Search

Informacijos šaltiniai (internetas, radijas, televizija ir kiti) gali būti naudojami gyventojų mitybos raštingumo didinimui, tačiau jie bus efektyvūs tik tada, kai žurnaluose, straipsniuose, televizijos laidose ir kitose visuomenės informavimo priemonėse patikimi mitybos ekspertai pateiks moksliniais tyrimais pagrįstą informaciją. Norint, kad žmonės kritiškai įvertintų juos žiniasklaidos priemonėmis pasiekiančią informaciją bei ją teikiančius asmenis, svarbu išsiaiškinti, ar gyventojams svarbus informaciją apie mitybą teikiančio asmens išsilavinimas ir kokiais asmenimis žmonės pasitiki labiausiai. Pasitikėjimas įvairiais informacijos apie mitybą šaltiniais neretai priklauso nuo įvairių sociodemografinių veiksnių. Žinant, kuriais informaciją apie mitybą teikiančiais specialistais labiausiai pasitiki skirtingų sociodemografininių grupių asmenys, galima planuoti kryptingas mitybos raštingumo didinimo priemones (gyventojams svarbios informacijos apie mitybą teikimui turėtų būti pasitelkiami tie specialistai, kuriais sociodemografinės grupės asmenys pasitiki labiausiai). Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos gyventojų pasitikėjimą informaciją apie mitybą teikiančiais asmenimis bei veiksnius, susijusius su šių asmenų pasitikėjimu. Tyrimo metu apklausti 1007 18-75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai. Paplitimo įverčiams apskaičiuoti 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Siekiant išsiaiškinti, kokie sociodemografiniai veiksniai turi reikšmingos įtakos Lietuvos gyventojų pasitikėjimui informaciją apie mitybą teikiančiais asmenimis, duomenų analizei buvo panaudoti Mann Whitney ir Kruskal Wallis testai. Nustatyta, kad 54,3 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad jiems svarbus arba labai svarbus mitybos klausimais kalbančio asmens išsilavinimas. Aukštąjį išsilavinimą turintiems žmonėms mitybos klausimais kalbančio žmogaus išsilavinimas buvo statistiškai reikšmingai labiau svarbus, nei kitą išsilavinimą įgijusiems žmonėms. Daugiau nei 70 proc. respondentų pasitikėjo informaciją apie mitybą teikiančiu šeimos gydytojų, gydytoju dietologu, kitos srities gydytoju, mitybos specialistu. Visuomenės sveikatos specialistu pasitikėjo 51 proc. Lietuvos gyventojų, Šeimos gydytojais ir kitos srities gydytojais buvo labiau linkę pasitikėti kaimo gyventojai, dietologais – moterys, 45 metų ir jaunesni, kaime gyvenantys, išsiskyrę ir vieniši respondentai, o visuomenės sveikatos specialistais – moterys bei 45 metų ir jaunesni apklaustieji. Raktažodžiai: mityba, pasitikėjimas informacija, informacija apie mitybą. Information sources (internet, radio, television and other) can be used to increase the nutritional literacy of the population, but they will be effective only if in magazines, articles, television shows and other mass media reliable nutrition experts present scientific research-based information. In order for people to critically assess the information that reaches them through the media and the people who provide it, it is important to find out whether the education of the person providing information about nutrition is important to the population and in who people trust the most. Confidence in various sources of information about nutrition often depends on various sociodemographic factors. By knowing which specialists who provide information about nutrition are most trusted by people of different sociodemographic groups, it is possible to plan targeted measures to increase nutrition literacy (those specialists whom people of the sociodemographic group trust the most should be used to provide information about nutrition that is important to that sociodemographic group). The aim of the study – to assess the trust in people that provides information about nutrition and its factors among Lithuanian population. 1007 respondents, Lithuanian residents aged 18-75, were surveyed. Prevalence estimates were calculated at 95% confidence intervals (CI). In order to find out which sociodemographic factors have a significant influence on the trust of the Lithuanian population in people who provides information about nutrition, Mann Whitney and Kruskal Wallis tests were used for data analysis. It was determined that 54,3 percent Lithuanian residents said that it is important or very important the education of a person speaking on nutrition issues. For people with higher education, the education of person who provides information about nutrition, was statistically significantly more important than for people with other education. More than 70 percent respondents trusted general practitioners, dietitian doctors, doctors from other fields, and specialist called specialist of nutrition providing information about nutrition. Public health specialists were trusted by 51 percent of Lithuanian residents, rural residents were more likely to trust general practitioners and doctors of other fields, dieticians were more likely to be trusted by women aged 45 and younger, rural, divorced and single respondents, public health specialists were more likely to be trusted by women and 45 years old and younger respondents. Keywords: nutrition, trust in information, information about nutrition.

