Search

This article investigates some special criteria of implementation of the EU directives into the national legal order and the consequences of their non-compliance, that could arise from the EU membership obligation to the European Union law. The most important acting form for the Institutions of European Union comes after the Reform treaty of Lisbon the form of the EU directive. The law-making practice of the Institution of the European Union set out with different levels of full or partial harmonization of the EU directives. Consequently, there comes the problem of the enforcement of the adopted EU directives into the domestic legal order. The article analyses the changes in European Union law after the Reform of Lisbon. The investigation begins with treatment of the general characteristic of the EU directive. After that it analyses the choice of primary legal ground for adopting of the EU directive and the consequences of its wrong choice for the legality of the EU directive. Additionally, the article investigates the following different criteria for the implementation of the EU directive as a term for the implementation of the EU directive, achievement of the result prescribed by the EU directive, clarifying the legal form for the implementation of the EU directive, necessary of the transposition of the EU directive through the national legal act, detailed legal norms in the EU directive without ability to choice the form and methods to the implementation of the EU directive, convergence tendencies between the EU directive and EU regulation, the minimal harmonization in the EU directive, permissibility of the strict national law and blocking effect of the EU directives. In the next part of the articles, the financial sanction and state liability against the EU Member State, as the consequences of the wrong implementation of EU directives, are analyzed. The purpose of the article is to develop common principles for the implementation of the European Union directives into the domestic legal order of the EU Member States. However, it is difficult to reconcile the specifications of the EU directives with the different traditions in the domestic legal orders. The investigation is concerned with selected German and Lithuanian cases from the practice of the European Court of Justice. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ES direktyvos ES institucijoms išlieka svarbiausia veiklos forma. Straipsnyje aptariami konkretūs tinkamo ES direktyvų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje kriterijai ir jų pokyčiai po Lisabonos sutarties reformos. ES institucijų veikloje susiduriama su harmonizavimo lygio konkretizavimu ES direktyvų teisėkūroje. Tai lemia visiškai harmonizuotų arba iš dalies harmonizuotų ES direktyvų įgyvendinimą nacionalinėje teisėje. Straipsniyje nagrinėjamos ES direktyvų charakteristikos. Ypač daug dėmesio skiriama Europos Sąjungos pirminės teisės pagrindams leidžiant tam tikros rūšies ES direktyvas. Jų parinkimas turi atitikti norminius reikalavimus, kurie numatyti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos sutartyje. Netinkamas ES direktyvos legitimavimas ES pirminėje teisėje užtraukia jos panaikinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Straipsnyje aptariami konkretūs kriterijai, kuriuos turi atitikti Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. ES valstybės narės turi laikytis ES direktyvoje numatyto įgyvendinimo termino. Už jo nepaisymą ES valstybėms narėms taikoma atsakomybė. Dažniausiai Europos Teisingumo Teismo praktikoje aptariami ES direktyvos tikslo įgyvendinimo bei perkeltos teisės normos formos kriterijai. ES direktyvos normos detalumas bei galimybė nacionaliniam leidėjui pasirinkti ES direktyvos įgyvendinimo vidaus teisėje formą ir būdą straipsnyje aptariami Lisabonos sutarties reformos aspekte. Šiuo požiūriu nagrinėjama ES direktyvos ir ES reglamento supanašėjimo tendencija. Formalus ES direktyvų perkėlimo būtinumas pabrėžiamas vertinant netiesioginį direktyvų veikimą nacionalinėje teisėje. Dėl šios priežasties ES valstybės narės Europos Sąjungos Teisingumo Teismo buvo įpareigotos visais atvejais užtikrinti ES direktyvos įgyvendinimą išleidžiant arba keičiant nacionalinius teisės aktus. Straipsnyje aptariama minimalaus harmonizavimo ES direktyvose problema, nes ES valstybės narės linkusios argumentuoti mažesnius nacionalinės teisės reformos poreikius įgyvendinant ES direktyvas, vadovaujantis griežtesnės nacionalinės teisės leistinumu. Kitas šio reiškinio aspektas yra ES direktyvos teisės normos draudžiamasis veikimas tais atvejais, kai nacionalinė teisė prieštarauja ES direktyvos normoms. Šiuo metu aktualiausias klausimas susijęs su ES valstybių narių atsakomybės modifikavimu, įgyvendinant ES direktyvos normas. Šio straipsnio tikslas – apibrėžti bendrus kriterijus, kuriuos turi atitikti ES valstybių narių nacionalinės teisės normos, įgyvendinančios skirtingo harmonizavimo lygio Europos Sąjungos direktyvas. Straipsnyje aptariama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, remiantis Lietuvos Respublikos, Vokietijos Federacijos, taip pat kitų ES valstybių teisminiais atvejais.

The main subject of the present research is the enforcement of the European Union law in the domestic legal order. This topic was chosen considering the Treaty of Lisbon amending the Treaty on the European Union and the Treaty establishing the European Community and especially its declaration No. 17 on primacy of EU law. This article will explain the meaning of primacy of the European Union law and the resulting problems in some EU Member States, as well as possible solutions to tackle the problems. The primacy of the European Union law over the national law was recognised as one of the constitutive principles of the European Union. The article includes relevant provisions of the Lisbon Treaty that deal with the rules concerning the legal requirements of the primacy of the European Union law in the EU primary law. The European Court of Justice has developed the meaning of the principle of primacy, which means that the European Union law should take precedence over national law (even over constitutional provisions) and should there be any conflicts between EU law and national law, every national court is obliged to apply the law of the European Union. The main issue of this article is analysing the principle of primacy of the European Union law over the Lithuanian law. The actual discussion of the relationship between the EU law and domestic law in the Lithuanian law science should give an answer to the correct way of finding a solution as to the law that will have a prerogative in case of contradictions. Consequently, the author evaluated the impact of the jurisprudence of the courts of EU Member States on the praxis of Lithuanian courts based on comparative methods of legal research. The purpose of the article is to prove that different developments arose at the level of EU law and at the one of domestic law. Finally, the author makes proposals on possible measures to avoid situations of legal conflict. The article includes some relevant examples of application of the European Union law in the praxis of the Lithuanian Constitutional Court and Lithuanian courts of general and special competence. Šiame straipsnyje nagrinėjamas Europos Sąjungos teisės viršenybės principo įgyvendinimas, pateikiant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos teismų praktikos tendencijų analizę. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai deklaracijoje Nr. 17 atsirado teisinis reglamentavimas dėl Europos Sąjungos teisės viršenybės nacionalinės teisės atžvilgiu. Taip pat sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo 4 ir 5 straipsniuose buvo numatytas Europos Sąjungos kompetencijos katalogas ir jos atskyrimo būdai, esant kolizijai tarp ES ir valstybių narių kompetencijos. Tai pirmi tokio pobūdžio teisiniai reguliavimai, priimti Europos Sąjungos pirminėje teisėje. Iki tol buvo nesėkmingi bandymai reglamentuoti nurodytus klausimus Amsterdamo sutartyje ir Sutartyje dėl Konstitucijos Europai. Lietuvos Respublikos narystė Europos Sąjungoje turi neginčijamą poveikį Lietuvos teisinei sistemai. Pastaruoju metu itin aktualus tapo Lietuvos nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos teisės santykio klausimas. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – išanalizuoti galimas Europos Sąjungos teisės taikymo problemas Lietuvos teisėje. Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos valstybinių institucijų kompetencijos perleidimas Europos Sąjungai. Šie klausimai dažnai siejami su tautos ir valstybės suvereniteto santykio problematika. Tai svarbus klausimas, nes Europos Sąjungos teisės viršenybės principas taikomas tose srityse, kurios yra priskiriamos Europos Sąjungos ir ES valstybių narių kompetencijai. Lietuvos konstitucinė teisė nepripažįsta suverenių teisių apribojimų, Europos Sąjungos teisė reikalauja būti taikoma visais atvejais, net jei ir prieštarauja ES valstybės narės konstitucijai. Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos valstybė narė, privalo perimti „aqui communitaire“. Europos Teisingumo Teismo praktikoje nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės santykio kolizijos klausimai sprendžiami ES teisės naudai. Lietuvos konstitucinis aktas „Dėl narystės Europos Sąjungoje“ vadovaujasi būtent šiais principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažįsta Europos Sąjungos teisės viršenybės principą, tačiau daro tam tikras išlygas nacionalinės konstitucijos atžvilgiu. Lietuvos Konstitucinio Teismo požiūris, siekiant apsaugoti nacionalinę konstituciją, yra panašus į kitų Europos Sąjungos konstitucinių teismų. Ypač jaučiama Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo jurisprudencijos įtaka. Pabrėžtina, kad dabartinėje Europos Teisingumo Teismo, kaip ir nacionalinių konstitucinių teismų, praktikoje ryškėja tendencijos susilaikyti nuo kolizijų su nacionalinėmis konstitucijomis, nepaisant skirtingų oficialių pozicijų. Lietuvos Konstitucinis Teismas ir Lietuvos bendrosios bei specialiosios kompetencijos teismai, susidurdami su ES teisės taikymu, taiko sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje numatytą prejudicinio sprendimo procedūrą. Ši procedūra padeda išspręsti ES ir nacionalinės teisės viršenybės klausimą ir teisės normų taikymą kolizijos atveju.

