Search

Finno-Ugric Borrowings in Yatvingian This paper considers 15 Yatvingian words suspected of being borrowed from a Finno-Ugric source. The hypothesis is rejected in the case of five lexical units, while two further proposals are considered uncertain. The following words are verified as Finno-Ugricisms: Yatv. aiga ‘end’ (← Balto-Finnic *akja ‘id.’); Yatv. ajki ‘time’ (← BF. *ajka ‘id.’); Yatv. fala ‘meat’ (← FU. *pala ‘bite; to eat’); Yatv. lawe ‘boat’ (← FU. *lajwa ‘boat, canoe’); Yatv. sini pl. ‘mushrooms’ (← BF. *sēne ‘mushroom’ < FU. *śana ‘bracket fungus’); Yatv. tuolis ‘devil’ (← FU. *tule ‘fire’); Yatv. wa[g] ‘it is necessary’ (← BF. *wajakз ‘id.’); Yatv. wal ‘was’ (← FU. *wol- ‘was’). Ugrofinizmy w jezyku jacwieskim W niniejszej pracy omowiono 15 jacwieskich wyrazow, podejrzanych o zapozyczenie ze źrodla ugrofinskiego. Stanowczo odrzucono 5 jednostek leksykalnych. Dwie propozycje uznano za niepewne. Do prawdopodobnych ugrofinizmow zaliczono nastepujące wyrazy: jacw. aiga ‘koniec’ (← bfi. *akja ‘ts.’); jacw. ajki ‘czas’ (← bfi. *ajka ‘ts.’); jacw. fala ‘mieso’ (← ugrofi. *pala ‘kąsek; jeśc’); jacw. lawe ‘lodź’ (← ugrofi. *lajwa ‘lodź, czolno’); jacw. sini pl. ‘grzyby’ (← bfi. *sēne ‘grzyb’ < ugrofi. *śana ‘huba, grzyb drzewny’); jacw. tuolis ‘diabel’ (← ugrofi. *tule ‘ogien’); jacw. wa[g] ‘trzeba’ (← bfi. *wajakз ‘ts.’); jacw. wal ‘bylo’ (← ugrofi. *wol - ‘byl’).

Straipsnyje gvildenama hipotezė apie inovacinę pietų aukštaičių papročio puošti kryžių apdangalais kilmę (suponuojamas kultūrinis rytų slavų skolinys), kuri iki šiol interpretuojama pasitelkus (a) baltų mitologijos rekonstruotus vaizdinius, (b) hipotetinę sąsają su nekrokultu, (c) vaisingumo burto refleksiją, (d) aukojimus, atnašavimus ar sakralinį tarpininkavimą. Remdamiesi išvardytais apeigų aspektais, kai kurie dailės istorikai net rekonstravo mitologemą 'baltų prijuostėlė'. Remiantis tipologiniu ir analitiniu aprašomuoju bei arealinės lingvistikos metodais, pateikta pietų aukštaičių papročio puošti kryžių apdangalais tradicijos genezė; patikslinta etnokultūrinė faktografija (taip pat ir kaimynų rytų slavų – gudų), siekiant įvertinti pirminį papročio pobūdį, t. y. nustatyti skolinio ar veldinio statusą. Raktiniai žodžiai: kryžiaus dengimas apdangalais, prijuostėlė, sacra sub velo, pastoralas, pannisellus, pietų aukštaičiai. The article looks at the origins of the tradition of decorating roadside crosses with aprons and ribbons in the Southern Highlands area. Most roadside crosses were put up in previous centuries by the local population as a sign of their Catholic faith. In the rural region of southeast Lithuania, crosses called ‘aprons’ crucifixes’ can be found. These are votive crosses. They belong to villages, and usually stand beside a public right of way near the entrance to the village. Votive crosses were put up by one person or the village community in gratitude for being rescued from death, from illness, infection or any other mortal danger. This type of cross was also put up to ward off natural afflictions such as infertility. It should be noted that an identical cultural tradition of decorating votive crosses is widespread in many rural regions of Belarus. It should be emphasised that votive crosses with textile offerings in the southeast region of Lithuania and Belarus should not be related to any particular ancient Balt or Slav female deity, or to any archaic ritual practice, or to necroculture, etc, as has been done up to the present. Therefore, the reconstruction of the mythologeme of the 'Baltic apron' is impossible. It can assumed that the origin of the roadside cross decorated with aprons and ribbons may be an imitation of the hem, typical of the pastoral rod curtain used in the Orthodox Church (CS 'сулóкъ/сулóгъ', ‘pannisellus’). The pastoral rod itself was related to the cross by St Symeon of Thessalonica (c. 1381–1429). The phenomenon can be related to the tradition of 'sacra sub velo' (cf. Hebrew 'tahaṯ yǝrīǝōṯ', ‘under the veils’), genetically related to the sacred connotation of the celestial referent and the Temple of Jerusalem. The house of the curtain (the Temple) itself was divided into three central parts. The first, with no door, called the porch ('ūlām'), was situated at the east, and was wider than the other two rooms. Beyond the porch was the 'hēyḵāl' (the sanctuary). A golden altar for incense stood in the middle of the room. To the right of the altar, on entering the sanctuary, stood the Showbread Table, and to the left was the golden 'menorah'. The Holy of Holies was beyond the sanctuary to the west. It was separated from it by two curtains. In some cases, it is not absolutely clear how many curtains there were, or how they were configured with respect to the set of doors. Josephus mentioned just a single veil. The Mishnah text describes two curtains as forming a corridor, with access to the corridor coming from the left (the south) side, and from the corridor to the Holy of Holies on the right (north) side. On the Day of Atonement, the high priest was to bring blood into the Holy Place and sprinkle it seven times before the Lord in front of the holy curtain of the sanctuary. To summarise the outcome of the research into the origin of decorative aspects (an apron and ribbons) of roadside crosses in the Southern Highlands, the following conclusions are made: 1. The phenomenon should be ascribed to cultural innovations of non-Baltic origin, due to the identical and prevalent tradition among the Belarusians. 2. A roadside cross decorated with aprons and ribbons possibly presupposes an imitation of the pastoral rod curtain (i.e. CS 'сулóкъ/сулóгъ', ‘pannisellus’) used in the Orthodox Church. 3. The primary character of the analysed tradition may hypothetically be related to the realia of proto-Semitic peoples (cf. the Jerusalem Temple = 'the house of the curtain'), but not to inherited Balt or East Slav cultural motifs.

Straipsnyje nagrinėjami 200 lietuvių kalbos žargono daiktavardžių su trimis dažniausiomis slaviškomis priesagomis -ka, -kė (rus. -ка, lenk. -ka); -akas (rus. -ак, lenk. -ak), -iakas (rus. -як); -ščikas, -čikas (rus. -щик, -чик). Žargone daugiausiai daiktavardžių su priesagomis -kė, -ka. Dalis skolinių su šia priesaga yra priesaginės univerbacijos rezultatas, rusų kalboje univerbai dažniausiai yra prastakalbės žodžiai, žargonybės. Antroje vietoje pagal dažnumą yra skoliniai su priesagomis -akas, -iakas: dažniausiai šie daiktavardžiai yra žargonybės rusų kalboje. Su priesagomis -akas, -iakas pasidaroma daug hibridinių lietuvių kalbos žargonybių. Trečioje vietoje pagal dažnumą yra daiktavardžiai su priesagomis -ščikas, -čikas, žargone labiau yra paplitę žodžiai su -ščikas; priesaga -čikas retesnė, bet žargone neretai vartojamos abi formos pagrečiui kaip sinonimai. Taip pat pasidaroma nedaug pseudoskolinių su rusų kalbos šaknimis ir priesagomis -ščikas, -čikas bei hibridinių darinių. Raktažodžiai: skoliniai, hibridai, daiktavardžiai, žargonas, priesaginė univerbacija. The article analyses 200 nouns of Lithuanian slang with the three most common Slavic suffixes: -ka, -kė (Russ. -ка, Pl. -ka); -akas (Russ. -ак, Pl. -ak), -iakas (Russ. -як); -ščikas, -čikas (Russ. -щик, -чик). The majority of nouns in the slang are with the suffixes -kė, -ka. A part of the borrows with theses suffixes are the result of suffix univerbation; the univerbs usually are informal or slang words in Russian language. The borrowings with the suffixes -akas, -iakas are the second most common: these nouns are mostly slang words in Russian. There are many hybrids created with the suffixes -akas, -iakas in Lithuanian slang. The nouns with the suffixes -ščikas, -čikas are the third most common; the words with -ščikas are more ordinary in slang; the suffix -čikas is less common, but both forms are often used as synonyms. There are also few pseudo-borrowings with Russian roots and suffixes -ščikas, -čikas as well as hybrid derivatives. Key words: borrows, hybrids, nouns, slang.

Straipsnyje nagrinėjami 246 slaviškos kilmės lietuvių kalbos žargono hibridiniai veiksmažodžiai su priesagomis -inti, -uoti, -yti, -ėti, -auti. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad skoliniai afiksine adaptacija yra priderinami prie kalbinės sistemos. Žargone pati dariausia hibridų priesaga yra -inti (190 hibridinių veiksmažodžių). Su šia priesaga iš lietuvių kalboje adaptuotų pamatinių žodžių sudaryta nemažai derivacinių hibridų (64), tokiais atvejais hibridiniai veiksmažodžiai yra priesagos -inti derivatai. Dvigubai daugiau su priesaga -inti yra adaptacinių hibridų (126), kurie morfologiškai adaptuojami pakeičiant kalbos donorės darybinę priesagą su kalbos recipientės priesaga -inti. Kitos priesagos nėra tokios darios: -uoti (21), -yti (12), -ėti (12), -auti (11), dažniausiai su jomis sudaromi derivaciniai hibridai jau iš žargone adaptuoto pamatinio vardažodžio. Raktažodžiai: veiksmažodiniai skoliniai, morfologinė adaptacija, veiksmažodžių daryba, žargonas The article analyses 246 hybrid verbs of Slavic origin with the suffixes -inti, -uoti, -yti, -ėti, -auti from the Lithuanian slang and non-standard dictionary. The study reveals that borrowings with affixal adaptation are always adapted to the linguistic system. The most popular suffix is -inti (190 hybrid verbs). There are some (64) derivative hybrids with this suffix, hybrids are formed from the adapted basic words, and therefore, in such cases hybrid verbs are derivations of the suffix -inti. There are twice as many adaptive hybrids (126), which are morphologically adapted by replacing the derivative suffix of the language donor with the suffix of the language recipient. Other suffixes are rare: -uoti (21), -yti (12), -ėti (12), -auti (11), with which derivative hybrids are usually formed from already adapted basic noun in slang. Keywords: verbal borrowings, morphological adaptation, verbal derivation, slang

Straipsnyje analizuojama, kaip hibridiniai vardažodiniai priesagų vediniai, pavadinantys asmenis, konkuruoja tarpusavyje (pvz., 'atlant-inink-as, -ė / atlant-iet-is, -ė' ‘aNATO šalininkas’ ← 'Atlant-as') ir su tos pačios darybos kategorijos bendrašakniais koreliaciniais vediniais, arba priesaginiais skoliniais (pvz., 'strateg-inink-as, -ė' ← 'strategij-a / strateg-ist-as, -ė' ⇠ 'strategij-a'), bei bendrašakniais paprastaisiais skoliniais (pvz., 'strateg-inink-as, -ė / strateg-as, -ė') dabartinėje lietuvių kalboje. Siekiama nustatyti vardažodinių priesaginių asmenų pavadinimų su skolintomis šaknimis konkurencinius modelius ir išsiaiškinti, kiek darybiškai įvairūs yra konkuruojantys hibridiniai ir koreliaciniai vediniai, koks jų vartosenos dažnis, pagal kurį siūloma skirti stipriąją ir silpnąją konkurenciją. Tyrimui medžiaga rinkta iš elektroninio tarptautinių žodžių žodyno „Interleksis“, 'Dabartinės lietuvių kalbos žodyno', 'Bendrinės lietuvių kalbos žodyno', 'Lietuvių kalbos žodyno', 'Naujažodžių duomenyno', 'Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno' ir interneto šaltinių. Raktažodžiai: lietuvių kalba; konkurencija; vardažodiniai asmenų pavadinimai; hibridiniai priesagų vediniai; koreliaciniai priesagų vediniai; priesagų vediniai; skoliniai; stiprioji konkurencija; silpnoji konkurencija. The article analyzes how hybrid suffixed denominal personal derivatives compete with each other (e.g. 'atlant-inink-as, -ė / atlant-iet-is, -ė' ‘supporter of NATO’ ← 'Atlant-as' ‘Atlantic’) and with suffixed borrowings or correlative common root derivatives of the same derivational category (e.g. 'strateg-inink-as, -ė' ‘strategist’ ← 'strategij-a / strateg-ist-as, -ė' ‘id.’ ⇠ 'strategij-a' ‘strategy’) and common root simplex borrowings (e.g. 'strateg-inink-as, -ė / strateg-as, -ė' ‘strategist’) in the contemporary Lithuanian language. The aim is to identify the competing patterns of suffixed denominal personal nouns with borrowed roots, to find out how diverse competing hybrid and correlative derivatives are from the perspective of derivation and how frequent they are in the contemporary Lithuanian language. We distinguish between strong and weak competition according to the frequency of use of derivatives. The material for the study was collected from the electronic Dictionary of Internationalisms “Interleksis”, 'Dictionary of Contemporary Lithuanian', 'Dictionary of Standard Lithuanian', 'Dictionary of Lithuanian', the 'Database of Lithuanian Neologisms', the 'Corpus of the Contemporary Lithuanian Language' and internet sources. Keywords: Lithuanian; competition; denominal personal nouns; hybrid suffixed derivatives; correlative suffixed derivatives; suffixed denominal derivatives; borrowings; strong competition; weak competition.

Straipsnyje iškeliami argumentai, pavirtinantys visišką Pederseno dėsnio, dar vadinamo RUKI dėsniu, veikimą visose pozicijose baltų prokalbėje (ar kuriame nors jos dialekte). Išvada formuluojama remiantis senųjų baltų kalbų skolinių finų kalbose analize. This discourse puts forward arguments for the complete validity of Pedersen’s Law, also called ‘Lex RUKI’, in Proto-Baltic (or an early Baltic dialect) in all positions. This conclusion was formulated based on an analysis of the early Baltic borrowings into Finnic. Keywords: Lex RUKI; Pedersen’s law; Baltic; Finnic; Saamic; loanword.

