Sieverso-Edgertono variantai, Stango-Larsson dėsnis ir Narten imperfektai baltų kalbų ilgojo balsio preterituose

Baltų kalbose egzistuoja du būtojo kartinio laiko (preterito) kamienų tipai: *ā-preteritai ir *ē-preteritai. *Ē-preteritai apima kategoriją, vadinamą ilgojo balsio preteritais, kurių šaknims būtajame kartiniame laike būdingas pailgintas vokalizmas. Be to, kai kurių ilgojo balsio preteritų priegaidės varijuoja, plg. lie. beti, 3 sg./pl. pres. bẽria, 2 sg./pl. pret. brė vs. inf. bérti, bẽria, brė. Apie ilgojo balsio preteritų kilmę iškeltos bent dvi hipotezės. Weissas ir Jasanoffas teigė, kad ilgojo balsio preteritai, egzistuojantys ne tik baltų, bet ir kitose indoeuropiečių kalbose, gali būti kilę iš Narten tipo esamojo laiko kamienų imperfekto. Villanueva Svenssono manymu, ilgasis šaknies vokalizmas susidarė, Stango-Larsson dėsniui paveikus baltų prokalbės preterito priesagą *-ìyā- turinčias formas, kurių trumpasis šaknies balsis buvo pailgintas ir gavo cirkumfleksinę priegaidę, o jei buvo ilgasis (ir akūtinis), tuomet tik įgijo cirkumfleksinę priegaidę: *-V-ìyā- / *-̰-ìyā- >*--iyā (>*--ē, plg. *-iyā >*-ē). Antroji hipotezė paaiškina ilgojo balsio preteritų priegaidžių variantus, tačiau ji galioja tik tada, kai priesaga yra kirčiuota, nors, pagal Sieverso-Edgertono dėsnį, dviskiemenės priesagos (-ìyā-) aplinka turi būti nekirčiuota. Straipsnyje tiriama ilgojo balsio preteritų su priegaidžių variantais ir be priegaidžių variantų kirčiavimo priešistorė, ir teigiama, kad jų kilmė ir raida nevienodos. Narten imperfektų refleksai pirmojoje grupėje (su priegaidžių variantais) veikiausiai išrutuliojo oksitonines arba mobilias paradigmas, o antroji grupė (visada su akūtine priegaide) rodo, kad jie išrutuliojo baritonines arba koloninio kirčio paradigmas, kilusias iš aoristo-bendraties kamienų (pvz. lie. gérti, grė *--iyā (>*--ē). The second hypothesis explains the tone variation of the verbs in the root structure ◦ERK-, ◦EUK-, and ◦ĒK- (e.g., sprsti/sprsti, spréndžia/spreñdžia, spréndė/spreñdė ‘to stretch’