Pastabos dėl kelių su An- prasidedančių lietuvių vandenvardžių ir jų nebaltiškos kilmės giminaičių

Anatà, Anýkštė ir kiti tokio tipo lietuviški vandenvardžiai paprastai siejami su ide. šaknimi „*en-/*on-“ (šiuolaikinėje vartosenoje – sen. ide. *h1en(H)-), kuri reikštų ‘tekėti, tekėjimas, upė’. Šios šaknies nėra Julijaus Pokorno veikale Indoeuropiečių kalbų etimologinis žodynas (Indogermanisches etymologisches Wörterbuch, 1959), jos taip pat iki šiol nepavyko patikimai pagrįsti jokios indoeuropiečių kalbos apeliatyvais. Be to, nepakanka ir pagrįstų tokios šaknies pėdsakų onimijoje: visi vardai, kuriais iki šiol argumentuota, kilę iš keltų kalbų ir aiškintini viena šaknimi. Remiantis ‘Okamo skustuvo’ (vok. ‘Ockhams Rasiermesser’) metodika, raginančia tyrime nevartoti daugiau vienetų nei reikalinga, aiškėja, kad nesant patikimų apeliatyvinių sen. ide. šaknies *h1en(H)- paliudijimų, apsiribotina sen. ide. priesagomis *pen-/*pon- ‘bala, (stovintis) vanduo’ ir sen. ide. *h2en- ‘semti (vandenį)’. Kol minėtų paliudijimų nėra, bet koks reikšmės priskyrimas šakniai yra tik aplaidi prielaida. Anatà, Anýkštė ir kiti tokio tipo lietuviškų vandenvardžių atvejai reikštų, kad, remiantis šiandien turimomis žiniomis, jų nereikia gretinti su nesama sen. ide. šaknimi *h1en(H)-, o su sen. ide. *h2en- ‘semti (vandenį)’. The Lithuanian hydronyms of the type Anatà, Anýkštė etc. have traditionally been explained on the basis of a root PIE “*en/*on” (in modern writing PIE *h1en(H)-), which has standardly been given the meaning ‘flow, river’ vel sim. This root cannot even be found in Pokorny’s Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (1959). Not even since then have researchers succeded in documenting that root in the appellative lexicon of any of the Indo-European languages without doubt. Moreover, there aren’t even any sure continuations of that root in the onymic lexicons of those languages. All names put forward as arguments can either be explained based on a root PIE *pen-/*pon- ‘swamp, (standing) water’ (because they are Celtic) or from a root PIE *h2en- ‘haul (water)’. The application of the methodological means called ‘Occam’s razor’ leaves us no other possibility but to explain all regarding names from these two roots – as long as no proof of an appellative use of a root PIE *h1en(H)- can be offered, which moreover might finally give us a hint, what that root might have meant.