Search

SummaryDuring various emergencies, especially pandemics, there is a heavy burden on healthcare workers and pharmacists. Organizational support plays a significant role in protecting their mental health. Though the study aimed analyze the subjectively perceived difficulties and challenges of healthcare workers related to organizing work in the context of a pandemic.MethodsTwenty seven subjects (20 women, 7 men) participated in the qualitative research 30–45 min. Duration semi-structured interviews were performed, and thematic data analysis was applied.ResultsDuring the first wave of the COVD-19 pandemic, research participants experienced an avalanche of change in all significant areas of life: experienced general overall uncertainty, confusion in working order, and intense changes in work functions, responsibilities, and workload. These changes reduced the scope for control and predictability, there was a lack of structure and clarity. The avalanche of change caused by the COVID-19 pandemic provoked a strong and controversial emotional response. The contradiction was revealed between helplessness, disruption, loss of control experienced by staff and the internal and external pressure to adapt as quickly as possible to the functions of caregivers. The threats posed by the pandemic reinforced the need for active and engaged leadership and highlighted the key features of an employee supporting organization.ConclusionSurviving the avalanche of change caused by the pandemic, healthcare workers and pharmacists emphasized the importance of management decisions about managing patient and employee health threats, clear work organization, active and inclusive leadership, change planning, and organizational concern for employee sustainability and emotional well-being. Regular, systematic, clear and understandable, timely, open and sincere, uncontroversial, and consistent communication of administration provides security for employees and can contribute to better physical and psychological well-being of employees.

Depresija vis labiau plinta tarp jaunimo. Lietuvoje iki 50!% paaugliu jaucia depresijos požymius. Psichini atsparuma formuoja apsauginiai veiksniai, procesai ir mechanizmai, padedantys sekmingai iveikti stresorius, susijusius su didele psichopatologijos išsivystymo rizika. Formuluojama prielaida: kuo didesnis paaugliu psichinis atsparumas, tuo žemesnis bendras depresijos simptomu ivertinimas. Tyrimo tikslas – nustatyti depresijos simptomu ir psichinio atsparumo raiškos ir tarpusavio ryšio ypatumus 5–7 ir 8–10! klasiu mokiniu grupese. Metodikos.! Tiriamieji užpilde Depresijos simptomu ivertinimo klausimyna, kuris sudarytas pagal diagnostikos kategoriju aprašymus (DSM-IV ir TLK-10); Psichinio atsparumo skale paaugliams (Resilience Scale for Adolescents READ, O.!Hjemdal). Buvo ivertintos tiriamuju socialines-demogra&nes charakteristikos. Tyrimas vyko 2008!metais. Buvo ištirti 255!(129!merginos, 126!vaikinai) 5–7 ir 8–10!klasiu mokiniai iš triju Kauno miesto mokyklu. Rezultatai, išvados. Nustatyta, kad 8–10! klasiu merginu grupeje bendras depresijos simptomu ivertinimas yra aukštesnis, palyginti su jaunesnemis mokinemis, o psichinis atsparumas 5–7 ir 8–10!klasiu merginu grupese yra panašus. 5–7 ir 8–10!klasiu vaikinu bendras depresijos simptomu ivertinimas panašus, taciau psichinis atsparumas 8–10!vaikinu grupeje yra mažesnis, palyginti su jaunesniu vaikinu grupe. Tyrimas parode, kad 5–7 ir 8–10!klasiu vaikinams bei 8–10!klasiu merginoms, pasižymintiems didesniu psichiniu atsparumu, mažiau budingi depresijos simptomai. Pagal gautus duomenis galima tiksliau diferencijuoti rizikos grupes, numatyti efektyvesnes prevenciniu programu poveikio kryptis., Depression in today’s youth population is increasing. About 50!% of adolescents in Lithuania have symptoms of depression. Resilience has been de.ned as having protective factors, which are processes and mechanisms that contribute to a good outcome despite experiences with stressors shown to carry signi.cant risk for developing psychopathology. The assumption that adolescent students’ have depressive symptoms negatively related to their resilience, was formulated. Purpose. The aim of the study was to investigate the level of expression and peculiarities in the relationship between depressive symptoms and resilience in 5th - 7th and 8th - 10th grade student groups. Material and Method.)Students completed the self-report of Depressive symptoms questionnaire; which was formulated according diagnostic criteria (DSM-IV, TLK-10) and the Resilience Scale for Adolescents (READ, O. Hjemdal). The study took place in 2008. The sample included 255!students (129 girls, 126 boys) from three schools in Kaunas, Lithuania. Results."It was found that female adolescents in the 8th-10th grade group had higher levels of depressive symptoms in comparison with the younger female group, and resilience in 5th-7th and 8th-10th grade female adolescent groups are similar. Levels of depressive symptoms in male adolescents in 5th-7th and 8th-10th grade groups are similar, but the resilience of 8th-10th grade male adolescents is lower compared with the younger male group. A statistically significant negative relationship between the depressive symptoms and resilience was established in 5th-7th and 8th-10th grade male and 8th-10th grade female adolescent groups. Conclusion. The results obtained help di4erentiate more speci.c risk groups and may help to provide more e4ective prevention programs.

Depresija vis labiau plinta tarp jaunimo. Lietuvoje iki 50 % paauglių jaučia depresijos požymius. Psichinį atsparumą formuoja apsauginiai veiksniai, procesai ir mechanizmai, padedantys sėkmingai įveikti stresorius, susijusius su didele psichopatologijos išsivystymo rizika. Formuluojama prielaida: kuo didesnis paauglių psichinis atsparumas, tuo žemesnis bendras depresijos simptomų įvertinimas. Tyrimo tikslas – nustatyti depresijos simptomų ir psichinio atsparumo raiškos ir tarpusavio ryšio ypatumus 5–7 ir 8–10 klasių mokinių grupėse. Metodikos. Tiriamieji užpildė Depresijos simptomų įvertinimo klausimyną, kuris sudarytas pagal diagnostikos kategorijų aprašymus (DSM-IV ir TLK-10); Psichinio atsparumo skalę paaugliams (Resilience Scale for Adolescents READ, O. Hjemdal). Buvo įvertintos tiriamųjų socialinės-demografinės charakteristikos. Tyrimas vyko 2008 metais. Buvo ištirti 255 (129 merginos, 126 vaikinai) 5–7 ir 8–10 klasių mokiniai iš trijų Kauno miesto mokyklų. Rezultatai, išvados. Nustatyta, kad 8–10 klasių merginų grupėje bendras depresijos simptomų įvertinimas yra aukštesnis, palyginti su jaunesnėmis mokinėmis, o psichinis atsparumas 5–7 ir 8–10 klasių merginų grupėse yra panašus. 5–7 ir 8–10 klasių vaikinų bendras depresijos simptomų įvertinimas panašus, tačiau psichinis atsparumas 8–10 vaikinų grupėje yra mažesnis, palyginti su jaunesnių vaikinų grupe. Tyrimas parodė, kad 5–7 ir 8–10 klasių vaikinams bei 8–10 klasių merginoms, pasižymintiems didesniu psichiniu atsparumu... [toliau žr. visą tekstą] Depression in today’s youth population is increasing. About 50 % of adolescents in Lithuania have symptoms of depression. Resilience has been defined as having protective factors, which are processes and mechanisms that contribute to a good outcome despite experiences with stressors shown to carry significant risk for developing psychopathology. The assumption that adolescent students’ have depressive symptoms negatively related to their resilience, was formulated. Purpose. The aim of the study was to investigate the level of expression and peculiarities in the relationship between depressive symptoms and resilience in 5th - 7th and 8th - 10th grade student groups. Material and Method. Students completed the self-report of Depressive symptoms questionnaire; which was formulated according diagnostic criteria (DSM-IV, TLK-10) and the Resilience Scale for Adolescents (READ, O. Hjemdal). The study took place in 2008. The sample included 255 students (129 girls, 126 boys) from three schools in Kaunas, Lithuania. Results. It was found that female adolescents in the 8th-10th grade group had higher levels of depressive symptoms in comparison with the younger female group, and resilience in 5th-7th and 8th-10th grade female adolescent groups are similar. Levels of depressive symptoms in male adolescents in 5th-7th and 8th-10th grade groups are similar, but the resilience of 8th-10th grade male adolescents is lower compared with the younger male group. A statistically significant... [to full text]

Tyrimo metu gauti duomenys padės geriau suprasti paauglių psichinio atsparumo formavimosi procesą pagal artimiausią palaikančią socialinę aplinką bei gali būti pritaikomi rengiant prevencines programas., Conclusion. Survey data will contribute to a better understanding of the formation process of adolescent resilience, in context with a supporting social environment at school and home, and can be adapted to the development of preventive programs.

Siekiant geriau suprasti paauglių psichinio atsparumo formavimosi procesą išorinės aplinkos poveikio kontekste, šiame tyrime analizuojamas ir lyginamas paauglių psichinio atsparumo ryšys su palaikančios socialinės aplinkos mokykloje ir namuose įvertinimais. Pagrindinis tyrimo tikslas – aprašyti ryšio tarp psichinio atsparumo ir palaikančios socialinės aplinkos (mokykloje, namuose) ypatumus 5–7 ir 8–10 klasių mokinių grupėse. Metodikos. Psichinio atsparumo skalė paaugliams (Resilience Scale for adolescents READ, O. Hjemdal). Pagal skalę įvertinamas bendras psichinio atsparumo ir penkių veiksnių raiškos lygis: asmeninės kompetencijos, socialinės kompetencijos, struktūravimo stiliaus, socialinių resursų, šeimos sutelktumo. Palaikančios socia linės aplinkos skalė (PSAS), susidedanti iš dviejų subskalių, skirtų palaikančiai socialinei aplinkai mokykloje (PSA-M) ir namuose (PSA-N) įvertinti. Socialinės-demografinės mokinių charakteristikos. Tyrimas atliktas 2008 m. birželio mėnesį trijose Kauno miesto mokyklose. Statistinei analizei panaudoti 255 (129 merginų, 126 vaikinų) mokinių atsakymai: 5–7 klasių (n=122) ir 8–10 klasių (n=133). Rezultatai, išvados. Nustatyta, kad 5–7 ir 8–10 klasių mokiniai, gyvenantys labiau palaikančioje socialinėje aplinkoje, pasižymi didesniu psichiniu atsparumu, bet 8–10 klasių mokinių grupėje ryšiai tarp psichinio atsparumo ir palaikančios socialinės aplinkos įvertinimų yra stipresni, palyginti su atitinkamais ryšiais 5–7 klasių mokinių grupėje. Pagal... [toliau žr. visą tekstą] For a better understanding of the formation process of adolescents’ resilience, in context with environmental effects, this study analizes the connection between resilience and a supporting social environment at school and home. The main purpose of the study described the relationship between resilience and a supporting social environment (school and home) in groups of students in grades 5-7 and grades 8-10. Method. The Resilience Scale for Adolescents (READ, author O. Hjemdal) was used. This scale was formed to calculate general level of resilience and five factors of resilience: personal competence, social competence, structured style, social recourses and family cohesion. The Supporting Social Environment Scale (SSES) was also used, consisting of two subscales: supporting social environment at school (SSE-S) and at home (SSE-H). The study was conducted in June 2008 in three schools in Kaunas city. The sample consisted of 255 (129 females and 126 males) students in the 5-7 grade (n=122), and the 8–10 grade (n=133). Results. It was found that 5-7 graders and 8-10 grade students, who were more supported in their social environment, had higher resilience, but the association between resilience and support of social environment was stronger in the 8-10 grade student group. Supporting social environment (SSES, SSE-S and SSE-H) can be a predictor in 5-7 grade and 8-10 grade student groups for general estimation of resilience and for all five factors of resilience. The connection... [to full text]

Tyrimo tikslas — nustatyti su sveikata susijusio fizinio aktyvumo paplitimą tarp Lietuvos didžiųjų miestų 5—11 klasių moksleivių. Tyrimas atliktas 2005 metų balandžio mėnesį penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Pagal 2001 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenis nustatytas 11—18 metų amžiaus asmenų imties dydis lyties ir amžiaus grupėse. Mokyklos pasirinktos atsitiktinai. Mokiniai pagal klases mokyklose buvo atrenkami patogiosios atrankos būdu. Analizuojant su sveikata susijusio fizinio aktyvumo rezultatus, tiriamąją imtį sudarė 1636 mokiniai. Moksleivių fizinis aktyvumas (FA) nustatytas pagal modifikuotą tarptautinį FA (IPAQ) klausimyną. Patiriantys sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą (SSFA) buvo laikomi tie mokiniai, kurių FA intensyvumas vidutinis, trukmė 60 min, dažnis — kiekvieną dieną. Kiti moksleiviai dėl nepakankamo fizinio aktyvumo turi galimybę patirti sveikatos rizikos grėsmę (WHO, 2003). Anketinę apklausą vykdė penkios specialiai parengtos kvalifikuotų tyrėjų grupės. Naudoti šie statistinės analizės metodai: kintamųjų dažnis ir procentai; kintamųjų vidurkis; standartinis nuokrypis; t kriterijus; chi kvadrato kriterijus; pasikliaunamieji intervalai; Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas; Sojerio d koeficientas. Statistinės analizės metu naudotos SPSS ir Excel programos. Išvados: iš viso SSFA patiria tik 14,2% Lietuvos didžiųjų miestų 5—11 klasių moksleivių, o lyties grupėse — 9,8% mergaičių ir 18... [toliau žr. visą tekstą] Research aim was to establish the spread of health-related physical activity among the 5—11th grade students living in Lithuanian cities. The research was carried out in April, 2005, in five Lithuanian cities (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, and Panevėžys). The sample size in the gender and age groups of 11—18 year old students was calculated according to the data of Lithuanian population census of 2001. The schools were selected at random. The students according to the grades at schools were selected applying the convenience sampling. Thus, the sample for the analysis of health-related fitness consisted of 1636 students. Physical activity (PA) of students was established using the modified international physical activity questionnaire (IPAQ). Students experiencing health enhancing physical activity were those who were involved in moderate physical activity, the duration of which was 60 minutes, and the frequency — every day. Due to insufficient physical activity other students were at risk of being in poor health (WHO, 2003). The questionnaire survey was carried out by five groups of researchers with special qualifications. Methods of statistical analysis: frequency and percentage of variables, means of variables, standard deviations, t criterion, chi square criterion, confidence intervals, Spearman’s correlation coefficient of ranks, Somers’s d coefficient. Statistical analysis was performed using SPSS and Excel programs. Conclusions: Health-related physical activity... [to full text]

Straipsnyje nagrinėjamos kognityvinių charakteristikų ir pažangumo sąsajos su vaiko gimimo eiliškumu šeimoje. Siekiant išanalizuoti 6-12 m. vaikų kognityvinių charakteristikų (jungimo į serijas, netiesioginės atminties) ir mokymosi pažangumo rodiklių (matematikos, lietuvių kalbos) tarpusavio ryšius vienturčių, pirmagimių ir antrųjų vaikų grupėse, atliktas tęstinis tyrimas. Tyrime dalyvavo Kauno vidurinės mokyklos 1-4 klasių moksleiviai ir trijų darželių vyresnio ikimokyklinio amžiaus vaikai. Piktogramos metodika buvo ištirta 340 vaikų (154 mergaitės, 186 berniukai), iš jų atsitiktine tvarka buvo atrinkti 170 vaikų (79 mergaitės, 91 berniukas), kurie ištirti J. Piaget ir B. Inhelder metodika. Nustatyta, kad kognityvinių rodiklių (serijavimo ir tarpinės atminties) raida yra skirtingai veikiama gimimo eiliškumo poveikio. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vienturčių, pirmagimių ir antrųjų vaikų mokymosi pažangumo rodiklių (matematikos ir lietuvių kalbos įvertinimų mokslo metų pradžioje ir pabaigoje) nerasta. Nenustatyta skirtumų tarp berniukų ir mergaičių kognityvinių sugebėjimų. Mergaičių lietuvių kalbos pažangumo rodikliai pirmagimių ir vienturčių grupėse yra geresni už berniukų atitinkamus rodiklius, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tik lyginant lietuvių kalbos įvertinimus mokslo metų pradžioje. Ryšys tarp tirtų kognityvinių sugebėjimų ir mokymosi pažangumo įvertinimo vienturčių vaikų grupėje yra didesnis už pirmagimių ir antrųjų vaikų. Antrųjų vaikų grupėje ryšys tarp ištirtų kognityvinių sugebėjimų ir mokymosi pažangumo įvertinimų yra menkiausias. This study analyses the influence of birth order on cognitive abilities and academic achievements of 6-12 year old children. According to birth order three groups of subjects were selected: single, first-born and second-born children. The findings show that the influence of birth order to operational seriation and indirect memory is different. Statistically significant difference is attained concerning operational seriation (second session) abilities of first-born and second-born children (z(121)=2.799, p0.01), first-born and only children (z(91)=2.618, p

Siekiant išanalizuoti vyresnio ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų netiesioginės atminties charakteristikas ir ryšį su mokymosi pažangumu, buvo atliktas tęstinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 376 vaikai (170 mergaičių, 206 berniukai) iš Kauno S. Dariaus ir S. Girėno vidurinės mokyklos. Nustatytos vyresnio ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų netiesioginės atminties, ištirtos piktogramos metodika, charakteristikos. Pasitvirtino hipotezė, teigianti, kad yra ryšys tarp netiesioginės atminties ir mokymosi rodiklių. Vyresnio ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų netiesioginės atminties apimtis statistiškai patikimai susijusi su mokymosi rodikliais ir mokslo metų pradžioje ir mokslo metų pabaigoje. Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad netiesioginės atminties įtaka ypač svarbi vyresnio ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų žinių struktūros formavimuisi. Netiesioginės atminties rodiklių (II, III sesija) ryšys su matematikos įvertinimais yra stipresnis už ryšį su lietuvių kalbos rodikliais. Šis dėsningumas visiškai pasitvirtina berniukų grupėje, o mergaičių grupėje pasitvirtina tik analizuojant netiesioginės atminties ryšį su mokymosi rodikliais mokslo metų pabaigoje. Nustatyta, kad netiesioginės atminties rodiklių koreliacinis ryšys su mokymosi įvertinimais mokslo metų pradžioje yra didesnis, o į mokslo metų pabaigą sumažėja. Mergaičių II sesijos netiesioginės atminties rodikliai yra geresni už berniukų atitinkamus rodiklius, tačiau skirtumai reikšmingi tik lyginant II sesijos netiesioginės atminties vidurkius. The aim of the investigation was to analyze the indirect long-term memory characteristics in a half a year and the influence to school achievements in 6-12 year children. Some characteristics of indirect memory are established - the productivity of indirect memory depends on children age; the indirect memory development can be inconsistent; only the children, who are in the fourth class, are able to perform the task of the indirect memory test - Piktogram - and to remember ten words after a week; the productivity of indirect memory decreased 62.7% after six month. […] The indirect memory productivity (investigation after a week) and assessment in achievements at school are higher in A girls' group, but the differences between girls' and boys' groups are statistically significant only in case of indirect memory (3.03/2.54; t(374)=2.302, p

Straipsnyje teoriškai ir eksperimentiškai tyrinėjama viena iš pagrindinių J. Piaget aprašytų loginių operacijų - serijavimas. Teoriškai išanalizuotos serijavimo vystymosi pakopos. Atliktas pusės metų trukmės eksperimentinis tyrimas, kurio metu įvertinti vyresniojo ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus (tiriamųjų amžius 5,7-11,6 m.) vaikų serijavimo operacinių lygių ypatumai ir jo vystymosi pokyčiai. Article presents the generalisation of literature in the field of J. Piaget and other scientists researches in development of profound processes of seriation ability. The aim of the practical investigation was to analyze the seriation ability in 6-12 year old children. Some characteristics of seriational ability are established: the level of operational seriation depends on children age; the development of operational seriation is inconsistent; there are no statistically significant differences between girls and boys groups in seriation ability. Very few children have completed the development of seriation. Only 8% (first investigation) to 9,6% (second investigation) children got in to the highest-forth level of operational seriation. Some children improved their seriational ability after half a year (30,5%), but there are such children, whose level of seriation is lower in second session, in comparison with first session. Children, whose index of operational seriation become worse in second session, are not able yet to coordinate all seriation actions in to coherent stabile system.

