Search

Darbo objektas – pušų, eglių, beržų, alksnių medžių stiebai ir jų iš pagaminta apvaliosios medienos produkcija. Darbo tikslas – Išanalizuoti medienos tūrio skirtumus, kurie susidaro medienos apskaitai naudojant medžių stiebų su žieve tūrio, medžių tūrio struktūros ir rąstų tūrio lenteles. Darbo metodai – statistiniai, empiriniai. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus buvo gauna, kad stiebų tūrio lentelės vidutiniškai 2,2% didina visų medžių rūšių kartu paėmus stiebų su žieve tūrius. Stiebų tūrio lentelės vidutiniškai 4,4% didina pušų stiebų su žieve tūrį, ir 2,5% mažina juodalksnių stiebų su žieve tūrį. Tikrintų biržių imčių duomenys rodo, kad visų medžių rūšių kartu paėmus likvidikės medienos tūris, nustatytas pagal medžių tūrio struktūros lenteles, yra 3.5% padidintas. Vidutinis nelikvidinės medienos tūris bareliuose sudaro 15%. Rąstų tūrio lentelių tikslumas yra pakankamas apvalios medienos tūriui įvertinti. Tūrio skirtumo paklaida yra neesminė. Raktažodžiai: Stiebai, mediena, produkcija, tūrio skirtumai, žievė. Work object - stems of pinus, picea, alnus and betula and from these produced round wood production. Work goal - to compare stems capacity of the same trees, which is evaluate by trees stems with bark tables with capacity, which is evaluated by compound Huber formula, by structure of trees capacity tables and by capacity of logs tables. Work methods – statisticals, empiricals. Work results – after research was noticed that tables of stems capacity increases all kinds of trees capacity including stems with bark about 2,2%. Tables of stems capacity about 4,4% increase volume of pinus stems with bark and about 2,5% reduce volume of alnus stems with bark. The material of checked plots shows that all kinds of trees liquidated wood capacity, which was evaluated by tables of trees capacity structure is increased 3.5%. Medium not commercial wood capacity in areas contains 15%. Accuracy of logs volume tables is unbiased.

2002-2004 m. Upytės bandymų stotyje tirta, kaip kinta klojėjamų stačių nepurkštų, purkštų raundapu (veikl. medž. glifosatas 360 g l-1) 3 l ha-1 ir purkštų reglonu super (veikl. medž. dikvatas 150 g l-1) 2 l ha-1 linų stiebelių drėgnis klojėjimosi eigoje. Stiebelių drėgnis nustatytas prieš išpurškiant bandyme desikavimui naudotus raundapą ir regloną super bei klojėjimosi metu kas 5 dienos. Pradinis reglono super poveikis linų išdžiūvimui buvo didesnis nei raundapo. 2002 ir 2003 m. nustatytas esminis ryšys tarp santykinio oro drėgnio ir stačių besiklojėjančių stiebelių drėgnio kitimo. Cheminiu būdu apdorotų linų stiebelių drėgnis labiau priklausė nuo santykinio oro drėgnio. 2002 ir 2003 m. stiebelių drėgnis didėjo esant santykiniam oro drėgniui per 85-87 %. The study of the effect of Roundup 3 l ha-1 (a. i. glyphosate 360 g l-1)and Reglone Super 2 l ha-1 (a. i. dikvat 150 g l-1) application on the moisture content of stand-retted flax was done at the Upytė Research Station of Lithuanian institute of agriculture. The moisture content of stand-retted flax stems was determined before Roundup and Reglone Super application and every 5 days during the dew-retting period. The study showed that Reglone Super had a higher primary effect on stem moisture content, but at later stages the stems were dryer after Roundup application. In 2002 and 2003 a significant relationship between stem moisture content and relative air humidity was established. Moisture content of chemically treated stems depended upon meteorological conditions more markedly than that of non-treated stems.

