Search

Klimato kaita didžiulė grėsmė pasauliui, todėl globaliu mastu sprendžiama ši problema. Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija yra svarbiausias dokumentas, kuris įvardijo klimato kaitos problemą globaliu mastu. Europos Sąjunga vaidiną vadovaujamąjį vaidmenį klimato kaitos politikos formavime. Jos prioritetas yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti kuo daugiau. Europos Sąjunga įsipareigojo sumažinti vidutinės oro temperatūros padidėjimą daugiau kaip 2ºC. Bet kad būtų tai pasiekta valstybės narės turi savarankiškai įgyvendinti klimato kaitos įsipareigojimus. Kadangi klimatas labai greitai keičiasi, tai visas pasaulis, o labiausiai Europos Sąjunga stengiasi kovoti su klimato pokyčiais. Europos Sąjunga daug teisinių dokumentų priėmė dėl klimato kaitos politikos ir įpareigojo kitas valstybes imtis priemonių. Viena iš tokių valstybių įsipareigojusi dėl klimato kaitos mažinimo yra Lietuva. Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos įsipareigojimų vykdymas klimato kaitos politikos, institucinės sąrangos aspektu. Klimato kaitos politikos analizė Lietuvoje, institucinės sąrangos aspektu. Atlikti klimato kaitos politikos įsipareigojimų įgyvendinamumo analizę Lietuvoje, institucinės sąrangos aspektu. Projekto uždaviniai: 1. apžvelgti klimato kaitos politiką remiantis politikos mokslų ir kitomis socialinėmis teorijomis; 2. atlikti analizę Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo, Paryžiaus susitarimo ir kitų teisės aktų; 3. išanalizuoti Europos Sąjungos klimato kaitos politiką; 4. išanalizuoti Lietuvos klimato kaitos įsipareigojimus ir susėjusius dokumentus ir atskleisti ar įsipareigojimai vykdomi ar ne; 5. atlikti analizę klimato kaitos politikos įgyvendinimo institucinės sąrangos Lietuvoje aspektu, įvertinti tolesnio įgyvendinamumo perspektyvas ir rekomenduoti institucinės sąrangos galimus tobulinimus. Tyrimo metodai: mokslinė literatūrinė analizė, statistinių duomenų analizė ir dokumentų turinio analizė. Darbe surinkta ir pateikta naujausia informacija apie klimato kaitos politikos formavimą ir įgyvendinimą globaliu ir nacionaliniu mastu. Išanalizuotos Lietuvos institucijos, kurios yra atsakingos už klimato kaitos formavimą ir įgyvendinimą. Lietuva klimato kaitos politikos įsipareigojimus vykdo, tik nėra prioritetinė sritis valstybėje. Institucinė sąranga reikėtų tobulinti, daugiau prie klimato kaitos politikos formavimo ir įgyvendinimo turėtų prisidėti regioninės institucijos. Daugiau teisių joms turėtų būti suteikta. Taip pat valstybė turėtų ugdyti sąmoningumą visuomenės, dėl klimato kaitos., The relevance of the research. Climate change is a huge threat to the world, so it is adressed on a global scale. United Nations National climate change convention is the most important document, which adressed the climate change wordwilde. The European Union is playing the leading role in the climate change politics formation. Its priority is to reduce greenhouse effect causing gases as much as possible. The European Union has commited to reduce the average air temperature to above than 2ºC. But in order to achieve that the European coutries have to independently implement the climate change commitment. The problem of the research. Because the climate is changing very rapidly, so the world, especially The European Union is trying to fight the climate change. The European Union has initiated a lot of legal documents and has commited the other nations to take action. One of those nations, which has commited for the climate change control, is Lithuania. In this paper we are analysing Lithuania's commitment execution climate change politics, institutional structural view. Research object. Analysis of National Policy Commitment and measures of Climate Change Implemen-tation in Lithuania in Aspect of Institutional Framework. The aim of the research. To perform an analysis about the climate change liabilities realization in Lithuania in institutional structural view. Objectives of the research: 1. To review the climate change politicies on the basis of political sciense and other social domain. 2. To analyze The United Nations climate change convention, Kyoto protocol, Paris agreement and other legal acts. 3. To analyze the European Unions climate change politicies. 4. To analyze Lithuanias climate change policy commitment and other related documents also to disclose that those commitments are carried out. 5. To analyze the climate change politicies realization in Lithunias institutional structural aspect. Research methods: scientific literature analysis, statistical data analysis and the documents content analysis. In this paper I have gathered and presented the newest information about the climate change policies formation and its implementation in a global and national scale. I have analysed Lithuanias institutions which are responsible for the climate change formation and implementation. Lithuania is carrying out its commitment to the climate change politics, but it isn‘t an area of priority in this country. The institutional structure has to be improved, the regional institutions have to contribute more to the climate change politics formation and realization. More rights have to be granted to these institutions. Also the country should educate its people about the climate change.

