Darnaus vystymosi principus atitinkančių renginių politikos link: Vilniaus miesto kultūrinių renginių praktikos tyrimas

Darnaus vystymosi principus atitinkantys kultūriniai ar sporto renginiai - nauja socialinių tyrimų sritis tiek tarptautiniu mastu, tiek Lietuvoje. Šiame straipsnyje siekiama ištirti kultūrinių renginių organizatorių patirtis, susijusias su darnaus vystymosi principų įgyvendinimu, renginių vadyba ir renginių poveikio vertinimu. Empirinis tyrimas grindžiamas Vilniaus miesto pagrindinių kultūrinių renginių analize, interviu su šių renginių organizatoriais. Kintamųjų struktūra pagrįsta trigubos esmės (angį. triple-bottom line) perspektyva, pagal kurią, vertinant kultūrinių renginių veiklą, būtina vertinti ekonominį, aplinkosauginį ir sociokultūrinį aspektus. Vadovaujantis tarptautine praktika, kintamųjų struktūra orientuota taip, kad leistų atsakyti ir į renginių vadybos bei renginių poveikio vietos bendruomenėms klausimus. Atliekant tyrimą visi kintamieji sugrupuoti į kelias prasmines grupes: 1) asmeninės renginių organizatorių ar ekspertų charakteristikos: klausimai, padedantys įvertinti ekspertų patirtį, žinias ir pan., 2) aplinkosauginio aspekto kintamieji: klausimai apie aplinkosaugines iniciatyvas, renginių aplinkosauginį poveikį ir kt, 3) sociokultūrinio aspekto kintamieji: klausimai apie įvairių socialinės atsakomybės principų įgyvendinimą, 4) vadybos kintamieji: klausimai apie planavimo ir įgyvendinimo procesus, taip pat klausimai apie renginių finansinį tvarumą, poveikį vietos bendruomenių ekonomikai. Straipsnyje pristatomi kokybinio tyrimo rezultatai, analizuoti ATLAS programine įranga. Duomenys ne tik atskleidžia renginių organizatorių patirtis ir nuostatas. Rezultatai leidžia diskutuoti apie politi¬nes priemones, kurios paskatintų darnaus vystymosi principų įgyvendinimą organizuojant renginius Lietuvoje. Rezultatai rodo, kad organizuojant analizuotus kultūrinius renginius labiausiai atsižvelgiama į jų sociokultūrinio poveikio aspektus. Ekspertai kalba apie tai, kaip renginiai atliepia specifinių grupių poreikius, pvz., neįgaliųjų, vaikus auginančių šeimų, senjorų, taip pat pabrėžia vietos bendruomenių įtraukimą į renginių sprendimų priėmimo procesus ar renginių veiklą. Aplinkosauginės atsakomybės principo įgyvendinimas analizuotais atvejais tėra fragmentiškas. Pažymėtina, kad planuojant renginius itin retai kalbama apie būdus, kuriais būtų galima mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Cultural events sustainability is an emerging policy and research theme. This paper presents results by discussing the experiences and attitudes of cultural event organizers concerning the inclusion of sustainable development principles in the planning, management and implementation processes of the events. The focus is on various traditional or modern cultural events in the Lithuanian capital city of Vilnius. This paper aims to highlight the possible sustainable development policy instruments that may be introduced to foster sustainability practices in the field of cultural city events. The results provide evidence for the need of municipal interventionalism in promoting cultural event sustainability. The proposed instruments are the inclusion of sustainability criteria in city event funding regulations and sustainable cultural event guidelines.