1. Nacionalinių klimato kaitos politikos įsipareigojimų įgyvendinimas Lietuvoje: institucinės sąrangos aspektas
- Author
-
Vasiliauskienė, Vilma and Telešienė, Audronė
- Subjects
institucinė sąranga ,climate change ,klimato kaita ,Lietuvos klimato kaitos politika ,climate change politics ,institutional framework ,Lithuania's climate change politics ,klimato kaitos politika - Abstract
Klimato kaita didžiulė grėsmė pasauliui, todėl globaliu mastu sprendžiama ši problema. Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija yra svarbiausias dokumentas, kuris įvardijo klimato kaitos problemą globaliu mastu. Europos Sąjunga vaidiną vadovaujamąjį vaidmenį klimato kaitos politikos formavime. Jos prioritetas yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti kuo daugiau. Europos Sąjunga įsipareigojo sumažinti vidutinės oro temperatūros padidėjimą daugiau kaip 2ºC. Bet kad būtų tai pasiekta valstybės narės turi savarankiškai įgyvendinti klimato kaitos įsipareigojimus. Kadangi klimatas labai greitai keičiasi, tai visas pasaulis, o labiausiai Europos Sąjunga stengiasi kovoti su klimato pokyčiais. Europos Sąjunga daug teisinių dokumentų priėmė dėl klimato kaitos politikos ir įpareigojo kitas valstybes imtis priemonių. Viena iš tokių valstybių įsipareigojusi dėl klimato kaitos mažinimo yra Lietuva. Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos įsipareigojimų vykdymas klimato kaitos politikos, institucinės sąrangos aspektu. Klimato kaitos politikos analizė Lietuvoje, institucinės sąrangos aspektu. Atlikti klimato kaitos politikos įsipareigojimų įgyvendinamumo analizę Lietuvoje, institucinės sąrangos aspektu. Projekto uždaviniai: 1. apžvelgti klimato kaitos politiką remiantis politikos mokslų ir kitomis socialinėmis teorijomis; 2. atlikti analizę Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo, Paryžiaus susitarimo ir kitų teisės aktų; 3. išanalizuoti Europos Sąjungos klimato kaitos politiką; 4. išanalizuoti Lietuvos klimato kaitos įsipareigojimus ir susėjusius dokumentus ir atskleisti ar įsipareigojimai vykdomi ar ne; 5. atlikti analizę klimato kaitos politikos įgyvendinimo institucinės sąrangos Lietuvoje aspektu, įvertinti tolesnio įgyvendinamumo perspektyvas ir rekomenduoti institucinės sąrangos galimus tobulinimus. Tyrimo metodai: mokslinė literatūrinė analizė, statistinių duomenų analizė ir dokumentų turinio analizė. Darbe surinkta ir pateikta naujausia informacija apie klimato kaitos politikos formavimą ir įgyvendinimą globaliu ir nacionaliniu mastu. Išanalizuotos Lietuvos institucijos, kurios yra atsakingos už klimato kaitos formavimą ir įgyvendinimą. Lietuva klimato kaitos politikos įsipareigojimus vykdo, tik nėra prioritetinė sritis valstybėje. Institucinė sąranga reikėtų tobulinti, daugiau prie klimato kaitos politikos formavimo ir įgyvendinimo turėtų prisidėti regioninės institucijos. Daugiau teisių joms turėtų būti suteikta. Taip pat valstybė turėtų ugdyti sąmoningumą visuomenės, dėl klimato kaitos., The relevance of the research. Climate change is a huge threat to the world, so it is adressed on a global scale. United Nations National climate change convention is the most important document, which adressed the climate change wordwilde. The European Union is playing the leading role in the climate change politics formation. Its priority is to reduce greenhouse effect causing gases as much as possible. The European Union has commited to reduce the average air temperature to above than 2ºC. But in order to achieve that the European coutries have to independently implement the climate change commitment. The problem of the research. Because the climate is changing very rapidly, so the world, especially The European Union is trying to fight the climate change. The European Union has initiated a lot of legal documents and has commited the other nations to take action. One of those nations, which has commited for the climate change control, is Lithuania. In this paper we are analysing Lithuania's commitment execution climate change politics, institutional structural view. Research object. Analysis of National Policy Commitment and measures of Climate Change Implemen-tation in Lithuania in Aspect of Institutional Framework. The aim of the research. To perform an analysis about the climate change liabilities realization in Lithuania in institutional structural view. Objectives of the research: 1. To review the climate change politicies on the basis of political sciense and other social domain. 2. To analyze The United Nations climate change convention, Kyoto protocol, Paris agreement and other legal acts. 3. To analyze the European Unions climate change politicies. 4. To analyze Lithuanias climate change policy commitment and other related documents also to disclose that those commitments are carried out. 5. To analyze the climate change politicies realization in Lithunias institutional structural aspect. Research methods: scientific literature analysis, statistical data analysis and the documents content analysis. In this paper I have gathered and presented the newest information about the climate change policies formation and its implementation in a global and national scale. I have analysed Lithuanias institutions which are responsible for the climate change formation and implementation. Lithuania is carrying out its commitment to the climate change politics, but it isn‘t an area of priority in this country. The institutional structure has to be improved, the regional institutions have to contribute more to the climate change politics formation and realization. More rights have to be granted to these institutions. Also the country should educate its people about the climate change.
- Published
- 2017