Pagrindinis šio straipsnio tikslas – išanalizuoti galimas Europos Sąjungos teisės taikymo problemas Lietuvos teisėje. Tokia tema pasirinkta dėl įsigaliojusios Lisabonos sutarties deklaracijoje Nr. 17 atsiradusio teisinio reglamentavimo dėl Europos Sąjungos teisės viršenybės nacionalinės teisės atžvilgiu. Straipsnyje stengiamasi paaiškinti Europos Sąjungos teisės viršenybės prasmę ir su tuo susijusias problemas kai kuriose ES valstybėse narėse, taip pat galimus problemų sprendimo būdus. Europos Sąjungos teisės viršenybė nacionalinė teisės atžvilgiu pripažįstama kaip viena iš esminių Europos Sąjungos nuostatų. Straipsnyje nagrinėjamos Lisabonos sutarties pozicijos, susijusios su Europos Sąjungos teisės viršenybės teisiniais reikalavimais ES pirminėje teisėje. Europos Teisingumo Teismas patikslino viršenybės principo reikšmę, teigdamas, jog nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės santykio kolizijos klausimai sprendžiami ES teisės naudai. Pagrindinis straipsnio uždavinys – atskleisti Europos Sąjungos teisės viršenybės Lietuvos teisės atžvilgiu principus. Lietuvos teisės mokslo atstovų diskusija dėl ES ir nacionalinės teisės santykių turėtų pateikti pasiūlymus, kaip rasti teisingą sprendimą kolizijos atveju. Todėl autorius įvertino ES valstybių narių teismų įtaką Lietuvos teismų praktikoje, remdamasis teisinių tyrimų lyginamaisiais metodais. Straipsnyje siekiama parodyti, kad ES teisės lygmenyje ir nacionalinėje teisėje išryškėja skirtingos aplinkybės. Pabaigoje autorius teikia pasiūlymus, kaip būtų galima išvengti teisinių konfliktų. Taip pat pateikiama keletas ES teisės taikymo pavyzdžių Lietuvos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismų praktikoje. The main subject of the present research is the enforcement of the European Union law in the domestic legal order. This topic was chosen considering the Treaty of Lisbon amending the Treaty on the European Union and the Treaty establishing the European Community and especially its declaration No. 17 on primacy of EU law. This article will explain the meaning of primacy of the European Union law and the resulting problems in some EU Member States, as well as possible solutions to tackle the problems. The primacy of the European Union law over the national law was recognised as one of the constitutive principles of the European Union. The article includes relevant provisions of the Lisbon Treaty that deal with the rules concerning the legal requirements of the primacy of the European Union law in the EU primary law. The European Court of Justice has developed the meaning of the principle of primacy, which means that the European Union law should take precedence over national law (even over constitutional provisions) and should there be any conflicts between EU law and national law, every national court is obliged to apply the law of the European Union. The main issue of this article is analysing the principle of primacy of the European Union law over the Lithuanian law. The actual discussion of the relationship between the EU law and domestic law in the Lithuanian law science should give an answer to the correct way of finding a solution as to the law that will have a prerogative in case of contradictions. Consequently, the author evaluated the impact of the jurisprudence of the courts of EU Member States on the praxis of Lithuanian courts based on comparative methods of legal research. The purpose of the article is to prove that different developments arose at the level of EU law and at the one of domestic law. Finally, the author makes proposals on possible measures to avoid situations of legal conflict. The article includes some relevant examples of application of the European Union law in the praxis of the Lithuanian Constitutional Court and Lithuanian courts of general and special competence.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ES direktyvos ES institucijoms išlieka svarbiausia veiklos forma. Straipsnyje aptariami konkretūs tinkamo ES direktyvų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje kriterijai ir jų pokyčiai po Lisabonos sutarties reformos. ES institucijų veikloje susiduriama su harmonizavimo lygio konkretizavimu ES direktyvų teisėkūroje. Tai lemia visiškai harmonizuotų arba iš dalies harmonizuotų ES direktyvų įgyvendinimą nacionalinėje teisėje. Straipsnyje nagrinėjamos ES direktyvų charakteristikos. Ypač daug dėmesio skiriama Europos Sąjungos pirminės teisės pagrindams leidžiant tam tikros rūšies ES direktyvas. Jų parinkimas turi atitikti norminius reikalavimus, kurie numatyti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos sutartyje. Netinkamas ES direktyvos legitimavimas ES pirminėje teisėje užtraukia jos panaikinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Straipsnyje aptariami konkretūs kriterijai, kuriuos turi atitikti Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. ES valstybės narės turi laikytis ES direktyvoje numatyto įgyvendinimo termino. Už jo nepaisymą ES valstybėms narėms taikoma atsakomybė. Dažniausiai Europos Teisingumo Teismo praktikoje aptariami ES direktyvos tikslo įgyvendinimo bei perkeltos teisės normos formos kriterijai. ES direktyvos normos detalumas bei galimybė nacionaliniam leidėjui pasirinkti ES direktyvos įgyvendinimo vidaus teisėje formą ir būdą straipsnyje aptariami Lisabonos sutarties reformos aspekte. Šiuo požiūriu nagrinėjama ES direktyvos ir ES reglamento supanašėjimo tendencija. Formalus ES direktyvų perkėlimo būtinumas pabrėžiamas vertinant netiesioginį direktyvų veikimą nacionalinėje teisėje. Dėl šios priežasties ES valstybės narės Europos Sąjungos Teisingumo Teismo buvo įpareigotos visais atvejais užtikrinti ES direktyvos įgyvendinimą išleidžiant arba keičiant nacionalinius teisės aktus. Straipsnyje aptariama minimalaus harmonizavimo ES direktyvose problema, nes ES valstybės narės linkusios argumentuoti mažesnius nacionalinės teisės reformos poreikius įgyvendinant ES direktyvas, vadovaujantis griežtesnės nacionalinės teisės leistinumu. Kitas šio reiškinio aspektas yra ES direktyvos teisės normos draudžiamasis veikimas tais atvejais, kai nacionalinė teisė prieštarauja ES direktyvos normoms. [...] Article investigates some special criteria of implementation of the EU directives into the national legal order and the consequences of their non-compliance, that could arise from the EU membership obligation to the European Union law. The most important acting form for the Institutions of European Union comes after the Reform treaty of Lisbon the form of the EU directive. The law-making practice of the Institution of the European Union set out with different levels of full or partial harmonization of the EU directives. Consequently, there comes the problem of the enforcement of the adopted EU directives into the domestic legal order. The article analyses the changes in European Union law after the Reform of Lisbon. The investigation begins with treatment of the general characteristic of the EU directive. After that it analyses the choice of primary legal ground for adopting of the EU directive and the consequences of its wrong choice for the legality of the EU directive. Additionally, the article investigates the following different criteria for the implementation of the EU directive as a term for the implementation of the EU directive, achievement of the result prescribed by the EU directive, clarifying the legal form for the implementation of the EU directive, necessary of the transposition of the EU directive through the national legal act, detailed legal norms in the EU directive without ability to choice the form and methods to the implementation of the EU directive, convergence tendencies between the EU directive and EU regulation, the minimal harmonization in the EU directive, permissibility of the strict national law and blocking effect of the EU directives. In the next part of the articles, the financial sanction and state liability against the EU Member State, as the consequences of the wrong implementation of EU directives, are analyzed. The purpose of the article is to develop common principles for the implementation of the European Union directives into the domestic legal order of the EU Member States. However, it is difficult to reconcile the specifications of the EU directives with the different traditions in the domestic legal orders. The investigation is concerned with selected German and Lithuanian cases from the practice of the European Court of Justice.

Darbdavio ir darbuotojo santykiai siejami atsakomybės ryšiu. Įsigaliojus Lietuvos darbo kodeksui pradėta taikyti nauja atsakomybės rūšis -- neturtinė žala. Todėl svarbu išnagrinėti teisinius klausimus, susijusius su neturtinės žalos sąlygomis darbo santykiuose: žalos buvimu, žalos padarymu neteisėta veika, neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo priežastiniu ryšiu, kaltės buvimu. Tai svarbu ne tik Lietuvoje dirbantiems Lietuvos piliečiams, bet ir į Lietuvą atvykusiems dirbti darbuotojams iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Europos Bendrijos darbo teisės įtaka nacionalinei teisei vykdoma per Europos Bendrijos steigimo sutartyje numatytą darbuotojų judėjimo laisvę. Straipsnyje nagrinėjama Europos Teisingumo Teismo bei Lietuvos teismų praktika. Employer and employee relations are associated by responsibility link. When the Lithuanian Labour Code entered into force, a new kind of liability appeared, i.e. nonmaterial damage. Therefore it is important to examine legal issues relating to conditions of nonmaterial damage in work relations: the existence of damage, coursing damage by illegal activities, causal relationship between the appearance of damage and illegal activities, and the existence of the fault. This is important not only to Lithuanian citizens working in Lithuania, but also to workers from other European Union countries who work in Lithuania. European Community labour law influences national laws through the idea of free movement of workers set in the European Community Establishment Treaty. The article examines practices of the European Court of Justice and the Lithuanian courts.

Vartotojų teisių apsauga ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos teisėje pasižymi ypatumais. Dėl šios priežasties svarbu nustatyti jų poveikį teisės doktrinai bei teismų praktikai. Šiuo metu vartotojų apsauga atsiranda teisės sistemoje viešosios, privatinės, materialinės bei procesinės teisės sankirtoje. Todėl straipsnyje keliami su konstituciniu socialinės valstybės principo taikymu, Europos Sąjungos teisės derinimo su nacionaline teise susiję klausimai, taip pat svarstomos vartotojų teisių apsaugos kodifikavimo problemos. Straipsnyje apibendrintos Europos Sąjungos šalių teisės sistemų reguliavimo tendencijos. Pateikiant Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų civilinių bylų pavyzdžių vertinama šios jurisprudencijos reikšmė. The main interest of the research is to identify common principles of EU Consumer Protection Law and Lithuanian law. The EU Consumer Protection Law builds upon a principle of compensation of the market. According to the analysis of the Lithuanian legal acts, the principle of the consumer protection is realized in the Constitution of the Republic of Lithuania alongside with the guarantees realized in the Civil Code, Legislation Acts of Parliament and Governmental Acts. Various states of the continental law tradition have Civil Law Codification or Commercial Law Codification and separate legislative acts for regulation of consumer protection (similarly to the law system in Germany and Austria). The continental private legal order is based on the formal equality of the subjects under abstraction of the intended purposes. Whether one can achieve this limitation to consumers by a conversion in a Civil Codification Act (German BGB/Austrian ABGB/Lithuanian CC), is not undisputed. It is necessary to fix the systematic survey of the consumer protection rules in regard to the system of Private Law. The examples are present in German BGB -- Article 13 and 14 consumer / enterprise; Austrian ABGB and KSchG-consumer / enterprise. The Lithuanian Legal Order must take into account the regulation from the continental European countries such as Germany and Austria. The Lithuanian Consumer Law is based on the EU legal requirements. It is more a technical question of enforcement of EC Directive, because the Lithuanian Consumer Protection Law is identical to the EU Consumer Protection Law. The national legislator can select different methodologies for domestic implementation of EU Consumer Protection Law. The Civil Code is to be understood as a universal legal act for purposes of consumer rights protection in the Republic of Lithuania. The Law on Consumer Protection is a special legal act, supplementing the norms of the Civil Code on consumer rights protection. The Lithuanian Constitutional Court, Supreme Court and ordinary courts are responsible for EU Law conformity with the national law.

Tarptautinė ir ES teisė įtakoja Lietuvos teisinę sistemą. ES teisės požiūriu, konkuruojant nacionalinės ir ES teisės normoms, pirmenybė priklauso ES teisės normai. Nacionalinės teisės požiūriu, teigiama, kad nacionalinė konstitucija išlieka aukščiausia teisine galia, o Europoje egzistuoja ES teisės konstituciniai apribojimai. Nagrinėjant tarptautinės ir ES teisės santykį su Lietuvos teise, įsivyravo nacionalinės konstitucijos išlyga, kuria remiantis, tarptautiniai įsipareigojimai negali prieštarauti nacionalinei konstitucijai. Tačiau vidinis prieštaravimas dėl ES teisės arba nacionalinės konstitucijos pirmenybės Lietuvos teisėje liko teisiškai neišspręstas. Straipsnyje pateikti pavyzdžiai rodo nacionalinės teisės vyraujantį požiūrį į tarptautinius įsipareigojimus. Vienu atveju tarptautiniai ir ES teisės reikalavimai įtraukiami sprendžiant konkrečias bylas. [...] Kitu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ir Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas, kiti nacionaliniai teismai taiko tarptautinę ir ES teisę, siekdami išvengti valstybės prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo. Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių konvencija (EŽTK) buvo pradėta betarpiškai taikyti, nagrinėjant konkrečius ginčus. LAT nutartys galėtų būti įvertintos Strasbūro Teismo praktikoje, taikant EŽTK apsaugos mechanizmą ir jo vertinimo kriterijus. EŽTK teisės normos įtakojo Lietuvos teisę, skatindamos nacionalinės teisės nuostatas žmogaus teisių apsaugai. Konstitucinis Teismas ir kiti teismai į jų praktiką įtraukia Konvencijos nuostatas. EŽTK tapo konstitucinės kontrolės dalimi. International and EU law highly influence the Lithuanian legal system. From the EU law’s perspective, when national and EU legal norms are competing, the priority is to be given to the EU legal norm. From the perspective of national law, it is claimed that national constitution remains the highest legal force, and Europe has some constitutional restrictions applied to EU law. When analyzing the relation between the international and EU law, and the Lithuanian law, an exception from the national constitution settled according to which international obligations must not contradict national constitution. However the internal conflict of whether the EU law or national constitution should be prioritized remained unresolved in the Lithuanian law. The article gives some examples showing the dominant approach of the national law towards the international obligations. In some cases, international and EU legal requirements are included when dealing with specific cases. […] In other cases, the Supreme Court of Lithuania, other national courts apply international and EU law in order to avoid violating the obligations assumed by the state. The European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms (ECHR) was started to apply when solving specific disputes. The decisions of the Supreme Court of Lithuania could be reconsidered in the practice of the Strasbourg Court applying the security mechanism of ECHR and its criteria of evaluation. The legal norms of ECHR have influenced the Lithuanian Law stimulating the emergence of national legal norms on human rights’ protection. Constitutional Court and other courts include the provisions of Convention into their practice. ECHR has become a part of constitutional control.

Šiame straipsnyje aptariamas Europos Bendrijos direktyvų dėl vartotojų teisių apsaugos įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Straipsnio tikslas – aptarti į nacionalinę teisę perkeliant Europos Bendrijos direktyvos dėl vartotojų teisių apsaugos taikytinus dėsnius. Straipsnyje apibrėžiamos Europos Sąjungos institucijų kompetencijos ribos vartotojų teisių apsaugos drityje ir konkretizuojamas direktyvos reguliavimo pobūdis. Šiuo aspektu svarbūs tokie klausimai: kokius įsipareigojimus nacionaliniam įstatymų leidėjui numato direktyvos dėl vartotojų teisių apsaugos perkeliant jas į nacionalinės teisės sistemą? Kokios apimties teisinio reguliavimo koncepciją nacionaliniam įstatymų leidėjui privalu įgyvendinti nacionalinėje teisinėje sistemoje? Straipsnyje taip pat aptariami Europos Bendrijos direktyvos teisės formos pakeitimo Europos Sąjungos Konstitucijoje klausimai. Pateikiami Europos Bendrijos direktyvų dėl vartotojų teisių apsaugos įgyvendinimo principai pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį ir Europos Sąjungos konstitucinę sutartį. Atliekant Europos Bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos konstitucinės sutarties lyginamąją analizę, pabrėžiami egzistuojantys panašumai ir skirtumai, analizuojama esama bei būsima teisinė padėtis, taip pat pateikiama Europos Sąjungos vartotojų teisės įgyvendinimo nacionalinėje teisėje analizė. This research aims to examine the enforcement of the European Consumer Protection Law in the national law. The EC Consumer Protection Directives have the status of a special law at the national level. The thesis deals with the question of which regulation programme of the EC Consumer Protection Directives is mandatory to the national legislator. The technical transfer of the EC directives into national law must be considered: either the directives are inserted into the Civil Code, or the transfer takes place in a special legislative act, or the transfer is not necessary and it is sufficient to conform to the aims and purposes of the directive. The main interest of the research is to find the common principles for the implementation of European directives in the domestic law. The research starts with a systematic review of consumer protection rules in relation to the system of private law. Subsequently, the article examines particular directives: Council Directive 85/374/EEC on the approximation of the laws, regulations and administrative provisions of the Member States concerning liability for defective products; Council Directive 93/13/EEC on unfair terms in consumer contracts; Council Directive 2002/65/EC concerning the distance marketing of consumer financial services and amending Council Directive 9Q/619/EEC and Directives 97/7/EC and 98/27/EC. The final chapter presents research results and conclusions.

