Search

Architektūros vietoženklių statyba – vienas ryškiausių visuotinių miestokūros reiškinių, kuris Vakaruose stebimas ir nagrinėjamas jau daugiau nei dešimtmetį. Tačiau į urbanistinėje aplinkoje išsiskiriančius architektūros objektus dar dažnai žvelgiama pro pusės amžiaus teorijų prizmę. Pirmojoje tokio pobūdžio disertacijoje pasiūlytas miesto įvaizdį formuojančių šiuolaikinės architektūros vietoženklių tyrimo modelis, kuris leidžia išsiaiškinti miesto įvaizdį formuojančių šiuolaikinės architektūros vietoženklių reikšmę. Teoriniai aspektai čia yra suderinti su praktiniais. Metodologiniu pagrindu čia tapo R.Barthes išplėtoti teksto analizės principai, akcentuojantys prasminį – giluminį – kūrinio lygmenį. 1990–2010 m. pastatyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įvaizdį formuojantys šiuolaikinės architektūros vietoženkliai čia traktuojami kaip vizualus tekstas. Remiantis sukurtuoju tyrimo modeliu buvo išsiaiškintos urbanistinėje aplinkoje vietoženklius išskiriančios fizinės, estetinės ir kitos funkcijos bei išskirtinės dislokacijos ypatybės. Architektų bei eilinių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestiečių sociologinė apklausa (buvo apklausti 363 skirtingo amžiaus ir išsilavinimo asmenys) leido sukurti miestų įvaizdžiui svarbių šiuolaikinės architektūros vietoženklių reikšmės atvaizdus, kuriuos sudaro 9 būdingos vertės. Matematinės statistikos priemonėmis atlikta šių verčių dažnio koreliacija su vietoženklius urbanistinėje aplinkoje išskiriančiomis ypatybėmis padėjo surasti patikimus... [toliau žr. visą tekstą] In the global urban development, the construction of new architectural landmarks is one of the most prominent phenomena, which has been widely observed and analyzed in Western Europe for more than a decade. However, in urban areas, distinctive architectural objects are still often viewed through the prism of the half-century theories. The key innovation proposed in the thesis is a construction of the research model that helps to explore the meaning of the contemporary architectural landmarks important for the city image. The theoretical aspects in the dissertation are in line with the practical ones. Methodological basis there were the text analysis principles developed by R. Barthes, emphasizing meaningful level of an object. From 1990 to 2010, built in Vilnius, Kaunas and Klaipėda image forming modern architecture landmarks here treated as a visual text. The research model reveals aesthetic, physical and some other features of contemporary architectural landmarks (exceptional location, distinctive function), distinguishing them in the urban context. In total, 363 respondents of citizens and architects groups were interviewed in the sociological survey and it led to the creation of The images of meaning, which consist of nine key values. In order to process the data of the survey and to find the correlation between the contemporary architectural landmarks’ values frequency and aesthetic, physical, and the distinctive function, the exceptional location characteristics... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe analizuojamos dizaino strategijos, jų teoriniai modeliai bei strategijų taikymas organizacijose. Analizuojamos paslaugų dizaino, design thinking , design doing teorijos, jų strateginiai žingsniai. Atliekama mokslinių literatūros šaltinių analizė, internetinių šaltinių analizė apimanti kompanijų profilius ir tarptautinius žurnalus. Praktinėje dalyje pateikiami empirinių tyrimų (anketinės apklausos, giluminio interviu, ekspertų vertinimo) metu gauti duomenys bei SWOT analizės rezultatai, dizaino strategija UAB ACME organizacijai bei jos naudingumo analizė. Baigiamąjį magistro darbą sudaro 4 dalys : probleminė, teorinė, tiriamoji ir praktinė probleminėje dalyje aptariamas dizaino strategijų naudingumas verslui, teorinėje dalyje pristatomi dizaino strategijų teoriniai modeliai, tiriamojoje dalyje analizuojami empiriniai tyrimai praktinėje pristatoma ir analizuojama dizaino strategija. Master thesis is oriented into analysis of design strategies and into creating design strategy for "ACME" organization. Thesis includes analysis of theoretical models of service design, design thinking, design doing. An empirical research and SWOT analysis is presented. Empirical research includes survey, follow up interview and experts survey. Practical part presents design strategy created for organization, based on theoretical analysis and results collected during research. Master thesis is oriented into analysing theoretical models and creating design strategy, evaluation of benefits of design strategy, deep analysis of organization and presenting practical plan.

Šiame esė formos rašto darbe, keliauju simbolinę kelionę, kuri neturi aiškaus, konkretaus tikslo, nei uždavinių. Būtis, laikas, atmintis, praeitis, Dievas, gimimas, mirtis, laikinumas, amžinybė – padriki egzitenciniai klausimai, į kuriuos įsižiūriu, bet neatsakinėju. Vadovaujuosi fragmentiškais atminties žemėlapiais, menininkų kūriniais ir jų atsiradimo sąlygomis. Remiuosi fenomenologiniu metodu, kuris pagrįstas refleksija ir reikalauja pakartoti esmines intuicijas, siekia išugdyti dėmesingumą, leidžia naujai įprasminti, kaip ir ką mes išgyvename. Darbo skyrius žymiu dienoraštį primenančiais pavadinimais. Šis fragmentiškas dienoraštis – be pradžios ir be pabaigos (prasidėjęs labai seniai, pasibaigia sugrįžimu į pradžią). Jis tampa svarbia praktinio darbo dalimi, paaiškinimu. In this work written as an essay, I make a symbolic trip which doesn‘t have a clear, precise goal nor aim. Existence, time, memory, past, God, birth, death, temporality, eternity – such are the unbound existential questions which I do look at but do not try to answer. I follow fragmented maps of memory, consider artists‘ creations and the conditions of their appearance. I base myself on phenomenological method which relies on reflection and demands to repeat the essential intuitions, asks to grow attentiveness, permits to give sense to what we experience and how we do it. I give titles to the parts of this work similar to personal diary titles. This fragmented diary is without beginning and without end (it started very long ago and it ends with returning to it‘s starting point). It becomes an important part of the practical work, it‘s explanation.

XX amžiaus antroje pusėje juvelyrikai priartėjus prie kitų vaizduojamojo meno rūšių, papuošalui tapus meno kūriniu, išreiškiančiu individualią kūrėjo poziciją, ir pradėjus rengti specializuotas juvelyrikos parodas, iškilo juvelyrikos eksponavimo reikšmė. Problematiškumas slypi srities specifikoje (dažnai maži mąsteliai, brangių medžiagų naudojimas) bei santykyje su kūnu, nes dėvėjimas yra esminis papuošalo suvokimui. Todėl įprastas juvelyrikos eksponavimas stiklinėse vitrinose netenkina juvelyrikos, kuriamos postmodernaus meno principais. Darbo tikslas – išanalizuoti galimas meninės juvelyrikos eksponavimo strategijas pasitelkiant trumpalaikių meninės juvelyrikos parodų pavyzdžius iš Lietuvos bei užsienio nuo XX a. 8 dešimtmečio iki šių dienų. Tyrimas nėra istorinio pobūdžio: juvelyrikos parodos nėra analizuojamos chronologiniu principu ar kaip vientisas reiškinys, procesas, kuriame galima užfiksuoti tam tikrą raidą. Nagrinėjamos trumpalaikės personalinės ir grupinės juvelyrikos parodos, nes jose gali būti įgyvendinti tokie ekspoziciniai sprendimai, kurie netinkami ilgalaikėms muziejų ekspozicijoms. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip juvelyrikos eksponavimas veikia pačių kūrinių supratimą, priėmimą ir turinį, kokios skirtingos juvelyrikos eksponavimo praktikos naudojamos, koks yra žiūrovo ryšys su papuošalu parodos metu bei kaip skirtingi eksponavimo būdai lemia šį ryšį, koks žiūrovo santykis su ekspozicija. Magistrinio darbo struktūra paremta skirtingų juvelyrikos parodose... [toliau žr. visą tekstą] Contemporary jewellery cannot be dissociated from developments in the fine art. In the second part of the 20th century jewellery started to be considered as an art form which can express the individuality of an artist. During that time the first specialized jewellery exhibitions were held and since then the attention was drawn to the importance of how objects are displayed in the exhibition. What makes exhibiting jewellery difficult is its connection to the body - wearability is the essence of it. In addition, usually jewellery is small scale and made of precious materials. As a result, typical showcases made of glass are no longer satisfying for displaying art jewellery. The aim of this research is to analyze possible strategies of how art jewellery can be presented. The examples of temporary jewellery exhibitions, both personal and group, from Lithuania and abroad from the 1970s to the present are included. The research is not historical and based on chronology, jewellery exhibitions are not seen as a continuous phenomenon with clear evolution. Temporary exhibitions offer a possibility of to putting into practice such display solutions which would not be suitable for permanent museum displays. This paper looks into the questions such as what kind of different display strategies are used to exhibit jewellery, how the display affects the perception of the artworks, what the relation between the viewer and the jewellery work in the exhibition is, how display influences this... [to full text]

Ką, kodėl ir kaip slepia žmogus? Kas yra paslaptis? Kas slepiasi už pačios paslapties? Ar gali būti, kad žmoguje esantys slėpiniai ir pačio žmogaus paslaptys yra Būties paslapties kartotė? Ar galima analizuojant žmogaus paslaptis ką nors sužinoti apie Būtį? Būties stoka įgalina mus laužyti taisykles, dekonstruoti vaidmenis, nusižengti sociumo įstatymams. Būties trokšdami išbandome visus kelius, o bandymų destruktyvią informaciją užkasame kaip vaikiškus sekretus. Žmogus slepia Nerimą. Nerimas slepia Niekį. O “gryna Būtis ir grynas Niekis yra tas pats.”. What, why and how does a man hide? What is a secret? What hides behind the secret itself? Can it be that the secrets within a human being and the secrets of a man are the repetition of the secret of Being? Is it possible to find out anything about Being by analyzing the secrets of man? The lack of Being empowers us to break the rules, to deconstruct the roles, to violate the laws of the social. While wishing for Being we try out all the ways, and we cover up the destructive information of the attempts as childish secrets. A man hides Anxiety. Anxiety hides Nothingness. “Pure Being and pure Nothing are the same.”.

Prekinių ženklų archetipų sistema – puikus įrankis, suteikiantis galimybę kurti dizainą nuosekliau, pagal nustatytas filosofines konstrukcijas. Ši sistema keičia kūrėjo ir tarpininko arba jo kliento bendradarbiavimo būdą. Užduodami klausimai suteikia galimybę rinkti informaciją apie egzistuojantį vartotojo suvokimą bei taip sustiprina kūrėjo rolę, kuri suteikia galimybę viską keisti arba atnaujinti atsižvelgiant į vartotoją. Dizainas kuriamas sistemingai surenkant medžiagą bei atsižvelgiant į užsakovo perteikimas vertybes ir esamas rinkos sąlygas. Brand archetypes are great tool to design using philosophical systems. These systems can change communication workflow of the artist or their agents with their clients. Working with the target group, asking questions, gathering information about their perception, allows artist to change existing cliche or fallow, search for existing. This approach brings more decision making to designer. Then the design is created by using gathered material, client values and market situation.

Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama dizaino nauda edukacijoje. Ši dalis skirta teorinių šaltinių analizei, dizaino galimybių edukacijoje pavaizdavimui, apibrėžti šiuolaikinės mokyklos problemas ir dizaino galimybes joje. Antroji darbo dalis skirta apžvelgti užsienio ir Lietuvos dizaino ir kūrybingumo pasireiškimą edukacijoje. Trečiojoje dalyje, yra kuriamas paslaugos konceptas vadovaujantis dizainerio mąstymo ir paslaugų dizaino metodais. Ketvirtoje dalyje, atlikta galimybių analizė remiantis Dizaino receptų paslaugos įvedimo į rinką pavyzdžiu, įvardintos projekto vizija ir misija, atlikta PEST analizė, sukurta objektų kolekcija Dizaino receptų sistemai. Design education benefits are analysed in the first part of this work. First part is dedicated to theoretical model analysis, in order to emphasise esential aspects of design which could be used in education. Second part is to observe Lithuania’s and foreign cultural-educational projects and cases. Third part is a concept of a service based on design thinking and service design methodologys. Fourth part shows posibilities study based on Design recipes service concept. Several researches were carried out, such as PEST analyses, an interview with arts and crafts teachers. Collection of design objects was specially created for Design recipes educational system.

Tyliosios Lietuvos revoliucijos projektą sudaro trys lygiavertės dalys: pirmoji – Pilnametražis dokumentinis filmas/ kino poema, 7 h, hdv. Lietuvos nepriklausomas kinas. 2009/2013. Antra dalis – tai sklaida klasikinėje bei internetinėje žiniasklaidoje apie projekto tikslus, autoriaus interviu. Trečioji – ,,Tyliosios Lietuvos revoliucijos“ sklaida socialiniame tinkle „Facebook“ .Visos šios dalys glaudžiai susisijusios ir sudaro nedalomą vienį. Silent revoliution of Lithuania project is divided into three equal parts: the first - a full-length documentary / movie poem, 7 h, HDV. Production of Lithuanian independent cinema. 2009/2013. The second part - it's a classic and dissemination of online media about the objectives of the project, the author interviews. Third - 'The Silent Revolution in Lithuania "scatter on Facebook." All parts of the project consists of an indivisible unity. Каролис Янкус Karolis Jankus Родился в 1974 году в Вильнюсе, Литва, СССР. Литовский режиссер, продюсер, скульптор и писатель. В 1992-1998 гг. - учился в Вильнюсской академии художеств на скульптура. В 1997 году стажировка в Париже на студии "Media et Media". В 2001-2003 гг. - получал стипендию от Министерства культуры Литвы, хотя он изучал скульптуру,но больше всего известен как создатель короткометражных фильмов. Участвует в групповых выставках современного искусства. Также вместе с Дейма Келясам написал роман "Слепой" (Blinda) Принимает участие в различных международных кинофестивалях.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime skambią sąvoką – „tvarumas“. Tvarumas apibūdinamas kaip plėtrą, kuri tenkina dabartinius visuomenės poreikius, nemažindama ateities kartų galimybės tenkinti savuosius. Lietuvoje tvarus vystymasis žengia pirmuosius žingsnius. Taigi stebėdama šią situaciją savo darbo tyrimo objektais pasirinkau – tvarią urbanistiką, „rudojo lauko“ teritorijų plėtrą ir tvarius konversijos modelius šiuolaikiniuose miestuose. „Rudasis laukas“ - tai miesto teritorijoje esančios, kadaise urbanizuotos teritorijos, tačiau dabar apleistos ar net užterštos. Tvarios plėtros šalininkai skatina tokių teritorijų konversiją ir atgaivinimą. Kitaip tariant siūlo vystytis ir plėstis miesto ribose, o ne už jų. Tiriamasis magistrantūros studijų darbas papildo kūrybinį magistrantūros studijų projektą, taigi tiriamojo darbo tikslas - rasti Lietuvos sąlygoms optimalius tvarios kaimynystės kūrimo metodus ir modelius. Darbe apžvelgiamos bei įvertinamos tvarumu besiremiančios urbanistinės teorijos, nagrinėjami sėkmingi tvarios urbanistikos bei architektūros principais pagrįsti pavyzdžiai. Remiantis nagrinėjamomis teorijomis ir praktiniais pavyzdžiais suformuluojamos pagrindinės gairės, metodai ir priemonės tvarios kaimynystės kūrimui. Lately, we often hear popular term - sustainability. Sustainability is defined as development that meets our needs today without compromising the ability of future generations to meet their own needs of tomorrow. In Lithuania sustainable development is taking its first steps. By observing this situation I chose my research objects - sustainable urbanism, „brown field” sites and the development of sustainable models in modern cities. „Brown field“ - is an abandoned or even contaminated urban area. Sustainable Development supporters promotes the conversion and revitalization of such areas. In other words, they propose to develop and expand in the city limits and not outside them. Research work complements practice project. So main goal of the research work is to find the optimal conditions, methods and models for sustainable neighborhood development in Lithuania. Project provides an overview of sustainability supported urban theories and movements also successful sustainable design examples. After analysis of the considered theories and practical examples the final conclusions, guidelines, methods and tools for sustainable neighborhood development are presented.

Šiame darbe palyginami dviejų šalių – Lietuvos ir Olandijos kultūriniai kontekstai. Darbo siekis išsiaiškinti priežastis kodėl Olandija tapo grafinio dizaino šalimi ir ko trūksta Lietuvai norint tobulėti šioje srityje. Darbe kultūra apžvelgiama iš istorinio konteksto, kuris padėjo pagrindus tautų mentalitetui, o tuo pačiu kaip rezultatas atsispindi ir grafiniame dizaine. Aptariamas kultūros bei dizaino rėmimas, kuris yra vienas pagrindinių variklių dizaino palaikyme. Taip pat nagrinėjamas meno sektorius, jo bruožai ir svarba visuomenėjea. This research compares two countries - Lithuanian and Netherlands cultural contexts. Intension is to find out the reason why the Netherlands has become a graphic design country and what is missing in Lithuania to lead in this field. The research examine historical context, which laid the foundation for the nation's mentality, but at the same time as a result is reflected in the graphic design field. Discusses the support of culture and design, which is one of the main impulse on design supporting system. Research also examines the art sector, its features and importance in society.

Magistrantūros teorinėje dalyje nagrinėjamas žmogaus gyvenimas kosmose ir kosminių aparatų dizaino kriterijai. Pirmoje dalyje susipažįstama su istoriniu kosminio skrydžio kontekstu, apžvelgiamos komercinių kosminių skrydžių realijos ir perspektyvos, pažymima dizaino svarba kosmoso turizmui. Taip pat apžvelgiama kosminių aparatų tipologija, siekiant atrasti optimaliausią dizaino objektą tolesniam tyrimui. Antroje dalyje apžvelgiami unikalūs kosminėje erdvėje žmogų veikiantys faktoriai ir jų pasekmės. Trečioje dalyje analizuojama turistinės orbitinės stoties struktūra. Remiantis realiais analogais, įvardijamos nesvarumo būklėje kylančios probleminės situacijos bei galimi jų sprendimai. Funkcinės analizės būdu suformuojamos gairės magistrantūros projektiniam darbui. Human process of living in space and spacecraft design requirements are examined in this Master’s thesis. In part one we take a look at the historical background of space exploration, the current state and future prospects of commercial spaceflight. The importance of design in space tourism industry is stressed. Also, the classification of human spacecraft is summarized in order to select the optimal subject for the subsequent analysis. In part two we review the unique conditions and human factors in an orbital spaceflight situation. In part three, orbital space-tourism station structure is analyzed. Based on real-life analogues, we indicate problematic situations caused by weightlessness, and ponder upon possible solutions. By the means of functional analysis, guidelines are formed for the Master’s design project.

Miestas - tai teritorija, suskaidyta į funkcines erdves: gyvenamuosius, pramoninius, paslaugų rajonus, senamiesčius ir naujamiesčius. Planuojant miestus reikia atsižvelgti ne tik į erdvę, kaip vietą, bet ir į specifinę, kiekvieną žmogų supančią individualią erdvę. Miestas – yra jo gyventojų „namai”, o miesto centras - branduolys, tai tarytum „svetainė”, reprezentatyviausia namų erdvė, erdvė, kurioje renkasi svečiai, rengiami susiėjimai, susitikimai su draugais. Šiame darbe kalbama apie miesto branduolį, kuris yra įsitvirtinęs pačioje seniausioje miesto dalyje, susidaręs per daugelį metų, turintis savo vystymosi raidos istoriją, užstatytas įvairių epochų statiniais. Kaip miesto branduolys, centrinis miesto taškas įvardijama - pagrindinė miesto aikštė, nuo kurios ir užsimezga miesto raida. Marijampolė, vienas jauniausių, gana sudėtingos praeities, šiuo metu besiplečiantis ir modernėjantis Lietuvos miestas, turintis savo raidos istoriją, bei jau susiformavusį miesto branduolį, su savo privalumais ir trūkumais išryškėjusiais per daugelį metų. Čia mes susipažinsime su miestų branduolių formavimosi tendencijomis, išsiaiškinsime priežastis darančias įtaką miestų raidai. Pirmoje darbo dalyje aptariama miesto branduolio sąvoka, jo reikšmė miestui, taip pat apžvelgiama miestų centrų raida, bei projektavimo kriterijai nuo antikos laikų iki šių dienų Lietuvoje ir užsienio šalyse. Antrojoje darbo dalyje atliekama užsienio šalių branduolių regeneracijos pavyzdžių paieška, bei analizė... [toliau žr. visą tekstą] A town is a territory, divided into functional spaces occupied by living, industry, and service, old and new parts of town. Specific, individual space surrounding each person must be taken into account when planning a city as well as the space itself. The city is home for the local citizenry, and the center of city is the space which can be compared to the sitting-room of the home where various celebrations are held and guests invited. The core of a town is the main topic of the master thesis. The core was built up during a long period of time, has its own development history (therefore buildings associated with different periods of architecture can be found here) and is located in the oldest part of the town. The town square which is the beginning of the development of the city is considered to be the core of the town. Marijampolė is a town of complex past nevertheless it is one of the youngest and currently developing compared to other similar towns in Lithuania. It has its own development history, a core with its advantages and disadvantages, and the core is formed during the years. We are going to get acquainted with the trends of formation of town cores and find out the reasons making influence to the development of towns. The first part of the master thesis is dedicated for the analysis of the term 'core of the town'. Also, the influence a core is making to the town is depicted as well as history of centers of towns, design criteria beginning from the antiquity and... [to full text]

Teoriniame darbe ištyrus Marijampolės miesto branduolio urbanistines ir architektūrines vertes, šiame praktiniame darbe siūlomas tolimesnis esamo miesto raidos modelis. Kuriant naujos architektūrinės išraiškos daugiafunkcę architektūrinę struktūrą, sukuriama jauki, humaniška viešoji erdvė tenkinanti šiuolaikinius miestietiškos gyvensenos poreikius. Kuriant naują struktūrą, atsižvelgiama į istorinį miesto aikštės perimetro užstatymą. Explanatory notes.