Šiame straipsnyje pristatomi hibridinių ir koreliacinių vedinių bei skolinių konkurencijos modeliai, aptariama jų daryba ir vartosenos dažnis remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad konkuruoja: 1) hibridiniai priesagų vediniai (debatuo-toj-as, -a / debat-inink-as, -ė), 2) hibridiniai ir koreliaciniai priesagų vediniai (legion-inink-as, -ė / legion-ier-ius, -ė), 3) hibridiniai priesagų vediniai ir skoliniai (akrobat-inink-as, -ė / akrobat-as, -ė). Konkuruojantys hibridiniai ir koreliaciniai priesagų vediniai gali priklausyti tiek tai pačiai, tiek skirtingoms darybos kategorijoms. Jie taip pat gali būti padaryti iš tų pačių arba skirtingų pamatinių žodžių. Tarp konkuruojančių žodžių matyti didelis dažnio skirtumas, kai vienas konkuruojančios poros narys yra įsigalėjęs, plg. konkurenciją tarp hibridinių vedinių (debatuotojas, -a ×119 / debatininkas, -ė ×5), hibridinių ir koreliacinių vedinių (propagandininkas, -ė ×58 / propagandistas, -ė ×152), hibridinių vedinių ir skolinių (akrobatininkas, -ė ×2 / akrobatas, -ė ×289). Toks pats dažnis matyti tarp skirtingų priesagų hibridinių vedinių (sabotuotojas, -a ×16) / sabotažininkas, -ė ×16). Raktažodžiai: lietuvių kalba; konkurencija; hibridiniai vediniai; koreliaciniai vediniai; priesagų vediniai; skoliniai; darybinė priesaga; adaptacinė priesaga; vartosenos dažnis. This article introduces the patterns of competing hybrid and correlative derivatives and borrowings, discusses their formation and frequency of use based on the data extracted from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language. The research has revealed that competition occurs between 1) hybrid suffixed derivatives (debatuo-toj-as, -a / debat-inink-as, -ė ‘debater’), 2) hybrid and correlative suffixed derivatives (legion-inink-as, -ė / legion-ier-ius, -ė ‘legionnaire’), 3) hybrid suffixed derivatives and borrowings (akrobat-inink-as, -ė / akrobat-as, -ė ‘acrobat’). Competing nouns can belong either to the same or distinct derivational category. They can also be derived either from the same or different base words. A large difference in the frequency of use can be seen in the hybrid derivatives (debatuotojas, -a ×119 / debatininkas, -ė ×5 ‘debater’), in the hybrid and correlative derivatives (propagandininkas, -ė ×58 / propagandistas, -ė ×152 ‘propagandist’), in the hybrid derivatives and borrowings (akrobatininkas, -ė ×2 / akrobatas, -ė ×289 ‘acrobat’). The same frequency of use can be seen in the hybrid derivatives with different suffixes (sabotuotojas, -a ×16 / sabotažininkas, -ė ×16 ‘saboteur’). Keywords: Lithuanian; competition; hybrid derivatives; correlative derivatives; suffixed derivatives; borrowings; derivational suffix; adaptational suffix; frequency of use.

New Lexis in the Interaction of Languages and Cultures: The Case of Selfie in the Lithuanian Language This article deals with the adaptation of the English neologism selfie in the Lithuanian language. It sheds light on how selfie first appeared in Australian English back in 2002 and on the socialisation and lexicalisation of this word in the English and Lithuanian languages. The aim here is to analyse the characteristics of the usage of the neologism selfie and its adapted form selfis in the Lithuanian language as well as its rivalry with other Lithuanian equivalents of the word. Based on the usage data obtained from the Database of Lithuanian Neologisms, the online corpus WebCorp, and the Google search engine, the loanword selfie was found to have first appeared in Lithuanian blogs back in 2013 at the latest. After a brief period of time, in early 2014 or sooner, it began vying with its Lithuanian equivalent, asmenukė. Eventually, with the formational families of selfis and asmenukė expanding, two rival lexical semantic systems have emerged in the Lithuanian language, both consisting of what usually are variations of the name of the object (selfie, selfis and asmenukė, asmenutė, asmeninukė), actor (selfininkas, -ė, selfukininkas, -ė and asmenukininkas, -ė), action (selfintis and asmenukintis), and additional tool (selfi stikas, selfio lazda and asmenuklazdė), as well as the different new versions thereof. After it had made its way into the Lithuanian language, the English neologism selfie (selfis), as the name for a new sociocultural phenomenon with its own semantic and formational family, became anchored there and was adapted to the inflectional system of the host language just as it provided an impetus for producing local equivalents. This case can be considered to be a typical mini-model, one that demonstrates what happens when a loanword for a new and trendy element of reality, which therefore has a considerable potential to spread, enters the Lithuanian language. Without a shadow of doubt, similar processes are also taking place in other languages that have borrowed this word. New comparative neological studies of other languages would help us form a better understanding of the origin, functioning, and prevalence of neologisms, as well as the mechanisms of how local equivalents of borrowings are made and how they compete with them. Nowa leksyka w interakcji języków i kultur: przypadek selfie w języku litewskim Niniejszy artykuł jest poświęcony adaptacji angielskiego neologizmu selfie w języku litewskim. Rzuca światło na to, jak słowo selfie pojawiło się po raz pierwszy w australijskiej odmianie języka angielskiego w 2002 roku oraz na jego socjalizację i leksykalizację w języku angielskim i języku litewskim. Opracowanie ma na celu analizę cech użycia neologizmu selfie i zaadaptowanej formy selfis w języku litewskim oraz jego rywalizacji z innymi litewskimi odpowiednikami. Na podstawie informacji z Bazy Danych Litewskich Neologizmów, internetowego korpusu WebCorp i wyszukiwarki Google, stwierdzono, że zapożyczenie selfie pojawiło się po raz pierwszy na litewskich blogach najpóźniej w 2013 roku. Wkrótce, na początku 2014 roku lub wcześniej, zaczęło rywalizować ze swoim litewskim odpowiednikiem: asmenukė. Ostatecznie, wraz z rozwojem rodzin wyrazów selfis i asmenukė, w języku litewskim pojawiły się dwa rywalizujące ze sobą leksykalne systemy semantyczne, składające się z odmian nazwy obiektu (selfie, selfis i asmenukė, asmenutė, asmeninukė), aktora (selfininkas, -ė, selfukininkas, -ė i asmenukininkas, -ė), czynności (selfintis i asmenukintis) i dodatkowego narzędzia (selfi stikas, selfio lazda i asmenuklazdė) oraz rozmaitych nowych wersji tych nazw. Po przejściu do języka litewskiego, angielski neologizm selfie (selfis), jako nazwa nowego zjawiska społeczno-kulturowego z własną rodziną semantyczną i słowotwórczą, został w nim zakotwiczony i dostosowany do rodzimego systemu fleksyjnego i dał impuls do tworzenia lokalnych odpowiedników. Ten przypadek można w pewnym sensie uznać za modelowy, pokazuje bowiem, co się dzieje, gdy zapożyczenie nazwy na określenie nowego i bardzo modnego elementu rzeczywistości, który ma zatem znaczny potencjał rozprzestrzeniania się, wchodzi do języka litewskiego. Podobne procesy bez wątpienia zachodzą również w innych językach, które zapożyczyły to słowo. Podjęcie nowych badań porównawczych pomogłoby lepiej zrozumieć powstawanie, funkcjonowanie i rozpowszechnianie się neologizmów, a także mechanizmy tworzenia rodzimych odpowiedników i ich konkurowania z zapożyczeniami.

Metaphorical nomination is peculiar in every language, it is related to reality and world view perception, it also reveals the traits of nation mentality. However, there are universal models of metaphorical nomination. In both languages, special concepts can be nominated according to similar areas, e.g. human body, its physiological and mental peculiarities, mode of life, fauna, flora, objects of natural world, etc. The aim of this article is to analyse tendencies of metaphorical nominations in IT terminology in English and Lithuanian languages, reveal universalities and peculiarities of metaphorical nomination models. Research data of Lithuanian metaphorical terms and their English equivalents show that semantic loan-words constitute the major part of Lithuanian metaphorical terms. Consequently, their metaphorical meanings are borrowed but a substantial part of them are fairly motivated in the Lithuanian language and only a small part of them have a doubtful motivation. Having analysed various ways of metaphorical transference it is possible to claim that figurative nomination of concepts is the most universal with reference to flora names and items of mode of life. It is noted that there is a tendency to nominate concepts meaning particular objects in both English and Lithuanian languages whereas analogies of abstract things are less abundant. Key words: metaphor, conceptual metaphor, metaphorical term, nomination, semantic loan-translation.

Straipsnyje aptarti anglų kalbos kilmės 198 lietuvių kalbos žargono hibridiniai veiksmažodžiai su priesaga "-inti" ir 187 priešdėliniai vediniai su šia priesaga (iš viso 385 leksemos). Veiksmažodžiai išrinkti iš "Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno" ir papildyto minėto žodyno el. duomenyno. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad skoliniai afiksine adaptacija yra visada priderinami prie kalbinės sistemos, nes skolintų veiksmažodžių be lietuviško afikso neaptikta: vien tik fonetiškai adaptuoti skolinti veiksmažodžiai iš anglų kalbos reti ir vartojami prieveiksmiškai. Nedidelė dalis veiksmažodžių vertintini kaip darybiškai neskaidūs, jie morfologiškai adaptuojami su priesaga "-inti". Skolinimas semantiškai gali būti pagrįstas naujomis reikšmėmis, bet nemažai veiksmažodžių vertintini kaip nenorminės kalbos madingi variantai. Didesnioji dalis veiksmažodžių su priesaga "-inti" yra darybiškai skaidūs, sudaromi jau iš lietuvių kalboje adaptuotų pamatinių žodžių. Naujųjų skolinių darybinis adaptavimas tiesiogiai susijęs su lietuvių bendrinės kalbos dariomis priesagomis. Žargoniniai priešdėliniai vediniai iš pamatinių veiksmažodžių su priesaga "-inti" sudaromi dėsningai, žargoniniai vediniai perima bendrinės kalbos priešdėlius. Raktažodžiai: veiksmažodiniai skoliniai, morfologinė adaptacija, veiksmažodžių daryba, žargonas. The article analyses 198 hybrid verbs of English origin with the suffix "-inti" and 187 prefix derivatives from the "Lithuanian slang and non-standard dictionary". The study reveals that borrows with affixal adaptation are always adapted to the linguistic system, because there weren’t any borrowed verbs without Lithuanian affix detected: phonetically adapted borrowed verbs from English are rare and used as adverbs. A small part of the verbs has no basic words, they are morphologically adapted with the suffix "-inti". Word borrowing can be semantically based on the new meanings, but a number of verbs can be interpreted as trendy variants of non-standard language. Most of the verbs with the suffix "-inti" has basic words. The adaptation of the new borrowings is directly related with the popular suffixes of the Lithuanian standard language. Slang lexicon tends to copy standart language models and integrate into Lithuanian language derivative paradigms. Slang prefixes derived from basic verbs with the suffix "-inti" are formed regularly, slang derivatives take over the prefixes of the standard language. Keywords: verbal borrowings, morphological adaptation, verbal derivation, slang.

Straipsnyje nagrinėjami Europos Sąjungos dokumentų vertimo klausimai ir variantiškumo raiška vertimo tekstuose. Analizuojami ES dokumentų vertimo iš anglų į lietuvių kalbą tekstai. Dėmesys skiriamas teisinės kalbos vertimo metodams ir sintaksės bei leksikos variantų taikymo atvejams. Nors nagrinėjami ES dokumentai susiję su teisiniais, politiniais ir ekonomikos klausimais, jų vertimas laikomas teisiniu vertimu, kuriam būdingi lingvistiniai bruožai pasireiškia leksikoje, sintaksėje, pragmatikoje ir stiliuje. ES dokumentų vertimuose į lietuvių kalbą matomas sintaksės ir leksinis variantiškumas, o teisinių tekstų vertimo stilistika ir pragmatika beveik nesiskiria nuo šių dokumentų tekstų anglų kalba. Leksinių variantų panaudojimas yra gana platus. The article considers the translation issues of EU documents. It focuses on the legal language translation techniques and the variability of syntax and lexis. The analysis is conducted on the EU texts translated from English into the Lithuanian language. Though the studied EU documents cover legal, political and economic matters, the translation process is considered as the legal translation whose linguistic features are manifested in lexicon, syntax, pragmatics and style. The translations of EU documents into Lithuanian show syntactical and lexical variability while stylistics and pragmatics of legal texts do not show marked differences. Lexical variability proves to be rather extensive.