Didėjantis tarptautinis bendradarbiavimas jūros aplinkos apsaugos srityje skatina intensyvesnį duomenų apie jūros aplinką rinkimą bei palankesnių sąlygų sudarymą MJT vykdymui. Šiame darbe siekta išanalizuoti MJT reguliavimą atskirose jūros erdvėse bei įvertinti Baltijos jūros šalių praktiką ir reglamentavimo trūkumus. Buvo išanalizuota 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, ypač nuostatos susijusios su MJT, Helsinkio komisijos rekomendacijos, papildančios MJT teisinį režimą, apžvelgti Baltijos jūros valstybių, įskaitant Lietuvos, norminiai aktai. Darbe išanalizuotos MJT charakteristikos, Jūrų teisės konvencijoje naudojamos tyrimų sąvokos, pagrindiniai MJT reguliavimo principai, MJT praktika Baltijos jūros šalyse bei MJT ir jų teisinio reguliavimo svarba ES mastu. Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltijos šalyse vis dėlto egzistuoja nemažai trūkumų MJT reglamentavime, ypač leidimų išdavimo procedūrose. Growing international cooperation in marine protection field intensifies marine data collection and creation of more favourable conditions for marine scientific research activities. This scientific work analyses MSR regulation in separate maritime zones and assesses Baltic States practice and gaps in regulation. UNCLOS, especially provisions related to MSR, recommendation of HELCOM that complements legal regulation of MSR, Baltic States’ and Lithuanian national legal instruments were taken into account. Work presents MSR characteristics, research definitions which are used in Convention, the main MSR regulation principles, Baltic States practice regarding MSR and interest by EU on importance of legal regulation. Results of analysis have showed the existing gaps in MSR regulation in Baltic States, especially within permits issuing procedures.

Magistro baigiamajame darbe tiriama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veikla 2003–2013 m., siekiant įvertinti institucijos efektyvumą palaikant tarptautinę taiką ir saugumą. Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje aptariami instituciniai Saugumo Tarybos požymiai, Jungtinių Tautų Chartijoje nustatyti įgaliojimai ir pagrindiniai veiklos po Šaltojo karo bruožai. Antrajame skyriuje, remiantis išsamia surengtų posėdžių ir priimtų sprendimų analize, nagrinėjama Saugumo Tarybos veikla 2003–2013 m. Trečiajame skyriuje analizuojama pastebėtų veiklos tendencijų ir sprendimų priėmimo proceso įtaka Saugumo Tarybos efektyvumui. Atsižvelgiant į vykstančias diskusijas dėl Saugumo Tarybos reformos, pristatomi pagrindiniai reformos aspektai siekiant stiprinti efektyvumą. Ketvirtasis skyrius yra skirtas apžvelgti Lietuvos santykį su Saugumo Taryba, atkreipiant dėmesį į Saugumo Tarybos veiklą Lietuvos pirmininkavimo 2014 m. vasario mėnesį metu ir Lietuvos poziciją dėl Saugumo Tarybos reformos. This Master Thesis examines the activity of the United Nations Security Council during the period of 2003–2013, in order to assess the effectiveness of the institution in maintaining international peace and security. The paper consists of four chapters. The first chapter presents the institutional character of the Security Council, its powers established by the United Nations Charter and the key features of post-Cold War activity. Based on the extensive analysis of the meetings held and decisions taken, the second part of this paper examines the activity of the Security Council during the period of 2003–2013. The third chapter assesses the effectiveness of the Security Council based on the observed trends of actions and the decision making processes. In light of the ongoing discussions on the reform of the Security Council, the main aspects of the reform are presented, taking into account the stated aim of strengthening the effectiveness. The fourth chapter is devoted to an overview of Lithuania’s relationship with the Security Council, with the focus on the activity of the Security Council during the Lithuanian Presidency in February 2014 as well as the official position of Lithuania on the Security Council reform.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas valstybės atsakomybės už žalą pažeidus ES teisę taikymas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Lietuvai tapus Europos Sąjungos valstybe nare privatūs asmenys įgijo teisę kreiptis į nacionalinius teismus ir reikalauti iš Lietuvos valstybės žalos atlyginimo, kuri kilo pažeidus ES teisę. Kadangi asmens teisė į valstybės valdžios institucijų veiksmais ES teisės nuostatų pažeidimu sukeltos žalos atlyginimą priklauso nuo skirtingų nacionalinių teisinių sistemų, Lietuvos Respublika, kaip ir kitos ES valstybės narės turi pareigą užtikrinti, jog nacionalinės teisės normos atitiktų Teisingumo Teismo formuojamą praktiką. Todėl šio darbo pagrindinis tikslas – išanalizuoti Lietuvos teisėje įtvirtintą valstybės atsakomybės už žalą doktriną, siekiant nustatyti, ar nacionalinis teisinis reglamentavimas neriboja galimybės asmenims pasinaudoti teise į žalos atlyginimą ir yra suderinamas su ES teise. Darbe analizuojama valstybės atsakomybės už žalą pažeidus Lietuvos teisę doktrina, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 ir 6.272 straipsniuose, nagrinėjamas nacionalinių nuostatų atitikimas ES teisės reikalavimams. Kadangi Lietuvos įstatymų leidėjas aiškiai nenumato įstatymų leidžiamosios bei galutinės instancijos teismų atsakomybės, tačiau Lietuvos Respublikos teismai suteikia galimybę asmenims kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo, tiriama ar toks reglamentavimas gali riboti asmens teisę į žalos atlyginimą. Asmens teisė į... [toliau žr. visą tekstą] The Master thesis examines the liability of the state for the damages caused as a result of a breach of the European Union legislation within the legal framework of the Republic of Lithuania. As Lithuania has become a full member of the European Union, private entities also have gained the right to apply to the national courts and request for indemnification of damages caused as a result of a breach of the EU law from the State of Lithuania. As the person’s right to indemnification of damages caused as a result of a breach of the EU legal rules by the actions of public authorities depends on different national judicial systems, the Republic of Lithuania, just like other member states of the EU, is obliged to ensure that the national legal rules were in compliance with the case-law established by the Court of Justice. Therefore, the present thesis aims at analysing the concept of the state liability for damages established in the law of Lithuania with a view to determining if the national legal regulation does not restrict the possibility for the persons to exercise the right to indemnification and is compatible with the EU law. The thesis analyses the concept of the liability of the state for damages in case of a breach of the Lithuanian law established in Articles 6.271 and 6.272 of the Civil Code of the Republic of Lithuania, elaborates compliance of the national provisions with the EU legal requirements. As the Lithuanian lawmaker has not explicitly provided for the... [to full text]

In light of the widely acknowledged absence of the definition of terrorism in international law and once again unsuccessful attempts to agree on it in April 2013 at the United Nations, this thesis aims to propose such a definition. Chapter One firstly attempts to answer why international law needs to define terrorism. It analyzes international criminalization of terrorism, sectoral anti-terrorism conventions and the obligations to fight terrorism imposed on states by the Security Council. Disagreeing with the views expressed by Rosalyn Higgins and John Dugard, the author advances arguments how such a definition could help solve problems of efficiency and legitimacy in all these fields. Chapter Two then asks why, if a definition is needed, it does not already exist. The Chapter surveys the major historical attempts to define terrorism, aiming to identify the greatest obstacles and advances to agreeing on a definition. Notably, it finds that the main obstructions were disagreements whether states and national liberation movements can be actors of terrorism. Aside from treaty definitions, the author also analyzes and criticizes the arguments in the 2011 Ayyash judgment by the Special Tribunal for Lebanon over the alleged emergence of a peacetime definition of terrorism in customary international law. Chapter Three then draws on the first two Chapters and analyzes the elements of the definition of terrorism: actors, conduct, intent, targets, motive and scope. It aims to explain... [to full text] Atsižvelgdamas į plačiai pripažįstamą faktą, kad tarptautinėje teisėje nėra terorizmo apibrėžimo, ir į dar kartą nepavykusius Jungtinių Tautų Organizacijos 2013 m. balandžio mėnesio bandymus dėl jo susitarti, šis darbas siekia pasiūlyti tokį apibrėžimą. Pirmasis skyrius iš pradžių bando paaiškinti, kodėl tarptautinėje teisėje reikalingas terorizmo apibrėžimas. Skyriuje nagrinėjami tokie klausimai kaip tarptautinis terorizmo kriminalizavimas, sektorinės kovos su terorizmu konvencijos ir Saugumo Tarybos valstybėms nustatyti įsipareigojimai kovoti su terorizmu. Prieštaraudamas Rosalyn Higgins ir John Dugard išreikštoms nuomonėms, autorius pateikia argumentus, kaip toks apibrėžimas galėtų išspręsti efektyvaus reguliavimo problemas visose minėtose srityse. Antrasis skyrius tuomet klausia, kodėl, jeigu apibrėžimas reikalingas, jis vis dar neegzistuoja. Skyrius apžvelgia pagrindinius istorinius mėginimus apibrėžti terorizmą, siekdamas nustatyti pagrindines kliūtis ir svarbiausius pasiekimus tariantis dėl apibrėžimo. Autorius atskleidžia, kad pagrindinės kliūtys kilo dėl nesutarimų, ar valstybės ir nacionalinio išsivadavimo judėjimai gali būti terorizmo vykdytojai. Be sutartyse pateikiamų apibrėžimų, autorius nagrinėja ir kritikuoja Specialiojo Tribunolo Libanui 2011 m. Ayyash byloje pateiktus argumentus, kad taikos metu taikomas terorizmo apibrėžimas neva jau susiformavo tarptautinėje paprotinėje teisėje. Trečiajame skyriuje, remiantis pirmųjų dviejų skyrių išvadomis, nagrinėjami... [toliau žr. visą tekstą] Rappelant l'absence de la définition du terrorisme en droit international, cette thèse vise à proposer une telle définition. Le Chapitre Un explique le besoin de définir le terrorisme. Par la suite, le Chapitre analyse la criminalisation du terrorisme international, les conventions sectorielles contre le terrorisme et les obligations de combattre le terrorisme imposée par le Conseil de sécurité. En désaccord avec les opinions exprimées par Rosalyn Higgins et John Dugard, l'auteur avance des arguments défendant une telle définition, et expliquant comment elle pourrait contribuer à résoudre les problèmes d'efficacité et de légitimité dans tous ces domaines. Le Chapitre Deux demande alors pourquoi, si une définition est nécessaire, elle n'existe pas. Ce Chapitre examine les principales tentatives historiques pour définir le terrorisme. Il essaie d'identifier les principaux obstacles et avancées à l'accord. On en conclut que les principaux obstacles étaient les désaccords concernant le fait que les Etats et les mouvements de libération nationale puissent être des acteurs du terrorisme. Mis à part les définitions conventionnelles, l'auteur analyse également et critique les arguments de l'arrêt de Ayyash 2011 par le Tribunal spécial pour le Liban sur la prétendue émergence d'une définition du temps de paix du terrorisme en droit international coutumier. Le Chapitre Trois s'appuie ensuite sur les deux premiers chapitres et analyse les éléments de la définition du terrorisme: les... [toliau žr. visą tekstą]

