Search

The cultural heritage of modern architecture is a widely acknowledged phenomenon; however, unique urban landscapes that have witnessed a fundamental transformation in urban life in the 20th century are still underrepresented on the UNESCO World Heritage List. In this paper the built urban heritage of Kaunas city (1919–1939) is investigated as an example of a modern urban heritage site with a problematic focus on defining the attributes of urban heritage, especially when intangible heritage values are added to the tangible built heritage. In this paper the attributes of modern urban heritage are discussed on the example of “Modernist Kaunas (1919–1939): Architecture of Optimism”, the nomination dossier for the UNESCO World Heritage List. Three groups of attributes are described using historical research and later discussed by applying the method of comparative analysis. The conclusion proposes that Modernist Kaunas can fill the gap by representing Eastern European modern urbanity and enhance the understanding of the modern global city by reflecting the metropolitan aspirations in modern Europe.

Based on archival and published sources (documents, leters, memoirs and contemporary press), this artcle is focused on the Jewish architects, constructon engineers and contractors who actvely partcipated in constructon of modern Kaunas in 1919–1939.

Vilnius presents itself today as the easternmost and northernmost European city of the Baroque, and the Baroque heritage played an important role in 1994 when the historic centre of Vilnius was inscribed on the UNESCO World Heritage List. Throughout the twentieth century, the Vilnius Baroque attracted the attention of artists and scholars. However, the approaches to research into this field differed both in terms of methodology and in relation to their political aims. The lively intellectual debate on Vilnius’ Baroque art and architecture that went on in the inter-war period was followed by a time of rather vague and unproductive research during the Soviet period, and it flourished again after the restoration of Lithuanian independence in 1990. The first part of this article gives an overview of the main debates on and interpretive models of Baroque architecture in Vilnius before the Soviet occupation. The second part explores the Soviet reinterpretation of Baroque art and architecture and the various techniques that were used to create new values of this heritage for the then new Socialist society of Lithuania.

In 2016 UNESCO World Heritage Committee Session inscribed the works of Le Corbusier on the World Heritage List.1 It must have been the moment of triumph for many lovers of the Modern Movement and people who initiated preservation programs for modern architecture. With key works of Mies van der Rohe, Walter Gropius and other masters on the World heritage list we can be sure that Modern Movement became an established cultural heritage. What about the socialist modernism? It already had its momentum few years ago with lectures, books, conferences and exhibitions. These events testify to the need to understand and consider Socialist pasts not as a “lost”, which is better ignored, but rather as a distinctive phenomenon that is still affecting us, exploring which can at least in part explain our present. And many of my colleagues ask why socialist modernism did not make it to the world heritage list. We can speculate that it might be because of the poor value of the socialist modernism, or, to put it in other words, because socialist modernism did not produce any World class architectural icons? Or maybe the reason is a less influential community, which did not make enough effort to prepare an outstanding nomination? As a good provocation I would like to mention a book Belyaevo Forever (Strelka, 2014) by Polish researcher Kuba Snopek, who tried to put a Moscow mass housing area Belyaevo on the UNESCO world heritage list and discussed the values of generic architecture. However, it is so far a research project.

Vėlyvajame sovietiniame laikotarpyje įvairėjančios būsto formos skatina atkreipti dėmesį į menininkų būstų įvairovę gyvenamosios erdvės standartizavimo kontekste, kaip į kūrybinio elito privilegiją. Kadangi menininkai galėjo pretenduoti į papildomą būsto plotą (motyvuotą kūrybinės studijos poreikiu), tai lėmė nestandartines gyvenamąsias ir kūrybines erdves, kurios išsiskyrė kasdienio apgyvendinimo aplinkoje. Nuo 1962 m., kaip visoje Sovietų sąjungoje buvo atnaujinta kooperatinių butų statybos galimybė, kūrybinės organizacijos taip pat turėjo galimybę burtis į būsto kooperatyvus ir inicijuoti statybas. Būtent kūrybinių studijų privilegija sudarė sąlygas projektuoti namus ir butus pagal individualius projektus (skirtingai nuo masinių standartizuotų projektų), pasižyminčius architektūriniu išskirtinumu bei nestandartiniais būstais. Šiame straipsnyje analizuojami du atvejai: Kompozitorių kotedžų gyvenvietė su perklausų sale Vilniuje, Žvėryne (architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas, 1960-1966) ir Dailininkų sąjungos kooperatyvo „Menas“ sublokuotų namų kvartalas Vilniuje, Antakalnyje (architektas Algimantas Mačiulis, 1967-1970), kurie gyvenamosios erdvės standartizavimo kontekste yra išskirtiniai savo socialine ir architektūrine prigimtimi. Kiti, smulkesni atvejai taip pat aptariami, išryškinant kūrybinio elito architektūrines ir socialines privilegijas gyvenamosios erdvės atžvilgiu.

