Back to Search Start Over

The mythological Moon horse as reflected in Baltic archaeology, folklore and linguistics

Authors :
Razauskas, Dainius
Vaitkevičius, Vykintas
Source :
Archaeologia Baltica: Astronomy and cosmology in folk traditions and cultural heritage, Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2008, vol. 10, p. 71-77, Archaeologia Baltica 2008, t. 10, p. 71-77.
Publication Year :
2008

Abstract

Mėnulis baltų priešistorėje – svarbus ir populiarus simbolis. Didelį susidomėjimą kelia dailūs pusmėnulio (= jauno mėnulio) formos kabučiai, datuojami vėlyvuoju romėniškuoju – ankstyvuoju migracijų laikotarpiu (III–VI a.). Plačiai paplitę pusmėnulio formos kabučiai tuo metu puošė moterų krūtinę ir kaklą, taip pat buvo žirgų kamanų elementas. Pastarieji ir yra šio straipsnio dėmesio centre. Panašiai kaip Romos imperijos kavalerija ir kai kurių kitų „barbarų“ kraštų raiteliai, žirgų kamanas baltai mėgo puošti pusmėnulio formos kabučiais. Iki šiol jų rasta aukščiausiam (kartu kariniam) to meto visuomenės sluoksniui atstovaujančių asmenų kapuose Lietuvoje, Lenkijoje, Kaliningrado srities teritorijoje (Lazdininkai, Maudžiorai, Moša, Neta, Šveicarija, Žviliai ir kiti laidojimo paminklai). Tikslią kabučių padėtį kamanose dažnai sunku nustatyti dėl prastos pastarųjų būklės, tačiau pagal išlikusius pavyzdžius matyti, jog kabučiai puošė žirgo kaktą. Kryžiaus ir apskritimo formos kamanų dirželių skirstikliai bei dirželius puošusios spurgelių formos kniedės minėtame jauno mėnulio kontekste gali būti siejami su kitais dangaus kūnais – saule ir žvaigždėmis. Duomenys rodo, jog baltų naudotų pusmėnulio formos kabučių (žmonių ir žirgų papuošalų) prototipai veikiausiai buvo pavyzdžiai iš Romos imperijos ir kitų „barbarų“ kraštų. Taip pat neatmestina, jog kai kurie baltų kraštuose archeologų rasti kabučiai yra tiesiog importuoti. Tačiau didelis kabučių populiarumas Rytų Pabaltijyje (vien moterų papuošalų – per 400 radinių) ir savita idėjos raiška (elitas puošia savo žirgų kaktas) verčia manyti, jog tradicija atitiko baltų mitologijos vaizdinius (glaudus mėnulio–žirgo ryšys) ir taip papildomai realizavo būdingą jauno mėnulio simboliką. Būdinga, jog baltų ir slavų tautosakoje mėnulis prilyginamas arkliui ir kartais tiesiog pasirodo arklio pavidalu. Nagrinėjamai temai ypač svarbus mėnulioarklio epitetas lie. laukas, la. lauks „su balta kakta“ ir jų slaviškasis atitikmuo *lysь (jь) ta pačia reikšme, nes jie yra giminiški slavų bei lotynų mėnulio pavadinimams, atitinkamai *luna ir lūna (

Details

Language :
Lithuanian
ISSN :
13925520 and 23516534
Database :
OpenAIRE
Journal :
Archaeologia Baltica: Astronomy and cosmology in folk traditions and cultural heritage, Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2008, vol. 10, p. 71-77, Archaeologia Baltica 2008, t. 10, p. 71-77.
Accession number :
edsair.dedup.wf.001..53ee4f92b09ffd9948be4b35a1d73f2c