti Vilniaus miestą, Rusija pradėjo Širvintų–Maišiagalos–Galvės ežero ruože rengti įtvirtintą gynybinį užtvarą. Taip telkiant jėgas siekta išsaugoti Vilniaus–Gardino geležinkelio liniją. Vokietijos pajėgos paskutinėmis rugpjūčio ir pirmomis rugsėjo dienomis užėmė Alytaus bei Gardino tvirtoves. Tačiau pralaužti atkakliai Rusijos pajėgų ginamos Vilniaus gynybos linijos nesugebėjo. Rugsėjo 8 d. prasidėjo naujas Vokietijos 10-osios armijos puolimas, kuriuo siekta apeiti Vilniaus miestą iš šiaurės ir pulti jį iš užnugario. Rusijai palikus laisvą tarpą tarp Pabradės ir Dūkšto kaimų, Vokietijos pajėgos užėmė Švenčionėlių geležinkelio stotį ir įsiveržė į dabartinės Baltarusijos teritoriją. Bijodama Vilniuje esančių pajėgų apsupties, kariuomenės vadovybė pradėjo pajėgas atitraukti iš miesto. Rugsėjo 19 d. evakuacija baigėsi ir miestą užėmė Vokietijos pajėgos. Daugiau nei pusę mėnesio vykęs mūšis dėl Vilniaus baigėsi. Tuo pat metu Rusijos 5-oji armija buvo nustumta už Zarasų linijos. Tokiu būdu visa dabartinės Lietuvos teritorija buvo užimta Vokietijos kariuomenės. Since the early beginning of World War I, Russian and German armies came against each other at the northern part of the East front of Europe. At the initial stage, Germany concentrated on the battles with France, thus giving Russia a possibility to comparatively rapidly march towards East Prussia. When Germany started the transfer of its forces to the East, Russian troops were forced to retreat. As early as the end of winter and the beginning of spring of 1915, battles took place in West Lithuania. At the end of April 1915, German forces concentrated in East Prussia started to attack West Lithuania and in a few days occupied the greater part of Lower Lithuania. A subsequent German charge was held up by a persistent resistance of Russian forces. By midsummer, a stable frontline settled at the rivers Dubysa and Venta. In the middle of July 1915, the assault of the German army was renewed and resulted in the occupation of Šiauliai and Panevėžys. The 10th German army, advancing from the south-east, forced the fortress of Kaunas to capitulate. Thus more than a half of the present-day Lithuanian territory came under the control of Germany. Immediately after the seizure of Kaunas fortress, a new charge of German forces began - the so-called Vilnius operation. As many as four German armies took part in it. The 10th army played the most important role in the occupation of Vilnius. Russia, seeking to retain Vilnius, began to build a defensive barrier at Širvintai - Maišiagala - the Galvė lake frontline. The purpose of this force concentration was to preserve the railway line Vilnius - Gardin. At the end of August and the beginning of September, German forces captured Alytus and Gardin fortresses. However, they failed to break the persistent Vilnius defense line formed by Russian forces. On September 8, the 10th German army began a new charge with the aim of breaking the Russian defense to the north of Vilnius and attacking the city from the rear. Taking advantage of the gap, left by Russian armies, German forces took over the Švenčionėliai railway station and invaded the territory of the present-day Belarus. Fearing the encirclement of Vilnius-based Russian forces, troops were ordered to withdraw from the city. By September 19, the evacuation of Vilnius was over and German troops marched in. A longer than a two-week battle for Vilnius came to an end. In the meantime, the 5th Russian army was pushed beyond Zarasai. Thus, the entire territory of the present-day Lithuania was occupied by German troops.