Baigiamajame darbe analizuojamos Teismo nagrinėtų ginčų dėl kontinentinio šelfo delimitavimo priimtų sprendimų nuostatos, kuriose išaiškintos pagrindinės delimitavimo taisyklės. Kadangi 1958 m. Konvencija dėl kontinentinio šelfo bei 1982 m. Jūrų teisės konvencija numato tik abstrakčius kontinentinio šelfo delimitavimo principus, teismo sprendimuose pateikiamas šių principų turinys. Darbe analizuojama, kurios teisės normos yra reikšmingiausios delimituojant kontinentinį šelfą, akcentuojami jų nustatymo kriterijai, reikšmingos aplinkybės bei šių normų taikymo ypatumai. Antroje darbo dalyje nustatytos taisyklės taikomos konkrečios srities – Egėjo jūros kontinentinio šelfo delimitavimui, siekiant išsiaiškinti, kokie sunkumai kyla praktiškai įgyvendinant Teismo sprendimuose išaiškintas normas. Atsižvelgiant į iškeltą tikslą bei uždavinius, nustatyta, kad Teismas sprendimuose apibrėžė pagrindines teisės normas, reglamentuojančias kontinentinio šelfo delimitavimą. Tačiau dėl skirtingų faktinių aplinkybių, dažnai pasitaiko jų taikymo išimčių. Teismo sprendimuose pasigesta detalesnių kriterijų, kurias remiantis būtų nustatoma salų įtaka kontinentinio šelfo delimitavimui, kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų išskiriamos pagrindinių delimitavimo taisyklių išimtys. Dėl to kyla sunkumų, kai šias teisės normas reikia pritaikyti konkrečiai situacijai. Tikėtina, kad visus šiuos neaiškumus užpildys vėlesnė Teismo praktika. This thesis investigates provisions of Court-analysed disputes regarding continental shelf delimitation made decisions, where the main rules of delimitation are being explained. As main international conventions - 1958 Convention on the Continental Shelf and 1982 Law of the Sea Convention - cover general principles of continental shelf delimitations only, the court decisions are accompanied with the content of these principles. This work analyses which rules of law are the most important when delimitating continental shelf, emphasising criteria used to establish them, influential circumstances and peculiarities of their application. In the second part of the thesis the rules identified are being applied to a particular case of continental shelf delimitation in the Aegean Sea, aiming to determine potential problems that may arise trying to apply the court-specified rules of law in practice. With reference to the set objective and tasks it was established that the Court in its decisions has defined legal standards regulating the delimitation of the continental shelf. However, due to different factual circumstances, exceptions with regard to application thereof are rather frequent. The Court decisions were found to be lacking more detailed criteria which would serve as a basis for the determination of islands’ influence on the delimitation of the continental shelf, as well as criteria which would help to identify the exceptions to the main delimitation rules. Therefore... [to full text]

This thesis deals with abusive tying practices and its concept under European Union law and United States of America law. Author tries to define concept of abusive tying practices and find necessary elements for legal assessment of tying. Moreover, author carries on the comparative analysis of the Microsoft tying cases in European Union and in United States of America, in order to find whether same elements of tying practices conditions the same outcome in the case law. Šis darbas nagrinėja piktnaudžiaujančio susiejimo praktiką ir jos sąvoką pagal Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teisės aktus. Autorė bando nustatyti piktnaudžiaujančio susiejimo veiklos koncepciją ir rasti susiejimo teisiniam įvertinimui reikalingus elementus. Be to, autorė atlieka lyginamąją analizę Microsoft susiejimo bylos Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teismuose, su tikslu nustatyti ar tie patys elementai abiejose jurisdikcijose lemia tapačią teismų praktiką.

This Master Thesis reveals how illegally residing TCN family members of static European Union citizens might get residence rights by relying on EU law; it also distinguishes the existing problems related to residence rights of illegally residing TCNs and proposes theoretical and practical solutions. The first part of the Master Thesis reveals how the EU may protect family rights despite the fact that it has no competence in human rights’ area and discloses what family mebers are being protected in the EU. The second part proves that illegally residing TCNs have possibilities to get residence rights in the EU on the grounds of the protection of their family life by relying on Article 7 of the Charter, the norms of Return directive and the citizenship status of family members – EU citizens. The third part discloses that the case-law of the EUCJ does not ensure for illegally residing TCNs adequate protection of their family life because the practise of the EUCJ in illegally residing TCNs’ cases is too heterogeneous and the Court applies insufficient criteria. Therefore seeking to find out what additional criteria could be applied in illegally residing TCNs’ cases an expert survey has been conducted and a set of criteria, which could be applied in all illegally residing TCNs’ cases related to residence rights, has been suggested. Magistro baigiamajame darbe išanalizuota, kaip Europos Sąjungos piliečių, nesinaudojančių judėjimo laisve, šeimos nariai – nelegaliai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai – gali gauti teisę gyventi šalyje, remdamiesi Europos Sąjungos teise; darbe išryškintos pagrindinės problemos, susijusios su nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisėmis gyventi šalyje bei pasiūlyti teoriniai bei praktiniai problemų sprendimai. Pirmoje darbo dalyje išaiškinta, kaip Europos Sąjunga gali ginti šeimos teises, nepaisant to, kad ES neturi kompetencijos žmogaus teisių srityje bei atskleista, kokie šeimos nariai yra saugomi Europos Sąjungoje. Antroje dalyje įrodyta, kad, siekant apsaugoti šeimos gyvenimą, nelegaliai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai turi galimybių gauti teisę gyventi šalyje, remdamiesi 7 Chartijos straipsniu, Grąžinimo direktyvos nuostatomis ir Europos Sąjungos piliečių pilietybės statusu. Trečioje dalyje atskleista, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika neužtikrina nelegaliai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams tinkamos jų šeimos gyvenimo apsaugos, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių bylose yra nevienalytė ir Teismas taiko nepakankamai kriterijų. Todėl, siekant išsiaiškinti, kokie papildomi kriterijai galėtų būti taikomi nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių bylose, buvo atlikta ekspertų apklausa ir, atsižvelgiant į gautus rezultatus, buvo pasiūlyta kriterijų visuma, kuri galėtų būti taikoma... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėti jurisdikcijų kolizijos ir taikytinos teisės tarptautinėje privatinėje teisėje institutai internetinių deliktų apimtyje. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama deliktų sąvoka, internetinių deliktų išskirtiniai bruožai, šaltiniai bei deliktinės atsakomybės apimtis. Antroji darbo dalis skirta jurisdikcijų kolizijai internetinių deliktų atveju: analizuojamos esamos jurisdikcijų kolizijos taisyklės bei jų pritaikymas internetiniams deliktams, jurisdikcijų kolizijos problemų internetinių deliktų ginčuose sprendimo variantai bei teismų praktika. Trečiojoje dalyje nagrinėtos taikytinos teisės taisyklės, jų problematika internetinių deliktų ginčuose bendrai ir kiekvieno delikto atveju atskirai. This master's thesis analyses the institutes of collision of jurisdictions and law applicable in private international law in the scope of internet delicts. The first part of this thesis analyses the concept of delicts, distinctive features and sources of internet delicts, as well as the scope of delict liability. The second part of this thesis is dedicated to the collision of jurisdictions in the case of internet delicts: it analyses current rules of jurisdiction collision and their application to internet delicts, versions of solving jurisdiction collision problems in the disputes of internet delicts and case law. The third part analyses applicable law rules, their problems in the disputes of internet delicts in general and in separate cases of each delict.

Magistro baigiamajame darbe “D-6 naftos telkinio eksploatacija tarptautinės jūrų teisės požiūriu” analizuojami tarptautinės teisės šaltiniai, reglamentuojantys jūrinių naftos platformų statybą, eksploataciją bei atsakomybę už jų sukeltą žalą kitai valstybei. Nagrinėjama kurios tarptautinės sutartys, kiti teisės aktai yra privalomi Rusijos Federacijai ir turi būti taikomi eksploatuojant naftos telkinius Baltijos jūros kontinentiniame šelfe Rusijos jurisdikcijos zonoje. Taip pat darbe yra nurodomi atvejai, kuriais Rusija nesilaikė jai privalomų tarptautinės teisės normų projektuodama, statydama ir eksploatuodama naftos platformą D-6. Analizuojama, ar Rusijos Federacija būtų atsakinga prieš Lietuvos Respubliką už žalą, kuri gali kilti eksploatuojant D-6 naftos platformą. Tuo tikslu nagrinėjami du atsakomybės taikymo pagrindai: atsakomybė už tarptautinės teisės normų pažeidimus ir atsakomybė už kitos valstybės interesams padarytą žalą veiksmais, kurių nedraudžia tarptautinė teisė. Vertinant “griežtos” atsakomybės taikymo principą analizuojamas JT Tarptautinės teisės komisijos darbas šioje srityje. Siekiama nustatyti, ar yra susiformavęs tarptautinis paprotys, numatantis tokią valstybės atsakomybę už sukeltą žalą. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais konstatuojama, kad projektuojant ir statant D-6 naftos platformą buvo pažeistos tarptautinės teisės normos, tačiau šiuo metu eksploatuojant platformą Rusija laikosi tarptautinės teisės reikalavimų... [toliau žr. visą tekstą] The Master’s thesis “D-6 oil fields exploitation in the background of the international maritime law” analyzes sources of the international law governing construction and exploitation of offshore platforms as well as responsibility for the damages to other countries caused by such platforms. The thesis also analyzes which international treaties and other legislation are mandatory to the Russian Federation and must be followed in exploiting oil fields continental shelf in the Baltic Sea in the area of the Russian jurisdiction. Besides, the thesis provides for the cases where Russia violated mandatory legislation in planning, erecting and exploiting oil platform D-6. Furthermore, the thesis analyzes whether the Russian Federation would be liable against the Republic of Lithuania for the damages which may arise from exploitation of D-6 oil platform. To that end, the thesis analyzes two principles of liability: liability for violations of the international legislation and liability for the damages to the interests of the other country resulting from the actions not prohibited by the international law. For assessment of the principle of application of “strict” liability, the work done by the UN International Law Commission is analyzed. Attempts are made to find out whether there is an international custom providing for the country’s liability for the caused damages. The thesis is finalized by the findings. Taking into consideration the research results it is stated that planning... [to full text]

The present master thesis provides the reader with overall and detailed review of jurisdiction of the CJEU in correlation with primary and secondary law of the European Union regarding justification of restrictions on imports or exports of goods on the grounds of the protection of health and life of humans, animals or plants pursuant to the art.36 of TFEU. The very first part deals with the essence of the free movement goods. It explains the concept of the prohibition on custom duties on imports and exports and charges having equivalent effect and quantitative restrictions on imports and exports and all measures having equivalent effect. Simultaneously this part demonstrates the application of the art.36 of TFEU and presents mandatory requirements and their purpose. The second part clarifies the concept of goods according to the European Union law, examples and provides proper definition. The third part presents the core of the thesis. It is subdivided into more than 10 parts. It contains explanations regarding principle of proportionality, protection of health and life of humans, total bans, precautionary principle, sufficiently rigorous risk assessment doctrine, protection of health and life of animals, prohibition on use, labeling requirements, or protection of the environment. The most relevant and most widely-known cases were chosen and analyzed in order to present the approach of the CJEU to the disputable measures and their justifications. Šis baigiamasis magistro darbas suteikia skaitytojui bendrą, visaapimančią ir išsamią ESTT jurisdikcijos apžvalgą dėl importo ir eksporto prekių ribojimo pagrįstumo sąlygų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos tikslais pagal SESV 36 straipsnį, remiantis pirminiais bei antriniais Europos Sąjungos teisės aktais. Pirmojoje dalyje kalbama apie laisvo prekių judėjimo esmę. Čia paaiškinama importo ir eksporto muitų bei lygiaverčio poveikio mokėjimų bei kiekybinių importo ir eksporto apribojimų bei lygiaverčio poveikio priemonių draudimo koncepcija. Taip pat, ši dalis pademonstruoja SESV 36 str. veikimą, pabrėžiant privalomuosius reikalavimus bei jų tikslus. Antrojoje dalis paaiškina prekių sampratą remiantis Europos Sąjungos teise,pateikia pavyzdžių bei deramą apibrėžimą. Trečiojoje dalyje pateiktas baigiamojo magistro darbo pagrindas. Ši dalis yra suskirstyta į daugiau kaip 10 dalių. Čia yra sutelkti paaiškinimai dėl proporcingumo principo, žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos, visiško draudimo, atsargumo principo, pakankamai griežtos rizikos vertinimo doktrinos, gyvūnų sveikatos ir gyvybės apsaugos, naudojimo draudimo, ženklinimo reikalavimų bei aplinkos apsaugos. Siekiant pristatyti ESTT požiūrį į abejotinas priemones bei ribojimo pagrįstumo sąlygas yra analizuojamios aktualiausios ir plačiausiai žinomos bylos.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – remiantis Europos Sąjungos bei valstybių narių teisės aktais, teismų formuojama praktika ir doktrina, išanalizuoti ir įvertinti Bankroto reglamento bei valstybių narių nacionalinėje teisėje taikomas nuostatas, užtikrinančias kreditorių lygiateisiškumą bei atskleisti šio klausimo probleminius aspektus, pateikti probleminių klausimų teisinį vertinimą, taip pat teorinius ir praktinius sprendimo būdus. Pirmojoje darbo dalyje analizuojamos temai aktualios sąvokos ir jų sampratos. Visų pirma, analizuojama „bankroto“ sąvoka, įtvirtinta Tarybos reglamente Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ bei valstybių narių vidaus teisės sistemose. Autorė pastebi, kad Bankroto reglamente šiuo metu įtvirtintas bankroto bylų apibrėžimas yra pasenęs bei turi neigiamos įtakos kreditorių lygiateisiškumo užtikrinimui. Taip pat, šioje dalyje analizuojamos ir pateikiamos „kreditoriaus“ ir „kreditorių lygiateisiškumo arba principo parri passu (par conditio creditorum)“ sampratos. Antrojoje magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojamas kreditorių lygiateisiškumo užtikrinimas Europos Sąjungos mąstu bei valstybių narių vidaus teisėje, aptariamos reglamentavimo spragos ir tendencijos. Dėmesys skiriamas kreditorių lygiateisiškumo principo užtikrinimui nuo bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo kreditorių reikalavimų pateikimo, jų tikrinimo ir tvirtinimo iki eiliškumo nustatymo, kadangi, šie pirminiai etapai turi lemiamos reikšmės tolimesniam bankroto procedūros vykdymui bei... [toliau žr. visą tekstą] The objective of this graduating thesis for a master degree was to analyze and evaluate the provisions of the Insolvency Regulation and national laws of member states assuring the equality of creditors and to disclose the problematic aspects of this issue, to present the legal evaluation of topical issues as well as the theoretical and practical methods of a solution based on the legal acts of the European Union and member states, the practice and doctrine formed by courts. In the first part of this thesis, definitions and concepts relevant to the theme concerned were studied. First of all, the “insolvency” definition enacted by Council Regulation (EC) 1346/2000 on Insolvency Proceedings and the national law systems of member states was analyzed. The author noted that the definition of insolvency lawsuits. which for the time being is enacted in the Insolvency Regulation, is out-of-date and negatively impacts the assurance of equality of creditors. In addition to this, in this part, the definitions of „the creditor“ and „the equality of creditors or the parri passu (par conditio creditorum) principle“ were presented and analyzed. In the second part of the graduation thesis for a master degree, the assurance of equality of creditors on the scales of the European Union and the national law of member states was analyzed, the gaps and tendencies of regulation were considered. Attention was paid to the assurance of the principle of equality of creditors from the moment of... [to full text]

