Finansinio stabilumo vertinimas yra svarbus politikos formuotojams ir reguliavimo institucijoms, siekiant užkirsti kelią sisteminei rizikai, kuri gali sukelti finansų krizes. Finansų krizės gali turėti didelį neigiamą poveikį ekonomikai, įskaitant staigų gamybos sumažėjimą, padidėjusį nedarbą ir socialinės gerovės pablogėjimą. Todėl norint išlaikyti stabilią ir tvarią finansų sistemą, būtina nustatyti finansų sistemos pažeidžiamumą ir riziką bei imtis atitinkamų priemonių joms pašalinti. Dažniausiai pagrindinis finansų sistemos dalyvis yra bankai. Šiame darbe bus vertinamas finansinis stabilumas Baltijos šalyse pasitelkiant pagrindinio finansų sistemos dalyvio būsena rinkoje. Siekiant įvertinti Baltijos šalių finansinį stabilumą atliekama mokslinės literatūros analizė, suformuojama tyrimo metodologija ir atliekamas tyrimas pagal pasirinktus metodus. Remiantis mokslinės literatūros analize ir empiriniais tyrimais darbe taikomas rodiklių analizės metodas, rodikliai pasirenkami pagal CAMELS metodiką, suskirstomi į subindeksus ir parinkus subindeksų svorius sudaromas agreguotas finansinio stabilumo rodiklis. Apskaičiavus subindeksus ir agreguotą finansinio stabilumo indeksą taip pat atliekama koreliacinė analizė. Koreliacinės analizės metu nustatomi nereikšmingi subindeksai, esantys FSI sudėtyje. Atlikus tyrimą pateikiami gauti rezultatai. Finansinių rodiklių analizė parodė, jog didžioji dalis rodiklių buvo veikiami panašiai visose Baltijos šalyse. Pagrindiniai skirtumai atsiskleidė Estijoje vertinant kapitalo pakankamumo rodiklius, kadangi Estijos bankai turėjo didesnį apsaugos lygį lyginant kapitalo ir turto santykį bei neveiksnių paskolų ir visų paskolų santykį lyginant su Latvija ir Lietuva. Lietuvos atveju buvo galima įžvelgti tendenciją po krizės laikotarpio, jog bankų sektorius itin didelių svyravimų neturėjo, o paskutiniais metais analizuojamo laikotarpio signalizavo finansinį stabilumą. Latvijos bankai per analizuojamą laikotarpį turėjo įvairių svyravimų, tačiau labiausiai pažymėtina vieta, jog šalies bankai yra jautrūs rinkos pokyčiams, kas signalizuoja tam tikrą nestabilumą. Apskaičiavus finansinio stabilumo indekso reikšmes buvo nustatyta, jog Baltijos šalių bankai paskutiniais 10 metų veikia ganėtinai stabiliai, tačiau rekomenduojamų rėžių intervaluose ilgiausiai buvo Latvijos bankų sektorius. Atlikus koreliacinę analizę paaiškėjo Baltijos šalių subindeksų reikšmingumas bei jog visose Baltijos šalyse finansinio stabilumo indeksui vieningai reikšmingas buvo rinkos jautrumo subindeksas., Assessing financial stability is important for policymakers and regulators to prevent and mitigate systemic risks that could lead to financial crises. A financial crisis can significantly impact the economy, including a sharp drop in output, increased unemployment, and a deterioration of social welfare. Therefore, identifying vulnerabilities and risks in the financial system and taking appropriate measures to address them is essential for maintaining a stable and sustainable financial system. Banks are usually the main participant in the financial system. In this work, the financial stability in the Baltic States will be assessed using the status of the main participant in the financial system in the market. To determine the financial stability of the Baltic countries, the scientific literature is analyzed, a research methodology is formed, and research is carried out according to the selected methods. Based on the study of the scientific literature and empirical research, the indicator analysis method is applied in work, the indicators are selected according to the CAMELS methodology, divided into sub-indices, and after choosing the weights of the sub-indices, an aggregated indicator of financial stability is formed. After calculating the sub-indices and the aggregated financial stability index, a correlation analysis is also performed. The results obtained after the research are presented. The study of financial indicators showed that most of the indicators were affected similarly in all Baltic countries. The main differences were revealed in Estonia when assessing capital adequacy indicators. Estonian banks had a higher level of protection when comparing the ratio of capital to assets and the percentage of non-performing loans to total loans compared to Latvia and Lithuania. In the case of Lithuania, it was possible to see a trend after the crisis period that the banking sector did not have extremely large fluctuations in the last years of the analyzed period, signaling financial stability. Latvian banks had various fluctuations during the analyzed period, but the most noteworthy point is that the country’s banks are sensitive to market changes, which signals a certain instability. After calculating the values of the financial stability index, it was found that the banks of the Baltic countries have been operating relatively stably in the last 10 years. Still, the Latvian banking sector has been in the intervals of the recommended rates for the longest time. The correlation analysis revealed the significance of the sub-indices of the Baltic countries and that the market sensitivity subindex was uniformly significant for the financial stability index in all the Baltic countries.