Magistro darbas individualumo ir kūrybiškumo poreikis Lietuvos baldų dizaino pramonėje” tiria daiktinės aplinkos įtaką kasdieniam žmogaus gyvenimui, jo kūrybiškumui, bei vartotojiškų savybių formavimui.Vartotojiškumo tema plačiai ištyrinėta sociologiniais ir filosofiniais aspektais, tačiau kūrybiškumo temos tyrimai pradėti prieš keletą dešimtmečių, bet nei pasaulyje, nei Lietuvoje neprieita bendros nuomonės kuri apibūdintų kūrybiškumo raiškos ypatumus mokyklinio amžiaus vaiko pasaulyje. Kita vertus, vienareikšmiškai sutinkama, kad jaunuolio kūrybiškai saviraiškai bene didžiausią reikšmę turi ne vien tik auklėjimo sistema, bet ir gyvenamoji aplinka. Mus supanti aplinka vienas svarbiausių kūrybinio proceso aspektų. Lietuvai tapus Europos sąjungos nare pastebimas akivaizdus ekonominių, bei socialinių santykių pasikeitimas, spartus technologinis tobulėjimas skatina didesnį žinių srautą kuris iššaukia didesnį vartojimą. Postmoderniojivisuomenė, pamažu virsdama vartotojų visuomene, vis daugiau dėmesio skiria ilgalaikių jaunuolio gebėjimų augimui, todėl ypač didėja susidomėjimas ankstyvąja vaiko raida, jo individualumo lavinimu. Gyvenimo būdo kaita suponuoja paruošti jaunuolį kiek kitokiai ateičiai, kurioje, tikėtina, bus lemiamas kūrėjo, o ne vartotojo vaidmuo. Dabartinė padėtis Lietuvos vaikiškų baldų pramonėje paskatino atkreipti dėmesį į šios problemos aktualumą. Siekiant lavinti vaikų mąstymą ir skatinti jų individualumo vystymąsi reikia jiems sukurti atitinkamą aplinką kuri... [toliau žr. visą tekstą] Master thesis of individuality and creativity need Lithuanian furniture design industry is investigating the environmental impact of material daily human life, his creativity, and qualities are widely researched topic formavimui.Vartotojiškumo sociological and philosophical aspects, but the themes of creativity research to start a few decades ago, but neither the world nor Lithuania failed to come to a common opinion that described creativity in expression of the school-age child in the world. On the other hand, it is explicitly agreed that a young man's creative self-expression is mostly influenced not only by the (education/upbringing) system, but also by the living environment. The surrounding environment is one of the most important aspects of the creative process. The young man’s room furniture comparative analysis is displayed further. Surveys are done in which consumer’s demand for a product is discovered. After summarizing all of the results, it is possible to offer efficient and modern design solutions for school-age children. Practical work: individuality promoting young man’s room furniture. Easily transformed objects for easy personalization, creativity and the promotion of life-cycle extension are (offered) based on the theoretical work(’s) results. Магистерская диссертация индивидуальности и творчества нужно Литовский дизайн мебели промышленность расследует воздействие на окружающую среду материальной повседневной жизни человека, его творчества, и качеств широко исследовал тему formavimui.Vartotojiškumo социологические и философские аспекты, но темы творчества исследований, чтобы начать несколько десятилетий назад, но ни мир, ни Литва не смогли прийти к единому мнению, что описанной творчество в выражение ребенка школьного возраста в мире.

Mitinis žmogus - šiuolaikinėje visuomenėje atspindintis senosios kultūros pasaulėžiūros suvokimą. Žmogus sąmonės lygmenyje laviruojantis tarp praeities kultūros dvasinių įsitikinimų ir šiuolaikinės visuomenės informacijos bei žinių. The mythical man - in a modern society, reflecting the culture of the old world-perception. Man exists between the level of consciousness of the past culture and spiritual beliefs of modern society of information and knowledge.

В украинской современной социальной сфере наблюдается тенденция развития в направлении демократии. Эта тенденция, как и любое изменение мира, не могло не отразится в сфере искусства, причем образцом, как и для социальной сферы, так и для искусства является Европа. Но переход не может осуществиться сразу от одной системы ценностей к другой, для этого перехода требуется трансформация общества и ценностей, искусство в данном случае выступает катализатором таких процессов. Данные четыре художника создают объеты, которые несут пропагандистский характер и их концепции затрагивают сложивщиеся в данный момент в Украине политические и социальные проблемы. Трансформация в выбранных работах современных украинских художников является объектом исследования данной работы. Ukrainos šiuolaikinėje socialinėje sferoje pastebima vystymosi demokratijos link tendencija; ši tendencija kaip ir bet kuri pasaulio kaita negalėjo neatsispindėti ir meno sferoje, kurioje pavyzdžiu kaip socialinei sferai taip ir menui yra Europa. Bet perėjimas iš vienos vertybių sistemos į kitą negali įvykti iškart, šiam perėjimui reikia visuomenės ir vertybių transformacijos; menas šiuo atveju reiškiasi kaip tokių procesų katalizatorius. Transformacija šiuolaikinių Ukrainos menininkų darbuose yra šio darbo tyrimo objektas. In Ukrainian modern social sphere there is a trend of development towards democracy. This trend , as well as any change in the world , is reflected in art. Europe could be a good example for both. But transition from one value system in to another can not occure immediately, as transformation of society and its values is required. Art, in this case, acts as a catalyst for such process. Transformation in the works of modern Ukrainian artists is research object of this work.

Pasiklydau temų miške vieną dieną. Kiekviena smulkmena atrodė įdomi ir verta aptarimo... Kad suprasčiau, kas man iš tiesų rūpi, nusprendžiau rašyti dienoraštį. Susikūriau sau užduotį – rašyti dienoraštį kas dieną ir taip visą mėnesį. Mėnesis praėjo, o karuselė vis dar sukosi. Reikėjo naujos užduoties... Išvažiavus į Švediją atlikti praktikos, užsivedžiau naują sąsiuvinį ir pildžiau jį du mėnesius. Praktika baigėsi, grįžau į savo šalį. Negalėjau nustoti rašiusi, jaučiau, jog tai mano darbo dalis. Kai sutikau tris žymius nepažįstamuosius – Eugenijų Delakrua, Paulių Klė ir Edvardą Munchą ir pradėjau skaityti jų dienoraščius, užsivedžiau naują sąsiuvinį ant viršelio užrašiusi „Nr. 4“. Šie dailininkai savo dienoraščiuose pasiūlė naujų žiūrėjimo taškų į savo pačios dienoraščio rašymą bei kūrybą. Tai buvo akstinas rūpestingam dailininko dienoraščio svarstymui. One day I felt lost in the forest of topics. Every single thing seemed to be interesting and worth to discuss… I decided to write a diary to understand what is the most important to me. I started with a task – to write a diary every day for a period of a month. The month ended, but the carousel was still spinning. I needed a new task. I was writing my second journal during the practice in foreign country for two months, also every day. The practice was finished – I could not stop writing – It was a part of my work I felt. I took a blank Journal and wrote "No. 4" on the cover when I met three famous strangers and started to read their diaries - Edvard Munch, Paul Klee and Eugene Delacroix. They offered me new perspectives on my own writing and working. It was the reason to start with a serious discussion about the diaries of artists.

PRADŽIA - tai instaliacija apie kūrybą, mano kūrybos pradžią. Nuo didžiojo sprogimo atsiradus mūsų visatai joje yra terpė egzistuoti mums, o toje kosiminėje erdvėje yra vieta ir kūrėjui, tapytojui (ne tik asmeniui). Mąstymai apie didžiąsias visatos paslaptis, apie mūsų vietą pasaulyje, apie kūrėjo, menininko poziciją, apie kūrinį, inspiraciją, - tai laukas, kuriame radosi šie darbai, kiekvienas iš jų nešantis informaciją apie tam tikrą kūrybos etapą, tam tikras kūrybos pradžios ištakas. Studijų metu siekiau konceptualaus temos pagrindimo: savo teoriniame darbe „Instaliacija konceptualiojo meno kontekste“ domėjausi konceptualizmo ištakomis it instaliacinais elementais. Konceptualūs ir technologiniai ieškojimai suformavo mano magistrantūros studijų temos turinį. Kūrybinio proceso pradedamoji stadija – pradžia – man yra gruntuojama drobė, šiuo atveju popierius, eskizavimas, meditatyvus buvimas studijoje su kūriniais ir darbo priemonėmis, eksperimentavimas: vinys paliekantys Kristaus kontūrus studijos sienoje, sapno įvaizdinimas ir pan. Temos turinį stengiausi perteikti ne tik vizualinėmis priemonėmis, bet ir ekspozicjos galimybėmis: kiekvieną naują erdvę apmąsčiusi darbus taikiau pagal diktuojamas erdvės technines ir emocines sąlygas. Nors ir tokios pačios tematikos, skirtingose erdvėse taikomi darbai perteikė ir papildomą informaciją, kaip, pavyzdžiui, Homo Ludens menų forume rodyta instaliacija „Pradžia. Tikėjimas“ buvo apie tikėjimo pradžią, jo pobūdį kiekvienam... [toliau žr. visą tekstą] It‘s an installation about creation, about my own ouvre. Ever since the Big Bang our universe is place where we egsist, and in this space we also have place for a crator, painter (not only as a person). Thoughts about the big wonders of the universe, about our position in the world, about creator‘s, artist‘s position, thinking about inspiration and creation, - this is the field in with these works were created, each of them bearing specific information about specific part of creation. Conceptual and technological research helped to form my master studies‘ concept. The beginning to me is new canvas, in this case paper, skeching, maditation in my studio space, being with my works and matterials, constant experimenting: nails that leave a trace of Jesus‘s figure on the wall, visualisation of a dream, etc. To express the content of my concept, I‘ve not only used visual measures, but also different expositions: thinking through every exposition space, I decided on individual expositions that expressed slightly different concept each time. Intuition, spontaneity, visual vaguesness, skechiness, etc. are very important in my work process. I try to avoid using very direct pictures, to me it‘s important to match visual and emotional perceptions.

Darbų ciklas ,,Transformacija" gimė įkvėptas darbo su jaunimu. Ciklą sudaro darbai atlikti aliejumi bei akrilu and drobės. Skirtingus pasakojimus jungia nuolatinės kaitos idėja. Natūrali transformacija veda į naują realybę, kurios kūrimas yra būtinas žmogaus augimui. The work Cycle "Transformation" was born inspired work with youth. Cycle is from the works made by acrylic and oil on canvas. Different stories are connected by the idea of never ending changes. Natural transformation leads to new reality, which is necessary for the growth of a human being.