Darbo objektas – subjektyvus traumą patyrusių komandinių sporto šakų sportininkų (moterų ir vyrų) psichologinių ir socialinių veiksnių kitimas reabilitacijos proceso eigoje. Magistro baigiamojo darbo tyrimo tikslas – ištirti subjektyvų komandinių sporto šakų, traumą patyrusių sportininkų (moterų ir vyrų) psichologinių veiksnių ((a) emocijų, (b) sportavimo tikslų, (c) savęs vertinimo, (d) motyvacijos sportuoti) ir socialinių veiksnių ((a) bendravimo su treneriu ir komandos nariais, (b) trenerio ir sporto klubo paramos, (c) sportininko elgesio ir veiklos socialinėje aplinkoje) kitimą reabilitacijos proceso eigoje (patyrus traumą, paskyrus gydymą, pradėjus sportuoti). Magistro baigiamojo darbo tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti subjektyvų komandinių sporto šakų traumą patyrusių sportininkių moterų psichologinių veiksnių ((a) emocijų, (b) sportavimo tikslų, (c) savęs vertinimo, (d) motyvacijos sportuoti) vertinimą reabilitacijos proceso eigoje (patyrus traumą, paskyrus gydymą, pradėjus sportuoti). 2. Ištirti komandinių sporto šakų traumą patyrusių sportininkių moterų socialinių veiksnių ((a) bendravimo su treneriu ir komandos nariais, (b) trenerio ir sporto klubo paramos, (c) sportininko elgesio ir veiklos socialinėje aplinkoje) subjektyvius vertinimus reabilitacijos proceso eigoje (patyrus traumą, paskyrus gydymą, pradėjus sportuoti). 3. Ištirti subjektyvų komandinių sporto šakų traumą patyrusių sportininkų vyrų psichologinių veiksnių ((a) emocijų, (b) sportavimo tikslų, (c) savęs vertinimo, (d) motyvacijos sportuoti) vertinimą reabilitacijos proceso eigoje (patyrus traumą, paskyrus gydymą, pradėjus sportuoti). 4. Ištirti komandinių sporto šakų traumą patyrusių sportininkų vyrų socialinių veiksnių ((a) bendravimo su treneriu ir komandos nariais, (b) trenerio ir sporto klubo paramos, (c) sportininko elgesio ir veiklos socialinėje aplinkoje) subjektyvius vertinimus reabilitacijos proceso eigoje (patyrus traumą, paskyrus gydymą, pradėjus sportuoti). Išvados: 1. Pagal komandinių sporto šakų traumą patyrusių moterų subjektyvius vertinimus nustatyti psichologinių veiksnių kitimo reabilitacijos proceso eigoje ypatumai: a. Emocijų subjektyvių vertinimų kitimas nustatytas lyginant visus tris reabilitacijos proceso etapus. ,,Patyrusios traumą‘‘ sportininkės išgyveno tik neigiamus jausmus. ,,Paskyrus gydymą‘‘ viena sportininkė ir toliau jautė tik neigiamus jausmus, o kitos tuo pačiu metu išgyveno ir neigiamus, ir teigiamus jausmus. ,,Pradėjusi sportuoti‘‘ viena sportininkė ir toliau jautė neigiamus jausmus, o kitos dvi jautė teigiamus ir neigiamus jausmus. b. Subjektyvus sportavimo tikslų vertinimų kitimas buvo labiausiai pastebimas lyginant reabilitacijos etapus ,,patyrė traumą‘‘ ir ,,paskyrė gydymą‘‘. ”Patyrusios traumą” sportininkės suvokė sportavimo tikslus kaip pakankamai aukštus, o „paskyrus gydymą” sportavimo tikslai buvo labiau susieti su patirtos traumos gijimo procesu . c. Savęs vertinimo kitimas vyko viso reabilitacijos proceso eigoje. ,,Patyrusios traumą‘‘ dvi sportininkės save vertino gerai, viena blogai; ,,paskyrus gydymą‘‘ visų sportininkių savęs vertinimas buvo blogas; ,,pradėjus sportuoti‘‘ vienos sportininkės savęs vertinimas atsistatė ir buvo geras, o kitų dviejų savęs vertinimas liko blogas. d. Sportavimo motyvacijos subjektyvūs vertinimai kito viso reabilitacijos proceso eigoje. ,,Patyrus traumą‘‘ visų sportininkių motyvacija sportuoti buvo gera; ,,paskyrus gydymą‘‘ viena sportininkė stengėsi išlaikyti sportavimo motyvaciją, o dviejų sportininkių motyvacija sumažėjo; ,,pradėjus sportuoti‘‘ dviejų sportininkių sportavimo motyvacijos vertinimai buvo geri, o viena sportininkė sportavimo motyvaciją vertino kaip nepakankamą. 2. Pagal komandinių sporto šakų traumą patyrusių moterų subjektyvius vertinimus nustatyti socialinių veiksnių kitimo reabilitacijos proceso eigoje ypatumai: a. ,,Patyrusios traumą‘‘ bendravimą su treneriu sportininkės vertino gerai, ,,paskyrus gydymą‘‘ visų sportininkų, subjektyviu vertinimu, bendravimas su treneriu nutrūko, ,,pradėjus sportuoti‘‘ bendravimas su treneriu atsistatė tik dviejų sportininkių, subjektyviu vertinimu. ,,Patyrusios traumą‘‘ sportininkės bendravimą su komandos narėmis vertino gerai, ,,paskyrus gydymą‘‘ bendravimą su komandos narėmis gerai vertino dvi sportininkės, o viena sportininkė jautėsi, jog bendravimas su komandos narėmis pablogėjo, ,,pradėjusi sportuoti‘‘ viena sportininkė bendravimą su komandos narėmis vertino gerai, kita sportininkė pradėjo jausti komandos narių konkurenciją, trečia sportininkė buvo priversta palikti komandą. b. ,,Patyrusios traumą‘‘ sportininkės gavo finansinę paramą gydymui ir emocinį palaikymą iš trenerio ir sporto klubo, ,,paskyrus gydymą‘‘ dvi sportininkės toliau gavo trenerio ir sporto klubo skiriamą finansinę paramą gydymui, tačiau tik viena sportininkė gavo trenerio emocinį palaikymą, ,,pradėjus sportuoti‘‘ visos trys sportininkės gavo finansinę paramą gydymui, o emocinį palaikymą gavo dvi sportininkės iš trenerio ir sporto klubo. c. ,,Patyrusių traumą‘‘ sportininkių elgesys ir veikla apsiribojo kasdieniais tvarkymosi veiksmais; ,,paskyrus gydymą‘‘ visos sportininkės pradėjo labiau saugotis, o viena sportininkė pradėjo domėtis medicininėmis žiniomis, skaitė knygas, ,,pradėjusios sportuoti‘‘ visos sportininkės atsargiai sportavo aikštelėje – viena sportininkė dėl pakartotinos traumos baimės, dvi dėl sumažėjusio pasitikėjimo savimi ir aplinkiniais. 3. Pagal komandinių sporto šakų traumą patyrusių vyrų subjektyvius vertinimus nustatyti psichologinių veiksnių kitimo reabilitacijos proceso eigoje ypatumai: a. Emocijų subjektyvių vertinimų kitimas nustatytas lyginant visus tris reabilitacijos proceso etapus. ,,Patyrę traumą‘‘ sportininkai išgyveno tik neigiamus jausmus. ,,Paskyrus gydymą‘‘ keturi sportininkai ir toliau jautė tik neigiamus jausmus, o kiti tuo pačiu metu išgyveno ir neigiamus, ir teigiamus jausmus. ,,Pradėjęs sportuoti‘‘ vienas sportininkas ir toliau jautė neigiamus jausmus, o kiti penki jautė teigiamus ir neigiamus jausmus. b. Subjektyvus sportavimo tikslų vertinimų kitimas labiausiai buvo pastebimas lyginant reabilitacijos etapus ,,patyrė traumą‘‘ ir ,,paskyrė gydymą‘‘. „Patyrę traumą” sportininkai suvokė sportavimo tikslus kaip pakankamai aukštus, o „paskyrus gydymą” sportavimo tikslai buvo labiau susieti su patirtos traumos gyjimo procesu. ,,Pradėję sportuoti‘‘ du sportininkai suvokė sportavimo tikslus kaip pakankamai aukštus. c. Savęs vertinimo kitimas vyko viso reabilitacijos proceso eigoje. ,,Patyrę traumą‘‘ visi sportininkai save vertino gerai. ,,Paskyrus gydymą‘‘ vieno sportininko savęs vertinimas buvo blogas; ,,pradėjus sportuoti‘‘ vieno sportininko savęs vertinimas liko blogas, penkių sportininkų savęs vertinimas neatsistatė ir liko patenkinamas. d. Sportavimo motyvacijos subjektyvūs vertinimai kito viso reabilitacijos proceso eigoje. ,,Patyrus traumą‘‘ keturių sportininkų motyvacija sportuoti buvo gera ir dviejų – motyvacija sportui sumažėjo; ,,paskyrus gydymą‘‘ penkių sportininkų motyvacija sportui buvo gera, o vieno sportininko motyvacija sumažėjo; ,,pradėjus sportuoti‘‘ visų sportininkų sportavimo motyvacijos vertinimai buvo geri. 4. Pagal komandinių sporto šakų traumą patyrusių vyrų subjektyvius vertinimus nustatyti socialinių veiksnių kitimo reabilitacijos proceso eigoje ypatumai: a. ,,Patyrę traumą‘‘sportininkai bendravimą su treneriu vertino gerai, ,,paskyrus gydymą‘‘ penkių sportininkų, subjektyviu vertinimu, bendravimas su treneriu nutrūko, o vienas sportininkas vertino gerai, ,,pradėjus sportuoti‘‘ penkių sportininkų, subjektyviu vertinimu, bendravimas su treneriu atsistatė, o vieno – pagerėjo. ,,Patyrę traumą‘‘ bendravimą su komandos nariais sportininkai vertino gerai, ,,paskyrus gydymą‘‘ bendravimą su komandos nariais gerai vertino trys sportininkai, o kiti trys sportininkai jautė, jog bendravimas su komandos nariais pablogėjo, ,,pradėję sportuoti‘‘ penki sportininkai bendravimą su komandos nariais vertino gerai, kitas sportininkas pradėjo jausti komandos narių konkurenciją. b. ,,Patyrę traumą‘‘ sportininkai gavo finansinę paramą gydymui ir emocinį palaikymą iš trenerio ir sporto klubo, ,,paskyrus gydymą‘‘ keturi sportininkai toliau gavo trenerio ir sporto klubo skiriamą finansinę paramą gydymui, tačiau nė vienas sportininkas negavo trenerio emocinio palaikymo, ,,pradėję sportuoti‘‘ visi sportininkai gavo finansinę paramą gydymui, o emocinį palaikymą gavo penki sportininkai iš trenerio ir sporto klubo ir tik vienas sportininkas negavo emocinio palaikymo. c. ,,Patyrus traumą‘‘ vieno sportininko elgesys ir veikla apsiribojo kasdieniniais tvarkymosi veiksmais, vienas sportininkas tapo atsargesnis, du sportininkai dar bandė žaisti ir kiti du – nuobodžiavo; ,,paskyrus gydymą‘‘ trys sportininkai daugiau laiko skyrė mokslams, vienas sportininkas pradėjo ieškotis darbo, o kitu du nieko nedarė ir ilsėjosi, ,,pradėję sportuoti‘‘ du sportininkai svarstė ateities galimybes, jeigu nesportuotų, kiti du sportininkai papildomai sportuodavo prieš treniruotes ir labiau saugojosi, vienas sportininkas labiau pradėjo vertinti savo karjerą, o dar vienas – daugiau laiko skyrė artimiesiems., Object of research – psychological and social factors of injured female and male athletes in team sports. Aim of the study – to assess subjective alteration of pshychological (emotional, cognitive, self-evaluation and motivational) and social (social communication, social support and behavior) factors among injured female and male team sport athletes during the rehablitation process Objectives: 1. To assess subjective alteration of psychological (emotional, cognitive, self-evaluation and motivational) factors among female team sport athletes during the rehablitation process (injury, rehabilitation, returning to sport). 2. To assess subjective alteration of social factors occuring between athlete and coach, teammates, family (social communication, social support and behavior) among female team sport athletes during the rehablitation process (injury, rehabilitation, returning to sport). 3. To assess subjective alteration of psychological (emotional, cognitive, self-evaluation and motivational) factors among male team sport athletes during the rehablitation process (injury, rehabilitation, returning to sport). 4. To assess subjective alteration of social factors occuring between athlete and coach, teammates, family (social communication, social support and behavior) among male team sport athletes during the rehablitation process (injury, rehabilitation, returning to sport). Conclusions: 1. Psychological factors changes exposed during rehabilitation process and in returning to sport phase. Negative emotions were dominant among athletes when injury occurred. Both negative and positive emotions were exposed during rehabilitation period. Positive outcome was indicated among athletes during returning to sport phase. Changes in cognitive processes indicated during overall rehabilitation phase due to decreased perceived goals. Self-evaluation decreased when rehabilitation started and remained unchanged in returning to sport phase. Motivation has also decreased during rehabilitation but increased in returning to sport phase. 2. Social factors changes were prime in the beginning of rehabilitation and remained when athletes returned to sport. Social communication between athlete and coach, team-mates and family has not changed during the rehabilitation process but communication with coach exposed after treatment was appointed. Social support factors remained unchanged. Behavioural factors changed only after the treatment was appointed and in returning to sport phase. 3. Psychological factors changes exposed during rehabilitation process and in returning to sport phase. Negative emotions were dominant among athletes when injury occurred. Both negative and positive emotions were exposed but negative emotions were dominant during rehabilitation period. Both negative and positive emotions were exposed but positive emotions were dominant during returning to sport phase. Changes occurred in cognitive processes during overall rehabilitation phase due to decreased perceived goals. Self-evaluation was high when injury occurred and decreased to average or low in the beginning of rehabilitation. Decrease of motivation in rehabilitation phase was not noted. 4. Social factors changes were prime in the beginning of rehabilitation and remained when athletes returned to sport. Social communication between athlete and coach, team-mates and family has not changed during the rehabilitation process but communication with coach exposed after treatment was appointed. Social support factors were not noted. Behavioural factors changed only after the treatment was appointed and in returning to sport phase.

Plačiai nagrinėjami treniravimo modeliai atskleidžia, jog universalaus ir vienintelio tinkamo treniravimo modelio nėra, kadangi šiuolaikinis sportas nuolat kinta ir tobulėja. Tai, kas buvo reikšminga prieš metus, dabar jau tėra praeitis. Šiuolaikinis sportininkas – veržlus, greitas, techniškas ir atletiškas, todėl treneris turi žengti koja kojon su diktuojamu tempu. Antra, nagrinėjant trenerio veiklos ypatumus, atskleidžiami nauji treniravimo rakursai, suteikiantys treneriams dar daugiau informacijos, skatinančios tobulėti ir plėtoti savo sukurtąjį modelį. Darbo aktualumas. Trenerio asmenybė ir treniravimas yra plačiai nagrinėjamas mokslinėse ir metodinėse publikacijose. Efektyvaus treniravimo modelio paieškos lemia nuolatinę trenerio asmenybės, vaidmenų, kompetencijų, filosofijos analizę. Sėkmingo trenerio charakteristikos paieškos skatina mokslininkus tyrinėti treniravimo procesą, veiksnius, lemiančius efektyvų trenerio darbą. Norimus rezultatus atnešantis trenerio darbas dažnai priklauso nuo tam tikro treniravimo modelio ir jo taikymo treniravimo procese – sprendimų priėmimo, kontrolės, bendravimo, konfliktų valdymo, užduočių kėlimo, vadovavimo sportininkams. Atletų meistriškumas ir pasiekti rezultatai priklauso nuo treniravimo proceso kokybės. Tyrimo tikslas: nustatyti veiksnius, kuriais paremtas trenerio profesinės veiklos modelio formavimasis bei išanalizuoti pagrindinių mokymo teorijų įtaką treniravimo procesui ir stiliui. Uždaviniai: • išanalizuoti trenerio vaidmenį, kompetencijų ir filosofijos svarbą treniravimo procesui; • identifikuoti faktorius, darančius įtaką trenerio veiklos modelio formavimuisi; • išanalizuoti unikalius kiekvieno trenerio treniravimo modelio principus; • apibrėžti pagrindinių mokymo teorijų ryšį su treniravimo stiliumi. Tyrimo metodai. Atliekant tyrimą, buvo taikomi šie mokslinio tyrimo metodai: mokslinių straipsnių ir tyrinėjimų analizė, pusiau struktūrinis interviu. Tyrimas atliktas 2015 metais kovo ir balandžio mėnesiais. Tyrimui buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Pusiau struktūruoto interviu metodas leido išklausyti respondentų nuomonę ir samprotavimus, atskleisti respondentų patirtį, jų elgesio modelius. Kokybiniame tyrime dalyvavo 8 įvairių sporto šakų treneriai, turintys ne mažiau nei 10 metų darbo patirtį. Treneriai buvo pasirinkti atsitiktinai. Pasirinktos sporto šakos – tiek komandinės, tiek individualios ir mišrios: krepšinis, badmintonas, regbis, tenisas, dailusis čiuožimas, dviračių sportas, buriavimas, orientavimosi sportas. Iš aštuonių tiriamųjų trys buvo moterys ir penki vyrai, amžius – nuo 31 iki 60 metų. Tyrimo rezultatų analizė: 1. Analizuojant tyrimo duomenis, buvo pastebėta, kad didelę reikšmę treniravimo procesui turi trenerio kompetencijos, asmeninės savybės ir trenerio filosofija. Treneriai išskyrė, jog svarbiausia yra labai gerai išmanyti savo sporto šakos specifiką, taip pat įgauti pedagoginių ir psichologinių kompetencijų. Asmeninės trenerio savybės, tokios kaip teisingumas, supratingumas, komunikabilumas ir noras tobulėti, yra ne tik vertybinis pagrindas trenerio filosofijos, bet ir svarbios trenerio elgseną treniravimo proceso metu lemiančios gairės. 2. Trenerio veiklos modelio kaita ir formavimasis tiesiogiai priklauso nuo: • trenerio patirties tiek būnant sportininku, tiek treniruojant; • trenerio vertybine sistema paremtos trenerio filosofijos; • besikeičiančių sporto šakos tendencijų ir įgytų naujų žinių; • individualių sportininkų asmenybių, jų gebėjimų, motyvacijos ir priėjimo būdų. 3. Unikalūs trenerio veiklos principai atsispindi: sukurtoje trenerio filosofijoje, požiuryje į saviugdą, tobulėjimą, pasirinktame treniravimo stiliuje bei taikomuose mokymo teorijų metoduose. Treniravimo modelio principai dažniausiai atsispindi ne trenerio žodžiuose, bet kasdienėje treniravimo proceso veikloje, sprendžiant kylančias problemas ir konfliktus, analizuojant savo ir sportininkų veiklą, pritaikant įgytą patirtį. 4. Treniravimo stilius atskleidžia trenerio elgsenos pagrindus ir santykį tarp sportininko ir trenerio. Mokymo teorijų principai atskleidžia skirtingus kelius, kuriais galima pasiekti išmokimą, žinių ar patirties įsisavinimą. Taigi suderinus tinkamą treniravimo stilių su mokymo teorija, tikėtina, jog galima pasiekti efektyvų treniravimą., Widely considered coaching models reveals that there is noone and the only universal and proper training model, as the modern sport is constantly changing and evolving. What had been significant year ago, now is only a thing of the past. The modern athlete is a sweeping, fast, technical and athletic, so coach must keep in step with the dictated pace. Second, the studies of the peculiarities of coaching reveals new training angles, that provide even more information for coaches to promote and improve the development of their own created model. Relevance of the work. The coach's personality and coaching is widely considered in the scientific and methodological publications. Effective coaching model searches leads to a constant coach personality, roles, competencies and philosophy analysis. Searches for characteristics of a successful coach encourage researchers to investigate the coaching process, the factors that determine the effective coaching job. The desired results of the coaching often depends on a specific coaching model and its application in the coaching process - decision-making, control, communication, conflict management, task improvement, leadership of athletes. Athletes achieved excellence and results depend on the quality of the coaching process. Research purpose: identify the factors that underpin the formation of professional coaching model and to analyze the influence of the main teaching theories to the coaching process and style. Objectives: • To analyze the importance of coach, competencies and coaching philosophy for a coaching process; • identify factors that influence the formation of coaching model; • analyze each coach unique coaching model principles; • define the main teaching theories connection with the coaching style. Research methods. The study used the following research methods: scientific articles and research analysis, semi-structured interviews. The research was conducted in 2015, in March and April. It was a qualitative study selected for the research. Semi-structured interviews with respondents allowed to listen to opinions and observations, to reveal the experience of respondents, their patterns of behavior. A qualitative study was conducted in 8 different sports coaches, who had not less than 10 years of work experience. Coaches were selected randomly. Selected sports – both teams, individual and mixed sports: basketball, badminton, rugby, tennis, figure skating, cycling, sailing, orienteering. Three of the eight subjects were women and five men, age - from 31 to 60 years. Analysis of the findings: 1. The analysis of the data observed the great importance of coach competence, personal qualities and coaching philosophy to the coaching process. Coaches identified that the key of their job is a very good understanding of the specifics of their sport, as well as gain a pedagogical and psychological competences. Personal trainer characteristics, such as justice, understanding, communication skills and the desire to improve are not only the basic values of coaching philosophy, but also are the determining guidelines for the behavior of coaching process. 2. The coaching model change and formation directly depends on: • the experience based on both being an athlete and being a coach; • coach‘s system of values based on the philosophy of coach; • changing trends in sport and acquired new knowledge; • Individual athletes personalities, skills, motivation and access methods. 3. Unique coach operating principles are reflected in: created coach philosophy, the approach to self-help and development, coaching in the chosen style and the applicable teaching theory. Coaching model principles generally reflect not in the words of coach, but in the process of daily training activities, in the problems and conflicts solving, in analysis of activities of theirselves and athletes, in their own experience adaptation. 4. Coaching style reveals the basics of behavior and the relationship between coach and athlete. Teaching theories principles disclose the different ways in which you can achieve a learning through, knowledge or experience uptake. Thus, in agreement with the proper coaching style with teaching theory, it is likely that it is possible to achieve effective coaching.