2002-2004 m. LŽI Upytes bandymu stotyje tirta, kaip kinta nerautu (staciu) klojejamu nepurkštu, purkštu raundapu bio (veikl. medž. glifosatas 360 g l-1) 3 l ha-1 ir purkštu defoliantu reglonu super (veikl. medž. dikvatas 150 g l-1) 2 l ha-1 linu atsiklojejimas ir pluošto atsiskyrimo rodiklis. Experiments conducted at LIA's Upyte Experimental Station during the period 2002-2004 were designed to study the variation of flax dew retting and fibre separation index of stand-retted flax as affected by no spray application, Roundup bio (a.i. glyphosate 360 g l-1) 3 l ha-1 application and defoliant Reglone Super (a.i. dikvat 150 g l-1) 2 l ha-1 application.

Linų stiebelių masės ir vartymo įtakos klojėjimuisi ir šiaudelių kokybei tyrimai 1999-2001 metais atlikti UAB "Agrolina" (Šakių r.) 'Ariane' veislės linų pasėliuose. Paklota 3, 5 ir 7 t ha-1 linų juosta buvo nevartoma bei apversta 1 kartą, 2 kartus ir 3 kartus. Tirta stiebelių klojėjimosi trukmė, atsiklojėjimo vienodumas ir šiaudelių išeiga. Nustatyta, jog visais tyrimų metais vartomi stiebeliai atsiklojėjo greičiau negu nevartomi. Klojėjimosi trukmės skirtumas tarp nevartytų ir vieną kartą apverstų stiebelių juostos buvo vidutiniškai 2-3 dienos, tarp nevartytų ir du kartus apverstų - 6-9 dienos, o tarp nevartytų ir tris kartus apverstų 1999 metais skirtumas buvo net 10 dienų. 1999 ir 2000 metais kuo daugiau kartų vartyta, tuo labiau trumpėjo klojėjimosi trukmė. Išanalizavus klojėjimosi duomenis, pastebėta, kad tris kartus apverstoje juostoje visiškai atsiklojėjusių stiebelių buvo daugiausia - 95,0-98,0 proc. Didelė dalis (88,1-95,2 proc.) visiškai atsiklojėjusių stiebelių buvo ir du kartus apverstoje juostoje. Šiaudelių išeigai juostos vartymas bei stiebelių masė esminės įtakos neturėjo. Vidutiniais trejų metų bandymų duomenimis, didžiausia šiaudelių išeiga gauta klojant 3-5 t ha-1 stiebelių ir juos vartant. Paklojus didesnę (7 t ha-1) stiebelių masę, šiaudelių išeiga sumažėjo 2-5 procentais. Vartymas turėjo tendenciją didinti šiaudelių išeigą tik 1999 metais, kai linų augimo sąlygos buvo nepalankios, o vegetacijos metu trūko drėgmės. The investigations were carried out during 1999-2001 on "Agrolina" farm with a fibre flax cv. 'Ariane'. The aim of the study was to estimate the effect of fibre flax stem mass and frequency of turning on the dew-retting processes and straw output. Flax stems were laid down in swaths at the rates of 3, 5 and 7 t ha-1. Turning was performed 1, 2 or 3 times. Duration and quality of dew retting and straw output were investigated. It was found that dew-retting process was more intensive in turned swaths. Flax stems in the once turned swath dew-retted about 2-3 days earlier when compared to that of not turned swath. Differences in dew-retting period between unturned and twice turned flax swath were 6-9 days and between unturned and thrice turned - 10 days. The highest amount of fully dew-retted flax straw was found in thrice turned swaths - 95-98 % and in twice turned swaths - 88.1-95.2 %. The effect of flax stem mass and swath turning on straw output was not significant. Higher straw output was observed in turned swaths where 3-5 t ha-1 of flax stems were laid down. The straw output was by 2-5 % lower in swaths with 7 t ha-1. The tendency of higher straw output resulting from turning was observed only in 1999, when flax growing and dew-retting conditions were unfavourable and there was shortage of moisture during the flax growing period.