1944 m Lietuvoje prasidėjo partizaninis karas. Daugelis vyrų išejo į miškus kovoti su okupantais. Šioje kovoje neliko nuošalyje ir moterys, jų vaidmuo buvo labai svarbus. Prireikus jos, petys petin kovojo su vyrais prieš enkavedistų būrius, slaugė sužeistuosius, palaikė ryšius tarp skirtingų partizanų apygardų. Ryšininkės perduodavo svarbę slaptą informaciją: apie susitikimo vietas, slaptažodžius, naujai įsikūrusius bunkerius – slėptuves, perduodavo slaptus dokumentus. Kad jų nesuciuptų ir neperimtų slaptos informacijos, moterys perduodamus laiškelius slepdavo. Jos buvo išradingos. Lankydamasi druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje sužinojau, jog laiškeliai buvo slepiami ir plaukuose. Ši istorija mane sužavejo, tad nusprendžiau šią idėją perteikti magistro baigiamajame darbe. Savo kūrinyje vaizduoju 9 lietuvaitėms būdingas ilgų plaukų šukuosenas, kuriose paslepiu savają žinutę. Mano perduodamoje žinutėje įrašyti žodžiai iš „Tauro“ apygardos ryšininkės žvalgės Julijos Čepaitytės – Simanaitienės slapyvardžiu Undinė sukurtos baladės apie partizano likimą. Ši baladė skirta partizanui „Kovui“ Jonukui Stačiokui atminti. Po balade autorė parašė. „ Šias eilutes sukūriau 1950 m. liepos 10-11 d., pati būdama be namų ir laisvės, netekusi savo pirmosios tikrosios meilės ir karštai mylinčio tikro draugo, kuris buvo tarsi švyturys pavergtoje tėvynėje. Tavęs aš niekad nepamiršiu.“ Manau baladė puikiai atskleidžia priežastis dėl ko Lietuvos moterys taip pat išėjo į miškus kariauti... [toliau žr. visą tekstą] In 1944 the partisan war in Lithuania began. The most of the men went to woods to fight against occupants. In this fight the woman’s role was also very important. They were fighting against NKVD the same strong as men do; they also were nursing injured people, keeping connection between different partisans’ counties as postal workers (signallers). Signallers were transmitting very important confidential information: about meeting places, passwords, newly constructed hiding places – bunkers, transferring secret documents. In fact that women could be caught and secret information taken, they were hiding all mails. And women were very resourceful. Visiting ‘’Resistance and Deportation Museum’’ in Druskininkai I’ve got news that secret mails were hiding in women hair. This history improved me so much so I decided to convey this idea in my Master's thesis. In my work you can see nine different long hairdressings what characteristic of Lithuanian women. In all these hairdressings I hide my secret message. In my transmitting message there are words from ballad about partisan’s destiny which was created by signaller Julija Cepaityte – Simantiene (known as Undine) from “Tauras” county. This ballad is dedicated to partisan Jonukas Staciokas “Kovas”. After the ballad writer wrote: “These lines I created in 1950, July 10-11. itself being without a home and freedom, lost my first true love and real hot loving friend who was like a beacon subjugated homeland. I will never forget you." In... [to full text]

Istorinėse Vilniaus Bernardinų kapinėse paminklai su angelų skulptūromis yra įrašyti į kultūros paveldo registrą kaip objektai, sudarantys Bernardinų kapinių kompleksą. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra sukaupti medžiagą ir papildyti turimas žinias apie angelų skulptūras istorinėse Bernardinų kapinėse, jų restauravimo patirtį. Šiame tyrime apžvelgtos, įvertintos ir aprašytos Vilniaus Bernardinų kapinėse antkapius puošiančios angelų skulptūrų medžiagos, esama fizinė būklė bei skulptūrų tvarkybos poreikiai, teikiami siūlymai. Parašomos turimos žinios apie palaidotus asmenis. Pirmame šio darbo skyriuje trumpai apžvelgiama Bernardinų kapinių istorija, restauravimo patirtis. Antrame skyriuje dėmesys koncentruojamas į antkapiniuose paminkluose vaizduojamų angelų skulptūrų paveldosauginį ir paveldotvarkinį aspektą. Trečiajame skyriuje rašomos trumpos išvados apie fizinę paminklų būklę ir restauravimo ar konservavimo poreikį, menininis vertinimas mano, kaip restauratorės, požiūriu. Nors didžioji dalis skulptūrų yra geros būklės ir yra atlikti atskirų objektų restauravimo darbai, visoms reikalinga priežiūra ar tolesnis konservavimas. Manytina, kad šis tyrimas galėtų būti naudingas restauratoriams, studentams, ketinantiems praktikuotis restauravimo srityje, dirbant prie antkapinių paminklų. Tombstones with angelic figures of historic Bernardinai cemetery in Vilnius are entered into the list of cultural heritage, as objects of Bernardinai cemetery ensemble. The primary aim of this study is to collect data and to add to the existing knowledge about angelic sculptures and their restoration experience in the historic Bernardinai cemetery. This study involves reviews of angelic sculptures decorating tombstones of Bernardinai cemetery, review of their physical condition and restoration requirements, suggestions. First chapter of the study consist of a short review of the history of Bernardinai cemetery and its restoration experience. The second chapter concentrates on heritage protection and restoration aspect of the angelic sculptures in tombstones. Third chapter consists of short findings about the physical condition of tombstones and need of their restoration or conservation, also their artistic evaluation by me, as a restaurateur. Although most of the sculptures are in good condition and the required restoration works for some of them are done, all of them need further inspection or conservation. This study could be useful to restaurateurs, students who are planning to practice restoration or work with tombstone monuments.

Art is everything what people do with time and space is a theoretical text, which includes some of the author’s ideas on contemporary art situation and its definition. The work could be interesting for the people working in the sphere of humanities, as much as to everybody else living in this world. "Menas yra viskas, ką žmonės daro su laiko ir erdve" - teorinis tekstas, kuriame galima atrasti kai kurias autoriaus mintys apie šiandieninę situaciją su menu ir apie šio termino definiciją. Darbas gali būti įdomūs kaip žmonėms, dirbantiems humanitarinių mokslų srityje, taip pat ir visiems kitiems žmoniems gyvenantiems šiame pasaulyje.

Kasdienis veiksmo kartojimas formos paieškų sėkmės labui tapo pagrindine darbo tema: ką daryti su vizualių bei rašytinių išraiškų kiekybe? Asmeniniai įrašai, atrinkti ir persipynę su Paul Klee, Eugene Delacroix bei Edvard Munch dienoraščių analize autorei rūpimais aspektais, įgavo „Sąsiuvinio nr. 4“ – rašto darbo formą, bylojančią apie kūrybinių procesų įtakas ir ištakas. Estampai bei savaitiniai piešiniai susivienijo kolekcijoje „Fermo“, Išvertus iš Esperanto kalbos – uždarymas, baigimas. Baigiamasis darbas – tai neišvengiamai pasikartojančių vaizdinių ir verbalių išraiškų, surinktų paskutiniųjų mokslo metų Vilniaus dailės akademijoje metu, sintezė. The repetition of a daily action for the sake of luck in a form reaserch became the main problem of the work: what to do with the amount of visual and written expressions? Selected personal entries overlapped with Paul Klee, Eugene Delacroix and Edvard Munch diaries analysies gained a form of „Jounal nr. 4“ – a written work, pointing the interests and outflows of the working processes. The prints and weekly drawings united in a collection „Fermo“. The comlplete work is a sythesis of necesarilly repetitive pictorial and verbal expresions, collected during the last years of studies in Vilnius Academy of Arts.

Šis kūrinys yra apie tikslą, jo siekimą, vertę jo siekti bei apie pritapimą, vertę pritapti. Kalbama apie vidinę būseną, kai kažkas daroma tik todėl, kad taip reikia daryti, todėl, kad tiesiog tai – tavo rutina. Kalbama apie nuolatinį „užsisukimą“ – nuolatinį absurdišką kartojimąsi, diena iš dienos. Taip pat apie siekimą padaryti kažką, kai tas kažkas yra kintantis dalykas, o darymas – ne. Teorinis darbas „[Ne]pritapimas. Pasirinkimo beieškant“ yra skirtas žmogui, mąstančiam apie savo galimybes. Žmogui, kuris nenori plaukti pasroviui, o bando ieškoti savo sprendimų. Taip darbas kalba apie tikslo siekimo, pasirinkimo galimybes. Jame analizuojama praktinio darbo „Rinktis nesirinkti“ dalys, tokiu būdu tiriant, kiek yra tikslinga rinktis, ar verta rinktis ir ar apskritai yra tokia galimybė rinktis. Taip pat ir su pritapimu – darbas analizuoja svarbą pritapti prie visuomenės ir jausmą pritapus ar ne. Darbais skatinama susimąstyti, ką pats žiūrovas yra pasirinikęs ir kaip su tuo susigyveno, jaučiasi. This piece is about the purpose of the pursuit of the value of his reach , and about fitting into the value of adapt . Jobs talks about the internal state of doing something just because you need to do so , because it is simply - your routine. This is a permanent " twisted " - constant repetition of absurd , day -to-day . It's also about striving to do something when that something is a dynamic thing , and doing - not. Work " choose not to choose " is created for a man who was thinking , what he seeks in his life. Is aware that since the birth of human life starts to follow, and not just settle . A person who seeks to create your own life choices and doubts . This is for the man who was thinking about his options. For someone who does not want to swim downstream while trying to search for their solutions. This work speaks about goal achievement , choice . It analyzes the practical work " Choose not to choose " parts, thus investigating the extent it is appropriate to choose whether or not to choose , and whether there is a choice . Also with fitting in - work examines the importance of fit in to society and a sense of fit in or not. Given incentives to wonder what the viewer is chosen and how that has settled feel .

Po nepriklausomybės atgavimo, daugelį pastatų privatizavus, atsirado grėsmė juose esantiems dailės kūriniams. Svarbus yra ir visuomenės požiūris į sovietinį, mums svetimą, paveldą. Vitražai išmontuojami vien todėl, kad primena praeitį. Be politinių aspekto, Sovietinio paveldo išlikimą lemia ir ekonominiai veiksniai. Daug kur vitražai išmontuoti renovuojant pastatus ir teisinantis, kad jų restauracijai trūksta lėšų. Nors sovietmetis tituluojamas lietuviško vitražo „aukso amžiumi”, dabartinė šio laikotarpio kūrinių padėtis sudėtinga. Pradėjus išsamiau domėtis sovietinio vitražo dabartine būkle susiduriama su medžiagos trūkumu. Renkant medžiagą apie sunaikintus, restauruotus vitražus iškilo ir paveldo apsaugos klausimas. Kaip ir kiek sovietinį paveldą įstatymais gali apsaugoti valstybė ir ar gali tuo pasirūpinti pats darbų autorius. Pirmoje darbo dalyje aptariamas sovietinis vitražas ir jo klestėjimo prielaidos, trumpai supažindinama su tuo metu kūrusiais vitražistais, jų ryškiausias darbais. Išskiriamos dvi pagrindinės prielaidos: valstybiniai užsakymai ir glaudus architektų bei vitražistų bendradarbiavimas. Pateikiama ryškesnių to meto architektų ir vitražistų bendradarbiavimo pavyzdžių. Antroje darbo dalyje aprašomi sovietinių vitražų sunaikinimo, rekonstravimo, perkėlimo atvejai. Pateikiama sunaikintų, rekonstruotų vitražų pavyzdžių. „Išlikusių vitražų pavyzdžiai ir objektyvios jų išlikimo sąlygos. Nagrinėjamos vitražo sunaikinimo priežastys. Trečioje darbo... [toliau žr. visą tekstą] A lot of public places there privatized after the restoration of independence in Lithuania. A real threat occurred for monumental artworks in architecture after the biulding was privatized. In this situation a public opnion about soviet heritage is really important. Despite the political aspect, there is economical factors as well. Stained glass windows, can’t be fixed because of lack of finance. Though soviet times in Lithuania was „golden age“ for stained glass it has real preservation problem in nowdays. There is a lack of information about these days soviet stained glass situation. The first part of this work contains short history of soviet stained glass and the sources of prosperity. There was two main assumptions for prosperity of stained glass in soviet times: first was orders from soviet goverment and the second was artist and architectures cooperation. The exposition part is illiustration about stained glass destruction, and real situation of soviet stained glass in these days. The final part of the work is about the heritage of soviet art works and preservation of stained glass.

