Butkus, Donatas, Nainys, Vytautas, Vaitiekūnas, Petras, Idzelis, Raimondas Leopoldas, Deikus, Juvencijus Stanislovas, Ragulskis, Kazimieras, Ščupakas, Davidas, Šukys, Ritoldas, Bubulis, Algimantas, Petraitis, Egidijus, Vilnius Gediminas Technical University, Grubliauskas, Raimondas, Butkus, Donatas, Nainys, Vytautas, Vaitiekūnas, Petras, Idzelis, Raimondas Leopoldas, Deikus, Juvencijus Stanislovas, Ragulskis, Kazimieras, Ščupakas, Davidas, Šukys, Ritoldas, Bubulis, Algimantas, Petraitis, Egidijus, Vilnius Gediminas Technical University, and Grubliauskas, Raimondas
General characteristic of the dissertation Problem of the work. With a rapid development of industrialisation and urbanisation, the environmental pollution has greatly increased. Upon automating the manufacturing industry and agriculture, with traffic flows in towns and residential areas increasing and household equipment becoming more modern, the number of acoustic discomfort zones is rapidly growing. People are exposed to noise not only at workplaces abut also on the streets and at home. As maintained by doctors, noise reduces immunity of the organism and, as a source of chronic stress, has an adverse effect on the central nervous system and causes various health disorders. Even a relatively low noise of 60–70 dB causes a headache, dizziness, squeak in the ears, insomnia, and worsens memory, attention and orientation. A noisy environment reduces working efficiency, reaction speed, movement coordination and increases nervous strain and a risk of traumas. The noise dispersed by stationary sources may be reduced by replacing components with less sounding ones, applying rubber, plastic or other materials on the surface of installations. If it is impossible to reduce noise in the place of its generation, hoods are fitted out, premises are insulated and noise suppressing systems are used (noise reducing barriers, volumetric noise absorbers, wall insulation with noise-proof materials). The dispersion of traffic-generated noise is reduced by noise suppression walls, green... [to full text], Tiriamoji problema. Šiandieniniame gyvenime, mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai plečiasi padidinto triukšmo zonos. Medikai teigia, kad triukšmas mažina organizmo imuninį atsparumą ir įspėja, kad triukšmas, kaip lėtinis streso šaltinis, veikia centrinę nervų sistemą ir kelia įvairių sveikatos sutrikimų. Net palyginus nestiprus 60 – 70 dB triukšmas kelia galvos skausmus, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, darbingumas. Stacionarių šaltinių skleidžiamas triukšmas sumažinamas keičiant detales keičiant, padengiant įrenginių paviršių guma, plastmase ir kt. Jeigu neįmanoma sumažinti triukšmo ten, kur jis kyla, įrengiami gaubtai, izoliuojamos patalpos, bei taikomos garsą slopinančios sistemos (triukšmą mažinantys barjerai, tūriniai garso sugėrikliai, sienos dengiamos garsą izoliuojančia medžiaga). Transporto keliamo triukšmą sklaidą mažina triukšmo slopinimo sienelės, želdiniai, pastatai. Taip pat veiksmingi būdai yra transporto greičio apribojimas, kelių dangos paviršiaus keitimas, eismo ribojimas ir reguliavimas. Inžineriniai sprendimai būna pigesni, jei įvertinami architektūrinio planavimo stadijoje. Nagrinėjant triukšmo mažinimo priemonių bei metodų įgyvendinimo galimybę, ypač svarbus skaitinis triukšmo sklaidos modeliavimas. Darbo aktualumas. Įvairūs technologiniai procesai kelia triukšmą. Leistini triukšmo lygiai viršijami ne tik darbo vietose ar įmonės teritorijose... [toliau žr. visą tekstą]