Tyrimo tikslas - įvertinti vaikų su klausos negalia brandumą mokyklai, su tuo susijusius socialinius-demografinius veiksnius ir sąsajas su mokymosi sėkme pirmoje klasėje. Tyrime dalyvavo 16 iš maždaug 24 parengiamosios ir pirmos klasės mokinių iš trijų kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrų Lietuvoje: 10 parengiamosios ir 6 pirmos klasės mokiniai. Jų amžiaus vidurkis - 7,5 metų. 11 vaikų buvo kurti, 5 - neprigirdintys; 11 vaikų tėvai taip pat turi klausos sutrikimus, 5 - tėvai girdintys; 11 vaikų gerai kalba gestų kalba, 5 - prastai; visi vaikai lankė ikimokyklines įstaigas. Tiriamieji dalyvavo dviejų sesijų individualiuose brandumo mokyklai vertinimuose, kurių metu buvo vertinamas intelektinis brandumas (intelektinis lygis pagal Raven spalvotųjų progresuojančių matricų testą, dėmesingumas, žodinė ir vaizdinė trumpalaikė atmintis, matematinis suvokimas), fizinis pasirengimas ir socialinis-emocinis brandumas pagal Galių ir sunkumų klausimyną. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų su klausos negalia intelektiniam brandumui didėjant, jų rezultatai kitose vertinamose pasirengimo mokyklai srityse taip pat gerėja, ypač vaikų žodinė atmintis, dėmesingumas, fizinis ir socialinis-emocinis brandumas. Klausos negalią turinčių tėvų vaikai, turintys klausos sutrikimų, yra nežymiai geriau pasirengę mokyklai nei girdinčių tėvų vaikai, turintys klausos sutrikimų. Gerai gestų kalba kalbantys vaikai pasižymi aukštesniu intelektiniu, matematiniu ir fiziniu brandumu, dėmesingumu ir geresniais... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the study was to assess school readiness of hearing impaired children, its relationship with socio-demographic factors and coherence with successful learning in the first grade. In this research participated 16 children from about 24 who are studying in 5 deaf and hard of hearing educational centres: 10 was preschoolers and 6 first grade students. Age average: 7.5 years. In this group was: 11 deaf and 5 hard of hearing pupils, 11 children whose parents were hearing impaired and 5 whose parents hearing, 11 children who are good sign language users and 5 who poorly can speak it. All of pupils attended kindergartens. Children participated in two individual assessments of readiness for school in intellectual maturity (intellectual level according to Raven's Coloured Progressive Matrices test, attentiveness, verbal and visual short-term memory, mathematical comprehension), physical readiness and social-emotional maturity according to teachers' Strengths and Difficulties Questionnaire. The results of the study showed that hearing impaired children' increased intellectual maturity is coherent with better results in all other readiness for school areas, especially verbal memory, attentiveness, physical and social-emotional maturity. Children whose parents are hearing impaired are a bit better at readiness for school than children whose parents are hearing. Children who are good at sign language achieved better results in intellectual maturity, mathematical comprehension... [to full text]

Artimiausios socialinės aplinkos, t. y., motinų, tėvų, darželio auklėtojų ir kitų su vaiku bendraujančių ir jį prižiūrinčių suaugusių žmonių poveikis vaiko asmenybės vystymuisi, jo socialinei, emocinei raidai yra ypatingai svarbus, todėl svarbu išsiaiškinti sąveikos su vaiku, vaikų emocijų-elgesio sunkumų ir socialinių įgūdžių tarpusavio ryšio ypatumus, vertinant vaikui svarbiausiam žmogui motinai. Siekiant gauti kuo efektyvesnius duomenis, motinų vertinimus palyginti su auklėtojų tų pačių vaikų emocijų - elgesio sunkumų ir socialinių įgūdžių vertinimu. Tyrimo objektas: sąveikos su vaikais, vaikų emocijų–elgesio sunkumų ir socialinių įgūdžių tarpusavio ryšio ypatumai motinų ir auklėtojų vertinimu. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti sąveikos su vyresnio ikimokyklinio amžiaus vaikais, vaikų emocijų–elgesio sunkumų ir socialinių įgūdžių tarpusavio ryšio ypatumus motinų ir auklėtojų vertinimu. Norint atsakyti į tyrimo tikslą kelti šie uždaviniai: 1.Palyginti motinų sąveikos su vaikais ypatumus vaikų lyties aspektu; 2.Išsiaiškinti mergaičių ir berniukų emocijų–elgesio sunkumų ypatumus motinų vertinimu ir palyginti su auklėtojų vertinimu; 3.Nustatyti mergaičių ir berniukų socialinių įgūdžių ypatumus motinų vertinimu ir palyginti su auklėtojų vertinimu; 4.Įvertinti motinų sąveikos su vaikais ir vaikų emocijų–elgesio sunkumų, socialinių įgūdžių tarpusavio ryšio ypatumus mergaičių ir berniukų imtyse; 5.Nustatyti vyresnio ikimokyklinio amžiaus mergaičių ir berniukų emocijų–elgesio sunkumų ir socialinių įgūdžių tarpusavio ryšio ypatumus motinų vertinimu ir palyginti su auklėtojų vertinimu. Tyrime apklausta 198 motinos ir 107 ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogės. Respondentės pateikė duomenis apie 198 penkerių metų amžiaus vaikus – 102 mergaites ir 96 berniukus. Svarbiausios tyrimo išvados: 1.Analizuojant motinų sąveikos su vaikais ypatumus vaikų lyties aspektu nustatyta, kad motinos sąveikoje su berniukais aukštesniais balais vertina nereiklumo/reiklumo, švelnumo/griežtumo, auklėjimo priešpriešos šeimoje (p, Close social environment, like mothers, parents, kindergarten teachers and other adult (that communicate with children) always effect the development of child's personality, his social, emotional development and is particularly important, so it is important to clarify the interaction with the child, child emotional - behavioral problems and social skills in the aspect of the most significant person - the mother, comparing mother evaluation with the educators of these children of emotional - behavioral problems and social skills. The object of the study: the interaction with the kids, children's emotional - behavioral problems and social skills in the relation ship in comparison between mothers and educators. The aim of the study: To find out the interaction with older preschool children, children's emotional - behavioral problems and social skills in the relationship in comparison between mothers and educators. In order to investigate the aim following objectives were raised: 1.Compare the interaction of mother and child according to the gender of a child; 2.Find out the girls and boys emotional - behavioral difficulties and peculiarities in aspect of the mother in comparison with the evaluation of educators; 3.Establish social skills and specific features of boys and girls and compare those results with ones from mothers with ones from educators; 4.Establish mothers interactions with children and children's emotional - behavioral problem relationship between social skills of girls and boys; 5.Determine the older preschool girls and boys emotional - behavioral problem relationship with social skills in comparison with evaluation of the mothers and of the educators. The study interviewed 198 mothers and 107 pre-school teachers. The respondents provided data on 198 five year old children – 102 girls and 96 boys. Conclusions: 1.The analysis of the interaction of mothers with children by gender showed that maternal interaction with boys scored higher on the factors of hardiness/exactingness, tenderness/strictness, upbringing confrontation in the family (p

Darbo objektas. Tėvų ir mamų pedagoginių kompetencijų ir auklėjimo ypatumų raiška auklėjant paauglius. Darbo tikslas. Išanalizuoti tėvų ir mamų pedagoginių kompetencijų ir auklėjimo ypatumų raiškos skirtumus auklėjimo paauglius šeimoje. Uždaviniai. 1. Atskleisti tėvų ir mamų pedagoginių kompetencijų raišką ir skirtumus auklėjant paauglius. 2. Nustatyti tėvų ir mamų auklėjimo stilių raišką ir skirtumus aukėjant paauglius šeimoje. Pirmojoje dalyje aptariama pagrindinių pedagoginių kompetencijų raiška, apibūdinama tėvų auklėjimo reikšmė paauglio raidai. Antroje ir trečioje dalyje nagrinėjami ir pristatomi tėvų pedagoginių kompetencijų raiškos ir auklėjimo ypatumų, stilių skirtumai, tyrimo rezultatai. Tyrimo charakteristika. Siekiant ištirti tėvų pedagoginių kompetencijų raišką ir auklėjimo stilių šeimoje, auklėjant paauglius, atlikta Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos 5-10 klasių moksleivių tėvų anketinė apklausa. Praktikoje teigiama, kad į tėvų susirinkimus mokykloje dažniau ateina mamos, todėl jų požiūris skiriasi į pedagogines kompetencijas ir auklėjimo stilių šeimoje. Hipotezė. Silpniau išreikštos tėčių pedagoginės kompetencijos nei mamų. Tyrimo rezultatai leido padaryti tokias pagrindines išvadas: pedagoginės kompetencijos atsiskleidžia auklėjant vaikus ir pasireiškia, kaip žmogaus gebėjimas įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamus veiklos metodus; tyrimo rezultatai parodė, jog dauguma tėvų tobulintų savo žinias paauglių auklėjimo klausimais ir nurodė, kad pagrindinis tėvų švietimo iniciatorius turėtų būti klasės auklėtojas., The object. The expression of fathers‘ and mothers‘ pedagogical competence and features of bringing up the teenagers. Objective. To analyse the differences between mothers‘ and fathers‘ expression of pedagogical competences and features of upbringing teenagers in the family. Tasks. 1. To reveal fathers‘ and mothers‘ pedagogical competencies expression and differences in bringing up teenagers. 2. To identify the differences and expressions of styles of upbringing teenagers in the family between fathers and mothers. The first part discusses expression of the main pedagogical competencies, describes parenting influence on teenagers development. The second and third parts analysis and presents survey results on diferences in styles of the expression of parents pedagogical competencies and features of parenting. The characteristic. In order to investigate the expression of parents pedagogical skills and parenting styles in the family in bringing up teenagers there was a survey accomplished of Švenčioniai Zigmo Žemaičio gymnasium 5th-10th classes students parents filling in the questioneers. In practice it states that the parents meetings at schools are attended by mothers more often so their attitude to the pedagogical competences and parenting styles in the family is different. Hypothesis. Fathers pedagogical competences are less expressed then the mothers. The results led to the following main conclusions: pedagogical competences appear in bringing up children and reveal as human‘s ability to assess the situation and choose the appropriate action methods; the results of the study showed that most patents would develop their knowledge of teen parenting issues and pointed out that the main initiator of the parents education should be class teacher.

Tyrimo tikslas – nustatyti 7-8 klasių mokinių, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių popamokinėje veikloje savęs vertinimo ir agresijos ypatumus. Tiriamieji – 7-8 klasių mokiniai. Iš viso buvo apklausta 161 moksleivis – 79 merginos ir 82 vaikinai. Išvados: 1. Mokinių, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių popamokinėje veikloje savęs vertinimas skiriasi nereikšmingai (p>0,05). Nelankančių popamokinės veiklos merginų, pasižyminčių žemu savęs vertinimu, yra daugiau (63,6%) nei lankančių popamokinę veiklą merginų grupėje (45,6%), tačiau tirtų grupių bendras savęs vertinimas yra panašus (p>0,05). Lankančių popamokinę veiklą vaikinų yra beveik 20% daugiau, nei jų nelankančių. 2. Mokinių, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių popamokinėje veikloje agresija skiriasi nereikšmingai (p>0,05). Dalyvaujančių popamokinėje veikloje merginų, pasižyminčių per dideliu agresyvumu yra perpus daugiau nei nedalyvaujančių. Dalyvaujančių popamokinėje veikloje vaikinų, pasižyminčių per dideliu agresyvumu yra šiek tiek daugiau (4,5%) nei nedalyvaujančių. Nustatyta, kad tiek lankančių, tiek nelankančių būrelius/užsiėmimus pernelyg agresyvių merginų yra daugiau nei vaikinų. 3. a) Būrelius lankančių tiriamųjų grupėje (taip pat atskirai merginų ir vaikinų grupėse) statistiškai reikšmingų skirtumų analizuojant savęs vertinimą ir agresiją pagal būrelių lankymo vietą (lanko mokykloje; už mokyklos ribų; lanko ir mokykloje, ir už mokyklos ribų), statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05), išskyrus tendenciją, nurodančią, kad mokykloje lankančios būrelius merginos gali dažniau pasižymėti aukštesniu savęs vertinimu, lyginant su merginomis, būrelius lankančiomis tiek mokykloje, tiek už jos ribų (atitinkamai 73,3% ir 16,7%) (p=0,059). b) Būrelius lankančių tiriamųjų grupėje (taip pat atskirai merginų ir vaikinų grupėse) statistiškai reikšmingų skirtumų analizuojant savęs vertinimą ir agresiją pagal būrelių skaičių (lanko vieną arba du ir daugiau), statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05). c) Būrelius lankančių tiriamųjų grupėje (taip pat atskirai merginų ir vaikinų grupėse) statistiškai reikšmingų skirtumų analizuojant savęs vertinimą ir agresiją pagal būrelių lankymo priežastis (liepia tėvai; lanko draugai, einu ir aš; mėgstu tą veiklą, einu savo noru; ten jaučiuosi gerai, pasitikiu savo jėgomis), statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05)., The aim of research – to determine peculiarities of self-assesment and aggression between 7th and 8th grades‘ children who participate and don‘t participate in extra-curricular activities. Results and conclusions: 1. There wasn‘t found statistically significant results of self-assesment between those, who participate and don‘t participate in extra-curricular activities (p>0,05). There are more girls (63,6%) with low level of self-assesment who don‘t participate in extra-curricular activities than those who do participate (45,6%). There are 20 percent more of low level of self-assesment boys who participate in extra-curricular activities than those who don‘t. 2. There wasn‘t found statistically significant results of aggression between those, who participate and don‘t participate in extra-curricular activities (p>0,05). There are almost 50 percent more of those girls who are characterized as too aggressive in group of participating in extra-curricular activities. There are 4,5 percent more of boys who are characterized as too aggressive in group of participating in extra-curricular activities. 3. a) In the group of those who participate in extra-curricular activities (also separately in girls‘ and boys‘ groups) according to where thay attend those activities, there wasn‘t found statistically significant results of aggression and self-assesment (p>0,05). Except a tendency that girls‘, who attend extra-curricular activities in schools self-assesment is higher compared to those, who attend avtivities in schools and places off school (73,3% and 16,7%) (p=0,059). b) In the group of those who participate in extra-curricular activities (also separately in girls‘ and boys‘ groups) according to how many they are attending in, there wasn‘t found statistically significant results of aggression and self-assesment (p>0,05). c) In the group of those who participate in extra-curricular activities (also separately in girls‘ and boys‘ groups) according to the reasons of attending are, there wasn‘t found statistically significant results of aggression and self-assesment (p>0,05).

Tyrimo objektas —11 – 15 metų paauglių, kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį, ir paauglių, kurių tėvai gyvena bei dirba Lietuvoje, savęs vertinimo ir agresijos ypatumai. Tyrimo tikslas — palyginti 11 – 15 metų paauglių, kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį, ir paauglių kurių tėvai gyvena bei dirba Lietuvoje, savęs vertinimo ir agresijos raišką. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 11-15 metų paauglių, kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį, ir paauglių, kurių tėvai gyvena bei dirba Lietuvoje, savęs vertinimo ypatumus, duomenis analizuoti lyties grupėse. 2. Nustatyti 11-15 paauglių, kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį, ir paauglių, kurių tėvai gyvena bei dirba Lietuvoje, agresijos ypatumus, duomenis analizuoti lyties grupėse. Tiriamieji — tyrime dalyvavo 56 11 – 15 metų paaugliai. Hipotezė – paaugliai kurių tėvai yra išvykę į užsienį, save vertina prasčiau ir yra agresyvesni lyginant su paaugliais, kurių tėvai gyvena ir dirba Lietuvoje. Išvados: 1. Paauglių, kurių tėvų gyvena ir dirba užsienyje, ir paauglių, kurių tėvai gyvena ir dirba Lietuvoje, savęs vertinimas skiriasi nereikšmingai (p>0,05). Reikšmingi skirtumai rasti analizuojant atskirus savęs vertinimo veiksnius (p0,05). Analizuojant atskirai merginų ir vaikinų agresijos raiškos formas nustatyta, kad merginų, kurių tėvai išvykę gyventi ir dirbti į užsienį grupėje labiau pasireiškia verbalinė agresija, lyginant su merginų, kurių tėvai gyvena ir dirba Lietuvoje grupe; o vaikinų kurių tėvai gyvena ir dirba užsienyje grupėje yra stipriau išreikšta išreikšta skriaudos raiška ir silpniau verbalinė agresija lyginant su vaikinų, kurių tėvai gyvena ir dirba Lietuvoje, grupe (visais atvejais p, The object of investigation - self-asssessment and aggression features of 11-15 years teenagers, whose parents are working abroad, and teenagers, whose parents are living and working in Lituania. The aim - to compare self-assessment and aggression of 11-15 year-teenagers, whose parents are working abroad, with adolescents whose parents are living and working in Lithuania. Objectives of the study: 1. Set the self-assessment features of 11-15 year teenagers whose parents are working abroad, and teenagers whose parents are living and working in Lithuania; analyze data in the gender groups. 2. Set aggression features of 11-15 teenagers whose parents are working abroad and teenagers, whose parents are living and working in Lithuania; analyze data in the gender groups. The objects of study – this research involved 56 teenagers from 11-15 years. Hypothesis - Adolescents whose parents have gone abroad evaluate themselves worse and are more aggressive comparing with adolescents whose parents live and work in Lithuania. Conclusion: 1. There wasn‘t found statistically significant results of self-assesment between both groups groups teenagers, whose parents are working abroad, and teenagers whose parents are living and working in Lithuania (p>0,05). Significant differences found in the analysis of individual self-assessment factors (p 0,05). The analysis of separate girls and boys aggression forms found that girls whose parents are living and working abroad group is more pronounced verbal aggression, compared with girls whose parents are living ang working in Lithuania, and boys whose parents living and working abroad, the group is strongly expressed grievances resolution and less verbal aggression compared to the guy whose parents living and working in Lithuania (p

Tyrimo objektas – pedagogų požiūris į sutrikusios klausos vaikų integruoto ugdymo problemas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo tikslas – atskleisti sutrikusios klausos vaikų integruoto ugdymo problemas ir perspektyvas Lietuvos bendro lavinimo mokyklose. Tiriamieji – bendrojo lavinimo mokyklos pedagogai, turintys patirties ugdant klausos negalę turinčius vaikus. Tyrimo hipotezė – sutrikusios klausos vaikų integruoto ugdymo Lietuvos bendro lavinimo problemos ir perspektyvos apima skirtingus ugdymo lygmenis. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti, kokie yra integruoto klausos negalę turinčių vaikų ugdymo sunkumai bendrojo lavinimo mokyklose Lietuvoje. 2. Nustatyti konkrečius sprendimus ir perspektyvas, kurie pagerintų klausos negalę turinčių vaikų integruotą ugdymą Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Sutrikusios klausos vaikų integracija Lietuvoje prasidėjo ir įsibėgėjo, tačiau jai dar nėra tinkamai pasiruošta. Be aplinkos pritaikymo, kompensacinės technikos, specialiųjų mokymo priemonių, specialistų ir pagalbininkų, trūksta elementarios informacijos, metodinės literatūros, televizijos laidų ir kitų būtinų dalykų, talkinančių integracijai. Bendrojo lavinimo mokykloje neįgalųjį vaiką dažniausiai tenka globoti ir mokyti ne specialistui. Šiame darbe empiriškai yra pagrindžiama nuomonė, kad integruotas ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose yra vertinamas kontraversiškai – atskleidžiami teigiami ir neigiami integruoto ugdymo aspektai skirtinguose ugdymo sistemos lygmenyse Lietuvoje. Tyrimas numato būdus, kaip būtų galima pagerinti integruotą klausos negalę turinčių asmenų mokymą Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose., The object of research – teaching approach to hearing impaired children integrated education problems in Lithuanian secondary schools. The aim of research – to reveal the problems and prospects of integrated education of hearing impaired children in Lithuanian secondary schools. The respondents are teachers of secondary school with experience in educating children with hearing disabilities. The research hypothesis - education of hearing impaired children in Lithuanian secondary schools involves problems and perspectives of integrated education in different levels of education system. The objectives of the research: 1. Identify problems of hearing impaired children integrated education in Lithuanian secondary schools;; 2. Figure out perspectives and problem solutions of integrated education of hearing impaired children in Lithuanian secondary schools. Attitudes towards disabled persons, including deaf persons, are changing in Lithuania. Now, disabled children can be educated as integrated persons at common education institutions or in a special class/group therein. Education possibilities for deaf persons are now higher than ever before. Although parents, teachers and politicians show enthusiasm for such attitude enthusiastically process of education has significant shortcomings. Integration of hearing-impaired children increases in Lithuania, but readiness to it is still insufficient. We can observe not only lack of milieu adapted, support devices, special learning means, specialists and assistants, but also lack of simple information, literature concerning methods, TV programs and other necessary things that would support integration. In a common higher school, mostly a non-specialist must care for disabled child and teach him. This bachelors work provides empirical evidence for existing problems, discusses positive sides of integrated teaching and gives existing problem solution advice.

