Search

Darbo tikslas – išanalizuoti pasaulio elito septynkovininkių rezultatų kaitą. Uždaviniai: išanalizuoti geriausių pasaulio septynkovininkių rezultatų kaitą amžiaus aspektu; išanalizuoti geriausių pasaulio septynkovininkių atskirų septynkovės rungčių rezultatų kaitą. Tyrimo rezultatų analizei duomenys apie pasaulio lengvosios atletikos čempionatų septynkovės rungties finalo dalyves buvo panaudoti iš oficialių dokumentų – „12th IIAF World Championships in Athletics Statistic Handbook, Berlin 2009“ ir internetinio puslapio – www.iaaf.com. Nustatyta. Geriausio asmeninio septynkovės rezultato pasiekimo amžius yra 25,55 ± 3,02 m. Geriausių pasaulio septynkovininkių vidutinis ūgis yra 1,78 ± 0,06 m, svoris – 66,73 ± 5,82 kg. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatuose geriausios (8-tukas) septynkovininkės daugiausia taškų surenka sprinto rungtyse – 31,37 %, panašus indėlis į galutinį rezultatą ir šuolių rungčių – 31,22 %, metimams tenka 25,95 %. Dažniausiai septynkovės čempionės atskirų rungčių nugalėtojomis yra tapusios šuolio į aukštį ir šuolio į tolį sektoriuose – po 5 kartus. Nuo analizuojamojo laikotarpio pradžios labiausiai pagerėjo ieties metimo rungties rezultatas (p

Tyrimo tikslas — nustatyti hipertermijos ir dehidratacijos poveikį maksimaliajai valingai jėgai (MVJ) ir centriniam nuovargiui, įvertinti, kaip rehidratacija veikia hipertermijos sąlygomis griaučių raumenų funkcijas atliekant 2 min maksimalų izometrinį krūvį. Tiriamieji — suaugę aktyviai nesportuojantys vyrai (n = 10). Jų amžius — 22,2 ± 3,4 m., kūno svoris — 75,1 ± 8,0 kg, ūgis —177,6 ± 7,2 cm. Atlikti trys tyrimai — vienas kontrolinis ir du eksperimentiniai. Vieno eksperimento metu buvo sukeliama organizmo hipertermija ir dehidratacija (tiriamieji 45 min sėdėjo panirę iki dubens šiltoje vonioje, kurios vandens temperatūra — 44 ± 1 oC). Kito eksperimento metu ta pačia metodika sukeliant hipertermiją buvo atliekama peroralinė organizmo rehidratacija 1000 ml 37 oC NaCl 0,9% tirpalu. Maksimalus valingos jėgos (MVJ) krūvis tęsėsi 120 s: kas 15 s raumuo buvo stimuliuojamas elektros impulsais — stimuliacijos trukmė 250 ms, dažnis 100 Hz, įtampos dydis 85—105 V. Registruotas raumenų MVJ momentas (N·m) ir raumenų valingo aktyvavimo laipsnis VA% = (MVJ + elektrinis impulsas) / MVJ × 100. Tiriamieji krūvio metu buvo motyvuojami verbaliniu būdu, suteikiant jiems vizualų jėgos signalo kitimo atgalinį ryšį. Sukėlus hipertermiją ir dehidrataciją, rektalinė kūno temperatūra vidutiniškai padidėjo nuo 37,33 ± 0,36 iki 39,13 ± 0,25 oC (p < 0,001), atlikus rehidrataciją hipertermijos sąlygomis — nuo 37,28 ± 0,36 iki 39,22 ± 0,4 oC (p < 0,001). Hipertermijos eksperimento metu tiriamieji vidutiniškai neteko 0,93 ± 0,32 kg, ir tai sudarė 1,17 ± 0,4% kūno svorio (I o dehidratacija).[...]., The aim of the study was to establish the impact of hyperthermia and dehydration and to evaluate the impact of rehydration on the functions of skeletal muscles performing 2 min maximum intensity isometric load under the conditions of hyperthermia. The research participants were male adults not actively engaged in sports (n = 10), aged 22.4 ± 3.4 years, with body mass of 75.1 ± 8.0 kg, and height — 177.6 ± 7.2 cm. Three studies were carried out — one control study and the other two — experimental. During the fi rst experiment the bodies of the research participants experienced hyperthermia and dehydration (research participants kept their legs up to the pelvis in the bath with hot water (44 ± 1oC) for 45 minutes). During the other experiment, using the same methods of increasing hyperthermia, the organisms experienced peroral rehydration with the1000 ml solution of 37oC NaCl 0.9%. The load of maximum voluntary strength (MVS) lasted for 120 seconds, every 15 seconds the muscle was stimulated by electrical impulses — the duration of the stimulation was 250 ms, the frequency was 100 Hz, and the voltage was 85—105 V. We registered the moment of MVS (N*m) and the degree of voluntary activation of muscles VA% = (MVS + electrical impulse) / MVS × 100. When the load was applied the research participants were motivated verbally, and they were provided with the visual feedback of changes in strength signals. After hyperthermia and dehydration was applied, the rectal body temperature averagely increased from 37.33 ± 0.36 to 39.13 ± 0.25oC (p < 0.00), applying rehydration under the conditions of hyperthermia it was from 37.28 ± 0.36 to 39.22 ± 0.4oC (p < 0.001). During the hyperthermia experiment the research participants lost 0.93 ± 0.32 kg on average, and that was 1.17 ± 0.4% of their body mass (Io dehydration).[...].

