Search

Supplemental material, sj-docx-1-sjp-10.1177_14034948231184288 for Weekly pattern of alcohol-attributable male mortality before and after imposing limits on hours of alcohol sale in Lithuania in 2018 by Daumantas Stumbrys, Mindaugas Štelemėkas, Domantas Jasilionis and Jürgen Rehm in Scandinavian Journal of Public Health

Jau kelis dešimtmečius Lietuva susiduria su nepalankiais gimstamumo ir migracijos rodiklių pokyčiais, kurie prisideda prie gyventojų skaičiaus mažėjimo. O pandeminiais 2020 metais prie neigiamo natūralios gyventojų kaitos rodiklio prisidėjo ir išaugęs mirtingumas. Mažas gimstamumas ir dideli emigracijos mąstai keičia Lietuvos gyventojų struktūrą. Migracijos ir gimstamumo tyrimai rodo didelę socialinę ir ekonominę demografinių procesų diferenciaciją. Taigi, depopuliacija ir nepalankūs gyventojų struktūros pokyčiai šalies regionus veikia skirtingai. Tyrimų, nagrinėjančių demografinės diferenciacijos procesus Lietuvoje ir kitose posovietinėse šalyse, esama, tačiau yra didelis poreikis darbų, kur būtų nagrinėjamas šių procesų poveikis gyventojų struktūrai skirtinguose šalies regionuose. Šio tyrimo tikslas – įvertinti, su kokiais demografiniais iššūkiais susiduria skirtingi Lietuvos regionai, keičiantis gyventojų struktūrai pagal lytį ir amžių depopuliacijos kontekste. Tyrimas remiasi naujausiais Lietuvos statistikos departamento viešai pateikiamais duomenimis apie šalies gyventojų struktūrą skirtingose savivaldybėse. Analizei naudoti formaliosios demografijos metodai, duomenys pateikti naudojant demografinės piramidės duomenų vizualizavimo metodą. Nustatyta, kad gyventojų struktūros pokyčiai Lietuvos regionuose 2001–2021 m. vyko netolygiai. Visoje šalyje augo visuomenės senėjimo rodikliai, tačiau augimo tempai skirtingose savivaldybėse skyrėsi. Šalies populiacija susitraukė 19,81 proc. – nuo 3,5 iki 2,8 mln., o gyventojų skaičius mažėjo net 55-iose iš 60-ties Lietuvos savivaldybių. Apibendrinant galima teigti, kad per pastaruosius 20 metų skirtingose savivaldybėse Lietuvos demografinių procesų diferenciacija didėjo.

Pastaruosius tris dešimtmečius vyrų savižudybių rodikliai Lietuvoje buvo vieni didžiausių pasaulyje. Moksliniai tyrimų rezultatai rodo, kad mažiau išsilavinę, nedirbantys, socialinėje atskirtyje esantys asmenys susiduria su didesne savižudybės rizika. Tačiau mažai žinoma apie socialinio ekonominio konteksto poveikį savižudybių rizikai. Šis longitudinis tyrimas remiasi sujungtais 2011-2017 metų mirčių registro ir 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis. Tyrime nagrinėjami visos 30-64 metų Lietuvos vyrų populiacijos duomenys. Individualaus ir konteksto lygmens veiksnių sąsajos su vyrų savižudybių rizika nagrinėjamos naudojant daugialygmenės regresinės analizės metodus. Tyrimo rezultatai rodo, kad mažuose miesteliuose ir kaimiškose vietovėse gyvenančių vyrų savižudybės rizika yra 1,81-2,58 karto didesnė negu mieste gyvenančių vyrų. Aukštesnė savižudybių rizika buvo tose seniūnijose, kuriose buvo didesni nedarbo rodikliai, didesnė vienišų ir mažiau išsilavinusių vyrų dalis. Be to, padidėjusi rizika išliko net ir užfiksavus individualaus lygmens kintamuosius. Gauti rezultatai gali būti svarbūs siekiant sumažinti savižudybių rodiklius per socialinės, sveikatos ar ekonominės politikos priemones nukreiptas į konkrečias seniūnijas ar savivaldybes.

