Search

Lietuvos garbės konsulato Bostone veikla 1939–1971 m. mokslininkų dar nebuvo tirta. Konsulato istorija tiesiogiai siejama su pirmojo Lietuvos garbės konsulo advokato Antano Osvaldo Šalnos atstovavimu. Aptariama Lietuvos valdžios politika, steigiant garbės konsulatus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atskleidžiamos garbės konsulato Bostone įkūrimo priežastys, iškilmingas jo atidarymas bei A. O. Šalnos svarbiausi gyvenimo ir veiklos faktai, jo kaip kandidato į konsulus pasirinkimo argumentai. Išsamiau analizuojama A. O. Šalnos pozicija 1940 m. ir jo santykiai su Lietuvos karjeros diplomatais (pasiuntiniu P. Žadeikiu ir generaliniu konsulu J. Budriu). Aprašoma garbės konsulo veikla po Lietuvos valstybingumo praradimo, jo santykiai su lietuvių, latvių ir estų išeivija Masačusetso valstijoje pokario laikotarpiu. Bandoma įvertinti A. O. Šalnos vietą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. The activities of the Honorary Consulate of Lithuania in Boston in 1939–1971 have not yet been in the focus of research. The history of the consulate is directly linked to the representation of the first Lithuanian honorary consul lawyer Antanas O. Šalna. The article discusses the Lithuanian policy in the establishment of honorary consulates in the United States of America. It reveals the reasons of establishment of the Honorary Consulate in Boston, its solemn opening and the key facts of the life and activities of A. O. Šalna as well as the arguments of selecting him a candidate to the consul. It also focuses on the position taken by A. O. Šalna in 1940 and its relations with Lithuanian career diplomats (envoy Povilas Žadeikis and consul-general Jonas Budrys). The article describes the activities of the honorary consul after the loss of Lithuania’s independence, his relations with the Lithuanian, Latvian and Estonian émigré community in Massachusetts in the postwar period. It attempts to evaluate the role of A. O. Šalna in the Lithuanian diplomatic service.

Pratarmė -- Įvadas -- „Sudraskyti smokingai“: Lietuvos diplomatinė tarnyba Antrojo pasaulinio karo metais -- Svajonių šalis, neišsipildžiusios viltys -- Tylieji priesaikos riteriai -- Povilas Žadeikis ir „Vieninga kepurė“ -- Kontroversiškasis Juozas Kajeckas -- Tylusis charge d’affaires dr. Stasys Antanas Bačkis -- „Pagavęs permainų vėją“: Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) -- „Nematomas tinklelis“: Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone Šaltojo karo metais -- „Ta Amerika“. JAV valstybės departamentas -- Išvados -- Priedai -- Šaltinių ir literatūros sąrašas -- Summary. “Quiet knights of the oath. The Lithuanian embassy in Washington during the Cold War” -- Santrumpos -- Asmenvardžių rodyklė. Knyga skirta Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone istorijai. Šaltojo karo metais joje dirbę diplomatai Povilas Žadeikis, Juozas Kajeckas, dr. Stasys Antanas Bačkis ir Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) buvo tarsi riteriai, kurie, davę priesaiką, tyliai dirbo vardan Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, jos sugrįžimo į tarptautinės politikos areną. Remiantis archyviniais dokumentais, akademine literatūra ir atskirų asmenų pasakojimais atskleidžiamas diplomatų sukurtas „nematomas tinklelis“. Jo gijos, apjungusios politinę lietuvių išeiviją, JAV institucijas (Valstybės departamentą) ir okupuotą kraštą, buvo diplomatų veiklos pagrindas. The first then still unofficial diplomatic contacts between Lithuania and the United States started in 1919. The United States recognized Lithuania de jure and de facto in 1922, and at the end of that same year Vytautas Valdemaras Čarneckis submitted letters of credence to the US State Department. This diplomatic post has functioned continuously ever since. When the Soviet Union occupied Lithuania in 1940, its diplomats serving abroad continued their work and did not abandon their diplomatic duties. Some were recognized by the states of the free democratic world (such as the United States, Great Britain, France, the Holy See). The exceptionality of the Lithuanian embassy in Washington was its activities during the Cold War, that is, in the shadow of major world political events and one super state. The very fact of the diplomats’ recognition and thus activities means that the Republic of Lithuania that functioned in 1918–1940 was not forgotten and existed in the political thinking of some states until 1990 when Lithuania finally unshackled itself from the occupation of the Soviet Union. [...]