Tyrimo tikslas — nustatyti hipertermijos ir dehidratacijos poveikį maksimaliai valingajai jėgai (MVJ), centriniam nuovargiui ir įvertinti, kaip hipertermijos sąlygomis (atliekant 2 min maksimalų izometrinį krūvį) rehidratacija veikia griaučių raumenų funkcijas. Tiriamosios — suaugusios aktyviai nesportuojančios moterys (n = 8). Jų amžius — 21,2 ± 2,4 metų, kūno svoris — 64,84 ± 8,4 kg, ūgis —170,8 ± 2,5 cm. Atlikti trys tyrimai — vienas kontrolinis, du eksperimentiniai. Vieno eksperimento metu buvo sukeliama organizmo hipertermija ir dehidratacija (tiriamosios 45 min sėdėjo iki dubens panirusios šiltoje vonioje, kurios vandens temperatūra 44 ± 1C), kito — ta pačia metodika sukeliant hipertermiją buvo atliekama peroralinė organizmo rehidratacija 1000 ml 37C NaCl 0,9% tirpalu. Maksimalus valingosios jėgos (MVJ) krūvis tęsėsi 120 s (kas 15 s raumuo buvo stimuliuojamas elektros impulsais — stimuliacijos trukmė 250 ms, dažnis 100 Hz, įtampos dydis 85—105 V). Registruotas raumenų MVJ momentas (N x m) ir raumenų valingojo aktyvavimo laipsnis: VA% = (MVJ + elektrinis impulsas) / MVJ × 100. Tiriamosios krūvio metu buvo žodžiu informuojamos, kaip kinta jėga. Sukėlus hipertermiją ir dehidrataciją, rektalinė kūno temperatūra vidutiniškai padidėjo nuo 37,54 ± 0,24 iki 39,62 ± 0,25C (p < 0,001), raumenų vidinė temperatūra (3 cm gylyje) — nuo 36,97 ± 0,28 iki 39,96 ± 0,31C (p < 0,001). Atlikus rehidrataciją hipertermijos sąlygomis, rektalinė kūno temperatūra vidutiniškai padidėjo nuo 37... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the study was to establish the impact of hyperthermia and dehydration on maximum voluntary contraction (MVC) force and central fatigue, as well as to assess the impact of rehydration on the function of skeletal muscle in conditions of hyperthermia when performing isometric exercise of maximum intensity for 2 minutes. The subjects were adult females (n = 8) not actively engaged in sports, aged 21.2 ± 2.4 years, body mass — 64.84 ± 8.4 kg and height — 170.8 ± 2.5 cm respectively. Three studies were carried out: one control study and two experimental ones. During the first experiment the bodies of the participants in the study were subjected to hyperthermia and dehydration (the subjects sat immersed up to the pelvis in hot water (44 ± 1C) bath for 45 min). During another experiment, the same methods of increasing hyperthermia being used, the bodies of the subjects experienced oral rehydration with 1000 ml NaCl 0.9% solution of 37C. The MVC load lasted for 120 s (MVC-2 min) and every 15 s the muscle was stimulated by electrical impulses: the duration of the stimulation was 250 ms, the frequency — 100 Hz and the voltage — 85—105 V accordingly. We registered the movement of MVC (N * m) and the degree of voluntary activation of muscles according to the formula VA% = (MVF + electrical impulse) / MVF * 100. When the load was applied the subjects were motivated verbally and they were provided with the visual feedback of changes in force signals. After hyperthermia and... [to full text]

Juosmeninės stuburo dalies funkcijų sutrikimas paplitęs visame pasaulyje. Dažniausia stuburo skausmo priežastis – tarpslankstelinių disko išvaržos. Tarpslankstelinių disko išvaržomis serga vis jaunesni pacientai, daugiausia – darbingo amžiaus žmonės. Tai yra šio amžiaus problema. Darbe buvo skiriamas didelis dėmesys stuburo skausmų priežasčių atsiradimui, stuburo išvaržų diagnostikai. Mokslininkai iki šiol neprieina vieningos nuomonės, kuris iš stuburo išvaržų gydymo būdų yra efektyviausias. Darbe buvo išanalizuota naujausia pasaulio mokslinė literatūra apie moderniausius stuburo, jų varžos diagnostikos ir gydymo metodus. Darbe ne tik išanalizuoti visi optimalūs konservatyvaus ir operacinio gydymo metodai, bet ir tarpusavyje palyginti operacinio ir konservatyvaus gydymo rezultatai. Darbo tikslas: Išnagrinėti pacientų, sergančių stuburo juosmeninės dalies išvaržomis, operacinius ir konservatyvius gydymo metodus ir įvertinti gydymo rezultatus. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti pacientų operacinio gydymo metodus ir palyginti gydymo rezultatus. 2. Išnagrinėti pacientų konservatyvaus gydymo metodus ir palyginti gydymo rezultatus. 3. Palyginti operacinio ir konservatyvaus metodų gydymo efektyvumą. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros bei straipsnių analizė, palyginanti operacinį ir konservatyvų stuburo išvaržų gydymo metodus ir gydymo rezultatus. Išvados: 1. Stuburo išvaržos operacinis būdas yra veiksmingas didžiajai daugumai pacientų pasirinkusių šį gydymą. Palyginus su kitomis operacijomis veiksmingiausios yra minimaliai invazinės stuburo operacijos – dėl to sumažėja infekcijų rizika, pacientai greičiau išleidžiami į namus. 2. Pasirinkus konservatyvų stuburo išvaržos gydymą, 60 – 70 proc. pacientų šis būdas buvo veiksmingas. Paskyrus pacientams tinkamą kineziterapijos būdą: masažą, fizinius pratimus, hidroterapiją, tempimo pratimus, nugaros skausmas dėl stuburo išvaržos ženkliai sumažėja. 3. Mokslininkai iki šiol nepriėjo prie vieningos nuomonės, kuris stuburo išvaržos gydymo būdas yra efektyvesnis pacientui: operacinis ar konservatyvus. Daugelis tyrimų parodė, kad konservatyvus stuburo išvaržos gydymo būdas yra efektyvus, bet jis dažniausiai tik atitolina neišvengiamą operaciją., The disorder of the lumbar spine is common throughout the world. The most common cause of spinal pain is intervertebral hernia. Intervertebral disc hernia affects younger patients, mostly people of working age. This is a problem of this age. A lot of attention has been paid to the causes of spinal pain, the diagnosis of spinal hernia. Scientists have not yet reached a unanimous view of which treatment for spinal hernias is the most effective of them. The paper analyzes the latest scientific literature on the latest diagnostic and therapeutic methods for resistive resonance imaging. The paper not only analyzed all the optimal methods of conservative and surgical treatment, but also compared the results of surgical and conservative treatment treatments. Objective: To investigate the surgical and conservative treatment methods of patients with lumbar spine hernia and evaluate the results of treatment. Work tasks: 1. To investigate patients surgical treatment methods and compare the results of treatment. 2. To examine the conservative treatment methods of patients and compare the results of the treatment. 3. Compare the effectiveness of surgical and conservative treatment Methods of investigation: Analysis of articles by comparing operational and conservative methods of treatment of spinal hernias and treatment results. Conclusions: 1. The spinal cord operation is effective in majority of patients who have taken this treatment. Research has shown that the most effective and most popular in the world are low invasive spinal surgery, because of the reduced risk of infections, and patients realised home sooner. 2. When choosing a conservative treatment for spinal cord, 60-70% In patients, this method was effective. When choosing conservative treatment for spinal cord in physiotherapy, patients often choosing massages, hydrotherapy, stretching exercises, after that back pain diminished markedly. 3. Researchers have not yet reached a consensus on which type of treatment for spinal cord is more effective and beneficial to the patient: operational or conservative. Many studies have shown that conservative treatment of spinal hernia often leads to a delay in the inevitable operation.

