Search

Daugumą aplinkos veiksnių, turinčių įtakos augalų augimui ir derliui, galima reguliuoti (šaknų aplinką, tręšimą, šviesą, temperatūrą, drėgmę ir kt.). Substratas – vienas veiksnių, turinčių įtakos augalų augimui ir vystimuisi, jų derlingumui, nes nuo jo priklauso šaknų sistemos kokybė (Ne-Smith, Duval, 1998; Yeh, Chiang, 2001). Augalų auginimui ir vystimuisi ruošiant žemę ar substratą svarbu atsižvelgti į jų poreikius ir panaudojimą. Dažniausiai gėlėms sudaromas lengvai praleidžiantis orą ir vandenį tam tikros reakcijos įvairių žemių mišinys. Substratai augalų šaknims turi sudaryti kuo geresnes aeracijos sąlygas pasisavinti maisto medžiagas. Durpės naudojamos daržininkystėje, sodininkystėje, gėlininkystėje, miškininkystėje ir dirvožemio struktūrai gerinti. Populiarūs yra durpių mišiniai – substratai, kurių viena iš sudedamųjų dalių yra ceolitas. Bentonito panaudojimas substratų gamyboje taip pat yra tiriamas. 2011 m. balandžio–birželio mėn. ŠU GMF Botanikos sode buvo vykdomas tyrimas nustatyti optimalius substratus vienmečių gėlių ir kai kurių daržovių auginimui. Tyrimui pasirinkti AB „Rėkyva“ paruošti substratai Nr. 1 (Remix- D), kur viena iš sudedamųjų dalių buvo 30 kg molio, o substrato Nr. 2 (Reky Grow) – 4,5 kg bentonito ir 4,5 kg ceolito bei kontrolinis žemių mišinys. In Lithuania, village from the long ago is traditional space of the country structuring preconditions for development of economical, cultural, social and psychological human relations (Vosyliūtė, 2009). While forming competitive advantages of the territory sometimes immaterial resources of the locality are more important than material ones. Immaterial resources are the loyalty of inhabitants, image, reputation, culture of the country, etc. Very different visions are upheld when creating homesteads in Lithuania. But most of them seek to create cosy home surroundings. For ones mini planting, for others – plenitude of the plants (Jankuvienė, Jasaitis, 2009). However, Lithuanians from the oldest times like flowers, that why there are plenty of them in most homesteads even nowadays. Maybe just owners of the modern, rationally arranged homesteads saving time for caring sprouts often refuse flowers or grow only few of them and grow evergreen or blooming bushes instead. But usually it is not dispensing without annual flowers and vegetables growing in greenhouses.

Vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) dekoratyviniai augalai – tai augalų nacionalinių genetinių išteklių dalis, mokslo tiriamojo darbo bei edukacinės veiklos objektas, kuris svarbus ir miestų želdynams, ir sodyboms. Dabar soduose, daržuose ir gėlynuose žmonės augina įvairius svetimžemius, daugiausia iš Pietų Europos ar Pietvakarių Azijos kilusius, rečiau vietinius prieskoninius augalus. Tačiau vaistinių augalų auginimas tiek sodybose, tiek ūkininkaujant turi didesnį susidomėjimą. Pastarųjų vartojimas turi gilesnes tradicijas. Be to, didesnė dalis auginamų vaistinių augalų gali būti vartojami ir kaip prieskoniniai. Šio straipsnio tikslas buvo įvertinti vaistinių ir prieskoninių augalų auginimo perspektyvas sodybose bei jų panaudojimo įvairiapusiškumą. Buvo atliktas sociologinis (kiekybinis) tyrimas. Tyrimo imtis – 104 Šiaulių apskrities kaimo ir miesto vietovių respondentai. Atlikus anketinę apklausą ir pasidomėjus kokią vietą šiandieniniame gyvenime užima prieskoninių ir vaistinių augalų auginimas soduose a r daržuose, pastebėta, kad populiariausi prieskoniniai augalai yra krapai (Anethum graveolens L.) – 92 proc., česnakai (Allium sativum L.) – 88 proc., petražolės (Petroselinum sativum Hoffm.) – 79 proc., mažiau populiarūs, arba paminėjo tik keli respondentai - kalendra, (Coriandrum sativum L.), peletrūnas (Artemisia dracunculus L.). Vaistiniai augalai, kaip ir prieskoniniai, soduose ir daržuose auginami dažniausiai tie, kurie populiarūs nuo seno ir turi senas vartojimo... [toliau žr. visą tekstą] It is unknown when some potherbs and medicinal plants came into Lithuanian homesteads. Though supposedly faster spread of foreign potherbs and medicinal plants might be related to establishment and pervasion of Christianity and monasteries. Nowadays potherbs, medicinal, aromatic, decorative plants are the part of national genetic resource of plants and the object of researches and educational activities important to homesteads and city parks. Now in gardens, vegetable gardens and parterres people grow various foreign plants mostly originated from south Europe or southwest Asia, and local potherbs are grown more seldom. But medicinal plants in homesteads or farms has more interest, because growing these plants has deeper traditions, besides bigger part of medical plants can be used also as potherbs. The flora in Lithuania takes one third of all the territory. There are 1400 species growing in plant communities, 800 of them are used in medicine of our country. Half of them can be grown in homesteads also. The first gardens near to houses emerged along while ago, almost together with the beginning of agriculture. People brought the most beautiful sprouts from surrounding forests and planted them next to their house. All the plants growing in homesteads were needful. The purpose of this article was to evaluate the perspectives of growing potherbs and medicinal plants in homesteads and the variety of their using. The sociological (quantitative) research was made.

Lietuvių etnografiniai duomenys rodo, kad gėlių darželių tvarkymo tradicijos kito, atitiko istorinį laikmetį. Būdingas lietuvių sodyboms yra gausus apželdinimas medžiais dėl puošnumo ir praktiškumo. Šiaulių universiteto Menų fakulteto studentai 2009 m. parengė keturis tradicinių gėlių darželių projektus, pagal kuriuos buvo įrengta ekspozicija Botanikos sode. Tradicinių darželių ekspozicija suformuota iš Botanikos sode auginamų augalų. Pasirinkti augalai buvo įvertinti kaip geros būklės, atsižvelgiant į kasmetinius stebėjimus 5 balų sistemoje (augalai normaliai vystosi ir auga). Visuomenei pristatomoje ekspozicijoje auginama 60 augalų rūšių. Ypatingą vietą lietuvių tradicijose užimantis augalas – žalioji rūta – įveista visuose keturiuose darželiuose. Lithuanian ethnographical data indicate that the traditions of flower gardens arrangement changed according to historical times. The abundant planting with trees for the sake of decoration and practicalness is typical to Lithuanian homesteads. The traditional gardens rejected old species of flowers and were forgotten due to modernizing Lithuanian villages. Recently the growing interest in herbs and medicinal plants gives reason to renew traditional gardens in country regions. On the purpose to foster ethnic culture it was decided to create exposition of traditional gardens at Botanical Garden of Šiauliai University.