The aim of this study was to evaluate the demographic, family, and educational differences in children’s speech perception development after cochlear (hearing) implantation. The research was conducted in Vilnius University Hospital Santaros Klinikos during the years 2013–2018. Open-set speech perception in quiet surroundings were evaluated during hearing assessments (n=81). Information about different factor groups was collected according to the Nottingham Children’s Implant Profile questionnaire. Three main factor groups were analysed: (a) demographic, (b) family, and (c) educational. A Bourdieu-based approach was adopted to analyse social inequalities of health of children with cochlear implants. Different factors were operationalized as different forms of capital. Our findings highlight the importance of family’s social and cultural capital to children speech perception after cochlear implantation.

Šiame straipsnyje, remiantis agreguotais Higienos instituto ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nagrinėjama savižudybių lygio diferenciacija pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietovę, aptariama savižudybių prevencija Lietuvoje. Pagrindinis šio darbo tikslas – įvertinti, kokį poveikį vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės didėjimui nuo 2007 iki 2017 m. turėjo savižudybių lygio pokyčiai atskirose demografinėse Lietuvos gyventojų grupėse. Analizė atlikta naudojant vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės dekompozicijos metodą. Nustatyta, kad iš visų analizėje nagrinėtų demografinių grupių savižudybės didžiausią poveikį vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės didėjimui turėjo tarp kaimo vyrų – 0,44 iš 6,77 metų. Didžiausi pozityvūs vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiai dėl savižudybių užfiksuoti tarp vyrų, jaunesnių nei 40 metų amžiaus grupėse: mieste – 0,20 iš 0,22 metų, kaime – 0,32 iš 0,44 metų. Moterų savižudybių poveikis vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės didėjimui tiek mieste (-0,01 metų), tiek kaime (0,09 metų) buvo nežymus. Taigi pastarųjų metų savižudybių rodiklių kaita patvirtina vieną pagrindinių posovietinio mirtingumo modelio bruožų – selektyvius mirtingumo lygio pokyčius skirtingose demografinėse gyventojų grupėse., This paper examines the differentiation of suicide rates by gender, age, and place of residence. The analysis is based on aggregated data from The Institute of Hygiene (Lithuania) and Statistics Lithuania. The aim of this analysis is to evaluate the contribution of suicide mortality rates to changes in life expectancy in different demographic groups in Lithuania. Analysis period covers period from 2007 to 2017. The analysis was conducted by using life expectancy decomposition method. The decrease in suicide rates among rural men was found to have the greatest contribution to the increase in life expectancy – 0.44 out of 6.77 years of overall life expectancy increase. The greatest positive changes in life expectancy due to the decrease in suicide rates were recorded among men under 40 years: 0.20 out of 0.22 years of life expectancy increase in all age groups in urban areas and 0.32 out of 0.44 years of life expectancy increase in all age groups in rural areas. Female suicide contribution to the increase in life expectancy was close to zero in both urban (-0.01 years) and rural (0.09 years) areas. Thus, changes in suicide rates confirm one of the key features of the post-soviet mortality model, i.e. selective changes in mortality rates across different demographic groups.

Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2015 m. buvo trumpiausia ES, tačiau nuo 2007 m. užfiksuotas didžiausias teigiamas vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokytis per paskutinius penkiasdešimt metų. Nagrinėjant pastarųjų metų Lietuvos vyrų mirtingumo pokyčius būtina įvertinti, kokį poveikį bendriesiems vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiams turėjo mirtingumas pagal įvairias mirties priežastis skirtingose sociodemografinėse gyventojų grupėse. Šiame straipsnyje1 nagrinėjami Lietuvos statistikos departamento ir Eurostato duomenų bazėse pateikiami agreguoti mirtingumo duomenys. Nagrinėjant mirtingumo pokyčių struktūrą, buvo atlikta dekompozicinė vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės analizė pagal amžiaus grupes ir mirties priežastis. Nustatyta, kad vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimas yra susijęs su mažėjančiu mirtingumo dėl išorinių mirties priežasčių ir kraujotakos sistemos ligų. Rekordiškai didelis vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės augimas 2007–2015 m. slepia prieštaringus mirtingumo rodiklių pokyčius skirtingais analizuojamojo laikotarpio etapais. Lithuanian men had the lowest life expectancy among EU countries in 2015. However, since the year 2007 the country is facing the highest positive change in men’s life expectancy over the past 50 years. It is necessary to reveal what causes of deaths in different socio-demographic groups had a major impact on certain life expectancy changes. In this paper we analyse the aggregated mortality data from the Eurostat and Lithuanian Statistics databases. The analysis of the causes of death was implemented by using the de-compositional analysis method. The results show that the increase in life expectancy is determined by mortality decline due to the external causes of death and cardiovascular diseases. The record-high increase in men’s life expectancy in 2007–2015 conceals controversial changes in mortality at different stages of this period.

Previous researches have shown that cochlear implantation (or hearing implantation) together with hearing recovery program provides successful social integration for children with sensorineural hearing loss. Cochlear implantation is implemented from 1998 in Lithuania. About 377 people were implanted until the end of 2017. Vast majority of whom are children. Most of the studies carried out in this field are dealing with clinical or technical aspects. There is a lack of research related to aspects of health policy or social integration problems. We overview the system of cochlear implantation, prevalence, and patients’ pathway in this paper. We use a document analysis and descriptive statistics methodologies in this study. To the authors knowledge this is the first study overviewing cochlear implantation system in Lithuania.

Straipsnyje nagrinėjami pastarųjų dešimtmečių Lietuvos demografiniai pokyčiai ir jų sąsajos su darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus kaita. Remiantis Lietuvos ir tarptautinių demografinių duomenų bazių informacija įvertintas pagrindinių demografinių veiksnių – gimstamumo, mirtingumo ir migracijos – pokyčių poveikis darbingo amžiaus populiacijai. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados apie neigiamą mažo gimstamumo, aukšto mirtingumo ir emigracijos lygio poveikį socioekonominei šalies raidai bei iššūkius Lietuvos demografinei politikai., This paper analyzes the impact of demographic change on Lithuanian working-age population in the recent decades. The empirical background of this study is based on demographic statistics from national and international databases. The conducted analysis covers the impact of changes in fertility, mortality, and migration rates on working age population structure. The author of this paper argues that low fertility, high mortality, and extremely high emigration rates have negatyve effects on socio-economic development of Lithuania. Furthermore, demographic policy in Lithuania faces challenges related to a long-lasting population decline.