Magistro kvalifikaciniame darbe analizuojama 1960 - 1970 metų mada Lietuvoje. Darbo tikslas išanalizavus septintojo dešimtmečio Vakarų Europos ir sovietinės mados tendencijas, naudojant lyginamosios analizės metodą, palyginti su Lietuvoje vyravusiomis ir nustatyti jų transformacijos priežastis. Atlikta mokslinės literatūros analizė ir empirinis tyrimas iš esmės patvirtino darbe iškeltą hipotezę - madų tendencijos Lietuvoje atsiliko (laiko atžvilgiu) nuo Vakarų Europos, jaučiamas šių madų tendencijų skirtumas, atkeliavusios iš Vakarų Europos madų tendencijos Lietuvoje transformavosi. There is analysing 1960 - 1970 years Lithuanian fashion trends in this master qualification work. Aim of work is analysing seventh decade West Europe's and Soviet fashion ruling trends, using comparative analysis method, compared to Lithuanian and to set the causes of this transformation. An analysis of scientific literature and an empirical study in principle approved the hypothesis in this work that the fashion trends in Lithuania felt behind (by time) comparing to West Europe's, appreciable the difference between West Europe's and Soviet fashion trends and the trends which came from West to Lithuania transformed.

Darbas skirtas tradicinių civilizacijų kultūros, meno simbolinės raiškos bei estetikos tyrinėjimams. Darbe apžvelgiami simbolinės kalbos suvokimo prielaidos ir funkcijos, išryškintos tradicionalizmo diskurse, taip pat svarbesni estetiniai ir kiti jų raiškos požymiai. Remiantis minėto diskurso perspektyva, aptariami ontologiniai pasaulio sąrangos principai ir jų sąsajos su tradicinėmis doktrinomis bei teorijomis. Analizuojami esminiai tradicinio ir modernaus mąstymo vertybinių sistemų skirtumai bei kūrybinio kelio ypatumai. This thesis examines culture of traditional civilisations, its' symbolical expression and aethetics of art. The paper gives an overview on symbolic language perception assumptions and functions developed in the discourse of traditionalism, as well as important aesthetic and other features of their expression. On the basis of that discourse perspective, there is given a concept of worlds' ontological framework within the traditional doctrines and theories as well as analysis of essential differences between traditional and modern thought and value - systems.

Darbas yra sukurtas Vilniaus dailės akademijos, UNESCO vadybos ir kultūros politikos katedros, dizaino vadybos magistrantės Ievos Ridzvanavičiūtės. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama dizaino nauda edukacijoje. Ši dalis skirta teorinių šaltinių analizei, dizaino galimybių edukacijoje pavaizdavimui, apibrėžti šiuolaikinės mokyklos problemas ir dizaino galimybes joje. Antroji darbo dalis skirta apžvelgti užsienio ir Lietuvos dizaino ir kūrybingumo pasireiškimą edukacijoje. Trečiojoje dalyje, yra kuriamas paslaugos konceptas vadovaujantis dizainerio mąstymo ir paslaugų dizaino metodais. Ketvirtoje dalyje, atlikta galimybių analizė remiantis Dizaino receptų paslaugos įvedimo į rinką pavyzdžiu, įvardintos projekto vizija ir misija, atliktos PEST ir SWOT analizės, numatyti strateginiai tikslai, paruoštas projekto pilotinio modelio projektas Kultūros tarybai. Vilniaus Academy of Fine arts, Faculty of Postgraduate Studies, UNESCO chair for Cultural Management and Cultural Policy, Design Management Master degree thesis by Ieva Ridzvanavičiūtė Design education benefits are analysed in the first part of this work. First part is dedicated to theoretical model analysis, in order to emphasise esential aspects of design which could be used in education. Second part is to observe Lithuania’s and foreign cultural-educational projects and cases. Third part is a concept of a service based on design thinking and service design methodologys. Fourth part shows a posibilities study based on Design recipes service concept. Several researches were carried out, such as PEST and SWOT analyses, an interview with arts and crafts teachers, the strategy model of incorporating Design recipes service into Lithuania’s market was offered.

Šis reljefas „Arklių lenktynės“ yra skulptoriaus Gedimino Jokūbonio diplominis darbas, sukurtas 1952 m. Dėl netinkamų laikymo sąlygų lauke, gipsinis reljefas buvo blogos būklės. Restauravimo metu darbas nuvalytas, antiseptikuotas, suklijuotas, pagamintas tvirtas metalinis rėmas, atliktas antikorozinis metalo armatūros apdorojimas, atkurtos netektys, sutankintas poringas gipso paviršius. This relief „Horse race“ is a graduation work by Gediminas Jokūbonis made in 1952. Due to unsuited outside storing conditions the gypsum relief was in bad shape. The artwork was cleaned, antisepted, glued; a strong metal frame added; anti corrosive treatment applied to the metal armature; loses reconstructed; the porous gypsum surface densened.

Šiame diplominiame darbe autorė apžvelgia buvusius ir dabartyje taikomus molbertinės tapybos dubliavimo metodus bei naudojamas medžiagas. Aprašomi žinomi paveikslų dubliavimo būdai Europoje.Nagrinėjami molbertinės tapybos paveikslų dubliavimo metodai LDM Prano Gudymo restauraimo centre, taikyti nuo įsikūrimo iki šių dienų. Lyginami įvairūs, skirtingų kūrinių konservavimo, dubliavimo atvejai. Detaliai aprašomas paveikslo "Biblijinė scena" konservavimo, dubliavimo procesas. Šiame darbe senieji žinomi molbertinės tapybos dubliavimo būdai bei panaudotos medžiagos lyginami su dabarties praktika ir metodais. Tyrimas atskleidė, jog kiekvienam darbui reikalingas kūrybiškas, metodiškas, mokslinis paveikslų konservavimo, dubliavimo metodas bei taikomos medžiagos. Author of this Master’s Thesis reviews former and present methods and techniques of the lining of canvas paintings. Furthermore, all known European lining methods are described. Lining methods of the canv-as painting applied in Pranas Gudynas Center for Restoration since its foundation until present days are reviewed. Author reviews various cases of conservation and lining of the canvas paintings in Lithuania. Thesis describes in details conservation and lining process of the painting “Biblical Scene”. Old canvas paintings methods of lining, including the material used for lining, are compared in this Master’s Thesis. Research made reveals the fact that each piece of art needs creative, methodological, scientific approach to the conservation and lining methods and the materials used.

Baigiamasis magistro darbas yra skirtas naujo dizaino produkto įvedimo į rinką strategijos bei verslo plano parengimui, analizuojant „nida raincoat“ prekės ženklo atvejį. Darbe yra apžvelgiama mokslinė bei kita literatūra, siekiant apibendrinti naujo dizaino produkto, verslo plano bei strategijų rengimo ir taikymo teorinę medžiagą. Konkurencinės bei išorinės aplinkos apžvalgai pasirinktos SWOT (SSGG) ir PEST analizės. O nagrinėjant „nida raincoat“ dizaino produkto įvedimo į rinką konkurenciniam sėkmingumui įtakos turinčius aspektus, pasitelkiamas anketinės apklausos tyrimo metodas. Analizuojant „nida raincoat“ prekės ženklo strategijos kūrimo ir diegimo elementus, naudojami giluminio interviu bei ekspertų apklausos metodai. Remiantis atliktais tyrimais, pateikiama „nida raincoat“ prekės ženklo strategija, kurios finansinė sėkmė yra nustatoma, pasitelkiant lūžio taško metodą. Baigiamąjį darbą sudaro 4 dalys: probleminė, teorinė, tiriamoji bei praktinė. Pirmojoje dalyje yra aptariama naujo dizaino ir verslo plano svarba, įvedant naują dizaino produktą į rinką. Taipogi, apžvelgiama naujo dizaino drabužių įvedimo į rinką specifiniai aspektai. Antroje dalyje aprašomi naujo dizaino produkto, jo kūrimo eigos, tradicinių strategijų, verslo plano rengimo bei empirinių tyrimų metodų teoriniai aspektai. Trečioje, tiriamojoje dalyje analizuojami „nida raincoat“ atnaujinto dizaino produkto įvedimo į rinką praktiniai elementai bei empirinių tyrimų rezultatai. Paskutinėje, praktinėje darbo... [toliau žr. visą tekstą] The final master‘s thesis is written to prepare business plan and strategy for a new design product introduction to the market, analyzing “nida raincoat” case study. In case to summarize academic material of new design product, business plan and strategies, was made a review of nonfiction and other literature. SWOT and PEST analysis were chosen to review competitive and macro-environmental aspects. In case to research “nida raincoat” design product introduction to the market competitive ability, invoked the questionnaire survey. Analyzing “nida raincoat” brand elements of strategy creation and development, are used follow-up interview and experts’ survey. “nida raincoat” brand strategy is presented with reference to accomplished research. Break-even point method is used to evaluate strategy’s financial success. The final thesis structure is made of 4 parts: problematic, theoretical, exploratory and practical. In first part is disputed the importance of new design and business plan, when new design product is introduced to the market. Also, is made a review of specific aspects of new design clothes introduction to the market. In the second part is described theoretical material of new design product development process, traditional strategies, business plan arrangement and empirical analysis methods. In third, exploratory part, are analyzed the practical elements of “nida raincoat” modificated product introduction to the market and empirical analysis results. In the last... [to full text]