Tyrime dalyvavo 222 pirmų klasių mokiniai iš septynių Kauno mokyklų. Tiriamųjų amžius– nuo 6 iki 8 metų. Tyrime dalyvavo 134 mergaitės (60,4 %) ir 88 berniukai (39,6 %). Vaikų socialinė kompetencija buvo matuojama naudojant Socialinės kompetencijos pradinėje mokykloje skalės (SKPMS) trumpąją versiją, kurią užpildė klasės mokytoja. Metodika parengta Vytauto Didžiojo universiteto Teorinės psichologijos katedros doktorantės Šarūnės Magelinskaitės- Legkauskienės. Tėvų tarpusavio santykių kokybė vertinta Suvokiamos santykio kokybės skale (Perceived Relationship Quality Components (PRQC)) (Flet-cher et al., 2000), kurią užpildė vaikų tėvai. Lietuviška skalės versija buvo gauta iš Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios psichologijos katedros doc. dr. Visvaldo Legkausko. Šeimos sudėtis buvo vertinta klausiant tėvų, ar vaikas gyvena su abiem biologiniais tėvais, ar vaiko tėvai yra išsiskyrę, teiraujamasi apie vaikų skaičių šeimoje, jų amžių, tiriamojo gimimo eiliškumą. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinė kompetencija tarp berniukų ir mergaičių nesiskiria, tačiau yra tendencija skirtumui atsirasti. Pirmaklasių mergaičių iš pilnų šeimų, socialinė kompetencija yra aukštesnė nei mergaičių iš išsiskyrusių šeimų. Pirmaklasių socialinės kompetencijos ir vaikų skaičiaus šeimoje ryšys yra susijęs su lytimi: berniukų, turinčių bent vieną brolį ar seserį, socialinė kompetencija nesiskiria nuo vienintelių šeimoje berniukų; mergaičių, turinčių bent vieną brolį ar seserį, socialinė... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the study was to assess first graders' social competence links with the family composition and parental relationship quality. Subjects were 222 first-grade students attending seven schools in Kaunas. Age of subjects was ranging from 6 to 8 years. 134 (60.4%) of the subjects were girls and the rest 88 (39.6%) were boys (39.6%). Children's social competence was measured using the short versijon of the Social competence of elementary school scale (SKPMS),completed by the class teacher. The methodology developed by doctoral student Šarūnė Magelinskaitė-Legkauskienė at Vytautas Magnus University, Department of Theoretical Psychology. The quality of the relationship between parents rated Perceived Relationship Quality Components (PRQC) (Flet-cher et al., 2000), completed by the parents of children. Lithuanian version of the scale was obtained from doc. dr..Visvaldas Legkauskas at Vytautas Magnus University, Department of General Psychology. Family composition has been rated by asking parents whether the child lives with both biological parents or the child's parents are divorced, has been asked about the number of children in the family, their ages, birth order of the first – graders. The results showed that social competence is not different between boys and girls, but there is the tendency to occur the difference. First-graders living in two-parent families in the girls sample groups have a higher social competence than first-graders living in divorced families... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti vaikystėje patirtų tėvų skyrybų sąsajas su paauglių mokymosi pasiekimais bei santykiais su bendraamžiais. Tyrime dalyvavo 206 X-XII klasių mokinių iš trijų Kauno vidurinių mokyklų. Iš jų 100 vaikinų (48,5 %), 106 merginos (51,5 %). Tiriamųjų amžius nuo 16 iki 19 metų (merginų bei vaikinų amžiaus vidurkis 17 metų). 137 (66,5 %) tiriamieji gyvena pilnose šeimose ir 69 (33,5 %) išsiskyrusiose. Tėvų ir paauglio santykiai buvo vertinami Tėvų-vaiko santykių klausimynu (ang. Parent-Child Relationship Survey) (Fine, Moreland, Schwebel, 1983). Paauglių santykiai su bendraamžiais įvertinti Subjektyvios socialinės adaptacijos skale (Legkauskas, 2000). Papildomai tyrimui sukurti klausimai skirti įvertinti tiriamųjų demografinius duomenis, mokymosi pasiekimus bei tėvų skyrybų patirtį. Tyrimo rezultatai parodė, jog vaikystėje tėvų skyrybas patyrusių merginų mokymosi pasiekimai yra žemesni nei merginų iš pilnų šeimų, tačiau vaikinų grupėje reikšmingi mokymosi pasiekimų skirtumai nenustatyti. Remiantis tyrimo rezultatais, vaikystėje tėvų skyrybas patyrusių paauglių santykiai su bendraamžiais nesiskiria nuo paauglių iš pilnų šeimų. Vaikinų, vaikystėje patyrusių tėvų skyrybas, santykiai su tėvu blogesni nei vaikinų iš pilnų šeimų. Tuo tarpu merginų, vaikystėje patyrusių tėvų skyrybas, santykiai su mama blogesni nei merginų iš pilnų šeimų. Tyrimu išsiaiškinta, jog geresni vaikinų santykiai su mama, po vaikystėje įvykusių tėvų skyrybų, susiję su aukštesniais jų... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the study was to identify parents’ divorce in childhood relations with adolescents` academic achievement and relationships with peers. 206 students from three Kaunas secondary schools (X-XII grade) took part in the study. 100 of them were boys (48,5 %) and 106 were girls (51,5 %). Subjects were from 16 to 19 years old (boys and girls average of age 17). 137 (66,5 %) subjects were from nuclear families and 69 (33,5 %) subjects lived in divorced families. Parents` and adolescent relationships were measured by Parent-Child Relationship Survey (Fine, Moreland, Schwebel, 1983). Adolescents` relationships with peers were measured by Subjective social adaptation scale (Legkauskas, 2000). Additional questions were created for this study to measure subjects` demographic data, academic achievement and experience of parents’ divorce. The results of the study showed that girls who experienced parents` divorce at childhood, have lower academic achievement than girls from nuclear families. However, no academic achievement differences were identified in boys group. According to the results of this study, adolescents who experienced parents` divorce in their childhood, do not have different relationships with peers than adolescents from nuclear families. Boys who experienced parents` divorce at childhood, have worse relationships with their father than boys from nuclear families. Whereas girls who experienced parents` divorce at childhood, have worse relationships with their... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti vyresnių klasių mokinių suvokiamo tėvų auklėjimo stiliaus, optimizmo ir prisitaikymo mokykloje sunkumų ryšius. Tyrime dalyvavo 157, dviejų Kauno vidurinių mokyklų, dešimtos-dvyliktos klasės mokiniai. 60 vaikinų ir 97 merginos, 15-19 metų amžiaus. Tyrime naudotos metodikos – Auklėjimo stiliaus klausimynas; Scheier, Carver ir Bridges "Pataisytas gyvenimo orientacijos testas" skirtas įvertinti optimizmo lygiui; ir prisitaikymo mokykloje sunkumų subskalė iš "Paauglio psichologinio funkcionavimo sunkumų klausimyno". Tyrimo rezultatai parodė, jog mokiniai, kurie savo tėvo auklėjimo stilių suvokia kaip autoritetingą, pasižymi didesniu optimizmu nei mokiniai, kurie savo tėvo auklėjimo stilių suvokia kaip autoritarišką ar neįsitraukiantį. Tačiau nerasta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mokinių optimizmo lygio ir mamos auklėjimo stilių. Mokiniai, kurie savo tėvų auklėjimo stilių suvokia kaip autoritetingą, turi mažiau prisitaikymo mokykloje sunkumų nei mokiniai, kurių tėvai taiko kitus auklėjimo stilius. Labiau optimistiški mokiniai turi mažiau prisitaikymo mokykloje sunkumų, jie geriau susidoroja su mokymosi krūviu, turi geresnius akademinius pasiekimus, tėvai ir mokytojai yra labiau patenkinti jų mokymusi, ir tokių mokinių elgesys labiau atitinka mokyklos reikalavimus. Nustatytas tėvų auklėjimo stiliaus ir mokinio prisitaikymo mokykloje sunkumų netiesioginis ryšys, kuris rodo, jog tėvų auklėjimo stilius turi įtakos mokinio optimizmui, o mokinio... [toliau žr. visą tekstą] The aim of this study is to analyse the high school students’ perceived parenting style and optimism links with school adjustment difficulties. 157 participants of two Kaunas’s High schools participated in this research. Participants were students of 10th – 12th classes. The whole part was composed of 60 boys and 97 girls from 15-19 age scale. Perceived parenting style was assessed with “Parenting style inventory”; “Life orientation Test Revised” by Scheier, Carver and Bridged was practised to evaluate optimism level; and “adjustment at school difficulties” subscale from “Adolescent Psychological Functioning Difficulties Questionnaire” was examined as well. The analysis showed that high school students who perceive their father’s parenting style as authoritative are more optimistic in their lives than the students who perceive their father’s parenting style as authoritarian or neglectful. There are no statistically significant differences found between high school students’ optimism level and mother‘s parenting style. Students who perceive their parents’ parenting style as authoritative have less adjustment difficulties at school than students whose parents apply other parenting styles. Students who are more optimistic have less school adjustment difficulties, they manage to cope with the tasks more effectively, reach better academic goals, while parents and teachers are more satisfied with their studying results. More optimistic students’ behaviour is also more applied to... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti mokytojų ir mokinių (merginų ir vaikinų) požiūrį į vartojančius narkotikus ir/ar rizikingai vartojančius alkoholį paauglius. Tyrime dalyvavo 60 mokytojų (moterų) ir 120 mokinių (60 merginų ir 60 vaikinų) iš trijų mokyklų: dviejų Kauno miesto ir vienos Kauno rajono. Tyrime naudoti šie metodai: 1) požiūriui į narkotikus vartojančius asmenis įvertinti - Klausimynas apie visuomenės požiūrį į vartojančius narkotikus asmenis, sukurtas N. Singleton (2010); 2) požiūriui į rizikingai alkoholį vartojančius asmenis įvertinti - Klausimynas apie visuomenės požiūrį į vartojančius narkotikus asmenis modifikuotas į Klausimyną apie visuomenės požiūrį į rizikingai alkoholį vartojančius asmenis su darbo vadove doc. dr. I. Pilkauskiene. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojos pasisako už didesnę narkotikus vartojančių asmenų integraciją į visuomenę lyginant su vaikinais, o mokytojų ir merginų požiūris apie narkotikus vartojančių asmenų integraciją į visuomenę nesiskiria. Mokytojos ir mokiniai jaučia vienodą baimę vartojantiems narkotikus asmenims. Merginos labiau negu mokytojos priima narkotikus vartojančius asmenis, o mokytojų ir vaikinų požiūris į priėmimą narkotikus vartojančių asmenų atžvilgiu nesiskiria. Mokiniai labiau negu mokytojos užjaučia narkotikus vartojančius asmenis. Tyrimo rezultatai atskleidė, mokytojų ir mokinių požiūrį į vartojančius rizikingai alkoholį asmenis: mokytojų ir mokinių požiūris į rizikingai alkoholį vartojančių asmenų... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the study was to assess and compare the teachers and students (girls and boys) approach to drug users and/or heavy drinking among adolescents. There were 180 participants of the study - 60 teachers (female) and 120 students (60 girls and 60 boys) from three schools: two of Kaunas city and one of Kaunas district. The following methods were used in this study: 1) Public attitudes to drug users which was created by N. Singleton (2010); 2) Public attitudes to drug users questionnaire was modified to public attitudes to heavy drinkers with the scientific adviser doc. dr. I. Pilkauskiene. The results of the study showed that the teachers are advocating for a greater integration of people into society compared with boys, but the difference between teachers‘and girls‘attitude about drug users’ integration into society was not found. Teachers and adolescents feel the same fear of people with drug dependence. Girls more than the teachers accept drug users but the teachers and boys approach to acceptance of people with drug dependence was no different. Adolescents tend to feel more sympathy for people with drusg dependence than the teachers. Study results revealed the approach of teachers' and students' to heavy drinking persons: attitude of teachers and adolescents towards heavy drinkers’ integration into society was no different, but the girls more than the teachers feel sympathy for heavy drinking people, though between teachers and boys the difference was not found. The... [to full text]

Tyrimo objektas: Jaunimo ir suaugusių grupėms priklausančių lengvaatlečių perdegimo, perfekcionizmo ir motyvacijos ypatumai. Tyrimo problema: Perdegimo sindromo aktualumą bei svarbą šiandienos visuomenėje pabrėžia daugelis tyrėjų. Tyrėjai, atskleidė perdegimo sindromo ryšį su įvairiomis žmogaus psichinio bei fizinio funkcionavimo problemomis. Perdegimo raiška yra susijusi su perfekcionizmu ir motyvacija. Tyrimo tikslas: Atskleisti perdegimo, perfekcionizmo ir motyvacijos skirtumus jaunimo ir suaugsių lengvaatlečių grupėse, duomenys analizuojant atskirai vyrų ir moterų grupėse. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti sportuojančių lengvaatlečių jaunimo ir suaugusių grupių perdegimo, perfekcionizmo ir motyvacijos ypatumus; duomenis analizuoti atskirai vyrų ir moterų grupėse. 2. Palyginti sportuojančių lengvaatlečių, priklausančių jaunimo ir suaugusių grupėms, perdegimo, perfekcionizmo ir motyvacijos ypatumus; duomenis analizuoti atskirai vyrų ir moterų grupėse. 3. Nustatyti lengvaatlečių, priklausančių jaunimo ir suaugusių grupėms, perdegimo, perfekcionizmo tarpusavio sąsajas; duomenis analizuoti atskirai vyrų ir moterų grupėse. Tyrimo hipotezės formuluojamos atskirai vyrų ir moterų grupėms. 1. Jaunimo grupei priklausančių lengvaatlečių perdegimo rodikliai yra mažesni, lyginant su suaugusių grupės rodikliais. 2. Išorinė motyvacija dominuoja lengvaatlečių grupėje, o vidinė motyvacija labiau būdinga suaugusiems lengvaatlečiams. 3. Kuo aukštesni jaunimo ir suaugusių lengvaatlečių perfekcionizmo rodikliai, tuo didesni perdegimo įvertinimai. Išvados: 1. Visose skirtingo amžiaus ir lyties lengvaatlečių grupėse, analizuojant perdegimo sindromo dimenscijas nustatyta, kad aukščiausiais vidutiniais balais įvertintas „asmeninių laimėjimų sumažėjmas“ (jaunimo grupės: vyrai - 16,11, moterys - 15,23; suaugusiųjų grupės: vyrai - 15,52, moterys -16,52), o mažiausiais balais yra įvertinata „depersonalizacija“ (jaunimo grupės: vyrai - 8,89, moterys - 9,73; suaugusiųjų grupės: vyrai - 9,96, moterys - 10,14). Analizuojant perfekcionizmo subskales nustatyta, kad aukščiausiai vidutiniais balais įvertinta „asmeniniai priekaištai“ (jaunimo grupės: vyrai - 24,05, moterys - 24,80; suaugusiųjų grupės: vyrai - 26,00, moterys - 25,47), o mažiausiais vidutiniais balais yra įvertinatas „tėvų kritiškumas“ (jaunimo grupės: vyrai - 8,78, moterys - 8,30; suaugusiųjų grupės: vyrai - 8,76, moterys -7,47). Analizuojant lengvaatlečių sporto motyvacijos įvertinimus nustatyta, kad jaunimo vyrų grupėje aukščiausiais vidutiniais balais įvertintos subskalės: „vidinė motyvacija (sužinoti)“ ir „vidinė motyvacija (patirti)“ (15,42; 15,47), o mažiausiais vidutiniais balais „amotyvacija“ (10,36); jaunimo moterų grupėje aukščiausi vidutiniai įvertinimai nustatyti „vidinei motyvacijai (sužinoti) ir „vidinei motyvacijai (siekti tobulumo) (16,34; 16,26), o mažiausiais vidutiniais balais yra įvertinta „amotyvacija“ (10,07). Lengvaatlečių suaugusių vyrų grupėje aukščiausi vidutiniai įvertinimai yra “vidinei motyvacijai (sužinoti)“ (16,64), o mažiausi „amotyvacijai“ (9,00). Suaugusių moterų grupėje aukščiausiais vidutiniais balais yra įvertinta subskalė „vidinė motyvacija (patirti) (17,52), o mažiausiais balais yra įvertina „amotyvacijos“ subskalė (8,57). 2. Perdegimo sindromo dimencijų („emocinis išsekimas”, „depersonalizacija”, „asmeninių laimėjimų sumažėjimas”) įvertinimai vyrų lengvaatlečių, priklausančių jaunimo ir suaugusiųjų grupėms, rodiklių reikšmės statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05). Nustatyti lengvaatlečių moterų grupėje didesni perdegimo sindromo dimencijos „asmeninių laimėjimų sumažėjimas” įvertinimai (p0,05), o lengvaatlečių moterų, priklausančių suaugusiųjų grupei, subskalės „vidinė motyvacija (patirti)” įvertinimai yra didesni, lyginant su jaunimo grupės įvertinimais (p, The Object of the exploration is: the singularity of perfectionist and motivation in youth and adult athletes are burned out groups. The problem of the exploration: a lot of researchers emphasize importance and relevance of burnout syndrome in today's society. Researchers revealed burnout syndrome in connection with a variety of human mental and physical functioning problems. Development of burnout syndrome is related to perfectionism and motivation. The Goal of the exploration: to reveal the burnout syndrome, perfectionism and motivation differences between youth and adult athletes groups, analyzing the data separately for men and women's groups. Objectives of the study: 1. To investigate burnout, perfectionism and motivation singularities of sport athletes youth and adult groups, data are analyzed separately for men and women's groups. 2. To compare burnout, perfectionism and motivation singularities of sport athletes youth and adult groups, data are analyzed separately for men and women's groups. 3. To investigate burnout and perfectionism interfaces between athletes belonging to the youth and adult groups, data are analyzed separately for men and women's groups. The hypotheses are formulated separately for men and for women's groups. 1. Athletes youth group burnout rates are lower than the adult group rates. 2. An external motivation dominates in athletes of the youth group, and internal motivation is more common in adult athletes. 3. So the better perfectionist characteristics in youth and adult athletes influence the greater burnout ratings. Conclusion: 1. All different age and sex groups of athlete’s burnout dimensions analysis has found that the highest-score “personal achievements losing “ is in youth group: for men-16,11; for women 15,23. In adult groups: men-15,52 women -16,52.The lowest scores are \"depersonalization\" (youth group: men-8, 89, and women-9, 73, adult men group-9,96, female-10,14). In athletes groups analyzing the perfectionist subscales, the highest-score of \"personal criticism\" is in youth group: (male-24,05, women-24,80.In adult groups: men-26-00, women-25,47), while the lowest scores are of \"parental criticism\" (youth group: men- 8,78: women-8,30; adult groups: men-8,76, women -7,47). Analyzing athletes sport motivation assessments are found that young men belong to the group with the highest scores assessed subscales: intrinsic motivation (to learn) and intrinsic motivation (an experience) (15,42; 15,47). The lowest score is \" no motivation” (10, 36). In youth group women’s top ratings' intrinsic motivation (to learn) and intrinsic motivation (pursuit of excellence) are (16,34; 16,26), the lowest scores are rated \"no motivation” (10,07). In athletes adult male group the highest rating is \"intrinsic motivation” (to learn) (16,64), and the minimum score is rated\" no motivation” (9,00). In adult women group with the highest scores are subscale 'intrinsic motivation” (experience) (17,52), while the lowest scores are rated as “no motivation \"subscale (8,57). 2. Men athletes in youth and adult groups subscale of perfectionism \"organization\" statistically significantly different (p 0,05). Women athletes belonging to youth and adult groups burnout syndrome dimension is 'personal achievements losing”, subscale of perfectionism “parents expectations” and sport motivation subscale’s intrinsic motivation (experience) statistically significantly different (p

Darbo objektas. sportinių šokių šokėjų patiriamas stresas, jo įtaka savęs vertinimui ir jo įveikimo būdai. Darbo problema: kuo ypatingas streso poveikis sportinių šokių šokėjams ir kokie yra galimi jo įveikimo būdai? Darbo tikslas: nustatyti streso poveikį, jo įtaką savęs vertinimui ir jo įveikimo būdus sportinių šokių šokėjams. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti streso poveikį sportinių šokių šokėjams. 2. Identifikuoti streso įveikimo būdus. 3. Nustatyti sportinių šokių šokėjų patiriamo streso įtaką jų savęs vertinimui. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Statistinių duomenų analizė. (Taikant SPSS statistinių duomenų apdorojimo programą) 3. Anketinė apklausa. Tiriamieji klausimai: - Kuo yra išskirtinis stresas kaip reiškinys? - Kokie yra šokėjų patiriamo streso teoriniai pagrindai? - Koks yra streso poveikis sportinių šokių šokėjų savęs vertinimui? Išvados. 1. Sportinių šokių šokėjos dažniau nei šokėjai patiria stresą (p=0,040). Tiek vyrai, tiek ir moterys dažniausiai stresą patiria profesinėje veikloje – šokiuose (p=0,225). Dauguma sportinių šokių šokėjų šokdami stresą jaučia kartais (p=0,653). Sportinių šokių šokėjams dažniau nei šokėjoms stresą labiausiai kelia integruojančios arba ribinės funkcijos (p=0,002). Tiek vyrams, tiek ir moterims stresą dažniausiai kelia siekis būti geriausiu (p=0,773). Sportinių šokių šokėjoms dažniau nei šokėjams stresą kelia psichiniai stresoriai (p=0,002), o šokėjams vyrams dažniau nei moterims pasireiškia... [toliau žr. visą tekstą] Object of this paper. Stress experienced by dance sport dancers, its influence to their self assessment and stress coping techniques. Problem of this paper: what is the speciality of stress experienced by dance sport dancers and what are possible its coping techniques. Aim of this paper: to identify effect of stress, its influence to self assessment and stress coping techniques to dance sport dancers. Tasks of this paper: 1st – to assess stress effect to dance sport dancers. 2nd – to identify stress coping techniques. 3rd – to identify influence of stress effect to dance sport dancers self assessment. Research methods: 1. Analytical Review of Literature . 2. Analysis of Statistical Data. (Using SPSS statistical data processing program) 3. Questionnaire survey. Research questions: - What is an exclusivity of stress phenomenon? - What are theoretical frameworks of dancers experienced stress? - What is the effect of stress to dance sport dancers self-assessment? Conclusions. 1. Sport dance dancers female more often than male feel stress (p = 0.040). Both male and female tend to suffer stress in their profession activities - dancing (p = 0.225). Most of dance sport dancers sometimes feel stress (p = 0.653). Dance sport dancers male more often then female integrative functions cause stress (p = 0.002). Often stress is caused by aspiration to be the best to both dance sport dancers female and male (p = 0.773). Stress is caused by mental stressors more often to dance sport... [to full text]

Manoma, kad priešvaržybinis nerimas sukelia daugybę jutimų, kurie gali nulemti sportininko pasirodymo varžybose kokybę. Šie pojūčiai gali skirtis pasirinktos sporto šakos, lyties ir patyrimo aspektais. Sporto psichologai, treneriai, norėdami padėti sportininkui pasirodyti varžybose kuo geriau, privalo atsižvelgti į vyraujantį psichinės būsenos priešvaržybinį komponentą — fizinį , emocinį ar kognityvųjį. Jei sportininkui pavyks išlaikyti optimalią pusiausvyrą tarp psichinės būsenos prieš varžybas komponentų , jis galės mėgautis sėkmingais pasirodymais varžybose. Tyrime dalyvavo jaunimo (n=56) ir suaugusiųjų (n=53) amžiaus grupių regbininkai. Sportininkų nerimui ir stresui nustatyti buvo naudojama „Kiseliovo termometro“ ir „Suvokto streso skalė“, SCAT ir CSAI-2 anketos (anketų autoriai Martens et al., 1990), “Požiūrio į priešvaržybinį stresą” anketa (Марищук и Блудов, 1990), bei C. Spielbergo – J. Chanino nerimo lygio įvertinimo skalė (Марищук и Блудов, 1990). Tyrimo objektas – jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus grupių regbininkų streso ir nerimo panašumai bei skirtumai. Tyrimo tikslas – nustatyti jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus grupių regbininkų priešvaržybinio streso ir nerimo panašumus bei skirtumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus grupių regbininkų suvokto ir patiriamo priešvaržybinio streso lygį bei požiūrį į priešvaržybinį stresą. 2. Atskleisti jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus grupių regbininkų priešvaržybinio nerimo (pažintinio, somatinio... [toliau žr. visą tekstą] It is believed that pre-competition anxiety can cause a myriad feelings that determine the quality of athletic performance in competitions. These senses are different between sport events, gender and experience aspects. If sports psychologists and coaches want to help the athlete to appear in competitions as far as possible, they have to take into account the prevailing mental state before the competition component - physical, emotional or cognitive. If the athlete will be able to maintain an optimal balance between the mental state components before the race, it will be able to enjoy a successful performance in the competition. The study included youth (n=56) and adult (n=53) age groups of rugby players. Athletes anxiety and stress were used to determine by using "Kiseliov thermometer" and "perceived stress scale, the SCAT and the CSAI-2 questionnaire (response: Martens et al., 1990), "Precontest approach to stress" questionnaire (Марищук и Блудов, 1990), also C. Spielberg – Y. Hanin anxiety level measure scale (Марищук и Блудов, 1990). The object of research - Similarities and differences of precompetition stress and anxiety among youth and adult age groups rugby players The objective - to evaluate and compare similarities and differences of precompetition stress and anxiety among youth and adult age groups rugby players The research tasks: 1.Measure similarities and differences of precompetition stress and anxiety among youth and adult age groups rugby players. 2.To reveal... [to full text]

Tyrimo objektas – 20 – 40 m. amžiaus žmonių, lankančių sporto klubą, motyvacijos raiška. Hipotezė: 20 – 40 m. vyrų ir moterų, lankančių sporto klubą, motyvacijos ypatumai priklauso nuo lyties. Tyrimo tikslas – nustatyti 20 – 40 m. vyrų ir moterų, lankančių sporto klubą, motyvacijos ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti 20 – 40 m. moterų ir vyrų sportavimo motyvus. 2. Nustatyti ir palyginti 20 – 40 m. moterų ir vyrų laimėjimų motyvacijos ypatumus (motyvaciją išvengti nesėkmės ir motyvaciją siekti sėkmės). Tyrimo išvados: 1. Atskleista, kad lankantys sporto klubą vyrai ir moterys patikimai skyrėsi (p < 0,05) pagal vidinę motyvaciją VM – siekti tobulumo, pagal išorinę motyvaciją IM – identifikuotis, pagal išorinę motyvaciją IM – tiesioginį išorinį reguliavimą. 2. Nustatyta, kad vyrams, lankantiems sporto klubą, būdingas aukštas motyvacijos lygis siekti sėkmės, o moterims, lankančioms sporto klubą, būdingas vidutinis motyvacijos lygis siekti sėkmės (p0,05). Object of the research: Motivation expression of 20-40 age old people who are going to sports club. Hypothesis: The motivation of the 20-40 age old men and women who are going to sports club depends from the gender. Aim of the research: To identify 20-40 age old men and women who are going to sports club motivation expression. The tasks of research: 1. To identify 20-40 age old men and women motivation for doing sport. 2. To identify and compare the 20-40 age old men and women winning motivation pecularities (motivation to avoid failure and motivation to pursue success). Summarizing the investigation results, the following conclusions can be drawn: 1. The results show that women and men who goes to the gym differs (p < 0,05) according inside motivation VM- to reach for perfection, according outside motivation IM- to identify themselves, according to outside motivation IM- the direct outside regulation. 2. It was identified, that for the men who goes to sport club, is natural the high motivation level to seek for success, and women who are going to sports club, has the middle motivation level to seek for success (p0,05).