Lietuvos ir kitų posovietinių valstybių mirtingumo diferenciacijos problema yra plačiai nagrinėjama epidemiologinėje ir demografinėje literatūroje. Tačiau apie skirtingų socialinių lygmenų mirtingumo diferenciacijos veiksnių sociologinius aspektus žinoma mažai. Šio tyrimo tikslas – nustatyti sociodemografinių ir socioekonominių veiksnių poveikį šiuolaikinei vidutinio amžiaus vyrų mirtingumo diferenciacijai Lietuvoje ir atskleisti šių veiksnių sąsajas su sveikatai žalingu gyvenimo stiliumi. Tyrimo teorinį pagrindą sudaro P. Bourdieu socialinės praktikos teorija. Atliekant kiekybinį tyrimą buvo taikyta daugiapakopė regresinė, socioerdvinė autokoreliacinė ir atitikties analizės. Tyrimo duomenys gauti iš su 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymu sujungtų mirčių registro duomenų, Lietuvos statistikos departamento ir gyvensenos tyrimo. Kokybinio tyrimo metu buvo atlikta pusiau struktūruotų interviu naratyvų analizė. Socioerdvinės analizės rezultatai atskleidė specifinį vidutinio amžiaus vyrų mirtingumo modelį Pietryčių Lietuvoje. Daugiapakopės analizės rezultatai parodė, kad individualaus lygmens veiksniai turi didesnį poveikį vidutinio amžiaus vyrų mirtingumo diferenciacijai negu gyvenamosios vietovės socioekonominiai veiksniai. Atitikties ir naratyvų analizė atskleidė, kad sveikatai žalingas gyvenimo stilius yra reprodukuojamas per žemo socioekonominio statuso vyrų sveikatai žalingą habitus, kuris generuoja suvokimo schemas ir praktikas. Tyrimo rezultatai atskleidė P. Bourdieu socialinės praktikos teorija pagrįsto modelio taikymo potencialą sveikatos nelygybės tyrimuose., Mortality differentials in Lithuania and other post-Soviet countries are widely analyzed in epidemiological and demographical literature. However, it is very little known about sociological aspects of mortality differentials in different societal levels. The aim of this study is to determine the socio-demographic and socio-economic factors on the contemporary middle-aged men mortality differentials in Lithuania and to reveal the interplay between these factors and unhealthy life style. The theoretical background of the study is based on P. Bourdieu’s theory of practice. The quantitative research was conducted by applying multilevel regression, spatial autocorrelation, and correspondent analysis. Data come from the 2011 census-linked death records of 30-59 year-old men, Statistics Lithuania, and health behavior survey. The qualitative research was conducted by applying narrative analysis to semi-structured interviews. The results of spatial analysis reveals specific middle-aged men mortality pattern in south-eastern part of Lithuania. The results of multilevel analysis show that area-level socio-economic factors have relatively small effect to middle-aged men mortality compared to individual-level factors. The results of correspondent and narrative analysis reveal that unhealthy life style of low socio-economic status men is reproduced by health-damaging habitus trough systems generating perception and practices. This study confirms the prospects of application of P. Bourdieu social practice model in health inequality research.

Įvadas -- Gyventojų struktūros senėjimo ilgalaikė trajektorija / Vlada Stankūnienė, Marė Baublytė -- Gyventojų išsilavinimo kaita / Daumantas Stumbrys -- (I)migracinė populiacija / Karolis Žibas -- Gyventojų etninių struktūrų sociodemografinės ir regioninės diferenciacijos / Karolis Žibas, Vita Petrušauskaitė -- Santuokinio statuso kitimas: ilgalaikė trajektorija ir šiuolaikinė situacija / Vlada Stankūnienė -- Gimstamumas: ilgalaikė kohortinė perspektyva ir diferenciacija / Vlada Stankūnienė, Marė Baublytė -- Tyrimo empiriniai šaltiniai: gyventojų surašymai ir jų metodologija / Vlada Stankūnienė -- Apibendrinimai ir išvados -- Summary -- Literatūra. Demographic situation of Lithuania has deteriorated for more than two decades and continues to be very difficult. Data of the vital statistics and of various sample surveys are commonly used for an assessment of the demographic situation. Meanwhile, a very rich data of population census of the entire population are employed only rarely. Therefore, this study has several aims. The main aim of the study is to obtain the new knowledge on demographic development of Lithuania using census data and to reveal the impact of long-term historical changes of socio-demographic structures of population and demographic processes on current demographic situation as well as their possible continuity in the future. Other important aim of this study is to draw attention of researchers and public policy-makers to the rich population census data which allow to understand the demographic situation not only on the total population level but also on various socio-demographic segments and in the long-term context of the demographic development.

