Konstrukcijos duoti(s) su bendratimi ir veiksmažodžio tikėti vartosena J. Bretkūno Naujajame Testamente

Straipsnyje aprašoma J. Bretkūno „Naujajame Testamente" esanti sintaksinė konstrukcija „duoti(s)" su bendratimi ir veiksmažodis „tikėti", bandoma nustatyti jų sąlytį su vokiškąja konstrukcija „(sich) lassen" su bendratimi bei veiksmažodžiu „glauben". Aptariamas šių elementų daugiareikšmiškumas bei gramatinis valdymas, atskirai nagrinėjama jų vartosena pirminiame tekste ir korektūrose. Atsižvelgiama į panašius sintaksinius modelius kituose XVI amžiaus tekstuose - Jono Bretkūno „Postilėje" (1591), Baltramiejaus Vilento „Evangelijose" bei „Epistolose" (1579) ir kt. Article deals with the use of a syntactic pattern "duoti(s) + Infinitive" and verb "tikėti" in "New Testament" of J. Bretkūnas. An attempt is made to juxtapose them with the German pattern "(sich) lassen + Infinitive" and verb "glauben". The multisemantics and grammatical ruling is discussed, separately the usage of these elements is analyzed in the primary text and in editings. Great attention is also paid to syntactic modules in other texts of XVI century - in the "Postille" by Jonas Bretkūnas (1591), ir "Evangelies and Epistoles" by Baltramiejus Vilentas (1579), etc.