Darbo objektas: mokinių vikrumas Manoma, kad fizinis pajėgumas yra integruotas daugumos, jeigu ne visų, organizmo funkcijų, susijusių su fiziniu aktyvumu, matmuo (Ortega et al., 2008). Taigi testuojant fizinį pajėgumą iš tikrųjų patikrinama didžioji dalis organizmo fiziologinių funkcijų (Malina, 2001; Matton et al., 2006). Taigi įvairiems amžiaus tarpsniams yra keliami skirtingi tikslai. Iki 12 metų fizinis ugdymas turi laiduoti optimalų organizmo augimo, gerą psichologinę būseną, diegti sveikos gyvensenos įgūdžius, lavinti pagrindinius judėjimo įgūdžius, ugdyti vikrumą, jėgą, lankstumą bei reakcijos greitį (Maureen, Weiss, 2000). Teigiama, kad šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai pasižymi prastesniu fiziniu pajėgumu negu ankstesnių kartų vaikai ir paaugliai (Tomkinson et al., 2003; Moller et al., 2007), tačiau objektyvių mokslinių tyrimų duomenų nepakanka. Nėra jokios abejonės, kad su amžiumi fizinio pajėgumo komponentai kinta, tačiau mokslininkus vis dar domina klausimas kokiu mąstu? Tyrimo tikslas - nustatyti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos 12 – 14 - 16 metų mokinių vikrumo rezultatų kitimą amžiaus ir lyties grupėse 1992-2002-2012 metais. Tyrimo tikslui pasiekti, buvo keliami sekantys uždaviniai: 1. Nustatyti vikrumo rezultatus amžiaus ir lyties grupėse 2012 metais. 2. Palyginti vikrumo rezultatų kitimą amžiaus ir lyties grupėse 1992-2002-2012 metais. Hipotezė - 12, 14 ir 16 metų mokinių vikrumo rezultatai ir jų kitimas amžiaus ir lyties grupėse 1992-2002-2012 metais yra... [toliau žr. visą tekstą] It is believed that the physical capacity is built most if not all, bodily functions, associated with physical activity, dimension (Ortega et al., 2008). So, testting the physical capacity actually checked most of the body‘s physiological functions (Malina, 2001; Matton et al., 2006). Therefore, different age of groups are faced with different objectives. Up to 12 years of physical education to ensure optimal growth of the organism, a good psychological state, to introduce a healthy lifestyle skills to develop basic movement skills, to develop agility, strenght, flexibility and reaction speen (Maureen, Weiss, 2000). It is argued that today‘s children and teenagers have worse physical capacity than previuos generations of children and adolescens (Tomkinson et al., 2003, Moller et al., 2007) but the objective of research is available. There is no doubt that the age- changing components of physical fitness, but researchers are still interested in the question to what extent? The subject of study: agility of schoolchildren. The aim of the study: to determine the change of schoolchildren agility among different age (12, 14, 16 years old) and gender groups during the year of 1992, 2002, 2012. Main tasks of the study: 1. to determine the results of agility test among the male and female schoolchildren of age 12, 14, 16 years old in 2012. 2. to compare the results of changes in agility test among schoolchildren of age group 12, 14, 16 years old during the years of 1992, 2002, 2012... [to full text]

Tyrimo objektas - išemine širdies liga (miokardo infarktas) sergančių pacientų depresijos, nerimo simptomų, fizinio pajėgumo ir rizikos veiksnių rodiklių tarpusavio ryšiai. Tyrimo problema – nepaisant šiuo metu praktikoje taikomo modernaus gydymo, vis dar yra nepilnai išspręstos pačios aktualiausios problemos: kaip ilgesniam laikui stabilizuoti sergančiųjų išemine širdies liga būklę bei sumažinti mirštamumą. Šiam tikslui įgyvendinti labai svarbios tampa kardiologinės reabilitacijos priemonės, padedančios mažinti rizikos veiksnius ir gerinančios psichinę bei fizinę sveikatą. Tyrimo tikslas – ištirti ryšius tarp išemine širdies liga segančių ligonių depresijos, nerimo simptomų, fizinio pajėgumo (nueitas nuotolis metrais, subjektyvus fizinio krūvio vertinimas) ir rizikos veiksnių (rizikos veiksnių skaičius, širdies funkcinis nepakankamumo lygis). Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti vyrų ir moterų sergančių išemine širdies liga, atvykus į reabilitaciją ir prieš išvykstant po gydymo, depresijos, nerimo simptomų, fizinio pajėgumo rodiklių (nueitas nuotolis metrais, subjektyvus fizinio krūvio vertinimas) ir rizikos veiksnių (rizikos veiksnių skaičius, širdies funkcinis nepakankamumo lygis) duomenis. 2. Tirti ligonių, sergančių išemine širdies liga, depresijos, nerimo simptomų ir fizinio pajėgumo rodiklių (nueitas nuotolis metrais, subjektyvus fizinio krūvio vertinimas) sąsajas vyrų ir moterų grupėse. 3. Analizuoti ligonių, sergančių išemine širdies liga, depresijos, nerimo simptomų ir rizikos veiksnių (rizikos veiksnių skaičius, širdies funkcinio nepakankamumo lygis) sąsajas vyrų ir moterų grupėse. 4. Tirti ligonių, sergančių išemine širdies liga, fizinio pajėgumo (nueitas nuotolis metrais, subjektyvus fizinio krūvio vertinimas) ir rizikos veiksnių (rizikos veiksnių skaičius, širdies funkcinio nepakankamumo lygis) sąsajas vyrų ir moterų grupėse. Hipotezės: 1. Kuo mažiau išreikšti ligonių, sergančių išemine širdies liga, depresijos, nerimo simptomai, tuo geresni fizinio pajėgumo rodikliai. 2. Kuo aukštesni sergančių išemine širdies liga rizikos veiksnių rodmenys (rizikos veiksnių skaičius, širdies funkcinis nepakankamumo lygis), tuo labiau išreikšti depresijos ir nerimo simptomai. Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 130 tiriamųjų, sergančių išemine širdies liga praėjus 2 savaitėm po patirto miokardo infarkto ir besigydančių LSMUKK filialo VšĮ Viršužiglio II lygio reabilitacijos ligoninėje. Tiriamųjų imtį pagal lytį sudarė 77(59,2%) vyrai ir 53(40,8%) moterys, pagal amžių tiriamieji pasiskirstė nuo 35 iki 62 metų. Tiriamieji buvo testuojami jiems atvykus gydytis ir prieš išvykstant po gydymo. Visi tiriamieji gydėsi 20 dienų. Gydymosi metu tiriamieji ligoniai lankė gydytojo reabilitologo paskirtas procedūras: kineziterapija truko iki 45 min. du kartus per dieną nuo pirmadienio iki penktadienio ir šeštadieniais, vieną kartą per dieną. Tiriamiesiems ligoniams, priklausantiems vidutinei ir didelei fizinio treniravimo rizikos grupei, buvo parengta treniravimo programa apimanti statinius, dinaminius kvėpavimo, koordinacinius bei atsipalaidavimo pratimus. Psichologo individualių konsultacijų - 3 iki 1 val. ir relaksacijų – 10 kurių kiekvienos trukmė iki 30 min. Relaksacijos metu buvo naudotas kvapų, muzikos ir progresyvios raumenų relaksacijos pratimų derinimas. Darbe taikyti metodai: sociodemografiniai duomenys buvo surinkti panaudojus sudaryta anketą; depresijos ir nerimo simptomams nustatyti buvo panaudota Hospitalinė nerimo ir depresijos simptomų skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression, HAD); fizinis pajėgumas buvo vertinamas 6 min. ėjimo testu ir Borgo skale; rizikos veiksnių skaičius buvo nustatomas remiantys medicininių dokumentų duomenimis ir širdies funkcinis nepakankamumo lygis buvo vertinamas gydytojų pagal Niujorko širdies asociajos (NYHA) nustatytus kriterijus. Rezultatai 1. Nustatyta statistiškai reikšminga (p0,05) vyrų ir moterų grupėse pagal rizikos veiksnių skaičių atvykus į reabilitaciją. Taip pat nustatytas teigiamas reabilitacijos poveikis tiek vyrų, tiek moterų širdies funkcinio nepakankamumo lygio mažėjimui. 2. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp atvykusių į reabilitaciją ir išvykstančių iš reabilitacijos vyrų ir moterų depresijos, nerimo simptomų ir fizinio pajėgumo rodiklių nenustatyta (p>0,05). 3. Nustatyta, kad moterys, kurios atvykstant į reabilitacijos ligoninę turėjo daugiau nerimo simptomų, pasižymėjo didesniu rizikos veiksniu skaičiumi (p, The subject of research – is the interrelationship of rates of depression, anxiety signs, manual potential and risk factors of patients who suffer from cardiac ischemia (myocardial infarction). The goal of research – is to examine the links between depression, anxiety signs, manual potential (a distance walked in metres, value judgement of physical load) and risk factors (the number of risk factors, the level of heart functional deficiency) of patients who suffer from cardiac ischemia. The problem of research – despite the modern treatment, which is put into practice at present, the most relevant questions are still solved partially such as how to stabilise the state of patients who suffer from cardiac ischemia and reduce mortality for a longer period of time. To implement this goal the means of cardiac rehabilitation become fundamental which help to reduce risk factors and improve mental and physical health. The objectives of research: 1. To examine the data of depression, anxiety signs, manual potential rates (a distance walked in metres, value judgement of physical load) and risk factors (the number of risk factors, the level of heart functional deficiency) of men and women who suffer from cardiac ischemia by coming to sanatorium and before leaving after treatment. 2. To study the links of depression, anxiety signs and manual potential rates (a distance walked in metres, value judgement of physical load) of patients who suffer from cardiac ischemia in the groups of male and female. 3. To analyse the interfaces of depression, anxiety signs and risk factors (the number of risk factors, the level of heart functional deficiency) of the sick who suffer from cardiac ischemia in the parties of men and women. 4. To survey the links of manual potential (a distance walked in metres, value judgement of physical load) and risk factors (the number of risk factors, the level of heart functional deficiency) of patients who suffer from cardiac ischemia in the groups of male and female. Hypotheses: 1. The less the symptoms of depression and anxiety of patients who suffer from cardiac ischemia are expressed the better the rates of manual potential are. 2. The higher the readings (the number of risk factors, the level of heart functional deficiency) of risk factors of patients who suffer from cardiac ischemia are the more particularly the depression and anxiety signs are registered. Investigative 130 patients who had been suffering from cardiac ischemia beyond 2 weeks after myocardial infarction and had been treated in the 2nd standard sanatorium of public institution Virsuziglis of LSMUKK branch took part in the research. According to a gender there were 77 (59,2%) men and 53 (40,8%) women and agreeably to an age participants were from 35 to 62. The participants were being tested in the day of their arrival to cure and before leaving after treatment. All the patients had been cured for 20 days. During the treatment the investigated patients had attended manipulation treatment which was appointed by a rehabilitator such as kinesiotherapy which took up to 45 minutes twice a day from Monday to Friday and once a day on Saturday. The training programme which includes static, dynamic breathing, coordination and relaxation exercises was ready for the investigated patients who belong to the mean and wide risk party of physical training. There were 3 hour-long individual psychologist‘s consultations and 10 relaxations which took about 30 minutes each. During the relaxation there was the adjustment of exercises of smell, music and progressive muscle relaxation. The methods used in the research are the following: the socio-demographic data was collected by using the prepared questionnaire; the symptoms’ scale of hospital anxiety and depression was used to determine symptoms of depression and anxiety; manual potential was evaluated by the test of 6 minutes’ walk and Borg’s scale; the number of risk factors was defined with reference to the data of medical documents and the level of heart functional deficiency was evaluated by doctors according to the appointed criteria of New York Heart Association (NYHA). Result: 1. The study showed statistically significant (p 0,05) for men and women groups, according to the number of risk factors on arrival at the rehabilitation. Also, there was found the positive effect of rehabilitation for heart functional deficiency in men and women groups. 2. We did not identified a statistically significant correlation between depression, anxiety symptoms and physical capacity indicators of arriving to the rehabilitation and leaving the rehabilitation men and women (p>0,05). 3. There was determined that women who had more symptoms of anxiety on arrival at rehabilitation hospital were characterized by a higher number of risk factors (p

Šio darbo tikslas buvo nustatyti kaip įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą siejasi su paauglių agresyviu elgesiu bei kaip gimimo eiliškumas siejasi su įsitraukimu į kompiuterinių žaidimų žaidimą ir priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu. Atliktame tyrime dalyvavo 224 10, 11 ir 12 klasių Jurbarko Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokiniai, kurių amžius 16 - 19 m. 14 apklausoje dalyvavusių paauglių yra mergaitės, 75 – berniukai. Kiekvienas tiriamasis turėjo užpildyti po keletą klausimynų: Įsitraukimą į kompiuterinius žaidimus matuojančią skalę ir Buss – Durkee klausimyną paauglio agresyvumo lygiui vertinti. Tiriamųjų buvo paprašyta atsakyti į 116 anketos klausimų. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą siejasi su didesne fiziniu agresyviu elgesiu tarp merginų. Fizinis agresyvus elgesys tarp vaikinų nesiskiria skirtingo įsitraukimo į kompiuterinius žaidimus grupėse. Verbalinis agresyvus elgesys vienodai būdingas tiek mažiau įsitraukusiems į kompiuterinius žaidimus paaugliams, tiek ir daugiau įsitraukusiems. T skirtų paaugliams ir M skirtų subrendusiesiems kategorijų kompiuterinių žaidimų žaidimas nesisieja su didesniu paauglių agresyviu elgesiu. Taip pat didesnis įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą nesisieja su didesniu priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu tarp vaikinų. Didesnis įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą siejasi su didesniu merginų alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimu... [toliau žr. visą tekstą] The aim of this work was to determine how involvement in computer game play is associated with adolescent aggressive behaviour and how birth order refers to the access to computer game play and consumption of addictive substanes. The research was conducted with 224 students from 10, 11 and 12 classes in Jurbarkas Giedraitis - Giedrius High School, aged 16 - 19. There were 14 girls and 75 boys among surveyed teenagers. Each had to answer several questionnaires: involvement in computer games, measuring scale and Buss – Durkee questionnaire to access the level of adolescent aggression. Subjects were asked to answer 116 questions. The results showed that greater involvement in computer game play associated with greater physical agressive behaviour among girls. The physical aggressive behaviour among boys is no different to the involvement of different groups of computer games. Verbal aggressive behaviour is equally inherent for less or more involving in computer games among teenagers.T for teens and M for mature categories, computer games play is not associated with greater aggressive behaviour among teenagers. It is also greater involvement in computer game play is not associated with higher consumption of addictive substance using among boys. Increased involvement in comouter game play is associated with increased female using of alcohol and other drugs. Birth order in the family is not associated with higher consumption of addictive substance using and greater... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti 9-10 klasių mokinių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajas su jų mokytojų profesiniu pervargimu. Tyrime dalyvavo 100 keturių Kauno miesto ir rajono vidurinių mokyklų mokytojų (13 vyrų ir 87 moterys) ir 245 tų pačių mokyklų 9-10 klasių mokiniai (146 vaikinai ir 99 merginos). Tyrimo metu buvo naudoti metodai: Kopenhagos profesinio pervargimo klausimynas (CBI), Mokinių elgesio modelių skalė (PBP), Stresogeninių įvykių skalė, 11-18 metų jaunuolio savęs vertinimo klausimynas (ASEBA – YRS 11/18), Mokytojų elgesio vertinimo skalė ir socialiniai – demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklų, kurių mokytojai patiria didesnį profesinį pervargimą, 9-10 klasių vaikinai turi daugiau su emocine būsena susijusių somatinių nusiskundimų, o merginos – didesnį nerimastingumą/depresiškumą nei mokyklų, kurių mokytojai patiria mažesnį profesinį pervargimą, mokiniai. Taip pat nustatyta, kad didesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai patiria daugiau stresogeninių įvykių, susijusių su santykiais su kolegomis ir su mokiniais, jų tėvais ir mokyklos administracija, nei mažesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnis mokytojų profesinis pervargimas yra susijęs su didesniais mokinių emociniais ir elgesio sunkumais mokytojų vertinimu: mokinių nepagarbumas yra susijęs su mokytojo darbine veikla susijusiu pervargimu; mokinių nedėmesingumas susijęs su mokytojų asmeniniu pervargimu; mokinių asocialumas atvirkščiai... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the study is to identify the relations between 9th – 10th grade students’ emotional and behavioral problems and their teachers’ burnout. The subjects of the study are 100 teachers and 245 9th-10th grade students from four secondary schools located in the city of Kaunas and its district. The survey employs such methods as Copenhagen Burnout Inventory (CBI), Pupil Behavior Patterns Scale (PBP), Stressogenic Events Scale, Achenbach System of Empirically Based Assessment – Youth Self-Report (ASEBA – YRS 11/18), Teachers‘ Behavior Assessment Scale and demographic characteristics. The results of the study show that the schools where teachers have a higher burnout level, 9th -10th grade boys have more somatic complains related with their emotional state, and girls are more anxious/depressed than the ones in schools with less teacher burnout. Also, the survey reveals that the teachers with a higher burnout level experience more stressogenic situations while dealing with colleagues and students, parents and school administration than the teachers with less burnout. The results clearly demonstrate that higher teacher burnout is related with more emotional and behavioral problems in students when it’s evaluated on teachers: students’ disrespect is related with teachers’ client-related burnout; students’ inobservance is related with teachers’ personal burnout; and students’ unsociable behavior is inversely related with teachers’ personal burnout. Person who experience... [to full text]

Paauglių nuostatų savižudybių atžvilgiu ir nuo savižudybės sulaikančių priežasčių, suicidiško elgesio tarpusavio ryšio problema dar nėra išsamiai tyrinėta, tačiau, anot N. Žemaitienės (2000), vis labiau stiprėja įsitikinimas, kad nuostatos dėl savižudybės veikia savižudybių mastą ir pobūdį visuomenėje. Žvelgiant iš pozityviosios žmogiškosios perspektyvos, ne mažiau svarbu tyrinėti atsparumo veiksnius, kurie, nepaisant nevilties ar patiriamų stresinių gyvenimo aplinkybių, asmenį sulaiko nuo savižudybės veiksmo. Taigi labai svarbu klausti, kokios nuostatos lemia gyvenimo, o ne mirties motyvaciją. Yra duomenų rodančių, kad nuostatos savižudybių atžvilgiu yra susijusios su mintimis apie savižudybę, mėginimais nusižudyti ir įvykdytų savižudybių paplitimu, tačiau 16-18 metų paauglių grupės yra mažai tyrinėtos. Šio tyrimo rezultatai sėkmingai gali būti panaudoti praktinio užsiėmimo temai, diskusijai, taigi įvertinimas gali lengvai peraugti į prevenciją ir pagalbą. The problem of suicidal behavior, teenagers attitude to suicides and the reasons that prevent suicides has not been thoroughly investigated, but according to N. Žemaitienės and other authors (2000), a conviction is increasingly growing that provisions of the act of suicide extents the scale and nature in society. Looking through a positive human perspective, it is very important to study the resistance factors, which, despite the despair and stress experiences through circumstances of life deters a person from suicidal acts. So the most important question is what provisions determine life and do not motivate death. There is evidence suggesting that the provisions are linked to thoughts of suicide, attempted suicide and commited suicide prevalence, but group of teenagers aged 16 – 18 are poorly investigated. Survey results can be successfully used as topic for practical sessions, discussions, thus assessment can be easily used as prevention and help.

Paauglių nuostatų savižudybių atžvilgiu ir nuo savižudybės sulaikančių priežasčių, suicidiško elgesio tarpusavio ryšio problema dar nėra išsamiai tyrinėta, tačiau, anot N. Žemaitienės (2000), vis labiau stiprėja įsitikinimas, kad nuostatos dėl savižudybės veikia savižudybių mastą ir pobūdį visuomenėje. Žvelgiant iš pozityviosios žmogiškosios perspektyvos, ne mažiau svarbu tyrinėti atsparumo veiksnius, kurie, nepaisant nevilties ar patiriamų stresinių gyvenimo aplinkybių, asmenį sulaiko nuo savižudybės veiksmo. Taigi labai svarbu klausti, kokios nuostatos lemia gyvenimo, o ne mirties motyvaciją. Yra duomenų rodančių, kad nuostatos savižudybių atžvilgiu yra susijusios su mintimis apie savižudybę, mėginimais nusižudyti ir įvykdytų savižudybių paplitimu, tačiau 16-18 metų paauglių grupės yra mažai tyrinėtos. Šio tyrimo rezultatai sėkmingai gali būti panaudoti praktinio užsiėmimo temai, diskusijai, taigi įvertinimas gali lengvai peraugti į prevenciją ir pagalbą., The problem of suicidal behavior, teenagers attitude to suicides and the reasons that prevent suicides has not been thoroughly investigated, but according to N. Žemaitienės and other authors (2000), a conviction is increasingly growing that provisions of the act of suicide extents the scale and nature in society. Looking through a positive human perspective, it is very important to study the resistance factors, which, despite the despair and stress experiences through circumstances of life deters a person from suicidal acts. So the most important question is what provisions determine life and do not motivate death. There is evidence suggesting that the provisions are linked to thoughts of suicide, attempted suicide and commited suicide prevalence, but group of teenagers aged 16 – 18 are poorly investigated. Survey results can be successfully used as topic for practical sessions, discussions, thus assessment can be easily used as prevention and help.