Per pastaruosius 5-10 metų Lietuvos kultūrinė rinka susiduria su kaip niekad daug probleminio pobūdžio uždavinių. Tai kultūrinės veiklos ir verslo jungčių bei kultūrinių mainų su kitomis Europos ir pasaulio šalimis pasekmė, kuri smarkiai įtakoja Lietuvos muzikinį gyvenimą. Šiame tiriamajame darbe pristatoma asmeninės vadybos tema, atskleidžiant jos vaidmenį profesionalių muzikos atlikėjų veikloje. Iškeliama dviejų profesijų – muzikos atlikėjo ir vadybininko - jungties, vaidmenų pasiskirstymo problematika. Analizuojami giluminių interviu, anketinės apklausos duomenys, Lietuvos muzikos atlikėjų bei kūrėjų praktikos Lietuvoje ir Europos šalyse, apžvelgiami literatūros šaltiniai šia tema, pristatomos vadybininko pareigybės, agentų darbo savitumai. Darbo tikslas – atskleisti asmeninės vadybos vaidmens profesionalių muzikos atlikėjų veikloje reikšmingumą. Šiam tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: 1. pristatyti asmeninę vadybą teoriniu aspektu – apžvelgti literatūrą asmeninės vadybos tema, išskirti pagrindinius asmeninės vadybos dėsnius; 2. apžvelgti vadybos ir muzikinių įgūdžių derinimo aktualumo apraiškas Lietuvos muzikinėje rinkoje; 3. išaiškinti vadybininko pareigybes, agento darbo savitumą; 4. pristatyti Lietuvos menininkų praktikas, taikant asmeninės vadybos žinias profesionalaus muzikos atlikėjo, kūrėjo veikloje Lietuvoje ir Europos šalyse; 5. pateikti prielaidas, optimalaus santykio tarp vadybos ir meno įgūdžių modelio sukūrimui. Remiantis atliktų tyrimų medžiaga... [toliau žr. visą tekstą] The Lithuanian cultural market, as never before, has faced many various problematic tasks over last five to ten years. This is a result of ties between cultural activities and businesses as well as cultural exchange with countries in Europe and elsewhere in the world, which is considerably influencing the musical life in Lithuania. This research presents the subject of self-management demonstrating its role in the activities of professional music performers. The issues of the link and the role division between two professions – music performer and manager – are raised. The data obtained from in-depth interviews and questionnaires are analysed, as well as the experience Lithuanian music performers and creators gained inside the country and in European countries; literature about the subject is surveyed; the job of the manager and the peculiarities of the agents’ work are presented. The goal of the study is to demonstrate the importance of the role of self-management in the activities of professional music performers. To achieve this goal the following tasks were undertaken: 1. To present self-management from the theoretical aspect – to survey literature about the subject, and to formulate the main laws of self-management; 2. To survey the importance of the conformity between the expression of management and musical skills in the Lithuanian musical market; 3. To explain the job of management and the peculiarities of the agents work; 4. To present the experience applying... [to full text]

Šiuolaikiniame pasaulyje bei mene akcentuojamas kokybiškas rezultatas, gaunamas per trumpą laiko tarpą. Audimas rankomis (pvz., rankinėmis staklėmis, ant vertikalaus rėmo) – imlus laikui procesas, vis labiau tolstantis nuo kasdienės šiuolaikinių tekstilės menininkų praktikos. Nors tekstas yra populiari meno forma, austą tekstą galima sutikti retai. Šis meninis tyrimas analizuoja audimo ir teksto sinkretiškumą. Bandoma atsakyti į klausimus: kokias reikšmes šioje sąjungoje galima įžvelgti, kokia prasmė jai gali būti suteikiama. Austas tekstas, kaip tyrimo objektas, virto pagalba kalbėti apie tekstilės menininko tapatybę šiuolaikiniame mene. Tekstilės autorius, pasirenkantis kurti darbą audimo pagalba, atsiduria tradicijos ir šiuolaikines aplinkos sankirtoje. Tyrimo šaltiniais tapo interviu su austo teksto kūrėjais Lietuvoje, o taip pat literatūra, meno publicistika, straipsniai periodiniuose leidiniuose, kiti duomenys, leidžiantys įžvelgti naujų austo teksto reikšmių. Tyrimo tikslas buvo atskleisti bei surinkti galimas reikšmes, žyminčias ryšį tarp audimo ir teksto. Visos tyrimo metu surinktos reikšmės: priešprieša; laikas, laikinumas, ilgaamžiškumas; pabėgimas, atsiribojimas, išsigelbėjimas, sustojimas; meditacija, įsijautimas; istorija, tradicija; lyta; patvarumas, tvirtumas, tikrumas; komunikacija, intymumas, priminimas; sakralumas, religija; politika, ekonomika; kančia, sunkumas, sudėtingumas, sunkus darbas, meistrystė; tapatybė; prabanga. Visas šias reikšmes galima taikyti... [toliau žr. visą tekstą] Contemporary world and art emphasise a high-quality result produced within a short period of time. Manual weaving (e.g. by handloom machine or on a vertical loom) is a time-consuming process which is broadly becoming an obsolete practice amongst contemporary textile artists. Although text is a popular form of art, woven text is very rare. This study intends to analyse the syncretic association between weaving and text. The following questions are raised: what are the meanings of this association and what purpose can be derived from it. Woven text, as the study object, has become an assisting instrument in the discussion of a textile artist in contemporary art. A textile artist, who decides to create art by means of weaving, finds himself standing at the crossroads of tradition and contemporary environment. The following study sources were used: interviews with Lithuanian woven text creators, as well as literature, art journalism, articles in periodic publications, and other data which allow finding new meanings of woven text. The objective of the study is to assemble the possible meanings which define the relationship between weaving and text. Meanings found in the study were the following: opposition; time, transience, longevity; escape, isolation, salvation, halt; meditation, empathy; history, tradition; tactility/touch; durability, strength, genuineness; communication, intimacy, reminiscence; sacredness, religion; politics, economics; suffering, complexity, hard work... [to full text]

Meno terapija – tai savęs pažinimo procesas bet kokia menine išraiška, kuri kyla iš emocinių gelmių. Meno terapija padeda mintis ir emocijas išreikšti vaizdais, muzikos garsais, šokio judesiais, o ne žodžiais. Svarbiausia – procesas ir žmogus. Menas naudojamas kaip priemonė komunikuoti, kaip būdas išsakyti nesuprastus jausmus. Art therapy - this self-discovery process in any artistic expression that stems from the emotional depths. Art therapy helps to express the thoughts and emotions of images, sounds, music, dance moves, and not the words. The most important thing - the process and the person. Art is used as a means of communication, as a way to express feelings misunderstood.

Šeima yra svarbiausia institucija, kurioje bręsta, auga ir ugdosi asmenybė. Be artimų žmonių, šeimos nebūtų ir mūsų pačių. Todėl verta apie šeimą kalbėti, ją prisiminti, vaizduoti, kūrybiškai įamžinti būsimoms kartoms. Mes pasaulį, mus supančią aplinką, taigi ir jai visų pirma priklausančius artimuosius suvokiame per pagrindinius penkis pojūčius: lytėjimą, skonį, klausą, uoslę ir regą. Savo kūrinyje naudoju ne tik vizualią išraišką, bet kuriu ir sąsajas tarp regos ir klausos pojūčių, kad įtikinamiau perteikčiau kitų medijų reikalaujančius brolio ir vyro portretus. Tokiu būdu siekiu užmegzti kuo glaudesnį ryšį tarp portretuojamojo ir žiūrinčiojo. Family is the most important institution, where our mentality and individual features are developed. That's why it's very important to talk about it, to memorialize it, portray it for the next generations.

Laiko mašina Laiko mašina - neišrastas, bet kiekvieną dieną matomas daiktas - veidrodis. Matomas atspindys veikia pasamonę, o besikeičianti šviesa - apmąstymus: kas buvo lieka už nugaros, kas bus stovi prieš mus. Aš svajoju, žvelgiu į dangų, neišsipildžiusios svajonės žvelgiu žemyn. Lygiagrečiai susiduriame su kasdieniniais pasirinki-mais - kairė ar dešinė. O viso to centras esu AŠ. The Time Machine The Time Machine - invented, but every day visible object - a mirror. Visible reflection does the subconscious mind and changing light - reflection: What has been left behind, who will be standing in front of us. I dream, I look at the sky, I look down unfulfilled dreams. In parallel, we encounter everyday-tion's choice - left or right. And all that I am the center.

Raižau nebaigtus objektus. Pasirinkau Kaliningrade stovinį "Dom Sovietov", jam draugėn atsirado buvusiame Leningrade esantys "Dom Sovietov" (Sovietų namai). Juos jungia ne tik toks pat pavadinimas ,bet ir tai ,kad jie niekada nebuvo iki galo pabaigti - prie pirmojo pastato Kaliningrade darbai sustojo baigus statyti 90 proc. objekto, antrasis ,nors ir baigtas konstrukcine - architektūrine prasme ,niekada nebuvo naudotas pagal paskirtį, kuriai buvo statomas... Taip išsirikiavo vienu ar kitu būdu neužbaigti 7 pastatai - objektai. Vienu atveju tai tik projektas popieriaus lape (administracinis pastatas, planuotas statyti dabartinėje Lukiškių aikštėje) , kitu - vienintelis išlikęs objektas - nuoroda į nepastatytus grandiozinius "Sovietų rūmus". Bandau būti tuo "inžinieriumi", kuris mėgina juos užbaigti raižydamas. Suvienodinu ir nefragmentuoju, sieju juos į visumą ,nesvarbu iš kokio laikmečio šie objektai yra. Aiškinuosi, kokia tų objektų padėtis dabar, žlugus sistemai, ar galima juos atsieti nuo aplinkos ir iš naujo permąstyti ? Prie kiekvieno pastato palieku trumpą jo "biografiją". Taip pat cikle spekuliuoju savo senelio, inžinieriaus, "garbės lenta" - ten įrašau savo vardo raidę , taip ją (lentą) pasisavinu ir jungiu su raižiniais. Print cycle of unfinished soviet era buildings - objects. As example there could be "House of soviets" in Kaliningrad by means of construction unfinished building. In pair to him stands "House of Soviets" in St. Petersburg, in this case building unfinished mentaly. I'm trying to be that engineer who finishes these objects on paper.