Tyrimo tikslas: įvertinti kineziterapijos poveikį kojų raumenų jėgai, kelio sąnario amplitudei ir gyvenimo kokybei po menisko plyšimo operacijos. Darbo uždaviniai: 1) Įvertinti kineziterapijos poveikį kelio sąnario amplitudei po menisko plyšimo operacijos dvejose lyties ir amžiaus grupėse. 2) Įvertinti kineziterapijos poveikį kojų raumenų jėgai po menisko plyšimo operacijos dvejose lyties ir amžiaus grupėse. 3) Įvertinti kineziterapijos poveikį gyvenimo kokybei po menisko plyšimo operacijos dvejose lyties ir amžiaus grupėse. Tyrimo metodika: Tyrimas yra atliktas LSMU ligoninėje Kauno klinikos. Buvo ištirti vyrai ir moterys, dviejų amžiaus grupių (20-40m. ir 41-60m.). 24 pacientai, kuriems buvo atlikta kelio sąnario menisko plyšimo operacija. Gyvenimo kokybei vertinti buvo pildoma anketa (SF-36 klausimynas) ir kelio sąnario funkciją bei baimę vertinanti anketa (Tampa kineziofobijos skalė). Kelio sąnario judesių amplitudė buvo išmatuota goniometru. Kojų raumenų jėga buovo matuojama Lafayette rankiniu dinamometru. Pacientams buvo taikoma 12 kineziterapijos vandenyje užsiėmimų (5 kartus per savaitę po 30 minučių). Gyvenimo kokybė, kelio sąnario judesių amplitudė ir kojų raumenų jėga buvo vertinama prieš ir po kineziterapijos. Tyrimo objektas: Kineziterapija vandenyje. Tyrimo išvados: 1. Kelio sąnario blauzdos lenkimo ir tiesimo amplitudės po kineziterapijos vandenyje pagerėjo bendroje grupėje (p0,05). Tiesiamųjų raumenų rezultatai amžiaus atžvilgiu statistiškai reikšmingesni buvo 20-40 metų amžiaus grupėje (p0,05). 3. Įvertinus kineziterapijos poveikį gyvenimo kokybei ir Tampa kineziofobijos skalei rezultatai pagerėjo bendroje grupėje (p0,05)., The aim of the study: was to evaluate the effect of physiotherapy on muscle strength, knee joint amplitude and quality of life after meniscus tear surgery. Work tasks: 1) To evaluate the effect of physiotherapy on knee joint amplitude after meniscus tear surgery in two sex and age groups. 2) To evaluate the effect of physiotherapy on legs muscle strength after meniscus tear surgery in two sex and age groups. 3) To evaluate the effect of physiotherapy on the quality of life after meniscus tear surgery in two sex and age groups. Research methodology: The research is carried out at the Kaunas Clinic of Kaunas University Hospital. Twenty-eight patients with knee joint meniscus tear surgery were studied in two age groups (20-40m and 41-60m). A questionnaire (SF-36 questionnaire) and a knee joint function also fear rating questionnaire (Tampa Kinesiophobic Scale) were used to assess quality of life. The knee motor's amplitude was measured by a goniometer. The muscle strength of the leg is measured by Lafayette's manual dynamometer. 12 sessions of physiotherapy in the water were applied to the patients (5 times a week for 30 minutes). Quality of life, knee motor amplitude and leg muscle strength were evaluated before and after physiotherapy. Research object: Physiotherapy in water. Findings of the research: 1. The amplitude of knee bending and straightening of knee joint in physiotherapy in water improved in the general group (p0.05). The age of the strain muscle was statistically more significant in the age group 20-40 (p0.05). 3. Assessing the effect of physiotherapy on the quality of life and Tampa kinetic-phobia scales improved in the general group (p 0.05).