Anoniminis 1605 m. katekizmas (toliau AK) yra vienas pirmųjų katekizmų lietuvių kalba LDK, tačiau iki šiol jis tirtas labai nedaug. 1890 m. šį katekizmą su komentarais išleido J. Bystroń, yra tyręs Z. Zinkevičius ir A. Judžentis bei aptaręs S. Temčinas. Vis dėlto naujesniuose darbuose šitas šaltinis nesulaukia dėmesio, ypač nėra atidžiau tirta jo skolintinė leksika. Būtent ji, t. y. slavizmai ir iš jų išvesti hibridai, nagrinėjami šiame straipsnyje. Iš AK buvo išrinkti visi slavizmai bei hibridai ir slavų kalbų žodynuose buvo ieškoma galimų skolinių šaltinių. Remiantis įvairiais kriterijais (šaltinio buvimo, morfologiniu, fonetiniu) slavizmai buvo sugrupuoti į neaiškios kilmės slavizmus, į skolinius iš rytų slavų (senosios rusų kalbos arba rusėnų kalbos) ir polonizmus. AK rasta 56 slaviškos kilmės žodžiai. 52 proc. jų yra neaiškios kilmės slavizmai, t. y. ir rytų slavų kalbose, ir lenkų kalboje yra galimų jų šaltinių, etimologiniuose žodynuose nurodoma jų kilmė taip pat neretai skirtinga. 38 proc. AK slavizmų į lietuvių kalbą yra pasiskolinti iš rytų slavų kalbų – lenkų kalboje nėra galimų slavizmų atitikmenų arba lenkų kalbos žodžių reikšmė nesutampa su skolinio semantika, skolinio fonetika taip pat rodo tokią kilmę. O polonizmai sudaro tik 10 proc. visų svetimos kilmės žodžių AK. Raktažodžiai: Anoniminis katekizmas, slavizmai, hibridai, senoji rusų kalba, rusėnų kalba, lenkų kalba. The Anonymous Catechism of 1605 (hereinafter - AC) is one of the first catechisms in the Lithuanian language in GDL. However, it has been under-researched so far. In 1890 this catechism was published by J. Bystroń with comments. Z. Zinkevičius and A. Judžentis have conducted some research on the AC and S. Temčinas has also discussed it in his research works. However, in more recent works this catechism has not received sufficient focus and, even more, its loan lexicon has not been attentively investigated. Namely the loan lexicon, i.e., Slavic loanwords and hybrids that derive from them, is the focus of this article. Slavic loanwords and hybrids were selected from the AC and the dictionaries of Slavic languages were analysed searching for possible sources of loanwords. Following various criteria (availability of source, morphological, phonetic criteria), Slavic loanwords were grouped into Slavic borrowings of unclear origin, loanwords from the East Slavic languages (Old Russian or Ruthenian languages) and Polish loanwords. Fifty six Slavic loanwords were identified in the AC: 52 % out of them are of unclear origin, i.e., their possible sources were identified in the East Slavic and Polish languages and etymological dictionaries provide for different sources of their origin. 38 % of Slavic loanwords were borrowed into the Lithuanian language from the East Slavic language – the Polish language does not possess possible equivalents of Slavic loanwords or the meaning of Polish word does not coincide with semantics of a loanword, phonetics of borrowing also indicates such origin. Polish loanwords comprise only 10 % of all the loanwords in the AC. Keywords: anonymous catechism, Slavic loanwords, hybrids, old Russian, Ruthenian language, Polish language.

Kalba nuolat kinta veikiama socialinių aplinkybių ir kitų kalbų, aiškiausiai šie pokyčiai matyti leksikos sluoksnyje. Straipsnyje nagrinėjami vienos iš bendrinės kalbos atmainų – administracinės kalbos leksikos pokyčiai XXI a. pradžioje, lyginant su XX a. pabaigos padėtimi. Toks laikotarpis pasirinktas todėl, kad jis žymi lietuvių administracinės kalbos raidos lūžio momentą, kai 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą Lietuvoje rengiami dokumentai turėjo atitikti ES institucijų dokumentuose, dažniausiai verčiamuose iš anglų kalbos, nustatytas teisės normas, todėl į lietuvių kalbą buvo verčiamas ES teisynas ir su juo derinami lietuviški dokumentai. Ryškiausias administracinės kalbos leksikos pokyčių bruožas – tarptautinių žodžių daugėjimas, lemiamas ir bendrosios globalizacijos, ir tiesioginio kalbų, iš kurių verčiami ES dokumentai, poveikio. Ypač gausėja naujų tarptautinių žodžių reikšmių. Naujų lietuviškų žodžių administracinėje kalboje taip pat randasi, bet daug mažiau nei bendrojoje vartosenoje, nes administracinės kalbos naujadarai daromi tik neutralūs, tačiau jų daryba atitinka bendruosiuos polinkius, dažnesni dūriniai (pvz.: teisėkūra, bendrakūra), yra specifinių hibridinių priešdėlių vedinių (pvz.: paprojektis, paprogramė), taip pat ir grynai lietuviškų vedinių (pvz.: neteisėkūra, papriemonė, poveiklė). Lietuviškų žodžių naujų reikšmių atsiranda dėl administracinės kalbos poreikio pavadinti šiai kalbos vartojimo sričiai būdingus objektus, pvz., dokumentus – gairės, iniciatyva, nuomonė), taip pat ir dėl kitų kalbų poveikio, tai verstinės, metaforinės reikšmės (pvz., spalvų – žalia, mėlyna, sidabrinė). Administracinės kalbos leksikos pokyčiai yra susiję su šios kalbos atmainos specifika. Statistiniais tyrimais nustatyta, kad administracinio stiliaus leksika yra neįvairi, lyginant su kitų stilių leksika, todėl šioje kalbos vartojimo srityje leksikos atsinaujinimas yra ne toks spartus, tačiau vykstantys pokyčiai yra esminiai, iš jų galima spręsti ir apie visos bendrinės kalbos leksikos raidos kryptį. Language undergoes constant changes driven by social circumstances and other languages. These changes are most evident at the lexical level. The article addresses the lexical changes of the administrative language, one of the varieties of the standard language, which took place at the outset of the 21st century. They are compared with the situation of the late 20th century. This period was selected for the study, as it marks the turning point in the development of the administrative Lithuanian language. After Lithuania’s accession to the European Union in 2004, the documents prepared in Lithuania had to comply with the legal norms established in the documents of the EU institutions, which were usually translated from English. Therefore, the EU legislative acquis was translated into Lithuanian, and Lithuanian documents had to be made compatible with it. The most prominent change that occurred in the vocabulary of the administrative language is the growing number of international words determined by both globalisation and the direct influence of the languages from which the EU documents are translated. New meanings of international words are especially on the rise. The number of new Lithuanian words is also growing in the administrative language, but this growth is much less significant compared to the general usage, because the neologisms coined in the administrative language are only neutral, but their formation is consistent with the general trends. Compounds are more common (e.g., bendrakūra, teisėkūra); there are also specific hybrid prefixed derivatives (e.g., paprojektis, paprogramė) as well as purely Lithuanian derivatives (e.g., neteisėkūra, paprogramė, poveiklė). New meanings of Lithuanian words result from the emerging need of the administrative language to name the objects specific to this particular sphere of language usage (e.g., documents – gairės, iniciatyva, nuomonė); they are also driven by the influence of other languages; this pertains to translated, metaphorical meanings (e.g., colours – žalia, mėlyna, sidabrinė). The lexical changes taking place in the administrative language are related to the specificities of this particular language variety. Statistical studies show that the vocabulary of administrative style is not as varied as the vocabulary of other styles. For this reason, lexical renewal does not occur at a very rapid pace in this field of language usage, but the changes are essential, as they allow us to decide on the direction in which the development of the overall standard language vocabulary is going to proceed.

Straipsnyje aptarti 197 lietuvių kalbos žargono priesaginiai hibridiniai būdvardžiai ir 34 subūdvardėję dalyviai. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad skoliniai afiksine adaptacija yra priderinami prie kalbinės sistemos ir adaptacinės ypatybės yra nulemtos aiškaus dėsningumo: žargoniniai hibridai sudaromi pagal darybinius modelius. Nustatyta, kad dažniausia skolinių iš anglų kalbos afiksinio adaptavimo priesaga žargone yra -inis: su ja daugiausiai anglų kalbos kilmės hibridinių būdvardžių, slaviškos kilmės hibridinių būdvardžių su šia priesaga žymiai mažiau. Priesagos -iškas hibridų pasiskirstymas kitoks: anglų kalbos hibridinių būdvardžių su priesaga -iškas beveik dvigubai mažiau negu slaviškos kilmės. Lietuvių kalbos žargone labiausiai linkę būdvardėti neveikiamosios rūšies dalyviai, subūdvardėjusių veikiamosios rūšies dalyvių yra mažai. Subūdvardėję neveikiamosios rūšies dalyviai dažniausiai turi neigiamą perkeltinę reikšmę ar vartojami kaip vulgarizmų substitutai. The article analyses 197 suffixal hybrid adjectives and 34 adjectival participles from the Lithuanian slang and non-standard dictionary. The study reveals that borrows with affixal adaptation are adapted to the language system, and the adaptive features are determined by regularities: hybrids replicate word-formation models from the Standard Lithuanian language. It was found that the most common suffix of affixal adaptation of borrowings from English is the suffix -inis. Distribution of hybrids with the suffix -iškas is different: almost twice less English originated hybrid adjectives with this suffix than Slavic languages. Adjectival passive participants are most commonly used in Lithuanian slang. Passive participles are the most likely to adjectivize, and there are only few adjectivized active participles in Lithuanian slang. Adjectivized passive participles usually have a negative figurative meaning or are used as substitutes for vulgarisms.

This article describes the usage of the Lithuanian loanword ģērbt and its derivatives in the 17th century Latvian texts with the aim to find out which meanings of these words are older and which are more recent developments, and what their routes of distribution have been. The word ģērbt and its derivatives appeared in written Latvian in the 1630s with the works authored and translated by Georg Mancelius, the Baltic German clergyman living in Zemgale. In the earlier religious texts in Latvian written by clergymen living in Riga and Vidzeme, an equivalent aptērpt was used. Obviously, in Riga and Vidzeme, unlike in Zemgale, the word ģērbt was not known until it was used by G. Mancelius. As his influence on the written Latvian language grew, the usage of ģērbt and its derivatives increased rapidly. The relatively large number of derivatives possibly shows that the word had been in use in Latvian (namely, in its subdialects spoken in Zemgale) already for some time before the 17th century. In the 17th century texts, the word ģērbt and its derivatives have been assigned four main meanings – 1. ‘to create, to cultivate’, 2. ‘to dress, to clothe’, 3. ‘to decorate, to make pretty’, 4. ‘to beat’ (this meaning, most probably, was an error in the manuscript by Christoph Fürecker). The first three meanings partly coincide with those of the Lithuanian word ger͂bti, which obviously confirms the Lithuanian origin of ģērbt. The first instances of the usage of ģērbt with these meanings appear almost simultaneously, while their duration of usage has been varied. The meaning ‘to create, to cultivate’ can be found only in the 17th century texts; the meaning ‘to decorate’ was known until the beginning of the 20th century but nowadays is not used anymore, while the meaning ‘tērpt’ still dominates to this day.

Straipsnyje tiriamas skolintų vardų su baigmeniu -ij- inventorius jų kilmės aspektu. Tarp tirtų vardų dominuoja lotyniški ir graikiški asmenvardžiai, labiausiai veikę vardyno kaitą. Kitos kilmės skolinti vardai su baigmeniu -ij- nors ir buvo įvairūs, bet didelės vardyno dalies neapėmė. Iš visų laikotarpių išsiskyrė išlaisvintos Lietuvos laikotarpis, kai susidarė didžiausia tirtų vardų įvairovė ir ėmė mažėti rusų kalbos įtaka vardynui. Remiantis skolintų vardų su baigmeniu -ij- inventoriaus pokyčiais, išskirti preliminarūs Lietuvos XX–XXI a. skolinto vardyno kaitos požymiai. The article deals with the inventory of Lithuanian borrowed names ending in -ij- from the point of view of their origin. Names of Latin and Greek origin clearly predominate. They had a major impact on the Lithuanian stock of proper names. Names of other origins were rather variegated, but they did not make a large part of the total of proper names. The period leading to the independence of Lithuania clearly stands out as being the one with the greater variety of names. In addition, Russian influence decreased. The changes in the inventory of borrowed names ending in -ij- allow us to preliminary highlight the main features of the development of Lithuanian borrowed names during the 20th–21st centuries.

Straipsnyje nagrinėjamos šiuolaikinės baltarusių kalbos tarmės, funkcionuojančios Pietryčių Lietuvos Vilniaus rajone. Šios tarmės iki šiol nebuvo kalbininkų kompleksinių tyrimų objektu. Tiriamoji medžiaga – garso įrašai, atlikti autoriaus keleto dialektologijos ekspedicijų metu XXI a. pradžioje, ir kitų tyrėjų įrašai. Pristatoma tarmių struktūra (pagrindinės fonetikos, morfologijos, sintaksės savybės), aprašoma leksika ir iš dalies frazeologija. Svarbus tyrimo aspektas – regiono daugiakalbė sociolingvistinė situacija. Paaiškėjo, kad šio regiono baltarusiškų tarmų struktūra gerai išsilaikiusi. Baltarusijos dialektologai priskiria Vilniaus rajono tarmes pietvakarių tarmių grupei, tačiau čia aptikta fonetikos, morfologijos, sintaksės ypatybių, būdingų pietryčių tarmėms, centrinėms tarmėms, pietvakarių Gardino ir Baranovičių tarmių grupei, taip pat dviejų dialektinių zonų (vakarų ir šiaurės vakarų) tarmėms. Šio regiono tarmėms šimtmečius darė įtaką lietuvių ir lenkų kalbos. Reikšminiai žodžiai: dialektologija, baltarusiškos tarmės Lietuvoje, baltų ir slavų kalbų paribys, kalbų kontaktai, skoliniai. The aim of the article is to present contemporary Belarusian dialects in south-eastern Lithuania (in the Vilnius region), which have been the subject of linguistic research but not comprehensive. The basis of the analysis is mainly the author’s own materials, materials taped by other dialectologists and dictionary entitled Слоўнік беларускіх гаворак паўночна-заходняй Беларусі і яе пагранічча. The structure of these Belarusian dialects (selected features in phonetics, morphology, syntax, vocabulary and phraseology) as well as the sociolinguistic aspect of their use in a multilingual environment are demonstrated in this article. The analysis of the collected material shows that the structure of Belarusian dialects in the study area is well-preserved. Belarusian dialectologists regard the Belarusian dialect in Vilnius Region as a south-western dialect, which should be described in detail. In the statement of interlocutors, one can note the phonetic, morphological and syntactic features typical for: the south-western dialect, the Central Belarusian subdialects, the Grodno-Baranavichy group of the south-western dialect and the two so-called dialectal zones: western and north-western. Local Belarusian dialects have been influenced by Baltic and Polish for hundreds of years and we can notice numerous borrowings from these and their dialects. Keywords: dialectology, Belarusian dialects in Lithuania, Slavic-Baltic language borderland, language contacts, borrowings.