Pasitelkus tris teorines prieigas, darbe analizuojama Japonijos klimato kaitos politika. Siekiant atskleisti tiek šios sudėtingos sferos detalumą, tiek bendras tendencijas, tyrimo objektas suskaidomas į tris tyrimo laukus, kiekvienas iš jų analizuojamas taikant atskirą teoriją. Tai atitinkamai: klimato kaitos fenomenas, kuris analizuojamas rizikos visuomenės teorijos pagalba tiriant Japonijos atvejį; tarptautinės ir valstybinės interesų grupės, tiriamos pasitelkiant dviejų lygių žaidimų teoriją ir analizuojant Japonijos dalyvavimą penkioliktojoje Jungtinių Tautų Kopenhagos konferencijoje; valstybinės institucijos, nagrinėjant Japonijos ministerijų ir aukšto rango pareigūnų požiūrį į klimato kaitos politiką, remiantis švelniosios galios teorija. Darbe tiriamas 1992-2011 metų periodas, plačiausiai naudojamas kokybinės turinio analizės ir lyginamasis metodas. Pirmojo tyrimo lauko analizė parodė, kad Japonija gali būti priskiriama prie vėlyvojo modernizmo valstybių, turinčių rizikos visuomenę ir reflektyviai žvelgiančių į savo išsivystymą. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tokie reiškiniai kaip klimato kaita sulaukia dėmesio ir yra įtraukiami į šalių politinę dienotvarkę. Išnagrinėjus viešą valstybinę retoriką, Japonijos pozicija atitiko 8 iškeltus kriterijus, pradedant globalinio atšilimo reiškinio pateikimu kaip visuotinės neigiamus padarinius sukelsiančios grėsmės ir baigiant siekiais keisti nusistovėjusį gyvenimo būdą tiek vykdant programas šalies viduje, tiek ir... [toliau žr. visą tekstą] By using three theoretical approaches, this thesis analyzes Japan's climate change policy. With the aim to reveal both the details and main tendencies of this complicated field, the object of the research is divided into three fields and each of them is analyzed by using separate theory. It is correspondingly: climate change phenomena, which is analyzed by using risk society theory focusing on Japan’s case; domestic and international interest groups, that are studied by two-level game theory concentrating on Japans’ participation in COP15 to the UN Framework Convention on Climate Change; state institutions, looking at Japan ministries’ and high-ranking officials’ perception of climate change using soft power theory as theoretical basis. The time frame of the work is from year 1992 to 2011. The main methods used are content and comparative analysis. The analysis of the first field shows that Japan can be considered as one of late modernity states distinguished by risk society and reflectivity on its development. It is one of the main reasons why such phenomena as climate change becomes important and included into country’s political discourse. After analyzing public rhetorics, Japan’s position corresponds to eight criteria used in the work, ranging from global warming presentation as a global risk that will have negative consequences to aspirations to change current lifestyle by implementing domestic programs and participating in creation of international institutions. The... [to full text]