Tyrimo tikslas: Ištirti kineziterapijos poveikį liemens judesių amplitudei, raumenų statinei ištvermei ir gyvenimo kokybei pacientams turintiems juosmeninės stuburo dalies išvaržas. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti liemens judesių amplitudę atliekant Schober modifikuota testą 2. Įvertinti liemens raumenų statinę ištvermę atliekant Magee ištvermės testą. 3. Įvertinti kineziterapijos poveikį gyvenimo kokybei (pagal skausmo skalę ir gyvenimo kokybės anketą). Tyrimo metodai: Tyrimas atliktas VŠĮ Lazdijų ligoninėje. Iš viso buvo tirta 20 pacientų (40-60) metų vyrų ir moterų turinčių juosmeninės stuburo dalies išvaržą. Pacientai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į 2 grupes: po 10 pacientų. Prieš ir po kineziterapijos abiejų grupių pacientai buvo tiriami naudojant juosmens mobilumo testą bei liemens raumenų statinės ištvermės testą. Gyvenimo kokybė buvo vertinama pagal Oswestry negalios indeksą ir skaičių analoginę skalę. Abiejų grupių pacientams buvo taikyta 1 savaitės kineziterapijos programa (5 kartus per savaitę po 30 minučių). Pirmai grupei kineziterapija buvo taikyta kineziterapijos salėje, o kitai - vandenyje. Tyrimo rezultatai: Po kineziterapijos salėje ir vandenyje, atlikus modifikuotą Schober testą, nustatytas reikšmingas rezultatų pagerėjimas (p0,05). Abejose grupėse skausmo intensyvumas reikšmingai sumažėjo ir pagerėjo gyvenimo kokybė. Tyrimo išvados: 1. Po kineziterapijos abiejose grupėse, atlikus modifikuotą Schober testą, nustatytas reikšmingas rezultatų pagerėjimas (p0,05). 2. Pilvo raumenų statinė ištvermė po kineziterapijos abiejose grupėse reikšmingai pagerėjo (p0,05). 3. Abiejose grupėse skausmo intensyvumas reikšmingai sumažėjo ir reikšmingai pagerėjo gyvenimo kokybė (p0,05)., The goal of the study is to analyze the impact of physical therapy on the range of lower back flexibility, static muscular endurance and quality of life of patients with lumbar herniated discs. Objectives of the research: 1.To assess the range of lower back flexibility by performing the modified Schober’s test; 2.To assess the static muscular endurance of the lower back by performing the Magee endurance test. 3.To assess the impact of physical therapy on the quality of life (based on the pain scale and the quality of life questionnaire). Research methods: The research was carried out at the Public Institution Lazdijai Hospital. A total of 20 male and female patients (age: 40-60 years old) with lumbar herniated discs participated in the research. The patients were randomly grouped into 2 groups with 10 patients each. The patients of both groups were tested before and after physical therapy using the lumbar spine mobility test and static muscular endurance test for the lower back. The quality of life was assessed based on the Oswestry disability index and the numeric version of the analog scale. Both groups had a 1-week-long physical therapy program (i.e. five 30-minute sessions a week). The first group had physical therapy in the gym while the second one had aquatic physical therapy. Research results. A significant improvement in the results (p0.05). The intensity of pain significantly decreased and the quality of life increased in both groups. Conclusions: 1. The modified Schober’s test revealed a significant improvement of the results of the therapy in both groups after physical therapy (p0.05). 2. The static muscular endurance of abdominal muscles improved significantly in both groups after physical therapy (p0.05). 3. The intensity of pain significantly decreased and the quality of life increased in both groups (p0.05).

Problema: Stuburo išvaržos yra viena iš dažniausių nugaros skausmo priežasčių. Dažniausiai jos susiformuoja juosmeninėje stuburo dalyje. Mokslininkai svarsto, kuris iš gydymo būdų yra efektyviausias gydant stuburo juosmeninės srities išvaržą. Savo darbe iškėliau klausimą: koks būdas operacinis ar konservatyvus yra efektyvesnis gydant juosmeninės stuburo srities išvaržą. Darbo tikslas: Išnagrinėti ir palyginti juosmeninės stuburo srities išvaržos operacinio ir konservatyvaus gydymo metodus ir išnagrinėti, kuris metodas efektyvesnis. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti juosmeninės stuburo srities išvaržos operacinius gydymo metodus ir palyginti gydymo rezultatus. 2. Išanalizuoti juosmeninės stuburo srities išvaržos konservatyvaus gydymo metodus ir palyginti gydymo rezultatus. 3. Palyginti konservatyvaus ir operacinio stuburo juosmeninės srities išvaržų gydymo metodų efektyvumą. Tyrimo metodai: Straipsnių analizė, palyginant stuburo juosmeninės srities išvaržos operacinio ir konservatyvaus gydymo metodus ir gydymo rezultatus. Tyrimo objektas: Moksliniai straipsniai, nagrinėjantys juosmeninės stuburo srities išvaržos operacinio ir konservatyvaus gydymo metodus bei gydymo rezultatus. Išvados: 1. Konservatyvaus gydymo būdai (trakcija, fizioterapija, elektroterapija, ozono deguonies terapija, steroidų injekcijos, akupunktūra, stuburo manipuliacija, tradicinė kinų medicina, masažas) analizuotose straipsniuose buvo efektyvūs gydant stuburo juosmeninės srities išvaržas. Atliekant gydymą ozono injekcijomis buvo gauti 92,7% efektyvūs gydymo rezultatai. 2. Operaciniai gydymo metodai (mikrodiscektomija, atvira discektomija, perkutaninė lazerinė discektomija) analizuotose straipsniuse buvo efektyvūs gydant stuburo juosmeninės srities išvaržas. Atliekant perkutaninę lazerinę discektomiją 94,75% buvo gauti geri gydymo rezultatai. 3. Operacinis stuburo juosmeninės srities išvaržos gydymas yra veiksmingesnis už konservatyvų gydymą siekiant greitai ir per trumpą laikotarpį sumažinti išvaržos keliamą skausmą, tačiau lyginant vidutinio ir ilgalaikio laikotarpio gydymo rezultatus operacinis būdas nėra veiksmingesnis už konservatyvų., Problem of research Spinal herniation is one of the most common causes of back pain. Most often they form in the lumbar area. Scientists are considering which of the treatment is most effective in healing lumbar herniation. In my work I raised the question: How to effectively treat lumbar herniation, operative or conservative manner. The aim of the research: Analyze the patients with lumbar herniated disc, surgical and conservative methods of treatment and to evaluate the results of the treatment. The task of the research: 1. To analyse conservative ways of treatment for lumbar herniation and compare the results of treatment. 2. To analyze operational methods of treatment of patients with a lumbar herniated disc and compare the results of treatment. 3. To compare conservative and operative lumbar disc herniation treatment results. Research methods: Analysis of articles with surgical and conservative lumbar herniation treatment. The object of research: Scientific articles that analyze surgical and conservative lumbar herniation methods and treatment results. Conclusions: 1. All conservative treatments (traction, physiotherapy, electrotherapy, ozone oxygen therapy, steroid injections, acupuncture, spinal manipulation, traditional Chinese medicine, massage) were effective in treating lumbar disc herniation. Treatment with ozone injection resulted in an effective treatment outcome of 92.7%. 2. Analysis of the surgical procedures for treating lumbar disc herniation (microdischectomy, open discectomy, percutaneous laser discectomy) were effective in treating lumbar disc herniation. In a case of minimally invasive discectomy (percutaneous laser discectomy) 94.75% of good treatment results were obtained.