Straipsnyje stilistiniu aspektu nagrinėjami naujųjų skolinių vartojimo kultūrinėje spaudoje ypatumai – analizuojama skolinių raiška ir atliekamos funkcijos. Tyrimo medžiaga rinkta iš viešąją rašytinę ir elektroninę 2014–2016 m. vartoseną reprezentuojančios „Elektroninės naujųjų skolinių ir jų atitikmenų duomenų bazės“. Kultūrinėje spaudoje užfiksuoti naujieji skoliniai funkciniu požiūriu skirstytini į dvi pagrindines grupes: 1) skoliniai, į lietuvių kalbą atėję kaip naujų realijų pavadinimai, atliekantys referentinę (t. y. informacijos perdavimo) funkciją, 2) skoliniai, vartojami stilistiniais sumetimais, tiriamuosiuose tekstuose atliekantys ekspresinę, socialinę ar poetinę funkcijas. Aptariama, kaip nuo atliekamų funkcijų savitumo priklauso naujųjų skolinių adaptavimo ir grafinės išraiškos polinkiai. The aim of the article is to reveal the peculiarities of the use of new loanwords in the cultural press, i. e. to discuss the expression of loanwords and their functions. New loanwords refer to the words borrowed in the period of the restored independence of Lithuania. The research data embrace over 300 cases of the usage of new loanwords in the cultural press, which were collected from the Electronic Database of New Loanwords and their Equivalents. The database represents miscellaneous public written and electronic usage of new loanwords in 2014–2016. The data were collected during the project "The Research on Functioning of New Neologisms in the Standard Lithuanian Language: 2014–2016" implemented by the Department of Lithuanian Linguistics and Communication of Lithuanian University of Educational Sciences. The project is financed by the State Commission of the Lithuanian Language. On the basis of the research data, it can be stated that the new loanwords found in the cultural press may be divided into two distinctive groups from the functional perspective: 1) loanwords that entered the Lithuanian language to name new realities and, thus, perform a referential (i.e. informative) function, and 2) loanwords that are used for stylistic purposes and conduct expressive, social and poetic functions. A tendency is observed to distinguish the loanwords performing expressive, social and poetical functions by such means of graphic expression as inverted commas or italics, as well as to present them unassimilated or to assimilate them only morphologically. This helps to strengthen the stylistic effect, to make the language livelier and to draw the reader’s attention. The loanwords performing the referential function and conveying information usually are not graphically highlighted. There is a tendency to adapt them, i.e. to integrate them into the system of the Lithuanian language (it can be stated that the majority of such loanwords are likely to become terms (or are already considered as terms)). It can be assumed that from the functional perspective, the usage of new loanwords largely depends on the specificity of the analysed texts of the cultural press, which primarily target at an educated addressee with a broad cultural outlook.

Jaunimo diskurso tyrimai pastaruoju metu yra labai aktualūs. Tyrėjai dažnai akcentuoja, kad jaunimo tekstuose gausiai vartojami naujieji skoliniai. Siame straipsnyje pristatomas lietuvių jaunimo diskurse vartojamų naujųjų skolinių tyrimas. Atliekama kokybinė jaunimo diskurso skolinių semantikos, kilmės, integracijos į diskursą polinkių analizė, aptariamos skolinių lietuvių jaunimo diskurse skolinimosi priežastys ir vartojimo funkcijos. Esminiai žodžiai: jaunimo diskursas, naujasis skolinys, skolinių funkcijos, reiksmės aiskinamieji metakalbiniai vienetai, vertės aptariamieji metakalbiniai vienetai. DOI http://dx.doi.org/10.15823/zz.2017.1

Tourism discourse, being an important sphere of the modern world, has become the object of numerous scientific studies, including linguistic ones. The studies of different languages reveal that lexical loanwords are particularly characteristic of the said domain as a specific means of discourse creation. The current article presents the first study on lexical loanwords in Lithuanian tourism discourse. A qualitative and quantitative analysis of the loanwords in tourism discourse has been conducted in terms of their semantics, origin, integration into the language system and text, as well as the significance of loanwords as a means of tourism discourse creation is considered.

Straipsnyje nagrinėjama nedidelė semantinė aprangos terminų grupė – naujieji kelnių pavadinimai. Tyrimo medžiaga imama iš Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno (toliau – Naujažodžių duomenynas). Straipsnio tikslas – remiantis minėto šaltinio medžiaga aptarti naujųjų kelnių pavadinimų kilmę ir semantiką. Kadangi šiuolaikinė aprangos terminija netyrinėta, tikimasi, kad apibendrinta medžiaga bus įdomi ir naudinga. The article addresses a small semantic group of the terms of clothing – the new names of trousers or pants. The research material comes from the Database of Lithuanian Neologisms. The aim of the article is to discuss the origin and semantics of the new names of trousers or pants based on the material of the above source. Whereas the present-day terminology of clothing is largely unresearched, the summarised material is expected to be interesting and useful.

Straipsnyje nagrinėjama Baltramiejaus Vilento Enchiridione esančių „Dešimties Dievo įsakymų“ kilmė, jie tiriami filologiniu ir kalbiniu atžvilgiais. Įsakymus palyginus su visais ankstesniais jų vertimais, nustatyta, kad pačius įsakymus Vilentas ne iš naujo vertė, o tik šiek tiek paredagavęs paėmė iš Martyno Mažvydo Giesmių krikščioniškų katekizmo. Įsakymų paaiškinimus, kurių giesmyno katekizme nebuvo, Vilentui teko versti pačiam arba pasinaudoti kokiu nors ankstesniu, dabar mums nežinomu, jų vertimu. Viso vertimo pagrindą, kaip nustatė dar Reinholdas Trautmannas, sudarė Lutherio Enchiridiono 1543 m. Leipcigo leidimas. Nagrinėjant įsakymų kalbą, atsijojami galimai iš Mažvydo perimti kalbos dalykai; nustatomi Enchiridione pirmą kartą lietuviškuose raštuose pavartoti žodžiai; atskleidžiamos senosios ir naujosios, dažnai kitų kalbų paveiktos, morfologijos bei sintaksės ypatybės. This paper looks at the origins of the Ten Commandments of God in the Enchiridion by Baltramiejus Vilentas; the Commandments are examined both philologically and linguistically. The author compares the Commandments as they appear in Vilentas’ Enchiridion and comes to the conclusion that rather than translating the Commandments anew, Vilentas used, with some editing, the ones published by Martynas Mažvydas in the catechism from his hymnal Christian Hymns (Giesmes krikščioniškos). Concerning the commentaries on the Commandments, absent in the hymnal’s catechism, Vilentas had either to translate them himself or to use an earlier, now-unknown, translation. The direct influence of the German and the Latin editions of Luther’s Enchiridion on Vilentas’ translation, posited by Trautmann, may be supposed to exist only in regard to the commentaries on the Commandments. Translating the Commandments proper, the German original has influenced Vilentas not directly, but through the earlier translation published in Mažvydas’ hymnal. There is no evidence of a direct effect of the manuscript Postilla of Wolfenbüttel on Vilentas’ translation. Examining the language of the Commandments, the author sets apart the vocabulary likely taken over from Mažvydas: the words venčiavonė “marriage”, zeliotojis “envious person”, mokinti “to teach”, išsimanytis “to mean”, užvydėti “to envy”, atlankyti “to get even”; the phrases imti noprosnai “to use needlessly”, laikyti prisakymus “to obey the Commandments”. The author also identifies the Lithuanian vocabulary used in a Lithuanian text for the first time: the words žolinėti “to scry”, prekė “a trade good”; prefix derivatives iškalbėti “to acquit”, atvilioti “to seduce”, attraukti “to take from, to drive away”, palaikyti “to sustain, to preserve”, išlaikymas “food”; the phrase išleisti kalbesį “to start gossip ”. Even though a considerable number of loanwords are used in “The Ten Commandments of God”, only one of them is used for the first time: tavoras “a trade good”. The influence of the Polish language is obvious not only on the lexical, but also on the syntactic level. In addition, the translation was certainly influenced by the language of its German and Latin originals. Having taken “The Ten Commandments of God” from the catechism in the Christian Hymns by Mažvydas and having supplemented them by commentaries, Vilentas in his Enchiridion started the tradition of including this canonical Christian text into the Lithuanian writings of Lithuania Minor.

Straipsnyje, remiantis XX a. pabaigos - XXI a. pradžios šiuolaikine dialektologine medžiaga iš pietų aukštaičių patarmei priklausančių lietuviškų salų Baltarusijoje (Varanavo r., brus. Вoроново), analizuojama dabartinė areale funkcionuojančių kelių kalbų skolinimosi erdvė. Svarbiausias šio tyrimo tikslas - atskleisti pagrindinius vietinių baltarusių ir lenkų kalbų atmainų bei pasyviai vartojamos lietuvių kalbos interferencijos aspektus. Kalbos procesai nagrinėjami stebimuoju laiku: tiriama ir lyginama dabartinė kelių kartų informantų kalba. Omenyje turėtinas tas faktas, kad visi tirtieji kalbėtojai gerai mokėjo ir pramaišiui vartojo dvi ar net kelias kalbas, laisvai kaitaliojo jas pokalbių metu. Darbe analizuojami šie trys minėtoje skolinimosi erdvėje vykstančių kitimų aspektai: 1) kontaktinės kilmės leksikos ir morfologijos skoliniai lietuvių šnektose; 2) lietuvių šnektų vertinių ir skolinių semantinės raiškos adekvatumo problema; 3) svetimų sintaksinių konstrukcijų radimasis ir skverbimasis į kalbą. Vienas iš paskutiniųjų čia aprašomo lietuvių kalbos nykimo požymių yra skolinimosi asimetrijos radimasis: žodžiai ima vis lengviau pereidinėti tik viena kryptimi - į lietuvių kalbą, o kiti lietuvių kalbos elementai imami vis mažiau adaptuoti. Itin pakinta lietuvių šnektų vertinių ir skolinių semantinė raiška. Varanavo apylinkėse funkcionuojančių kalbų atmainų suartėjimo priežastys šiame tyrime traktuojamos sociolingvistiškai, o tai paaiškina, kodėl lietuvių šnektoje vartojamus minkštuosius priebalsius informantai taip pat taria ir kalbėdami vietinėmis slavų kalbomis. Fonetikos reiškinių kaitos pavyzdžių esama ir daugiau: užfiksuota baltarusių ir lenkų kalbų atmainoms nebūdingų priebalsių painiojimo atvejų, kurie, tikėtina, yra lietuvių kalbos substrato pavyzdžiai. Tyrime įrodomas labai svarbus dabar jau pasyviai vartojamos lietuvių kalbos poveikis dabartinių slavų kalbų artikuliacijai. Dar vienas iš straipsnyje analizuojamų kalbų suartėjimo pavyzdžių yra laipsniškas svetimų sintaksinių konstrukcijų plitimas lietuvių šnektoje. Tyrime konstatuojama, kad tiriamojoje lietuvių šnektoje dažnai vartojami prielinksniai - ant, dėl, į, po - junginyje su linksniu įgauna naujų reikšmių. Daugelis tų reikšmių yra atsiradusios kaimynų slavų kalbų pavyzdžiu, todėl lietuvių kalbai dažnai yra svetimos. The object of the research described in the article is the past or currently-ongoing process of the Lithuanian language decline in several Lithuanian "islands"” in north-eastern Belarus. The process is facilitated by borrowing from the Slavic languages, the end result of which should be qualified as the death of the Lithuanian language. The main goal of this study is to reveal the aspects of interference between the dominant local Slavic languages - Belarusian and Polish - and the passively-used Lithuanian at the lexical, partly also morphological, phonetic and syntactic levels, taking into consideration the fact that all speakers are fluent in several languages and alternate these languages during the conversation. The language processes described in the article were researched at apparent time: the current language of informants of different ages is studied and compared. Bilingual (some also multilingual) Lithuanians in Voranava region, who speak Lithuanian only among themselves, whilst living under the influence of the Belarusian language and Belarusian culture, are forced to accept it. Little by little, the means of expression typical of the Belarusian language, especially those not possessed by the native subdialect, are beginning to be recognised as such. The Belarusian elements are being more frequently inserted into the Lithuanian Language, despite its contradictory nature. Bilingualism (multilingualism) reshapes the mindset, therefore, one starts to identify foreign words, word combinations, phraseology and others with one's own, and no longer distinguishes between them. The translated words from the dialects of Asava, Plikiai, Rodūnia and Žirmūnai have noticeably narrowed the expressional means of the Lithuanian lexicon used there. Some adjectives are also pushed out of use. For example, the speakers of these Lithuanian subdialects no longer have adjectives widely known in the Lithuanian language and its dialects to describe the colours of plants, objects, clothes and animals, e.g.: dryžúotas [striped (about objects)]; juodmαrgis [black and white]; pilkas, pilkà [grey], rαi.bas, rαibà [motley]; rai.nas, rαinà [tabby]; šir.mas, širmà [dapple grey], etc. Instead, only two colours have been recorded – žыlas, žыlà [grey] (when the colour is darker) and mαrgas, margà [motley] (when the colour is uneven, with spots). In the Lithuanian subdialects a resumptive calque pråũ.sti(s) [wash (oneself)] from the Belarusian мыць is used instead of the verbs mazgoti(s), plá.utis(s), skαl.bti(s) which have evidently been pushed out of the subdialect. The article also discusses the emergence of the borrowing asymmetry which is amongst the last signs of the decline of the Lithuanian language. This is a process where the easier movement of words is happening only in one direction - into the Lithuanian language, while other elements of Lithuanian are being decreasingly less adapted. In the local Belarusian dialect, the words plãštaka [hand] and délnas [palm] are called by one word - ладóнь [palm], therefore the word délnas is used for plãštaka in the Lithuanian subdialect, too. When formerly Lithuanian-speaking people switch to the Slavic languages entirely, i.e. they stop speaking Lithuanian, the native Lithuanian language is still reflected in the Slavic languages they use: they retain the most characteristic phonetic features of their dialects when speaking Belarusian or Polish. The phonetics of the Lithuanian language is preserved in cases of bilingualism or trilingualism even to a greater degree. One of the features of the Lithuanian subdialect, which is reflected when the Slavic languages are spoken, is the absence of the phoneme [x]; therefore even in the local Belarusian dialect when x was confused with k, cases were recorded e.g.: мáчaкa (it should be мáчaxa) [stepmother]. This is because the absence of the sound x or the intense confusion of x and k in the local Belarusian dialect and the Polish language is one of the most pronounced characteristics of the Lithuanian substrate. The emergence and proliferation of Slavic grammatical cases and prepositional constructions in the Lithuanian subdialects of border regions, which are becoming extinct, can be described as one-way traffic: being surrounded by the Slavic languages determined the syntactic structure changes in these subdialects and adjustments in the management of the individual forms of grammatical cases. The prepositional constructions used in the subdialects of the Voranava area, which are also present in other neighbouring dialects, have acquired new features here, which are often not typical of the Lithuanian language. This is a result of strong assimilation.