Evaluation and preservation of modern architecture in contemporary Lithuania is complicated because it is not based on thorough scientific research. However the number of protected buildings and sites is rather numerous and exceeds 350. The list of protected monuments is based on different criteria since it combines “relic” monuments from the Soviet list, and new inscriptions based on momentous research (usually when the building or site is in danger). Therefore the paper is focused on the problem of identification and transmission of the values of modern architecture in Lithuania. It analyses the situation of selection, evaluation and inscription as well as chronological, aesthetic and typological representation of the listed objects. Special attention is paid to the problem of public reception of modern architecture in Lithuania. Article in Lithuanian. Moderniosios architektūros paveldas Lietuvoje: teorinis aspektas Santrauka.Žvelgiant į moderniosios architektūros vertinimą ir apsaugą šiuolaikinėje Lietuvoje, galima pastebėti, kad LR kultūros vertybių registre išties yra nemažai šio laikotarpio objektų. Tačiau kalbant apie jų verčių identifikavimą ir perteikimą visuomenei susiduriama su dideliu informacijos trūkumu, nes Lietuvoje nėra atliekami sistemingi moderniosios architektūros paveldo tyrimai, o paveldosaugoje nėra šio paveldo interpretacinio diskurso. Siekiant išsiaiškinti, kodėl moderniosios architektūros pastatai ir kompleksai yra (turi būti) saugomi, kam jie atstovauja ir ką „pasakoja“, tyrime pateikiamas teorinis svarstymas apie Lietuvos moderniosios architektūros vertes, analizuojama paveldo atrankos ir apskaitos situacija. Straipsnyje chronologiniu, estetiniu ir tipologiniu požiūriu apžvelgiamas Lietuvos moderniosios architektūros paveldas, diskutuojama terminologijos klausimu. Reikšminiai žodžiai: modernioji architektūra, modernizmas, funkcionalizmas, socrealizmas, socmodernizmas, moderniosios architektūros paveldas.

Cultural heritage objects’ protection has always been closely related to country‘s social, economic and political changes. These changes influence heritage protection techniques and methodology, also stipulate heritage objects’ selection and protection priorities. Brutal and dissonant defence heritage of XIX-XX centuries was already perceived and absorbed in many European countries started being recognized in Lithuania. Basis of analysis is defence objects, administrative buildings, chapels, infrastructure and other Kaunas Fortress elements, built in 1882–1915, which have influenced changes in Kaunas city and its surroundings as well as the further city development. Kaunas fortress is presented as complex of various purposes objects, which were closely related to each other and could not function separately. Thesis analyses two fortification heritage changes process lines, occurred since construction to the present: the first – Kaunas Fortress complex and its separate components visual relation to environment; the second – Fortress complex objects and users relationship and utilization changes. Thesis is focusing more on military complex appearance, its ideological context, also on the development of social, economic and political factors during construction and defence time. This directly influences the creation of high-quality story and cultural heritage animation. Dissertation emphasizes Kaunas Fortress complex evaluation and acknowledgment as the object of heritage... [to full text] Paveldo objektų apsauga visada buvo ir išlieka glaudžiai susijusi su šalies socialiniais, ekonominiais ir politiniais pokyčiais. Šie pokyčiai įtakoja paveldo saugojimo būdus ir metodiką bei sąlygoja paveldo objektų selekciją ir apsaugos prioritetus. Ypatingoje situacijoje atsiduria disonuojantis, brutalus, daugelyje Europos šalių jau įsisąmonintas ir įsisavintas, o Lietuvoje dar tik pradedamas pripažinti gynybinis XIX – XX a. sandūros paveldas. Disertacijos analizės pagrindas yra 1882–1915 m. pastatyti Kauno tvirtovės gynybiniai objektai, administraciniai pastatai, maldos namai, infrastruktūra ir kiti tvirtovės elementai, turėję įtakos Kauno miesto ir apylinkių kraštovaizdžio pokyčiams ir tolesnei miesto plėtrai. Kauno tvirtovė nagrinėta kaip įvairios paskirties objektų kompleksas, kur visi elementai buvo glaudžiai tarpusavyje susiję ir negalėjo funkcionuoti atskirai vieni nuo kitų. Darbe analizuotos dvi fortifikacijos paveldo kaitos proceso kryptys, vykusiosos nuo statybos pradžios iki šių dienų: pirmoji – Kauno tvirtovės komplekso bei atskirų jos komponentų vizualinis ryšys su aplinka; antroji – tvirtovės komplekso objektų ir naudotojų tarpusavio ryšys bei panaudos kaita. Dėmesys koncentruojamas į karinio komplekso atsiradimo ideologinį kontekstą bei socialinių, ekonominių, politinių veiksnių plėtotę jo statybos ir gynybos metu, kas tiesiogiai daro įtaką kokybiško pasakojimo kūrimui ir paveldo animavimui. Disertacijoje išryškintas Kauno tvirtovės komplekso įvertinimo ir... [toliau žr. visą tekstą]