Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Statutas ir taisyklė Pacta tertiis nec nocent nec prosunt

Magistro baigiamasis darbas skirtas išnagrinėti tarptautinės sutarčių teisės principo pacta tertiis nec nocent nec prosunt ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos Statuto nuostatų santykį. Pagrindine tiriamojo darbo užduotimi autorė laiko Romos Statuto normų dėl jurisdikcijos turinio atskleidimą tiek istoriniu, tiek įtvirtinimo aspektu, o taip pat šių normų įvertinimą pacta tertiis principo kontekste. Tyrimą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje aptariama Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Statute įtvirtintos jurisdikcijos įtvirtinimo istorinės aplinkybės kaip travaux preparatoires, pateikiamas detalus Statute įtvirtintų jurisdikcinių normų aptarimas bei autorės samprotavimai dėl šių normų aiškinimo. Nagrinėjamos ratione materiae, ratione temporis, ratione personae bei ratione loci jurisdikcijos, aptariamas iniciatyvinis mechanizmas. Atskirai aptariama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos įtaka Romos Statuto normų įgyvendinimui. Antrojoje dalyje autorė pateikia nagrinėjamo pacta tertiis principo susiformavimo prielaidas, jo įtvirtinimą tarptautinėje sutarčių teisėje bei nagrinėja paties principo ir su juo susijusių sąvokų turinį. Pateikiama tarptautinė teisminė praktika dėl pacta tertiis principo aiškinimo. Išnagrinėjama pacta tertiis principo išimtis. Atskleidžiamas „trečiųjų šalių“ sąvokos turinys. Trečiojoje darbo dalyje autorė aptaria Tarptautinio Baudžiamojo Teismo subsidiarumo principo, betarpiškai susijusio su pacta tertiis, egzistavimą ir universalumo „elementus“... [to full text]
This work of master theses is intended to survey the relation between the principle of international treaty law: pacta tertiis nec nocent nec prosunt and provisions of Statute of International Criminal Court. The author considers as the main assignment of this work – the relevance of provisions of International Criminal Court Statute in historical and formalization aspects and also in context of pacta tertiis principle. The research encompasses three parts. In the first part the author discusses the settlement of jurisdiction of International Criminal Court, while analysing the travaux preparatories. Further, the detailed analysis and comments on jurisdictional provisions are given. The jurisdictional grounds such as ratione materiae, ratione temporis, ratione personae and ratione loci, the trigger mechanisms are being analysed further. Moreover, the role of United Nations‘ Security Council towards implementation of Statute provisions is discussed. The second part is assigned to revealing the historical settlement of pacta tertiis principle, it‘s formalization in international law of treaties and analysing the substance of pacta tertiis principle and other relative concepts. Judicial practice for interpreting pacta tertiis is also introduced. The exception to pacta tertiis rule is also scrutinized as well as the concept of the „third states“. The third part encompasses the elements of universality in the Statute and the principle of subsidiarity, which is closely related to... [to full text]