Mokslinė problema yra tai jog sportinė veikla yra vienas socialinių reiškinių, kur pasireiškia agresyvūs veiksmai, ypač tai siejama su dvikovos sporto šakomis. Todėl keliamas probleminis klausimas, kokia dvikovos sporto šakų atstovų jaunučių ir jaunių agresijos raiška. Tyrimo probleminis klausimas, leido suformuluoti hipotezę. Dvikovos sporto šakų atstovų jaunių vaikinų požiūris į agresiją yra palankesnis nei jaunių merginų ir jaunučių. Darbo tikslas: išanalizuoti dvikovos sporto šakų atstovų jaunučių ir jaunių agresijos raišką Uždaviniai: 1. Atskleisti dvikovos sporto šakų jaunučių ir jaunių agresiją ir jos pasireiškimo formas lyties aspektu. 2. Atskleisti dvikovos sporto šakų jaunučių ir jaunių agresiją ir jos pasireiškimo formas amžiaus aspektu. 3. Atskleisti ir palyginti dvikovos sporto šakų jaunučių ir jaunių agresijos pasireiškimo formas (dirgliojo ir impulsyviojo) charakterio akcentuacijų aspektais. Tyrimo objektas: dvikovos sporto šakų atstovų jaunučių ir jaunių agresija. Tyrimo metodai: A. Buss - A. Durkee metodika, kuri leidžia nustatyti agresiją ir jos formų pasireiškimą. Charakterio nukrypimams tirti naudotas G. Šmišeko testas, kuriuo buvo nustatyti dirglaus ir impulsyvaus charakterio akcentuacijas turinčių dvikovos sporto šakų atstovai jaunučiai ir jauniai. Analizuojant tyrimo rezultatus, buvo nustatyta jog dvikovos sporto šakų merginų ir vaikinų bendrai agresija nesiskiria (p>0,05). Tačiau analizuojant skirtingas priešiškumo formas, buvo nustatyta, kad dvikovos... [toliau žr. visą tekstą] The scientific problem is the fact that sporting activity is a social phenomenon, which gets aggressive actions, particularly related to combat sports. Therefore, the difficulty posed by the question of what a combat sport, youth and juniors, expression of aggression. The study problematic question let to formulate a hypothesis. Youth’s boy’s attitude towards aggression is more favorable than the youngsters combat sport athletes. Aim: To analyze youths and youngsters the combat sport athlete’s expression of aggression Objectives: 1. Reveal combat sports youths and youngster’s aggression and its manifestation of gender 2. Reveal combat sports youths and youngster’s aggression and its manifestation of the age dimension 3 Detect and compare youths and youngster’s aggression and the manifestation of irritable and impulsive accentuations aspects of character The object of research: The aggression of combat sport athletes, youths and youngster’s. Research methods: A. Buss - A. Durkee methodology, which enables the aggression and its forms of manifestation and the character used to investigate deviations G. Šmišeko test, which was set irritable and impulsive character accentuations with youths and youngster’s sports representatives of the combat. The analysis of the results, it was found that the combat sports girls and boys generally do not differ in aggression (p> 0.05). However, analysis of different forms of hostility, it was found that a combat sport for boys is more... [to full text]

Tyrimo objektas: agresyvumas ir konfliktų sprendimo strategijos skirtingo meistriškumo krepšininkių komandose. Tyrimo tikslas: nustatyti skirtingo meistriškumo krepšininkių agresyvumo ir konfliktų sprendimo strategijų sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti skirtingo meistriškumo krepšininkių agresyvumo pasireiškimo formas ir ypatumus. 2. Nustatyti konfliktų dažnumą skirtingo meistriškumo tiriamųjų komandose ir vyraujančias konfliktų sprendimo strategijas. 3. Nustatyti ryšį tarp didelio meistriškumo tiriamųjų agresyvumo ir konfliktinių situacijų sprendimo strategijų. 4. Nustatyti ryšį tarp mažo meistriškumo tiriamųjų agresyvumo ir konfliktinių situacijų sprendimo strategijų. Hipotezė Skirtingo meistriškumo krepšininkių komandose agresyvumo pasireiškimo formos ir konfliktinių situacijų sprendimo strategijos yra nevienodos. Išvados: 1. Dažniausiai krepšininkės naudoja verbalinės agresijos formą, o mažiausiai – negatyvizmą. Priešiškumo ir agresyvumo indeksai abiejose krepšininkių grupėse yra vidutiniai, tik agresyvumas didelio meistriškumo grupėje yra šiek tiek didesnis nei vidutinis. Tiriant skirtingo meistriškumo krepšininkių agresyvumo ypatumus, tarp grupių skirtumų nebuvo rasta (p > 0,05). 2. Konfliktai dažnesni aukščiausios lygos grupėje (p < 0,05). Aukščiausioje lygoje tokios konfliktų priežastys, kaip nesiskaitymas su sportininko asmenybe, neturiningas bendravimas, netaktiškumas, šiurkštumas, autoritariškumas bei šališkas požiūris į sportininką yra dažnesnės nei A... [toliau žr. visą tekstą] The research objected to reveal aggression and conflict resolution strategies adapted in female basketball teams of different mastery. The aim of the study was to determine links between aggression and conflict resolution strategies adjusted by female basketball players of different mastery. The following tasks were raised: 1. To determine peculiarities and manifestation forms of aggression expressed by female basketball players of different mastery. 2. To reveal the frequency of conflicts which arise in the subjects’ teams, and to discover the dominating conflict resolution strategies. 3. To detect links between high-skilled subjects’ aggression and conflict resolution strategies. 4. To determine relation between aggression and conflict resolution strategies applied by subjects of low-skills. Hypothesis The manifestation forms of aggression and conflict resolution strategies vary between teams of different mastery. Results: 1. The study revealed that female basketball players most often use verbal aggression and least – negativism. The indexes of hostility and aggression in both female basketballers’ groups are moderate. However, aggression in the high-skilled group is a little higher than moderate. During the investigation of aggression peculiarities possessed by female basketball players of different mastery, no differences were found between the two groups (p > 0.05). 2. It was determined that conflicts are more common in the major league team (p < 0.05). There... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti sveikatingumo šventės dalyvių ir mokytojų gyvenimo kokybę, vidinę darną, laisvalaikio fizinį aktyvumą ir jų tarpusavio sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti sveikatingumo šventės dalyvių ir mokytojų fizinio aktyvumo elgseną lyties ir amžiaus aspektais. 2. Nustatyti sveikatingumo šventės dalyvių ir mokytojų vidinės darnos lygį lyties ir amžiaus aspektais. 3. Įvertinti sveikatingumo šventės dalyvių ir mokytojų gyvenimo kokybę lyties ir amžiaus aspektais. 4. Atskleisti vidinės darnos, gyvenimo kokybės ir fizinio aktyvumo sąsajas. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė. 2. Anketinė apklausa. 3. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant programų paketą SPSS 19.0 for Windows. Tyrimo organizavimas. Momentinės apklausos dalyviai buvo atrinkti geranoriškumo principu. Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti demografinius ir socialinius duomenis (lytį, amžių, socialinę padėtį, išsilavinimą, šeiminę padėtį) taip pat buvo teiraujamasi apie jų fizinį aktyvumą, dalyvaujant vidutinio intensyvumo ir labai intensyvioje veikloje. Dalyviai užpildė bendrojo pobūdžio gyvenimo kokybės klausimyną SF-36, o vidinė darna buvo vertinta pagal Antanovskio skalės trumpąją versiją. Tiriamieji. Tiriamąją imtį sudarė 105 vidurinių mokyklų mokytojai ir 106 sveikatingumo šventės dalyviai, viso 211. Rezultatai. Vyrai buvo fiziškai aktyvesni už moteris, net 92,2 proc. apklaustų vyrų buvo pakankamai fiziškai aktyvus. Sveikatingumo šventės dalyviai buvo... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the study was to evaluate and to compare health-related quality of life, sense of coherence, leisure time physical activity and their relationships in the samples of teachers and participants of healthiness festival. For the fulfillment of the aim, the following objectives were formulated: 1. To estimate and compare leisure time physical activity among teachers and healthiness festival participants in relation to age and sex. 2. To assess and compare sense of coherence among teachers and healthiness festival participants in relation to age and sex. 3. To estimate and compare health-related quality of life among teachers and healthiness festival participants in relation to age and sex. 4. To assess the relationship between sense of coherence, health-related quality of life and leisure time physical activity. Research methods: 1. Analysis of the literature. 2. Examination by self-reported questionnaire. 3. Statistical analysis was performed using SPSS 19.0 software package for Windows. Study design. Survey participants were selected using the principle of benevolence. Respondents were asked to indicate demographic and social data (gender, age, social status, education, marital status). Study participants were also asked about their leisure time physical activity in the presence of moderate-intensity and very intensive work. Participants also filled out a generic quality of life questionnaire SF-36 (Short Form 36). Sense of coherence was evaluated using the short... [to full text]

Darbo objektas: Sąsajos tarp ketvirtų klasių mokinių sportavimo, mankštinimosi dažnio ir savęs vertinimo. Tyrimo problema: Vaikų psichologinė ir fizinė raida didele dalimi priklauso nuo to kaip formuojasi savęs vertinimas, kiek jie sportuoja ir mankštinasi jaunesniojo mokyklinio amžiaus periodo metu. Dauguma tyrimų analizuoja atskirai fizinį aktyvumą, jį sąlygojančius veiksnius arba asmenybę ir su jos formavimusi susijusius veiksnius. Pasigendame kompleksinių tyrimų, kuriuose žmogus būtų vertinamas kaip visuma, ir fizinis aktyvumas butų analizuojamas sąryšyje su savęs vertinimu. Tyrimo tikslas: Nustatyti Visagino miesto ketvirtų klasių mokinių sportavimo, mankštinimosi dažnio ir savęs vertinimo sąsajas. Uždaviniai: 1. Nustatyti Visagino miesto ketvirtų klasių mokinių sportavimo ir mankštinimosi dažnį, lyties grupėse. 2. Nustatyti Visagino miesto ketvirtų klasių mokinių bendrą savęs vertinimo lygį, savęs vertinimą bendraujant su bendraamžiais, tėvais ir mokykloje lyties grupėse. 3. Nustatyti ryšio tarp Visagino miesto ketvirtų klasių mokinių sportavimo, mankštinimosi dažnio ir savęs vertinimo ypatumus. Hipotezė: Daugiau sportuojantys ir besimankštinantys Visagino ketvirtų klasių mokiniai save vertina geriau, lyginant su mažiau sportuojančiais ir nesimankštinančiais bendraamžiais. Išvados: 1. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių mokinių lanko sporto būrelius. Dauguma respondentų sporto būrelius lanko nuo 1 iki 3 val. per savaitę. Didžioji dalis ketvirtokų kasdien arba kelis kartus per savaitę būna aktyvūs lauke. Dauguma vaikų (82,4 proc.) į mokyklą eina pėsčiomis. 2. Visagino miesto visų ketvirtų klasių tiriamųjų bendras savęs vertinimas yra vidutinis. Mergaičių bendravime su bendraamžiais savęs vertinimo skalės įverčiai yra aukštesni nei berniukų, tačiau bendraujant mokykloje berniukai save vertina geriau. 3. Nustatytas teigiamas ryšys tarp mergaičių sportavimo svarbos įvertinimo su savęs vertinimu, bendraujant su tėvais. Bendro ir atskirų savęs vertinimo skalių įverčiai statistiškai reikšmingai nesiskiria pagal sporto būrelio lankymą ir mankštinimosi dažnį (p>0,05)., The object of the work: interconnection of sport, training frequency and self – appraisal of fourth from pupils. The problem of the research: The psychological and physical development of children mostly depends on self-esteem forming, how much they engage in sports and train during the period of the younger school age. The most of the researches separately analyze physical activity, its influencing actions or personality and actions related with its forming. The deficiency of complex researches in which a person would value as a unit and physical activity would be analyzed in connection with self-esteem is observed. The aim: To ascertain interconnection of sport, training frequency and self-esteem of fourth form pupils in Visaginas town. The objectives: 1. To ascertain sport and training frequency of fourth form pupils in Visaginas town in gender groups. 2. To ascertain the level of self-esteem of fourth form pupils in Visaginas town in gender groups. 3. To ascertain the connection between peculiarities of sport, training frequency and self-esteem of fourth form pupils in Visaginas town. Hypothesis: pupils who go in for sports and train value themselves better. Conclusions: 1. More than half of pupils participating in the research attend sports study groups. Most of respondents attend sports study groups from 1 to 3 hours per week. The majority of fourth formers are active outside every day or several times per week. Most of children (82, 4 percent) go to school on foot. 2. General self-esteem of all fourth form pupils from Visaginas town is average. During girls’ communication with peers their estimate scale of self-esteem is higher than boys’, however, while boys communicating in school they value themselves better. 3. While communicating with parents the positive connection between girls’ value of sport importance and self-esteem is revealed. General and separate self-esteem scale evaluations statistically slightly differ according to sport study group attendance and training frequency (p>0,05).

Tyrimo objektas — 5 ir 6 metų vaikų socializacija ir savęs vertinimas. Tyrimo tikslas — nustatyti ir palyginti vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų (5, 6 metų) iš pilnų šeimų, nepilnų šeimų ir vaikų globos namų socializacijos ir savęs vertinimo raišką. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų (5, 6 metų) socializacijos raišką. Sužinoti ugdytojų nuomonę apie vaikų iš nepilnų šeimų ir vaikų globos namų socializacijos raišką ugdymo įstaigoje. 2. Nustatyti vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų savęs vertinimo raišką. Nustatyti, kaip ugdytojai vertina vaikus iš nepilnų šeimų ir vaikų globos namų. 3. Palyginti 5 ir 6 metų vaikų iš pilnų šeimų, nepilnų šeimų ir vaikų globos namų socializacijos ypatumus ir savęs vertinimą. 4. Palyginti ugdytojų ir 5, 6 metų vaikų iš nepilnų šeimų ir vaikų globos namų atitinkamų rodiklių tyrimo rezultatus apie socializacijos ypatumus ir savęs vertinimą. Hipotezės: 1. 5 ir 6 metų vaikų iš pilnų šeimų socializacija yra sėkmingesnė negu vaikų iš nepilnų šeimų ir globos namų. 2. Vaikų, gyvenančių su abiem tėvais, savęs vertinimas geresnis nei vaikų iš nepilnų šeimų ir vaikų globos namų. Išvados: 1. Analizuojant vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų iš pilnų ir nepilnų šeimų socializacijos raiškos rezultatus, nustatyta, kad dauguma šių vaikų palankiai įvertino savo savijautą namuose (atitinkamai vid. 6,3 ir 6,2), labai palankiai įvertino santykius su mama. Vaikai iš pilnų šeimų, nepilnų šeimų ir globos namų palankiai įvertino santykius su grupės draugais. Vaikų iš nepilnų šeimų ir globos namų ugdytojai vaikų socializaciją ugdymo įstaigoje įvertino palankiai (atitinkamai vid. 6,9 ir 6,8). 2. Vaikai iš pilnų, nepilnų šeimų ir globos namų, vertindami save, paminėjo daugiau teigiamų (atitinkamai 88,3 proc., 71,7 proc. ir 55,6 proc.) nei neigiamų (atitinkamai 11,7 proc., 28,3 proc., 44,4 proc.) savęs vertinimą charakterizuojančių savybių. Vaikų iš nepilnų šeimų ir globos namų ugdytojai, taip pat paminėjo daugiau teigiamų (atitinkamai 68 proc. ir 76,2 proc.) nei neigiamų (atitinkamai 32 proc. ir 23,8 proc.) vaikus charakterizuojančių savybių. 3a. Nustatyti vaikų iš pilnų šeimų ir nepilnų šeimų socializacijos namuose skirtumai: vaikai, gyvenantys nepilnose šeimose labiau nori pakeisti savo namus (vid. 7,5) nei vaikai, gyvenantys pilnose šeimose (vid. 6,1) (p0,05). Rezultatai parodė, kad ugdytojai ir vaikai iš globos namų palankiai įvertino vaikų savijautą globos namuose (atitinkamai vid. 7,3 ir 6,8), ugdytojų ir vaikų tarpusavio santykius (atitinkamai vid. 7 ir 6,7) (p>0,05), o vaikų tarpusavio santykius vaikai iš globos namų vertino vidutiniškai, jų ugdytojai — palankiai (p0,05). Ugdytojai, vertindami vaikus iš globos namų, juos apibūdino geriau nei vaikai vertindami save (p, The object of the research — the socialization and self-assessment of 5 and 6 year old children. The objective of the research — to define and compare the expression of the socialization and self-assessment of the older pre-school age children (5 and 6 year old) from full families, one-parent families and foster home. The task of the research: 1. To survey the expression of the socialization of the older pre-school children (5 - 6 year old). 2. To define the expression of the self-assessment of the older pre-school children. 3. To compare the socialization peculiarities and self-assessment of 5 and 6 year old children from full families, one-parent families and foster home. 4. To compare the research results of corresponding indicators on socialization peculiarities and self-assessment of the educators and five and six-year-old children from one-parent families and foster home. Hypotheses: 1. The socialization of 5 and 6 year old children from full families is more successful than that of the children from one-parent families and foster home. 2. The self-assessment of the children living with both parents is better than that of the children from one-parent families and foster home. Conclusions: 1. Analysing the socialization expression results of older pre-school age children from full families and one-parent families, it has been established that most of these children have favourably assessed their well-being at home, and they have assessed their relationship with their mothers as most favourable. The children from full families, one-parent families and foster home have favourably assessed their relationship with their group friends. 2. When assessing themselves, the children from full families, one-parent families and foster home mentioned more positive (proportionately 88,3 per cent, 71,7 per cent and 55,6 per cent) than negative (proportionately 11,7 per cent, 28,3 per cent and 44,4 per cent) qualities characterising self-assessment. 3a. The differences of the socialization at home of the children from full families and one-parent families have been determined: the children from one-parent families have assessed their wish to change their homes more favourably than the children from full families (p0,05). The results show that the educators and the children from foster homes have favourably assessed the children‘s well-being in foster homes as well as the relationship between the educators and the children; the children from foster homes have assessed the relationship between the children as mediocre while their educators have assessed this relationshiop as favourable (p0,05). When assessing the children from foster homes, the educators have described them better than did these children when assessing themselves (p

Darbo objektas – Kauno miesto ir Kauno rajono pagrindinės mokyklos mokinių iš socialiai remtinų ir socialiai neremtinų šeimų savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi. Tyrimo problema. Paauglių savęs vertinimo ir pasitikėjimo skirtumai gyvenamosios vietos, socialinio statuso ir laiko aspektais. Tyrimo tikslas – nustatyti Kauno miesto ir Kauno rajono pagrindinės mokyklos mokinių iš socialiai remtinų ir socialiai neremtinų šeimų savęs vertinimo ir pasitikėjimo savimi ypatumų pokyčius dviejų mokslo metų (I tyrimas 2008/2009 m.m. – 5-6 kl. ir II tyrimas 2009/2010 m.m. – 6-7 kl.) eigoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti Kauno miesto ir Kauno rajono pagrindinės mokyklos mokinių iš socialiai remtinų ir socialiai neremtinų šeimų savęs vertinimo ypatumus (2008/2009 m.m. ir 2009/2010 m.m.) eigoje. 2. Įvertinti Kauno miesto ir Kauno rajono pagrindinės mokyklos mokinių iš socialiai remtinų ir socialiai neremtinų šeimų pasitikėjimo savimi ypatumus (2008/2009 m.m. ir 2009/2010 m.m.) eigoje. 3. Palyginti tiriamųjų savęs vertinimo ir pasitikėjimo savimi įverčius gyvenamosios vietos ir socialinio remtinumo požiūriu, atskirai I tyrimo metu (2008/2009 m.m.) ir II tyrimo metu (2009/2010 m.m.). 4. Palyginti tiriamųjų savęs vertinimo ir pasitikėjimo savimi įverčius laiko aspektu, t.y. I ir II tyrimo duomenis. Tyrimo hipotezės: 1. Mokiniai iš socialiai remtinų šeimų mažiau pasitiki savimi ir blogiau save vertina lyginant su mokiniais iš socialiai neremtinų šeimų. 2. Kauno miesto mokiniai save vertina geriau ir pasitiki savimi daugiau už Kauno rajono mokinius, lyginant atskirai socialiai remtino mokinio statusą turinčius ir neturinčius tiriamuosius. 3. Mokiniai iš socialiai remtinų šeimų, dalyvavę papildomo pedagoginio poveikio programose, pakartotinio tyrimo metu (2009/2010 m.m.) tikėtina, kad pasižymės geresniu savęs vertinimu ir pasitikėjimu savimi lyginant su pirminio tyrimo (2008/2009 m.m.) rezultatais. Išvados: 1. Vertinant Kauno miesto ir Kauno rajono pagrindinės mokyklos mokinių iš socialiai remtinų ir socialiai neremtinų šeimų savęs vertinimo duomenis, nustatyta, kad dauguma tiriamųjų buvo vidutinio savęs vertinimo lygio išskyrus Kauno miesto pagrindinės mokyklos mokinius iš socialiai neremtinų šeimų – I tyrimo metu daugiausia mokinių jų tarpe buvo aukšto savęs vertinimo lygio. 2. Vertinant Kauno miesto ir Kauno rajono pagrindinės mokyklos mokinių iš socialiai remtinų ir socialiai neremtinų šeimų pasitikėjimą savimi, nustatyta, kad dauguma tiriamųjų buvo vidutinio pasitikėjimo savimi lygio. 3. Palyginus tiriamųjų savęs vertinimo ir pasitikėjimo savimi įverčius atskirai I tyrimo metu ir II tyrimo metu nustatyti statistiškai patikimi savęs vertinimo skirtumai (p, The object of research – the self–esteem and self–confidence of the primary school pupils of the different social background from Kaunas city and Kaunas region. Research problem. The differences in self–esteem and self–confidence of teenagers from different aspects of time, social status, place of residence. The aim of this study was to establish changes in two academic years (I study 2008/2009 a. y. - 5-6 grades and II study 2009/2010 a.y. - 6-7 grades) the peculiarities of the primary school pupils’ self–esteem and self–confidence of the different social background from Kaunas city and Kaunas region. The tasks of research included: 1. To evaluate the peculiarities of self–esteem of the primary school pupils of the different social background from city of Kaunas and region of Kaunas over the time (2008/2009 a.y. and 2009/2010 a.y.). 2. To evaluate the peculiarities of self–confidence of the primary school pupils of the different social background from Kaunas city and Kaunas region over the time (2008/2009 a.y. and 2009/2010 a.y.). 3. To compare the estimates of self–esteem and self–confidence from the different places of residence and eligibility in terms of social, separately in the study No. I (2008/2009 a.y.) and in the study No. II (2009/2010 a.y.). 4. To compare estimates of self–esteem and self–confidence over the time from the studies No. I and No. II. The hypothesis of research: 1. The levels of self–esteem and self–confidence of primary school pupils from social supporting families will be lower than primary school pupils from social not supporting families. 2. The primary school pupils from city of Kaunas will be the higher levels of self–esteem and self–confidence then the primary school pupils from region of Kaunas, compared separately the different social background. 3. The primary school pupils from social supporting families will be the higher levels of self–esteem and self–confidence in study No. II (2009/2010 a.y.) than in study No. I (2008/2009 a.y.) because participated in the additional educational programs. Findings: 1. It was evaluated that primary school pupils from social supporting and not supporting families were at the medium self-esteem level in Kaunas city and in Kaunas region, excluding primary school pupils from social not supporting families in city of Kaunas – most of them were high self-esteem in study No. I. 2. It was evaluated that primary school pupils from social supporting and not supporting families were at the medium self-confidence level in city of Kaunas and in region of Kaunas. 3. After the comparison of the research results separately of the studies No. I and No. II it was established the statistically significant difference of levels of the self–esteem between the primary school pupils from social supporting families and primary school pupils from social not supporting families in city of Kaunas (p