Darbo tikslas: įvertinti pastovios ir intervalinės treniruotės poveikį sergančių išemine širdies liga širdies - kraujagyslių sistemai, fiziniam pajėgumui ir gyvenimo kokybei. Darbo uždaviniai: 1) Ištirti pacientų fizinį pajėgumą prieš ir po kardiologinės reabilitacijos. 2) Ištirti hemodinamikos reakciją į fizinį krūvį prieš ir po kardiologinės reabilitacijos. 3) Ištirti pacientų gyvenimo kokybę prieš ir po kardiologinės reabilitacijos. Tyrimo metodai: 6 min. ėjimo mėginys, spiroergometrija, veloergometrija, arterinio kraujo spaudimo ir pulso matavimas, gyvenimo kokybės vertinimas. Rezultatai: taikant pastovaus krūvio treniruotes fizinis pajėgumas po reabilitacijos reikšmingai pagerėjo (p0,05). Širdies ir kraujagyslių sistemos adaptacija į fizinį krūvį prieš ir po reabilitacijos buvo bloga, nes nustatyta hipertoninė reakcija (1 min po krūvio padidėjo ŠSD, sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas (p, Objective: to evaluate effect of constant workload and interval workouts oncardiovascular system, physical fitness and quality of life for patients with coronary heart disease. Tasks of this research: 1) To investigate patients physical fitness before and after cardiac rehabilitation. 2) To estimate adaptation of cardiovascular system during physical exercise. 3) To investigate patients quality of life after cardiac rehabilitation. The methods of research: sample of 6 minutes walking, spiroergonometry, veloergometry, measure of arterial blood pressure and pulse, measure of quality of life. Results: after rehabilitation physical fitness significantly improved (p0,05). Cardiovascular system adaptation to physical activity has been unsatisfactory for everyone before and after cardiac rehabilitation, because it was found hypertonic reaction (increased heart rate and systolic and diastolic blood pressure (p

Tyrimo tikslas: Nustatyti kineziterapijos poveikį, pacientų savarankiškumui ir gyvenimo kokybei po galvos smegenų insulto. Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas VšĮ. Respublikinėje Kauno ligoninėje. Iš viso buvo tirta 20 pacientų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą. Pirmiausia pacientai buvo testuojami naudojant judesių vertinimo skalę, motorikai ir mobilumui įvertinti, bei apklausiami naudojant gyvenimo kokybės klausimyną (SF – 12). Pacientams buvo taikoma 2 mėnesių kineziterapijos programa, 5 kartus per savaitę po 30 minučių, su pacientu dirbant individualiai kineziterapijos salėje. Po kineziterapijos programos pakartotinai buvo vertinama gyvenimo kokybė bei motorika ir mobilumas. Tyrimo rezultatai: Kineziterapijos procedūrų taikymas statistiškai reikšmingai padidino pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, motoriką ir mobilumą (p0,05). Įvertinus pacientų su fizine bei psichine sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokytį prieš ir po kineziterapijos procedūrų taikymo, nustatytas pacientų būklės pagerėjimas, tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05). Lyginant motorikos ir mobilumo gebėjimų įtaką su fizine sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokytis statistiškai reikšmingas (p0,05). Tyrimo išvados: 1. Motorikos ir mobilumo rodikliai po taikytos kineziterapijos procedūrų reikšmingai pagerėjo. 2. Įvertinus pacientų su fizine sveikata susijusią gyvenimo kokybę, duomenys pagerėjo. Įvertinus su psichine sveikata susijusią gyvenimo kokybę duomenys taip pat pagerėjo, tačiau statistiškai nereikšmingai. 3. Nustačius motorikos, mobilumo ir gyvenimo kokybės sąsajas prieš ir po kineziterapijos, pacientų, duomenys pagerėjo, tačiau statistiškai nereikšmingai., Aim: To determine the impact of physiotherapy on the self-efficiency of the patients and quality of life after stroke. Methods: The study was conducted in PI Kaunas Republican hospital. There were studied 20 patients who experienced an ischemic stroke. First patients were tested using the Motor Assessment Scale, motor and mobility skills assessed during the interview, using the SF -12 quality of life questionnaire to evaluate, how everyday activities were disrupted after patients suffered a brain stroke. Patients were subject to 2 months’ physical therapy program, 5 times a week for 30 minutes, working individually with a patient in a physiotherapy room. After the physiotherapy program, an evaluation of life quality and motor and mobility was repeated. Results: Application of physiotherapy procedures statistically significantly increased motor and mobility skills (p0,05). Assessing the change of quality of life related to the physical and mental health of patients before and after application of physiotherapy, improvement was determined, but obtained difference was not statistically significant (p>0,05). Evaluating the influence of motor and mobility skills, the change of quality of life related to the physical health is statistically significant (p0,05). Conclusions: 1. Motor and mobility indicators after applied physical therapy significantly improved. 2. Assessing the quality of life of post stroke patients, data have improved. Assessing the quality of life related to mental health, data also improved, but the results are not statistically significant. 3. Setting motor, mobility, and quality of life relations before and after physical therapy, patients experienced brain stroke, data have improved, but they are not statistically significant.