Darbo tikslas - išskirti pagrindinius dailės cenzorių veiklos metodus t.y. didžiausias dailininkų "nuodėmes" sistemai. Apžvelgti asmenybes, tiesiogiai cenzūravusias dailės kūrinius, trumpai aptarti kodėl nebuvo didesnio pasipriešinimo ideologiniam spaudimui ir koks santykis su cenzoriais buvo Baltijos valstybėse (pavyzdžiu paimta Estija). Taip pat išskirti pagrindiniai cenzorių "apžaidimo" metodai. Darbas suskirstytas į 6 skyrius: 1. Įžanga 2. Cenzoriai ir jų veiklos metodai 3. "Nuodėmių" tipologija 4. Cenzorių apžaidimo metodai 5. Išeivijos dailininkai ir jų ryšiai su sovietų Lietuva. 6. Išvados. Dėstymo pradžioje pateikiama bendra situacija 7' dešimtmečio pradžioje, prisimenamas Kisarauskų atvejis (dėl to ir darbo pradžios data yra simbolinė, žyminti 1960m. pradėtą puolimą prieš V.Kisarauską). Toliau aprašomi asmenys, cenzūravę dailės kūrinius. Į šią kategoriją patenka ir už dailės parodų politiką atsakingi asmenys pvz:. Pranas Gudynas ir aukštuose postuose buvę funkcionieriai pvz:. Genrikas Zimanas. Toliau aiškinamasi, kokias pagrindines "nuodėmes" darydavo dailininkai. Išskirti 6 pagrindiniai nusižengimai : 1. Abstrakcionizmas / Formalizmas 2. Religiniai motyvai 3. Neveiksnumas (nepageidaujamas pasyvumas) 4. Žanrų hierarchijos nepaisymas 5.Nesaikingas deformavimas 6. "Neteisingas" partijos narių vaizdavimas. Besiaiškinant pagrindinius "nukrypimus" analizuojama ir socrealizmo sąvoka, padaromas trumpas ekskursas į Estijos dailininkų situaciją sovietmečiu, aiškinamasi, ar... [toliau žr. visą tekstą] The goal of my thesis - to emphasise the main methods of art censorship, for instance the biggest "sins" of the greatest artist for the system. Furthermore ,to overlook personalities directly responsable for art cenzorship and to discuss why there were no bigger resistance for ideological pressure and what kind of relation was there with the censors in the Baltic states ( e. c. Estonia). Here i also distinguish the main overcoming methods used by censors. The thesis is divided into six chapters: 1. Introduction. 2. Censors and their action methods. 3. Typology of "sins"/ Features of censorship. 4. Censors' overcoming methods. 5. Emigration and its connections with abroad 6 .Conclusion. Main body of the thesis starts with overlooking the general situation in the early 70's and the case of Kisarauskai ( 1960 date is symbolic due to the beginning of confrontation between Kisarauskas and the government ). Then the censors are described. People responsible for the exhibitions' policy , for instance, Pranas Gudynas and those in high government positions , like Genrikas Zimanas, are also included in this category. Later the main "sins" of the artists' are being overlooked. Six major "faults" are emphasised : 1. Abstractionism / Formalism 2. Religious motifs. 3. Social parasitism 4. Disregarding hierarchy of genres. 5. Imoderate deformation. 6. "Wrong" depiction of party members. While inrpreting the main "deviations" the concept of socialrealism is being discussed, a short... [to full text]

Trying to dive deeply into social dimension of everyday aesthetics one can find himself being an everyday artist. A possibility of seeing beauty in all the objects, ideas and actions from a somebody’s daily routine defines a new figure of the artworld who is no more just an artist or just a viewer, but – a perceiver. Art Agenda is a clutch of everyday capturing my works from first to thirty-second of May 2014. Kai giliai paneri į kasdienybės estetikos socialinę dimenciją, patiri jausmą, kad esi kiekvienos dienos menininkas. Kai turi galimybę pastebėti grožį visuose objektuose, idejose bei veiksmuose, sklindančiuose iš tavo rutinos, tuomet tampi meno pasaulio asmeniu, kuris nebėra jau vien tiktai meno gamintojas ar meno žiūrovas, bet - stebėtojas. "Darbų kalendorius" - tai mano kasdienybės ryšulys, kuriame yra užfiksuoti darbai nuo šių metų gegužės pirmosios iki trisdešimt antrosios dienos.

Taikomosios grafikos magistro darbe analizuojami skirtingi 15-20 amžiuose gyvenę menininkai, savitai vaizdavę artimųjų portretus. Šiame darbe artimaisiais laikomi ne tik menininkų šeimos nariai, bet ir žmonės, su kuriais autorius turėjo reikšmingų santykių. Portretų vaizdavimas analizuojamas skirtingais lygmenimis. Skyriuje „Portretas kaip atspindys“ tiriamas Albrechto Dürerio, Rembrandto Harmenszoon van Rijno, Luciano Freudo, Salvadoro Dali, Chucko Close‘o artimųjų portetų vaizdavimas. Emilio Nolde, Egono Schiele, Henry Moore‘o, Francis Bacono kūrybos artimųjų portretai analizuojami skyriuje „Emocionalus portretas: Išraiška svarbesnė už estetinę formą“. Neigiamu lygmeniu artimųjų portretai Louise Josephine Bourgeois, Andy Warholo ir Francesco Clemente kūryboje analizuojami skyriuje „Kritiškas santykis su artimaisiais portrete“. Skyriuje „Artimųjų portretai personifikuotuose įvaizdžiuose“ tiriamas Odilono Redono, Arto Spiegelmano ir Williamo Kentridge‘o personifikuotų artimųjų portretų vaizdavimas. Visi analizuoti menininkai rinkosi skirtingai išreikšti artimųjų portetus bei santykį su jais. Artimųjų portretams vaizduoti šie menininkai naudojo įvairiausias grafikos priemones, kurios atitiko laikmečio kūrybos būdus ir principus, tačiau ir skaitmeniniame amžiuje menininkai naudojo tradicines priemones. Realistinė maniera (tikroviškas artimojo atvaizdo perteikimas) iki šiol yra pats dažniausias menininkų raiškos būdas. Applied Graphics Master degree's theory work analyzes close persons portraits from different artists who lived from XV century to the beginning of XXI century. This work includes not only family members of the artists, but also people with whom the author had a significant relationship. Portraits are analyzed in different levels. In the „Portrait as a reflection“ chapter, portraits of the close people by such artists as Albrecht Dürer, Rembrandt Harmenszoon van Rijn, Lucian Freud, Salvador Dali, Chuck Close are analyzed. Works of Emil Nolde, Egon Schiele, Henry Moore, Francis Bacon are analyzed in „Emotional portrait: expression is more importaint than aestetic form“ chapter. Negative aspects of Josephine Louise Bourgeois, Andy Warhol and Francesco Clemente close persons portraits are analyzed in „Critical ratio with close person in portrait“ chapter. In chapter „Portraits of close persons in personified images“ works of Odilon Redon, Art Spiegelman and William Kentridge are analyzed. All analyzed artists find different ways to express relation between them and close persons. To depict portraits artists used variety of graphic tools, which correspond to the those days methods of creation. But in the digital age, artists are also using traditional techniques and tools. The realistic style is by far the most common way of expression for artists.

Šis kūrinys yra apie tikslą, jo siekimą, vertę jo siekti bei apie pritapimą, vertę pritapti. Pateikti video darbai kalba apie vidinę būseną, kai kažkas daroma tik todėl, kad taip reikia daryti, todėl, kad tiesiog tai – tavo rutina. Kalbama apie nuolatinį „užsisukimą“ – nuolatinį absurdišką kartojimąsi, diena iš dienos. Taip pat apie siekimą padaryti kažką, kai tas kažkas yra kintantis dalykas, o darymas – ne. This piece is about the purpose of the pursuit of the value of his reach, and about fitting into the value of adapt. The video works on the internal state of the language, when something is done just because you need to do so, because it is simply - your routine. This is a permanent "twisted" - constant repetition of absurd, day-to-day. It's also about striving to do something when that something is a dynamic thing, and doing - not.

Šiame darbe yra nagrinėjami socialiniai laisvalaikio kultūros raidos etapai bei su jais susiję ir jų įtakoti menininkų kūriniai, vaizduojantys laisvalaikio leidimo būdus. Darbą sudaro dvi dalys: pirmojoje dalyje aptariama socialinė laisvalaikio idėjos raida, įvairūs jos etapai skirtingais gyvenamaisiais laikotarpiais. Kalbama apie laisvalaikį, kaip socialinį ir kultūrinį visuomenės procesą ir jo santykį su darbo laiku. Antrojoje tyrimo dalyje laisvalaikio sąvoka skaidoma į penkis skyrius: malonumas laisvalaikio patyrime, kasdienis laisvalaikis, lyties įtaka laisvalaikio patyrime, etninė tapatybė laisvalaikio vaizdavime ir virtualus laisvalaikis. Šioje dalyje plačiau aptariami socialiniai ir kultūriniai laisvalaikio aspektai, būdingi kiekvienam skyriui bei pasitelkiama vaizdinė meno kūrinių medžiaga, vaizduojanti tam tikrus laisvalaikio leidimo momentus. Darbo tikslas buvo išsiaiškinti kiek įvairios kultūrinės, etninės ir politinės visuomenės tradicijos įtakoja laisvalaikio leidimo būdus ir atsispindi menininkų kūriniuose, vaizduojančiuose laisvalaikio leidimo būdus. Darbe analizuojami skirtingi laisvalaikio aspektai ir gretinami su meno kūriniais, bei menininko asmenine kultūrine patirimi. Taip pat dėmesys yra skiriamas ir virtualios kibernetinės erdvės įtakai laisvalaikio patyrime ir bei naujųjų technologijų įtakai meno kūriniuose. Darbe prieinama išvados, jog sociokultūriniai gyvenamosios visuomenės aspektai stipriai formuoja laisvalaikio leidimo būdus bei... [toliau žr. visą tekstą] This theoretical work explores the meanings of leisure in the context of social and cultural formations of our time as well as works of art which portray leisure activities in their narrative. The work is divided into two parts: the first part discusses the idea of social leisure and its stages throughout the history. The second part analyses the concept of leisure in art and is represented in five chapters: pleasure meaning in leisure activity, casual leisure, gender and leisure experience, ethnicity and leisure experience and virtual leisure. This part concentrates more on leisure portrayal in art and discusses artist's relation to cultural leisure experience. The purpose of this work was to find out how different cultural, ethnical and political society tradicions influence leisure activity and how artists represent that heritage in their artwork. The work also addresses the virtual reality aspect and new technological side of contemporary art. The theoretical work comes to the conclusion that the socio-cultural aspects of living society have a main input in formatting leisure based activities and influence art, especially which portrays leisure experience. This observation also showed that artists either represent the individual metaphysical relation to ethnical society or criticize the global consumer culture in their leisure narrative based works. When portraying leisure activities, artists are influenced by their own experience which is formed by ethnical and... [to full text]

Besiremdama Helmuto Renerto tyrimais, apie šizofrenijai būdingus piešinių požymius, sukūriau aštuonis interaktyvius paveikslus. Interaktyvus paveikslai – tai lyg ligos kintamumas, simptomų ar požymių judėjimas. Referring Helmut Renert studies of schizophrenia-specific features drawings, created eight interactive images. Interactive images - it's like disease variability of symptoms or signs of movement.