Straipsnyje nagrinėjamos šiuolaikinės baltarusių kalbos tarmės, funkcionuojančios pietryčių Lietuvos Šalčininkų rajone. Šios tarmės iki šiol nebuvo kalbininkų kompleksinių tyrimų objektu. Tiriamoji medžiaga – garso įrašai, atlikti autoriaus keleto dialektologijos ekspedicijų metu XXI a. pradžioje, ir kitų tyrėjų įrašai. Pristatoma tarmių struktūra (pagrindinės fonetikos, morfologijos, sintaksės savybės), aprašoma leksika ir iš dalies frazeologija. Svarbus tyrimo aspektas – regiono daugiakalbė sociolingvistinė situacija. Paaiškėjo, kad šio regiono baltarusiškų tarmų struktūra gerai išsilaikiusi. Baltarusijos dialektologai priskiria Vilniaus rajono tarmes pietvakarių tarmių grupei, tačiau čia aptikta fonetikos, morfologijos, sintaksės ypatybių, būdingų pietryčių tarmėms, centrinėms tarmėms, pietvakarių Gardino ir Baranovičių tarmių grupei, taip pat dviejų dialektinių zonų (Vakarų ir Šiaurės vakarų) tarmėms. Šio regiono tarmėms šimtmečius darė įtaką lietuvių ir lenkų kalbos. Reikšminiai žodžiai: dialektologija, baltarusiškos tarmės Lietuvoje, baltų ir slavų kalbų paribys, kalbų kontaktai, skoliniai. The aim of the article is to present contemporary Belarusian dialects in south-eastern Lithuania (in the Šalčininkai region), which have not been the subject of comprehensive linguistic research so far. The basis of the analysis is mainly the author’s own materials and materials taped by other dialectologists. The structure of these Belarusian dialects (selected features in phonetics, morphology, syntax, vocabulary and phraseology) as well as the sociolinguistic aspect of their use in a multilingual environment are demonstrated in the article. The analysis of the collected material shows that the structure of Belarusian dialects in the study area is well-preserved. Belarusian dialectologists regard the Belarusian dialect in the Vilnius Region as a south-western dialect, which should be described in detail. In the statements of interlocutors, one can note the phonetic, morphological and syntactic features typical of: the south-eastern dialect, the Central Belarusian dialect, the Grodno-Baranovichy group of the south-western dialects and the two so-called dialectal zones: western and north-western. On the one hand, it is a territory shaped by two dialectal massifs and one dialect group, on the other hand, it has been influenced by Baltic and Polish for hundreds of years. Particularly noteworthy is the lexis. Decades of coexistence of Belarusians, Lithuanians and Poles on this territory contributed to the fact that in Belarusian dialects there are numerous borrowings from Lithuanian and Polish (and their dialects). Keywords: dialectology, Belarusian dialects in Lithuania, Slavic-Baltic language borderland, language contacts, borrowings.

Straipsnyje apžvelgiamos lietuvių kalbos leksemos, kurios yra vengrų kilmės arba buvo paskolintos iš kitų kalbų per vengrų kalbą. Dauguma šių leksemų į lietuvių kalbą pateko XVI–XVIII amžiais, dažniausiai netiesiogiai, tarpininkaujant lenkų, rečiau vokiečių, baltarusių arba rusų kalboms. Pasiskolinti žodžiai sudaro temines grupes, kurios atspindi to meto Vengrijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinius-kultūrinius ryšius. Tokioms grupėms, pavyzdžiui, priklauso karinės technikos, kareivių aprangos terminai, iš buvusios Vengrijos karalystės į LDK vežamų tam tikrų produktų, prekių pavadinimai. Daugeliu atvejų konstatuojamas skolinio reikšmės pakitimas. Pažymėtina, kad tik nedidelė šių leksemų dalis fiksuojama dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje, nes šie terminai paprastai yra pasenę, nebevartojami žodžiai arba dialektizmai. The article aims to overview the Lithuanian words that are supposed to be of Hungarian origin or may be linked to Hungarian in an indirect way. Most of these lexemes have been borrowed through Polish, less often through German, Belarussian or Russian during the 16–18th centuries. They belong to specific thematic groups like military terms, names of military uniform details or names of products that were imported into the Grand Duchy of Lithuania from the former Kingdom of Hungary. In many cases a significant change in the semantic of the lexemes can be observed. It is worth noticing that only a small number of these lexemes is being known and used in contemporary Standard Lithuanian, as these words belong rather to dialectal or historical lexicon.

Šis straipsnis yra pirmas žvilgsnis į netirtą sritį – astrologijos terminiją. Pasižvalgyti po ją mėginama pasirinkus vienažodžių terminų grupę. Nagrinėjama šios terminų grupės sudėtis kilmės požiūriu. Išryškėja skolintinio terminijos sluoksnio persvara, tačiau, kitaip nei daugelyje šiandien anglų kalbos stipriai veikiamų terminijos vartojimo sričių, net ir tokioje anglų kalbos poveikiui atviroje terpėje kaip interneto kalba (analizė atliekama internete skelbiamų astrologijos svetainių pagrindu) nedaug terandama terminų, kurie rodytų skolinimosi ar tiesioginio termino perėmimo iš anglų kalbos požymių. Astrologija, nors ir nepripažįstama kaip mokslas, iškyla kaip savarankišką terminiją turinti terminų vartojimo sritis. The present article takes a look at the unresearched field of the terms of astrology. It attempts to look around in this field with the focus on the group of one-word terms. The aim of the article is to determine the composition of this group of terms from the perspective of origin. The study reveals that the layer of borrowed terms takes the lead, though, in contrast to many other fields, which are today strongly affected by the English language, there are few terms showing the signs of borrowing or direct adoption of the term from the English language even in such a medium open to the influence of the English language as the language of the Internet (the analysis is based on the websites of astrology accessible online). Astrology stands out as the field of the use of terms having its own independent set of terms, though it is not recognised as a science.

This article, for the first time in scientific literature, presents comments about the language of documents of the Grodno Zemstvo Court, the oldest in the territory of the Grand Duchy of Lithuania. These documents were written in the 16th century in Cyrillic and published in XVII vol. of the Act of the Vilna Archaeographic Commission. The article presents promising directions for the study of these documents, and special attention is paid to the impact on their vocabulary of the Polish language and the functioning of the Belarusian dialects of the Grodno region.

Šio straipsnio objektas yra Merkelio Petkevičiaus katekizmo (1598) veiksmažodžiai slavizmai ir slaviškos šaknies hibridai. Per šį lietuvių kalbos šaltinį atskleidžiama, su kokiais sunkumais susiduriama, kai nagrinėjami akivaizdžiai svetimos kilmės veiksmažodžiai, ir siūloma atidesnė jų klasifikacija į skolinius, adaptacinius ir derivacinius hibridus. Tuo pačiu metu šiame straipsnyje sugrupuojami Merkelio Petkevičiaus katekizme užfiksuoti slaviškos šaknies veiksmažodžiai. Although being a comparatively small-volume source, the Catechism of Merkelis Petkevičius (CP) discloses the complexity of analysing Lithuanian loan verbs and Slavic-root hybrids. Conducting research on loanwords from the Slavic languages, the main focus is usually laid on nominal words. The key rule applied while analysing the verbs of Slavic origin is based on the compliance between the distinguished suffixes in the analysed words and the suffixes characteristic of the Slavic languages. However, Slavic-root loanwords are also found, the suffixes of which do not have any equivalents in the Slavic languages. Traditionally such verbs are assigned to hybrids but they may be of two types. The Slavic-root verbs were selected from CP, which contributed to revealing the problems encountered while analysing them. The majority of Slavic-root verbs in the CP are attributed to regular loanwords, which are also reflected in the adjacent text in Polish. Several words fall under the category of problematic Slavic-root verbs. The suggested division of hybrids into derivational and adaptational ones is determined by several principles. The hybrid, when a Slavic-root verb does not have precise suffix equivalents and due to the objective reasons cannot be seen as a loanword (there is no word in the Lithuanian language, which can serve as a derivational base word), is regarded to be an adaptational one, i.e., its morphological component that formally complies with the suffix, underwent changes in the process of integration but modifications in the meaning are rarely identified in such cases (liecavoti, -avoja, -vojo CP 217,23). Derivational hybrids are the verbs, which have a word of common root in the recipient language and the derivational link can be envisaged between them (prarakauti, -auja, -avo CP 160,17, pasnykauti, -auja, -avo CP 88,25). Such hybrids are more frequently based on the meanings of base word and this may lead to some differences in the meanings of respective root verbs in the Slavic languages.

Kiekvienos tautos pareminį fondą sudaro tautiniai ir tarptautiniai posakiai. Šiuolaikinės technologijos, kosmopolitinės pasaulio raidos tendencijos, visuotiniai ir nacionaliniai kalbų pokyčiai sudaro palankias sąlygas spartesnei ir platesnei paremijų1 sklaidai. Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš nacionalinio pareminio fondo gausinimo būdų – kitakalbių paremijų, verstinių ir originalo kalba, skolinimasis. Tyrimo objektas – XX ir XXI a. lietuvių pareminį fondą papildę kitų kalbinių bendruomenių posakiai: paremiologo Wolfgango Miederio tiriamų amerikiečių paremijų, tikėtina, virstančių tarptautinėmis, sankaupa, taip pat straipsnio autorės tiriant šiuolaikinę paremijų vartoseną sukauptos į lietuvių kalbą išverstos arba originalo kalba vartojamos anglų bei rusų kalbų paremijos. Tyrimo tikslai: išsiaiškinti, ar lietuvių pareminis fondas atviras kitakalbių kultūrų poveikiui; ištirti, ar pasaulyje išpopuliarėjusios paremijos sėkmingai prigyja ir lietuviškoje terpėje; nustatyti, nuo ko priklauso, kurios „svetimos“ paremijos patenka į nacionalinį fondą, kurios adaptuojamos, kurios atmetamos; aprašyti galimas naujųjų vertinių ir skolinių atsiradimo priežastis ir jų funkcijas. Tiriant pasiskolintų paremijų adaptavimo procesą, atsižvelgiama į panašios tematikos tradicinių lietuvių patarlių bei priežodžių vartoseną. Pagrindinis tyrimo metodas – lyginamasis, gretinami skirtingų kalbų paremiologiniai faktai. Taip pat taikomi sociolingvistikos metodai: anketinis duomenų rinkimas ir apibendrinimas. The language of any modern society is affected not only by its inner cultural, political, economic and social changes, but also by the external environment. Modern technologies and cosmopolitan tendencies of the global development form favorable prerequisites for faster and broader dissemination of paremias. This article focuses on the borrowing of foreign paremias, including translation loans and full loans. The subject comprises the Russian and English sayings supplementing the pool of the Lithuanian paremias in the course of the 20th – 21st centuries. The author aims at establishing whether the pool of Lithuanian paremias is open and receptive to foreign cultural influences, whether paremias enjoying global popularity become successfully adapted in the Lithuanian medium, and what determines the acceptance of “alien” paremias into the national pool or their rejection, as well as describing possible causes for the new translation loans and full loans, and their functioning. Summarizing of the accumulated data, as well as analyzing various aspects of using and functioning of the borrowed paremias enabled drawing the conclusion that Lithuanians adapt new translation loans and full loans for reasons similar to those that have been discerned in sociolinguistic research dealing with linguistic borrowings. Namely: – borrowing of the foreign saying may be caused by the absence of the native one (i.e. the communicative void); – when the native saying is ill-suited (i.e. the communicative-stylistic discrepancy, when the saying is too archaic, or excessively figurative, and so on); – when the native saying seems ill-fitted for expressing various semantic nuances; – when stronger and more universal argument is required, or there is intention to demonstrate familiarity with foreign culture. That paremia has successfully entered or is about to complete process of adaptation in the local medium can be indicated by the following criteria: – paremia is used only in Lithuanian; – its form has acquired considerable stability; – paremia is accompanied by characteristic introductions indicating its inherent (Lithuanian) character, long-time usage, vernacular affiliation, etc.; – the loan is modified, rephrased, and so on. The Lithuanian language most readily adapts the foreign sayings that are: – characterized by their user-friendly form; – attractive stylistically; – embodying a clear-cut message; – easily applicable and adequate to the contemporary situation. The loans are more readily adapted when native paremias expressing the same message are absent or on the verge of extinction.

Patterns of Morphological Integration of Slavic Loan Nouns in Petkevičius’ Catechism (1598) as an Indication of Their Origin and ChronologyThis article focuses on the morphological integration of Slavic loan nouns featuring in Merkelis Petkevičius’ Catechism (1598) into the Lithuanian language. It attempts to establish whether the pattern of adaptation of a Slavic loanword to a particular Lithuanian stem can suggest its more precise origin. In order to achieve this objective, I extracted all Slavic loan nouns from Petkevičius’ Catechism, identified their stems and meanings, and established their equivalents in Slavic languages of the relevant period (Old Russian, Ruthenian, Old and Middle Polish). Comparing this data made it possible to establish some common patterns of integration of Slavic loanwords into the morphological system of the Lithuanian language. A direct relationship was identified between the endings and gender of the Slavic words and the Lithuanian stems into which they were integrated. Therefore, in some cases the pattern of adaptation of a Slavic loanword can suggest its path into the Lithuanian language. Adaptacja morfologiczna słowiańskich zapożyczeń rzeczownikowych w katechizmie Pietkiewicza (1598) jako wskazówka na temat ich źródła i chronologiiNiniejszy artykuł omawia adaptację morfologiczną słowiańskich zapożyczeń rzeczownikowych w języku litewskim na podstawie materiału leksykalnego katechizmu Melchiora Pietkiewicza (1598). Podjęta analiza stanowi próbę ustalenia, czy ich dostosowanie do określonego rdzenia litewskiego może dokładniej wskazywać na źródło pochodzenia. W toku przeprowadzonych badań z katechizmu wyekscerpowano wszystkie rzeczowniki zapożyczone z języków słowiańskich, zidentyfikowano ich rdzenie i znaczenia oraz ustalono ich ekwiwalenty w językach słowiańskich w odpowiednim okresie (staroruskim, ruskim, staro- i średniopolskim). Porównanie tych danych pozwoliło uchwycić pewne prawidłowości adaptacji zapożyczeń słowiańskich do systemu morfologicznego języka litewskiego. Ustalono bezpośredni związek pomiędzy końcówkami i rodzajem gramatycznym leksemów słowiańskich a ich adaptacją do określonych rdzeni litewskich. W pewnych przypadkach wzorzec adaptacji może zatem wskazywać na źródło zapożyczenia słowiańskiego w języku litewskim.