Problema: kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio (PKR) plyšimas - viena dažniausiai pasikartojančių kelio sąnario traumų. Daugelį metų mokslininkai nesutaria dėl vieningos nuomonės, kuris gydymo būdas turėtų būti naudojamas. Šiame darbe nagrinėsime, kurį, operacinį ar konservatyvų gydymo metodą reikėtų pasirinkti po kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimo. Darbo tikslas: išnagrinėti pacientų patyrusių kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimą, operacinius ir konservatyvius gydymo metodus bei įvertinti gydymo rezultatus. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pacientų patyrusių kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimo operacinius gydymo metodus ir palyginti gydymo rezultatus. 2. Išanalizuoti pacientų patyrusių kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimo konservatyvius gydymo metodus ir palyginti gydymo rezultatus. 3. Išnagrinėti, kuris gydymo metodas (operacinis ar konservartyvus) yra efektyvesnis. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros bei straipsnių analizė, palyginant operacinį ir konservatyvų kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimą gydymo metodus ir gydymo rezultatus. Tyrimo objektas: mokslinė literatūra bei straipsniai, nagrinėjantys operacinio ir konservatyvaus kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio gydymo metodus. Išvados: 1. Kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos 97 procentams pacientų davė teigiamus rezultatus. Mažesnis diskomfortas jaučiamas panaudojus pusgyslinio bei grakščiojo raumenų sausgysles, negu naudojant girnelės sausgyslę. 2. Konservatyvus gydymo metodas yra dažniau taikomas vyresnio amžiaus, mažiau fiziškai aktyviems pacientams. Efektyviausias konservatyvaus gydymo būdas yra kineziterapija, taip pat yra efektyvu naudoti kaulų čiulpų koncentrato injekcijas ir Pilates pratimus. 3. Operaciniai gydymo metodai yra efektyvesni lyginant su konservatyviais gydymo metodais. Delsiant atlikti operaciją, padidėja tikimybė susilaukti pooperacinių komplikacijų., Problem of research: Anterior cruciate ligament (ACL) rupture is one of the most common injuries of the knee joint. It's been ages since scientist have been arguing about the way of treatment which of them best. In this assesment we will try to analyze which way of treatment, is the most effective and brings better results post rehabilitation process. The aim of the research: Examine the patients with an anterior cruciate ligament tear, post surgical and conservative methods of treatment, while also evaluating the results of the outermost. The task of the research: 1. Analyze the surgical treatment methods and results of patients with anterior cruciate ligament tear. 2. Analyze the conservative treatment methods and results of patients with anterior cruciate ligament tear. 3. Investigate surgical and conservative methods of treatment effectiveness. Research methods: Analysis of scientific literature and articles, compare surgical and conservative treatment of anterior cruciate ligament. The origin of research: Scientific literature and articles which investigate surgical and conservative treatment of anterior cruciate ligament. Conclusions: 1. The reconstructive surgery of the anterior cruciate ligament has a success rate of about 97 percent. Lower discomfort levels are felt by using semitendinosus and gracilis muscles tendons than by using patteral tendons. 2. Conservative treatment of anterior cruciate ligament is used more with the elderly and less active patients. Physiotherapy is the most effective and most used technique of all possible conservative treatments. Bone marrow injections and pour concentrate exercises are also effective way of treatment. 3. Operative treatment of the anterior cruciate ligament is more effective method than all possible conservative treatments. Postponment of operation could increase risk of post operational complications.

Problema: Priekinio kryžminio raiščio (PKR) plyšimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių kelio sąnario traumų. Tai sukelia kelio sąnario nestabilumą bei sukelia riziką gretutinių kelio sąnario struktūrų pažeidimų atsiradimui. Šis plyšimas dažniausia pasitaiko jauniems sportuojantiems žmonėms. Mokslininkai svarsto kuris PKR plyšimo būdas yra efektyviausias. Savo darbe iškėlėme klausimą: koks būdas operacinis ar konservatyvus yra efektyvesnis gydant PKR plyšimą. Darbo tikslas: Išnagrinėti kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimo operacinio ir konservatyvaus gydymo metodus ir įvertinti gydymo rezultatus. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimo operacinius gydymo metodus ir gydymo rezultatus. 2.Išnagrinėti kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimo konservatyvius gydymo metodus ir gydymo rezultatus. 3. Palyginti konservatyvaus ir operacinio gydymo metodų efektyvumą. Tyrimo metodai: ISI straipsnių analizė, palyginant operacinio ir konservatyvaus priekinio kryžminio raiščio plyšimo gydymo metodus ir gydymo rezultatus. Tyrimo objektas: ISI straipsniai, nagrinėjantys operacinio ir konservatyvaus priekinio kryžminio raiščio plyšimo gydymo metodus bei gydymo rezultatus. Išvados: 1. Atliekant priekinio kryžminio raiščio rekonstrukciją yra efektyviausia naudoti paties ligonio transplantaną. Artroskopinė rekonstrukcinė operacija davė geresnius pooperacinius rezultatus ir buvo efektyvesnė negu atvira operacija. 2. Konservatyvus gydymas dažniausiai efektyviausias yra žmonėms kurių fizinio aktyvumo lygis nėra labai didelis. Labiausiai efektyvus konservatyvaus gydymo metodas yra kineziterapija. Gydymas injekcijomis gali būti alternatyva pacientams kurie nori išvengti priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos. 3. Kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimo konservatyvaus ir operacinio gydymo rezultatai reikšmingai nesiskyrė. Pacientams, kuriems buvo skiriamas operacinis gydymas, kelio stabilumas buvo geresnis lyginant su pacientais kuriems paskirtas konservatyvus gydymas., problem of research One of the most common knee injuries is an anterior cruciate ligament (ACL) rupture. It often results an instability of the knee joint, which increases the risk of further knee damage. This rupture usually occurs in young and active people. Scientists are considering which method for treating ACL rupture is most effective. In our study we set the problematic question: How to effectively treat ACL rupture operative or conservative manner? The aim of the research: Examine the patients with anterior cruciate ligament rupture, surgical and conservative methods of treatment and to evaluate the results of the treatment. The task of the research: 1. Examine the patients with anterior cruciate ligament rupture surgical treatment methods and results. 2. Examine the patients with anterior cruciate ligament rupture conservative treatment methods and results. 3. Compare surgical and conservative methods of treatment effectiveness. Research methods: ISI articles overview comparing operative and conservative methods of treatment results of ACL rupture. The object of research: Patients with ACL rupture. Conclusions: 1. Autograft had greater advantages than allograft in anterior cruciate ligament reconstruction. Arthroscopic reconstruction gave better results than open surgery. 2. Conservative treatment is usually more effective for people whose activity level is low. The most effective method of conservative treatment is physical therapy. Prolotherapy injectionts therapy may be an alternative to surgery. 3. Anterior cruciate ligament rupture conservative and surgical treatment results did not differ significantly. Patients who were treated operatively had a significantly better stability of the knee.

