Melancholijos samprata ir gydymas Hildegardos Bingenietës (c. 1098–1179) raðtuose.

Melancholijos samprata ir gydymas Hildegardos Bingenietės (c. 1098-1179) raštuose Perception and treatment of melancholy in the writings of Hildegard of Bingen (c. 1098-1179) Sakalauskaitė-Juodeikienė E. Neurologijos seminarai 2021; 25(89): 121-129. Santrauka Viduramžių vienuolė ir abatė, mistike, kompozitorė, poetė ir medicinos knygų autorė Hildegarda Bingenietė (c. 1098-1179) buvo viena iš nedaugelio viduramžių epochos moterų, rašiusių ne vien teologinius, bet ir mokslinius, medicininius tekstus. Šiame straipsnyje nagrinėjau Hildegardos sudarytą Liber subtilitatum diversarum naturarum creaturarum („Įvairių prigimčių būtybių subtilybių knygą“), parengtą maždaug 1151-1158 m. ir susidedančią iš dviejų knygų – Physica ir Causae et curae. Siekiau sužinoti, kaip melancholijos fenomeną trimis jo prasmėmis (kaip organizmo skystį, charakterio tipą ir ligą) suvokė viena ryškiausių ir svarbiausių viduramžių mąstytojų. Melancholijos aiškinimui ir gydymo metodams pagrįsti Hildegarda pasitelkė ne tik Biblijos Pradžios knygą, bet ir iš antikos laikų atėjusią humoralinę doktriną bei viduramžių liaudies medicinos žinias. Melancholija Hildegardos moksliniuose tekstuose suvokta ir kaip širdies bei galvos smegenų liga, ir kaip vidaus organų patologija, kurią sukelia blužnyje gaminamos juodosios tulžies perteklius bei žalingas poveikis. Juodosios tulžies pertekliui mažinti ir melancholijai gydyti Hildegarda rekomendavo įvairias augalinės (pankolis, dedešva, raktažolė, našlaitė ir kt.), gyvūninės (stručio, garnio vidaus organai, skruzdėlės) ir mineralinės (oniksas) kilmės medžiagas. Autorė gydymo efektą aiškino, remdamasi tiek humoraline teorija, contraria contrariis principu, tiek viduramžių liaudies medicinos, žolininkystės bei religinio ir maginio gydymo žiniomis. Raktažodžiai: Hildegarda Bingenietė, viduramžiai, melancholija, juodoji tulžis, humoralinė teorija, Physica, Causae et curae. Summary Hildegard of Bingen (c. 1098-1179) was a medieval nun and an abbess, a mystic, a composer, a poet, an author of medical treatises, and one of the few women at the time who wrote both theological and scientific texts. In this paper, I analyze Hildegard’s book Liber subtilitatum diversarum naturarum creaturarum (Book of Subtleties of the Diverse Nature of Creatures), compiled around 1151-1158 and consisting of two books: Physica and Causae et curae. The aim of this study is to understand how the phenomenon of melancholy in its three meanings (as body fluid, character type, and a disease) was perceived by one of the brightest medieval thinkers. Even though Hildegard’s writings were influenced by deep knowledge of the Scripture, the abbess also accepted Greco-Roman medical system (classical humoral theory), astrology, medieval agricultural worldview, and the wisdom of folk medicine. Melancholy was interpreted in Hildegard’s medical texts as a heart and a brain disease which was caused by the overabundance of black bile produced in the spleen. The abbess recommended various medicinal herbs (fennel, mallow, primrose, rue, etc.) and substances of animal (ostrich, heron, ants) and mineral (onyx) origin in order to reduce excessive amount of black bile. Hildegard explained the mechanism of action of these medications using concepts of humoral theory, principle of contraria contrariis, as well as knowledge of medieval folk medicine and elements of religious and magical healing. [ABSTRACT FROM AUTHOR]