Įvadas -- Išsilavinimo kaitos ilgalaikė trajektorija ir kontekstas. Gyventojų išsilavinimo kaitos teorinės prielaidos ; Lietuvos gyventojų išsilavinimas Europos Sąjungos valstybių kontekste ; Bendrosios išsilavinimo lygio Lietuvoje kaitos trajektorijos 1959-2011 m. -- Lietuvos gyventojų išsilavinimo struktūros pokyčiai 2001-2011 m. Lietuvos demografinė kaita ; Išsilavinimas pagal amžių, gimimo kartas ir lytį ; Išsilavinimas ir gyvenamoji vietovė ; Išsilavinimas ir tautybė -- Kitų kalbų mokėjimas -- Išvados -- Priedai. Gyventojų išsilavinimas yra vienas pagrindinių veiksnių, darančių poveikį svarbiausioms demografinės raidos dedamosioms: gyventojų mirtingumo ir gimstamumo pokyčiams, šeimos modelio kaitai ir gyventojų migracijos procesams. Per pastaruosius penkis dešimtmečius bendrieji Lietuvos gyventojų išsilavinimo rodikliai akivaizdžiai didėjo, o radikalūs gyventojų išsilavinimo struktūros pokyčiai turėjo didžiulį poveikį šiuolaikinių demografinių procesų raidai Lietuvoje. Šiame tyrime, nagrinėjant gyventojų išsilavinimo struktūros ilgalaikius pokyčius, remiamasi Lietuvos gyventojų surašymų duomenimis. Tyrime naudoti gyventojų surašymų duomenys leido atlikti išsamią Lietuvos gyventojų išsilavinimo struktūrų kaitos analizę. Analizuojant gauti nauji mokslo duomenys padėjo atskleisti sociodemografinės išsilavinimo struktūros kaitos sąsajas su švietimo sistemos pokyčiais Lietuvoje.

Mokslinėje literatūroje epidemiologinių tyrimų ir sveikatos sociologijos teorijų integracijos trūkumas laikomas viena pagrindinių problemų sveikatos skirtumų tyrimuose. Šiame straipsnyje vyrų mirtingumo diferenciacija nagrinėjama remiantis P. Bourdieu socialinės praktikos teorija, pasitelkiant sveikatos lauko ir kultūrinio kapitalo koncepcijas. Empirinio tyrimo tikslas – įvertinti darbingo amžiaus vyrų mirtingumo diferenciaciją pagal išsilavinimą Lietuvoje. Tyrime remiamasi 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymo ir 2011–2013 m. Lietuvos mirties priežasčių registro duomenimis. Skaičiuojant gauti mirtingumo rodikliai lyginami su panašaus tyrimo, atlikto nagrinėjant 2001–2004 m. vyrų mirtingumą, rezultatais. Gyventojų mirtingumo rodiklių skirtumai apskaičiuoti taikant Puasono regresijos modeliavimo procedūras. Nustatyta, kad mažesnį negu vidurinį išsilavinimą turinčių vyrų bendrojo mirtingumo rodikliai buvo 4,94 karto didesni, negu aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų. Gauti empirinio tyrimo rezultatai rodo, kad išsilavinimas kaip kultūrinio kapitalo dalis yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką vidutinio amžiaus vyrų sveikatai. Darbingo amžiaus vyrų mirtingumo diferenciacija, lyginant 2011–2013 m. ir 2001–2004 m. mirtingumo rodiklius, padidėjo, todėl galima daryti prielaidą, kad visuomenės sveikatos srityje vykstantys teigiami pokyčiai yra labai selektyvūs, iš jų daugiausiai naudos gauna aukštesniems socialiniams sluoksniams priklausantys darbingo amžiaus vyrai. Tokia sveikatos nelygybės rodiklių diferenciacija galėtų būti interpretuojama kaip sveikatos lauko galios santykių disproporcija, atspindinti darbingo amžiaus vyrų sveikatos skirtumus dabartinėje Lietuvoje. Vidutinio amžiaus vyrų sveikatos lauko analizė ateityje galėtų būti praplėsta įtraukiant platesnio istorinio ir ekonominio konteksto analizę. This article points to the need of social theory in studies of health inequalities. We suggest that sociological concepts could be very useful in explaining health inequalities. This article presents research on educational differences in mortality among workingage men in Lithuania. A Bourdieu-based approach to health inequality and the cultural capital concept to study educational mortality differentials among men are used in the article. This research is based on the census-linked mortality dataset based on the linkage between all records from the 2011 Population Census of Lithuania and death records from the Lithuanian Causes of Death Register between the 1st of March 2011 and 31st of December 2013. Relative educational mortality differentials were assessed by means of Poisson regression mortality rate ratios. Results of the study highlight a striking magnitude of relative mortality differences by education: all-cause mortality risk in lower-educated working-age males groups is about five times higher than in the group of those with higher education. This article confirms the value of approach based on Bourdieu social practice theory and indicates the need to expand the health field researches with wider analysis of historical and economical context.