laikinės akušerijos temų. Nuolat didėjant nėščiųjų mokymo vietoms ir galimybėms, ryškėja aktuali moterų sveikatos raštingumo problema. Moterys mokomos ir informuojamos apie pasiruošimą gimdymui, žindymui, naujagimio priežiūrai, tačiau mokymų, susijusių su moterų bendruoju sveikatos raštingumu, atsižvelgiant į jų fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos, mitybos ypatybes, Lietuvoje nėra. Moterų sveikatos raštingumas ir jo sąsajos su mityba Lietuvoje nėra aiškiai suprantamos moterims, o sveikatos priežiūros specialistai, pas kuriuos lankosi nėščiosios, dėl vizito laiko stokos negali jų išsamiai informuoti apie sveikatą ir sveiką gyvenseną nėštumo metu. Tikslas – išanalizuoti nėščiųjų sveikatos raštingumą ir jo sąsajas su mityba. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas anoniminės anketinės apklausos būdu. Tyrimo imtį sudarė 500 moterų. Apklausai naudotas Europos sveikatos raštingumo tyrimo klausimynas (HLS-EU-Q47). Tyrimo duomenys analizuoti remiantis statistine duomenų analize. Tyrime naudojami statistiniai metodai: vidurkis, standartinis nuokrypis, Student t, One-way ANOVA, Repeated measures ANOVA, Chi-square testas, Pearson arba Spearman koreliacinė analizė. Rezultatai ir aptarimas. Tyrimas parodė, kad sveikatos raštingumo sritys – ligų prevencija, sveikatos stiprinimas, išskyrus sveikatos priežiūros bei informacijos apdorojimo indeksus (gauti, suprasti, įvertinti, pritaikyti), pateko į pakankamo (puikaus) sveikatos raštingumo kategoriją, apytiksliai 1,5 karto rečiau pateko į per daug svorio nėštumo metu priaugusių kategoriją (skirtumai statistiškai reikšmingi, p

Valgymo sutrikimai – tai psichikos sveikatos sutrikimai, kurie klasifikuojami į nervinę anoreksiją, nervinę bulimiją, persivalgymą ir nespecifinius valgymo sutrikimus. Valgymo sutrikimai tiesiogiai susiję tiek su valgymo elgesio sutrikimais, tiek ir su sutrikusiu kūno įvaizdžio suvokimu. Dabartiniu metu vis dar nėra bendro konsensuso, kaip apibrėžti, konceptualizuoti ar gydyti nustatytą valgymo sutrikimu sergančių žmonių per didelį fizinį aktyvumą. Tyrimo tikslas – įvertinti sąsajas tarp fizinio aktyvumo įpročių ir valgymo sutrikimų simptomų Lietuvos aukštųjų mokyklų medicinos ir sveikatos bei socialinių mokslų studentų kohortoje. Šis vienmomentinis skerspjūvio tyrimas apibendrino patikros rezultatus, susijusius su kliniškai svarbių valgymo sutrikimų simptomų paplitimu Lietuvos aukštųjų mokyklų 21,5 ± 4,4 metų amžiaus studentų populiacijoje (n = 1210) vėlyvosios paauglystės laikotarpiu. Tyrimo duomenimis, kas penktam (19,5 proc.) Lietuvos aukštųjų mokyklų medicinos ir sveikatos bei socialinių mokslų studentui būdingi kliniškai reikšmingi valgymo sutrikimų simptomai. Padidintas fizinis aktyvumas kaip rizikos veiksnys 5 kartus padidina kliniškai svarbių valgymo sutrikimų simptomų raiškos tikimybę (pritaikytas galimybių santykis (GSp )= 5,0, 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI): 3,6–6,9) ir turi sasajų su studentiško amžiaus žmonių sutrikusiu kūno įvaizdžio suvokimu (GSp = 4,3, 95 proc. PI: 3,1–6,1). Lietuvos aukštųjų mokyklų vykdomos prevencinės ir intervencinės programos, skirtos antsvorio ar nutukimo paplitimui tarp studentų vėlyvosios paauglystės laikotarpiu mažinti, papildomai turėtų integruoti uždavinius, susijusius su teigiamo kūno įvaizdžio suvokimo formavimu. Raktažodžiai: fizinis aktyvumas, valgymo sutrikimai, aukštųjų mokyklų studentai, psichikos sveikata. Eating disorders are a group of serious psychiatric disorders that are further classified into anorexia nervosa, bulimia nervosa, binge eating disorder, unspecified feeding or eating disorder and those characterized by both abnormal eating behaviour and distorted body image. There is still no consensus at present on how to define, conceptualize or treat identified excess levels of physical activity in people with eating disorders. The aim of current study was to assess the association between problematic physical activity use and the symptoms of eating disorders in a sample of Lithuanian higher education biomedical and social sciences students. This cross-sectional study provides the results for the eating disorder symptom screening in 1 210 Lithuanian higher-education students aged 21.5 ± 4.4, during emerging adulthood. The increased risk for developing eating disorders is typical of almost one in five (19.5%) of higher-education students. Increased levels of physical activity as a risk factor increases the likelihood of manifestation of symptoms of clinically important eating disorders 5 (five) times (adjusted odds ratio (ORadj) = 5.0, 95% confidence intervals (CI): 3.6–6.9) and have the association with impaired perception of the body image in students (ORadj = 4.3, 95% CI: 3.1–6.1). Higher-education school-based intervention programs in reducing the prevalence of overweight or obesity among students during emerging adulthood should focus on integration directions for positive body-image development. Keywords: physical activity, eating disorder, higher-education students, mental health.