Tyrimo aktualumas : Amputacija- tai galūnės ar kitos kūno dalies dalinis arba visiškas pašalinimas. Atlikus kojos amputaciją, sutrinka daugelis mobilumo funkcijų. Žmonės ,patyrę apatinių galūnių amputaciją, patiria daug fizinių, psichologinių ir socialinių problemų susijusių su jų galūnių praradimu, tolesne reabilitacija ir reintegracija visuomenėje (Gallagher et al., 2008). Apatinių galūnių amputacija turi įtakos kūno vaizdo suvokimui, socialinei veiklai, žmogaus mobilumui ir gyvenimo kokybei. Gebėjimas vaikščioti su protezu susijęs su mažesniu socialiniu aktyvumu bei kasdienine veikla (Samsan et al., 2009).Pasirinkta tema aktuali todėl, kad svarbu nustatyti ir įvertinti veiksnius, įtakojančius reabilitacijos efektyvumą po kojos amputacijos. Darbo objektas: tiriamųjų mobilumo lygio(ML) nustatymas, pusiausvyros, raumenų jėgos ir sąnarių amplitudės rezultatų pokytis. Darbo naujumas: asmenų po šlaunies amputacijos, kineziterapijos rezultatų lyginimas su asmenų, po blauzdos amputacijos kineziterapijos rezultatais, yra mažai nagrinėtas, tokių darbų atlikta labai mažai. Darbo tikslas: įvertinti pacientų kineziterapijos veiksmingumą po kojos amputacijos , įvertinti veiksnius, įtakojančius kineziterapijos efektyvumą po kojos amputacijos. Hipotezė: Teigiame, kad po blauzdos amputacijos visi rodikliai( šlaunies raumenų jėga, klubo sąnario amplitudė, pusiausvyra ir mobilumas) bus geresni nei pacientams po šlaunies amputacijos. Siekiant patvirtinti ar atmesti hipotezes buvo iškelti sekantys uždaviniai. Šio tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų po šlaunies amputacijos klubo sąnario amplitudę, šlaunies raumenų jėgą, pusiausvyrą ir mobilumo lygį prieš ir po atliktos kineziterapijos. 2. Įvertinti pacientų po blauzdos amputacijos klubo sąnario amplitudę, šlaunies raumenų jėgą, pusiausvyrą ir mobilumo lygį prieš ir po atliktos kineziterapijos. 3. Palyginti abiejų grupių klubo sąnario amplitudės, šlaunies raumenų jėgos, pusiausvyros ir mobilumo lygių gautus rezultatus prieš ir po atliktos kineziterapijos. Tyrimo metodika ir organizavimas: Tyrimas atliktas AB “Ortopedijos technika” fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje nuo 2014 lapkričio mėnesio iki 2015 vasario mėnesio. Tyrime dalyvavo 4 moterys ir 16 vyrų ( amžiaus vidurkis 68 m.) po kojos amputacijos. Reabilitacijos efektyvumą rodo atliktų testų rezultatų kaita: Berg pusiausvyros vertinimo skalė, 2 minučių ėjimo testas, asmenų ,kuriems amputuotos galūnės, numatomo mobilumo skalė. Tiriamos pacientų grupės buvo įvertintos prieš kineziterapijos kursą ir po jo. Abiejų grupių tiriamųjų klubo sąnario, šlaunies raumenų jėgos, pusiausvyros ir mobilumo rodiklius vertino tas pats asmuo. Apibendrinus gautus rezultatus prieita prie šių išvadų: 1.Įvertinus pacientų, po šlaunies amputacijos tyrimo rezultatus statistiškai patikimai pagerėjo fizinis pajėgumas ir mobilumas, pusiausvyra ir raumenų jėga. Skausmo vertinimo rezultatai buvo statistiškai nepatikimi. 2. Įvertinus pacientų , po blauzdos amputacijos tyrimo rezultatus mobilumas buvo patikimai geresnis: didesnis amputuotos kojos šlaunies tiesimo kampas,labiau išvystyta šlaunies tiesimo ir atitraukimo jėga. Geresni rezultatai atliekant kasdieninės veiklos veiksmus: einant , sukantis, sėdantis, stojantis nuo kėdės. 3.Tirtų grupių sąnarių paslankumas, raumenų jėga, pusiausvyra bei judėjimo galimybės statistiškai patikimai pagerėjo, tačiau pacientų, po blauzdos amputacijos, mobilumo rodikliai išliko patikimai didesni: šlaunies tiesimo raumenų jėga, šlaunies tiesimo kampas, bei 2 min. testo rezultatai., Relevance of study: Amputacion is the partial or entire removal of a body extremity or other part of a body. Many functions of mobility are deficient after leg amputation. People with lower extremity amputation face numerous physical, psychological, and social challenges associated with their limb loss and subsequent rehabilitation and community reintegration ( Gallager et al.,2008). Lower limb amputation affects body image perception, social activities, people´s ability to walk and quality of life. The ability to walk with a prosthesis associated with reduced social activity and daily living (Samsan et al., 2009). The chosen topic is important, because it is important to identify and evaluate the factors influencing the efficiency of rehabilitacion after leg amputation. Object of study: subjects level of mobility , balance, muscle strength and joint amplitude changes. Aim of study: evaluation of physical therapy to patients after leg amputation. Novelty of study: Persons of the thigh amputation of physical therapy resulted in comparison with persons of the tibial amputation results of physical therapy are poorly studied, such studies has been done just few. Hypothesis of study: We believe that persons of the tibial amputation outcomes of physical therapy will be better, than persons of the thigh amputation. Tasks of the study: 1. To evaluate patients after thigh amputation hip joint amplitude, thigh muscle strength, balance, pain and mobile level before and after physical therapy. 2. To evaluate patients after tibial amputation hip joint amplitude, thigh muscle strength, balance, pain and mobile level before and after physical therapy. 3. Compare the results oh both groups. Methods and organization of study: the study was performed in the department of Physical medicine and rehabilitation of “Ortopedijos Technika” during November 2014- February 2015. Participants of the study were 4 women and 16 men (mean age 68 years) after leg amputation. Research methods: Berg balance scale, 2 minute walk test, Amputee mobility predictor. These scales show the effectiveness of physical therapy. Analysed groups were evaluated before and after course of physical therapy. The participants of both groups were evaluated by the same person. Summarizing the survey results the following coclusions: 1. Assess the pacient”s thigh amputation after the results statistically provided significant improvements in physical capacity and mobility, balance and muscle strength. Assessment of pain was not statistically significant. 2. Assess the pacient”s tibial amputation after the results mobility was significantly better. Better results in daily operational activities:walking, turning, sitting and getting up from a chair. 3. The participants of both groups got better results after physical therapy , but pacient”s after tibial amputation indicators remained statistically better.

