Interaction of three languages and three cultures in the 'Postile' by Mikalojus Daukša

Mikalojaus Daukšos Postilės 400 metų jubiliejus teikia progą ne tik aptarti šį kūrinį kaip vieną pirmųjų lietuviškų tekstų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir bandyti suvokti, kiek XVI a. pabaigoje Lietuva buvo europietiškas kraštas, kaip jame reiškėsi naujos kultūrinės ir tikybinės tendencijos, kaip jos buvo priimamos ir pritaikomos vietos poreikiams. Straipsnyje išskiriami trys Daukšos Postilės aspektai: renesansiškumas, barokiškumas ir katalikiškumas. Greta lietuvių ir lenkų kalbų M. Daukša mokėjo lotynų, graikų ir galbūt hebrajų, taigi atitiko privalomąjį Renesanso humanisto apibrėžimą (homo trium linguarum - „trijų kalbų žmogus“). „Lotyniškumą“ ir „lietuviškumą“ M. Daukšos kūryboje reikia laikyti to paties „renesansiškumo“ išraiška. Jam būdingas gimtosios kalbos, tautos ir Tėvynės aukštinimas, sielojimasis dėl jos likimo, noras dirbti jos labui, be abejo, yra renesansinės kultūros bruožas. Tačiau parengta ir išleista paskutiniaisiais XVI a. metais M. Daukšos Postilė jau yra paženklinta ir Baroko epochos lūžių, išreiškė potridentines Katalikų Bažnyčios nuostatas. Gimtoji kalba M. Daukšai yra ne vien ryšio su protėvių kartomis patvirtinimas, bet ir žmogaus dialogo su Dievu galimybė, išganymo laidas. M. Daukšos Postilė išreiškia svarbiausias XVI a. pabaigos kultūrines, tikybines, tautines ir politines nuostatas, kurias būtina kas kartą iš naujo permąstyti ir aktualizuoti. The 400th anniversary of Mikalojus Dauksa's "Postilla" provides an opportunity not only to discuss this work as one of the first Lithuanian texts in the Great Duchy of Lithuania, but also to understand how much Lithuania resembled the European region in the end of the 16th century, how were new cultural and religious trends represented there and how they were adopted and adapted to local needs. The article distinguishes three aspects of Dauksa's "Postilla": Renaissance, Baroque and Catholicity. In addition to Lithuanian and Polish languages M. Dauksa knew Latin, Greek and supposedly Hebrew, therefore, he met stringent definition of a Renaissance humanist (homo trium linguarum - "man of the three languages"). The Latin and Lithuanian aspects of M. Dauksa's writings ought to be considered an expression of the Renaissance. He is characterized by his apotheosis of language, nation and homeland, sorrow expression and desire to work for homeland's sake. Thus, is the feature of the Renaissance culture. However, Dauksa's "Postilla", prepared and released in the last years of the 16th century, has already been marked by Baroque turning-points and expressed Catholic Church attitudes. Mother tongue for M. Dauksa is not only the confirmation of belonging to ancestral generations, but also the possibility of human dialogue with God and salvation pledge. M. Dauksa's "Postilla" presents the main cultural, religious, ethnic and political provisions of the end of the 16th century that must be reassessed and actualized every time.