Warfare and power in the late prehistoric societies in the territory of Latvia (tenth to 12th centuries)

X–XII a. bendruomenėse tuo pačiu metu egzistavo keletas skirtingos socialinės svarbos šaltinių, pagrįstų skirtingais ryšiais, kurie buvo atpažįstami kaip ideologinių, ekonominių, politinių ir karinių santykių ryšiai. Šie ryšiai pasižymėjo socialiniu aktyvumu, kuris taip pat buvo orientuotas siekti politinių tikslų. Priešindustrinės bendruomenės, kur politiniai ryšiai nėra institucionalizuoti, yra grindžiamos asmeniniais tarpusavio santykiais, suformuotais trijų pagrindinių šaltinių: valdžios, susijusios su ekonomine, ideologine ir karine sferomis. Straipsnyje nagrinėjami vėlyvajame geležies amžiuje (X–XII a.) Latvijos teritorijoje vykę kariniai veiksmai bei jų socialinis-politinis kontekstas ir karas kaip valdžios šaltinis. Šis laikotarpis iš dalies sutapo, iš dalies truko po vikingų laikų, kai plėšikavimas ir kariniai išpuoliai buvo vos ne kasdienio gyvenimo dalis. Vėlyvajame geležies amžiuje naudotos ginkluotės (randamos Latvijos teritorijoje esančiuose kapuose) nagrinėjimas rodo, kad ginklai buvo svarbi ir reikšminga gyvenimo bei mirties dalis; ginkluotė dažnai turėjo įtakos galimybėms realizuoti įvairius (įskaitant socialinius ir politinius) tikslus. The article is devoted to the role of military activities in socio-political developments in Latvia during the Late Iron Age (tenth to 12th centuries). The topics of weapons as prestige items, warrior burials and their relation to the retinue, as well as military symbolism and warfare as the source of power, are discussed on the basis of archaeological material of the Livs, Curonians, Semigallians and Latgallians.