Straipsnyje filologiškai nagrinėjamos trys Prūsijos karalystės kunigo Vilhelmo Martinio į lietuvių kalbą išverstos ir Danieliaus Kleino giesmyne 1666 m. paskelbtos giesmės. Jos aprašomos vertimo požiūriu (atsižvelgiant į galimą originalų poveikį), nagrinėjama jų eilėdara (silabotoniškumas ir rimai) ir kalbos ypatybės (atskleidžiami archajiški žodžiai, morfologijos ir sintaksės ypatybės, senovinės žodžių reikšmės ir formos). The article analyses translations into Lithuanian of three hymns by Wilhelmus Martinius from Latin, German and Polish, published in Daniel Klein’s hymnal of 1666. They are investigated philologically. First of all, the translation quality is analysed. Influences of originals (loanwords, borrowed meanings of words or word formation models, syntactic borrowings) on translations are determined. Later, the language of translations is investigated. Among the archaic features of translations one can mention words that are no longer used (augyvė, narsas, žabangai, nužavinti, sloginti, spandyti, bukliai, nun etc.), archaic meanings of words (šeimyna „samdiniai“, draugystė „draugija, būrys“; busti „budėti“, ištikti „suduoti; nubausti“, apnikti „apipulti“), old forms of words (dvasė, sapnis, stiprai, rūpintumbimės, nuog), allative case, 1st person clitic pronoun, old conjunctions (betaig, idant, jeib) etc. Finally, versification and rhyme are studied. Martinius used isosyllabism and syllabotonic verse, feminine (prevailing in hymns „Laupsinkim Dievą mūsų sutvertoją“ and „Tau, Dieve, dėkavoju“) and masculine (prevailing in the hymn „Dievop šaukiu, Diewą prašau“) rhymes. All these features make the analysed translations important monuments of old Lithuanian writings.

Straipsnyje nagrinėjama religijos ir mitologijos teminių grupių germanų kalbų kilmės leksika semantikos ir kilmės aspektais. Skoliniai suskirstyti į septynis pogrupius: bažnyčios pastatų ir jų dalių, administracijos, aplinkos; bažnyčios vidaus įrangos, vietų joje; apeigų reikmenų, bažnyčios daiktų; švenčių, apeigų; bažnytinės veiklos, knygų, muzikos instrumentų; asmenų pavadinimai; mitologinė leksika, antgamtinių būtybių pavadinimai. Nustatytas germanizmo pamatinis žodis, iš kurio jis kilo, nurodoma skolinio pirminė kilmė. Duodama kitų kalbų atitikmenų. Šalia pateikiamas leksemų fiksavimas raštijoje nuo XVI a. ir vartojimas gyvojoje kalboje, tarmėse. Aptariama skolinių chronologija. Išaiškinta, kad lietuvių olà vartojamas ne tik reikšme ‘žvėrelių ar paukščių urvas, landa’, kaip pateikiama LKŽe, bet Bretkūno Biblijoje jis užfiksuotas dar reikšme ‘patalpa (laidoti), kripta’. Apibūdinami iš germanizmų sudaryti dariniai. The article addresses the religious and mythological vocabulary of Germanic origin from the perspective of semantics and origin. Loanwords are divided into seven sub-groups:church buildings and their parts, administration, environment; church interior, places inside it; objects used in rituals, church items; festivals, rituals; church activities, books, musical instruments; names of persons; mythological vocabulary, names of supernatural beings. The base word of the Germanism from which it derived is established; the primary origin of the loanword is identified. Equivalents in other languages are presented. The recording of lexemes in the written language dating from the 16th century and their usage in the spoken language and dialects are also provided. The chronology of loanwords is discussed. It was found that Lithuanian olà is not only used in the meaning of ‘a cave, burrow of animals or birds’ as defined in the Dictionary of the Lithuanian Language but also as ‘a chamber (for burial), crypt’ according to Bretkūnas’ Bible. The formations deriving from Germanisms are described as well.

Straipsnyje, remiantis Maskvos Rusijos diplomatinės korespondencijos analize, nagrinėjamas dvejopas LDK raštijos (kanceliarinės kalbos ir „prostaja mova“) vaidmuo kaip tarpininkės ir kaip skolinių šaltinio XV–XVII a. tarpslaviškuose kalbiniuose kontaktuose. Autorė pristato apibendrintus duomenis, kurie parodo LDK raštijos vaidmenį kaip aktyvios tarpininkės lenkų-rusų kalbiniuose kontaktuose, taip pat pateikia anksčiau išaiškintus leksinius ir semantinius skolinius iš šito šaltinio rusų rašytinėje kalboje. Be to, straipsnyje analizuojami XVII a. rusų kanceliarinėje (prikazų) kalboje naujai aptikti skoliniai iš LDK raštijos. This article deals with the twofold role of written language of the Grand Duchy of Lithuania (the chancery language and the “prostaja mova“) in inter-Slavonic, mainly Polish-Russian language contacts, studied on the materials of the diplomatic correspondence of Mucsovy. This study summarizes the research data proving that the written language of the Grand Duchy of Lithuania played the role of an active mediator in the 15–17th centuries in Polish-Russian language contacts and was a source of lexical and semantic borrowings in the Russian written language. What is more, the article examines anew the exposed lexical and semantic borrowings from the written language of the Grand Duchy of Lithuania in the Russian Chancery language of the 17th century.

Straipsnyje analizuojamos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų nuostatos medicinos terminijos skolinių atžvilgiu. Tokia skolinių analizė atliekama pirmą kartą. Kalbos patarimų knygos ,, Leksika. Skolinių vartojimas: Leksikos skolinių sąrašas ir Senųjų svetimybių sąrašas“ 2013 metų laidoje daug iki tol buvusių neteiktinų ir vengtinų svetimybių tapo bendrinės kalbos normos variantais. Tarp tokių svetimybių yra ir medicinos terminų. Tai paskatino atlikti šį tyrimą. Tyrimo respondentai buvo LSMU Medicinos fakulteto II kurso studentai. Tyrime dalyvavo 100 studentų. Jiems buvo pateiktas specialiai šiam tyrimui sudarytas 40-ties medicinos terminų sąrašas. Tyrimo dalyviai buvo paprašyti nurodyti, kuris iš pateiktų terminų yra norminis, o kuris neatitinka bendrinės kalbos normos reikalavimų. Tyrimo tikslas – ištirti, ar studentai geba nustatyti skolinio santykį su bendrinės kalbos norma. Be to, kelta hipotezė, kad studentai geba skirti norminius ir nenorminius skolinius. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad neteiktinus ir vengtinus skolinius iš viso nenorminiais laikė 85,8 proc. studentų. Dvigubai daugiau respondentų šalutiniu normos variantu laikomus skolinius nurodė kaip nenorminius. Lygiaverčiu normos variantu laikomus skolinius kaip nenorminius nurodė daugiau kaip pusė (56,5 proc.) apklaustųjų. Tyrimo hipotezė pasitvirtino. The article analyses the attitudes of the students of Lithuanian University of Health Sciences (LSMU) regarding the use of loanwords in medical terminology. Many of the previously unacceptable and avoidable barbarisms used in the book of language tips “Lexicology: usage of loanwords” (published in 2013), became standard versions of the general language. Among such loanwords are the medical terms, which led to carrying out this research. Survey respondents were second-year students of the Faculty of Medicine of LSMU. The study involved 100 students. A list of 40 medical terms was specifically made for this research and was submitted to the students. The aim of this article is to research whether students are able to determine the ratio of a loanword to the norm of the standard language. The article raises the hypothesis that the students will be able to differentiate normative and non-standard loanwords. The analysis showed that 85.8% of respondents indicated loanwords being totally unacceptable and avoidable. Twice as many respondents reported that the loanwords, considered as side version of the norm, did not meet the requirements of the standard language norm. More than half (56.5%) of respondents indicated that loanwords, considered as an equivalent variant of the norm, did not meet the requirements of the standard language norm. The research hypothesis proved to be true.

Russicisms in „Kurier Wilenski” (1925–1939) The article occurs to be the analysis of Russicisms excerpted from “Kurier Wilenski”, a common known newspaper addressed to a wide group of Polish people residing in Vilnius. The daily newspaper was one of the longest revealing Polish papers at the Vilnius Region. It was also edited during the whole two decades of interwar. The gathered lexical phenomenon of the years 1925–1939 became confronted with the Polish and Russian resources of definition and translation dictionaries. As the comparative source one used also the etymological dictionaries and language guides. The author has noted 100 borrowings from Russian language. There were 36 lexemes in ethnic Polish language of the annexed territory period, 11 units ( bojar , lejtenant , podniesienie , spotkac , tarakan , tuziemiec , uradnik , uriadnik , wojlok , wypisac , zulik ) functioned in Polish used in the Northern Borderland in twenty-year interwar period, 31 words were registered in the afterwar Vilnian Polish language. In the 20s the editors of the examined paper introduced in inverted commas several Russicisms, indicating that they know their peculiarity. In the 30s in “Kurier Wilenski” one found many more such units. The editors more and more often distanced themselves from the regional lexis, which may indicate the growth of their language conciousness resulting from the contacts with the Polish language with the centre, as well as, the local care of language clarity and correctness. One may deduct that, as the years went by, the language of “Kurier Wilenski” editors was becoming, though very slowly, purified of regional borrowings. Русские заимствования в газете „Kurier Wilenski” (1925–1939) В статье проведен анализ заимствований из русского языка, появившихся в газете „Kurier Wilenski”, предназначенной широкому кругу читателей – поляков, проживающих в Вильнюсе. Эта газета отличалась самым длительным существованием среди других изданий прессы. Она издавалась почти весь двадцатилетний междувоенный период. Собранный лексический материал (1925–1939 годов) сопоставлен с польскими и русскими описательными словарями. Для сравнения использовались также этнологические словари и языковедческие справочники. Автор статьи выделил 100 заимствований из русского языка. Из них 36 лексем употреблялось в польском языке периода раздела на территории этнической Польши. 11 единиц (bojar, lejtnant, podniesienie, spotkac, tarakan, tuziemiec, uradnik, wojlok, wypisac, zulik) употреблялось в междувоенное двадцатилетие на северо - востоке страны (виленщина), 31 слов отмечено в послевоенном виленском польском языке. В тридцатые годы редакторы исследованной газеты несколько десятков русских заимствований записали в кавычках, чем подчеркивали, что они осознают характер данных слов. В сороковые годы в газете появилось еще больше таких единиц, а это обозначает, что редакторы избегали употпебления диалектной лексики, что, в свою очередь свилетельствует о повышении их языкового сознания, благодяря контактам с языком центра страны, а также о заботе о безупречности языка. Можно утверждать, что язык редакторов газеты „Kurier Wilenski” медленно, но и постепенно очищался от местных нелитературных единиц.

Lithuanian borrowings denoting human states, dispositions and the ways of expressing frankness and unwillingness (based on the material of Polish dialects in Lithuania)The present article is a continuation of the previous studies (Rutkowska, 2009, 2010) dedicated to Lithuanian borrowings. Two previous articles have been related to human appearance and mental characteristics. The subject of the present article is Lithuanian borrowings which describe specific human dispositions and mental states, as well as the usage of epithets and the ways of addressing other people (terms of endearment). The lexical material of the article and vocabulary analyzed previously allows to state that the words referring to man make up a group of fairly large vocabulary of Lithuanian origin. It has been observed that words of such semantic categories as agriculture, weaving, fishery, construction are characterized nowadays as archaic because of the disappearance of a particular type of folk culture and changes in the field of rural activities. However, different ways of describing a person are still present in various dialect areas. A varying degree of adaptation of borrowed lexemes suggests that the penetration of such lexemes was a continuous process, which lasted throughout the period of the contact of Polish and Lithuanian dialects, and this process is continuing at the present day. The reason for the linguistic behavior of this type of Lithuanian words in Polish dialects is semantic capacity and expressiveness of these lexemes. Литуанизмы, обозначающие состояния и склонности человека, а также способы выражения им нежности или пренебрежения (на материале польских говоров в Литве)Данная статья является продолжением предыдущих исследований, посвященных заимствованиям из литовского языка, характеризующим человека (Rutkowska, 2009, 2010). Две предыдущих статьи были посвящены анализу лексики, определяющей внешний облик и черты характера человека. Предметом исследования в данной статье являются слова, связанные с типичными склонностями человека, а также афектонимы и прозвища. Лексика, представленная в трех очередных статьях, свидетельствует о многочисленности заимствований данной лексико-семантической группы и ее продуктивности. Если слова, принадлежащие к таким семантическим категориям, как земледелие, ткачество, строительство, характеризуются архаичностью в силу перемен, происходящих в сельскохозяйственной сфере жизни, то названия, определяющие человека, и в дальнейшем употребляются на разных диалектных ареалах Литвы. Различная степень адаптации данных лексем свидетельствует о том, что процесс проникновения заимствованной лексики был длительным и существовал на протяжениии всего периода контактирования польских и литовских говоров, активно подолжается и в настоящее время. Причиной сохранения в польских говорах данной лексики является ее антропоцентризм, семантическая наполненность и экспрессивность.