Torture is prohibited in a great number of international treaties. Some of the documents prohibit torture in general terms; some of them propose the definition of torture. The purpose of this research is to analyse how the legal scope of torture definition enshrined in the CAT has changed throughout the years and to what extent the definition of torture is applicable in contemporary legal practice. In the first part the international legal regulation will be discussed explaining which international documents prohibit torture, which of them define torture, what monitoring and judicial mechanisms are created. The definition of torture is differently interpreted in the jurisprudence of international tribunals. The actions which were not defined as torture 50 years ago are understandable as torture in recent jurisprudence. The second part is aimed to analyse how definition of torture evolved in international law during the years and how it was narrowed in the USA practice. Different interpretations of the definition of torture are compared in order to analyse which elements of torture definition enshrined in the CAT used in contemporary international judicial practice and to what extent they are applicable. This explains to what extent definition of torture is applicable by international judicial bodies in contemporary practice and what requirements it should fulfil to ensure the needs of contemporary human values. In the third part the definition of torture applicable in... [to full text] Tarptautinės sutartys draudžia kankinimus. Vienos jų tiesiog draudžia kankinimus, kitos – pateikia kankinimų apibrėžimą. Šio darbo tikslas – išanalizuoti, kaip keitėsi teisinė kankinimo apibrėžimo apimtis ir kokia apimtimi jis yra taikomas šiuolaikinėje tarptautinės teisės praktikoje. Pirmoje darbo dalyje aptariama tarptautinė teisinė bazė, aiškinant kurie dokumentai draudžia kankinimus, kurie nustato kankinimų apibrėžimą, aiškinama kokie yra sukurti monitoringo ir kiti teisines priežiūros mechanizmai. Kankinimų apibrėžimas yra skirtingai interpretuojamas tarptautinių tribunolų jurisprudencijoje. Veiksmai, kurie prieš 50 metų nebuvo klasifikuojami kaip kankinimai, šiandien jau patenka į šią sąvoką. Antroje dalyje analizuojama kaip kankinimų apibrėžimas, pateiktas JT Konvencijoje prieš kankinimą, laikui bėgant, kito ir kaip jo taikymas buvo apribotas JAV praktikoje. Lyginamos įvairios kankinimų apibrėžimo interpretacijos, siekiant išanalizuoti JT Konvencijos prieš kankinimą apibrėžimo elementus, naudojamus šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje ir išsiaiškinti kokia apimtimi jie yra taikomi. Taip paaiškinama, kokia apimtimi šiuolaikinėje praktikoje šį apibrėžimą taiko tarptautinės teisminės institucijos ir kokius reikalavimus jis turi atitikti, tam kad užtikrintų šiolaikinių žmogiškųjų vertybių poreikius. Trečioje dalyje analizuojamas kankinimo apibrėžimas, kuris yra taikomas Lietuvoje. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje nėra aiškaus kankinimų apibrėžimo ir normos... [toliau žr. visą tekstą]

Atskyrimo principas ginkluotuose konfliktuose yra tarptautinės humanitarinės teisės pagrindas, reikalaujantis, kad konflikto šalys visuomet skirtų civilius gyventojus ir kombatantus, civilinius ir karinius objektus. Tačiau dėl visuotinės privatizacijos padidėjus civilių ir privačių kompanijų, dalyvaujančių ginkluotuose konfliktuose, skaičiui bei nuolat tobulėjant karinėms technologijoms, riba tarp civilių ir kombatantų ėmė nykti. Norėdami pritaikyti atskyrimo principą šiuolaikiniams ginkluotiems konfliktams, šiame darbe, visų pirma, analizavome tiesioginio dalyvavimo karo veiksmuose įtaką šio principo taikymui ir nustatėm, kad asmeniui, tiesiogiai dalyvaujančiam karo veiksmuose, atskyrimo principas nebetaikomas, jis tampa teisėtu kariniu taikiniu ir praranda apsaugą nuo karo veiksmų keliamų pavojų. Tiesioginiu dalyvavimu karo veiksmuose siūlėme laikyti veiksmus, atitinkančius žalos masto, tiesioginio priežastinio ryšio tarp atliekamo veiksmo ir kilusios ar kilsiančios žalos ir ryšio su ginkluotu konfliktu bei viena iš konflikto šalių reikalavimus. Visų antra, nagrinėjome atskyrimo principo ginkluotuose konfliktuose taikymą PKSK personalo atžvilgiu. Nustatėme, kad dalis PKSK darbuotojų galėtų būti laikomi kombatantais ir dėl to taptų teisėtais kariniais taikiniai, jiems atskyrimo principas taikomas nebūtų, tačiau kita dalis PKSK turėtų būti laikomi civiliais ir tol, kol jie tiesiogiai nedalyvauja karo veiksmuose, jiems būtų taikoma apsauga nuo karo veiksmų keliamų pavojų... [toliau žr. visą tekstą] The principle of distinction in armed conflicts is the corner stone of international humanitarian law, requiring that the Parties to the conflict would at all times distinguish between the civilian population and combatants and between civilian objects and military objectives. But because of the increased number of civilians and private companies participating in armed conflicts due to the global privatisation and permanent technological improvement of military equipment, the line between civilians and combatants begin to blur. In order to apply the principle of distinction to modern armed conflicts, firstly, we analysed an influence of direct participation in hostilities to the application of the principle of distinction and determined that for person who directly participates in armed conflicts the principle of distinction is no longer applicable and this person becomes a legal military target with no general protection against dangers arising from military operations. An act which is considered to be direct participation in hostilities should meet the requirements of threshold of harm, direct causation and belligerent nexus. Secondly, we studied the application of the principle of distinction to the personnel of private military and security companies in armed conflicts and determined that part of this personnel might be considered combatants and because of that become lawful military targets to whom the principle of distinction in no longer applicable. The other part of... [to full text]

Homoseksualumas – lytinė orientacija, kuri paprastai suprantama kaip priešinga heteroseksualumui, nes pasižymi lytiniu potraukiu tos pačios lyties atstovams, ir todėl visuomenėje dažnai pripažįstama nukrypimu nuo normos, o tai suponuoja šių asmenų diskriminaciją. Darbe analizuojamos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos tendencijos, susijusios su baudžiamosios atsakomybės už homoseksualius santykius panaikinimu, ginant šių asmenų teisę į privatumą. Atskleidžiama, kad Teismas pasisako prieš bet kokį baudžiamąjį persekiojimą, grindžiamą lytine orientacija, siekdamas, kad Europos Tarybos valstybėse būtų pripažįstamos ir saugomos homoseksualių asmenų teisės. Šiandien vis garsiau kalbama apie homoseksualių asmenų teisę į santuoką. Magistro baigiamajame darbe analizuojama EŽTT praktika, siekiant nustatyti, ar kartu gyvenančių homoseksualių asmenų santykiai patenka į šeimos gyvenimo apimtį. Be to, ar pagal Europos žmogaus teisių konvenciją valstybės turi pozityvią pareigą teisę į santuoką užtikrinti ne tik skirtingų lyčių poroms, t.y. neatsižvelgiant į lytinę orientaciją. Egzistuojantis registruotos partnerystės institutas yra alternatyvi forma įteisinti homoseksualius santykius, tad siekiama nustatyti, ar EŽTT įpareigoja valstybes suteikti minėtą galimybę tos pačios lyties poroms savo nacionalinėje teisėje. Homoseksualių asmenų teisė įsivaikinti yra viena iš kontraversiškiausių teisių, nes siejasi su vaiko teisėmis, jo geriausiais interesais. Tad magistro baigiamajame darbe yra... [toliau žr. visą tekstą] Homosexuality – sexual orientation which is the opposite of heterosexuality because it is characterized as sexual desire for persons of the same sex. That is why a society often acknowledges it like a deviation from norms and this may sometimes result as an act of discrimination. The Master’s thesis analyses the tendency of the Jurisprudence of the European Court of Human Rights which is related to abolishing the criminalisation of private homosexual relations. It is important because of defending the right to privacy of homosexuals. The Court speaks against criminal prosecution on the ground of sexual orientation and finds that Member States of the Council of Europe should recognize and protect the rights of homosexual persons. Today the discussions about the right to the same-sex marriage are becoming louder and louder. The thesis attempts to ascertain whether the cohabitation of homosexuals falls in the ambit of a family life according to the European Court of Human Rights as well as whether the Member States of the European Convention on Human Rights have a positive obligation to ensure the right to marry for the same-sex couples. Furthermore, the institute of a registered partnership is an alternative form for legalizing homosexual relationships. Thus, it is necessary to identify whether the Court puts an obligation to the Member States to make that opportunity for the same-sex couples in the national legal systems. The right of adoption of homosexuals is a highly... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas užsieniečių pavardžių rašymas ir ES teisės įtaka. Nagrinėjama vardo samprata, jo funkcijos ir ypatybės. Aptariama vardo vieta kalbos sistemoje, kuri dažnai tampa ginčų objektu, siekiant priimti teisės aktus užsieniečių pavardžių rašymo srityje. Taip pat skiriamas didelis dėmesys teisės į vardą analizei. Siekiant išsiaiškinti pavardžių reglamentavimo ypatumus, pateikiama tarptautinių, ES ir nacionalinių teisės aktų analizė. Taip pat darbe analizuojama ESTT ir EŽTT praktika, susijusi su pavardėmis. Ypatingas dėmesys skiriamas visai neseniai ESTT nagrinėtoms Sayn-Wittgenstein ir Runevič-Vardyn byloms, kurios doktrinoje dar neanalizuotos. Daroma išvada, kad ES lygmeniu reikalingas teisės aktas, kuris išspręstų pavardžių rašymo priimančiojoje valstybėje narėje problemas, kadangi nacionalinio reglamentavimo skirtumai šioje srityje gali lemti ES piliečiams garantuojamų laisvių ir teisių pažeidimus. This master thesis focuses on writing foreigners’ surnames and the influence of European Union (EU) law. It analyses the concept, functions and features of name and discusses the place of name within the language system that often becomes a subject of dispute especially when a necessity of legal act in a field of foreigners’ surnames arises. Special attention is paid to analyze the right to name. In order to find out the main features of regulation of surnames, analysis of international, EU and national regulation is provided. This thesis analyses a case-law of the Court of Justice of the European Union (CJEU) and the European Court of Human Rights (ECtHR) in a field of surnames. Particular attention is paid to cases Sayn-Wittgenstein and Runevič-Vardyn recently examined by the CJEU that are not analyzed in the doctrine yet. The main conclusion of this thesis is that there is necessary to adopt legislation at the EU level that would be able to resolve problems of writing foreigners’' surnames in the host member state, because existing differences in this sphere can lead to violations of main freedoms and rights granted to EU citizens.