Disertacijoje nagrinėjama vaizdo naratyvumo problema. Analizės objektas – žymaus lietuvių dailininko Šarūno Saukos tapyba. Š. Saukos paveikslai atrodo esą siužetiški, pasakojantys istorijas, nors šios numanomos istorijos dažniausiai neturi žodinių provaizdžių, galinčių tapti interpretacijos šaltiniu. Todėl paveikslai tampa atviri pačių suvokėjų kuriamiems pasakojimams: vaizduojamos situacijos, dažnai primenančios nesuprantamus ir nerimą keliančius ritualus, provokuoja juos aiškinti pasitelkiant įsivaizduojamas istorijas. Tačiau ar kuria pasakojimus patys paveikslai? Ar galima rasti naratyvumo ženklus pačiame tekste, pačioje paveikslo struktūroje, neprimetant jam savo pasakojimo? Kokia naratyvumo samprata gali papildyti vizualių tekstų suvokimą, užuot spraudusi juos į siaurus sąvokos rėmus? Kokiu būdu Š. Saukos paveikslai geba pasakoti istorijas? Atsakymo į šiuos klausimus disertacijoje ieškoma pasitelkiant prancūzų semiotiką ir naratologiją. Formuluojamos teorinės ir metodologinės statiško vaizdo naratyvumo analizės gairės, naratyvumą siejant ne tik su gebėjimu pavaizduoti laikinę seką, bet ir su numanomomis transformacijomis, naratyvinės gramatikos dėsniais bei pasakojimo akto dalyvių (pasakotojo ir jo adresato) komunikacija. Analizuojant Š. Saukos darbus, ryškinami pasakojimo kūrimo mechanizmai, atskleidžiamos skirtingos žiūrovo dalyvavimo paveiksle formos, pasakotojo pasirodymo strategijos, horizontalus ir vertikalus tapybos naratyvumo matmenys. The dissertation explores the problem of visual narrativity. The object of the analysis are the works of the famous Lithuanian painter Šarūnas Sauka. Š. Sauka‘s paintings clearly seem to tell stories, although they are rarely based on any verbal stories that could serve as a source for interpretation. Instead, they are open to a wide range of individual interpretations: the viewers are provoked to narrativize the paintings by inventing stories that could explain the depicted scenes, which would otherwise remain mysterious and incomprehensible. But do the paintings themselves tell stories? Is it possible to trace narrativity in the very structure of the paintings? What concept of narrativity may be efficiently employed to analyze and understand visual texts? By what means Š. Sauka’s paintings are able to tell stories? The dissertation examines these questions by employing the French semiotics and narratology. The theoretic and methodological guidelines for the analysis of visual narrativity are formulated, linking it not only to the depiction of temporal sequences, but also to the implied transformations, to the laws of narrative grammar, and to the communication of the participants of the narrating act (the narrator and his addressee). In Š. Sauka’s paintings, the narrative strategies are elaborated by revealing the horizontal and the vertical dimensions of pictorial narrativity, as well as by examining the viewer’s and the narrator’s roles in the paintings.

Disertacijoje nagrinėjama vaizdo naratyvumo problema. Analizės objektas – žymaus lietuvių dailininko Šarūno Saukos tapyba. Š. Saukos paveikslai atrodo esą siužetiški, pasakojantys istorijas, nors šios numanomos istorijos dažniausiai neturi žodinių provaizdžių, galinčių tapti interpretacijos šaltiniu. Todėl paveikslai tampa atviri pačių suvokėjų kuriamiems pasakojimams: vaizduojamos situacijos, dažnai primenančios nesuprantamus ir nerimą keliančius ritualus, provokuoja juos aiškinti pasitelkiant įsivaizduojamas istorijas. Tačiau ar kuria pasakojimus patys paveikslai? Ar galima rasti naratyvumo ženklus pačiame tekste, pačioje paveikslo struktūroje, neprimetant jam savo pasakojimo? Kokia naratyvumo samprata gali papildyti vizualių tekstų suvokimą, užuot spraudusi juos į siaurus sąvokos rėmus? Kokiu būdu Š. Saukos paveikslai geba pasakoti istorijas? Atsakymo į šiuos klausimus disertacijoje ieškoma pasitelkiant prancūzų semiotiką ir naratologiją. Formuluojamos teorinės ir metodologinės statiško vaizdo naratyvumo analizės gairės, naratyvumą siejant ne tik su gebėjimu pavaizduoti laikinę seką, bet ir su numanomomis transformacijomis, naratyvinės gramatikos dėsniais bei pasakojimo akto dalyvių (pasakotojo ir jo adresato) komunikacija. Analizuojant Š. Saukos darbus, ryškinami pasakojimo kūrimo mechanizmai, atskleidžiamos skirtingos žiūrovo dalyvavimo paveiksle formos, pasakotojo pasirodymo strategijos, horizontalus ir vertikalus tapybos naratyvumo matmenys. The dissertation explores the problem of visual narrativity. The object of the analysis are the works of the famous Lithuanian painter Šarūnas Sauka. Š. Sauka‘s paintings clearly seem to tell stories, although they are rarely based on any verbal stories that could serve as a source for interpretation. Instead, they are open to a wide range of individual interpretations: the viewers are provoked to narrativize the paintings by inventing stories that could explain the depicted scenes, which would otherwise remain mysterious and incomprehensible. But do the paintings themselves tell stories? Is it possible to trace narrativity in the very structure of the paintings? What concept of narrativity may be efficiently employed to analyze and understand visual texts? By what means Š. Sauka’s paintings are able to tell stories? The dissertation examines these questions by employing the French semiotics and narratology. The theoretic and methodological guidelines for the analysis of visual narrativity are formulated, linking it not only to the depiction of temporal sequences, but also to the implied transformations, to the laws of narrative grammar, and to the communication of the participants of the narrating act (the narrator and his addressee). In Š. Sauka’s paintings, the narrative strategies are elaborated by revealing the horizontal and the vertical dimensions of pictorial narrativity, as well as by examining the viewer’s and the narrator’s roles in the paintings.

Formuojant architektūros ir dailės ansamblį, lemiamu faktoriumi tampa vienos meno srities su kita tarpusavio santykis, priklausomai nuo to, ar jis labiau juslinis ar racionalus, hierarchinis ar ne, akcentuojantis skirtumus ar juos niveliuojantis. Šiuolaikinėje XX a. pabaigos – XXI a. pradžios architektūroje stipriai jaučiama moderniausiųjų menų ir ideologijų įtaka. Pastatas tampa tarpdisciplininiu meno objektu. Sujungiamos menininko ir architekto idėjos, darbo eigoje leidžiančios suvokti architektūrą, kaip skirtingų menininkų derybų objektą, įprasminantį skirtingus kūrybinius pajėgumus. Architektūra įgauna konceptualią formą ir išraišką, kur ypač svarbus architektūrinės raiškos elemento vaidmuo tenka pastato eksterjerams (fasadams). Autonomiška pastato fasado (paviršiaus) traktuotė leidžia daug platesnę raiškos priemonių galimybę. Pastato apvalkalas savo funkcija supanašėja su oda ar rūbu, gyvuoja autonomiškai nuo vidaus struktūros, todėl gali būti dinamiškas, kintantis, daugiasluoksnis, bet tuo pat metu ir monumentalus. Teorinį darbą sudaro trys dalys. Pagrindžiama šiuolaikinės architektūros pastato kaip integralaus kūrinio samprata, aptariama pagrindinė postmodernių fasadų vizualaus suaktyvinimo priemonė - stiklo sąveika su šviesa. Aptariami konkretūs plokščių architektūrinių paviršių suaktyvinimo būdai bei situacija Lietuvoje. Pateikiami objektų pavyzdžiai, apžvelgiant architektūrinių paviršių raiškos galimybes, nagrinėjami panaudojimo tikslai ir rezultatai... [toliau žr. visą tekstą] In the late XXth – XXIst century architecture strongly felt influence of conteporary arts and ideologies. where essential architectural element of role definition of the building's exterior (facade). Architecture becomes a conceptual meaning in form and expression, where an important part of the architectural expression takes architectural surfaces (facades). Building envelope (surface) in his function converge with the skin or clothing, exists independently of the internal structure, so it can be dynamic, evolving, multi-layered, but at the same time monumental. The theoretical work consists of three particural parts. Describes modern building as an integral part of architectural ensemble, discusses the main postmodern facades visual activation tool - glass interaction with light. Specifies the architectural surface activation techniques and the situation in Lithuania. Describes the architectural objects, overview of the expression capabilitys of the architectural surface. Analyzed the application of architectural glass objects in the environment trends, discusses the future prospects. The third part is devoted to analysis of the particular architectural ensemble and the glass object proposal.

Prekės ženklo grafinės raiškos ryšys su vartotojo psichologiniu galios poreikiu prekių ženkluose. Prekės ženklo grafikos reikšmių suvokimo ir įsisavinimo procesai. Links between brand’s graphic expression and user's need for psychological power in brand. Comprehension and absorption processes of brand’s graphic values.

Visuomet ieškojau būdų kaip saugoti gamtą ir buvo įdomu, kaip ir kiek vartojame, kokią žalą patiria aplinka ir tuo pačiu mes patys. Pradėjusi magistro studijas supratau, jog tokius ekologiškus sprendimus, kaip antrinis stiklo panaudojimas, galiu pritaikyti ir kūryboje. Technika – “fusing” ( sukepinimas), pate de verre. Studying Master‘s degree studies i understood that creating artistic glass object can be applied ecological aspects and recycling ideas. Creating in fusing and pate de verre technologies.

The subject of this research paper about child brides who married under 18 years old , forced and arranged by families. I examine number of child brides in global area and how this old tradition is still keeps going on and. It can see every part of the world and it is not belongs any religion. İt can see Christianity, Muslim, Hinduism religions. The main objective of thesis try to do more visible this old practice. In my research paper I analyse t communities who still using this old tradition and reasons and solutions of this practice. Also, I examine child brides problems before and after marriage. I inspire from this research paper on my art works. I try to express it with my ceramic and painting works. I use different kind of materials like a ceramic, fabric, old papers, leather, henna.. My purpose display child brides problems more visible. I express in my works child brides age are not for marry, having a child, doing house works. Such a young ages are for playing games, going to school and having fun. Further more, I display problems, mental diseases, traumas of child brides before and after marriage. In my final works I mention the old tradition can finish if people stop to thinking about honor between the two legs of woman. Darbo tema - nuotakos vaikai, tai yra vaikai susituokę iki 18 metų, privesti savo šeimų.

Tiek kūrybos procese, tik užbaigtame kūrinyje man svarbiausia yra paties vaizdavimo proceso preparavimas. Savo darbuose stengiuosi balansuoti tarp kūrinį sudarančių elementų ženkliško autoreferentiškumo, tapybos stilistinio autoreferentiškumo ir procesiškumo bei bandymo ženklų ir nuorodų pagalba kurti asociacijų ir būsenų tinklą. Projekto pavadinimas ( Vyksmo vieta ) yra pasitelkiamas kaip dviguba nuoroda. Viena vertus, yra nurodoma į drobės paviršių kuriame yra konstruojamas kūrinys. Kita vertus, pavadinimas veikia kaip nuoroda į įsivaizduojamą ženklų ir asociacijų tinklo kuriamo pasakojimo veiksmo vietą. My paintings aim at making a preparation of the process of depicting. It applies to both - painting as a completed image and the process of making it. I am balancing between the signifying autoreferntiality of each element in my painting, autoreferentiality of the process of constructing the painting and the network of associations and perceptions generated by signs and references. The title of the project ("Place of occurrence") is used as a double reference. On one hand, it refers to the canvas itself on which the painting is being constructed. On the other hand, it refers to a place of a story, generated by the interplay of signs, references and associations.