COVID-19 pandemija turėjo įtakos gyvensenai, įskaitant ir fizinį aktyvumą. Iki šiol COVID-19 pandemijos laikotarpiu Lietuvos darbingo amžiaus gyventojus reprezentuojančio fizinio aktyvumo tyrimų nebuvo atlikta. Šio tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų fizinio aktyvumo pokyčius COVID-19 pandemijos metu. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo duomenys rinkti 2021 m. spalio - lapkričio mėnesiais. Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu. Apklausta 1600 abiejų lyčių 16–64 m. Lietuvos gyventojų. Respondentų pasiskirstymo vertinimui pagal kategorinius kintamuosius naudotas chi kvadrato testas. Rezultatai. COVID-19 pandemijos metu fiziškai aktyvūs laisvalaikiu buvo 50 proc. respondentų. Pusė (52 proc.) respondentų nurodė, kad pandemija neturėjo poveikio jų fiziniam aktyvumui, tačiau 33 proc. gyventojų atsakė, kad jų fizinis aktyvumas sumažėjo. Labiausiai sumažėjo jaunimo fizinis aktyvumas. Stebėta tendencija – kuo vyresni gyventojai, tuo jų fizinis aktyvumas pandemijos metu re- čiau sumažėjo (p 0,05). Išvados. Nors fiziškai aktyvūs buvo pusė Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų, tačiau trečdalio gyventojų fizinis aktyvumas per pandemiją sumažėjo. Fizinis aktyvumas dažniau sumažėjo tarp jaunesnio amžiaus, mieste gyvenančių, vienišų bei sirgusių COVID-19 liga ar turėjusių šia liga persirgusių artimųjų.Raktažodžiai: COVID-19 pandemija, fizinis aktyvumas, Lietuvos apskričių gyventojai. Background. Lifestyle, including physical activity, has changed because of COVID-19 pandemic. Until now there was no representative studies of physical activity of working age residents of Lithuania after the onset of the COVID-19 pandemic. Therefore the aim of this study was to assess changes in physical activity of working age residents of Lithuania during the COVID-19 pandemic. Material and Methods. Data for this study were collected in October – November of 2021. Anonymous questionnaire was used. In total, 1600 residents of Lithuania of both sexes aged 16-64 were surveyed. The chi-square test was used to assess the distribution of respondents according to categorical variables. Differences were considered as statistically significant when p ≤ 0.05. Results. During the COVID-19 pandemic, leisure-time physical activity was prevalent among 50% of the respondents. Half (52%) of the respondents indicated that the COVID-19 pandemic had no impact on their physical activity, 33% of the sample indicated the decrease in their physical activity. A significant decrease in physical activity was observed among youth. The tendention was observed – the older the residents, the less frequent impact of the pandemic on the physical activity (including the smaller decrease in physical activity) (p 0,05). Conclusions. Although half of Lithuania‘s working age population was physically active, the physical activity of one third of the population decreased during the pandemic. The decrase in physical activity more frequently was observed among younger, single people, those living in cities and those who have suffered from COVID-19 by themselves or had relatives who have suffered from this disease. Keywords: COVID-19 pandemic, physical activity, working age, residents, Lithuania.