Cyber has been around for over a decade and yet we are still faces with a situation of a very weak or rather no regulation. This is being heavily influenced by our weak technological development and due to the nature of cyberspace and the Internet. Cyber warfare poses interesting questions for us. It is one of a kind type of warfare, the one we cannot see or feel, but it‘s impacts are instantaneous and potentially devastating. States and scholars agree on that. This thesis attempts to explore possibilities of application of existing international laws to amend this situation and answer the questions if it is adequate or at all possible. While scholars are still arguing about the basics of what cyber warfare and cyberspace actually is, it keeps on evolving. States on the other hand have recognized the potential threat of cyber warfare a long time ago and are attempting to mend the existing legal void, however not successfully. The effects of their efforts are limited only to a small number of States. States who are not willing to give up their cyber capability would also stay clear from such international legislation. International treaties and State practice were analyzed in search of a way to accommodate cyber warfare under the current regime. The findings show that application of existing legal basis to cyber warfare is at best difficult and strained. The reality is that cyber warfare does not fit adequately under any of the legal umbrellas at the moment. Application of... [to full text] Kibernetinis karas jau egzistuoja daugiau nei dešimtmeti tačiau mes vis dar turime labai silpną šio reiškinio reguliavimą. Tokia situacija yra stipriai įtakota mūsų silpnu techniniu galimybių bei interneto struktūros. Kibernetinis karas yra labai keblus. Tai yra naujoviškas kariavimo būdas kurio mes nematome, bet jo pasekmes gali būti žaibiškos ir niokojančios. Mokslininkai ir pasaulio valstybės tai jau seniai pripažino. Šis darbas bando atskleisti galimybes tarptautines teises reguliavimui kibernetinio karo atžvilgiu, jeigu tai iš viso yra įmanoma. Tačiau mokslininkai vis dar ginčijasi dėl kibernetinio karo ir kibernetines erdvės terminologijos, tuo tarpu kibernetinio karo grėsme tik didėja. Pasaulio valstybes tai suprasdamos bando ištaisyti teisės trukumus, tačiau nesėkmingai. Bet kokie pasiūlymai ir susitarimai galioja tik nedideliam valstybių ratui. O didžiosios valstybės tuo tarpu nenoriai atsisakytu savo kibernetinio pajėgumo. Darbe buvo išanalizuotos tarptautinės sutartys bei valstybių praktika bandant pritaikyti esamus režimus kibernetinio karo reguliacijai. Darytinos išvados, kad esamos tarptautinės teisinės bazės taikymas geriausiu atveju yra sudėtingas ir nenatūralus. Realybė yra tai, kad kibernetiniam karui netinka nei vienas režimas. O toks jo taikymas, deja sukelia daugiau problemų nei buvo prieš tai. Tačiau dar nėra išsemtos visos galimybės ir ateitis gali parodyti teisingą sprendimą. Tuo tarpu valstybes yra pasiruošusios vesti derybas dėl tarptautinės... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame magistriniame darbe autorė analizuoja Jungtinių Tautų taikos misijų teisinį reglamentavimą. Autorės iškeltas darbo tikslas – išanalizuoti taikos misijų rūšių teisinius pagrindus, pamatinius taikos principus ir atskleisti praktikai būdingas problemas. Darbą sudaro dvi dalys. Pirmosios dalies pirmame poskyryje pateikiamas Jungtinių Tautų taikos misijų istorinis vystymasis nuo Šaltojo karo iki šių dienų, išskiriamos skirtingos taikos misijų rūšys. Antrame poskyryje analizuojamas Jungtinių Tautų taikos misijų rūšių teisinis pagrindas, trečiajame ‒ atribojama pagrindinių Jungtinių Tautų organų kompetencija, vykdant saugumo politiką. Analizei naudojama Jungtinių Tautų Chartija, Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika. Ketvirtajame poskyryje autorė pateikia trijų pamatinių taikos principų turinio analizę. Antroji dalis skirta praktinėms taikos misijų problemoms. Analizuojant Jungtinių Tautų Organizacijos oficialius dokumentus, pateikiamos tradicinių taikos misijų Konge, platesnio masto taikos misijų Bosnijoje ir Afganistane esminės teisinio pagrindo ir pamatinių taikos misijų principų taikymo problemos. Paskutiniame poskyryje analizuojamas Lietuvos valstybės dalyvavimas taikos misijose: a) pateikiama nacionalinių teisės aktų, susijusių su Lietuvos dalyvavimu taikos operacijose teisinė analizė; b) Lietuvos vadovavimas Afganistano Goro provincijos atkūrimui. Darbo pabaigoje autorė pateikia teisinio reglamentavimo ir praktinių problemų išvadas. Pagrindinės praktikoje sutinkamos... [toliau žr. visą tekstą] In this paper the author performs analysis of United Nations peacekeeping legal regulation. The author’s goal ‒ to analyze legal basis of different kinds of peacekeeping operations, fundamental peacekeeping principles and disclose typical problems in practice. The work is divided in two parts. First part begins with section devoted to historical development of peacekeeping missions ‒ from the Cold War to the present, and classification of peacekeeping missions. In the second section the author analyses legal basis of different types of peacekeeping operations. The third section comprises separation of powers of the main United Nations organs, while conducting security policy. Furthermore, the author analyses The Charter of The United Nations and the practice of The International Court of Justice. The fourth section consists of content analysis of three substantial peacekeeping principles. In the second part the practical peacekeeping challenges are analysed. The author reviews Official United Nations documents and raises problems related to application of legal basis and fundamental principles of traditional peacekeeping in Congo and wider peacekeeping operations in Bosnia and Afghanistan. The second part is concluded by legal analysis of Lithuanian participation in peacekeeping operations: a) national legislation related to the participation in peacekeeping operations b) Lithuania’s leadership in one of Afghanistan province – Ghor ‒ reconstruction. At the end, the author... [to full text]

Kasetinis šaudmuo – tai įprastinis šaudmuo, kurį sudaro dešimtys ar/arba šimtai mažesnių sprogmenų – kasetinio šaudmens vienetų. Kai šaudmuo yra išaunamas nuo žemės ar paleidžiamas iš oro, jo korpusas atsidaro ir jame esantys kasetinio šaudmens vienetai pabyra dideliame plote. Kasetinis šaudmuo – mirtį nešantis ginklas, dėl kurio, skaičiuojant nuo 1965 m., nukentėjo daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Pažymėtina, kad 98 procentai visų nukentėjusių yra civiliai, o net kas trečias nukentėjęs – vaikas. Šiame darbe atskleidžiamos ir analizuojamos kasetinių šaudmenų techninės savybės, keliančios didžiausią grėsmę civiliams. Taip pat darbe plačiau aptariami tarptautinės humanitarinės teisės principai, labiausiai susiję su kasetinių šaudmenų reguliavimu. Didelis dėmesys darbe skiriamas naujo teisinio instrumento – Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų, kuri visiškai uždraudžia konvencijos šalims naudoti, tobulinti, gaminti, jokiais kitais būdais įsigyti, kaupti, saugoti ir pervežti kasetinius šaudmenis, – analizei. Darbo pabaigoje atskleidžiama Lietuvos pozicija kasetinių šaudmenų atžvilgiu ir jos indėlis tarptautiniuose procesuose, siekiant uždrausti šį pavojingą ginklą. Cluster munitions are conventional weapon containing dozens or hundreds of smaller submunitions. After being dropped from the air or fired from the ground, parent cluster munitions open in the air, releasing and dispersing their submunitions over a wide area. Cluster munitions are deadly weapons that have killed or maimed more than 100 000 people worldwide since 1965. It should be noted that 98 percent of all casualties are civilians, and every third victim is a child. The paper analyses the technical background of the cluster munitions and it looks at what causes the biggest humanitarian harm. The paper further discusses the principal rules of international humanitarian law relevant to the use of cluster munitions. The paper gives much attention to the analysis of a new legal instrument, the ‘Convention on Cluster Munitions’. The Convention prohibits the use, developing, production, acquisition, stockpiling, and transfer of cluster munitions. At the end of the paper the position of Lithuania is revealed in respect of cluster munitions and its contribution in the international processes to ban this dangerous weapon.

Vado atsakomybė yra tarptautinėje paprotinėje teisėje nusistovėjęs principas. Vadai, pagal šią doktriną, atsako ne už savo pačių įvykdytus nusikaltimus, o už pavaldinių, kuriems nesugebėjo užkirsti kelio ar bausti. Ši atsakomybė kyla dėl neveikimo. Mokslininkų bendruomenėje iki šių dienų nėra aišku, ar vadai atsako už pavaldinių nusikaltimus, ar už savo paties pareigos nevykdymą. Vadai atsako už atskirą nusikaltimą, kuriam neužkirto kelio ar už kurį nebaudė, kuomet tarptautinė teisė jį buvo įpareigojus tą daryti. Vado atsakomybė yra sui generis atsakomybės už neveikimą forma. Pagal ad hoc tribunolų jurisprudenciją, vado atsakomybė susideda iš trijų elementų: vado-pavaldinių santykių, vado mens rea ir būtinų ir tinkamų priemonių užkirsti kelią nusikaltimui ar bausti nesiėmimo. Visi šie elementai turi būti įrodyti ir bet kokios abejonės kilimas turi būti sprendžiamas kaltinamojo naudai. Vado-pavaldinių santykiai galimi tik esant efektyviai vado kontrolei. Efektyvumas reiškia, kad vadas gali ne tik vienaip ar kitaip daryti įtaką pavaldinių veiksmams, tačiau ir priversti paklusti, materialiai sugebėti užkirsti kelią nusikaltimams ar bausti. Romos statute karo vadų ir asmenų, efektyviai vykdančių karo vado funkcijas, mens rea skiriasi nuo civilių vadų. Romos statuto travaux préparatoires pasufleruoja, kad civiliai vadai, skirtingai nei karo, neturi tokių pačių galimybių vykdyti savo pareigas. Dėl šios priežasties jų žinojimo standartas yra švelnesnis nei karo vadų. Romos statutas... [toliau žr. visą tekstą] Superior responsibility, otherwise known as command responsibility, is a well established doctrine in both treaty and customary international law. Superiors are held criminally responsible for breaches of international humanitaran law committed by their subordinates. Responsibility arises only after superior fails to take any preventive or punitive action when he was under a duty to do so. There is no common opinion of what that doctrine should stand for, is it a mode of liability for subordinates crimes or a separate offence of superior. It is a crime of omission which has no or little support in national legislation systems. Superior responsibility is a sui generis form of responsibility for omission. Superior responsibility, according to ad hoc tribunals jurisprudence, is constructed of three elements which are superior-subordinate relationship, superior’s mens rea and ability to take necessary and reasonable measures to prevent subordinate’s crime and punish. All these elements must be proofed beyond reasonable doubt. Superior-subordinate relationship can only be established if there existed effective command and control between those two. Effectiveness is a material ability to influence subordinates actions in a way of either stopping them from committing a crime or being able to punish. Superiors mens rea in Rome Statute for military commander and a person, effectively acting as such is more strict than for other superiors, described in art. 28(b). Travaux... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe aptariama bendra ES energetikos politika, Energijos bendrijos santykis su AEI skatinimu ES, jos įtaka bendrų ES valstybių narių ir trečiųjų šalių projektų (pagal AEI skatinimo direktyvoje numatytas bendradarbiavimo priemones) patrauklumui. Taip pat aptariama naujoji ES atsinaujinančios energetikos politika. Analizuojamas AEI skatinimo santykis su ES aplinkos teise. Šio santykio analizė svarbi siekiant išsiaiškinti, koks yra AEI skatinimo teisinis pagrindas ES teisėje. Pažymėtina, kad iki Lisabonos sutarties AEI skatinimas vyko būtent aplinkos teisės nuostatų pagrindu. Darbe taip pat aptariama ir AEI bei aplinkos politikos tikslų kolizija, nagrinėjama ESTT praktika. Taip pat aptariama AEI skatinimo direktyva 2009/28/EB, joje numatytos pavyzdinės skatinimo priemonės bei detali jų analizė. Detaliai aptariamos pagrindinės direktyvoje numatytos priemonės – paramos schemos, statistiniai perdavimai, bendri valstybių narių projektai ir projektai su trečiosiomis šalimis, bendros paramos schemos, informavimas ir mokymas. Be kita ko, aptariamas ir valstybės pagalbos AEI skatinimo atžvilgiu klausimas. Nagrinėjant šią problemą buvo remiamasi labai svarbia šiai sričiai PreussenElektra byla. Taip pat aptarti ir direktyvos trūkumai tokie kaip, sankcijų skyrimo mechanizmo nebuvimas. Tai sąlygoja galimybes valstybėms narėms aplaidžiai vykdyti savo įsipareigojimus, kadangi jokia reali bauda ar sankcija už tai negresia. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad ES visgi gali... [toliau žr. visą tekstą] Renewable energy sources are one of the oldest energy sources known to mankind. It has been widely used until the industrial revolution. Despite all the advantages the use of fossil-fuel has brought to economic and industrial progress, but at the same time it caused massive impact on climate change, energy efficiency. It was the main reason for EU to change its energy policy and return to renewable energy. To promote renewable energy in EU a directive 2009/28/EC was adopted. Directive recommends member states to use these incentives: support schemes, joint projects, joint support schemes, statistical transfers. This thesis analyses these incentives presented in directive, their advantages and disadvantages, legal issues, loopholes. This thesis also analyses Lithuanian RES draft law’s compliance with EU law.

