JŪROS TEMA NELĖS MAZALAITĖS NOVELĖJE 'MIGLOJE'

Straipsnyje pasitelkus teminės kritikos teksto analizės principus siekiama ištirti Nelės Mazalaitės (1907–1993) novelę „Migloje“. Aptariamos svarbiausios su jūros tema susijusios kūrinio prasmės, kurias išgyvena kurianti sąmonė. Jūros leitmotyvas analizuojamas pasitelkus svarbiausius semantinius aspektus, kurie struktūruoja novelės vaizdus, siužeto plėtotę, stilių, veikėjų charakterius. Jūros tema atsiskleidžia per romantines, pasakos, muzikos konotacijas. Jūra įgyja archetipines pradžios kaip gyvybės ir šventės bei ramybės ir mirties reikšmes. Personažų sielos peizažai piešiami pasitelkus jūros kaip miglos, laukimo, laisvės prasmes. Jūros leitmotyvo įvairialypė raiška N. Mazalaitės novelėje leidžia kalbėti apie transcendentinį asmenybės ir jūros santykį, jūrinį pasaulėvaizdį ir kultūrą. In the article the principles of text analysis within the limits of thematic criticism are applied to investigate Nelė Mazalaitė’s (1907–1993) novel “In the mist” (Lith. „Migloje“). The main implications of the text, related with the theme of the sea, as projected by the artificial consciousness, are observed. The leitmotif of the sea is analyzed through the most significant semantic aspects which form the structure of the imagery of the novel, plot development, style, and characters. Romantic, fairy, and musical connotations reveal the theme of the sea. The sea becomes the archetype of the beginning as life and festival and tranquility, death. The souls of characters are viewed in the light of the meanings of the sea as mist, waiting, freedom. Miscellaneous expression of the leitmotif of the sea in Nelė Mazalaitė’s novel makes it possible to speak about transcendental relationship between personality and sea, marine worldview and culture.