Straipsnyje rašoma, kad tyrimui buvo pasirinktas Lietuvos ir Maskvos santykių periodas, kuris atspindi keletą svarbių problematikos aspektų. Vykstančios permainos regiono rytinėse erdvėse keitė iki tol buvusį jėgų išsidėstymą ir naują geopolitinę situaciją. Ryškėjo Maskvos siekimas pakeisti esamą padėtį ir sutvirtinti savo pozicijas kitų regiono šalių sąskaita. Tada LDK turėjo atlaikyti karinį ir politinį spaudimą. Atkreipiamas dėmesys, kad valstybių konkurencija sąlygojo diplomatijai keliamų uždavinių pobūdį. To meto diplomatinės veiklos normos priklausė nuo politinių idėjų turinio. Svarbu apibrėžti teorines nuostatas ir diplomatijos terminą. Pažymima, kad diplomatija – žodis, turintis daugybę reikšmių, susijusių su oficialiomis bendravimo formomis, o viena svarbiausių diplomatijos funkcijų – komunikacijos ir informacijos tarp valstybių užtikrinimas. Tiriamojo laikotarpio diplomatiją Lietuvos ir Maskvos santykių praktikoje galima apibrėžti kaip priemonę ryšiams tarp valdovų palaikyti. Taip pat parodoma diplomatinių santykių hierarchija. Akcentuojamas vienas tyrimo objektų bruožas – ceremonialinio elgesio bei jį reglamentuojančių normų bendrumas diplomatinių santykių dalyviams. Nurodoma, kad daugelį to meto diplomatijos ypatybių nulėmė tarp valstybės, valdovo ir jo diplomatinio reprezentanto egzistuojantis ypatingas santykis. Aptariamas neliečiamumo principas, jo laikymasis ir pažeidimas diplomatinėje veikloje, manipuliavimas tarpvalstybinio bendravimo normų nuostatomis. Pripažįstama, jog toks bendravimas sudarė bendruosius tarpusavio kontaktų principus. The paper writes that the research discusses the period of Lithuanian-Moscow relations reflecting several important aspects of the problems. Changes in the eastern part of the region altered the prevailing distribution of powers and a new geopolitical situation. Moscow’s objective to change the current situation and consolidate its position at the expense of other countries of the region is observed. At that time the Grand Duchy of Lithuania (GDL) has to withstand a military and political pressure. The competition of states determined the nature of objectives set for diplomacy. The then norms of diplomatic activity depended on the content of political ideas. It is important to define theoretical attitudes and the term of diplomacy. Diplomacy is a word with many meanings related to official forms of communication; one of the most important functions of diplomacy is assurance of communication and information between states. Diplomacy in the practice of the relations between Lithuania and Moscow in the given period could be defined as the means to maintain contacts between sovereigns. The hierarchy of diplomatic relations is also demonstrated. One feature of research objects is highlighted – the ceremonial conduct and regulatory norms are common to the participants of diplomatic relations. Many characteristics of the then diplomacy were determined by the special relationship existing between the state, sovereign and his diplomatic representative. The principle of immunity, its compliance and breach in diplomatic activity as well as manipulation of interstate communication norms are discussed. The author admits that such communication resulted in common principles of mutual contacts.

Publikacijoje analizuojama Elijaus Pilgrimovijaus aprašyta Didžioji Leono Sapiegos pasiuntinybė į Maskvą, vykusi 1600–1601 m. Derybų tikslas buvo sudaryti Amžinąją taiką ir ieškoti galimybių tarpvalstybinių santykių sureguliavimui ateityje. Akcentuojamas šios pasiuntinybės ypatingumas – joje dalyvavo žinomas LDK diplomatas bei literatas E. Pilgrimovijus, kuris vėliau aprašė derybų eigą, diplomatų gyvenimą Maskvoje, nepamiršdamas pašlovinti pasiuntinybės vadovo Leono Sapiegos nuopelnus Tėvynei. E. Pilgrimovijaus rašytas tekstas yra išlikęs iki mūsų dienų. Publikacijoje pristatoma LDK diplomato ir literato E. Pilgrimovijaus asmenybė. Nurodoma, kad žinių apie šį asmenį literatūroje yra nedaug. Šį žmogų galima įvardyti kaip LDK diplomatą, literatą, Tėvynei įsipareigojusį žmogų. Informuojama, kad 1581 m. E. Pilgrimovijus kaip LDK etmono pasiuntinys lankėsi prie Pskovo, buvusioje karo lauko stovykloje. Čia stebėjo karo eigą, o 1583 m. šis karas buvo aprašytas lotynų kalba kūrinyje ,,Panegiriškas kreipimasis“. Aprašoma šio žmogaus diplomatinė karjera ir pačios diplomatinės tarnybos veikla LDK. Atkreipiamas dėmesys, kad jau XIX a. istorikai žinojo E. Pilgrimovijaus proza ir eilėmis parašytą pasakojimą apie Didžiosios Leono Sapiegos pasiuntinybės lankymąsi Maskvoje 1600–1601 m. Šio teksto fragmentai buvo publikuoti arba atpasakotas jo turinys. Atkreipiamas dėmesys, jog E. Pilgrimovijaus buvo parašyti du tekstai apie tą patį įvykį – proza ir eilėmis, o publikacijoje yra skelbiamas proza parašyto pasakojimo tekstas originalo kalba ir pateikiamas vertimas į lietuvių kalbą. The publication analyses “Didžioji Leono Sapiegos pasiuntinybė į Maskva” [The Great Mission of Lew Sapieha to Moscow] of 1600–1601 described by Elijas Pilgrimovijus. The mission was aimed at concluding Eternal Peace and seeking possible regulation of interstate relations in the future. The author highlights peculiarities of this mission – a well known diplomat of the Grand Duchy of Lithuania and litterateur Elijas Pilgrimovijus, who later described the process of negotiations, the life of the diplomats in Moscow, and praised the merits of the head of the mission Lew Sapieha for the Motherland. The publication presents the personality of the diplomat of the Grand Duchy of Lithuania and the litterateur Elijas Pilgrimovijus. It is claimed in the publication that there is little information about this person. He can be described as a diplomat of the Great Duchy of Lithuania and a man devoted to his Motherland. The publication also informs that in 1581 Elijas Pilgrimovijus visited a former war camp near Pskov as the Hetman of the Grand Duchy of Lithuania. Here he observed the war process, and in 1583 this war was described in a Latin piece called “Panegiriškas kreipimasis” [A Panegyric Address]. The publication describes the diplomatic career of this man and activities of the diplomatic mission in the Grand Duchy of Lithuania. It is also highlighted that the prose by Elijas Pilgrimovijus and lines about the visit of the Great Mission of Lew Sapieha to Moscow in 1600–1601 were familiar to historians of the 19th century. It is also highlighted that Elijas Pilgrimovijus produced two texts about one and the same event in verse and in prose, and the publication contains the text in verse in the original language and its translation to the Lithuanian language.