Koncentracijų vertinimui ES, Lietuvoje ir JAV pasitelkiamos skirtingos koncentracijų vertinimo – „žymaus veiksmingos konkurencijos apribojimo“, „dominavimo“ ir „reikšmingo konkurencijos sumažinimo“ – taisyklės. Lietuvoje taikoma „dominavimo“ taisyklė neapima konkurencijos teisės draudimų taikymo oligopolinėse rinkose sukuriamam, vienašaliam neigiamam poveikiui rinkoje, kuris nelemia dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo. Taip pat šios taisyklės pagrindu nepakankamas dėmesys skiriamas koncentracijų sukuriamo efektyvumo vertinimui. Nors ES ir JAV taikomų koncentracijų vertinimo taisyklių turinys yra tapatus – praktinis taisyklių taikymas nagrinėjamose jurisdikcijose yra skirtingas. Atliktas koncentracijų kontrolės tikslų, koncentracijos sąvokos, koncentracijos sudarymo būdų, ūkio subjekto sąvokos tyrimas, koncentracijų sukuriamų neigiamų bei teigiamų padarinių lyginamasis vertinimas parodė, kad pastarieji nagrinėjamos jurisdikcijose suprantami tapačiai. Buvo nustatyta, kad esminiai skirtumai pasireiškia koncentracijų kontrolės institucijoms nustatinėjant priežastinį ryšį tarp veikos (vykdomos koncentracijos) bei jos sukuriamų padarinių rinkoje. Vertinant horizontalias koncentracijas ir ES, ir JAV atsižvelgiama į tuos pačius, žymų, reikšmingą konkurencijos apribojimą lemiančius veiksnius, tačiau ES didesnis dėmesys skiriamas struktūrinių pasikeitimų rinkoje vertinimui, JAV – konkurencinių ryšių tarp koncentraciją vykdančių subjektų pasikeitimui. Nehorizontalių... [toliau žr. visą tekstą] Concentrations in the EU, Lithuania and the US are assessed under different – “significant impediment of competition”, “dominance” and “substantial lessening of competition” – rules. Lithuanian “dominance” rule is not applicable to merger’s created unilateral effect in oligopolistic market if such merger doesn’t create or strengthen its dominant position. Furthermore, less attention is paid for efficiencies, created by mergers under this rule. While the content of the EU and the US concentrations assessment rules might seem alike – practical assessment of mergers proves the opposite. Moreover, comparative analysis of merger control goals, concepts of concentration and undertaking, ways of concentration and positive, negative effects of concentration showed that these are interpreted in the same way in all jurisdictions. It was also noticed that the main differences occur while identifying causality between concentration and its effects in the market. The same attention is paid to certain factors that might lessen competition substantialy during the horizontal mergers assessment process in the EU and the US. However, analysis applied in the EU are more of structural nature and the US concentration’s control institutions put focus on the assessment of competitive relationships between merged undertaking before and after the merger. The US is also more cautious about assessment of non-horizontal mergers. Competition authorities practically presume efficiencies created by the... [to full text]

Moksliniame tiriamajame darbe nagrinėjamos laisvo asmenų judėjimo teisinio reguliavimo problemos Lietuvoje įstojus į Europos Sąjungą ir prisijungus prie Šengeno acquis. Autorė, remdamasi dokumentų analizės metodu siekia atskleisti Europos Sąjungos aktuose įtvirtintus, Europos Teisingumo Teismo išaiškintus, laisvo asmenų judėjimo teisės principus. Europos Sąjungos bei Šengeno susitariančiųjų valstybių teritorijoje laisvo asmenų judėjimo idėja buvo sukurta tam, kad būtų įgyvendinama laisvos rinkos politika. Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, kiekviena valstybė narė turi siekti tinkamo Europos Sąjungos aktų įgyvendinimo. Deja, Lietuva čia dar tik naujokė. Vykdant Europos Sąjungos aktuose numatytus nurodymus, juos perkeliant į Lietuvos Respublikos teisės aktus, dėl tradicijų pasikeitimo ir ankstesnių įpročių atsiranda netikslumų, neteisingų interpretacijų, ko pasekoje iškyla įvairių problemų. Šiuo atveju, nagrinėjamos problemos, susijusios su Sąjungos piliečių, jų šeimos narių ir kitų asmenų, turinčių Sąjungos piliečių statusą, judėjimu bei buvimu valstybių narių teritorijoje. Aptariant, Europos Sąjungos aktus, Europos Teisingumo Teismo praktiką, LR teisės aktus bei įvairių valstybių narių, tame tarpe ir Lietuvos, institucijų veiklą, pasinaudojant lyginamojo, loginio, taip pat analitinio kritinio metodų pagalba, darytina išvada, jog Lietuvoje laisvo asmenų judėjimo teisinio reguliavimo problemos tikrai egzistuoja: vidaus sienos atvertos, tačiau, remiantis statistika, gana... [toliau žr. visą tekstą] The scientific research had been made in order to analyse the legal regulation of the free movement of persons in Lithuania after entering the European Union and accesing to the Schengen acquis. There was identified and investigated problems, associated with the Union citizens and their family members and other persons having the status of EU citizens, and with their movement and stay in the union’s territory. The author using the method of document’s analysis explored the main legal regulations of European Union and also the laws of Lithuanian Republic on the matter of implementation of free movement of persons. According to the observations of practitioners and experts the author described existing situation in the area of freedom of movement in Lithuania, which appeared to be innapropriate. Although the internal borders are considered to be not controled, on the basis of statistic, checks on persons are carried out quite often. Moreover, Lithuanian legislation is lacking the rule of reasonable time period for the persons who do not carry the right documents to prove that they have the right for the free movement of persons. In addition, individuals who do not carry the appropriate travel documents are not admitted to the territory, expeled or fined in accordance with such provisions which are intended for external border regime and its illegal crossing, as well as persons from third countries lawlessly crossed external borders. First of all, there should be made... [to full text]

Europos Bendrija nuo įkūrimo, kuriuo buvo siekiama išimtinai ekonominių tikslų, žymiai pasikeitė. Dabar ji yra įvardijama kaip savita teisinė sistema, sukurianti teisies ir pareigas ne tik valstybėms narėms, bet ir privatiems asmenims. Europos Bendrijoje, paremtoje teisės viršenybės principu, turi būti numatytas Bendrijos teisės aktų teisėtumo priežiūros procedūrų mechanizmas. Privačių asmenų teisė inicijuoti teisėtumo priežiūros procedūras bei locus standi (teisės į ieškinį) sąlygos yra tiesiogiai numatytos Sutarties 230(4) straipsnyje. Lietuviškoje literatūroje privačių asmenų teisė pateikti ieškinį yra aptarta labai glaustai. Apsiribota tik trumpu kliūčių pateikti ieškinį dėl panaikinimo aprašymu bei pagrindinių bylų paminėjimu. Ir nors užsienio literatūroje privačių asmenų locus standi sąlygos yra plačiai išnagrinėtos, dar nėra atlikta tyrimų dėl naujoje Lisabonos sutartyje numatytų pakeitimų. Šiame moksliniame tiriamajame darbe siekiama atskleisti privataus asmens sąvoką, išanalizuoti reikalavimus teisės aktams, dėl kurių yra galimi ieškiniai dėl panaikinimo, išnagrinėti locus standi sąlygas, kurias turi atitikti privatus asmuo pateikiantis ieškinį dėl Bendrijos teisės akto panaikinimo. Taip pat aptariama 234 ir 241 straipsnių, kaip papildančių teisėtumo priežiūros Bendrijoje sistemą, reikšmė bei 230(4) straipsnio pakeitimų, numatytų Lisabonos sutartyje prasmė. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti privačių asmenų galimybes inicijuoti teisėtumo priežiūros procedūras... [toliau žr. visą tekstą] The European Community (EC) since its establishment as a pure economic community with the goal to bring about economic integration between few European countries now has created a platform for international corporation and evolved in having influence on private persons. As based on the rule of law, the Community must have a mechanism for testing the substantial and procedural legality of measures, adopted by Community institutions. The legal basis for bringing an action for annulment is the 230 article of the EC Treaty. The fourth paragraph of this article determines the circumstances under which natural and legal persons may bring an action for annulment. In foreign literature the question of standing of private applicants is often analysed, though no studies are yet made on the amendments of Lisabon treaty. As for Lithuanian literature, the standing of private parties is not much discussed, so the analysis made in this paper is practicable for Lithuanian individuals. The master’s thesis seeks to analyse what is a private person, the measures, that may be challenged and the conditions a private applicant must fulfill in order to have locus standi (a right to bring an action). It also studies the purpose and importance of articles 234 and 241 EC, as these are also measures for initiating a review procedure in the Court of Justice. The purpose of this paper is to settle weather the obstacles and difficulties a private person meets in order to bring an action for annulment... [to full text]

Šiame darbe autorius analizuoja problemas, susijusias su teisinės atsakomybės taikymu Europos Sąjungai, ypatingą dėmesį skirdamas Jungtinių Tautų Tarptautinės Teisės Komisijos rengiamam tarptautinių organizacijų atsakomybės rėžimui. Išanalizavęs Sąjungos konstitucinių dokumentų nuostatas, Sąjungos tarptautinių santykių praktiką, teisės mokslininkų nuomones, autorius padaro išvadą, jog šiandien Europos Sąjunga turi tarptautinį teisinį subjektiškumą. Taip pat po terminu „Europos Sąjunga“ tarptautiniuose santykiuose veikia dvi organizacijos: Europos Sąjunga ir Europos Bendrijos, ir kiekviena jų savarankiškai atsakys už savo padarytus pažeidimus. Išanalizavęs rengiamą organizacijų atsakomybės rėžimą bei Europos Sąjungos komentarus bei pastebėjimus jo atžvilgiu, autorius padaro išvadas, jog tiek Europos Bendrijų, tiek Europos Sąjungos atveju pastarasis rėžimas gali būti taikomas. Siekiant išvengti galimų taikymo sunkumų, būtina pakoreguoti tiek Europos Sąjungos, tiek ir Europos Bendrijų sudaromų tarptautinių susitarimų nuostatas. In the present work author analyses problems of responsibility of European Union, especially of application of UN ILC Draft Articles on responsibility of international organizations. After analysis of European Union’s constituent documents and practice in external relations and opinions of scholars, author makes a conclusion that contemporary European Union has international legal personality. Furthermore, European Union and European Communities in external relations acts separately and must be held responsible separately. After analysis of Draft Articles on responsibility of international organizations and comments and observations of European Union, author makes conclusions that latter Draft Articles can be applicable in a case both of European Union and European Communities. But some provisions of European Union’s and Communities’ agreements must be corrected in order to avoid possible application difficulties.

