Some customary law nuance on that hagiography : attempt of interpretations

Šiame darbe bandoma apibrėžti kai kuriuos paprotinės teisės niuansus, geriausiai atspindimus viduramžių hagiografijose, kuriose kalbama apie pirmąsias misijas į baltų žemes. Kadangi įžvelgti paprotinę teisę tokiais ankstyvais laikotarpiais kaip X-XI amžių sandūra yra gana rizikingas dalykas, tai padaryti padės patys būdingiausi jos niuansai. Vienas jų yra kraujo keršto paprotys. Dar galima (tiesa, labia atsargiai) šnekėti ir apie paveldėjimo, sprendimo priėmimo bei kitus papročius. Hagiografijose galime įžvelgti ir ordalijų apraiškų. Kokios jos kilmės – pagoniškos ar krikščioniškos – atskiras klausimas, kuris nebus specialiai nagrinėjamas. Nors pati paprotinė teisė ir yra šiek tiek tyrinėta, iki šiol istorikams labiausiai rūpėjo atskleisti jos santykį su kodifikuota teise, nustatyti, kiek lietuvių paprotinė teisė atsispindėjo Lietuvos Statutuose. Atsižvelgdami į pirmiau nurodytus interpretacijos bandymo rezultatus galime daryti prielaidą, jog misionierių nužudymo motyvai galėjo būti tiek profaniški, tiek sakraliniai. Ir vienų, ir kitų sureikšminti nereikėtų. Atsižvelgtina į hagiografijų pobūdį: juose pirmiausia atsispindi krikščioniškoji pasaulėžiūra, o ne baltiškoji religinė informacija. Dėl šios priežasties labai sunku pagoniškąją informaciją išskirti, o juo labiau iš jos daryti kategoriškas išvadas. Juo yra sunkiau padarytas išvadas pritempti prie vėlesnių laikotarpių. Tyrimas parodė, kad šv. Vaitiekus vargu ar buvo paaukotas pagonių dievams, kaip bando įrodyti E. Usačiovaitė. Priešingai, peršasi mintis, kad tiek šv. Vaitiekus, tiek šv. Brunonas tapo kraujo keršto papročio aukomis. Jų nužudymas siejasi su vėliau minimais belaisvių nužudymais iš pykčio ir keršto. Pastarųjų nužudymas vargiai ar turėjo kokių nors sakralinių motyvų ar intencijų. This work attempts to define certain nuances of customary law best reflected in medieval hagiographic works, which discuss the first missions to the Baltic regions. Whereas, it is rather difficult to observe any manifestations of customary law in such early periods as the 10th–11th c., its most typical nuances will help with it. One of them is the custom of blood revenge. One could also speak (yet very cautiously) about the custom of inheritance, decision making and other customs. There are also manifestations of trials by ordeal in hagiographic works. Their origin, i.e. whether they are of pagan or Christian origin, is a separate issue, which will not be analysed specifically. Although, customary law has been analysed a little, so far, historians have been mostly concerned with revealing its relations with codification law and defining the extent to which Lithuanian customary law was reflected in the Lithuanian Statutes. Bearing in mind the above results of the interpretation, it can be supposed that the motives for killing the missionaries could be both profanatory and sacral. None of these motives should be exaggerated. The nature of the hagiographic works should also be considered: first of all, they reflect Christian worldviews. This is why it is very difficult to distinguish the pagan information, and, moreover, to use it as a basis for categorical conclusions. It is even more difficult to apply the drawn conclusions to later periods. The research has showed that it is unlikely that St. Wojciech was sacrificed to pagan gods, as E. Usačiovaitė attempts to prove. On the contrary, both St. Wojciech and St. Bruno might have become victims of the custom of blood revenge. Their assassination is related to later assassinations of prisoners out of anger or revenge.