Atlas of the Baltic Languages: Plant Names of Slavonic Origin The article investigates Slavonic-derived plant names in dialects of the two surviving Baltic languages – Latvian and Lithuanian. Historically, these Slavonisms were originally adopted by small-scale regional dialects, which are now disappearing. In 2009, a pilot study for the Atlas of the Baltic Languages was published. It comprised 12 geo-linguistic maps with Latvian, Lithuanian and English commentaries. 2012 saw the publication, in CD format, of the Atlas ’s first volume: Lexis 1: Flora . The material analysed concerns names for: (1) wild plants, e.g., cornflower, nettle, waybread, milfoil, dandelion, plantain; (2) cultivated plants, e.g., onion, potatoe, garlic, cucumber, Swedish turnip, [winter] wheat; (3) trees (juniper, hazel-tree, pear-tree, plum-tree, cherry-tree, etc.) and words related to a tree (top of the tree, cone, etc.). Borrowed plant names can generally be grouped as follows: 1. Common borrowings located in a wide area in Lithuania and used all over Eastern part of Latvia – the region of Latgale. These usually denote fruits and vegetables, e.g. the potatoe ( Solanum tuberosum ) – Latv. buļve and its variants, buļba and variants, uļbiks / Lith. bulvė and variants, bulbė and variants; or garlic – casnags, casnāgs and variants / Lith. cesnākas, sesnākas and variants. 2. Common borrowings located in wide area in Lithuania and used in some subdialects in Latgale, e.g. Lith. vosilka / Lat. Vasilka ‘cornflower ( Centaurea cyanus )’; Lith. krivaunykas and variants / Lat. kravavņiks and variants ‘yarrow ( Achillea millefolium L.)’. 3. Slavonisms whose origin differs in Latvian and in Lithuanian, e.g. Lat. klevers (< Russ. клевер , Bel. dialectal кл e вер , клев i р / Lith. kaniusina < Bel. канюшына , Pol. koniczyna for ‘clover ( Trifolium )’. The Atlas of the Baltic Languages , reflecting the language contacts, could be an important source for further investigation not only in Baltistics but also in Slavistics and Indo-European comparative linguistics. Атлас балтийских языков: названия растений славянского происхождения В статье рассматриваются названия растений славянского происхождения в диалектах единственнo живых балтийских языков – латышского и литовского. Исторически эти славянизмы были заимствованы региональными территориальными диалектами, которые в настоящее время исчезают. В 2009 г. был опубликован пилотный проект Атласа балтийских языков, включающий 12 геолингвистических карт с комментариями на латышском, литовском и английском языках. В 2012 г. первый том атласа: Атлас балтийских языков. Лексика I: Флора – был опубликован в формате CD. Связанную с растительним миром лексику представляют названия, обозначающие: 1) дикорастущие растения – например, василек, крапиву, подорожник, тысячелистник, одуванчик, 2) культурные растения – например, лук, картофель, репу, (зимнюю) пшеницу, и 3) деревья (можжевельник, орешник, грушу и др.), а также части деревьев (макушку дерева, шишку). В качестве основных групп заимствованных названий растений можно выделить: 1. Общие заимствования, которые встречаются в широком ареале в Литве и во всей восточной части Латвии – в Латгалии. Обычно это названия овощей и фруктов, например, картофеля (Solanum tuberosum) – лат. buļve и вар., buļba и вар., uļbiks / лит. bulve и вар., bulbe и вар., чеснока: лат. casnags, casnāgs и вар./ лит. cesnākas, sesnākas и вар. 2. Общие заимствования, которые встречаются в широком ареале в Литве и в некоторых говорах Латгалии, например, лит. vosilka / лат. vasilka ‘вaсилёк (Centaurea cyanus)’, лит. krivaunykas и вар. / лат. kravavņiks и вар. ‘тысячелистник (Achillea millefolium L.)’. 3. Славянизмы несовпадающего проиcхождения в латышском и литовском языках, например, лат. klevers (< рус. kлевер, бел. диал. клeвер, клевiр) / лит. kaniusina < бел. kанюшына, поль. koniczyna ‘клевер (Trifolium)’. Атлас балтийских языков отражает языковые контакты и служит важным источником для дальнейших исследований не только в балтистике, но также в славистикe и индоевропейском сравнительном языкознании.

The paper presents a build-up schedule for classification of the onomastic forms presented in the Dictionary of Polish Loanwords in Lithuanian (further — DPLL). Due to the peculiarities of morphological and semantic structure of the onomastic forms two main groups of the loanwords of DPLL are distinguished: 1) virtual proper names; 2) reflections of the proper nouns, i. e. appellatives or substituted forms of onomastic origin. Moreover, the onomastic forms of the 1st group are subdivided into two types of proper names: personal names — Iśkariotas, Juddśius, Maiźieśius, and toponvms — Hiśpanija, Infliantai, Jerozolima, Jeruzale, Lipskas, Francija, Svecija, Grecija. Some of the mentioned words are to be attributed to the group of the loan type of semipolonisms (e.g., Francija, Grecija). The 2nd word group is the larger one. In accordance with etymological substratum of the borrowings this group is subdivided into 10 classes: 1) Slavic inherited lexicon (krakovianka, mazuras); 2) loans of Germanic origin (angelskas, inflianćikas, karaze, kondratas, liuteras, sasas, taliorius); 3) words of Latin origin (blaieikas, bernadynas, kartiizas); 4) lexemes of Greek origin (mateika, herodijonas, macedonijonas, malmozija, pivanija); 5) words of Semitic origin (adamaśkas, adamaśkinis, babilonskas, bartkus, galijotas, izraelskas, jezuvita[s], kamuila, lazaretas, maceika, nazarenskas, simoniokas, sodomćikas); 6) loans of Celtic origin (arosas, calunas)', 7) Turkish borrowings (baneliiikas); 8) arabisms (karabele, machametonas); 9) loans from Hungarian (kóćas); 10) borrowings from Indian (taboka).

The field of terminology research covers various concepts, but names of persons are among things which are rarely discussed in the context of terminology. It has been noted in works of Lithuanian terminologists that in general it is problematic to attribute names of persons to terminology. However, in some fields such names comprise a significant part of terminology. The assumption can be made that systems of terms naming persons are more developed in social sciences. The article deals with terms naming persons which were collected from dictionaries of computer science. An attempt is made to establish what names are covered by terminography of computer science, to analyse their form in respect of word-formation and origin (the novelty and uniqueness of terms are taken into consideration when comparing with other fields). The research shows that the majority of names of persons presented in the dictionaries of computer science are suffix derivatives, though very few of them are neologisms which have been specially created for the nominations needs of computer science. Most often derivatives are taken from other fields, i.e. transterminologized. Derivatives of Lithuanian origin prevail, but hybrids are also found. Borrowings which name persons and are included in Lithuanian terminological dictionaries as terms of computer science are also rather rare. The majority of borrowings are also used in other fields, i.e. they are not unique in the context of computer science. For the purposes of translation not only terms of computer science are included in dictionaries of this field but also words and phrases from various software and other computer related contexts. As a result, not all names of persons presented in such dictionaries are true terms of computer science. The necessity to include some names of a more general nature in the dictionaries of computer science seems quite doubtful. At the same time there are names of persons which are important in the context of computer science, but they have not been included in such dictionaries and that can be treated as their shortcoming.

The article deals with the loanwords used by speakers of the Punskas and Seinai dialects which are classified as the western part of Southern Aukštaitija. Relaying on written and audio sources, the author tries to describe the loanwords used by Lithuanians living in Poland, as well as to show the similarities and differences between the Punskas and Seinai dialects and the dialects of the neighbouring south-western territories of Southern Aukštaitija. The study found that there were the same tendencies in the usage of loanwords in the Punskas and Seinai region as well as in the neighbouring south-western territories of Southern Aukštaitija: 1) due to close connections with the Slavic languages, most of the loanwords are of Slavic origin, there are significantly fewer words from the German language (most of them came through the Slavic languages ), 2) the loanwords describing no longer existent reality die out, 3) there are numerous hybrid vocabulary items. Most of the loanwords are adjusted to the Lithuanian lexicon in accordance with the general laws of phonetics and morphology, adding the necessary suffix. In the Punskas and Seinai dialects as well as in the neighbouring Southern Aukštaitija dialects some of the loanwords sound Slavic, while other ones are changed and differ greatly from the original source. Most of the loanwords name household items, character features, physical and physiological activities, as well as abstract phenomena and things.

K. Sirvydas dictionary "Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum" (1620) is distinguished from other written Lithuanian sources of the beginning of the 17th c. by the abundance of loanwords and hybrids. Others written works that appeared in GDL in Lithuanian language at that time were exclusively of religious character, which could have predetermined their narrow lexis. «Promptuarium» was targeting at the students of Vilnius Academy and included not only religious realities and this may be main reason, why considerable number of Slavic loanwords and Slavic-root hybrids are known only from this source, are not attested in other written works of GDL and Lithuania Minor. This makes "Promptuarium" a right base trying to identify, how great an influence of Slavic languages on Lithuanian lexis of that time was.

Šiame straipsnyje nagrinėjami 1598 m. išleisto Merkelio Petkevičiaus katekizmo (toliau – PK) absoliutieji sinonimai (dubletai), kurių vienas yra svetimos kilmės, kitas – savakilmis lietuvių kalbos žodis. Paprastai manoma, kad šio katekizmo kalba yra gana skurdi, o vertimas – daugiausia pažodinis, todėl straipsnyje siekiama išsiaiškinti, ar PK fiksuoti absoliutieji sinonimai buvo įprasta XVI–XVII a. leksikos dalis ir kas galėjo lemti retesnių dubletų, randamų tik PK, vartojimą. Siekiant šio tikslo, iš M. Petkevičiaus katekizmo išrenkamos visos sisteminių sinonimų poros ir iš jų atrenkami absoliutieji sinonimai. Lietuviškas PK tekstas lyginamas su vertimo šaltiniu lenkų kalba. Sinonimų reikšmės tikrinamos „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroniniame leidime, bet pateikiamos pirmiausia remiantis M. Petkevičiaus katekizmu. This article focuses on the absolute synonyms (doublets) used in the Catechism of Merkelis Petkevičius of 1598 (CP), where one element is of foreign origin, whereas the other word is an indigenous one. The language of this Catechism is thought to be rather poor and its translation is regarded mainly as literary one. Therefore, an attempt is made to identify whether the absolute synonyms used in the Catechism constituted a typical part of lexis in the 16th–17th centuries and what could have determined the use of rarer doublets found in the CP only. In pursuit of this goal, all the pairs of systemic synonyms were picked out from the text and absolute synonyms were singled out from them afterwards. Then the Lithuanian text of CP was compared to the Polish source of translation. The meanings of the synonyms were looked up in the electronic Dictionary of the Lithuanian Language, but they are first presented following the Catechism of Petkevičius.

This article deals with Lithuanian cryptocurrency terminology from electronic discourse. The aim of the article is to determine form, semantics and variations of Lithuanian cryptocurrency terms. Variations of terms are evaluated according to the Lithuanian language and terminology requirements. Terminology is taken from websites, blogs, chat sites, term bases and other information posted online. Material has been collected using „Google“ search engine to look for English cryptocurrency terms in Lithuanian texts, Lithuanian terms having components kripto(-), kriptografinis and other associative combinations. Online English vocabularies of cryptocurrency terms were used as the basis for searching for English and Lithuanian cryptocurrency terms. Terms denoting cryptocurrencies, technologies and operations of cryptocurrencies, cryptocurrency miners and their actions are analyzed in respect of semantics, form, variation and terminological precision. Overall 151 terms denoting 51 concepts are analyzed. Analysis shows that variety, metaphoricity and irregularity of terminology of cryptocurrencies is caused by novelty, diversity, absence of regulation of this domain and intentional following of English terms. The majority of concepts have more than one denotation and texts of spoken language contain plentiful foreign words, part of which are unadapted loan words. Variability is the characteristic feature of this domain – more than two thirds of concepts have more than one denotation. Variability is particularly specific to terms, denoting cryptocurrencies and their smaller parts. This abundance of variations could have been caused by lack of clarity of concepts and poor understanding of their essential characteristics, attempts to use calques of English terms, use of terms in incorrect meanings, designating different concepts by the same terms. The figurative nature of cryptocurrency terminology could have been a caused by the influence of English language. Metaphoricity is specific to main terms of this domain – according to the similarity of function payment measure is named using the terms valiuta (currency), pinigai (money). Methonymic nomination is used for denoting smaller parts of cryptocurrency and peer-to-peer network. The majority of figurative terms have appeared due to the influence of English terminology and only small part of terms are traditional metaphors and used in term dictionaries. In standardizing cryptocurrency terminology the principles of terminological clarity, precision and correctness should be taken into account and term dictionaries of various subject fields (computing, economics, engineering etc.) as well as dictionaries of standard language should be taken as the basis for the creation of cryptocurrency terminology.

Svetimžodžiai grožinėje literatūroje vartojami įvairiais tikslais. Tad vertėjams, verčiantiems grožinius tekstus iš vienos kalbos ir kultūros į kitą, kyla klausimas, kaip šiuos leksinius vienetus perteikti vertime, kad jie tekste vertimo kalba atliktų tas pačias funkcijas kaip ir tekste originalo kalba ir kad juos suprastų teksto vertimo kalba skaitytojai. Šių leksinių vienetų perteikimo būdai yra įvairūs, bendros nuomonės, kuris iš jų geriausias, nėra. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai italų vertimo tyrinėtojų darbai apie svetimžodžius bei jų funkcijas grožiniame tekste ir aptariami galimi jų perteikimo vertime būdai. Atvejo analizei pasirinkta Vilniuje gimusio lenkų kilmės italų rašytojo Igorio Argamantės (Igor Argamente) knyga „Gerico 1941. Storie di ghetto e dintorni“ (2010 m.) ir jos vertimas į lietuvių kalbą („Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos“, iš italų k. vertė Toma Gudelytė, 2014 m.). Atliekant analizę, gilinamasi į svetimžodžių funkcijas ir nagrinėjama, kaip jie perteikti tekste vertimo kalba. Foreignisms are used in fiction for different purposes and perform different functions. Translators of fiction from one language and culture into another have to make certain decisions as to how to render these words and phrases into the Target Text, in order to retain the functions they serve in the Source Text and keep the reader in the know of their meaning. The article gives a picture of how foreignisms are approached by Italian researchers, especially as regards their functions in the text. A case study is based on the analysis of the use of foreignisms in the book Gerico 1941. Storie di ghetto e dintorni (2010) by Igor Argamente, an Italian writer of Polish origin, born in Vilnius, Lithuania, and its translation into Lithuanian (Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos), translated from the Italian by Toma Gudelytė (2014). The study has revealed that the author was not consistent in using foreignisms in his text, choosing different ways of their presentation. The translator has followed his technique in the majority of cases, transferring foreignisms into the target text with the help of graphical, phonetical and morphological adaptation; in other cases graphical and phonetic adaptation was employed, but morphologically they remained unchanged. The third option was not to adapt these words or phrases at all, but explain them in intratextual (next to the word/phrase used) or extratextual commentaries (in footnotes), which means that there is no single way of presenting foreignisms either in the Source Text or in the Target text. However, following Umberto Eco, the translator should follow the ways the author chose and not to embellish the Target Text, but should also be consistent in his/her own strategy in those cases were the choice is that of the translator and be consistent throughout the translation.