Lietuvos gyventojų mirtingumo dėl savižudybių tematiką plačiai nagrinėja įvairių sričių mokslininkai. Tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose mokslo leidiniuose publikuojama straipsnių apie socialinius, psichologinius, medicininius, teisinius savižudybės aspektus. Vis dėlto Lietuvos gyventojų geografi niai savižudybių diferenciacijos aspektai pastaraisiais metais susilaukia mažai mokslininkų dėmesio. Nuo 2002 m. standartizuoti Lietuvos gyventojų mirtingumo dėl savižudybių rodikliai ėmė mažėti ir šiandien yra beveik ketvirtadaliu žemesni. Nepaisant bendro teigiamo pokyčio, pastaraisiais metais standartizuoti savižudybių mirtingumo rodikliai vėl ėmė didėti. Šio demografi nio aprašomojo darbo tikslas – įvertinti vidutinio amžiaus vyrų mirtingumo dėl savižudybių skirtumus Lietuvos savivaldybėse. Darbe naudojami Lietuvos Respublikos mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenys. Naudojant tiesioginį standartizacijos metodą apskaičiuoti standartizuoti vidutinio amžiaus vyrų (30–59 metų) mirtingumo dėl savižudybių rodikliai visose Lietuvos savivaldybėse 2010–2013 m. Nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu dideliu mirtingumu dėl savižudybių išsiskyrė šiaurės rytų ir pietų Lietuvos regionai. Ypač dideli savižudybių mirtingumo rodikliai buvo Varėnos rajone. Mažiausias mirtingumas dėl savižudybių buvo didžiuosiuose miestuose ir šiaurės vakarų Lietuvoje. Mokslinis tyrimas fi nansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (sutarties Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-067). According to the World Health Organization Lithuania has one of the highest suicide mortality rates in the world. The data of the suicide rates shows decrease by one fourth in the period 2002-2013 in Lithuania. Despite of this positive change we see some suicide rate stagnation from the year 2006. Lithuania has very high level of socio-economical suicide mortality differentiation. The data of Institute of Hygiene and the World Health Organization shows very high mortality rates from external causes of death in Lithuania, specifi cally in the middle-age male group. Male suicide mortality rates are 5.8 times higher compared to females in the year 2013 in Lithuania. The other suicide risk group in Lithuania is rural population. Suicide rates in rural areas are twice as high as in urban areas. This paper presents geographical middle-age male suicide mortality differentials in Lithuanian municipalities. We used mortality data from Lithuanian Causes of Death Register. We have calculated middle-aged (30-59 years) male age-standardized suicide mortality rates in 60 municipalities in Lithuania 2010-2013. We have used World Health Organization European standard population distribution. Causes of death were classifi ed according to ICD-10: X60–X84. Calculations were performed using MS Excel and GeoDa. The age-standardized suicide rates were above average in 6 municipalities and below average in 18 municipalities. The difference of age-standardized suicide rates was statistically insignifi cant in 36 municipalities. The results of geographical suicide mortality analysis showed very high suicide mortality in northeastern and southern regions of Lithuania. Particularly high standardized suicide mortality rates were in Varena municipality. The lowest middle-aged male suicide mortality rates were in cities and northwestern Lithuania. This research is funded by the European Social Fund under the Global Grant measure (project No. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-067).