Šiame darbe atliktas ES teisės viršenybės principo pripažinimo tyrimas ES teisėje ir valstybių narių nacionalinėje teisėje, taip pat Lietuvos Respublikos teisėje. Pirmoje šio darbo dalyje atliktas ES teisės viršenybės principo ES teisėje tyrimas. Atskleista ES teisės viršenybės principo prigimtis ES teisėje, aptarta ETT praktika plėtojant ES teisės viršenybės principo koncepciją ir suformuluota ES teisės viršenybės principo ES teisėje samprata šiandien, parodanti ES teisės viršenybės principo pripažinimo valstybėse narėse maksimalią apimtį. Antroje šio darbo dalyje atliktas ES teisės viršenybės principo pripažinimo valstybių narių nacionalinėje teisėje tyrimas ir nustatytas ES teisės viršenybės principo pripažinimo lygis tiriamosiose valstybėse narėse. This is research of European Union (EU) law's supremacy principle and fulfilled analysis nature of this principle and development of EU law's supremacy in EU and recognizing it on domestic law systems of member states and in Lithuania’s law system. EU law's supremacy principal acknowledging process of member states indicates that the constitutional basis of EC law supremacy principle should be on the basis of national constitutional law by the members of the EU, and the main actors who invoke this principle are national courts, especially Constitutional Courts of member states. The research of this job shows what level of acknowledging process took place in some member states. This level is result of assessment national constitutional provisions and judicial practice. One group of member states have a good constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. United Kingdom, Sweden and Finland. Another group of member states have sufficient constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. Austria, Netherlands and Greece and. Next group of member states have satisfactory or insufficient constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. Belgium and Luxemburg Member countries of the same group like, Slovenia ant Portugal have satisfactory constitutional basis but partly recognizing judicial practice. Lithuania is taking a special place between Luxemburg or Belgium and Czech Republic, because Lithuania has a... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjamas fizinių asmenų teisinis subjektiškumas ES. Temos pasirinkimą lėmė tai, kad Lietuvai tapus ES nare jos piliečiai įgijo daug reikšmingų teisių, kurios aktualios kiekvienam eiliniam žmogui. Šio darbo tikslas – pagrįsti, kad fiziniai asmenys yra Europos Sąjungos teisės subjektai, ir išanalizuoti iš jų subjektiškumo kylančias teises. Darbe aptarta ir pareigų egzistavimo problema. Kad būtų lengviau aptarti fizinių asmenų teises, jos susisteminamos į tam tikras teisių grupes. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje kalbama apie fizinių asmenų subjektiškumą ES. Joje pateikiama ES subjekto sąvoka. Antroje darbo dalyje aptariamos fizinių asmenų svarbiausios teisės bei garantijos ES. Nagrinėjamos svarbios piliečių ekonominės ir politinės teisės, kurios garantuojamos tik ES piliečiams, taip pat socialinės teisės. Trečioje dalyje aptariama šių teisių gynyba ir jos būdai. The subject matter of the master’s work is the capability of natural persons in the EU. Such object of this work was chosen because Lithuania became a member of the EU and it citizens achieved many important rights as EU citizens. These rights are relevant for everyone. The object of this work is to validate, that natural persons are the subjects of the EU law and to analyze the main rights which they have. Furthermore, it will be analyzed the problem of the natural persons duties in the EU. The rights or natural persons are systematized in some groups: economic, social and political rights. The work consists of three essential parts. The first one is dedicated to the definition and the main elements of capacity of natural persons. In the second part there are discussed about the main rights and guaranties in the EU. In the third part is examined judicial protection of these rights.

Teisė kreiptis į teismą yra esminė individo subjektinių teisių apsaugos sąlyga. Tas pats pasakytina ir apie asmenims suteikiamas teises Bendrijos teisės sistemoje. Europos Teisingumo Teismas (ETT) turi išimtinę teisę atlikti Europos Bendrijos institucijų priimtų aktų teisėtumo priežiūrą. Be to, ETT pavesta aiškinti EB teisės nuostatas. Šiuo metu tiesioginio kreipimosi į ETT ribos, vadovaujantis EB Sutarties 230(4) straipsniu, yra griežtai apribotos. Todėl netiesioginis kreipimasis į ETT, pasinaudojant preliminaraus nutarimo procedūra, valstybių narių nacionaliniuose teismuose tapo bene labiausiai paplitusiu ir dažniausiai naudojamu teisinės gynybos keliu asmenims, siekiantiems apginti savo teises ir teisėtus interesus, kuriuos laiduoja EB teisė. Teisingumo Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad preliminaraus nutarimo procedūra laikytina alternatyva tiesioginio ieškinio padavimo procedūrai pagal EB Sutarties 230 straipsnio 4 dalį ir tuo būdu akcentavęs EB Sutartimi įtvirtintos teisinių priemonių sistemos universalumą. Vis dėlto ETT vėlesnėje praktikoje netiesiogiai pripažino, kad ši Bendrijos teisėje įtvirtinta teisinių gynybos priemonių sistema nėra tokia ideali, kokios norėtųsi, ir kartu nurodė valstybėms narėms pareigą panaikinti joje egzistuojančius trūkumus ir spragas. Pagrindinė preliminaraus nutarimo procedūros problema yra ta, kad ji nėra tiesiogiai prieinama individams, o skirta valstybių narių nacionaliniams teismams. Pastariesiems suteikta teisė... [to full text] Access to court is essential for the protection of all rights of individuals. The same holds true for the rights individuals derive from Community law. The European Court of Justice (ECJ) is the only court competent to review the legality of acts of the Community institutions. In addition, the ECJ has the last word on the interpretation of Community law. The direct access for individuals to the ECJ, pursuant to Article 230(4) EC, is strictly limited. Thus, the indirect access to the Court through national courts by means of the preliminary ruling procedure has become the most common procedural route for individuals. The Court has repeatedly indicated this procedure as an alternative to Article 230(4) EC and has emphasised the completeness of the system of remedies of the EC Treaty. Although in the last jurisprudence the ECJ has indirectly admitted that the system of remedies is not as complete as it should be and has appealed to the responsibility of the Member States to amend the system. The main problem with the preliminary ruling procedure is that it is not a matter of right for individuals. It is up to the national court to decide whether or not to seek a preliminary ruling and how to phrase the questions submitted to the ECJ. National courts “against whose decisions there is no judicial remedy” are obligated to refer questions of Community law to the ECJ, but the Court has ruled that this duty is not absolute. Apparently it happens that these limitations, and the... [to full text]

This work deals with legal aspects of collective dominant position under Article 82 of the Treaty establishing European Community (hereinafter- EC). The purpose is to reveal a legal definition and main features of collective dominant position. The author examines features and criteria which are established in the jurisprudence of EC institutions. The author examines features and criteria which are established in the jurisprudence of EC institutions. The author also indicates that the criteria for establishing collective dominance are not fully scrutinized under EC competition law. Moreover, the practice of EC institutions is analyzed not only under Article 82, which prohibits abuse of a dominant position, but also under Merger regulation to that extent which is necessary to reveal the main topic. Further the work presents problems which are found under these two institutions of EC competition law.

The aim of this work is to identify and analyze the legal problems arising from applying the articles of the EC Treaty on the prohibition of quantitative restrictions and measures having equivalent effect. The author, referring to evolution of the case law of European Court of Justice, reveals problem aspects of the prohibition of quantitative restrictions on import and measures having equivalent effect, ensuring the free movement of goods in EC. The author analyzes the link between the list of mandatory requirements, introduced in Cassis, and the article 30 of the Treaty, looking for bonds between them and providing possible solutions of the problem. The author also presents the probable reasons of the large-scale criticism towards European Court of Justice due to its ambivalent decision in Keck, examines the arguments rehabilitating Keck and estimates the influence of Keck towards free movement of goods in EC. The author aims to reveal the tendencies of European Court of Justice in the context of market access and discrimination, comparing both tests and considering whether it is possible to apply one of them alternatively or use a synergy of both tests. The basics of this work are focused on legal doctrine given in monographs, articles and publications of various foreign legal authors.

As countries caught on to the benefits of limited liability corporate structures, it became necessary to protect pecuniary and non- pecuniary rights of shareholders` from the unlawful and harmful actions of the company‘s management and supervisory organs. Differences in national legislations regulating work of companies undoubtedly restrict both the natural tendencies balancing the internal market as well as the protection of the shareholders` rights. To avoid this dischord it is necessary to pay close attention to the company law harmonisation at the EC level. The purpose of law harmonisation is not only to make it easier to exercise the right of establishment found in the EC Treaty, but also to diminish the risk for violation of shareholders`, creditors` and third parties` rights caused by different company law regimes in each of the member states. The company law harmonisation programme in the EC was mostly carried out by passing secondary legislation- the directives. Regulations were passed when there was a need not only to harmonise national legislation, but also to establish transnational business entities. This paper analyses the provisions of company law directives and Societas Europaea regulation related to the protection of shareholders` rights. This paper also highlights the fact that during recent years, the reform of EC company law preceded non-binding legislation passed by the European Commission. The European Commission supports simplification and modernisation... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama Europos Bendrijos teisės aktų teisėtumo priežiūros tema. Jos svarbą lemia ta aplinkybė, kad EB institucijos yra įpareigotos priimti tik teisėtus aktus ir negali išvengti savo priimtų teisės aktų teisėtumo priežiūros. EB teisės aktų teisėtumas yra tikrinamas trijose pagrindinėse procedūrose – ieškinyje dėl teisės akto panaikinimo (EB sutarties 230 str.), preliminariame nutarime dėl teisės akto galiojimo (234 str.) ir prašyme dėl teisės akto netaikymo (241 str.). Šių procedūrų skirtumai bei ypatybės ir sudaro šio darbo objektą. Magistro darbas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje yra aptariama EB tiesės aktų teisėtumo priežiūros funkcijų svarba. Šios funkcijos yra patikėtos Europos Teisingumo Teismui ir Pirmosios instancijos teismui, kurie turi užtikrinti tiek EB institucijų kontrolę, tiek efektyvią privačių asmenų teisių apsaugą. Antrojoje darbo dalyje yra analizuojami atskiri teisėtumo priežiūros procedūrų skirtumai – kokios yra privačių asmenų, valstybių narių ir EB institucijų galimybės inicijuoti minėtas procedūras, kokių EB institucijų ir kurių rūšių teisės aktų teisėtumas gali būti tikrinamas, kokie yra senaties terminai procedūroms pradėti, kokie yra ETT ir PIT sprendimų, priimtų teisėtumo priežiūros procedūrose, teisinių pasekmių skirtumai. Ypatingas dėmesys nagrinėjant teisėtumo kontrolės procedūrų skirtumus yra skiriamas privačių asmenų teisėms. Trečiojoje magistro darbo dalyje yra aptariamas teisėtumo priežiūros procedūrų tarpusavio... [to full text] This diploma work deals with the issues of the review of the legality of European Community acts. The importance of this theme is based on the grounds that all Community institutions are obliged to adopt only legal measures and cannot avoid the review of their acts. There are three main procedures in which the legality of EC acts may be challenged – an action for annulment (article 230 of EC Treaty), a plea of illegality (article 241) and a preliminary ruling on validity of a Community act (article 234). The differences and specific features of these procedures constitute an object of this work. The diploma work is diveded in three parts. The first part concerns the necessity of functions of review of the legality of EC measures. These functions are entrusted to Community judicature – the Court of Justice and the Court of First Instance – and must ensure the control of EC institutions and the effective protection of the rights of private parties as well. In the second part of this work it is analysed what are the possibilities of private parties, member states and EC institutions to initiate each of the mentioned procedure, what types of acts and of which institutions are susceptible to judicial review, what are the time limits to bring proceedings, what are the grounds of illegality of EC measures and what are the effects of decisions given by Community courts in the procedures of judicial review. The special attention in examining the differences between the procedures is... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamos valstybės kaip ginčo šalies tarptautiniame komerciniame arbitraže lemiamos teorinės ir praktinės problemos tiriant tarptautinio komercinio arbitražo, arbitražo šalių bei valstybės kaip ginčo šalies tarptautiniame komerciniame arbitraže sampratas. Taip pat analizuojamas galimas įpareigojimų sukūrimas, arbitražinio susitarimo nesudariusioms šalims, valstybės imuniteto tarptautiniame komerciniame arbitraže klausimai bei kiti arbitražo proceso, kuomet viena ginčo šalių - valstybė - ypatumai. Be to, paskutinėje šio magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojama Lietuvos Respublikos, kaip ginčo šalies tarptautiniame komerciniame arbitraže, patirtis. Firstly, in this master thesis the concepts of international commercial arbitration, parties of the arbitration and a state as a party to a dispute in international commercial arbitration are analysed. The analysis of the concept of international commercial arbitration shows that in author’s opinion the concept of international commercial arbitration determined in the Law of Commercial Arbitration of the Republic of Lithuania should be revised. Also the conclusion should be done that the problem of the content of the ‘state’ concept is existing in both – practical and theoretical levels. As the practice regarding this question is not well-established, after the analysis of the existing theories the application of the mixed theory of the concept of the ‘state’ is suggested. Moreover in this master thesis the possibility to bind the non-signatories to arbitration agreement and questions of the immunity of a state in international commercial arbitration are analysed. Those institutes are raising a number of practical problems as on the one hand the threat to bind the non-signatory of the arbitration agreement arises and on another hand the possibility that the award of the arbitral tribunal will not be recognized and/or enforced exists. It is suggested to solve both problems by including special terms into the agreement by which the arbitration agreement is concluded with a state – i. e. it is suggested for the parties clearly to indicate in the agreement the persons that shall... [to full text]