Darbo objektas - 11 – 14 metų sportuojančių ir nesportuojančių paauglių valia ir mokyklinis nerimastingumas. Darbo aktualumas – paauglio valia ugdoma veikloje, todėl auklėjimo procesui keliamas reikalavimas – organizuotai, sutelktai ugdyti valingą paauglį. Šiuo atveju, paauglio valia geriausiai atsiskleidžia per kliūčių ir sunkumų nugalėjimą veikloje. Viena iš veiklų kurioje ugdoma vaiko valia yra – sportas. Sportuojantis jaunuolis, gali save išreikšti, ugdyti ir stiprinti teigiamus charakterio bruožus tokius kaip: drausmę, atsakomybę, atkaklumą, pasitikėjimą savimi, stiprinti valią. Sportuojantis jaunuolis yra daug mažiau linkęs į žalingus įpročius, lengviau išgyvena „mokyklinį stresą“, kuris pasireiškia maža saviverte, nerimu dėl kontrolinių darbų, susirūpinimu mokykla. Tyrimo hipotezė: Sportuojantys paaugliai (11 – 14 m.) turi mažesnį mokyklinį nerimastingumą ir aukštesnius valios savybių (tikslingumo, savarankiškumo, ryžtingumo, atkaklumo, iniciatyvumo, drąsumas) įvertinimus lyginant su nesportuojančiais. Tyrimo tikslas – atskleisti 11 – 14 metų amžiaus grupės, sportuojančių ir nesportuojančių paauglių valios ir mokyklinio nerimastingumo ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti sportuojančių ir nesportuojančių paauglių (11 – 14 m.) valios savybes (tikslingumą, savarankiškumą, ryžtingumą, atkaklumą, iniciatyvumą, drąsumą); 2. Įvertinti sportuojančių ir nesportuojančių paauglių (11 – 14 m.) mokyklinį nerimastingumą; 3. Ryšio tarp atskirų valios savybių ir mokyklinio nerimastingumo palyginimas sportuojančių ir nesportuojančių paauglių grupėse. Tyrimas buvo vykdomas 2010 metų kovo mėnesį. Buvo tiriami 64 X pagrindinės Jonavos mokyklos 5 - 8 klasių mokiniai (11-14 m. paaugliai). Išanalizavus tyrimo duomenis paaiškėjo, jog sportuojantys paaugliai (11 – 14 m.) demonstruoja geresnes valios savybes - jaučiasi esantys atkaklesni (96,88%), ryžtingesni (84,37%), tikslingesni (78,64%), drąsesni (84,37%). Vertinant iniciatyvumą sportuojantys paaugliai labiau akcentavo vidutinį iniciatyvumą 78,3% ir vidutinį savarankiškumą 37,5%. Sportuojantys paaugliai mažiau nerimauja atlikdami įvairias kontrolines užduotis (3,11), mažiau nerimauja dėl kasdieninių pareigų atlikimo mokykloje (3,11), geriau jaučiasi fiziškai, todėl jiems lengviau demonstruoti kryptingą, valingą darbą kasdieninėse situacijose mokykloje. Nesportuojančiųjų grupės paaugliai demonstruoja aukštesnį nerimastingumo lygį pagal bendrą nerimastingumo rodiklį lyginant su sportuojančiais paaugliais (suminis vertinimas 15,89 balai nesportuojantys ir 12,68 balai sportuojantys paaugliai). Pagal gautus tyrimo rezultatus galima teigti, kad sportuojantys vaikai sugeba geriau išlaikyti adekvačią motyvaciją įtemptose situacijose, kitaip sakant, geriau sugeba valingai veikti, siekti realių tikslų., The object of the thesis - will and scholastic restlessness among training and not training teenagers of 11 to 14 years old. Relevance of the thesis - will of the teenager is nurtured through activity, because the process of education requirement – an organized and focused development of voluntary muscle teenager. In this case, the teenager will reveal in a most difficult obstacles and defeat activities. One of activities through which is nurtured the child’s will is sport. The training young man is able to experience himself, nurture and strengthen his positive character features, such as discipline, responsibility, stubbornness, self-confidence, also to strengthen his will. The training young man is much less minded towards harmful habits, can easier pass through the “scholar stress”, which asserts through the form of low self-evaluation, anxiety regarding reference work, concern about school. The hypothesis of the research: the teenagers who are training (11 to 14 years of age) show less significant scholar restlessness and higher assessment of the will features (expediency, independence, determination, perseverance, initiative, courage) comparing with the non training teenagers. The purpose of the research- to reveal the peculiarities of will and scholar restlessness among training and non training teenagers subsumed to the age group of 11 to 14 years. The tasks of the research: 1. To make the assessment of will features (expediency, independence, determination, perseverance, initiative, courage) among training and non training teenagers subsumed to the age group of 11 to 14 years. 2. To assess the scholar restlessness of training and non training teenagers (11 to 14 years old). 3. To compare the differences of will and scholar restlessness level among training and non training teenagers (11 to 14 years old) and to assess the correlation between evidence of separate will features and scholar anxiety level. The research was performed in the March of 2010. During the research were analyzed 64 school children of X Jonava basic school attending the classes of fifth to eighth year (11 to 14 years old teenagers). After completion of analysis of the research data has emerged that the teenagers who are doing sports (11 to 14 years old) are showing better features of will- they feel themselves being more persistent (96,88%), more determined (84,37%), more purposeful (78,64%), more courageous (84,37%). During the assessment of initiative the training teenagers were more often emphasizing the medium initiative (78,3%) and medium independence (37,5%). The training teenagers are less anxious when accomplishing various reference tasks (3,11), are less worried about everyday disciplines at school (3,11), are feeling much better physically, therefore it is much easier for them to demonstrate purposeful, strong-willed tasks performance on different situations at school. The teenagers subsumed to the group of non training ones are showing a higher restlessness level according to the general restlessness rate comparing it with the index of the training teenagers (the total assessment is equal to 15,89 points among training and 12,68 points among non training teenagers). According to the obtained results of the research it is possible to state, that the training children are able to maintain the adequate motivation during the tense situations, in other words they are more able to act voluntary, seek for the real purposes.

Tyrimo objektas – sportuojančių ir sportinę karjerą užbaigusių vyrų ir moterų sportinės veiklos motyvai, bei sportinės karjeros užbaigimo priežastys. Tyrimo tikslas - išanalizuoti sportuojančių ir sportinę karjerą užbaigusių vyrų ir moterų sportinės veiklos motyvus, nustatyti sportinės karjeros užbaigimo priežastis. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti sportuojančių ir sportinę karjerą baigusių vyrų ir moterų sportinės veiklos motyvus. 2. Palyginti sportuojančių ir sportinę karjerą baigusių sportininkų sportinės veiklos motyvus. 3. Nustatyti, dėl kokių priežasčių sportininkai užbaigia savo sportinę veiklą; duomenis analizuoti vyrų ir moterų požiūriu. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, statistinė analizė. Tiriamieji - sportininkai (n = 45) ir sportinę karjerą užbaigusieji sportininkai (n=40). Tyrimo rezultatai. Sportinę karjerą baigusiems vyrams yra svarbūs šie motyvai: atsakomybės ir pareigos (20,70±0,45 balai), antroje vietoje pripažinimo, prestižo (22,31±1,57). Sportinę karjerą baigusioms moterims svarbūs yra tokie motyvai: pripažinimo, prestižo (23,30±0,57 balai), gerų santykių (22,80±0,68 balai). Mažiausiai svarbus kaip ir vyrams, moterims būtų karjeros motyvas atinkamai (8,54±1,01 balų) ir (5,50 ±0,10 balai). Sportuojatiems vyrams svarbūs tokie motyvai: pirmoje vietoje yra bendradarbiavimo (26,50±1,38 balai), antroje vietoje - pripažinimo, prestižo (23,50±0,57 balai). Sportuojančiom moterims svarbiausias yra darbo turinio motyvas – jis siekia (23,60±0,73 balo). Antroje vietoje yra bendradarbiavimo motyvas – (21,50±1,00 balo). Mažiausiai reikšmingas vyrams ir moterims yra karjeros motyvas. Nustatyta, kad sportuojančių vyrų ir moterų tiriamųjų grupėje labiausia išreikšta pripažinimo, prestižo ir bendradarbiavimo motyvai, o sportinę karjerą baigusiųjų grupėje - atsakomybės, pareigos motyvas, tačiau sportuojančių ir sportinę karjerą baigusių sportininkų sportinės veiklos motyvai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Taip pat, tyrime paaiškėjo, jog 75 proc. sportinę karjerą baigusių vyrų respondentų nurodė, kad jų sportinės karjeros užbaigimo priežastis buvo blogi santykiai su treneriu, (64 proc.) artimųjų nuomonė, sunku derinti darbą ir sportą (60 proc.), sunku derinti mokslą ir darbą (62 proc.) Moterys nurodė, kad sportinės karjeros pabaigą lėmė psichologinis išsekimas (62 proc.), taip pat ir konkurencija komandoje (grupėje) (60 proc.) ir sunkus sportinis režimas (58 proc.). Mažiausiai įtakos sportinės karjeros užbaigimui turėjo tiek vyrams ir moterims - šeimos problemos po (0 proc.)., Object of - a career in sports and sports men and women completed the sporting grounds and sporting career completion reasons. Objective of analysis- analysis Athletes and sports careers of men and women completed the sporting grounds, the sports career termination reason. Tasks: To analyze the careers of athletes and sports grounds men and women for sporting activities completed. 1. Compared to sports and athletes' sports careers are graduates of sporting grounds. 2. Identify the reasons why the athlete completes his sports activities, analyze data by gender. Methods of analysis: analysis of literature, questionnaire survey, statistical analysis. Inquisitorial - athletes (n = 45) and career rasing sport athletes (n = 40). Results of analysis. Sports careers are important for men who have completed the following reasons: a responsibility and obligation to (21,7 ± 0,45 points), followed by the recognition of goodwill (21,3 ± 1,57). Sports careers for women are important themes: the recognition of goodwill (23,3 ± 0,57 points), and good relations (22,8 ± 0,68 points). At least as important as men and women to career motivation atinkamai (8,5 ± 1,01 points) and (5,5 ± 0,10 points). Men Athletes important considerations arein the first place is a cooperative (26,5 ± 1,38 points), second place - the recognition of goodwill (23,5 ± 0,57 points). Athletes women are the most important motive for the content of the work - it has to (23,6 ± 0,73 points). The second site is a cooperative motive - (21,5 ± 1,00 points). The least significant for men and women of career motivation. It was found that sports men and women in the test group, most pronounced in the recognition of goodwill and cooperation in the grounds and sporting career graduating from the group - responsibility, function argument, but for sports and sports careers are graduates of athletes sporting grounds statistically significant difference. Also, the study showed that 75 percent. sports careers of men are graduates of the respondents indicated that their sports career termination were due to relationship with the coach, (64 percent) passing opinion, it is difficult to combine work and sport (60 percent.) it is difficult to combine education and employment (62 percent). The women said that sports careers end due to a psychological collapse 62 ( percent ). And also a team competition (group) (60 percent.) The least affected racing career was the completion of both men and women - family problems (50 percent.).

Raktažodžiai: savikontrolė, saviugda, fizinis pajėgumas. Tyrimo objektas – fizinis pajėgumas. Tyrimo tikslas – nustatyti fizinių gebėjimų savikontrolės programos poveikį mokinių fiziniam pajėgumui. Uždaviniai 1. Sukurti fizinių gebėjimų savikontrolės programos elektroninę versiją ir patikrinti jos efektyvumą. 2. Nustatyti fizinių gebėjimų savikontrolės programos poveikį septintos, aštuntos, devintos klasių berniukų lankstumo, pilvo raumenų ištvermės, kojų raumenų staigiosios jėgos ir aerobinės ištvermės rezultatams. Hipotezė – fizinių gebėjimų savikontrolės programa turi teigiamą poveikį lankstumo, pilvo raumenų ištvermės, kojų raumenų staigiosios jėgos ir aerobinės ištvermės rezultatams. Tyrimo rezultatai – iš dalies patvirtino suformuluotą hipotezę – darbo autoriaus sukurta fizinių gebėjimų savikontrolės programa turėjo teigiamą poveikį, tačiau ne visose klasėse. Išvados: • Galima teigti, kad savikontrolės programa ir jos pateikimo forma yra efektyvus būdas skatinti berniukų fizinio pajėgumo savikontrolę. • Eksperimentinės E grupės berniukų fizinio pajėgumo rezultatų kitimas, lyginant su kontroline K grupe, yra statistiškai reikšmingai didesnis: 1. Lankstumo ir pilvo raumenų ištvermės – 7, 8 ir 9 klasėse (p < 0,05); 2. Kojų raumenų staigiosios jėgos – 7 klasėse (p < 0,05); 3. Aerobinės ištvermės – 9 klasėse (p < 0,05). Key words: self – education, self – training, physical fitness. The object of research – physical fitness. The aim of research – to determine the influence of self – education programme of physical abilities on the students physical fitness. Following problems are brought up: 1. To create electronic version of self – education programme of physical abilities and verify it’s efficiency. 2. To determine it’s influence on the change of seventh, eighth, ninth formers flexibility, abdominal muscles staying – power, feet’s sudden power and aerobic staying – power results. Hypothesis: self – education programme of physical abilities has the positive change on the flexibility, abdominal muscles staying – power, feet’s sudden power and aerobic staying – power results. The research results partly proves stated hypothesis – the self – education programme of physical abilities, which was created by author of this research, had positive influence, but not for all formers. The conclusions: we compared the students’ results of experimental group E with the students’ results of control group K and we saw that were was determined the statistically significantly change on the physical fitness results: • flexibility and abdominal muscles staying – power – in the seventh, eighth, ninth forms (p < 0.05); • feet’s sudden power – in the seventh form (p < 0.05); • aerobic staying – power - in the ninth form (p < 0.05). By research results of the pedagogical experiment, we can say that... [to full text]

Tyrimo objektas. 8–12 klasių mergaičių fizinis pajėgumas. Tyrimo problema. Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus ilgalaikių tyrimų susijusių su 8–12 klasių mergaičių fizinio pajėgumo kitimo ypatumais nepavyko surasti. Netiesiogiai susiję tyrimai Lietuvoje – Lietuvos moksleivių fizinio pajėgumo, fizinio aktyvumo, fizinės saviugdos tyrimai (Trinkūnienė, 2001; Volbekienė, Baublienė, 2002; Volbekienė, Kavaliauskas, 2002; Batutis, 2003; Mozūrienė, 2006; Puišienė, 2005, 2007; Volbekienė, 2002, 2007). Nustatytos Lietuvos moksleivių fizinio pajėgumo kitimo neigiamos tendencijos ir vyraujanti sėdima gyvensena. Tyrimo tikslas. Nustatyti Kauno miesto mergaičių fizinio pajėgumo rezultatų kitimo ypatumus nuo 8 iki 12 klasės. Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti Kauno miesto 8–12 klasių mergaičių fizinio pajėgumo rezultatų kitimą per vienerius mokslo metus. 2. Nustatyti Kauno miesto 8–12 klasių mergaičių fizinio pajėgumo rezultatų kitimą per vienerius kalendorinius metus. 3. Nustatyti Kauno miesto 8–12 klasių mergaičių fizinio pajėgumo rezultatų kitimą per dvejus kalendorinius metus. 4. Nustatyti Kauno miesto 8–12 klasių mergaičių fizinio pajėgumo rezultatų kitimą per trejus kalendorinius metus. 5. Nustatyti Kauno miesto mergaičių fizinio pajėgumo rezultatų kitimą nuo 8 klasės rudens iki 12 klasės pavasario. Išvados. 1. Per vienerius mokslo metus 8 ir 10 klasių mergaičių vikrumo rezultatai pablogėja, 9 klasės mergaičių pagerėja širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermė. Vyresniųjų, 11–12... [toliau žr. visą tekstą] The object of the study. Physical fitness of 8–12 forms girls in Kaunas. The problem of the study. In Lithuania the investigation of peculiarities of the changes of physical fitness of 8–12 forms girls during latter five years wasn‘t found. In Lithuania such studies as physical fitness, physical activity, physical self – practice of Lathuanian school children were not connected directly (Trinkuniene, 2001; Volbekiene, Baubliene, 2002; Batutis, 2003; Mazuriene, 2006; Puishiene, 2005, 2007; Volbekiene, 2002, 2007) negative tendencies of changes of physical fitness and predominant sitting manner of life were determined. The aim of the study. To determine the peculiarities of physical fitness changes of 8–12 forms girls in Kaunas. The tasks of the study. 1. To determine the change of physical fitness indexes during one school year among 8–12 forms girls in Kaunas. 2. To determine the change of physical fitness indexes during one calendar year among 8–12 forms girls in Kaunas. 3. To determine the changes of physical fitness indexes of 8–12 forms girls in Kaunas during two years period. 4. To determine the changes of physical fitness indexes of 8–12 forms girls in Kaunas during three calendar years’ period. 5. To determine the changes of physical fitness indexes of girls in Kaunas from 8 form autumn till 12 form spring. Conclusions. 1. The indexes of physical fitness of the girls of senior classes do not change in one school year, the indexes of agility of the girls of forms 8 and... [to full text]

Darbo pavadinimas: Vyresnių klasių mergaičių fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo kaita pavasario ir rudens laikotarpiu. Raktažodžiai: fizinis aktyvumas, fizinis pajėgumas, eurofito testai, mergaitės. Probleminis klausimas: ar vyresnių klasių mergaičių fizinis aktyvumas ir fizinis pajėgumas geresnis pavasarį ar rudenį? Darbo tikslas: Nustatyti vyresnių klasių mergaičių fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo kaitą pavasario ir rudens laikotarpiu. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti vyresnių klasių mergaičių fizinį aktyvumą pavasarį ir rudenį. 2. Nustatyti vyresnių klasių mergaičių fizinį pajėgumą bei tarpusavio ryšius pavasarį ir rudenį. 3. Nustatyti fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo tarpusavio ryšius pavasarį ir rudenį. Darbe nagrinėta Tauragės rajono vyresnių klasių mergaičių bendros apimties fizinis aktyvumas (FA) ir fizinis pajėgumas (FP) rudenį ir pavasarį, taip pat tarpusavio ryšys tarp fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo pavasarį ir rudenį. Tyrimo metodas: anketinė apklausa ir fizinio pajėgumo testavimas. Buvo pasirsirinkti tokie testai: šuolis į tolį iš vietos, 10x5m bėgimas šaudykle, sėstis ir siekti, sėstis ir gultis. Darbo objektas: vyresnių klasių mergaičių fizinis aktyvumas ir fizinis pajėgumas rudenį ir pavasarį. Hipotezė: vyresnių klasių mergaičių fizinis aktyvumas ir fizinis pajėgumas geresnis pavasarį negu rudenį. Išvados: 1. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vyresnių klasių mergaitės fiziškai aktyvesnės pavasarį negu rudenį. Pavasarį dideliam fiziniam aktyvumui per... [toliau žr. visą tekstą] The name of the work: the change of physical activity and physical capasity of senior form girls during spring and autumn periods. Keywords: physical activity, physical capasity, eurofit tests, girls. Problem question: Is physical activity and physical capasity of senior form girls better in springo r in autumn period? The aim of the work: to clear up and disclose physical activity and phsysical capasity of senior form girls. The tasks of the work: 1. To define physical activity of senior form girls in spring and autumn. 2. To define physical capasity and the relation of senior form girls in spring and autumn. 3. To define the relation between physical activity and physical capasity in spring and in autumn. The work analyses physical activity and physical capasity of senior form girls in Taurage district and the relation between physical activity and physical capasity in spring and in autumn. The method of the research:questionnaire test, testing of physical capasity. The object of the work: physical activity and physical capasity of senior form girls in spring and in autumn. Hypothesis: physical activity and physical capasity of senior form girls better in spring than in autumn. Conclusions: 1. Study results indicated that high school girls are more physically active in spring than in autumn. The frequency of vigorous physical activity (PA) was 2 days/week in spring and 1.5 days/week in autumn; the frequency of moderate PA was 3.3 days/week in spring and 2.7 days/week in... [to full text]

Futbolas – populiari sporto šaka pasaulyje. Tai labai dinamiškas, atletiškas ir emocingas žaidimas, reikalaujantis gero fizinio, techninio, taktinio ir psichologinio parengtumo. Šis žaidimas yra komandinė sporto šaka, reikalaujanti iš sportininkų tarpusavio supratimo. Jaunųjų futbolininkų ugdymas susijęs ne tik su jų techninių, taktinių ir fizinių rengimų, bet ir su psichologinių sportininkų ugdymų, tai yra jų rengimu, sėkmingai realizuoti save, kaip asmenybę, kartu su kitais komandos nariais. Tyrimo mokslinė problema: yra ta, kad iki šiol trūksta duomenų kompleksiškai analizuojančių sąsajas tarp futbolininkų sosiometrinio statuso komandoje, jų ir trenerio bendravimo bei sportininkų asmenybės ypatumų. Šio tyrimo pagalba gauti duomenys pilniau atskleis sudėtingos jaunųjų futbolininkų ugdymui aktualios treniravimo situacijos ypatumus. Tyrimo tikslas – nustatyti sportininkų sociometrinio statuso komandoje sąsajas su sportininkų psichiniu atsparumu, charakterio ypatumais ir trenerio – sportininko tarpusavio santykiais. Tyrimo uždaviniai : 1. Įvertinti 12-14 metų futbolininkų sociometrinį statusą komandoje, jų asmenybės ypatumus (charakterio ypatumus, psichinį atsparumą) ir trenerio-sportininko tarpusavio santykius. 2. Palyginti skirtingo sociometrinio statuso futbolininkų (12-14 metų) psichinio atsparumo, charakterio ypatumų bei tarpusavio santykių su treneriu įvertinimus. 3. Nustatyti tarpusavio ryšius tarp 12-14 metų futbolininkų sociometrinio statuso komandoje, psichinio atsparumo, charakterio ypatumų, santykių su trenerių įvertinimų. Tyrimo hipotezė – kuo aukštesnis sportininko sociometrinis statusas komandoje, tuo geresni santykiai su treneriu, psichinis atsparumas. Tyrimo organizavimas: Tiriamiesiems buvo pateikta anketa, kuri buvo skirta sociometriniam statusui komandoje nustatyti, psichiniam atsparumui, charakterio ypatumams ir tarpusavio santykiams su treneriu įvertinti. Tyrimo rezultatams apdoroti buvo taikoma SPSS 13.00 statistinio skaičiavimo programa. Tyrime dalyvavo 71 futbolininkas, kurių amžius buvo 12 – 14 metų. Visi futbolininkai atstovavo 4 skirtingoms futbolo komandoms. Išvados: 1. Tiriamoje grupėje pagal formalų sociometrinį statusą išskirti 4 (5,6%), aukšto sociometrinio statuso futbolininkai; 60 (84%) tiriamųjų sudarė vidutinio sociometrinio statuso grupę, 7 (9,9%) turintys žemą sociometrinį statusą. Tiriamoje grupėje pagal neformalų sociometrinį statusą, nustatyti net 7(9.9%), aukšto sociometrinio statuso futbolininkai; 58 (65,9%) – tiriamųjų sudarė vidutinio sociometrinio statuso grupę, 6 (8.5%) – turintys žemą sociometrinį statusą. Tyrime dalyvavusių futbolininkų asmenybės ypatumų įvertinimai balais (vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai): psichinio atsparumo skalės 118,44±11,66; neurotizmo 9.61± 2.09, ekstraversijos – 8.21±1.58. Atliktas tyrimas parodė, kad tirtos grupės bendras trenerio – sportininko santykių įvertinimų vidurkis ir standartinis nuokrypis yra 19.31±2.64. 2. Palyginus skirtingo formalaus sociometrinio statuso (aukšto, vidutinio, žemo) futbolininkų psichinio atsparumo, charakterio ypatumų ir trenerio – sportininko santykių įvertinimo rezultatus, nustatyta, kad futbolininkų, kurių sociometrinis statusas yra aukšto lygio ekstraversijos įvertinimai yra aukštesni už vidutinio lygio (p, Football – a popular sport around the world. This is a very dynamic, athletic and emotional game that requires good physical, technical, tactical, and psychological qualification, as well as mutual understanding between the athletes. Precisely for this, the development of young footballers is concerned not only about their tactical, technical and physical training, but it is highly focused on their psychological training as well, that is their successful realisation of themselves as personalities, along with other team members. The problem of this scientific study: is that until now there is a lack of data comprehensively analysing links between the way the coaches are communicating with the athletes and personal characteristics of the players. The data found in this study reveals more open view of the complex features of young footballers’ training. The aim of the study – to determine the way the socio-metric status of the team of athletes links to the athletes’ mental resistance, character features, and the trainer – athlete relationships. Objectives of the study: 1. To asses the socio-metric status of the 12 to 14 year old footballers within the team, their personality features (character, mental stability), and the trainer – athlete relationship. 2. Compare different results found between the players of different socio-metric status (14 to 15 year old), character features, mental strength, and trainer – athlete relationship. 3. Identify the links between 12 to 14 year old footballers’ socio-metric status and their mental strength, character features, communication with the trainer. Hypothesis of the study - the higher is the athlete’s socio-metric status within the team, the better is his/her relationship with the coaches and his/her mental strength. Organization of the study: The study included 71 football players, whose age was 12 to 14 years. All the footballers represented four different teams. During the trial the athletes were given a questionnaire which was designed to determine the socio-metric status within the team, their psychological strength, character, and the relationship with their trainer. The results of the study were processed using SPSS 13.00 statistic counting method. Conclusion: 1. Using the formal socio-metric status within the team, in the trial group we determined 4 (5,6%) footballers with high socio-metric status; 60 (84%) of them created the medium socio-metric status group; 7 (9.9%) had low socio-metric status within their team. However, using the informal socio-metric status within the tam members, in the trial group we found even 7 (9.9%) footballers with high socio-metric status; 58 (65.9%) of the participants were of medium socio-metric status; and low socio-metric status was determined in 6 (8.5%) of the whole group. Grading (averages and standard deviations) of the personal characteristics of the participants in the study: mental strength scales 118,44±11,66; neuroticism - 9.61± 2.09, extraversion – 8.21±1.58. The study has shown that the average and standard deviation in the trainer – athlete relations within the trial group is 19.31±2.64. 2. While comparing the results of footballers’ psychological resistance, character features, and trainer – athlete relationship study in the group determined by formal socio-metric status, it was noticed that footballers with high socio-metric status have higher level of extroversion then the ones’ with medium socio-metric status (p