Tyrimo tikslas – įvertinti sociodemografinius mirtingumo, susieto su alkoholio vartojimu, skirtumus ir apskaičiuoti su šiais skirtumais susijusius demografinius praradimus Lietuvoje. Tyrime naudojami sujungti Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo ir Lietuvos Respublikos 2011–2013 m. mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenys. Tyrimo metu gauti rezultatai palyginti su ankstesnio tyrimo, atlikto naudojant Lietuvos Respublikos 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenis, rezultatais. Naudojant demografinės analizės ir statistinius metodus, vertinami mirtingumo skirtumai pagal mirties priežastis, susijusias su alkoholio vartojimu. Analizėje išskirtos dvi mirties priežasčių grupės: apsinuodijimas alkoholiu ir su alkoholio vartojimu susijusios kepenų ligos. Vertinant su alkoholio vartojimu susijusius demografinius praradimus, apskaičiuoti Puasono regresijos mirtingumo rodiklių santykiai ir mirtingumo dėl alkoholio vartojimo veiksninės rizikos rodikliai. Remiantis šia metodika apskaičiuota, kiek mirčių būtų išvengta, jeigu visose sociodemografinėse gyventojų grupėse mirtingumas dėl mirties priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, būtų lygus žemiausiais mirtingumo rodikliais pasižyminčios sociodemografinės gyventojų grupės mirtingumui. Nustatyta, kad mirtingumo rodiklių skirtumai, dėl su alkoholio vartojimų susijusių mirties priežasčių, skirtingose išsilavinimo grupėse siekia 3,7 karto, skirtingose santuokinės padėties grupėse – 3,4 karto. Apskaičiavus mirtingumo rodiklių skirtumus pagal tautybę, nustatyta, kad didžiausias mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu buvo lenkų tautybės vyrų grupėje. Veiksninės rizikos rodiklių analizė parodė, kad sumažinus mirtingumą dėl alkoholio vartojimo būtų galima išvengti 40,2 proc. mirčių dėl mirtingumo diferenciacijos santuokinės padėties grupėse, 11,1 proc. – tautybės grupėse, 55,7 proc. – išsilavinimo grupėse. This paper presents the results of a study on sociodemographic mortality differentials in Lithuania based on census-linked mortality data. Population data come from the individual records of the 2011 Population and Housing Census of the Republic of Lithuania. The results of the research demonstrate that education and marital status are very strong predictors of alcohol-related mortality. Among males aged 30 and older, the alcohol-related mortality risk in non-married groups is up to 3.4 times as high as in the group of married males. The alcohol-related mortality risk in lower-education groups is up to 3.7 times as high as in the group of those with higher education. The findings of the study suggest that the elimination of educational differences would allow avoiding 55.7 %, the elimination of marital status differences – 40.2 %, the elimination of ethnic group differences – 11.1 % of alcohol-related deaths.