Tyrimo objektas: 4-6 metų vaikų pėdos skliauto ir antropometrinių rodiklių kaita taikant korekcinius pratimus. Darbo tikslas: ištirti 4-6 metų vaikų pėdos skliauto ir antropometrinių rodiklių kaitą taikant korekcinius pratimus. Hipotezė: pėdos skliauto ir antropometrinių rodiklių kaita bus didesnė taikant korekcinius pratimus negu netaikant korekcinių pratimų. Uţdaviniai: 1. nustatyti 4-6 m. vaikų pėdos skliauto indeksą ir FPI-6 (pėdos padėties indeksą) ir sąsajas tarp jų. 2. nustatyti 4-6 m. vaikų antropometrinių rodiklių kaitą. 3. nustatyti pėdos skliauto ir antropometrinių rodiklių sąsajas. 4. nustatyti korekcinių pratimų įtaką plokščiapėdystės korekcijai. Tyrimo problema: Deja, plokščiapėdystė – tai ne tik kosmetinis defektas, o sunkus luošinantis susirgimas, kurio išvengti galima, o išgydyti yra labai sunku, ypač vyresniame amţiuje. Dėl šio susirgimo ţmogaus eisena tampa sunki, varginanti ir skausminga. Įvairių autorių pateikiamas plokščiapėdystės paplitimas svyruoja 30-60 % ir ši tendencija yra didėjanti. (S. Pranckevičius, 2006; G. Kostkevičius, 2010 ir kt.) Šios ligos pasekmių galima išvengti kuo anksčiau diagnozavus ir pradėjus taikyti konservatyvų gydymą. Konservatyvus gydymas daugelio autorių nuomone yra efektyviausias ikimokyklinio amţiaus vaikams, kai dar vyksta judėjimo aparato formavimasis. Tyrimo metodika: Antropometrinių duomenų analizė: ūgis matuojamas medine ūgio matuokle; liemens apimtis, kojų ir pėdų ilgiai matuojami audekline tiesle; kūno masė nustatoma elektrinėmis svarstyklėmis (Kern MPS 200K 100M); KMI apskaičiuojama pagal standartinę formulę ir išreiškiama procentilėmis; FPI-6 klausimyno valividizavimas ir tiriamųjų vaikų pėdų padėties indekso nustatymas pagal FPI-6 klausimyną; tiriamųjų vaikų pėdų ištyrimas plantoskopijos metodu ir apskaičiuojamas pėdos skliauto indeksas. Gauti duomenys apdorojami statistinėmis programomis: Microsoft Excel ir SPSS 21.0 Svarbiausios išvados: 1. Maţėjant pėdos skliauto indekso reikšmei, stebimas pėdos padėties gerėjimas. 2. Antropometriniai duomenys kito tolygiai su amţiumi abiejose grupėse. 3. 4-6 m. vaikų tarpe stebimas plokščiapėdystės ir antropometrinių duomenų ryšys: stipriausias tarp KMI ir pėdos indekso. 4. Korekciniai pratimai turėjo reikšmingą įtaką atstatant anatominę pėdos padėtį tyrimo metu., Study object: influence of the corrective exercises of the foot arch and anthropometric features among 4-6 year old children Study goal: To determinate the relationship between corrective exercises and foot arch anthropometric feature changes among 4-6 year old children. Hypothesis: the corrective exercises can change the anthropometric features and foot arch of 4-6 year old children. Goals: 1. to determine the correlation between index of 4-6 years old childrens foot archs and FPI-6 (foot posture index). 2. to determine changes of anthropometric features among 4-6 year old children. 3. to determine the correlation between foot arch and anthropometric features. 4. to determine the influence of the corrective exercise to the flatfoot correction. Study problems: Flatfoot is not only a cosmetic defect but debilitating illness as well, which could be easily avoided however treatment is complicated especially if grown up. Persons gait becomes crippled, tiring and painful because of the illness. According to various authors prevalence of flatfoot reaches 30 – 40 % and has tendency to rise (S. Pranckevičius, 2006; G. Kostkevičius, 2010 etc.). Sequence of illness could be avoided by early diagnosis and conservative treatment. By many authors concervative measures are most effective when started in pre – school age until full development of skeletal system occurs. Methodology: Analysis of anthropometric data : height is measured by graduated wooden rod, waistline and lenght of leg and foot by soft ruler, body weight by electronic scales ( Kern MPS 200K 100M) and BMI is calculated by standard formula in percentile. Validation of FPI -6 and index assessment is done by FPI -6 questionnaire, plantoscopy for foot examination and calculation of foot arch index. All gathered data is processed in Microsoft Excel and SPSS 21.0. Conclusion: 1. Better foot position is observed with declining in foot arch index value. 2. Changes in anthropometric data correlated evenly with the age in both groups. 3. There is a connection between flatfoot and anthropometric data among 4-6 year old children, most evident with correlation between BMI and foot index. 4. The corrective exercises have significant influence on the restoration of the normal foot anatomy folow up period.