Tyrimo tikslas - nustatyti vaikų emocinių ir elgesio sunkumų kitimo ypatumus, taikant individualią Adlerietišką žaidimų terapiją. Tyrime dalyvavo 22 šešerių - vienuolikos metų amžiaus vaikai (13 berniukų ir 9 mergaitės), kuriems buvo taikoma Adlerietiška žaidimų terapija dėl elgesio ar emocinių sunkumų, kuriuos nurodė tėvai. Trylikai vaikų (t.y. 59 proc. vaikų) žaidimų terapija buvo taikoma mokykloje, kurioje jie mokosi (mokytojų ar tėvų, globėjų prašymu), likusiems devyniems, t.y. 41 proc., (žr. 1 pav.) – psichoterapiniame centre (visi interesantai, šiuo atveju, buvo tėvai). Tiriamieji dalyvavo individualios žaidimų terapijos užsiėmimuose, kurių trukmė variavo nuo 6 iki 42 užsiėmimų. Užsiėmimai vykdavo kartą per savaitę, sutartu laiku, neskaitant atostogų ar ypatingų atvejų, dėl kurių tiriamasis į terapinius užsiėmimus atvykti negalėdavo. Kiekvieno žaidimų terapijos užsiėmimo trukmė – 50 min. individualaus darbo su vaiku. Užsiėmimai buvo vedami remiantis A.Adler teoriniais principais: pagarba vaikui, šilti ir draugiški santykiai, vaiko jausmų pripažinimas ir jų atspindėjimas tokiu būdu, kad tai padėtų vaikui suprasti save ir aplinkinį pasaulį, vadovavimo žaidimui nebuvimas, apribojimų, kurie reikalingi susieti žaidimų kambarį su realiu pasauliu, sukūrimas. Terapijos pradžioje ir pabaigoje vaikų tėvų buvo prašoma užpildyti klausimynus apie vaikų nusiskundimus. Terapijos metu terapeutas įvertindavo vaiko stipriąsias puses (bendrumo jausmą, savęs reikšmingumą, kompetencijos... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the study was to assess the variation of children’s emotional and behavioral problems after participating in individual Play Therapy. The subjects of the study were 22 children who have participated in Adlerian individual Play Therapy, aged 6-11 years old. For thirteen children (59%) an Adlerian Play Therapy was held in their school (on parents, foster-parents or teachers application), while nine children (41%) used to attend play therapy in a Psychotherapy Center (on parents application). The clients were attending Play Therapy for minimum 6 and maximum 42 sessions. Play Therapy was held every once a week, except the occasions when it was a holiday or some other serious reasons for client to miss a session. Each session lasted for 50 minutes. The therapeutic work was based on A. Adler Theory principles: respect for a child, warm and friendly relationship with a child, reflections upon child’s feelings in a way he could understand, set up only the necessary limits, letting the child to link the play room with the real world. In the beginning as well as at the end of the play therapy children’s parents were asked to fulfill the questionnaires about the child’s health problems. Meanwhile the specialist fulfilled the questionnaire about the child’s inner strengths. The results of the study showed that a play therapy had a positive coherence with children’s emotional and behavioral problems variations. Hyperactivity / impulsivity problems in the end of a play... [to full text]

Problema. Visuomenėje stebima šeimos instancijos destabilizacija ir iš to sekantys negatyvūs padariniai individų psichinei gerovei. Žinodami, kokie sutuoktinių asmenybės ypatumai lemia kokybiškesnius ir stabilesnius artimus santykius, šeimos psichoterapeutai ir kiti specialistai galėtų padėti ugdyti tas pozityvias savybės ar slopinti negatyvių bruožų įtaką. Tam būtina žinoti ir suprasti asmenybės ypatumų ir sutuoktinių artimų santykių dimensijų sąsajas. Tyrimo tikslas – nustatyti sutuoktinių artimų santykių dimensijų (Pasitenkinimo, Neigiamų emocijų, Įnikimo į santykius, Santykių demonstravimo, Vidinio kontrolės lokuso, Išorinio kontrolės lokuso, Motyvacijos, Stabilumo) ir asmenybės ypatumų (Šizoidiškumo, Paranoidiškumo, Narcistiškumo, Asocialumo, Isteriškumo, Ribinės asmenybės, Anankastinės asmenybės, Priklausomos asmenybės, Vengiančios asmenybės) sąsajas. Metodai. Tyrime naudotas Asmenybės ypatumų klausimynas ir Multidimensinis santykių klausimynas. Tiriamasis kontingentas. Tyrime dalyvavo 76 tiriamieji, t.y. 38 sutuoktinių poros, kurie priklauso visuomeninės organizacijos ,,Tėvynės Sąjunga“ Kauno skyriui. Tiriamųjų amžius nuo 21 iki 65 metų. Rezultatai. Skirtingi vyrų ir žmonų asmenybės ypatumai susiję su skirtingomis tiek jų pačių, tiek ir sutuoktinio(-ės) artimų santykių dimensijomis. Didžiausią neigiamą įtaką artimiems santykiams turi vyrų ir žmonų polinkis į šizoidinę, anankastinę, ribinę ir vengiančią asmenybes. Asmenybės ypatumų ryšiai su artimų santykių... [toliau žr. visą tekstą] Background. It is noticeably that family institution is destabilizing in society and this negatively affects individuals‘psychical well-being. Getting known which personality traits determine more qualitive and stabile close relationship, family psychotherapists and other specialists can help to improve individuals those features or to reduce the influence of negative ones. For this purpose it is necessary to establish and understand correlations between spouses’ personality traits and close relationships dimensions. Objective. To establish linkage of spouses’ close relationships dimensions (Satisfaction, Negative emotions, Relationship involvement, Relationship Demonstration, Internal control, External control, Motivation, Stability) and personality traits (Schizoid, Paranoid, Narcissistic, Antisocial, Histrionic, Anancastic, Borderline, Dependent, Avoidant). Measures. Personality Traits Questionnaire and Multidimensional Relationship Questionnaire are used in this study. Participants. This study was composed of 38 married couples (76 adults between 21 and 65 years old), who belong to organization Tėvynės Sąjunga Kaunas section. Results. Different spouse‘s personality traits interrelate differently with their own and with spouse‘s close relationship dimensions. Schizoid, Anancastic, Borderline and Avoidant personality traits interrelate with close relationship most negatively. Correlations vary differently by gender.

Tyrimo problema – vaikų, sergančių autizmu, keliami sunkumai vis labiau įtakoja šeimos gyvenimą. Norėdami išsamiau pažinti autizmo sutrikimu pasižyminčių vaikų asmenybės ir veiklos ypatumus, turime išanalizuoti ir įvertinti šių vaikų funkcionavimą artimiausioje socialinėje aplinkoje, t.y. šeimoje. Todėl mūsų darbe analizuojami vaikų, turinčių autizmo sutrikimą socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio vertinimas tėvų požiūriu. Norint nustatyti ir išryškinti autizmo sutrikimu pasižymintiems vaikams būdingus specifinius ypatumus, šios grupės duomenis palyginsime su tėvų, auginančių vaikus, kuriems nediagnozuotas vaikystės autizmo sutrikimas atitinkamais tyrimo rezultatais. Svarbu pabrėžti, kad autizmo sutrikimo problemos veda prie vis didesnių sunkumų vyresniame amžiuje, tad kuo ilgiau į jas nekreipiamas pakankamas dėmesys, tuo sunkesnių pasekmių galime tikėtis. Tikslas – nustatyti sveik��� vaikų ir vaikų turinčių autizmo sutrikimą socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio ypatumus, tėvų požiūriu. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir palyginti vaikų – sveikų ir turinčių autizmo sutrikimą socialinės sąveikos įvertinimus; analizuoti lyties ir amžiaus aspektu. 2. Įvertinti ir palyginti sveikų vaikų ir vaikų turinčių autizmo sutrikimą verbalinę ir neverbalinę komunikaciją; analizuoti lyties ir amžiaus aspektu. 3. Nustatyti ir palyginti elgesio ypatumų įvertinimus sveikų vaikų ir vaikų turinčių autizmo sutrikimą... [toliau žr. visą tekstą] The problem of research: the difficulties caused by children with autism more and more influence their families. It is often admitted that the child's socialization depends on two trends of processes: the child is influenced by his/her parents and he/she himself/herself develops his/her parents behavior. It’s important the members of family to introduce with peculiarity of autism. Also, estimate the needs of families. That’s why in our job we analyze the autistic children social interaction, verbal and nonverbal communication, behavior peculiarity in the aspect of sex and age. It’s important point, that the problems of autism leading to bigger difficulties in elder age. So, as longer we will not pay enough attention to it as we can expect worse results. The aim: to determine the peculiarities of social interaction, verbal and nonverbal communication and behavior of healthy and autistic children from the point of view of their parents. The tasks: 1. To analyze and compare the evaluation of social interaction of children- healthy and autistic ones; to analyze in the aspect of sex and age. 2.Evaluate and compare verbal and nonverbal communication of healthy and autistic children; to analyze in the aspect of sex and age. 3.To determine and compare evaluation of the peculiarities of healthy and autistic children in their behavior; to analyze in the aspect of sex and age. Hypothesis: the indicators of social interaction, verbal and nonverbal communication and behavior of... [to full text]

Darbo objektas – 5 ir 8 klasių mokinių mokyklinio nerimo, adaptacijos mokykloje ir mokinių emocinės būklės sąsajos. Darbo aktualumas Mokykloje kiekvienas mokinys pereina kelis vystymosi ir adaptacijos etapus. Vienas iš ryškiausių etapų prasideda, kai mokinys, baigęs pradinę mokyklą, pradeda lankyti penktą klasę ir susiduria su daugeliu jam nežinomų socialinių ir asmeninių problemų: dalykinė mokymo sistema, daug dalykų mokytojų, pereinama į kabinetinę sistemą ir vaikas praranda nuolatinę mokymosi vietą - klasę, prie kurios buvo pripratęs, prasideda pasiekimų vertinimas pažymiais, dažnai keičiama mokykla, klasė, keičiasi klasės draugai, sunkiai išgyvenamas atsisveikinimas su pirmuoju mokytoju. Mokinio adaptaciją 5 klasėje apsunkina ir tai, kad prasideda ankstyvasis paauglystės periodas. Adaptacija mokykloje tęsiasi visą mokymosi joje laikotarpį. Ne tik penktoje, bet ir vyresnėse klasėse keičiasi dėstantys mokytojai, mokymo programa, mokinio asmenybė. Mokiniai dėl šių procesų jaučia įtampą, išgyvena nesaugumo, nepasitikėjimo, nevilties ir nerimo būsenas. Nauja socialinė aplinka pateikia vaikui ypatingų reikalavimų, kurie nevienodai atitinka individualius jo gebėjimus ir polinkius. Visa tai labai apsunkina ir pailgina adaptacijos mokykloje eigą, prasideda mokyklinio nerimo sunkumai, kai kurie mokiniai pradeda jausti emocinės būklės pablogėjimą. Mūsų darbe kompleksiškai analizuojama mokyklinio nerimo, adaptacijos mokykloje ir emocinės būklės raiška ir šių procesų tarpusavio... [toliau žr. visą tekstą] Work object: connection of the school anxiety, adaptation at school and emotional state of the students of the 5th and 8th forms. Actuality of the work: at school every student has several stages of development and adaptation. One of the most specific stages starts when a pupil finishes primary school and starts attending the 5th form, and he/she is confronted with a variety of unknown for him social and personal problems, such as: subject teaching system, a lot of teachers of different subjects; classroom system, because of which a child has lost his/her permanent studying place - a classroom, to which he/she got used; in addition, a new evaluation system - evaluation by marks has started; the school, the class, the classmates are often changed; it is difficult to part with the first teacher. The beginning of the early adolescence makes the situation for pupils of the 5th form more complicated. Adaptation at school lasts during the whole period of studying. Teachers, school curriculum, student's personality are changing not only in the 5th form but in the upper forms. For these reasons students feel tension, he/she can also be in the state of unsafety, distrust, desperation and anxiety. The child is made special demands by specific social surroundings, which not equally match with his/her individual abilities and likes. All these reasons complicate and lengthen the students' adaptational period, difficulties of the school anxiety are starting at this moment, and some of... [to full text]

Adolescents with health disorders experience an increased risk of psychological functioning problems. However, the lack of availability of psychological help and research on methods’ effectiveness in this group is still being extensively discussed worldwide. Theoretical assumptions of the Solution-Focused Brief Therapy (SFBT), closely related to the ideas of constructivism and systems theory, indicate that therapeutic effect of the model can be viewed as not limited to changes in the problem presented for the therapy, but as having potential of spreading into other areas of psychological functioning. Thus the aim of the dissertation is to estimate the changes in the severity of psychological functioning problems during SFBT among in-patient and out-patient adolescents experiencing mental or physical health disorders. Participants were 12-18 year old out-patients of two primary mental health care centers and in-patients of a rehabilitation hospital (N=131). Treatment group consisted of 23 out-patients and 21 in-patients (control groups accordingly 23 and 28 adolescents). Changes in the severity of problems presented for the therapy were assessed by The Therapist’s Evaluation of Improvement and The Client’s Evaluation of Progress, while the severity of psychological functioning problems and its changes were assessed by Standardized Interview for the Evaluation of Adolescents’ Problems and Checklist of Adolescent Behavior Changes. Results of the study revealed that mental... [to full text] Sveikatos sutrikimų turintys paaugliai susiduria su padidėjusia psichologinio funkcionavimo problemų rizika. Tačiau dažnai diskutuojama psichologinės pagalbos prieinamumo ir metodų efektyvumo tyrimų šioje grupėje trūkumo problema. Darbe tyrinėjamo į sprendimus sutelkto trumpalaikio konsultavimo (SSTK) prielaidos, kurios glaudžiai siejasi su konstruktyvizmo ir bendrosios sistemų teorijos idėjomis, leidžia galvoti, kad SSTK terapinis poveikis neapsiriboja tik konkrečios problemos sprendimu, bet turi galimybę išsiplėsti į kitas psichologinio funkcionavimo sritis. Tad šio tyrimo tikslas – nustatyti dėl psichikos ir somatinės sveikatos sutrikimų gydomų paauglių psichologinio funkcionavimo problemų laipsnio kitimą SSTK metu. Tyrime dalyvavo 131 vienoje reabilitacijos ligoninėje ir dviejuose pirminės psichikos sveikatos priežiūros centruose gydomas 12 – 18 m. paauglys. Poveikio grupę sudarė 23 PPSPC ir 21 reabilitacinės ligoninės pacientas (kontrolines grupes – atitinkamai 23 ir 28). Konsultavime sprendžiamų problemų sunkumo pokyčiams vertinti taikyti Kliento vertinamas problemos sprendimo progresas ir Konsultanto vertinamo problemos sprendimo progreso skalė, o psichologinio funkcionavimo problemų laipsniui ir jo kitimui vertinti – Standartizuotas interviu paauglių problemoms įvertinti ir Paauglio elgesio klausimynas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad psichikos sveikatos sutrikimas paauglių psichologinį funkcionavimą paveikia labiau nei somatinės sveikatos sutrikimas, tačiau savęs... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo objektas: sportuojančių, fiziškai aktyvių ir nesportuojančių žmonių nerimas, pasitikėjimas savimi ir socialinė kompetencija. Problema: sportas visais laikais buvo suvokiamas kaip sudėtingas, daugialypis reiškinys, neatsiejama bendrosios kultūros dalis, užimanti svarbią vietą bendroje vertybių sistemoje. Jis daro didelį poveikį ne tik biologinei, bet ir intelektualinei, emocinei, dvasinei žmogaus aplinkai. Kadangi sportinė veikla dažnai vyksta ekstremaliomis sąlygomis ir sportininko asmenybei kelia ypatingus reikalavimus, sportininkas privalo ugdyti tokias galias, kad galėtų įveikti visus sunkumus ir kliūtis. Būtent dėl šios priežasties sportininkai turėtų pasižymėti labiau išlavintomis psichologinėmis savybėmis. Mūsų darbe nagrinėjami nerimo, pasitikėjimo savimi ir socialinės kompetencijos ištirti rodikliai, leistų geriau įvertinti ir palyginti skirtingo intensyvumo fizinėje veikloje dalyvaujančių žmonių psichologinius ypatumus. Darbe pagal fizinio intensyvumo veiklą tiriamieji įvardijami kaip: sportuojantys (užsiimantys aktyvia, tikslinga, taisyklių ribojama fizine veikla, siekiant geriausių sportinių rezultatų), fiziškai aktyvūs (užsiimančių fizine veikla siekiant gerinti savo fizinę ir dvasinę būseną) ir nesportuojantys (tai yra fiziškai pasyvūs laisvalaikiu žmonės neužsiimantys jokia fizine veikla). Tikslas: nustatyti sportuojančių, fiziškai aktyvių ir nesportuojančių žmonių nerimo, pasitikėjimo savimi ir socialinės kompetencijos ypatumus. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir palyginti sportuojančių, fiziškai aktyvių ir nesportuojančių žmonių asmenybinio nerimo ypatumus. 2. Išanalizuoti ir palyginti sportuojančių, fiziškai aktyvių ir nesportuojančių žmonių pasitikėjimo savimi lygius. 3. Išanalizuoti ir palyginti sportuojančių, fiziškai aktyvių ir nesportuojančių žmonių socialinės kompetencijos ypatumus. 4. Įvertinti sąsajas tarp sportuojančių, fiziškai aktyvių ir nesportuojančių žmonių asmenybinio nerimo, pasitikėjimo savimi ir socialinės kompetencijos. Hipotezė: kuo didesnio fizinės veiklos lygio grupei priklauso tiriamieji, tuo didesnis jų pasitikėjimas savimi, mažesnis nerimas ir aukštesnė socialinė kompetencija. Svarbiausios išvados. 1. Vidutiniškai žemiausias asmenybinis nerimas būdingas sportuojančių ir fiziškai aktyvių žmonių grupėms, lyginant su nesportuojančiais žmonėmis. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp sportuojančių ir nesportuojančių žmonių asmenybinio nerimo lygio aritmetinių vidurkių (p, The object of research: anxiety, self-confidence and social competence of athletes, physically active people and non-athletes. Problem: sport at all times was conceivable like confusing, multiple phenomenon, and concurrent part of the general culture; whish takes a main part in general values system. It makes a big influence not just for biological but for intellectual, emotional and spiritual environments. Inasmuch, sport usually is doing in extreme and raise special demands for athlete’s individuality, in that way athlete must educate forces which could help them to master all straits and snags. Precisely for the reason athletes should characterize more educated psychological features. There are pending rates of anxiety, self-confidence and social competence in our research should let as better evaluate and comparatively psychological peculiarities of people who partake in physical activity of different intensity. Respondent in our research are pronominal like: athletes (people who take active, purposeful, restrictive of rules physical activity and try for best sport results), physically active people (they take active for to perfect there physical and spiritual boucle) and non-athletes (people who don’t take sport and physical activity at leisure). The main goal is to estimate anxiety‘s, self-confidence’s and social competence’s peculiarities of athletes, physically active people and non-athletes. Tasks: 1. Investigate and compare anxiety of athletes, physically active people and non-athletes. 2. Investigate and compare level of self-confidence of athletes, physically active people and non-athletes. 3. Investigate and compare social competence of athletes, physically active people and non-athletes. 4. Evaluate correlations among anxiety‘s, self-confidence’s and social competence’s of athletes, physically active people and non-athletes. Hypothesize: as better physical activity’s level group belong respondents, as better there self-confidence, lesser anxiety and higher social competence. Leading conclusions. 1. On the average lowermost personality anxiety incident to athletes and physically active people compare them with non-athletes. Statistically meaningful differences was estimate among athletes and non-athletes personality anxiety arithmetical averages (p