Britų kriminologai Stanley’is Cohenas ir Jockas Youngas sukūrė teorinį modelį, kuris paaiškina, kaip žiniasklaida, manipuliuodama informacija apie narkotinių medžiagų vartojimo keliamą pavojų, sustiprina deviaciją. Magistro darbe, remiantis S. Coheno moralinės panikos ir J. Youngo deviacijos amplifikacijos teorijomis, nagrinėjamas narkotikų baimės poveikis psichiką veikiančių medžiagų kriminalizavimo procesui dabartinėje Lietuvoje. Ginama magistro darbo tezė – narkotikų baimė yra vienas iš psichiką veikiančių medžiagų kriminalizavimo veiksnių dabartinėje Lietuvoje. Atsižvelgiant į problemos specifiką, darbe naudojama metodų trianguliacija – derinami kiekybiniai ir kokybiniai sociologinių tyrimų metodai. VU pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų požiūrio anketinė apklausa atskleidė, kaip manipuliavimas informacija viešajame diskurse veikia studentų požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimo problemą. Studentų reakcija į narkotinių medžiagų vartojimo problemą – tai pirmasis deviacijos amplifikacijos proceso etapas. Studentai teigia, kad ši problema Lietuvoje yra labai paplitusi ir siūlo ją spręsti represinėmis priemonėmis. Antrasis deviacijos amplifikacijos proceso etapas yra žiniasklaidos reakcija į deviaciją. Atlikus naujienų portalo delfi.lt skaitytojų komentarų kokybinę turinio analizę, nustatyti du moralinės panikos dėl narkotikų požymiai: šių medžiagų vartotojai vaizduojami kaip nevidonai, o narkotinių medžiagų vartojimo problema – kaip nesustabdomai plintanti liga... [toliau žr. visą tekstą] Sociological and criminological theories illuminated to the role of the mass media in deviance amplification process in the middle of 20th century. British criminologist Stanley Cohen was among the first to draw attention how the mass media is manipulating public fear of illicit drugs users. Another British criminologist Jock Young has developed a theoretical model which theoretically explains the connection between the public reaction to deviance and deviance amplification. He called this explanation the deviance amplification spiral model. J. Young argued that the mass media creates public fear of illicit drugs which exerts pressure upon legislator, police and courts to take action against illicit drugs use. This study is based on S. Cohen's moral panic and J. Young's deviance amplification theories. It is grounded in the analysis of data collected in four sociological investigations: (1) Vilnius University students attitudes survey; (2) qualitative content analysis of the readers' comments in the news portal delfi.lt; (3) qualitative and quantitative content analysis of the Lithuanian Parliament's plenary meeting stenographs and (4) expert interviews. The main thesis: the drugs fear is one of the factors of psychoactive substances criminalization in present-day Lithuania. Vilnius University students attitudes survey results show that the most of the respondents are convinced that illicit drugs problem is very widespread in present-day Lithuania, and the most effective way... [to full text]

Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras, kriminologai, psichiatrai, ekonomistai narkotikų politikoje išskiria tris pagrindines kryptis: griežtos kontrolės, prevencijos, griežtos kontrolės ir prevencijos politikos derinį. Šio tyrimo tikslas – išskirti pagrindines narkotikų retorikos rūšis ir nustatyti jų kaitos tendencijas Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) posėdžiuose 2007–2008 m. Tyrimo metu atlikta LRS posėdžių stenogramų kiekybinė ir kokybinė turinio analizė, išskirtos ir tipologizuotos dvi narkotikų retorikos rūšys: „kontrolės ir bausmės“ ir „prevencijos ir gydymo“. „Kontrolės ir bausmės“ retorikoje diskutuojama apie bausmių ir kontrolės griežtinimą, „prevencijos ir gydymo“ retorikoje – prevencinių priemonių taikymą, asmenų priklausomų nuo narkotikų gydymą ir reabilitaciją. Narkotikų retorika suklasifikuota remiantis Holiano nusikaltimų retorikos klasifikacija. Apskaičiuotas retorikos vartojimo dažnis ir nustatyta, kad jis kito šuoliais, o dominuojanti buvo „kontrolės ir bausmės“ retorika. The article identifies the main types of the rhetoric of drugs in Lithuanian Parliament in 2007–2008. It also reviews a scholarly literature and official documents on drugs policies. The review demonstrates that social scientists and the United Nations Office On Drugs distinguish three main trends in drug policy: control policy, prevention policy and policy mix (control and prevention policy). To analyze the rhetoric of drugs, B. D. H olian’s classification of crime rhetoric is used. After conducting a quantitative and qualitative content analysis of the transcripts of the Lithuanian Parliament, two types of the rhetoric of drugs were identified: control and punishment rhetoric and prevention and treatment rhetoric. The main topics of the control and punishment rhetoric were related to drug control, punishment for drug possession and war on drugs. The main topics of the prevention and treatment rhetoric included drug education and prevention programs, and treatment for the dependency on illicit drugs. The analyzed data demonstrated that the control and punishment rhetoric was dominant. The word “drugs” was found in 227 context units (the length of a context unit was 120 words). The control and punishment rhetoric was found in 218 context units, prevention and treatment rhetoric, in 166 context units.