Straipsnio tikslas – pristatyti dabartines baltarusių kalbos tarmes Rytų Lietuvos teritorijoje – Ignalinos ir Švenčionių rajonuose, kurios iki šiol nebuvo kompleksinių lingvistinių tyrimų objektu. Tyrimas grindžiamas medžiaga, autoriaus surinkta 2014–2016 m. dialektologijos ekspedicijų metu. Straipsnyje išdėstyta tarmių struktūra (fonetikos, morfologijos, sintaksės, leksikos, frazeologijos pagrindiniai ypatumai) bei sociolingvistiniai tarmių funkcionavimo aspektai daugiakalbiame areale. The aim of the article is to present contemporary Belarusian dialects functioning in Eastern Lithuania (in the regions of Ignalina and Švenčionys), which have not been the subject of comprehensive linguistic research. The basis for the analysis are the author’s own materials, which were collected during field research in 2014–2016. The structure of these Belarusian dialects (selected features in phonetics, morphology, syntax, vocabulary and phraseology) as well as the sociolinguistic aspect of their functioning in a multilingual environment are demonstrated in the article.

Straipsnyje siūloma skolintų dabartinės lietuvių kalbos būdvardžių morfologinę adaptaciją aprašyti remiantis penkianare klasifikacija, kurią sudaro: (1) nulinė adaptacija (skolinys morfologiškai neadaptuojamas ir nekaitomas), (2) priskyrimas kaitybos klasei (skolinys gauna tam tikros linksniuotės galūnes), (3) darybinės priesagos pridėjimas (prie skolinto kamieno jungiama darybinė priesaga ir jos reikalaujamos galūnės), (4) darybinės priesagos keitimas (kalbos donorės darybinė priesaga keičiama kalbos recipientės priesaga), (5) darybinės priesagos trumpinimas (skolintame kamiene trumpinamas arba visai pašalinamas svetimos kilmės darybinis afiksas). Tyrimo duomenys buvo surinkti iš elektroninio tarptautinių žodžių žodyno „Interleksis“ (Kinderys 2001), nenorminės leksikos žodyno (Kudirka 2011) ir bandomosios studentų apklausos. Nustatyta, kad nulinė tarptautinių būdvardžių adaptacija labai reta, bet slenge ji įprasta, kur neadaptuoti anglų kalbos kamienai vartojami gana dažnai (iki 60 % apklausos atsakymų). Viena vertus, tokią vartoseną gali skatinti anglų kalbos būdvardžių nekaitomumas (išskyrus laipsnį, kitų formų nėra), kita vertus, tos formos gali būti laikomos ir žodžio lygmens kodo kaitos atvejais, o ne tikrais skoliniais. Kaitybos klasėms priskiriamos ir tarptautinės, ir slengo leksemos – čia matyti iš esmės papildomoji linksniuočių u ir a distribucija. Pirmajai priskiriami iš esmės vien tarptautiniai būdvardžiai (taip adaptuota 14 % visų tirtojo žodyno būdvardžių), o istoriškai šis principas, atrodo, yra kilęs iš lietuvių ir lotynų būdvardžių nom. sg. masc. galūnės -us formalaus sutapimo, tik vėliau apibendrintas plačiau. Slenge vyrauja rusų (ir pavienių lenkų, anglų) kalbos skolinių priskyrimas a linksniuotei (taip adaptuota iki 85 % visų būdvardžių), o ši linksniuotė laikytina nežymėtąja, nes u linksniuotė ribojama požymio [+tarptautinis]. Darybinės priesagos adaptuojant tirtus skolinius pridedamos retai, nors nemažai tarptautinių būdvardžių formaliai ir gali atrodyti pritaikyti prie lietuvių kalbos morfologinės sistemos būtent taip. Įrodyti tiesioginę pridėtinę adaptaciją kol kas sunku todėl, kad daug tarptautinių skolinių lietuvių kalbą galėjo pasiekti netiesiogiai: priesagos buvo pridėtos, pavyzdžiui, slavų kalbose, o lietuvių kalboje jos buvo tik pakeistos (šį procesą bus galima patikslinti atlikus detalesnį istorinį tyrimą). Priesagų pridėjimas slenge (kaip adaptacijos būdas) pasitaiko nedažnai ir sudaro mažiausiai 4,65 % anketos atsakymų (dažnesnė priesaga -in-is, rečiau vartojama -išk-as). Priesagų parinkimą nulėmė jų darybinis produktyvumas (abu afiksai yra darūs, bet -in-is produktyvesnis) ir skolinio vartosenos interpretacija: jei skolintas kamienas interpretuojamas kaip klasifikuojantis, parenkama priesaga -in-is, jei kaip kokybinis – -išk-as. Produktyvumo ir semantinės interpretacijos sąveika parenkant priesagas iki galo nėra aiški ir turėtų būti tiriama toliau. Darybinių priesagų keitimas laikytinas pagrindiniu tarptautinių būdvardžių adaptavimo būdu. Nustatyta, kad apytikriai bent 60 % priesagą -in-is ir bent 30 % priesagą -išk-as turinčių būdvardžių turėjo būti adaptuoti keičiant priesagas, nes šios leksemos lietuvių kalboje neturi galimų pamatinių žodžių. Čia taip pat matyti, kad vyrauja priesaga -in-is, o jos dažnas parinkimas irgi sietinas su produktyvumu ir klasifikacine skolintų kamienų vartosenos interpretacija. Darybinės priesagos trumpinimas pasitaiko labai retai ir pastebėtas tik kai kuriuose tarptautiniuose būdvardžiuose, kur gali būti atmetami lotyniškos kilmės afiksai (-al-, -ar-, -yv-, -or-). In this article, the following types of morphological adaptation of borrowed adjectives in Lithuanian are identified: (1) zero adaptation, (2) assignment to inflection class (IC), (3) addition of derivational suffix, (4) substitution of derivational suffix, (5) truncation of derivational suffix. Zero adaptation is very rare in internationalisms, but appears quite frequently in slang borrowings. Assignment to ICs is noted in internationalisms and slang borrowings with nearly complementary distribution of ICs in -us and -as. Addition of derivational suffixes is rare, but available in non-standard use and also possible, but difficult to prove, in internationalisms. Substitution of derivational suffixes is the main strategy for adaptation of internationalisms, the central role being played by the relational suffix -in-is. Truncation of derivational suffixes is very rare and is noted only in internationalisms where affixes of Latin origin can be occasionally deleted.

Straipsnyje nagrinėjami 1922-1923 m. leisto žurnalo „Statybos menas ir technika“ statybos ir kai kurie su ja susijusių sričių terminai, analizuojama, kaip trumpo Lietuvos nepriklausomybės (1918-1940 m.) laikotarpio pradžioje kūrėsi statybos terminų sistema. Daugiausia dėmesio skiriama tiems terminams, kurie nesutampa su dabar vartojamais. Straipsnyje aptariama, kokią įtaką lietuvių kalbai, kartu ir terminijai, turėjo kitos kalbos, kaip skoliniai buvo adaptuojami prie lietuvių kalbos sistemos. Analizuojamuoju laikotarpiu vykstant kalbos norminimui, svarbūs tampa kalbos grynumo ir terminų sistemiškumo principai, todėl, atsižvelgiant į lietuvių kalbos žodžių darybos sistemą, buvo kuriama daug naujų terminų. Straipsnyje analizuojama afiksinė ir kompozicinė vientisinių terminų daryba, įvertinamas tam tikrų modelių vedinių dažnumas, aptariami sudėtiniai denotatai. Article analyses some construction and construction-related terms used in the journal "Statybos menas ir technika / Construction Art and Technology" (published in 1922-1923). The development of the construction terminology system over a short period of independence of Lithuania (1918-1940) is focused upon. Most attention is paid to the terms that are inconsistent with those currently used. The article discusses the influence of others languages on the Lithuanian language and, at the same time, how loanwords were adapted to Lithuanian language system. During the period analysed, the principles of the purity of the language and systematicity of terminology became important; therefore, new terms were created in accordance with the word-formation system of the Lithuanian language. In the current paper, affixal and compositional one-word term-formation is analysed, the frequency of derivatives of chosen models is assessed, and compound denotata are discussed.

Straipsnyje lyginami penki pirmieji Jono Jaknavičiaus "Ewangelie Polskie y Litewskie" leidimai. Tiriama, kaip juose kito slaviškos šaknies žodžių vartojimas. Pastebėta, kad J. Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie esama keleriopių žodžių kitimo atvejų: vėlesniuose leidimuose skoliniai vartojami ne tik vietoj indigenių žodžių, bet ir kitų svetimos kilmės žodžių pozicijoje. Taip pat yra vietų, kur vėlesniuose leidimuose įsigali indigenus žodis, o ne skolinys. Ewangelie Polskie y Litewskie (hereinafter referred to as JE) by Jonas Jaknavičius was released numerous times since 1647. First JE edition, as mentioned, is dated 1647 (JEI), the second 1674 (JEII), the third 1679 (JEIII), the fourth 1690 (JEIV) and the fifth 1705 (JEV). This is very helpful, because same text, released in several decades, may reflect some changes in a language. The object of the article is Slavic-root words in the first five editions of Ewangelie Polskie y Litewskie. The aim of the article is to determine how usage of loanwords and hybrids was changing in JE during decades: which loanwords or hybrids in same position were changed to other loanwords and hybrids or indigenous Lithuanian words, and vice versa – what indigenous Lithuanian words were replaced with loanwords and hybrids, and determine is there a connection between origin of loanwords and changes in original Polish texts and the alternation of loanwords and hybrids in first five editions of Ewangelie Polskie y Litewskie. To achieve the aim the texts in Lithuanian language in mentioned editions of Ewangelie Polskie y Litewskie were compared with Polish original texts. Although number of words of foreign origin as units in all JE editions is almost the same, there are differences in usage frequencies. Furthermore, in some cases the indigenous word in later editions is replaced by loanword, sometimes on the contrary a single loanword is replaced by indigenous word or even by another loanword. All cases of alternation of words in JE can be classified: 1. Word of foreign origin in later editions of JE is replaced by indigenous word; 2. Indigenous word in later editions is replaced by word of foreign origin; 3. Loanword is replaced by other loanword. The analysis of records in JE leads to the conclusion that there is no connection between origin of loanword and its usage in later (1674, 1679, 1690, 1705) editions of JE. Furthermore, alternation of some words in first five editions of JE wasn’t determined by changes in original Polish texts.

Straipsnyje nagrinėjami ir gretinami dvižodžių terminų šaltiniai konstitucinės teisės aktuose lietuvių ir anglų kalbomis. Kalbant apie terminų šaltinius galima paminėti dvi tendencijas – labiau remtis vidiniais šaltiniais arba teikti pirmenybę išoriniams šaltiniams. Vienos kalbos yra atviresnės svetimų kalbų įtakai ir skolinimuisi, o kitos yra uždaresnės ir labiau linkusios maksimaliai išnaudoti savos kalbos išgales kurti naujus terminus. Tai gali būti pasiekta pasitelkiant tam tikrai kalbai būdingas darybos priemones. Kalbų atvirumo išoriniams šaltiniams laipsnis skiriasi. Taigi, skirtingų kalbų terminų kūrėjai sudarydami naujus terminus remiasi skirtingais šaltiniais. Dvižodžių terminų šaltinių analizė gali būti naudinga naujų terminų kūrėjams, terminologams, vertėjams ir kalbininkams, nes ji padeda įvertinti egzistuojančius terminų kūrimo skirtingose kalbose principus ir padeda juos taisyklingai ir sistemiškai taikyti kuriant naujus daugiažodžius terminus. Straipsnyje nagrinėjami dvižodžių terminų šaltiniai, nes daugelis administracinės kalbos daugiažodžių terminų anglų ir lietuvių kalbose yra sudaryti iš dviejų žodžių. Tyrimas atskleidė, kad anglų kalbos konstitucinės teisės terminų kūrėjai yra atviresni svetimų kalbų įtakai ir, kurdami konstitucinės teisės dvižodžius terminus, jie yra linkę remtis išoriniais šaltiniais, o lietuvių kalbos terminų kūrėjai yra labiau linkę saugoti savo kalbą ir, kurdami dvižodžius terminus, labiau remiasi vidiniais šaltiniais. The research focuses on the contrastive analysis of the sources of the formation of two-word terms in legal acts of a constitutional nature in English and Lithuanian. Twoword terms constitute the largest part of multi-word terms in the administrative language in English and Lithuanian. The research on the sources used to form multi-word terms and their typology helps to evaluate the existing trends in term-formation and maintain systematicity in the process of the formation of new multi-word terms.

The paper analyses loanwords used in students’ colloquial speech, mass media and the Internet. The basis of the work is a questionnaire. The students of full-time and part-time departments of the Business and Technologies and Medical Care Faculties of Šiauliai College were the respondents to the questionnaire. The respondents answered the following questions: “Do you use loanwords in your colloquial speech?”, “How often do you use loanwords in your language?”, “Where (what resources) can you usually meet loanwords?”. According to the results of the questionnaire we can conclude that loanwords are popular among the students and are very common in the Internet and students’ colloquial speech (the analysis of some newspapers and Internet web pages was carried out in the paper). Preference of the use of loanwords can be explained by the influence of the environment, routine activities, which are related to some new realias, phenomena and rapid development of new technologies or just fashion of the English language. The use of loanwords should be taken into consideration by teachers, researchers, sociologists, psychologists, politicians and other specialists in order to avoid the use of the above mentioned words and save the identity of our native language.